- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-20
- Bylos Nr.
- 1S-521-658/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05910-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Nuteistasis
- L. R.
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo L. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. birželio 19 d. nutarties, kuria tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam L. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. L. R. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-1958-598/2019 pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (24 epizodai), 22 straipsnio 1 dalyje, (11 epizodų). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės iš dalies sudėtos ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant mokytis arba dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia – 2019 m. lapkričio 20 d., pabaiga – 2020 m. lapkričio 20 d. Nuteistojo elgesį Kauno regiono probacijos skyrius, veikiantis Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje, kontroliuoja nuo 2019 m. lapkričio 21 d.
Šalies argumentai
2. Probacijos tarnyba 2020 m. kovo 16 d. kreipėsi su teikimu į Kauno apylinkės teismą, prašydama L. R. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti jį atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kadangi jis nevykdo teismo skirtų įpareigojimų – du kartus pažeidė įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas padidėjo. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 20 d. nutartimi Probacijos tarnybos teikimo netenkino.
3. Probacijos tarnyba 2020 m. birželio 17 d. teikimu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo L. R. panaikinimo ir jo pasiuntimo atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nurodė, kad nuteistojo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta, tačiau jis netinkamai vykdė teismo paskirtus įpareigojimus, dėl ko į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo kreipiamasi jau antrą kartą. L. R. nepadarė išvadų, nes nustatyta, kad 2020 m. balandžio 17 d. baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnį – 90 Eur bauda, 2020 m. gegužės 25 d. baustas pagal ANK 108 straipsnį – 245 Eur bauda. Be to, priežiūros pradžioje pagal „OASys“ vertinimo metodiką L. R. buvo nustatyta vidutinė – 49 balų rizika, pakartotinai ją pervertinus rizika padidėjo iki 58 balų ir liko vidutinė. Atkreipiamas dėmesys, jog rizikos tendencija auga, didėja tikimybė, jog nuteistasis gali padaryti naują nusikalstamą veiką.
4. Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas L. R. buvo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad L. R. nevykdo įpareigojimų nustatytu laiku būti namuose, baustas administracine tvarka. Teismas nurodė, jog nuteistasis sąmoningai piktybiškai nevykdo probacijos sąlygų, nepateisino teismo pasitikėjimo, todėl bausmės tikslai, asmeniui pritaikius bausmės vykdymo atidėjimą, nepasiekti ir nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nuteistasis patikrinimo metu buvo nerastas namuose, objektyvios pateisinamos nebuvimo priežasties nenurodė. Nors formaliai įrašytas į moksleivių sąrašus, tačiau mokyklos nelanko. Baustas administracine tvarka, o administraciniai nusižengimai susiję su nuosavybe.
Žemesnės instancijos teismas
5. Nuteistasis L. R. skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartį ir prašo ją panaikinti.
5.1. Skunde nurodoma, jog per bausmės atidėjimo laikotarpį nuteistasis padarė du administracinius nusižengimus ir du kartus nerastas namuose 22–6 val. laikotarpyje. Skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodyta, kad neįvykdė reikalavimo įsidarbinti, nes jis registruotas Užimtumo tarnyboje, šiuo metu susirado darbą parduotuvėje „Ermitažas“, pradės dirbti 2020 m. liepos 1 d., o (duomenys neskelbtini) pradės lankyti nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. Nuteistojo nuomone, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad jis tyčia nevykdė probacijos įpareigojimų, pažeidimus darė sistemingai, todėl probacijos tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nuteistasis nuoširdžiai prisipažįsta padaręs nusižengimus, gailisi, teigia, kad ateityje pasitaisys ir nusikalstamų veikų nepadarys, o jo elgesys nebuvo piktybiškas. Nurodoma, jog nuteistojo elgesiui didelės įtakos turėjo labai sunki šeimos padėtis: tėvai išsiskyrę, jis gyvena su motina, kuri išlaiko dar du nepilnamečius vaikus. Tėvas nuteistajam nepadeda, nes yra sunkus ligonis, gyvena slaugos namuose. Šeimoje nuolat trūksta maisto, kitų būtinų daiktų, nes motina nedirba, šeima pragyvena iš socialinių pašalpų.
5.2. Skunde teigiama, jog pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) 30 straipsnio 2 dalies 2 punktą, apylinkės teismas nesvarstė galimybės nuteistojo atžvilgiu taikyti papildomas poveikio priemones ar pareigas. Nuteistasis sutinka, kad papildomos priemonės jam būtų pritaikytos. Taip pat nuteistasis nurodo, kad jam reikalinga psichologo, socialinio darbuotojo pagalba, tačiau tai jam nebuvo pasiūlyta, nors šios pagalbos teikimą numato Probacijos įstatymo 18 straipsnis.
5.3. Skunde teigiama, jog bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas taikomas tik kaip kraštutinė priemonė, jeigu padaroma pagrįsta išvada, kad probacijos tikslas nebus pasiektas skirtomis priemonėmis. Sprendžiant šį klausimą, teismas surinktus duomenis vertino tik formaliai, nesivadovavo protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo L. R. skundas tenkinamas.
6. Aukštesnysis teismas patikrina skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą. Nutartis buvo priimta iki 2020 m. liepos 1 d. galiojusiam Probacijos įstatymui (2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XII-1388 redakcija), todėl tuo pačiu, nagrinėjant skundą, aukštesnysis teismas įvertina, ar priimta nutartis buvo priimta laikantis būtent šios redakcijos įstatymo nuostatų.
7. Probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (2 straipsnio 5 dalis). Už probacijos sąlygų (teismo ir įstatymo probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių) nevykdymą arba netinkamą vykdymą Probacijos įstatyme probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas ir pasiuntimas vykdyti laisvės atėmimo bausmę. Teismai laikosi nuoseklios praktikos, kad sprendimas panaikinti nuteistajam taikytą bausmės vykdymo atidėjimą priimamas tik tada, kai yra Probacijos įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuo atveju, kai, įvertinus visus reikšmingus duomenis, jų pagrindu nustatoma, jog probacija yra neefektyvi, nustatomi nevienkartiniai pažeidimai, o bausmės tikslus galima pasiekti tik realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę. Tačiau bet kokiu atveju teismas turi įvertinti visumą aplinkybių, tam tarpe ir priežastis bei sąlygas lėmusias pažeidimų padarymą, asmenybę, ir būti įsitikinęs, kad pasiuntimas atlikti laisvės atėmimo bausmę yra neišvengiama ir vienintelė alternatyva.
8. Susipažinus su teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad L. R. probacija vykdoma nuo 2019 m. lapkričio 21 d. 2019 m. lapkričio 28 d. jis pasirašytinai supažindintas su probacijos vykdymo tvarka ir sąlygomis, jam išaiškinta atsakomybė už probacijos sąlygų ir teismo paskirtų pareigų nevykdymą ar administracinių nusižengimų padarymą (asmens byla, b. l. 32).
9. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis L. R. teismo paskirtą įpareigojimą – elgesio apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant mokytis arba dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje, vykdo. Iš Probacijos tarnybos pateiktos probuojamojo asmens bylos matyti, kad L. R., nors ir labai prastai, bet 2019/2020 mokslo metais mokėsi (duomenys neskelbtini), o nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Taip pat iš 2020 m. liepos 3 d. Kauno apygardos teisme gauto nuteistojo pateikto prašymo bei papildomų dokumentų matyti, kad jis nuo 2020 m. birželio 29 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, L. R. šio įpareigojimo taip pat laikosi.
Žemesnės instancijos teismas
10. L. R. taip pat paskirtas įpareigojimas dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse. Bylos duomenys patvirtina, kad L. R. sutartu laiku atvyksta į probacijos tarnybą, priima probacijos specialistės pasiūlymus dėl organizacijų renginių (asmens byla, b. l. 32–33). Tai rodo, jog jis šį įsipareigojimą taip pat vykdo.
11. Kitas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu L. R. paskirtas įpareigojimas – būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Bylos medžiagoje yra duomenys, kad L. R. 2020 m. vasario 14 d. 00:24 val. patikrinimo metu nerastas namuose, todėl jis buvo įspėtas, jam pakartotinai išaiškintos bausmės nevykdymo pasekmės. Iš byloje esančių duomenų nustatyta ir tai, kad L. R. 2020 m. kovo 12 d. 23:05 val. patikrinimo metu vėl nebuvo rastas namuose (asmens byla, b. l. 39, 41). Tačiau pažymėtina, kad dėl šių L. R. veiksmų, t. y. du kartus nevykdžius įpareigojimo neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., Probacijos tarnyba kreipėsi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, tačiau teismas 2020 m. kovo 20 d. nutartimi šio teikimo netenkino (asmens byla, b. l. 73–74.).
12. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus matyti, jog L. R. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 2 kartus nubaustas administracine tvarka (asmens byla, b. l. 78–79, 93–94). Nuobaudos paskirtos už analogiškus du administracinius nusižengimus, padarytus 2020 m. balandžio 17 d. ir 2020 m. gegužės 25 d., t. y. smulkias vagystes.
13. Apylinkės teismas minėto įpareigojimo nevykdymą ir padarytus administracinius nusižengimus pripažino esminėmis aplinkybėmis, sąlygojusiomis bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą. Tai yra, įvertinęs, kad nuteistasis L. R. be svarbių priežasčių kelis kartus nevykdė teismo jam paskirto įpareigojimo – būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir padarė administracinius nusižengimus, sprendė, jog yra formalus pagrindas panaikinti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Tas skundžiama Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartimi ir buvo padaryta. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepakankamai atsižvelgė į nuteistojo asmenybę ir neįvertino jo pastangų, kad paskirti įpareigojimai būtų įvykdyti bei jo siekio taisytis. Taip pat, nors ir nutarties priėmimo laikotarpiu dar negaliojo naujosios redakcijos Bausmių vykdymo ir Probacijos įstatymo pakeitimai, tačiau neabejotinai buvo aišku, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. valstybės baudžiamoji politika švelnėja tuo aspektu, kad nuteistųjų korekcijos procesui būtų daugiau dėmesio skiriama jiems būnant nestruktūruotoje aplinkoje, bet vykdant daugiau ir įvairių priemonių laisvėje probacijos sąlygomis.
14. Atkreiptinas dėmesys, kad L. R. nuo 2020 m. kovo 12 d. įpareigojimo būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. daugiau nepažeidinėjo, nes sekančių patikrinimų metu jis namuose buvo rastas (asmens byla, b. l. 39). Pasisakant dėl jo nubaudimo padarius administracinius nusižengimus, pažymėtina, kad šie pažeidimai iš esmės yra analogiški nusikalstamoms veikoms, už kurias jam įsiteisėjusiu nuosprendžiu buvo paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Tačiau iš skundui nagrinėti pateiktos medžiagos matyti, kad L. R. tėvai išsiskyrė 2013 m. (8 t., b. l. 203), jis augo nepilnoje šeimoje, kurioje be jo yra dar du nepilnamečiai vaikai, mama nedirba ir jie visi gyveno iš pašalpų, o duomenų, kad tėvas būtų prisidėjęs prie vaikų išlaikymo, nėra (8 t., b. l. 204–206; asmens byla, b. l. 51, 66, 76, 104). Taigi, tiek nusikalstamas veikas, tiek minėtus administracinius nusižengimus nuteistasis padarė dėl sunkios materialinės padėties. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, būtina įvertinti ir tai, kad nuteistasis L. R. nustatytų pažeidimų neneigia, gailisi dėl jų, be to, kas svarbiausiai, nors ir pavėluotai, bet ėmėsi priemonių stengdamasis pagerinti savo materialinę padėtį, t. y. susirado legalų darbą. Šį faktą patvirtina 2020 m. birželio 26 d. Darbo sutartis Nr. 6766. Be to, duomenų, kad L. R. būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų ir jo atžvilgiu būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai ar būtų padaręs daugiau administracinių nusižengimų, nėra (asmens byla, b. l. 38, 44–49, 54–59, 80–84, 96–101). Taigi, toks L. R. elgesys rodo, jog jis šiuo metu stengiasi laikytis įsiteisėjusių nuosprendžiu jam paskirtų įpareigojimų, kas yra pakankama atsvara padarytiems pažeidimams probacijos proceso metu.
15. Pasisakant dėl rizikos nusikalsti balo padidėjimo, nustatyta, kad 2020 m. kovo 17 d. atlikus pakartotinį nusikalstamumo rizikos įvertinimą, nuo pirminio vertinimo rizika padidėjo tik nežymiai (9 balais). Pažymėtina, jog vertinamasis laikotarpis yra trumpas (pirminis vertinimas atliktas lapkričio 28 d., pakartotinis 2020 m. kovo 17d.), tačiau įvertinus padarytus fiksuotus teisės pažeidimus, natūralu jog jis kito didėjimo tvarka. Tačiau šis faktorius nėra pagrindinis, kurio pakanka konstatuoti, jog jam nežymiai pakitus nelieka galimybių nuteistąjį pataisyti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Aukštesniojo teismo vertinimu, ne pats balų skaičius, o nuteistojo siekis juos mažinti yra svarbesnis. Šiuo atveju, kaip jau minėta nutarties 14 punkte, nuteistasis bando laikytis įpareigojimų, susirado darbą, kas, logiškai mąstant, rodo ir siekį toliau gyventi pajamas gaunant teisėtu būdu.
16. Taip pat aukštesnysis teismas įvertina, kad L. R. yra labai jauno amžiaus, jis gimęs 2001 m. liepos 15 d., jam neseniai sukako 19 metų, o nusikaltimus padarė būdamas nepilnametis. Pažymėtina, jog šios kategorijos asmenys yra ypač pažeidžiami taikant jiems griežtas sankcijas ar poveikio priemones. Šiuo atveju, nagrinėjant Probacijos tarnybos teikimą, buvo būtina įvertinti nuteistojo socialinius ryšius, materialinę padėtį, gebėjimą vertinti ir suvokti savo veiksmus, atsakomybę, tačiau apylinkės teismas šių aplinkybių nevertino. Be to, buvo būtina vertinti visumą duomenų, kurie surinkti per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, o būtent, ne tik tuos, kurie neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, bet ir kitus duomenis, tame tarpe ir dėl teismo skirtų įpareigojimų vykdymo. Pabrėžtina, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir asmens pasiuntimo atlikti laisvės atėmimo bausmę klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes bei surinktus duomenis, spręstina, kad nors tai yra ne pirmas teikimas, kuriuo prašoma panaikinti laisvės atėmimo bausmės vykdymą L. R. atžvilgiu, bet, susipažinus su visomis aplinkybėmis, negalima vienareikšmiškai teigti, jog L. R. piktybiškai nevykdo visų teismo paskirtų įpareigojimų.
17. Aukštesnysis teismas, įvertinęs visas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistojo L. R. elgesys probacijos vykdymo metu ne visada buvo atsakingas ir tinkamas, tačiau nuteistasis pripažino padaręs pažeidimus, o šiuo metu pastebima ir teigiamų nuteistojo L. R. elgesio pokyčių – jis bendradarbiauja su Probacijos tarnybos specialistais, šiuo metu dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, bausmės vykdymo atidėjimo laiką vykdė teismo nuosprendžiu skirtus įpareigojimus mokytis, dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje ir dalyvavimo valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse, jis dėjo pastangas įsidarbinti, kas rodo jo teigiamą požiūrį į darbą. Apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia manyti, kad L. R. piktybiškai ir sistemingai nepažeidė teismo nustatytų pareigų bei nenustatyta, kad jis piktybiškai nesilaikė probacijos sąlygų, todėl vis dar yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistojo neizoliuojant nuo visuomenės.
18. Šiame kontekste pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutu valstybės baudžiamoji politika tiesiogiai išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Taigi, šiuo požiūriu valstybė nustatė galimybę teismams užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, tam tikrais išimtiniais atvejais taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą ir laikinai nevykdyti nuosprendžiu paskirtos bausmės, nustatant jos laikino nevykdymo terminą, per kurį nuteistasis privalo per teismo nustatytus įpareigojimus pašalinti priežastis, paskatinusias jį nusikalsti, bei pakeisti pasirinktą gyvenimo būdą. Tačiau kartu akcentuotina ir tai, kad teismo pasitikėjimas nuteistuoju negali būti begalinis – jei jis toliau tinkamai ir nuosekliai nesilaikys teismo paskirtų įpareigojimų ar darys teisės pažeidimus, tai gali būti pagrindas panaikinti jam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti jį atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę.
19. Įvertinus anksčiau aptartus duomenis, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad skundžiama nutartis, kuria panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam ir jis pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, yra nepagrįsta, priimta skubotai ir neįvertinus visumos svarbių aplinkybių. Atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą, bei į tai, kad Probacijos tarnybos tikslai yra ne tik formaliai fiksuoti nuteistojo pažeidimus, bet ir padėti asmeniui integruotis į visuomenę, skatinti pasitaisyti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apygardos teismas šiuo konkrečiu atveju sprendžia, jog netikslinga L. R. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti nuteistąjį atlikti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Dėl to skundžiama 2020 m. birželio 19 d. nutartis naikintina, o Probacijos tarnybos teikimas atmestinas, suteikiant L. R. dar vieną galimybę savo elgesiu įrodyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
20. Aukštesnysis teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog ne tik pats nuteistasis privalo vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus ar Probacijos tarnybos numatytas sąlygas, tačiau ir Probacijos tarnybos specialistai turi užtikrinti nuteistojo resocializacijos priemones (Probacijos įstatymo 18 straipsnis). Kadangi nuteistasis skunde nurodo, jog jam reikalinga psichologo ir socialinio darbuotojo pagalba, aukštesniojo teismo vertinimu, probuotojas turėtų į tai atsižvelgti ir padėti nuteistajam, suteikiant jo prašomą pagalbą, kuri labiau skatintų jo gebėjimus gyventi nenusikalstant ir jo socialinę integraciją į visuomenę.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo L. R. skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. birželio 19 d. nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą – Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus 2020 m. birželio 17 d. teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo L. R. panaikinimo atmesti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.