Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) A. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pagal suinteresuoto asmens A. P. pareiškimą su savarankiškais reikalavimais dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. P., V. S., A. P., A. P., S. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

17. Apeliacijos objektas – ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai jį valdyti, aiškinimo ir taikymo.

Dėl bylai reikšmingų aplinkybių

18. LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. P. kreipėsi į Tauragės apylinkės teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikėjo A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), ir palikėjos O. P., mirusios (duomenys neskelbtini), turtą – namų valdą, adresu (duomenys neskelbtini), ir du žemės sklypus, adresu (duomenys neskelbtini), faktinio valdymo pagrindu (civilinė byla Nr. e2YT-792-607/2022).

19. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose civilinėje byloje Nr. e2YT-792-607/2022 buvo 2022 m. lapkričio 7 d. priimtas sprendimas, kuriuo iš dalies tenkintas pareiškėjo A. P. pareiškimas ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po motinos O. P. mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė jos sūnus A. P., pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti, kita A. P. pareiškimo dalis atmesta. Taip pat buvo tenkinti suinteresuoto asmens A. P. savarankiški reikalavimai ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad O. P., mirusi (duomenys neskelbtini), po jos sutuoktinio A. P. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Taip pat nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po motinos O. P. mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė jos duktė A. P., pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti dėl paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo (civilinė byla Nr. e2YT-792-607/2022).

20. LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti nepakeistą Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą (civilinė byla Nr. e2A-205-524/2023).

21. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėjos 2024 m. spalio 2 d. nutartimi buvo atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. e2YT-792-607/2022 dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas vertino, kad pareiškėjas turi pagrindą teikti prašymą atnaujinti procesą, nes vienas iš pagrindinių įrodymų teiktų civilinėje byloje, t. y. 2018 m. gegužės 16 d. privačios žemės sklypo panaudos sutartis, kuria buvo remiamasi, jog tai O. P. išreikšta valia, tačiau kaip matyti iš specialisto išvados, buvo pasirašyta ne pačios O. P., ir ši aplinkybė, kitais įrodymais yra nepaneigta, o pareiškėjui apie šią aplinkybę tapo žinoma ne anksčiau kaip 2024 m. birželio 13 d., tai yra prokuratūrai išsiuntus lydraštį apie ikiteisminio tyrimo sustabdymą.

22. Teismas 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi pareiškėjo A. P. prašymą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-792-607/2022 panaikinimo, atmetė.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

23. Nagrinėjamu atveju teisminis procesas išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo atnaujintas, siekiant nustatyti, ar pareiškėjo nurodyta naujai paaiškėjusi aplinkybė apie tai, kad atliekant ikiteisminį tyrimą, 2024 m. vasario 19 d. specialisto išvada Nr. 11-255(24) nustatyta, jog 2018 m. gegužės 18 d. privačios žemės sklypo panaudos sutartį, kuria buvo remiamasi priimant 2022 m. lapkričio 7 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-792-607/2022, pasirašė ne O. P., galėjo turėti tiesioginės įtakos išvadoms dėl byloje sprendžiamų juridinių faktų nustatymo.

24. Pažymėtina, kad pagal CPK 370 straipsnio 4 dalies nuostatas atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020 23 punktas).

25. Nagrinėjamu atveju sprendimu, kurį prašo iš dalies pakeisti apeliantas, nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po motinos O. P. mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė apeliantas A. P., pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Taip pat nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad O. P., mirusi (duomenys neskelbtini), po jos sutuoktinio A. P. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po motinos O. P. mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė jos duktė A. P., pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

26. Iš paveldėjimo teisinių santykių kylančių teisių prigimtis ir esmė atskleidžiama vertinant esminius paveldėjimo teisinių santykių aspektus: 1) paveldėjimas yra fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimo mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams būdas; 2) palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams; 3) neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis; 4) kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti.

27. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, – diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).

28. Palikimą galima priimti atliekant vieną iš įstatyme nustatytų teisinių veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis): 1) pradėjus jį faktiškai valdyti; 2) paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pažymėtina, kad veiksmai dėl palikimo priėmimo turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

29. Palikimas, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (pvz., CK 5.62 straipsnio 1 dalis), priimamas laisva valia, vienu iš įstatyme nurodytų būdų. Įpėdinis, priimdamas palikimą, neprivalo savo veiksmų derinti su kitais asmenimis – kitais įpėdiniais, kreditoriais, testamento vykdytoju ir pan. Teisė laisva valia apsispręsti dėl palikimo priėmimo būdo yra viena iš įpėdinių interesų apsaugos garantijų pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2011).

30. Bylos duomenims nustatyta, kad A. P. ir O. P. buvo sutuoktiniai, kurie turėjo šešis vaikus: S. P., A. P., V. P., V. S., A. P., A. P.. A. P. mirė (duomenys neskelbtini), kuriam mirus atsirado palikimas: namų valda, esanti adresu (duomenys neskelbtini); 4,97 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2 ha miškų ūkio žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Testamentų registro išrašu nustatyta, kad A. P. testamento nebuvo sudaręs. Tauragės rajono I-ojo notaro biuro 2015 m. balandžio 27 d. paveldėjimo bylos Nr. 59 duomenys patvirtina, kad įstatymo nustatytu trijų mėnesių terminu dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą 2015 m. balandžio 27 d. kreipėsi penki įpėdiniai, t. y. A. P., A. P., V. P., V. S. ir A. P.. 2015 m. balandžio 27 d. pareiškime notarui apie palikimo priėmimą, A. P. nurodė, kad palikimą po tėvo A. P. mirties priėmė, prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą.

31. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas A. P. savo tėvo A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė 2015 m. balandžio 27 d., t. y. nustatytu terminu paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimo priėmimo faktą patvirtina byloje esantis notaro 2015 m. balandžio 27 d. išduotas liudijimas, notarinio registro Nr. 1922, kuriame nurodyti visi palikimą po A. P. mirties priėmę asmenys, taip pat ir pareiškėjas A. P.. Atsižvelgiant į tai, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nesukels teisinių pasekmių.

32. Pažymėtina, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra); su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio; jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais; jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo; nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą (CK 5.13 straipsnis).

33. Nagrinėjamu atveju, mirus A. P., nustatytu terminu palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikėjo sutuoktinė O. P. nepateikė. Tačiau palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip jau minėta, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.

34. Pirmosios instancijos teismas suinteresuotų asmenų V. P., V. S., A. P. paaiškinimais, liudytojų V. P. ir J. S. parodymais nustatė, jog palikėjo mirties (duomenys neskelbtini) momentu, O. P. buvo patyrusi insultą ir gydoma ligoninėje, vėliau gyveno pas dukterį V. P., nes jai buvo reikalinga pagalba, tačiau O. P. visada rūpinosi ūkiu, žeme, rūpinosi, kas tvarkys 4,97 ha žemę (duomenys neskelbtini) Bylos duomenimis Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi O. P. nustatyta rūpyba, jos rūpintoja paskirta V. P..

35. Pažymėtina, kad įpėdinio veiksmų fakto ir pobūdžio vertinimui gali turėti įtakos ir jo, kaip teisės subjekto, ypatumai bei individualios savybės (pvz., amžius, sveikatos būklė, jo socialiniai gebėjimai ir pan.). Taigi, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015).

36. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualias aplinkybes, palikimo priėmimo metu buvusį O. P. amžių, sveikatos būklę, pagrįstai sprendė, kad atnaujintoje byloje pateikti nauji duomenys nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės, kad O. P. po savo sutuoktinio A. P. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama paveldimą turtą (jo dalį) faktiškai valdyti. Pažymėtina, kad nei proceso įstatyme (šiuo atveju CPK XXVI skyriuje), nei kituose teisės aktuose nėra nustatytas draudimas teismui nustatyti ginčo faktines aplinkybes, susijusias su daiktinėmis teisėmis, remiantis vien liudytojų parodymais. Priešingas aiškinimas apribotų teismo galimybes nustatyti objektyviąją tiesą bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nesant kitų sprendžiamam klausimui reikšmingų įrodymų.

37. Bylos duomenimis nustatyta, kad O. P. mirė (duomenys neskelbtini), kuri nebuvo sudariusi testamento. Taigi, mirus O. P., atsirado paveldimas turtas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) pagal įstatymą ir įpėdiniais buvo visi šeši palikėjos vaikai (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tauragės rajono I-ojo notaro biuro paveldėjimo bylos Nr. 99 duomenys patvirtina, kad mirus palikėjai, prašymą priimti palikimą notarui 2019 m. liepos 31 d. pateikė tik viena įpėdinė - duktė V. P..

38. Suinteresuotų asmenų V. P., V. S., A. P., S. P. paaiškinimai, liudytojų V. P. ir J. S. parodymai patvirtina, kad mirus palikėjai, pareiškėjas A. P. valdė, naudojo ir išlaikė tėvų gyvenamąjį namą, o tėvo A. P. vardu registruotą žemę ir mišką, kurių dalis priklausė ir O. P., kaip įpėdinė valdė, naudojo, išlaikė A. P.. Taigi, nustatytą juridinę reikšmę turintį faktą patvirtina tiek liudytojų parodymai, suinteresuotų asmenų paaiškinimai, taip pat ir netiesioginiai įrodymai, t. y. A. P. su savo sutuoktiniu ūkininku V. P. tėvo A. P. vardu registruotame 4,97 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini) vykdė žemės ūkio veiklą, mokėjo žemės mokesčius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo atveju, jeigu vienas įpėdinių palikimą priėmė vienu iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų, tai neatima galimybės (teisės) kitiems įpėdiniams priimti palikimą tuo pačiu ar kitu įstatymo nustatytu būdu. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad A. P. taip pat priėmė motinos O. P. palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnis).

39. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas išvadas, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalies civilinėje byloje Nr. e2YT-792-607/2022 panaikinimo, nes apelianto nurodyta naujai paaiškėjusi aplinkybė neturi esminės teisinės įtakos byloje priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl teisės normų, reguliuojančių įrodymų vertinimą, ir jas aiškinančios teismų praktikos

40. Apeliantas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo CPK 185 straipsnio pažeidimo, nurodydamas, kad teismas skundžiamą nutartį priėmė nesilaikydamas įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus pripažįsta nepagrįstais.

41. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

42. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis).

43. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, jų visiškai nepanaikindamas. Vien tai, kad proceso dalyvis byloje esančius įrodymus (jų pakankamumą) vertina kitaip nei teismas, nesudaro pagrindo teigti, kad įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-701/2024, 49 punktas).

44. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas analizavo byloje pateiktus įrodymus bei suinteresuotų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, t. y. įrodymų visetą, ir iš įrodymų visumos padarė teisingas išvadas apie įrodinėjimo dalyku byloje esančių faktų buvimą bei nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos aptariamu klausimu, todėl nėra pagrindo konstatuoti įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas procesinis sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ypatingosios teisenos bylose

45. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to, pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

46. Pažymėtina, kad teismai, spręsdami bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ir priteisdami bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ypatingosios teisenos bylose, t. y. taikydami CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatytą išimtį iš bendrosios taisyklės, pagal kurią dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingosios teisenos bylose neatlyginamos, privalo argumentuoti ir nustatyti, ar dalyvaujančių šioje byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, ar jų interesai yra priešingi.

47. Ar dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, ar jų interesai yra priešingi, svarstant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, gali būti sprendžiama pagal tai, ar sutampa dalyvaujančių asmenų pozicija dėl reikalavimo dalyko. Pavyzdžiui, aplinkybės, kai reikalavimo dalykas yra panaikinti asmens priimtą sprendimą, pripažinti atliktą veiksmą neteisėtu, įpareigoti asmenį atlikti tam tikrą veiksmą, kai tas asmuo nesutinka su reikalavimais, rodo, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens interesai yra skirtingi ir (ar) priešingi. Tai gali būti pagrindas nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų neatlyginimo taisyklės ir paskirstyti jas proporcingai padalijant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-695/2020).

48. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo A. P. pateikė prašymą priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidas proceso atnaujinimo stadijoje už atsiliepimo parengimą, konsultacijas bei atstovavimą teismo posėdyje. Atsiliepime suinteresuotas asmuo prašė teismo atsisakyti atnaujinti procesą Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų civilinėje byloje Nr. e2YT-792-607/2022.

49. Pareiškėjas prašė atnaujinti civilinį procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-792-607/2022 ir panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalį, kuriuo netenkintas pareiškėjo A. P. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei tenkintas suinteresuoto asmens A. P. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo A. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P. priėmė palikėjo A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), ir palikėjos O. P., mirusios (duomenys neskelbtini), turtą faktiniu valdymu, o A. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto atmesti.

50. Taigi, dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, nes jų interesai yra priešingi. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė suinteresuotam asmeniui patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

51. Apibendrinant išdėstytus argumentus, spręstina, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teismas patikrinęs skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52. Kiti apeliacinio skundo argumentai, nepaminėti nutartyje, nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

53. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

54. Nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens S. P. atstovas pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas valstybei teikiant antrinę teisinę pagalbą S. P., kurių suma sudaro 175 Eur. Pareiškėjo apeliacinį skundą atmetus, valstybei priteisiama 175 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. kovo 26 d. pažymą Nr. APD-2025-03645.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybės naudai iš pareiškėjo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) suinteresuotam asmeniui S. P. suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630).