Tauragės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant suinteresuotiems asmenims V. P., V. S., A. P., jų atstovei advokatei Stanislavai Jorudienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. P., V. S., A. P., A. P., S. P. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pagal suinteresuoto asmens A. P. pareiškimą su savarankiškais reikalavimais dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėjui A. P., kitiems suinteresuotiems asmenims V. P., V. S., A. P., S. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

16. CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Tokia nuostata reiškia, kad atnaujintos bylos nagrinėjimo ribos apibrėžtos teismo nutartyje, kuria procesas byloje atnaujintas. Taigi, atnaujinus procesą, teismas nagrinėja bylą, apsiribodamas tais klausimais, kurie kyla, siekiant atsakyti, ar pareiškėjo, prašiusio atnaujinti procesą, konkrečiai suformuluotos ir motyvuotos abejonės dėl bylos išsprendimo tinkamumo yra pagrįstos. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, šiuo pagrindu įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas ne pagal tai, ar atitinka esamą byloje ir papildomai pristatytą medžiagą, bet dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Iki šių aplinkybių paaiškėjimo teismo priimtas sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes jis priimtas remiantis tais faktais, kuriuos teismas, nagrinėdamas bylą, objektyviai galėjo turėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2013).

17. Nagrinėjamu atveju teisminis procesas išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo atnaujintas siekiant nustatyti, ar pareiškėjo nurodyta naujai paaiškėjusi aplinkybė apie tai, kad atlikus ikiteisminį tyrimą Nr. 04-2-00175-23 ir gavus 2024 m. vasario 19 d. specialisto išvadą Nr. 11-255(24) yra nustatyta, jog 2018 m. gegužės 18 d. privačios žemės sklypo panaudos sutartį, kuria buvo remiamasi priimant 2022 m. lapkričio 7 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-792-607/2022, pasirašė ne O. P., galėjo turėti tiesioginės įtakos išvadoms dėl byloje sprendžiamų juridinių faktų nustatymo.

18. Bylos medžiaga nustatyta, kad A. P. ir O. P. buvo sutuoktiniai, gyveno (duomenys neskelbtini). Būdami santuokoje jie sugyveno šešis vaikus: S. P., A. P., V. P., V. S., A. P., A. P.. A. P. mirė (duomenys neskelbtini), o jam mirus atsirado palikimas - namų valda, esanti adresu (duomenys neskelbtini), 4,97 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2 ha miškų ūkio žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Testamentų registro išrašu nustatyta, kad A. P. testamento nebuvo parašęs. Mirus A. P., atsirado paveldimas turtas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos CK (toliau tekste-CK) penktos knygos III skyrius).

19. Kad įgyti palikimą, įpėdiniai turi jį priimti. Kaip numatyta CK 5.50 straipsnio 2 dalyje palikimą buvo galima priimti per tris mėnesius kreipiantis į notarą su pareiškimu, kad palikimą įpėdiniai po palikėjo mirties palikimą priima arba palikimą priimti faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti. Po A. P. mirties (duomenys neskelbtini) įpėdiniais buvo visi šeši palikėjo vaikai (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir palikėjo sutuoktinė (CK 5.13 straipsnio 1 dalis). Iš Tauragės rajono I-ojo notaro biuro 2015 m. balandžio 27 d. paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į notaro kontorą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą 2015 m. balandžio 27 d. kreipėsi penki įpėdiniai, tai yra, vaikai A. P., A. P., V. P., V. S. ir A. P..

20. 2015 m. balandžio 27 d. pareiškimu notarui apie palikimo priėmimą A. P. nurodo, kad palikimą po tėvo A. P. mirties priėmė, prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Pažymėtina, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas A. P. palikėjo tėvo A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė 2015 m. balandžio 27d., t. y. per teisės aktais nustatytą terminą, kreipdamasis į notarą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą. Tai patvirtina ir notaro 2015 m. balandžio 27 d. išduotas liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad, esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo prašomas nustatyti faktas, jog A. P. priėmė A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą – namų valdą, adresu (duomenys neskelbtini), ir du žemės sklypus, adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs turtą valdyti, neturi juridinės reikšmės, nes jo valia priimti palikimą išreikšta jam padavus pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Taigi konstatuotina, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė apie tai, kad 2018 m. gegužės 18 d. privačios žemės sklypo panaudos sutartį pasirašė ne O. P., o kitas asmuo, neturi jokios reikšmės juridiniam faktui dėl pareiškėjo palikimo priėmimo po tėvo A. P. mirties, todėl pagrįstai nebuvo tenkintas pareiškėjo reikalavimas dėl juridinio fakto apie pareiškėjo palikimo priėmimą po jo tėvo mirties pradėjus faktiškai šį turtą valdyti.

21. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad po mamos O. P. mirties A. P. liko gyventi tuose pačiuose pastatuose, juos tvarkė, prižiūrėjo, rūpinosi miškų ūkio paskirties žemės sklypu, mokėjo mokesčius už elektrą, atliekų išvežimą, byloje suinteresuotų asmenų ir liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad šiuo turtu A. P. naudojasi, rūpinasi iki šiol. Tokiu būdu pareiškėjas A. P. motinos O. P. palikimą priėmė pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnis), todėl naujai paaiškėjusi aplinkybė apie tai, kad 2018 m. gegužės 18 d. privačios žemės sklypo panaudos sutartį pasirašė ne O. P., o kitas asmuo, taip pat neturi jokios reikšmės juridiniam faktui dėl pareiškėjo palikimo priėmimo po mamos O. P. mirties, todėl pagrįstai buvo tenkintas pareiškėjo reikalavimas dėl juridinio fakto apie pareiškėjo palikimo priėmimą po jo mamos mirties pradėjus faktiškai šį turtą valdyti.

22. Iš byloje esamų dokumentų matyti, kad po palikėjo A. P. mirties per tris mėnesius į notaro biurą nesikreipė pirmos eilės įpėdinis S. P. ir palikėjo sutuoktinė O. P.. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo S. P. paaiškino, kad į notarą nesikreipė, nes nežinojo įstatymų, neprašė atnaujinti praleisto termino. 2015 m. gegužės 11 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi O. P. nustatyta rūpyba, jos rūpintoja paskirta V. P.. Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimu ŪPD Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. P. (duomenys neskelbtini), ūkininko ūkį įregistravęs yra nuo 2002 m. kovo 28 d. 2018 m. gegužės 16 d. Privačios žemės sklypo panaudos sutartimis nustatyta, kad panaudos davėjai- A. P., V. P., V. S., A. P., A. P., ir V. P. susitarė, kad panaudos davėjai leidžia V. P. naudoti 4,97 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Sutartis sudaroma 5 m., t. y. nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2023 m. gegužės 16 d., žemės sklypas išnuomojamas žemės ūkio veiklai. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog V. P. yra A. P. sutuoktinis, įregistravęs savo ūkį dar 2002 m. kovo 28 d., pagal sudarytas žemės sklypo panaudos sutartis V. P. minėtą žemės sklypą naudojo realiai – deklaruodavo jame auginamus pasėlius, gavo išmokas už šį žemės sklypą.

23. Civilinėje byloje taip pat pateikta ir 2018 m. gegužės 16 d. Privačios žemės sklypo panaudos sutartis, sudaryta tarp panaudos davėjos – O. P., ir panaudos gavėjo V. P. dėl 4,97 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), naudojimo, tačiau atlikus ikiteisminį tyrimą Nr. 04-2-00175-23 ir gavus 2024 m. vasario 19 d. specialisto išvadą Nr. 11-255(24) yra nustatyta, jog minėtą 2018 m. gegužės 18 d. privačios žemės sklypo panaudos sutartį pasirašė ne O. P.. Todėl atnaujintoje civilinėje byloje būtina įvertinti, ar be minėtos sutarties yra objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie O. P. valią priimti palikimą po jos vyro A. P. mirties.

24. Atkreiptinas dėmesys, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-36-340/2009). Tačiau, nepaisant tokių bylų įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), o teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

25. Suinteresuotų asmenų V. P., V. S., A. P. paaiškinimais, taip pat liudytojų V. P. ir J. S. parodymais nustatyta, jog tėvo A. P. mirties (duomenys neskelbtini) momentu mama O. P. buvo patyrusi insultą ir gydoma ligoninėje, po to buvo apgyvendinta pas dukterį V. P., nes pareiškėjas A. P. jos nepriėmė grįžti į jos ir mirusio tėvo A. P. namus, jai buvo reikalinga pagalba ir buvo nustatyta rūpyba, tačiau mama O. P. visada rūpinosi ūkiu, žeme, rūpinosi, kas tvarkys 4,97 ha žemę (duomenys neskelbtini), nes A. P. žemė nebuvo reikalinga. Aplinkybę, kad pareiškėjui A. P. 4,97 ha žemės sklypas buvo nereikalingas patvirtina ir tai, kad jis taip pat buvo pasirašęs panaudos sutartį su V. P. dėl šio žemės sklypo naudojimo, kuria suteikia teisę būtent V. P. naudotis ir prižiūrėti minėtą žemės sklypą. Kad O. P. valia buvo priimti savo mirusio sutuoktinio A. P. palikimą, patvirtina ir suinteresuotų asmenų bei liudytojų nurodytos aplinkybės apie tai, kad O. P. tuo tikslu buvo nuvežta pas notarę, tačiau dėl sveikatos būklės negalėjo išlipti iš automobilio, todėl notaro darbuotojai buvo atėję iki jos, bet dėl nežinomų priežasčių jokių įrodymų apie tai pas notarą nėra likę. Taigi, aptarti suinteresuotų asmenų ir liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad O. P. sprendė klausimus dėl A. P. vardu registruoto žemės sklypo valdymo ir naudojimo, buvo išreiškusi norą grįžti į namus, kuriuose gyveno kartu su A. P. iki jo mirties, tačiau pareiškėjas A. P. jos į šiuos namus nepriėmė. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat palikimo priėmimo metu buvusį O. P. amžių, sveikatos būklę, taip pat tai, kad nėra jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad O. P. galėjo neturėti valios priimti mirusiojo sutuoktinio A. P. palikimą, teismas pritaria 2022 m. lapkričio 7 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų sprendime civilinėje byloje Nr. e2YT-792-607/2022 padarytai išvadai, kad O. P. po savo sutuoktinio A. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama paveldimą turtą (jo dalį) faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnis). Pažymėtina, kad ir be 2018 m. gegužės 16 d. privačios žemės sklypo panaudos sutarties, kuria panaudos davėja O. P. perleido panaudos gavėjui V. P. naudotis 4,97 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), byloje surinkta pakankamai objektyvių duomenų apie tai, kad O. P. siekė šį turtą valdyti. O. P. valią patvirtina byloje apklaustų suinteresuotų asmenų ir liudytojų paaiškinimai, taip pat ir privačios žemės sklypo panaudos sutartys, kurias sudarė A. P., V. P., V. S., A. P., A. P. su V. P., nes iš suinteresuotų asmenų ir liudytojų paaiškinimų matyti, kad šios sutartys buvo sudarytos būtent O. P. valia, nes jis susitarė, kad jis dukra A. P. ir žentas V. P. rūpinsis žeme, kurią prižiūrėti atsisakė pareiškėjas. Todėl darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, kad O. P. po savo sutuoktinio A. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama paveldimą turtą (jo dalį) faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnis). Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, palikimo negalima priimti iš dalies arba su sąlyga ir išlygomis, todėl laikoma, kad O. P. priėmė visą sutuoktinio A. P. palikimą. Tokiu būdu O. P. sutuoktinio A. P. palikimą priėmė pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnis).

26. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad O. P. mirė (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašu nustatyta, kad O. P. testamento nebuvo parašiusi. Mirus O. P., atsirado paveldimas turtas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) pagal įstatymą (CK penktos knygos III skyrius). Po O. P. mirties (duomenys neskelbtini) įpėdiniais buvo visi šeši palikėjos vaikai (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš Tauragės rajono I-ojo notaro biuro paveldėjimo bylos Nr. 99 matyti, kad per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, po palikėjos O. P. mirties į notaro kontorą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą 2019 m. liepos 31 d. kreipėsi viena įpėdinė duktė V. P.. Suinteresuotų asmenų V. P., V. S., A. P., S. P. paaiškinimais, liudytojų V. P. ir J. S. parodymais nustatyta, kad po motinos O. P. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėjas A. P. valdė, naudojo ir išlaikė tėvų gyvenamąjį namą, o tėvo A. P. vardu registruotą žemę ir mišką, kurių dalis priklausė ir mamai O. P., kaip įpėdinė valdė, naudojo, išlaikė A. P. su vyru ūkininku V. P.. Kad A. P. su vyru ūkininku V. P. tėvo A. P. vardu registruotame 4,97 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini) vykdė žemės ūkio veiklą, mokėjo žemės mokestį, patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga. Įvertinus šiuos duomenis, teismas daro išvadą, kad suinteresuotas asmuo A. P. po jos motinos O. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos nekilnojamąjį turtą (4,97 ha žemės), juo rūpinosi, mokėjo mokesčius. Kaip minėta, pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį palikimo negalima priimti iš dalies arba su sąlyga ir išlygomis, todėl laikoma, kad A. P. priėmė visą motinos O. P. palikimą. Todėl 2022 m. lapkričio 7 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų sprendime civilinėje byloje Nr. e2YT-792-607/2022 pagrįstai konstatuota, kad A. P. motinos O. P. palikimą priėmė pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnis).

27. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, spręstina, kad pareiškėjo A. P. prašymas panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-792-607/2022 jame nurodytais motyvais laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

28. CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad nagrinėjant bylas ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šiuo atveju pareiškėjo A. P. pareiškimas dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-792-607/2022 panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo yra atmestas, todėl iš jo priteistinos suinteresuoto asmens A. P. turėtos 500 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias ji patyrė, nes atstovė teikė jai teisines konsultacijas, ruošė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, atstovavo ją bylą nagrinėjant teismo posėdyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 371 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjo A. P. prašymą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-792-607/2022 panaikinimo, atmesti.

Priteisti suinteresuotam asmeniui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.