Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-19211-584/2024 pagal ieškovo T. B. ieškinį dėl tariamo sandorio pripažinimo negaliojančiu atsakovėms J. B. ir B. L..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2024 m. rugpjūčio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo gautas ieškovo atskirasis skundas dėl 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

12. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirojo skundo nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovo T. B. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

13. Apeliacijos dalyką pagal atskirojo skundo ribas sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo atskirąjį skundą, konstatavus, kad ieškovas praleido įstatymo nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti ir ieškovui atstovauja netinkamas atstovas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujo įrodymo priėmimo

14. Ieškovas T. B. kartu su 2024 m. rugpjūčio 28 d. paduotu atskiruoju skundu pateikė ekrano kopiją iš EPP posistemio bylos (teisminio proceso Nr. 2-69-3-09329-2024-1) dokumentų. Ieškovas šiuo įrodymu grindžia savo atskirojo skundo argumentą, kad 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutartis ieškovui buvo įteikta 2024 m. rugpjūčio 13 d.

15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

16. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Kasacinio teismo ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

17. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovo pateiktu rašytiniu įrodymu, sprendžia, kad poreikis pateikti naują įrodymą byloje iškilo tik po skundžiamos teismo nutarties priėmimo, vėlesnis tokio įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, prašomas priimti naujas įrodymas gali turėti įtakos sprendžiant dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo pateikta ekrano kopiją iš EPP posistemio bylos (teisminio proceso Nr. 2-69-3-09329-2024-1) dokumentų priimtina ir vertintina kartu su kitais bylos duomenimis.

Dėl atsisakymo priimti ieškovo atskirąjį skundą

18. Ieškovas T. B., nesutikdamas su 2024 m. rugpjūčio 20 d. teismo nutartimi, atskirąjį skundą, be kita ko, argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas, terminą atskirajam skundui paduoti skaičiuodamas nuo teismo nutarties išsiuntimo dienos ir konstatuodamas, kad šis terminas praleistas, netinkamai taikė CPK 335 straipsnio nuostatas ir neteisingai išsprendė atskirojo skundo priėmimo klausimą.

19. CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis šio kodekso nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. CPK 73 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dienomis skaičiuojama procesinio termino eiga prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, jeigu įstatymų nenumatyta ko kita. CPK 74 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, turi būti atliekamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių. Pagal CPK 175¹ straipsnio 8 dalį, jeigu procesiniai dokumentai išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, procesinis terminas nelaikomas praleistu.

20. Nagrinėjamu atveju Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, todėl atskirasis skundas galėjo būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos (CPK 335 straipsnio 1 dalis). Ši nutartis ieškovui išsiųsta elektroninių ryšių priemonėmis į ieškovą pirmosios instancijos teisme atstovavusios advokato padėjėjos E. B. paskyrą EPP posistemyje 2024 m. rugpjūčio 12 d. 13.37 val., pristatyta 2024 m. rugpjūčio 12 d. 14.38 val. (duomenys, nurodyti skiltyje „Pristatymo data, laikas“), todėl nutarties įteikimo diena laikoma 2024 m. rugpjūčio 13 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis) (ką patvirtina ir ieškovo pateikta ekrano kopija iš EPP posistemio bylos (teisminio proceso Nr. 2-69-3-09329-2024-1) dokumentų, iš kurios matyti, kad lydraštį su 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi advokato padėjėja E. B. savo paskyroje EPP posistemyje gavo 2024 m. rugpjūčio 13 d.), teismo nutartimi nustatytas terminas atskirajam skundui paduoti prasidėjo 2024 m. rugpjūčio 14 d. (CPK 73 straipsnio 3 dalis) ir baigėsi 2024 m. lapkričio 20 d. 24.00 val. (CPK 175¹ straipsnio 8 dalis). Ieškovo ranka pasirašytas atskirasis skundas dėl 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutarties ieškovo paduotas elektroninių ryšių priemonėmis per advokato padėjėjos E. B. paskyrą EPP posistemyje ir pasirašytas advokato padėjėjos elektroniniu parašu 2024 m. rugpjūčio 20 d. 07:30:35 val., teisme užregistruotas taip pat 2024 m. rugpjūčio 20 d. Taigi, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas atskirasis skundas teismui paduotas paskutinę 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutarties apskundimo termino dieną iki 24.00 val., t. y. nepraleidus atskirojo skundo padavimo termino.

Dėl netinkamo atstovo apeliacinės instancijos teisme

21. Ieškovas T. B. atskirąjį skundą taip pat grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo ieškovo pasirašyto procesinio dokumento pateikimą per advokato padėjėjo paskyrą EPP posistemyje, konstatuodamas, kad, paduodant atskirąjį skundą, ieškovui atstovauja netinkamas atstovas – advokato padėjėja, pagal įstatymą neturinti teisės atstovauti apeliacinės instancijos teisme.

22. CPK 51 straipsnis nustato, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovą. Remiantis CPK 56 straipsniu, fizinio asmens atstovais pagal pavedimą gali būti advokatai, jų padėjėjai (CPK 56 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir tik po to, kai Lietuvos advokatūra patvirtina jo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą.

23. Pagal nuosekliai plėtojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką į atstovavimo sampratą patenka teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo, paslaugų teikimas, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016, 18 punktas).

24. CPK nėra nustatyto apribojimo asmenims pavesti teismui pateikti jų pasirašytus dokumentus kitiems asmenims. Pats procesinio dokumento pateikimas LITEKO VEP posistemyje per paslaugos gavėjo įgalioto asmens, o ne paties paslaugos gavėjo paskyrą, yra leidžiamas pagal Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1), 15 punktą.

25. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad elektroninių ryšių priemonės (Liteko VEP posistemis) yra tik vienas iš būdų, kuriuo asmenys gali pateikti teismui procesinius dokumentus. Kai teismui elektroniniu ryšių priemonėmis ne savo prašymą pateikia kitas asmuo, sprendžiant tokio prašymo priimtinumo klausimą svarbu nustatyti, ar galima identifikuoti dokumentą pasirašiusį asmenį (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-790/2018, 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-967-790/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-811-524/2020, 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-630-524/2022, 2024 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-629-618/2024, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2318-803/2021, Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-706-921/2022, 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-630-524/2022).

26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo pasirašytą atskirąjį skundą EPP posistemyje pateikė jo atstovas pirmosios instancijos teisme – advokato padėjėja. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, atskirojo skundo padavimas teismui laikytinas atstovavimu. Kadangi šiuo atveju atskirąjį skundą fiziniu parašu pasirašė pats ieškovas, darytina išvada, jog dokumentą pasirašęs asmuo yra pats ieškovas, tik jis pateiktas per jo atstovo paskyrą EPP posistemyje, todėl, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo konstatuoti, kad procesinį dokumentą pateikė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

27. Be to, tais atvejais, kai procesinis dokumentas neatitinka jo formai ar turiniui keliamų reikalavimų (įskaitant, kai jis nepasirašytas ar pasirašytas nesilaikant įstatymo nustatytų reikalavimų), teismas ne atsisako priimti ieškinį, kaip pateiktą neįgalioto vesti bylą asmens (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas), bet nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Minėta taisyklė taikoma ir sprendžiant atskirojo skundo primėmimo klausimą.

Dėl bylos procesinės baigties

28. Išdėstytų argumentų ir motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias atskirojo skundo priėmimą, todėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl 2024 m. rugpjūčio 20 d. atskirojo skundo priėmimo perduotinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

29. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo T. B. 2024 m. rugpjūčio 20 d. atskirojo skundo dėl 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutarties priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.