- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-23
- Bylos Nr.
- 1S-212-530/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-56114-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- R. V.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 21 d. nutarties, kuria R. V. panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirtą 3 (trejų) metų ir 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. V. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 259 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 39 (trisdešimt devynių) parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - 26 (dvidešimt šešias) paras arešto, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1,3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu prie 2015 m. rugsėjo 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skirti galutinę bausmę - 3 (trejus) metus 15 (penkiolika) dienų laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, skirti R. V. pareigas: dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 21 d. nutartimi tenkino Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą, panaikino bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė R. V. į pataisos namus atlikti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu skirtą 3 (trejų) metų 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis pažeidė teismo nustatytus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo įpareigojimus ir probacijos sąlygas.
Šalies argumentai
3. Nuteistasis R. V. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. nutartį.
3.1. Nuteistasis skunde teigia, kad teismas nutartyje savo sprendimą grindė tik deklaratyviais argumentais, nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino, bei ištyrė Probacijos pateiktas aplinkybes, jog jis nevykdė jam paskirtų įpareigojimų: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dalyvauti pataisos programoje; vykdyti probacijos sąlygas; kviečiamas atvykti į Probacijos tarnybą; nepakeisti gyvenamosios vietos. Teismas nenagrinėjo ir nevertino priežasčių, dėl ko ir kokiam laikui R. V. buvo išvykęs, šio poelgio tyčios ir rizikos ar įtakos nuteistojo nusikalstamų poelgių ar veiksmų formavimui, nebuvo vertinamas Probacijos tarnybos nepagrįstai nurodytų pažeidimų sistemingumas, jų pavojingumas ar reikšmė nuteistojo resocializacijai. Teismas teigdamas, kad nuteistasis vartojo psichiką veikiančias medžiagas, vadovavosi tik vieną kartą Probacijos tarnybos užfiksuota įtariama situacija ir nesant daugiau jokių įrodymų. Nebuvo detalizuojama kokiose pataisos programose R. V. nedalyvavo, taip pat neišsiaiškino, ar nuteistajam buvo žinoma apie jo kvietimą atvykti į Probacijos tarnybą, kuomet Probacijos tarnyba teigia, kad jis kviečiamas neatvyko. Nepagrįstai konstatuota, jog R. V. pakeitė gyvenamąją vietą, nes byloje tokių duomenų nėra, priešingai, Probacijos tarnyba jį visada rasdavo jo nurodytoje gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).Apeliantas skunde prašo atsižvelgti ir objektyviai įvertinti konkrečiai ir atskirai kiekvieną Probacijos tarnybos nurodytą aplinkybę, kuriomis jis neigiamai charakterizuojamas. Tik objektyviai įvertinus šias aplinkybes, būtų galima daryti pagrįstą išvadą, ar tikrai yra pagrįsta, prasminga ir sąžininga jį pasiųsti atlikti laisvės atėmimo bausmę.
3.2. R. V. skunde pripažįsta padaręs tik vieną pažeidimą - išvyko iš gyvenamosios vietos į kitą miestą, apie tai neinformavęs Probacijos tarnybos. Toks poelgis formaliai atitinka pažeidimo sudėtį, tačiau, įvertinus tai, jog jis išvyko iš gyvenamosios vietos ne poilsiauti, pramogauti ar nusikaltimus daryti, o siekdamas išsaugoti darbą ir gauti pajamų, negali būti priežastis, tokį jo elgesį vertinti kaip priešingą resocializacijai ar integracijai į visuomenę. Tai rodo, kad jis vertina darbą ir stengiasi būti naudingas ne tik savo šeimai, bet ir valstybei. Šis pažeidimas buvo vienkartinis, turint tikslą išsaugoti darbą bei neprarasti pajamų, kad nereikėtų gyventi iš išmokų. Tuo labiau, kad šio pažeidimo pasekmė yra formali ir dėl to niekam nebuvo padaryta žalos. Nuteistasis dėl skubėjimo ir neatidumo, bet jokiu būdu ne tyčia, užmiršo informuoti Probacijos tarnybą apie savo laikiną išvykimą. Nors tvarkos pažeidimas ir padarytas, tačiau, šioje situacijoje turėtų būti atkreipiamas dėmesys į svarbų akcentą, jog jis stengiasi ir dirba, tokiu būdu integruojasi į visuomenę, ugdo darbinius įgūdžius, vadovaujasi visuomenės normomis, dalyvauja teigiamoje socialinėje aplinkoje, neieško priežasčių sąžiningai nedirbti. Tačiau, teismas priimdamas nutartį į šias aplinkybes neatsižvelgė ir jų nevertino.
3.3. Probacijos tarnybos teikime nurodoma, jog nuteistasis vengia bendravimo - neatvyksta atsiskaityti už įpareigojimų vykdymą, o teismas patvirtindamas tai, nutartyje nurodė, jog jis kviečiamas neatvyko į Probacijos tarnybą. Tačiau, kaip matyti iš teikimo, nuteistas 2020 m. sausio 14 d. atvyko ir prisistatė į tarnybą, bendravimo nevengė, su juo 2020 m. sausio 13 d. ir 2020 m. sausio 20 d buvo susisiekta ir telefonu (per sugyventinės naudojamą telefono numerį). Daugiau kitų faktų, kad R. V. būdamas tinkamai informuotas apie būtinybę atvykti į Probacijos tarnybą, neatvyko, byloje nėra. Todėl teigti, jog jis kviečiamas vengė atvykti į Probacijos tarnybą, nėra jokio teisėto pagrindo. Teigiama, kad nuteistasis nebendrauja telefonu, tokį argumentą grindžiant tik tuo, jog jam nepavyko prisiskambinti 2020 m. sausio 29 - 30 d. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tomis dienomis buvo skambinta darbo valandomis, kuomet jis fiziškai dirbdamas statybos objekte neturėjo galimybės atsiliepti. Probacijos tarnyba galėjo nuteistąjį informuoti trumpąją SMS žinute (kad taip daryti gali, patvirtina savo teikime), kad šiuo telefono numeriu su juo nori susisiekti Probacijos tarnyba, tuomet jis būtų žinojęs kieno tai numeris ir būtų perskambinęs. Nuteistasis tyčia nevengė bendrauti ir bendradarbiauti su Probacijos tarnyba, tinkamai informuotas visada atvykdavo ir turėdamas technines galimybes, su tarnyba atstovais bendraudavo telefonu. Akivaizdu, jog R. V. elgesyje nėra slapstymosi, vengimo bausmės ar įpareigojimų atlikimo požymių, bei ketinimų daryti naujus nusikaltimus.
3.4. Apeliantas teigia, kad probacijos tarnyba jo neradusi namuose 2020 m. sausio 29 d. ir būdama informuota, kad jis sugrįš 2020 m. sausio 31 d., atvyko dar kartą patikrinti 2020 m. sausio 30 d. Tokiu būdu sąmoningai padidino nuteistojo neradimo namuose skaičių ir pažeidimą dirbtinai padarė sisteminiu. Kadangi Probacijos tarnyba neatvyko patikrinti nuteistojo 2020 m. sausio 31 d., galima daryti pagrįstą prielaidą, jog žinodama, kad tą dieną jis bus namuose, sąmoningai nenorėjo jo rasti. Tai, kad R. V. dirbo Klaipėdoje, o ne piktybiškai ar iš savanaudiškų paskatų nebuvo gyvenamoje vietoje, patvirtina ne tik jo sugyventinė, bet ir darbovietės UAB (duomenys neskelbtini) charakteristika. Be to, Probacijos tarnyba, neradusi jo namuose, nei sugyventinei, nei kitam asmeniui neperdavė šaukimo ar įpareigojimo, adresuoto R. V., kad pastarasis privalo atvykti į Probacijos tarnybą.
3.5. Atkreiptinas dėmesys, jog Probacijos tarnybai 2020 m. sausio 13 d. atvykus pas nuteistąjį ir kilus įtarimų, kad jis yra vartojęs narkotinių ar kitokių psichotropinių medžiagų, tarnybos atstovai turėjo teisę bei galimybes šį įtarimą ir faktą patikrinti, jam pasiūlius kartu nuvykti į gydymo įstaigos priimamąjį skyrių ir atlikti narkotikų vartojimo testus. Tačiau, Probacijos tarnyba kitą dieną tik rekomendavo R. V., kad pastarasis pasidarytu tokį testą ir duomenis pateiktų tarnybai. Nei raštiškai, nei kitokiu būdu nebuvo nurodyta, kad toks reikalavimas yra privalomas ar būtinas. Taip pat, argumentas, jog nuteistasis nuolat bendrauja su psichotropines medžiagas vartojančiais asocialiais asmenimis ir būna jų apsuptyje, niekaip negali sudaryti pagrindo konkrečiam teiginiui, jog ir jis vartoja narkotines medžiagas. Toks Probacijos tarnybos teiginys ir nuomonės formavimas yra grindžiamas nepatvirtintais faktais ir subjektyviu numanymu bei nepagrįstas jokiais įrodymais.
3.6. Skunde nesutinkama su išvada, jog nuteistasis pakeitė gyvenamąją vietą. Probacijos tarnybai 2020 m. sausio 13 d. atvykus adresu (duomenys neskelbtini), ten buvo ir gyveno R. V.. Taip pat, visais kitais kartais, kuomet atvyko tarnybos atstovai nuteistojo sugyventinė patvirtindavo jog čia yra jo gyvenamoji vieta, o Probacijos tarnyba to fakto neginčija. Teismas nenurodė kokiais duomenimis rėmėsi, teigdamas, kad nuteistasis pakeitė gyvenamą vietą, todėl tokia teismo pozicija, išdėstyta nutartyje yra nepagrįsta.
3.7. Nurodoma, jog nuteistasis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą. Šiuo atveju svarbu pažymėti, jog R. V. buvo baustas tik už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 str.), kuris nesusijęs su alkoholio ar narkotikų vartojimu, nebuvo padaryta žalos, nenustatyta smurto ar nusikalstamos veikos požymių. Todėl, negalima pagrįstai teigti, jog tokiu elgesiu jis yra linkęs nusikalsti ir toks nedidelis pažeidimas yra priežastis taikyti neadekvačią ir griežčiausią sankciją - laisvės atėmimą.
3.8. Apeliantas teigia, kad pagrindiniai bausmės tikslai yra ne asmens nubaudimas, bet prevenciniai tikslai - pasiekti, kad nebūtų daroma naujų nusikalstamų veikų. Teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistajam, jį nubaudė, tačiau atidėdamas bausmės vykdymą, nusprendė, kad svarbesni yra bausmės prevenciniai tikslai. Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme (toliau – PĮ) nustatytas probacijos tikslas - užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Peržvelgus nagrinėjamos situacijos aplinkybes, akivaizdu, jog R. V. padarė jam nustatytų įpareigojimų pažeidimą (laikinam išvyko iš gyvenamosios vietos miesto, be leidimo), bei administracinį nusižengimą (48 str. 1 d.). Tačiau, šie pažeidimai, atsižvelgiant į jų padarymo priežastis, pasekmes, intensyvumą ir pavojingumą, nesuponuoja jog jis yra linkęs daryti naujus nusikaltimus, nesilaikyti visuomenės elgesio standartų, todėl laisvės atėmimo bausmė nėra tinkamas ir pagrįstas sprendimas šioje situacijoje. Nuteistojo pažeidimai labiau apibūdina jo charakterį, kaip atsakingumo ir bendravimo įgūdžių stokos, lengvabūdiškumo, bet ne kaip polinkį į nusikaltimus. Vienas iš probacijos principų yra - priemonių individualizavimas. Taikant priemones turi būti atsižvelgiama į probuojamojo asmenybę, elgesį probacijos vykdymo metu, rizikos vertinimo rezultatus ir kitas šio asmens resocializacijai svarbias aplinkybes. Probacijos tarnyba, kaip kompetentingų specialistų institucija, turėtų tinkamai įvertinti situaciją ir atsižvelgdama į nuteistojo trūkumus, jo galimybes, siekius ir trukdžius, pritaikytų kitas priemones, o ne visomis išgalėmis siektų ir prioritetą teiktų asmens izoliavimui. Probacijos tarnyba, per visą probacijos periodą (du metus) nekoregavo probacijos plano.
3.9. Skunde pažymima, kad PĮ yra įtvirtinta - jeigu nuteistasis be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų ir vykdyti likusią bausmės dalį. Kaip matyti, įstatymas numato galimybę, kad pirmiausia gali būti taikomos papildomos probacijos sąlygos, o tik po to, kaip kraštutinė priemonė, taikoma laisvės atėmimas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog R. V. pažeidė probacijos sąlygą esant pateisinamai priežasčiai - darbas kitame mieste (komandiruotė). Esminis probacijos tikslas yra padėti asmeniui savo tikslų gyvenime siekti teisėtomis priemonėmis, t. y. naujų nusikalstamų veikų prevencija, o ne sankcijų taikymas. Nuteistojo elgesyje nesant sąmoningo piktybiško teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymo ar piktybinio įstatymų nepaisymo, nėra ir Lietuvos Respublikos PĮ 30 str. 2 d. 3 p. nurodytų pagrindų dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir pasiuntimo atlikti laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį laisvės atėmimo bausmė turi būti proporcinga priemonė ir skiriama tik ypatingais atvejais, kai kitos pagrindinės teisės gali būti rimtai pažeidžiamos, t. y. pagrindžiant jų būtinumą. Teismas priimdamas skundžiamąją nutartį, neatsižvelgė į šias PĮ įtvirtintas nuostatas ir aplinkybes.
3.10. Nuteistasis pažymi, kad yra trijų nepilnamečių vaikų tėvas, kuris pakankamai atsakingai rūpinasi savo vaikais, jiems skiria išlaikymą, būtent iš tų pajamų, kurias gauna dirbdamas darbovietėje UAB (duomenys neskelbtini). Šį faktą patvirtina ir jo vaikų mamos - K. V. (sugyventinė) ir B. N.. Sugyventinė gauna labai mažas pajamas (išmokas iš Valstybės biudžeto), todėl jis didžiąja dalimi yra vienintelis šeimos maitintojas. R. V. yra būtina nuolatinė ir kvalifikuota medikų priežiūra, o esant reikalingumui ir gydymas, kadangi jis 2019 m. birželio 11 d. patyrė stuburo traumą - susilaužė stuburą. Todėl, nuteistajam būnant ne izoliuotam, yra visos tinkamos sąlygos ir galimybės gydytis ir reabilituotis.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo R. V. skundas tenkintinas.
5. PĮ nurodyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Už probacijos sąlygų (teismo ir įstatymo probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių) nevykdymą arba netinkamą vykdymą Įstatyme probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Pažymėtina, kad teismas priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą tik tada, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuo atveju, kai, įvertinus visus reikšmingus duomenis, jų pagrindu nustatoma, jog probacija yra neefektyvi, o bausmės tikslus galima pasiekti tik realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę.
6. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo panaikinimo ir nuteistojo pasiuntimo atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, turi atsižvelgti į visas aplinkybes, susijusias su nuteistuoju. Susipažinus su teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad R. V. probacija vykdoma nuo 2018 m. gegužės 3 d. 2018 m. gegužės 15 d. jis pasirašytinai supažindintas su probacijos vykdymo tvarka ir sąlygomis, jam išaiškinta atsakomybė už probacijos sąlygų ir teismo paskirtų pareigų nevykdymą ar administracinių nusižengimų padarymą. R. V. probacijos pradžioje baigė socialinės reabilitacijos programą „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, kuri vyko 2018 m. gegužės 14 d. – lapkričio 5 d. Programos tikslas - padėti prižiūrimajam suvokti padaryto nusikaltimo pasekmes, motyvuoti jį keisti elgesį, nustatyti gyvenimo prioritetus, tikslus ir pagal turimus resursus sudaryti veiksmų planą. Teisės pažeidėjo įvertinimo rizika pagal OASys metodiką buvo žema - 26 (dvidešimt šeši) balai. Po 2019 m. spalio 14 d. pervertinimo, pakartotinio nusikalstamumo rizika ženkliai pakito, t. y. nuo žemos padidėjo iki vidutinės – 44 (keturiasdešimt keturių) balų. Po 2020 m. vasario 4 d. pervertinimo, pakartotinio nusikalstamumo rizika pakito 6 balais, tačiau išliko vidutinė – 50 (penkiasdešimt) balų. Priežiūros laikotarpiu dėl teismo skirtų įpareigojimų nevykdymo buvo kreiptasi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo: Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi teikimas atmestas, motyvuojant tuo, kad kitų teismo skirtų įpareigojimų (neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; dalyvauti elgesio pataisos programoje) nevykdymo atvejų nebuvo, duomenų apie naujai pradėtus ikiteisminius tyrimus nuteistojo atžvilgiu, negauta, pagal OAS‘-ys metodiką nuteistajam nustatyta žema naujos nusikalstamos veikos padarymo rizika. Pakartotinai kreiptasi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartimi teikimas atmestas, motyvuojant tuo, kad teismo skirtų įpareigojimų (neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; dalyvauti elgesio pataisos programoje) nevykdymo atvejų nebuvo. Taip pat nustatyta, kad R. V. po Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties priėmimo administracinių nusižengimų nepadarė, naujų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta. 2019 m. birželio 5 d. kreiptasi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartimi Kauno regiono skyriaus teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, atmestas, teismas darė išvadą, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kad nuteistasis R. V. piktybiškai, tyčia nevykdė jam paskirto įpareigojimo, kviečiamas neatvyko į probacijos skyrių. 2020 m. vasario 5d. pakartotinai kreiptasi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, dėl to, kad nuteistasis nevykdo suplanuotos priemonės kartą per mėnesį atvykti atsiskaityti už įpareigojimų vykdymą, esant įtarimui dėl galimo apsvaigimo ir įpareigojimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be bausmę vykdančios institucijos leidimo.
7. Bylos duomenimis, patikrinimo metu 2020m. sausio 13d. R. V. rastas gyvenamojoje vietoje. Patikrinus galimą apsvaigimą alkotesteriu, alkoholio kiekio matuoklio duomenys buvo neigiami (0.00 prom.), tačiau R. V. neadekvatus elgesys, nerišli kalba kėlė įtarimų dėl galimo apsvaigimo nuo psichotropinių medžiagų. Nesant galimybės galimą apsvaigimą nuo psichotropinių medžiagų patikrinti vietoje, R. V. nurodyta į Probacijos tarnybą prisistatyti kitą dieną. Probuojamajam 2020 m. sausio 14 d. atvykus į Probacijos tarnybą, pasiūlyta atlikti 10-ies narkotinių medžiagų nustatymo testą, tačiau jis tą daryti atsisakė, teikdamas, kad nedelsdamas nuvyks į Priklausomybės ligų centrą ir probacijos tarnybai pristatys testo rezultatus. Duomenų apie atlikto psichotropinių medžiagų naudojimo testo rezultatus nei tą pačią dieną, nei vėliau, R. V. nepateikė. 2020 m. sausio 20 d. telefoninio pokalbio metu R. V. informuotas, kad vengimas pasitikrinti galimą apsvaigimą prilyginamas teigiamam rezultatui, taip pat primintos probacijos sąlygos ir teisinės jų nesilaikymo pasekmės. 2020 m. sausio 29 d., siekiant patikrinti kaip nuteistasis laikosi teismo paskirtų įpareigojimų nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be bausmę vykdančios institucijos leidimo, nuvyko jo gyvenamosios vietos adresu. Probuojamasis namuose nerastas. Namuose buvusi sugyventinė teigė, kad jis yra išvykęs į Klaipėdą dirbti ir grįš penktadienį. Sugyventinė pateikė R. V. mobiliojo telefono, kuriuo jie bendrauja tarpusavyje numerį. Šiuo telefono numeriu su nuteistuoju susisiekti nepavyko. Skambino 2020 m. sausio 29 d. apie 15.30 val, 2020 m. sausio 30 d., 8.23 val., tačiau į kvietimo signalą niekas neatsiliepė. 2020 m. sausio 30 d., 10.28 val. paskambinus pakartotinai, telefono operatorius informavo apie telefono išjungimą. 2020 m. sausio 30 d. patikrinus duomenis Sodros informacinėje sistemoje, gauta informacija apie tai, kad R. V. nuo 2020 m. sausio 20 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos mieste. Prašymo Probacijos tarnybai išvykti iš miesto (rajono) ribų R. V. nėra pateikęs. 2020 m. sausio 30 d., apie 22.00 val. nuvykus į R. V. gyvenamąją vietą, namuose rasti vėl nepavyko. Sugyventinė nurodė, kad R. V. išvykęs Į Klaipėdą ir grįš tik penktadienį. Sugyventinė taip pat teigė, kad nuteistasis pyksta ant jos, kad ji bendradarbiauja ir teikia informaciją probacijos pareigūnams. Sugyventinė taip pat yra nurodžiusi, kad jis neprisideda prie vaiko išlaikymo ir namų gerovės. R. V. 2020 m. sausio 31 d. informuotas SMS žinute apie fiksuotą pažeidimą dėl teismo įpareigojimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be bausmę vykdančios institucijos leidimo nevykdymo ir probacijos sąlygų nesilaikymo, primintos teisinės jų nesilaikymo pasekmės. Kviečiamas į probacijos tarnybą, neatvyko. Administracinių nusižengimų registro duomenimis R. V. 2019 m. gruodžio 6 d. pažeidė viešąją tvarką ir tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau - ir ANK) 481 straipsnio 1 dalyje. Savo elgesiu nuteistasis nepateisina teismo jam skirto pasitikėjimo. Probuojamasis ne kartą įspėtas dėl teismo paskirtų įpareigojimų nesilaikymo. Daugkartiniai teismo įpareigojimų nevykdymo ir probacijos sąlygų nesilaikymo atvejai rodo nuteistojo R. V. abejingą požiūrį į bausmės vykdymo atidėjimą ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu probuojamasis nėra linkęs apsvarstyti savo elgesio pasekmių, yra linkęs ignoruoti neigiamas pasekmes.
8. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bausmės vykdymo atidėjimui panaikinti pakanka bent vieno iš nuosprendžiu paskirto įpareigojimo nevykdymo. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas panaikino bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė R. V. realiai atlikti bausmę dėl įpareigojimų neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nepakeisti gyvenamosios vietos nevykdymo. Taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. V. kviečiamas neatvyksta į probacijos tarnybą, nedalyvauja elgesio pataisos programoje, nevykdo probacijos sąlygų bei padarė administracinį nusižengimą (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas). Pats apeliantas pripažįsta padaręs pažeidimą - išvyko iš gyvenamosios vietos į kitą miestą, apie tai neinformavęs Probacijos tarnybos, taip pat neneigia administracinio nusižengimo fakto. Jis apylinkės teisme teigė, kad dalyvauja elgesio pataisos programoje. Leidimo išvykti neprašė, nes galvojo jog tokio nereikia. Jo darbas yra Lietuvoje, važinėja po įvairias Lietuvos vietas, dirba stogdengiu. Jis nesislapsto, nevengia atsakomybės, o atlikti testo negalėjo dėl to, kad neturėjo pinigų, tam reikalingi 35 eurai. Beveik metus nedirbo, nes buvo patyręs traumą, todėl buvo nedarbingume. Neįgalumo dar nesusitvarkė.
9. Dėl įpareigojimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo tiek teisme, tiek skunde nuteistasis neneigia fakto, kad išvyko iš gyvenamosios vietos į kitą miestą, apie tai neinformavęs Probacijos tarnybos, tačiau teigia, kad šis pažeidimas nėra sistemingas, tai buvo vienkartinis, dėl skubėjimo ir neatidumo, užmiršo informuoti tarnybą apie savo laikiną išvykimą į darbą Klaipėdoje. Sutiktina su apylinkės teismo išvadomis, kad nuteistas pažeidė teismo jam skirtus įpareigojimus neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tačiau visais atvejais būtina įvertinti ar toks veiksmas buvo tyčinis, ar sąlygotas aplinkybių, kurios kokia tai dalimi pateisina nuteistojo poelgį. Kartu su skundu teismui pateiktas darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) 2020m. vasario 25 d. raštas iš kurio matyti, kad R. V. dirba įmonėje plataus profilio statybininko pareigose. Jis dirbdavo darbo grafiku nuo pirmadienio iki penktadienio, valandomis nuo 8 iki 17 val. Klaipėdos apskrityje esančiuose statybos objektuose, tačiau artimiausiu metu buvo ketinama jį išsiųsti dirbti į Kauną. Iš R. V. elgesio galima suprasti, kad jis darbą vertina, nes tai yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis iš kurio jis išlaiko šeimą (b. l. 30, t. 21). Taigi šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo išvykimo tikslas buvo darbas Klaipėdos apskrityje ir tai patvirtina jo teiginius išsakytus apylinkės teisme. Aukštesnio teismo vertinimu tai yra teismo įpareigojimo pažeidimas, tačiau nustačius šio įpareigojimo pažeidimo priežastis galima daryti išvadą, kad pažeidimas yra labiau formalaus pobūdžio, jį reikalinga vertinti ir kitų įrodymų visumoje. Duomenys patvirtina, kad nuteistasis išlaiko tris vaikus. Nors teikime nurodoma, kad sugyventinė K. V., teigia kad nuteistasis prie vaiko išlaikymo neprisideda, tačiau bylos duomenys patvirtina ir tą faktą, kad probuojamasis 2019 m. birželio mėnesį buvo patyręs sunkią traumą, po to jis ilgą laiką gydėsi, jaučia liekamuosius reiškinius, tai natūralu, kad kurį laiką pajamos buvo minimalios. 2020m. vasario 26d. rašytiniame paaiškinime K. V. nurodė, kad R. V. ( sugyventinis) po traumos grįžo į darbą ir apie mėnesį laiko dirba, padeda šeimai materialiai. Ji pati nedirba, todėl jo uždarbis yra didžioji šeimos pragyvenimo dalis ( b.l.27, t.2). B. N., kuri augina du R. V. vaikus paaiškinime nurodo, kad R. V. yra atsakingas tėvas, jis domisi vaikų mokslais, pasiekimais. Prašo atsižvelgti ir įvertinus jo sveikatos būklę ( po traumos) ir rūpinimąsi visais trimis vaikais, prašo jam atleisti už pažeidimus ( t.2.b.l. 36). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs įpareigojimo pažeidimo faktą ir tai, kad toks pažeidimas padarytas dėl darbo, siekiant gauti pajamas ir padėti materialiai mažamečiams vaikams, prisidėti prie jų išlaikymo, ateities, daro išvadą kad pažeidimas buvo tik formalus, nesudarantis pagrindo naikinti bausmės vykdymo atidėjimą.
10. Skunde nesutinkama su teiginiu, kad R. V. vengia bendravimo su probacijos tarnyba: neatvykdamas atsiskaityti už įpareigojimų vykdymą, nebendraudamas telefonu. Nuteistasis teigia, kad tinkamai informuotas visada atvykdavo ir turėdamas technines galimybes, su tarnyba atstovais bendraudavo telefonu. R. V. buvo supažindintas su 2018 m. gegužės 14 d. individualiu probuojamojo priežiūros planu Nr. KD-741, kuriame suplanuotos priemonės kartą per mėnesį atvykti atsiskaityti už įpareigojimų vykdymą. Nuteistajam atvykus į Probacijos tarnybą atsiskaityti jis pasirašytinai supažindinamas su kito apsilankymo data, taip pat jam ne kartą buvo išsiųstas šaukimas registruotu paštu. Iš Probacijos tarnybos specialistų asmens byloje darytų įrašų matyti, kad nuteistasis R. V. po paskutinio teikimo atmetimo ( 2019m. liepos 2d. nutartis) buvo atvykęs į Probacijos tarnybą 2019m. rugpjūčio 6d. pristatė medicininius dokumentus, skundėsi prasta savijauta, vaikšto su ramentais. 2019m. spalio 18d. aplankytas namuose, R. V. paaiškino, kad dėl sveikatos problemų atvykti į probacijos tarnybą negali. 2019m. spalio 22 d. atvyko atsiskaitė už įpareigojimų vykdymą. Atvyko 2019m. spalio 28 d. uždėta apykojė intensyviam stebėjimui. 2019 m. lapkričio 28d. nesant pažeidimų apykojė nuimta. 2020 sausio 14d. atvyko atsiskaityti už įpareigojimų vykdymą, įtarus apsvaigimą daryti testą atsisakė, dėl to įspėtas. Įpareigotas atvykti 2020m. vasario 13d., tačiau 2020m.vasario 5 d. teikimu kreipėsi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Iš apylinkės teismo nutartyje pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis žinojo, jog jo ieško ir su juo bando susiekti Probacijos tarnybos pareigūnai, 2020 m. sausio 30 d. nuvykus į R. V. namus, jis namuose rastas nebuvo, sugyventinė patvirtino, kad nuteistasis išvykęs į Klaipėdą dirbti ir grįš tik penktadienį. R. V. 2020 m. sausio 31 d. informuotas SMS žinute apie fiksuotą pažeidimą dėl teismo įpareigojimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be bausmę vykdančios institucijos leidimo nevykdymo ir probacijos sąlygų nesilaikymo, primintos teisinės jų nesilaikymo pasekmės. Taigi visi šie nurodyti atvejai rodo, kad bendravimas tarp probacijos tarnybos specialistų ir probuojamojo nėra sklandus, 2019m.gruodžio 30d. R. V. būdamas įpareigotas atvykti į Probacijos tarnybą neatvyko. Įpareigojimus nuteistasis privalo vykdyti laiku ir nesant galimybės įvykdyti jis yra atsakingas už savalaikį probacijos tarnybos specialistų informavimą, dėl negalėjimo atvykti nustatytu laiku. Kaip matyti jis probacijos sąlygas pažeidė vieną kartą, gruodžio mėnesį neatvyko į probacijos tarnybą, priežasčių nenurodė, tačiau po pokalbio telefonu jis sekančią dieną 2020m.sausio 14 d. atvyko į tarnybą ir davė paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo. Taigi nėra objektyvaus pagrindo vertinti, jog nuteistasis piktybiškai nesilaiko probacijos nustatytų sąlygų, pažeidimai pavieniai, ne sistemingi.
11. Kitas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu R. V. paskirtas įpareigojimas - nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Asmens bylos medžiagoje yra duomenys, kad R. V. 2020 m. sausio 13 d. 21.00 val. probacijos pareigūnų patikrinimo metu gyvenamojoje vietoje rastas apsvaigęs, neadekvatus, sunkiai bendraujantis. Patikrinus alkotesteriu nustatyta 0,00 %.Narkotikų testo atlikti nebuvo galimybės, todėl įpareigotas atvykti į Probacijos tarnybą 2020 m. sausio 14 d. Nuteistasis nurodytą dieną atvyko atsiskaityti už įpareigojimų vykdymą, jam buvo pasiūlyta Probacijos skyriuje atlikti 10-ies psichoaktyviųjų medžiagų tęstą, tačiau R. V. teigė, kad nieko nevartoja ir testą atlikti griežtai atsisakė. Jis buvo įspėtas, kad tą pačia dieną turi nuvykti į Priklausomybės ligų centrą ir 2020 m. sausio 15d. iki 10.00 val. pristatyti pažymą, jog nevartojo psichiką veikiančių medžiagų, pažyma turi būti išduota 2020 m. sausio 14 d. R. V. pasirašytinai įspėtas, jeigu nepristatys pažymos, bus konstatuotas jo apsvaigimo faktas. Nuteistasis teigia jog testo nepasidarė, kadangi neturėjo pinigų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad probacijos pareigūnai nepasiūlė nuteistajam vykti į gydymo įstaigos priimamąjį skyrių ir atlikti narkotikų vartojimo testą tą pačią dieną, o tik nurodė atvykti kitą dieną į Probacijos tarnybą. Todėl nesant testo išvadų, ar medicininės pažymos vis tik išlieka abejonės dėl narkotinių priemonių vartojimo ar apsvaigimo. 2020 m. sausio 20 d. Probacijos tarnyba telefonu informavo R. V. apie priimtą sprendimą dėl atvykimo į Probacijos tarnybą apsvaigus ir įspėjo. Duomenų visumoje tikslinga įvertinti ir tai, kad 2019m.spalio 28d., 2019m.lapkričio 28d. atlikus 10-ties narkotikų testus gautas neigiamas rezultatas. Nustatyta, kad R. V. nuo 2020m.sausio 20d. tęsia darbą UAB (duomenys neskelbtini) ir iš įmonės vadovo pateiktos charakteristikos matyti, kad jis darbo tvarkos taisyklių nepažeidinėja, buvo drausmingas, darbo metu nebūdavo apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, bei kiek jam žinoma laisvu nuo darbo metu nei alkoholio nei narkotinių medžiagų nevartodavo( b.l. 30, t.2). Todėl esant pagrįstoms abejonėms ar R. V. buvo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, aukštesnysis teismas pritaria skundo argumentams, jog nėra įrodymų, kad R. V. vartoja psichiką veikiančias medžiagas.
12. Pritartina skundo argumentams kad nėra duomenų, jog apeliantas būtų pakeitęs gyvenamąją vietą. Iš individualaus probuojamojo priežiūros plano duomenų ir Probacijos tarnybos pažymų apie apsilankymą pas R. V., matyti, kad nuteistojo gyvenamosios vietos adresas visą laiką lieka tas pats (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė nurodoma tik Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 21d. nutartyje, tačiau nei Probacijos tarnybos teikime, nei asmens byloje nėra duomenų apie šio fakto nustatymą.
13. Įvertinus tai kas pasakyta, visais atvejais spręstina, ar dar įmanoma bausmės vykdymo atidėjimo tikslus pasiekti jo nepanaikinant ir nesiunčiant nuteistojo bausmės atlikti realiai. Nuteistasis R. V. buvo baustas už viešosios tvarkos pažeidimą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 str.), kuris nesusijęs su alkoholio ar narkotikų vartojimu ir šiuo metu turi galiojantį administracinį baustumą. Nors tai nepateisina nuteistojo elgesio, bet kaip matyti, jis nusižengimo padarymo metu buvo blaivus. Nuteistasis į probuojamų asmenų sąrašą yra įrašytas faktiškai nuo 2014 metų, kai pirmąjį kartą jis buvo nuteistas už nusikalstamos veikos padarymą, vėliau 2015 metais buvo įrašytas į probuojamų asmenų registrą ir likus keliems mėnesiams iki probacijos pabaigos jis 2018 metais vėl buvo nuteistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą. Ir vėl jis buvo įrašytas į probuojamų asmenų sąrašą trims metams. Teisės pažeidėjo įvertinimo rizika yra vidutinė- 50 balų. Nuteistasis nuo 2018 metų dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, turi tris mažamečius vaikus, vaikų motinos teigia, kad R. V. vaikais rūpinasi. Nauji ikiteisminiai tyrimai prieš jį nėra pradėti, todėl tikslinga pirmiausiai ne panaikinti jam bausmės vykdymo atidėjimą, o apsvarstyti galimybę pakeisti jam probacijos sąlygas, imtis papildomų veiksmų ir priemonių ieškant būdų išspręsti savalaikį lankymąsi probacijos įstaigoje, bandymą rasti kontaktą su probuojamuoju. Todėl, priešingai nei apylinkės teismas nustatė skundžiamoje nutartyje, apygardos teismas šioje proceso stadijoje nuteistojo R. V. akivaizdaus piktnaudžiavimo vykdant teismo nustatytus įpareigojimus neįžvelgia. Bausmės tikslai ir paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už padarytą nusikalstamą veiką, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Resocializacijos procese itin svarbu tinkamai įvertinti nuteistųjų problemas bei parinkti individualizuotus darbo su nuteistaisiais metodus. Tam įstatymų leidėjas yra nustatęs galimybę keisti probacijos sąlygas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju negalima besąlygiškai konstatuoti, kad probuojant nuteistąjį R. V. buvo išnaudotos visos priemonės ir galimybės pataisyti jį neizoliuotą nuo visuomenės.
14. Atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą, į tai, kad probacijos tarnybos tikslai yra ne tik formaliai fiksuoti nuteistojo pažeidimus, bet ir padėti asmeniui integruotis į visuomenę, skatinti pasitaisyti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apygardos teismas šiuo konkrečiu atveju sprendžia, jog netikslinga R. V. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti nuteistąjį atlikti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl skundžiama 2020 m. vasario 21 d. nutartis naikintina, o probacijos tarnybos teikimas, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 puntu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti.
Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo R. V. atmesti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.