Klaipėdos apygardos teismo nutartis

5. Skundu nuteistasis D. N. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2023-06-21 nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – Probacijos tarnybos teikimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos panaikinimo ir neatliktos 8 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies realaus vykdymo atmesti. Nurodo, kad kategoriškai nesutinka su teismo sprendimu panaikinti jam lygtinį paleidimą, nes skundžiamos nutarties priėmimo metu vis dar buvo pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neizoliuojant jo nuo visuomenės, sudarant jam galimybę įrodyti, kad padedamas Probacijos tarnybos pareigūnų jis gali pakeisti ir realiai jau keičia savo gyvenimo būdą ir tinkamai integruojasi į visuomenę.

5.1. Probacijos įstatyme nurodyta, kad probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai arešto ar laisvės atėmimo bausmei (bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). Probuojamojo resocializacija – priemonių, kuriomis skatinami probuojamojo gebėjimai gyventi nenusikalstant ir jo socialinė integracija, visuma (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 10 punktas). Analogiškai probacija suprantama ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2010-01-20 priimtoje rekomendacijoje CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“, kurioje nustatyta, kad probacija – bausmių ir priemonių, nustatytų įstatymuose ir taikomų teisės pažeidėjui, realizacija visuomenėje. Ji apima veiklas ir intervencijas, kurias sudaro priežiūra, vadovavimas ir pagalba, kuriomis siekiama socialinės teisės pažeidėjo integracijos, taip pat visuomenės saugumo.

5.2. Probacijos įstatymo 4 straipsnyje numatyta, jog probacijos vykdymas grindžiamas šiais principais: probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros; tai yra probuojamojo priežiūra turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies l punktas); pagarbos žmogaus teisėms, minimalios intervencijos ir proporcingumo principu; tai yra proporcingų ir veiksmingų priemonių taikymas prabuojamajam pataisos procese neapribojant jo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina probacijos tikslui pasiekti (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

5.3. Reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę (areštą yra trumpalaikį laisvės atėmimą) taikyti tik kaip paskutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT, kasacinis teismas) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).

5.4. Už probacijos sąlygų (teismo ir įstatymo prabuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių) nevykdymą arba netinkamą vykdymą Probacijos įstatyme probuojamajam numatytos tam tikros teisinės pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas.

5.5. Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, jog jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.

5.6. Teismų praktikoje suformuota pozicija, kad sprendimas panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ar lygtinį paleidimą priimamas tik tada, kai yra Probacijos įstatyme nurodytos sąlygos ir tik tuo atveju, kai įvertinus visus reikšmingus duomenis jų pagrindu nustatoma, jog probacija yra neefektyvi, nustatomi nevienkartiniai pažeidimai, o bausmės tikslus galima pasiekti tik realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę. Tačiau bet kokiu atveju teismas turi įvertinti visumą aplinkybių, iš jų priežastis ir sąlygas, lėmusias pažeidimų padarymą, probuojamojo asmenybę, ir būti įsitikinęs, kad pasiuntimas atlikti laisvės atėmimo bausmę yra neišvengiama ir vienintelė alternatyva (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-521-658/2020).

5.7. D. N. nuomone, teismas, nagrinėdamas Probacijos tarnybos teikimą dėl lygtinio paleidimo jam panaikinimo, pateiktus duomenis vertino formaliai, jo padarytus iš esmės nereikšmingus pažeidimus nepagrįstai vertino kaip piktybišką probacijos sąlygų nesilaikymą, nepakankamai atsižvelgė į jo asmenybę, neįvertino jo pastangų resocializuotis visuomenėje ir padarė neteisingą išvadą, kad jis nėra pasiruošęs toliau taisytis neizoliuotas nuo visuomenės ir kad bausmės tikslai jam gali būti pasiekti tik realiai atliekant bausmę, todėl skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta ir turi būti panaikinta.

5.8. Iš pataisos įstaigos jis buvo paleistas 2022-11-14 ir tą pačią dieną įtrauktas į Probacijos tarnybos registrą. Probacijos termino pabaiga numatyta 2023-07-19.

5.9. 2022-11-16 jis užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, o jau 2022-12-12 įsidarbino statybos įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku. Kadangi jis turi darbo statybose gebėjimų, todėl nusprendė užsiimti individualia veikla. Išėjęs iš darbo 2023-05-09 jis vėl užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, tačiau netrukus ėmėsi priemonių susikurti sau darbo vietą ir jau 24 d. įregistravo individualią veiklą – pastatų remontas, restauravimas ir rekonstravimas (nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)), kurią vykdo iki šiol, t. y. užsiima pastatų lauko apdaila, kasdien daug dirba ir džiaugiasi naujai kurdamas savo gyvenimą, visiškai save išsilaikydamas ir mokėdamas mokesčius valstybei.

5.10. Tą pačią dieną, kai 2022-11-14 buvo paleistas iš pataisos namų, jis privalėjo vykti tiesiai į namus, niekur neužsukdamas, ir 18.00 val. sugrįžti į savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Grįždamas į namus jis pakeliui susitiko draugą, su kuriuo buvo ilgą laiką nesimatę, jie nuoširdžiai ir daug kalbėjosi, todėl jis prarado laiko nuovoką ir į namus sugrįžo tik apie 19.15 val., todėl formaliai pažeidė reikalavimą sugrįžti į namus iki nustatyto laiko – 18.00 val.. tačiau tai padarė tiesiog negalėdamas atsidžiaugti sugrąžinta laisve ir nepastebėjęs prabėgusio laiko, kol bendravo su geru draugu. Kitų pažeidimų jis nepadarė, alkoholio nevartojo.

5.11. Kitą dieną nuo 10.05 val. iki 10.20 val. jis buvo trumpam išbėgęs į parduotuvę nusipirkti cigarečių, o nuo 16.08 val. iki 17.24 val. buvo išėjęs iš namų ieškoti darbo, nes pabendravus su tėvais sutarė, kad turi keisti savo gyvenimą ir kuo skubiau pradėti dirbti. Dėl to, kad privalo įsidarbinti, jį skatino ir Probacijos tarnybos pareigūnai.

5.12. Dar kitą dieną, t. y. 2022-11-16 jam buvo nustatytas laikas atvažiuoti pirmajam vizitui į Probacijos tarnybą. Kadangi jis gyvena pas tėvus (duomenys neskelbtini) kaime, todėl iki (duomenys neskelbtini) miesto jam reikia važiuoti autobusu. Nenorėdamas vėluoti į Probacijos tarnybą, iš narnų jis išėjo 08.15 val. ir sėdęs į autobusą nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Apsilankius Probacijos tarnyboje paaiškėjo, kad anksčiau kaip 09.30 val. išeiti iš namų jis negalėjo, nors, kaip minėta, iš namų jis išvyko anksčiau tik todėl, kad nepavėluotų į Probacijos tarnybą. Pareigūnai jam iš naujo paaiškino probacijos tvarką ir sąlygas bei įspėjo apie galimas teisines pasekmes, jei ir toliau jis nesilaikys intensyvios priežiūros sąlygų.

5.13. Kaip minėta, 2022-12-12 jis įsidarbino statybos įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku ir jau kitą dieną darbdavys jį išsiuntė dirbti į objektą (duomenys neskelbtini), tačiau jis tiesiog pamiršo pranešti Probacijos tarnybos pareigūnui, kad išvyksta į kitą miestą.

5.14. 2022-12-30 po darbo pasveikino bendradarbį su gimtadieniu ir šis pakvietė kartu atšvęsti. Kadangi jis labai seniai buvo vartojęs alkoholio, todėl neatsilaikė pagundai kartu su bendradarbiais pasivaišinti alkoholiu. Dėl seniai vartoto alkoholio jis greitai pasijuto apsvaigęs, todėl kažkas pasiūlė jam išgerti kažkokią tabletę, sakydamas, kad jis pasijus žvaliau. Kokia tai buvo tabletė, jis nežino ir nė neįtarė, kad ji jam gali kažkaip pakenkti. Išgėrus tą tabletę jam išvis apsisuko galva ir, kaip supranta, jis papuolė policijos pareigūnams. Pareigūnai apie 21.00 val. surašė jam administracinio nusižengimo protokolą dėl pasirodymo viešoje vietoje esant neblaiviam, kai nustatytas 1,72 promilės neblaivumas, t. y. tokiu savo elgesiu jis nevykdė draudimo intensyvios priežiūros metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Paleistas iš policijos jis išskubėjo namo, tačiau grįžo tik 21.42 val., nors pagal sudarytą grafiką privalėjo grįžti 20.00 val. Negrįžo į namus anksčiau, nes buvo įsitikinęs, kad jam vis dar yra nustatytas ilgesnis laisvo laiko laikas, kai gali išeiti iš namų. Pamiršo, kad jam buvo sutrumpintas prieš tai turėtas laisvas laikas tik iki dviejų valandų. Supratęs, kad padarė pažeidimą, jis pats savo valia paskambino į Probacijos tarnybos centrinį valdymo padalinį Vilniuje ir pranešė, kad per užmaršumą tą dieną pavėlavo nustatytu laiku sugrįžti į namus. Po keleto dienų, t. y. 2022-01-02 13.00 val. Probacijos tarnyboje jam buvo atliktas narkotikų testas ir šlapime buvo rasta narkotinės medžiagos pėdsakų. Jis suprato, kad tą vakarą, kai kartu su bendradarbiais išgėrė, jam duotoje tabletėje buvo narkotinių medžiagų, kurių pėdsakai ir buvo rasti atlikus tyrimą. Šią tabletę jis išgėrė, galvodamas, kad ji tiesiog yra energetinio pobūdžio ir kad dėl to jis taps žvalesnis. Nežinojo, kad tabletėje buvo narkotinių medžiagų, kurių jis nevartoja.

5.15. Po šio pažeidimo Probacijos tarnyba 2023-01-04 kreipėsi su teikimu į teismą dėl lygtinio paleidimo jam panaikinimo, tačiau teismas 2023-01-10 nutartimi Probacijos tarnybos teikimo netenkino.

5.16. Praėjus porai mėnesių, t. y. 2023 m. kovo mėnesio pradžioje pas jį namuose lankėsi draugas, nes jis pats negalėjo išeiti iš gyvenamosios vietos, ir atsinešė išgerti alaus, tačiau jis jam pasakė, kad pagal probacijos sąlygas jam yra draudžiama vartoti alkoholį ir kitas psichoaktyvias medžiagas. Draugas paliko alų jo namų šaldytuve, pasakęs, kad galės išgerti vėliau, pasibaigus probacijos laikui. 2023-03-14 jis grįžo į namus po darbo labai pavargęs, išsimaudė, pasigamino valgyti ir ilsėdamasis prisiminė apie draugo paliktą alų. Kadangi norėjo atsipalaiduoti po darbo, išgėrė draugo paliktą alų, o 21.40 val. į namus patikrinimui atvykę Probacijos tarnybos pareigūnai nustatė, kad jis laikosi reikalavimo nustatytu laiku būti namuose, tačiau nustatė jam 0,92 promilių neblaivumą.

5.17. Probacijos tarnyba pakartotinai kreipėsi su teikimu į teismą dėl lygtinio paleidimo jam panaikinimo, tačiau teismas 2023-03-23 nutartimi teikimą atmetė.

5.18. Po to 2 mėnesius jis tvarkingai laikėsi probacijos sąlygų, tačiau 2023-05-13 nuo 15.00 val. iki 15.31 val. nebuvo namuose, nes, kaip aistringas žvejys, sužinojęs apie pradėjusias kibti lydekas, išskubėjo prie Šyšos upės pažvejoti ir užsimiršęs pusvalandžiu pavėlavo sugrįžti namo iki nustatyto laiko. 2023-05-22 jis nuo 18.00 val. nebuvo namuose, grįžo tik po pusvalandžio, nes buvo išėjęs į parduotuvę apsipirkti ir neatkreipė dėmesio, kad jau privalėjo būti sugrįžęs į namus.

5.19. 2023-05-25 pagal nustatytą grafiką jis privalėjo 09.00 val. atvykti į Probacijos tarnybą individualiam darbui, tačiau iš vakaro sunkiai dirbo ir ryte pramiegojo ir pavėlavo į autobusą, todėl į Probacijos tarnybą atvyko tik apie 11.20 val., dėl to pareigūnai jam pakartotinai paaiškino probacijos tvarką ir sąlygas, įspėjo apie galimas teisines pasekmes, jei toliau taip elgsis.

5.20. 2023-05-26 nuo 20.39 val. iki 21.40 val. jis nebuvo namuose, nes užsimiršęs išėjo apsipirkti į parduotuvę, ir taip pažeidė reikalavimą nuo 20.00 val. būti namuose.

5.21. 2023-06-08 jis pateikė Probacijos tarnybai prašymą pakeisti buvimo vietą pagal nustatytą grafiką, nes planavo kitą dieną važiuoti apsižiūrėti į naują objektą (duomenys neskelbtini), kur klientas pakvietė atvažiuoti dėl namo išorės apdailos darbų. 2023-06-09 jis kartu su kolegomis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur prie objekto susitikus su užsakovu išsiaiškino, kad šis neturi galimybės suteikti stelažų, be to, netenkino jo siūlomas per mažas atlygis už statybos rangos darbus, todėl atsisakė imtis šio objekto darbų. Kadangi buvo (duomenys neskelbtini), su bendradarbiais nutarė pažvejoti, todėl kolega, nuvažiavęs į namus, atvežė visiems meškeres ir jie pasiliko (duomenys neskelbtini) prie upės žvejoti. Kai jam paskambino Probacijos tarnybos pareigūnas, jis prisipažino, kad nėra darbo objekte, o žvejoja, todėl pareigūnas liepė jam nedelsiant, t. y. iki 09.00 val. grįžti į namus. Jis iš karto pakluso pareigūno reikalavimui ir į namus sugrįžo iki nustatyto laiko.

5.22. 2023-06-14 vakare, pagal nustatytą grafiką būdamas namuose, jis jautėsi emociškai labai blogai, buvo apėmęs nusivylimo savimi jausmas, pyko ant savęs, kad net ir dabar, būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, jis vis pažeidžia probacijos sąlygas ir jam vėl gresia sugrąžinimas į laisvės atėmimo vietą, kankinamas tokių minčių išgėrė nedidelį kiekį namie buvusio alaus, taip bandydamas atsipalaiduoti ir nusiraminti. Pasirodo, tik dar labiau sau pakenkė, nes apie 21.35 val. atvykę pareigūnai nustatė jam kad ir minimalų, bet vis dėlto 0,19 promilės neblaivumą (pakartotinai patikrinus nustatytas 0,13 promilės neblaivumas). Kitą dieną jis nuvažiavo į Probacijos tarnybą ir pareigūnams paaiškino, kad praėjusią dieną buvo minimaliai išgėręs, nes tiesiog viskas nesiseka gyvenime, nesugeba susitvarkyti su neigiamomis emocijomis, todėl norėdamas nusiraminti ir išgėrė alkoholio.

5.23. Taigi, išgyvendamas dėl nesėkmių, namie keletą kartų jis išgėrė alkoholio, kuris slopina centrinę nervų sistemą ir pasižymi atpalaiduojančiu bei raminančiu poveikiu. Jis buvo įsitikinęs, kad tai yra būdas pasijausti geriau, atsipalaiduoti, nusiraminti, todėl ne iš karto sau pripažino turintis šią problemą. Suvokė alkoholio vartojimo padarinius santykiams ir socialiniam gyvenimui. Probacijos laikotarpiu jis 3 kartus lankėsi (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro vykdomose individualiose konsultacijose, kurias vedė psichologė D. L.. Be to, lankiausi jis 3 kartus lankėsi kitose Visuomenės sveikatos biuro vykdomose individualiose konsultacijose, skirtose asmenims, kurie rizikingai ir žalingai vartoja alkoholį.

5.24. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo panaikinimo, privalu įvertinti ne tik Probacijos tarnybos teikime nurodytus pažeidimus, tačiau ir probuojamojo asmens elgesį viso probacijos laikotarpio metu. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, jis 2 kartus buvo nubaustas administracine tvarka: pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį dėl 2022-12-30 pasirodymo viešoje vietoje neblaiviam, kai išgėrė kartu su bendradarbiais; 2023-01-03 – pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį už tai, kad to paties 2022-12-30 gimtadienio šventimo metu pavartojo tabletę su narkotinėmis medžiagomis.

5.25. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad jo: „<...> nusikalstamo elgesio rizika naudojant OASys vertinimo metodiką, aukšta (106 balai iš 168 galimų). Didelė žalos rizika vidutinė- visuomenei, pažįstamiems suaugusiems.“ Tačiau D. N. nurodo, kad jam kyla abejonių dėl Probacijos tarnybos pateiktų duomenų dėl jo gan aukštos nusikalstamo elgesio rizikos. Išskyrus jam paskirtų įpareigojimų intensyvios priežiūros metu nustatytu laiku būti nustatytose vietose ir draudimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas pažeidimus, kitus teismo ir Probacijos tarnybos nurodymus jis stengiasi vykdyti, dalyvavo elgesio pataisos programose, registravosi Užimtumo tarnyboje ir jau kuris laikas yra susikūręs darbo vietą, kasdien dirba, save išsilaiko ir moka mokesčius valstybei. Probacijos vykdymo laikotarpiu jokių naujų nusikalstamų veikų nepadarė ir jokie įtarimai jam nėra pareikšti. Be to, jis visiškai nutraukė savo santykius su savo drauge, su kuria dar visai neseniai palaikė artimus ryšius, dėl to, kad ji turi problemų dėl alkoholio vartojimo ir jį taip pat skatindavo išgerti alkoholio, tačiau jis suprato, kad tokia draugija veda neteisingu keliu.

5.26. Taigi iš aptartų duomenų matyti, kad, vertinant jo elgesį viso probacijos laikotarpio metu, jis stengiasi tinkamai laikytis probacijos sąlygų, išskyrus keletą epizodų, kai pavartojo svaigalų ir laiku nesugrįžo į namus.

5.27. Valstybė yra suteikusi galimybę teismams užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą tam tikrais išimtiniais atvejais taikyti lygtinio paleidimo institutą ir laikinai nevykdyti nuosprendžiu paskirtos bausmės, nustatant jos laikino nevykdymo terminą, per kurį nuteistasis privalo per teismo nustatytus įpareigojimus pašalinti priežastis, paskatinusias jį nusikalsti ir pakeisti pasirinktą gyvenimo būdą. Be to, šiuo metu Lietuvos baudžiamoji politika orientuota į mažesnį asmenų įkalinimo skaičių, į institucijų (kartu ir Probacijos tarnybų) didesnes pastangas, siekiant asmenims padėti pasitaisyti, daugiau nebenusikalsti, resocializuotis nebūnant įkalintiems, tačiau, kaip jau minėta, nuteistieji asmenys, į kurių elgesio korekciją ir yra nukreipiamos atitinkamos poveikio priemonės, taip pat turi dėti bent minimalias pastangas, siekdami pasitaisyti.

5.28. D. N. pažymi, kad jis stengėsi vykdyti jam paskirtus įpareigojimus, vykdo individualią darbinę veiklą, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, todėl mano, kad tokios griežtos priemonės – laisvės atėmimo bausmės – vykdymas šiuo atveju yra akivaizdžiai neteisingas, netikslingas ir neproporcingas, neatitinkantis teisingumo ir protingumo principų. Savo elgesiu jis siekia susigrąžinti prarastą dėl nusikalstamų veikų darymo visuomenės pasitikėjimą, integruotis į visuomeninį gyvenimą, o panaikinus lygtinį paleidimą ir pasiuntus jį vykdyti laisvės atėmimo bausmę būtų padaryta neigiama įtaka jo vertingiems socialiniams ryšiams ir darbinei veiklai.

5.29. Jo elgesys probacijos vykdymo metu ir padaryti pažeidimai nėra tiek pavojingi, jog sudarytų pagrindą panaikinti lygtinį paleidimą ir pasiųsti jį atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Probacijos laikotarpiu jis vieną kartą pavartojo alkoholio su bendradarbiais, o kitais kartais išgėrė alkoholio namuose. Teismo jam paskirtų įpareigojimų intensyvios priežiūros metu nustatytu laiku būti nustatytose vietose ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų pažeidimai sudaro formalų pagrindą panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos ir vykdyti nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokie jo padaryti pažeidimai nebuvo piktybiški, jis iš esmės laikėsi probacijos sąlygų ir stengėsi vykdyti teismo įpareigojimus, tačiau dar ne visiškai jam pavyko sėkmingai įveikti priklausomybę nuo alkoholio. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančias medžiagas pažeidimas asmeniui, kuris turi tokią priklausomybę, negali būti lemiama aplinkybe sprendžiant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimą, nes tai būtų tik formalus pagrindas pasiųsti asmenį realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę (Panevėžio apygardos teismo 2021-04-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-99-581/2021).

5.30. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui. Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog vienas iš probacijos tikslų – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją, o šis tikslas siektinas taikant atitinkamas priemones. Po to, kai teismas 2023-03-23 nutartimi netenkino Probacijos tarnybos teikimo, esminio pablogėjimo jo elgsenoje nenustatyta, paskutinio patikrinimo metu 2023-06-14 jam buvo nustatytas visiškai minimalus neblaivumo laipsnis, nesiekianti ribos, kai asmeniui draudžiama vairuoti transporto priemones. Jo padaryti pažeidimai negali būti laikomi sąmoningu, sistemingu ir piktybišku nustatytų įpareigojimų nevykdymu ir, D. N. nuomone, nėra pagrindo išvadai, jog jis nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo, piktnaudžiavo savo teisėmis ir todėl tikslinga panaikinti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos. Jis ne kartą nebuvo namuose nustatytu laiku, nes tiesiog gal per mažai teikė reikšmės laiko tikslumui ir negalvojo, kad dėl to jis gali būti pasiųstas atgal į laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietą. Tuo laiku, kai po pusvalandį ar pusantros valandos pavėluodavo sugrįžti į namus, jis tiesiog būdavo išėjęs į parduotuvę ar bendravo su draugu, tačiau jokių pažeidimų ar nusikaltimų nepadarė. Jo padaryti pažeidimai nėra šiurkštūs ir piktybiški, nerodo nihilistinio požiūrio į įstatymų reikalavimus ir visuomenėje priimtas elgesio normas, o tik daugiau yra nulemti socialinių įgūdžių ir atsakingumo stokos. Todėl, D. N. nuomone, Probacijos tarnybos teikime išdėstytų aplinkybių visuma neduoda pagrindo manyti, kad tik panaikinus lygtinį paleidimą ir pasiuntus jį realiai atlikti paskirtos bausmės, būtų pasiekti bausmės tikslai ir tinkamai įgyvendintas teisingumo principas. Visą probacijos vykdymo laikotarpį jis geranoriškai bendradarbiavo su Probacijos tarnybos pareigūnais, visada atvykdavo į Probacijos tarnybą, teikdavo paaiškinimus, dėjo pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, dažnai tardavosi, kaip turi elgtis, pats pranešdavo, jei vėluodavo sugrįžti į namus, ir buvo įsitikinęs, kad yra akivaizdu, kad jis yra geranoriškai nusiteikęs vykdyti probacijos sąlygas ir įpareigojimus. Jo bendradarbiavimas su Probacijos tarnybos pareigūnais, savo psichologinių problemų ir priklausomybės ligos suvokimas, aktyvios pastangos spręsti emocinius sutrikimus parodo, kad jis yra pakankamai motyvuotas ir geba savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti visiškai pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas neizoliuojant jo nuo visuomenės. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo priimti patį griežčiausią sprendimą – panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos. Siekiant tinkamai įgyvendinti valstybės baudžiamąją politiką nuteistųjų, kuriems taikoma probacija, atžvilgiu, turi būti skiriama daugiau dėmesio nuteistųjų korekcijos procesui jiems būnant nestruktūruotoje aplinkoje, t. y. Probacijos tarnybos pagalba vykdant įvairias priemonės jiems būnant laisvėje.