Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos, Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rasos Urbanavičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovams V. M. ir V. M., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Marijampolės 6-ojo notaro biuro notarei L. R., Kauno miesto 18-ojo notaro biuro notarei B. G. dėl pareiškimo panaikinti testamentą pripažinimo negaliojančiu, paveldėjimo teisės liudijimų pagal įstatymą pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. R. M. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2019 m. spalio 4 d. V. J. M. (toliau – ir tėvas, testatorius) pareiškimą, notarinio registro Nr. 8230, dėl 2018 m. liepos 23 d. testamento, notarinio registro Nr. 6143, panaikinimo; panaikinti Kauno miesto 18-ojo notaro biuro išduotus paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimus: 2020 m. rugpjūčio 21 d., notarinio registro Nr. 2-39086, kuriuo testatoriaus turtą paveldėjo atsakovas V. M., ir 2020 m. rugpjūčio 13 d., notarinio registro Nr. 2-3645, kuriuo testatoriaus turtą paveldėjo atsakovė V. M..

2. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. liepos 23 d. testatorius Marijampolės savivaldybės 6-ajame notaro biure sudarė testamentą, kuriuo sūnui (atsakovui) paliko visą jam priklausančią žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), o dukrai (ieškovei) paliko visą kitą savo turtą. 2019 m. spalio 4 d. testatorius Marijampolės savivaldybės 6-ajam notaro biurui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad 2018 m. liepos 23 d. testamentą panaikina. (duomenys neskelbtini) testatorius mirė. Pagal įstatymą testatoriaus turtą paveldėjo ieškovė (dukra) bei atsakovai (sūnus ir sutuoktinė). Atsakovams išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, kurie testamento panaikinimą pripažinus negaliojančiu, turi būti panaikinti, o paskutinis testatoriaus sudarytas testamentas lieka galioti. Nurodė, kad 2018 m. testatoriui įvyko insultas, jam diagnozuoti smegenų infarkto liekamieji reiškiniai: spazminė hemiplegija (paralyžiuota viena kūno pusė), disfazija ir afazija (kalbos sutrikimas), kraujagyslių parkinsonizmas (cerebrovaskulinė liga). Dėl šių pasekmių ir kitų lėtinių ligų nuo 2019 m. pradžios intensyviai prastėjo testatoriaus gebėjimai pasirūpinti savimi, dalyvauti visuomeniniame gyvenime, kasdien sunkiau orientavosi aplinkoje. 2019 m. spalio 4 d. pareiškimu testatorius neišreiškė savo tikrosios valios, nes nesuprato savo veiksmų prasmės, nesuvokė pasirašomo dokumento esmės, teisinių pasekmių. Ieškovė nurodė ir tai, kad testatorius iki 2019 m. vasaros gyveno su ja. 2019 m. birželio mėn. atsakovas, išsivežė testatorių pasisvečiuoti pas save, be ieškovės valios ir testatoriui nesuvokiant, negražino jo į ieškovės namus, neprileido ieškovės prie tėvo. Atsakovas, pasinaudodamas tėvo sveikatos būkle, tikėtina, darydamas jam psichologinį spaudimą, 2019 m. spalio 4 d. suorganizavo testamento panaikinimą. Atsakovas tėvu pasinaudojo savanaudiškai savo interesams. Ieškovei žinoma, kad atsakovas ir jo sutuoktinė pasakė tėvui, jog jo anūkui paskolinti pinigai yra atsakovo namuose ir jeigu testatorius išvyks pas dukrą, pinigų neatgaus. Būdamas sūnaus namuose ir nuo jo priklausomas, taip pat dėl sveikatos būklės, testatorius pakluso visiems atsakovo ir jo sutuoktinės nurodymams.

3. A. V. M. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nepaisant to, jog po patirto insulto tėvui pablogėjo sveikata, jis iki pat mirties galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę. Testatorius, sudarydamas ginčijamą sandorį, visiškai suprato tokio sandorio sukeliamas teisines pasekmes. Laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 13 d. iki 2019 m. birželio mėn. testatorius gyveno su ieškove, kuri įkalbėjo testatorių išduoti jai notaro įgaliojimą, kad galėtų tvarkyti visus jo reikalus. Testatorius pasitikėjo ieškovė ir 2018 m. liepos 23 d. išdavė jai notaro patvirtintą įgaliojimą. Minėto įgaliojimo pagrindu ieškovė neteisėtais veiksmais, viršydama įgaliojime jai suteiktas teises, iš testatoriaus asmeninių banko sąskaitų galimai pasisavino visas jam priklausančias 28 980,35 Eur santaupas ir išleido jas asmeninių poreikių tenkinimui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė veikė priešingai tėvo interesams, minėtas įgaliojimas 2019 m. spalio 4 d. buvo panaikintas. Kadangi atsakovė testatoriui santaupų negrąžino, testatorius kreipėsi į prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovės atžvilgiu dėl veikos, turinčios nusikaltimo požymių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK)183 straipsnio 2 dalyje (didelės vertės svetimo turto pasisavinimas). Testatoriui mirus, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Nurodė, kad ieškovė siekė testatoriaus pripažinimo neveiksniu ir jos paskyrimo globėja. Tačiau, iškėlus bylą teisme, nustatyta, kad pareiškimas dėl testatoriaus pripažinimo neveiksniu paduotas neturint tam teisinio ir faktinio pagrindo. Atsakovas mano, kad tokių veiksmų ieškovė ėmėsi ne veikdama tėvo interesais, o siekdama kontroliuoti ir pasisavinti jo turtą. Ieškovė prieš savo sergantį tėvą, kol jis gyveno su ieškove, galimai smurtavo, juo tinkamai nesirūpino. Negana to, ieškovė paėmė tėvo pasą, kurio pareikalavus negrąžino, dėl ko ieškovės atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovės veikimas priešingai tėvo interesams, galimai paskatino testatorių panaikinti sudarytą testamentą.

4. A. V. M. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas yra jos sutuoktinio (testatoriaus) vaikai. Nuo 2012 m. liepos 3 d. atsakovė gyvena Kaune senelių slaugos ir globos namuose VšĮ „Edjuva“. Į šią įstaigą ją atvežė testatorius. Iki 2019 m. sausio mėn. mokesčius slaugos ir globos namams mokėjo testatorius. Jis atsakovę slaugos ir globos namuose lankė maždaug iki 2018 m. vasaros, atvykdavo autobusu, buvo orientuotas, sąmoningas, domėjosi jos sveikata. Po 2018 m. vasaros pabaigos daugiau su testatoriumi nesimatė. Su ieškove ir atsakovu nebendravo ir anksčiau. Atsakovė nežino apie testamento sudarymą ir jo panaikinimą. Sužinojusi apie testatoriaus mirtį, atsakovė kreipėsi į Kauno miesto 18-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Testatoriaus vaikai sužinoję, jog ji yra paveldėtoja, paslėpė jos pasą, notarei melavo, jog jie nežino, kur ji gyvena ar yra gydoma, teigė, jog ji galimai mirė. Tik VšĮ „Edjuva“ vadovei pagrasinus, kad kreipsis į policiją, atsakovei pasą grąžino. Nežino, kas ir kokią įtaką darė testatoriui dėl testamento surašymo ir jo panaikinimo. Nurodo, kad byloje nėra įrodymų, kad testatorius ginčijamo pareiškimo pasirašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. R. M. savivaldybės 6-ojo notarų biuro notarės L. R. paaiškinimai, kuri bendravo su testatoriumi. Testatorius teisingai panaikino testamentą pareiškimu, atsižvelgdamas ne tik į dukros interesus, bet ir kitų artimų interesus.

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Marijampolės 6-ojo notaro biuro notarė L. R. nurodė, kad 2018 m. liepos 23 d. patvirtino testatoriaus testamentą, notarinio registro Nr. 6143. Prieš patvirtinant minėtą testamentą, buvo pateikta VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro 2018 m. liepos 12 d. pažyma Nr. 1-497 (1-9), informuojanti, kad testatorius apžiūrėtas gydytojo psichiatro, psichologo ir nėra duomenų, kad jo psichikos sveikatos būklė darytų įtaką juridiniams sprendimams. Taip pat atlikto patikrą Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre iš kurio nustatė, kad asmuo jame nebuvo įrašytas. Tą pačią dieną patvirtino testatoriaus įgaliojimą ieškovei. 2019 m. spalio 4 d. testatorius atvyko į notaro biurą ir pareiškė norintis panaikinti 2018 m. liepos 23 d. patvirtintus dokumentus – įgaliojimą ir testamentą. Nurodė, kad su dukra negyvena, nebendrauja, dukra neatiduoda asmens dokumento, dėl tos priežasties teko Migracijos skyriuje gauti laikinąjį asmens pažymėjimą. Šis testatoriaus pareiškimas ir pokalbis vyko notarės kabinete be pašalinių asmenų. Abejonių, kad asmuo nesupranta savo veiksmų, jai nebuvo, bendravo taip pat kaip ir testamento bei įgaliojimo sudarymo metu. Parengus pareiškimus dėl dokumentų panaikinimo, testatoriui sunkiai sekėsi įskaitomai parašyti savo pavardę, dėl tos priežasties pasirašant pareiškimus dalyvavo liudytojai: jį atlydėjusieji asmenys P. Š., D. Š., E. R.. Tvirtinant pareiškimą dėl testamento panaikinimo, pažymos iš gydytojų nereikalavo, nes žinojo, kad tokia pažyma buvo pateikta tvirtinant testamentą ir jai nekilo abejonių dėl testatoriaus sveikatos būklės bei gebėjimo suprasti veiksmus ir išreikšti savo valią.

6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto 18-ojo notaro biuro notarė B. G. atsiliepimo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8. Teismas nustatė, kad civilinė byla dėl testatoriaus pripažinimo neveiksniu nutraukta teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-334-802/2020, testatoriui mirus. Šios aplinkybės neleido daryti išvados, jog 2019 m. spalio 4 d. testatorius negebėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nes asmuo neveiksniu ar ribotai veiksnus tampa tik įsiteisėjus teismo sprendimui. Civilinė byla dėl testatoriaus pripažinimo neveiksniu patvirtino konfliktinių santykių tarp ginčo šalių buvimą ir tėvui esant gyvam. Teismas, nevertindamas 2018 m. rugsėjo 21 d. medicininėje pažymoje išvardintų testatoriaus ligų ir būklių, pasisakė, kad ne asmenį gydančio gydytojo kompetencija vertinti dėl asmeniui globos reikalingumo ir (ar) tai, kad reikalinga būtent dukros globa. Teismas nevertino nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą pagrįstumo, ieškovės veiksmų dėl paso laikymo savo namuose, nes tai nebuvo nagrinėjamos bylos dalykas. Nurodė, kad tai gali būti reikšminga, vertinant testatoriaus gebėjimą suprasti veiksmus ir išreikšti valią. Pateikti sąskaitos išrašai patvirtino, jog ieškovė, turėdama įgaliojimą, iš tėvo sąskaitų išėmė pinigines lėšas, tačiau šioje byloje nesprendžiamas klausimas ar paimti pinigai teisėtai, jų panaudojimas, dėl to teismas detaliau dėl šių aplinkybių nepasisakė. Teismas nustatė, kad buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-5096-374/2019 pagal testatoriaus ieškinį atsakovui V. M., trečiajam asmeniui E. M. dėl nepagrįsto praturtėjimo. Minėta civilinė byla 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi nutraukta ieškovui atsisakius ieškinio. Pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo 2019 m. rugpjūčio 7 d. pasirašytas testatoriaus.

9. Sprendė, kad pareiškimas dėl testamento panaikinimo yra vienašalis sandoris, kuriuo asmuo išreiškia savo valią dėl paveldėjimo santykių, todėl aktuali kasacinio teismo praktika, suformuota bylose dėl testamento panaikinimo. Byloje buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė, kurioje ekspertai pateikė prielaidinę išvadą, kad testatorius, pasirašydamas pareiškimą dėl testamento panaikinimo, 2019 m. spalio 4 d. tikėtinai negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti. Teismas nustatė, kad, praėjus 2 mėnesiams ir 9 dienoms po pareiškimo dėl testamento panaikinimo, testatorių konsultavo šeimos gydytojas, kuris nurodė būklę, susijusią su fizine sveikata, psichikos būklės neaprašė. Teismas atsižvelgė į tai, kad ekspertizės metu buvo vertintas likus 11 dienų iki testamento surašymo testatoriui atliktas mini protinės būklės tyrimas kognityvinių funkcijai vertinimui (MMSE). Ekspertizės akte nurodyta, kad aprašytas rezultatas – 22 balai atitinka įgytos silpnaprotystės – demencijos kriterijų lengvo sutrikimo lygyje. Teismas pažymėjo, kad vertinant šį ekspertų teiginį būtų galima abejoti asmens gebėjimu išreikšti savo valią ir sudarant 2018 m. liepos 23 d. testamentą. Tačiau, kaip pažymėjo teismas, paties testamento šalys neginčijo ir dėl to teismas nepasisakė. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad vertinant, jog jau nuo 2018 m. liepos mėn. testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, reiktų vertinti, jog ir testamentą su įgaliojimu testatorius sudarė negalėdamas išreikšti savo valios. Įgaliojimą panaikino testatorius, tačiau niekas šio veiksmo ir valios išreiškimo neginčijo, nors jis atliktas tą pačią dieną kaip ir pareiškimas dėl testamento panaikinimo. Teismo vertinimu, tai, kad testatorius buvo socialiai aktyvus, rūpinosi savo reikalais, turtu ir, ekspertų teigimu, sirgdamas silpnaprotyste (demencija), suprato savo veiksmus bei galėjo juos valdyti, patvirtino duomenys apie ikiteisminius tyrimus. Testatorius nebuvo registruotas Psichikos sveikatos centro psichiatro registre. Praėjus 1 mėnesiui po pareiškimo dėl testamento panaikinimo sudarymo, t. y 2019 m. lapkričio 5 d. gydytoja psichiatrė apžiūrėjo testatorių, tačiau jos diagnozėje testatoriaus būklė neįvardijama kaip asmens nesuvokimas savo veiksmų. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, ypač medicininius dokumentus, nustatė, kad pareiškimo dėl testamento sudarymo metu – 2019 m. spalio 4 d. testatorius turėjo sveikatos sutrikimų, buvo išlikę liekamieji reiškiniai po patirto insulto, sunkiai valdė dešinę ranką, galimai prasidėjo demencija, apsunkinta kalba, sulėtėjęs mąstymas, tačiau įrodymai neleido daryti vienareikšmiškos išvados, jog testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti, t. y. negalėjo išreikšti savo valios dėl jam priklausančios nuosavybės (turto), o būtent išreikšti valios panaikinti 2018 m. liepos 23 d. testamentą. Ekspertizės aktas (išvada) teismui nėra privaloma ir vertinama kartu su kitais įrodymais, juolab, kad ekspertai davė tik prielaidinę išvadą, kurios kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtino. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog 2019 m. spalio 4 d. testatorius buvo tokios sveikatos ar kitokios būklės (paveiktas vaistų, alkoholio ir pan.), jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

10. Teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė pagrindo pareiškimą dėl testamento panaikinimo pripažinti negaliojančiu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnio nuostatas. Bylos duomenys nepatvirtino, kad atsakovas darė spaudimą, psichologinę įtaką dėl to, kad testatorius keistų savo valią dėl 2018 m. liepos 23 d. testamento. Be to, testatorius buvo sudaręs testamentą ir 2017 m. rugsėjo 5 d., kuriuo dalį turto paliko atsakovui, dalį – E. M., jį pakeitė 2018 m. liepos 23 d. ir panaikino 2019 m. spalio 4 d. Teismas nenustatė, kad 2019 m. spalio 14 d. pareiškimas panaikinti testamentą buvo nenaudingas testatoriui ar išimtinai naudingas atsakovui. Panaikinus testamentą, naujo testamento nesudarė išimtinai atsakovo naudai. Testatoriui mirus tiek ieškovė, tiek atsakovas bei mirusiojo sutuoktinė paveldėjo pagal įstatymą.

11. Teismas nustatė, kad pareiškimą dėl testamento panaikinimo už testatorių pasirašė E. R., dalyvaujant liudytojams D. Š. ir P. Š.. Bylos duomenimis nenustatė, kad liudytojai suinteresuoti bylos baigtimi, to neįrodinėjo ir ieškovė. Teismas nenustatė ir ieškovė neįrodė, jog pasirašydamas už testatorių 2019 m. spalio 4 d. E. R. siekė kažkokios naudos sau ar atsakovui. Ginčijamas pareiškimas dėl testamento panaikinimo sudarytas ir pasirašytas laikantis įstatymo reikalavimų. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas ieškovės ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2019 m. spalio 4 d. pareiškimą dėl testamento panaikinimo atmetė.

12. Teismas nustatė, kad ieškovė nenustatė ir neįrodinėja, kad notarė B. G. nepagrįstai ar neteisėtai išdavė paveldėjimo teisės liudijimus pagal įstatymą atsakovams. Teismui nepripažinus negaliojančiu pareiškimo dėl testamento panaikinimo, neatsirado pagrindo paveldėti pagal 2018 m. liepos 23 d. testamentą. Teismas nenustatė, kad paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai išduoti nesilaikant nustatytos tvarkos ar asmenims neturintiems teisės paveldėti. Todėl ieškinio reikalavimo dėl paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais netenkino kaip nepagrįsto.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

13.1. Teismo išdėstyti argumentai ir išvados nenuoseklios, prieštaringos, neatitinkančios byloje esančių įrodymų, logikos dėsnių, išdėstyti pasirinktinai taip, kad pagrįstų teismo išvadą, o šiai išvadai prieštaraujantys įrodymai teismo sprendime nenurodyti. Teismas netenkino ieškovės atstovės prašymų dėl liudytojų apklausos, kurie galėjo paliudyti testatoriaus būklę ir gebėjimą orientuotis po testamento sudarymo ir 2019 m. liepos–rugpjūčio mėn., dėl ikiteisminių tyrimų medžiagų prijungimo. Taip pat netenkino prašymo prijungti procesinių dokumentų iš civilinės bylos, vykusios tarp testatoriaus ir atsakovo, patvirtinančius, kad advokatas, rengęs testatoriui atsisakymą nuo ieškinio, atstovavo atsakovą byloje. Teismas apribojo ieškovės teisę ieškinyje nurodytas aplinkybes įrodinėti savo pasirinktais įrodymais ir priemonėmis, o šiomis aplinkybėmis motyvavęs ieškinio atmetimą, pažeidė šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principą. Ieškovė ieškinį pagrindžia ekspertizės išvada, medicininiai dokumentai, 2019 m. lapkričio 19 d. Marijampolės savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyriaus išvada; ieškovės inicijuota civilinė byla dėl testatoriaus neveiksnumo; ikiteisminių tyrimų metu užfiksuotos aplinkybės apie testatoriaus negebėjimą orientuotis ir dalyvauti procesiniuose veiksmuose; liudytojo A. G. parodymai; ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-47962-18 metu atsakovo duoti parodymai. Netiesioginiai įrodymai yra atsakovo veiksmai, siekiant pasinaudoti nesiorientuojančiu tėvu savo naudai sudarant ginčijamą sandorį ir atliekant kitus juridinius veiksmus: apgaulės būdu pasiimant tėvą gyventi pas save; iš karto po to nutraukiant testatoriaus užvestą civilinę bylą prieš atsakovą; keturis mėnesius nepristatant ligoto testatoriaus pas gydytoją, kai prieš tai pas gydytojus dėl sveikatos būklės lankydavosi 2 kartus per mėnesį; trukdant socialinei darbuotojai parengti išvadą neveiksnumo bylai dėl testatoriaus gebėjimų; duodant paaiškinimus šioje civilinėje byloje; ginčijamo sandorio pasirašymo aplinkybės, kai už testatorių pasirašė advokatas, atstovaujantis atsakovo interesus.

13.2. Teismas nenurodė konkrečių ekspertizės išvados atmetimo priežasčių, nenurodė, kad ekspertizės aktas turi trūkumų ar yra prieštaringas, dėl ko priėmė kasacinio teismo praktikai prieštaraujantį sprendimą. Aplinkybė, kad eksperto išvada padaryta prielaidos forma, nepraranda savo įrodomosios galios. Visi ieškovės aptarti įrodymai ir faktinės aplinkybės ekspertinę išvadą pagrindžia ir neleidžia abejoti jos patikimumu ir pagrįstumu. Duomenų apie testatoriaus būklę nuo 2019 m. birželio 27 d. ligos istorijoje nėra pakankamai, nes testatoriui apsigyvenus su atsakovu, pastarasis testatoriaus 4 mėnesius nevežė pas gydytojus. Teismas nepagrįstai testatoriaus juridinius veiksmus iki ginčijamo sandorio pasirašymo vertino patikimesniais jo gebėjimo suprasti savo veiksmus įrodymais nei ekspertų išvadą. Byloje nevertinamas testatoriaus gebėjimas suprasti savo veiksmus, pasirašant testamentą ar pradedant ikiteisminius tyrimus. Todėl teismas, spręsdamas apie testatoriaus gebėjimą suprasti savo veiksmus, sudarant testamentą, ir šiomis aplinkybėmis pagrįsdamas sprendimą dėl gebėjimo suprasti savo veiksmus, panaikinant testamentą, pažeidė civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą, pateikė vienas kitam prieštaraujančius motyvus. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nėra būtina, kad ginčijamą sandorį sudaręs asmuo būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro psichiatro registrą ar kitą registrą, būtų pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu įstatymų nustatyta tvarka. Teismas, neturėdamas tinkamos kvalifikacijos ir specialių žinių, vertino psichiatrinius terminus ir nurodytų sutrikimų poveikį asmens gebėjimui suvokti savo veiksmus. Neaišku, kodėl teismas aiškinosi ne visus, o atskirus medicininius terminus.

13.3. Teismas klaidingai nurodo, kad 2019 m. spalio 29 d. nutarimas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-33296-19 įrodo, kad testatorius gebėjo reikšti mintis. Šiame nutarime neužfiksuoti išsamūs testatoriaus parodymai. Be to, pareigūnams, atliekantiems tyrimą, kilo abejonės dėl testatoriaus gebėjimų. Pažymi, kad socialinė darbuotoja 2019 m. lapkričio 14 d. negalėjo gauti protingų ir sąmoningų atsakymų iš testatoriaus; psichiatrė L. K. 2019 m. lapkričio 5 d. užfiksavo testatoriaus klampų, rigidišką mąstymą, sutrikusią orientaciją; testatoriaus ligos istorijoje užfiksuota, kad 2020 m. sausio 31 d. į klausimus neatsako, kontaktas apsunkintas. Dėl to išsamių paaiškinimų ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-53456-19 metu testatorius duoti negalėjo. Be to, 2019 m. gruodžio 10 d. ikiteisminio tyrimo institucijai prateiktas pareiškimas testatoriaus vardu, pasirašytas advokato E. R.. Atsakovas dar 2018 m. spalio 5 d. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-47962-18 teigė, kad tėvas yra neadekvatus.

13.4. Teismui turėjo kilti pagrįstos abejonės, testatoriaus ar atsakovo interesus atstovavo advokatas E. R., pasirašydamas už testatorių pareiškimą dėl testamento panaikinimo. Teismo išvada, kad pats advokatas sprendžia dėl interesų konflikto, paneigė teismo pareigą išsiaiškinti visas sandorio sudarymo aplinkybes. Advokatui draudžiama konsultuoti, atstovauti, ginti ar veikti dviejų ar daugiau klientų vardu ir (ar) interesais tuo pačiu klausimu ar dėl teisinių santykių, jeigu tų klientų interesai yra priešingi arba yra reali tikimybė, kad interesų konfliktas kils ateityje. Atsižvelgiant į advokato ir atsakovo ankstesnius bendradarbiavimo atvejus prieš testatorių, apie anksčiau kilusius teisminius ginčus tarp testatoriaus ir atsakovo, E. R., pasirašymas už testatorių ant ginčijamo pareiškimo, leidžia pagrįstai abejoti, ar šis sandoris atitiko testatoriaus valią. Kito asmens pasirašymas už valią išreiškiantį asmenį negali kelti jokių abejonių.

13.5. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl ieškovės veikimo, nuimant iš testatoriaus banko sąskaitos pinigus, buvo paneigti ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-53456-19 duomenimis. Ieškovė, turėdama įgaliojimą ir prižiūrėdama ligotą tėvą, neturėjo nusikalstamų ketinimų pasisavinti jo turtą. Ieškovė įrodė, kad testatorius dėl ligos negalėjo pats valdyti savo veiksmų ir juos suprasti, nesiorientavo.

13.6. Notarė L. R., tvirtindama ginčijamą sandorį, neįsitikino testatoriaus veiksnumu ir nepaprašė pateikti gydytojo pažymos, dėl ko elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai. Notarei turėjo kilti įtarimų dėl testatoriaus valios, kuriam 86 m., nuo paskutiniojo apsilankymo pas notarę praėjo daugiau kaip 1 metai, taip pat esant akivaizdžių jo sveikatos pokyčių, dėl ko jis negalėjo pasirašyti.

14. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, jį priėmus – apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

14.1. Nurodo, kad apeliacinis skundas nėra tinkamai pasirašytas, todėl negali būti priimtas ir nagrinėjamas. Apeliacinis skundas nepasirašytas ieškovės elektroniniu parašu, ieškovė savo asmens tapatybės nepatvirtino kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), ji neužsiregistravusi teismų informacinėje sistemoje. Skundą pateikė advokato padėjėja Ž. Ž., kuri neturi teisęs apeliacinį skundą paduoti ir (ar) pasirašyti. Todėl apeliacinės instancijos teismas turi atsisakyti priimti apeliacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

14.2. Ieškovė nepagrįstai suabsoliutina atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės aktą ir jame pateiktą prielaidinę išvadą. Ekspertizės išvada teismui nėra privaloma, o turi būti vertinama visumos kitų įrodymų kontekste. Ekspertizės akte nurodyti duomenys prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, iš ekspertizės prielaidinės išvados negalima daryti vienareikšmės ir neginčijamos išvados, kad testatorius, pasirašydamas pareiškimą dėl testamento panaikinimo, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Iš ekspertizės išvados matyti, kad tiek prieš 2018 m. liepos 23 d. sudarant testamentą, tiek 2019 m. spalio 4 d. sudarant ginčijamą pareiškimą dėl testamento panaikinimo, testatoriui diagnozuota silpnaprotystė ir demencija, t. y. tiek sudarant testamentą, tiek sudarant ginčijamą pareiškimą, testatoriaus galimybės suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti buvo identiškos. Dėl šios priežasties, teismas, įvertinęs įrodymų visetą, padarė pagrįstą išvadą, kad jei, sudarant testamentą, sirgdamas silpnaprotyste ir demencija, testatorius galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, tai, esant tai pačiai diagnozei, galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, sudarant ginčijamą pareiškimą. Be to, pati ieškovė nurodė, kad prieš sudarant testamentą, testatoriui buvo išduota medicininė pažyma, patvirtinti jo gebėjimą priimti juridinę reikšmę sukeliančius sprendimus savarankiškai. Šią išvadą patvirtina ir kiti įrodymai. 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-53456-19 nurodoma, kad 2020 m. vasario 4 d., t. y. praėjus 5 mėnesiams po testamento panaikinimo, testatorius buvo apklaustas policijos pareigūnų, kuriems nuosekliai paaiškino, dėl kokių priežasčių kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą ir panaikino ieškovei išduotą įgaliojimą bei sudarytą testamentą. Ieškovės argumentai, kad teismas sprendime turėjo detaliai aprašyti kiekvieną byloje esantį įrodymą, teisiškai nereikšmingi. Teismas atsakė į visus pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus.

14.3. Įrodymais nepagrįsti ieškovės argumentai dėl ginčijamą pareiškimą patvirtinusios notarės nekompetencijos ir kitą šalį atstovavusio advokato neteisėtų veiksmų. Asmuo laikomas sąžiningu tol, kol jo nesąžiningumas neįrodytas. Testatoriui valdyti rankas buvo sunku iki sudarant testamentą, todėl aplinkybė, jog testatoriui buvo sunku pasirašyti, pati savaime nereiškia, kad jis negalėjo priimti sprendimų savarankiškai. Argumentai, susiję su kitą šalį atstovavusio advokato etika ir jo veiksmų teisėtumu, yra ieškovės samprotavimai, neturintys reikšmės nagrinėjamoje byloje. Ieškovė siekia bet kokiomis priemonėmis pakenkti atsakovui, tai patvirtina ir apeliacinio skundo reikalavimas bylinėjimosi išlaidas priteisti tik iš atsakovo, kai atsakovų byloje yra du.

14.4. Nepatenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės vardu procesinius dokumentus apeliacinės instancijos teismui rengė advokato padėjėja (subjektas, neturintis teisės ieškovės atstovauti apeliacinės instancijos teisme), todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų negali būti priteistos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

16. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas V. M. yra V. J. M. vaikai, o atsakovė V. M. – V. J. M. sutuoktinė. V. J. M. 2018 m. liepos 23 d. testamentu, notarinio registro Nr. 6143, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko savo sūnui (atsakovui), o visą kitą turtą, – savo dukrai (ieškovei). V. J. M. 2019 m. spalio 4 d. pareiškimu dėl testamento panaikinimo, notarinio registro Nr. 8230, panaikino 2018 m. liepos 23 d. testamentą, notarinio registro Nr. 6143. K. V. J. M. dėl ligos pasirašyti negalėjo, jo prašymu, pareikštu notarės ir liudytojų akivaizdoje, 2019 m. spalio 4 d. pareiškimą pasirašė E. R., P. Š. ir D. Š.. V. J. M. (duomenys neskelbtini) mirė. Po V.J. M. mirties palikimą pagal įstatymą priėmė ieškovė ir atsakovai. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu 2019 m. spalio 4 d. V. J. M. pareiškimą dėl testamento panaikinimo. Be to, prašė panaikinti atsakovams išduotus paveldėjimo teisės liudijimus. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą. Ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, – ieškovės ieškinį tenkinti.

17. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl pareiškimo panaikinti testamentą pripažinimo negaliojančiu ir dėl paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018, 38 punktas).

19. CK 5.35 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad testatorius gali panaikinti oficialųjį testamentą, paduodamas pareiškimą sudaryto testamento saugotojui arba testamentą patvirtinusiai įstaigai. Išaiškintina, kad pareiškimas dėl testamento panaikinimo yra vienašalis sandoris – testatoriaus valios išreiškimas, siekiant panaikinti anksčiau sudarytą testamentą. Pareiškimas dėl testamento panaikinimo, sudarytas nepažeidžiant įstatymo nustatytų sąlygų, sukuria pareiškėjo siekiamus teisinius padarinius – tampa pagrindu panaikinti pareiškėjo anksčiau sudarytą testamentą.

20. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama, be kita ko, pripažinti V. J. M. pareiškimą dėl testamento panaikinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu. Apeliantė, teikdama apeliacinį skundą, nurodo, kad ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog testatorius pareiškimo dėl testamento panaikinimo sudarymo metu suprato savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti. Tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus – neatsižvelgė į eksperto išvadą, netinkamai vertino kitus medicininius dokumentus, ikiteisminių tyrimų duomenis, liudytojo parodymus ir kt. Taigi, pagrindiniai apeliantės apeliacinio skundo argumentai yra susiję su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų, tarp jų ir ekspertizės akto, tyrimu ir vertinimu.

21. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas (šiuo atveju – pareiškimas dėl testamento panaikinimo) CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. Spręsdamas dėl CK 1.89 straipsnio pagrindu pareikšto reikalavimo pagrįstumo (sandorio negaliojimo) teismas privalo išaiškinti, ar asmuo, sudarydamas sandorį, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, stresinės situacijos, alkoholio, psichotropinių ar kitokių medžiagų, veiksnių poveikio) buvo tokios sveikatos, psichikos būklės, kad nesuprato, kokį sandorį sudaro. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017, 27 punktas). Asmeniui, reiškiančiam ieškinį CK 1.89 straipsnio pagrindu, tenka pareiga įrodyti, kad sandorio sudarymo metu asmuo buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo.

22. Pažymėtina, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). CPK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020, nutarties 30 punktas).

23. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog pagal kasacinio teismo išaiškinimą teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone. Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, visgi, eksperto išvada teismui neprivaloma. Eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis); ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Teismas, kiek leidžia jo (teismo) žinios, turi įvertinti eksperto išvadą kartu su įžangine ir tiriamąja ekspertizės dalimis. Išvada, kad testatorius testamento surašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir padarinių, turi būti pagrįsta tiriamojoje dalyje nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis ir argumentacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018, nutarties 43-45 punktai; 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2020, nutarties 41 punktas).

24. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-969/2020, 44 punktas).

25. Nagrinėjamu atveju, siekiant įvertinti mirusio V. J. M. valią retrospektyviuoju būdu, pirmosios instancijos teisme buvo pateikti ir išreikalauti medicininiai dokumentai, paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, išklausyti šalių, trečiojo asmens notarės L. R. paaiškinimai, liudytojais apklausti šalių prašomi asmenys.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia ieškovė, tinkamai, pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino pateiktus į bylą įrodymus, jais pagrindė savo išvadas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas sprendimas yra pakankamai aiškiai motyvuotas – teismas išsamiai išdėstė šalių paaiškinimus, nurodė nustatytas aplinkybes, pateikė byloje esančių įrodymų, kurių pagrindu padarė savo išvadas, vertinimą, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išdėstytomis, jai nepalankiomis išvadomis, nereiškia, kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė ar kad skundžiamas sprendimas neteisėtas, ar nepagrįstas, ar kad yra pagrindas priimti priešingą sprendimą.

27. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio taikymo, yra išaiškinęs, kad testatoriaus valia turi būti gerbiama, vykdoma ir gali būti paneigta tik patikimai įrodžius, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių. Tokia išvada gali būti padaryta tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikties jo tikrajai valiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018). Minėta kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegijos vertinimu, turi būti taikytina ir nagrinėjant šią civilinę bylą.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia ieškovė, byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima padaryti kategorišką išvadą, kad testatorius pareiškimo dėl testamento panaikinimo pasirašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti.

29. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde, kad byloje esantis ekspertizės aktas visiškai ir neabejotinai pagrindžia ieškovės ieškinį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad civilinėje byloje 2021 m. sausio 25 d. nutartimi buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Teismui pateiktame Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės 2021 m. vasario 26 d. – kovo 2 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini)2021 (toliau – ir ekspertizės aktas) nurodyta, kad teikiama prielaidinė išvada – V. J. M. pareiškimo pasirašymo metu 2019 m. spalio 4 d. konstatuojama įgyta silpnaprotystė – Kita kraujagyslinė demencija (F01.8); V.J. M., pasirašydamas pareiškimą dėl testamento panaikinimo, 2019 m. spalio 4 d. tikėtinai negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti; nėra jokių duomenų apie V. J. M. skiriamų vaistų šalutinį, nepageidaujamą poveikį, kuris būtų galėjęs daryti įtaką gebėjimui suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti. Taigi, ekspertizės akte yra pateikta prielaidinė (tikėtina), o ne kategoriška išvada dėl V. J. M. gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo daryti išvados, kaip teigia ieškovė apeliaciniame skunde, kad minėtas ekspertizės aktas visiškai ir neabejotinai pagrindžia ieškinį.

30. Teisėjų kolegija nesutinka ir su ieškovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino minėtą ekspertizės aktą ir (ar) jame padarytas išvadas. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės ginčijamame sprendime pažymėjo, kad ekspertizės akte, vertinant medicininę dokumentaciją, be kita ko, buvo vertintas testatoriui 2018 m. liepos 12 d., t. y. 11 dienų prieš sudarant 2018 m. liepos 23 d. testamentą, atliktas mini kognityvinių funkcijų tyrimas (MMSE). Minėto tyrimo aprašytas rezultatas – 22 balai. Kaip nurodyta ekspertizės akte, šis rezultatas (22 balai) atitinka įgytos silpnaprotystės – demencijos kriterijų lengvo sutrikimo lygyje. Atsižvelgiant į šiuos ir į kitus duomenis, ekspertizės akte ir buvo pateikta prielaidinė išvada, kad ginčijamo pareiškimo surašymo metu V. J. M. tikėtina sirgo silpnaprotyste (kita kraujagysline demencija). Taigi, iš ekspertizės akto nustatyta, kad testatorius, jeigu ir sirgo silpnaprotyste (kita kraujagysline demencija), tai sirgo ir prieš 2018 m. liepos 23 d. testamento sudarymą. Testatoriaus sveikatos būklės, ką taip pat teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, 2018 m. liepos 23 d. testamento surašymo metu niekas, tame tarpe ir ieškovė, neginčijo. Duomenų apie tai, kad testatoriaus psichinės sveikatos būklė laikotarpiu iki 2019 m. spalio 4 d. būtų ženkliai pasikeitusi (pablogėjusi), byloje nėra. Dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visetą, padarė pagrįstą išvadą, kad jei, sudarant testamentą, testatorius sirgdamas silpnaprotyste (kita kraujagysline demencija), galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, tai, esant tai pačiai diagnozei, galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, sudarant ir ginčijamą pareiškimą.

31. Be to, ekspertizės akte nurodyta, kad testatorius šeimos gydytojo buvo konsultuotas 2019 m. spalio 21 d., t. y. praėjus 17 dienų po to, kai buvo sudarytas ginčijamas pareiškimas. Šeimos gydytojas yra nurodęs, kad pacientas lankomas namuose; „silpna, svaigsta galva, bloga atmintis, aptirpusi dešinė ranka ir koja, sunku apsitarnauti, reikalinga kito asmens pagalba. Aplankytas namuose pas sūnų. Objektyviai – sąmoningas, į klausimus atsako pagal prasmę; mąstymas vangus“. Taigi, šeimos gydytojas, praėjus 17 dienų po ginčijamo pareiškimo pasirašymo, užfiksavo, kad testatorius yra sąmoningas, į klausimus atsako pagal prasmę. Tuo tarpu ieškovė apeliaciniame skunde iš šios šeimos gydytojo suteiktos konsultacijos išskiria tik tai, kad joje yra užfiksuota, jog testatoriaus mąstymas yra vangus. Teisėjų kolegija pažymi, kad V. J. M. ginčijamo pareiškimo surašymo dieną buvo 85 metų amžiaus. Natūralu, kad dėl tokio garbingo amžiaus galėjo būti sulėtėjęs jo mąstymas, tačiau tai jokiu būdu nėra tas požymis, kuris galėtų patvirtinti, jog asmuo ginčijamo pareiškimo surašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti.

32. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliantės argumentais, kad ieškovės ieškinį pagrindžia ikiteisminių tyrimų metu užfiksuotos aplinkybės apie V. J. M. negebėjimą orientuotis ir dalyvauti procesiniuose veiksmuose. Priešingai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu ir padaryta išvada, kad duomenys apie pradėtus ikiteisminius tyrimus patvirtina tai, kad V. J. M. buvo socialiai aktyvus ir rūpinosi savo reikalais bei turtu.

33. Nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės aplinkybės prokuratūra (Marijampolė) 2018 m. lapkričio 26 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-47962-18. Minėtas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal 2018 m. spalio 5 d. V. J. M. protokolą-pareiškimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje (turto pasisavinimo). Nutarime nurodyta, kad apklausiant V. J. M. jis nurodė, kad yra veiksnus, suvokia savo parodymus, jų esmę ir turinį, laikosi savo skunde ir protokole-pareiškime nurodytų aplinkybių. Toliau nutarime užfiksuotos pakankamai detaliai V. J. M. nurodytos aplinkybės dėl jo pinigų pasisavinimo. Minėtame nutarime yra padaryta išvada, kad tarp nukentėjusiojo ir jo artimųjų, tame tarpe ir įtariamuoju apklausto asmens, egzistuoja konfliktinė situacija ir civilinis ginčas dėl piniginių lėšų. Sutiktina su ieškove, kad minėtame nutarime yra užfiksuota ir tai, jog atsakovas jo apklausos metu yra nurodęs, kad jo tėvas V. J. M. yra neadekvatus. Nepaisant to, ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtina, kaip teigia ieškovė apeliaciniame skunde, kad atsakovas pats yra pripažinęs, jog V. J. M. nesugebėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

34. Byloje taip pat yra pateiktas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės aplinkės prokuratūros (Marijampolė) 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-33296-19. Minėtas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal V. J. M. 2019 m. liepos 1 d. pareiškimą dėl to, kad dukra (šioje byloje ieškovė), jo nuomone, buvo neteisėtai paėmusi ir negražinusi jo paso, banko kortelės ir įgaliojimo. Nutarime nurodyta, kad 2019 m. liepos 23 d. vyresnysis tyrėjas buvo nuvykęs į atsakovo namus, kuriuose bendravo su V. J. M.. Nurodė, kad asmuo yra pusiau paralyžiuotas po insulto. Taip pat dėl to sunkiai kalba. Bendraujant su V. J. M. jis atrodė kažkiek tai sąmoningas. Be to, nurodyta ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikta ir Marijampolės savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyriaus pateikta 2019 m. lapkričio 19 d. išvada (žr. šios nutarties 37 punktą). Minėtame nutarime yra padaryta išvada, kad tarp artimų giminaičių (ieškovės ir atsakovo), egzistuoja konfliktinė situacija dėl tolimesnės tėvo V. J. M. galimos globos. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad minėtame nutarime yra nurodyta, jog vyresnysis tyrėjas buvo nuvykęs ir bendravo su V. J. M., kuris yra pusiau paralyžiuotas po insulto, sunkiai kalba, taip pat nepatvirtina, kaip teigia ieškovė, V. J. M. negebėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti ginčijamo pareiškimo pasirašymo metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog asmuo po insulto, būdamas pusiau paralyžiuotas, sunkiai kalba yra visiškai suprantama, tačiau pati savaime nereiškia, kad asmuo nesupranta savo veiksmų prasmės ir negeba jų valdyti. Taigi, minėtas nutarimas ir jame užfiksuotos aplinkybės, priešingai nei teigia ieškovė, taip pat nepatvirtina, kad ginčijamo pareiškimo surašymo metu V. J. M. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

35. Be to, byloje yra pateiktas ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros (Marijampolė) 2019 m. spalio 29 d. nutarimas dėl skundo netekinimo (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-33296-19). Minėtame nutarime, be kita ko, nurodyta kad 2019 m. rugpjūčio 5 d. tyrėjos tarnybiniame pranešime yra užfiksuota, jog apklausiant V. J. M. ieškovė buvo iškvietusi greitąją medicinos pagalbą. Atvykusi greitoji medicinos pagalba nustatė, kad pagal savo amžių ir persirgtas ligas V. J. M. sveikatos būklė yra normali, jis orientuotas aplinkoje, į klausimus atsakinėja. Buvo liepta tęsti gydymą pagal numatytą planą. Taigi, atliekant minėto ikiteisminio tyrimo veiksmus, 2019 m. rugpjūčio mėn. iškvietus V. J. M. greitąją medicinos pagalbą, nebuvo suabejota V. J. M. psichinės sveikatos būkle ir (ar) jo orientacija aplinkoje.

36. Nesutiktina ir su ieškovės argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde, kad byloje esantis 2018 m. rugsėjo 21 d. medicininis pažymėjimas Nr. 121, išduotas gydytojos V. G., gali patvirtinti, kad V. J. M. negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Nustatyta, kad minėta pažyma buvo išduota advokatų kontorai, joje nurodyta, kad V. J. M. yra reikalinga kito asmens (dukros) priežiūra ir globa. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime teisingai nurodė, kad ne gydytojos kompetencijai yra spręsti ar asmeniui yra reikalinga globa, juolab dukros. Sprendimą dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo priima teismas, tuo atveju, jeigu yra pagrindas fizinį asmenį pripažinti neveiksniu, o ne gydytojas, gydantis asmenį (CPK 505 straipsnis).

37. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais, kad aplinkybes apie V. J. M. gebėjimą suprasti veiksmus ir juos valdyti patvirtina 2019 m. lapkričio 19 d. Marijampolės savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyriaus išvada Nr. 77-87 (toliau – ir išvada). Minėta išvada buvo parengta ir pateikta į civilinę bylą Nr. e2YT-334-802/2020, kuri buvo iškelta pagal pareiškėjos (šioje byloje ieškovės) pareiškimą dėl V. J. M. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse. Minėta civilinė byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, ji 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi buvo nutraukta, mirus V. J. M.. Taigi, civilinę bylą nutraukus, išvada kartu su kitais įrodymais nebuvo įvertinta, dėl jos pagrįstumo nebuvo pasisakyta. Kita vertus, pažymėtina, kad ieškovės ginčijamas pareiškimas dėl testamento sudarymo buvo sudarytas 2019 m. spalio 4 d. Tuo tarpu iš išvados nustatyta, kad socialinė darbuotoja su V. J. M. bendravo ir jį vertino 2019 m. lapkričio 14 d., t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui laiko po ginčijamo pareiškimo pasirašymo. Taigi, ši išvada taip pat nepatvirtina, kad testatoriaus sveikatos būklė ginčijamo pareiškimo metu galėjo būti tokia, kad jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

38. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas vertino ir liudytojų parodymus. Apeliacinės instancijos teismas, perklausė 2022 m. sausio 11 d. teismo posėdžio, kuriame buvo apklausti liudytojai (tiek ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas A. G., tiek V. M.), įrašą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, liudytojų parodymai taip pat nesudaro pagrindo kategoriškai išvadai apie testatoriaus negebėjimą suprasti savo veiksmų ar jų valdyti ginčijamo pareiškimo sudarymo metu.

39. Be to, nustatyta, kad pareiškimas buvo patvirtintas notarės L. R., kuri, įgyvendinama teisės aktų notarams keliamus reikalavimus, prieš tvirtindama notarinį veiksmą – pareiškimą dėl testamento panaikinimo, įsitikino testatoriaus veiksnumu, su juo atskirai bendraudama, užduodama jam tam tikrus klausimus. Tai, kad notarė su V. J. M., siekdama įsitikinti jo gebėjimais suprasti savo veiksmus, bendravo atskirai, nedalyvaujant pašaliniams asmenims, patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja V. M.. Notarė L. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad V. J. M. notarinio veiksmo tvirtinimo metu kalbėjo lėčiau, tačiau savo veiksmus suprato, testatorius aiškiai nurodė, kad nori panaikinti testamentą ir įgaliojimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo abejoti, kad notarė, atlikdama notarinį veiksmą, nebūtų įsitikinusi tuo, ar testatorius suvokia jo sudaromo sandorio teisines pasekmes, jo turinį ir ar tai atitinka tikrąją jo valią. Notarė teismo posėdžio metu nurodė ir tai, kad V. J. M. nesisekė parašyti savo vardą ir pavardę, dėl ko ir buvo pakviesti tai padaryti jį atlydėję asmenys. Pažymėtina, kad asmens fizinė būklė (šiuo atveju negalėjimas pasirašyti pareiškimo) nepatvirtina ir negali patvirtinti, kad asmuo galėjo nesuprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Taigi, spręstina, kad notarei, tvirtinant pareiškimą, V. J. M. psichinė sveikatos būklė nesukėlė abejonių. Šios aplinkybės taip pat leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad testatorius ginčijamo pareiškimo pasirašymo metu, priešingai nei teigia ieškovė, buvo tokios psichinės sveikatos būklės, kuri leido jam suvokti jo atliekamų notarinių veiksmų reikšmę.

40. Ieškovė, akcentuodama netinkamą įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymą pirmosios instancijos teisme, pažymi ir tai, kad jai buvo nepagrįstai apribota teisė ieškinyje nurodytas aplinkybes įrodinėti pasirinktais įrodymais. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė apklausti jos prašomus liudytojus, atsisakė išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagas bei prijungti prie nagrinėjamos bylos civilinės bylos, vykusios tarp V. J. M. ir atsakovo, medžiagos dalį.

41. Pažymėtina, kad teismas turi teisę byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus prašymus atmesti, tinkamai juos motyvuodamas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. birželio 11 d. teismo posėdžio metu priėmė žodinę (protokolinę) nutartį, kuria atmetė ieškovės atstovės prašymus apklausti kaip liudytojus ikiteisminį tyrimą atlikusius tyrėjus ir advokato padėjėją, be to, atmetė prašymą išreikalauti ikiteisminių tyrimų medžiagas. Kitame, t. y. 2022 m. sausio 12 d. teismo posėdyje, pirmosios instancijos teismas priėmė žodinę (protokolinę) nutartį, kuria atmetė ieškovės atstovės prašymą pridėti prie nagrinėjamos bylos kitos civilinės bylos, vykusios tarp V. J. M. ir atsakovo, medžiagos dalį (atsiliepimą į ieškinį, pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio). Pirmosios instancijos teismas 2021 m. birželio 11 d. ir 2022 m. sausio 12 d. žodines nutartis tinkamai pagarsino, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atsisakė tenkinti ieškovės atstovės pateiktus prašymus. Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė, kodėl, jos nuomone, pirmosios instancijos teismo priimtos žodinės nutartys yra (buvo) nepagrįstos, išskyrus tai, kad jai buvo apribota teisė įrodinėti ieškinyje nurodytas aplinkybes (testatoriaus sveikatos būklės kitimą po testamento sudarymo) jos pasirinktais įrodymais.

42. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad CPK 314 straipsnis numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsisakymas apklausti liudytojus yra atsisakymas priimti į bylą norimus pateikti įrodymus, todėl šie veiksmai kvalifikuojami pagal CPK 181 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006). CPK 322 straipsnis numato, kad dalyvaujantys bylą asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju ieškovė neprašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kaip ir neprašė apklausti liudytojus, kuriuos pirmosios instancijos teismas, jos nuomone, nepagrįstai atsisakė apklausti. Be to, nepateikė ir neprašė pridėti prie bylos kitos civilinės bylos medžiagos dalį, kurią pirmosios instancijos teismas atsisakė pridėti, taip pat nepateikė ir prašymo išreikalauti ikiteisminių tyrimų medžiagą. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir (ar) apribojo ieškovės teisę ieškinyje nurodytas aplinkybes įrodinėti pasirinktais įrodymais, neturi jokio pagrindo.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodyti argumentai, susiję su advokato E. R. atstovavimu civilinėse bylose, jo dalyvavimu pasirašant 2019 m. spalio 4 d. ginčijamą pareiškimą, neturi teisinės reikšmės vertinant testatoriaus galimybes išreikšti savo valią ir (ar) suprasti savo veiksmus ir (ar) jų prasmę ginčijamo sandorio sudarymo momentu. Šios bylos dalykas yra testatoriaus gebėjimas suvokti savo veiksmus ginčijamo pareiškimo sudarymo momentu, o ne atstovavimo ir (ar) organizacinio ar kitokio pobūdžio veiksmai, kurie testatoriaus veiksmų suvokimui reikšmės neturi.

44. Teisėjų kolegija, priešingai nei teigia ieškovė apeliaciniame skunde, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog V. J. M. turėjo sveikatos sutrikimų, jam buvo išlikę liekamieji reiškiniai po patirto insulto, jis sunkiai valdė dešinę ranką, galimai buvo prasidėjusi ir demencija, apsunkinta kalba, sulėtėjęs mąstymas, tačiau tai neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad jis negalėjo suprasti savo veiksmų ir (ar) jų valdyti, išreikšti savo valios, pasirašydamas ginčijamą pareiškimą.

45. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta nutarties 20–44 punktuose, konstatuoja, kad ieškovė nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad V. J. M. 2019 m. spalio 4 d. pareiškimo sudarymo metu buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo (CPK 178, 185 straipsniai).

46. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad atsakovo atlikti veiksmai patvirtina, kad jis siekė pasinaudoti nesiorientuojančiu tėvu savo naudai sudaranti ginčijamą sandorį ir atliekant kitus juridinius veiksmus. Šie ieškovės nurodyti argumentai patvirtina, kad ieškovė siekė pripažinti pareiškimą dėl testamento nuginčijimo ir CK 1.91 straipsnio pagrindu.

47. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Pažymėtina, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodyti. Taigi ieškovė turėjo pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius CK 1.91 straipsnyje įtvirtinto sandorio negaliojimo pagrindų buvimą.

48. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė į bylą jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių šio pareiškimo dėl testamento panaikinimo negaliojimo pagrindo buvimą. Pažymėtina, kad apeliantės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, t. y. tai, kad atsakovas pasiėmė tėvą gyventi pas save, kad buvo nutraukta civilinė byla, kuri buvo iškelta pagal V.J. M. ieškinį atsakovui V. M., kad atsakovas keturis mėnesius nepristatė V. J. M. pas jokį šeimos ar kitą gydytoją, kad socialiniam darbuotojui nesudarė galimybių tam tikrą laikotarpį parengti išvadą neveiksnumo bylai dėl V.J. M. gebėjimo priimti kasdieninius sprendimus, nepatvirtina, kad testatorius buvo apgautas, suklaidintas ar kitaip paveiktas sudaryti ginčijamą pareiškimą.

49. Pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog testatoriaus buvo sudaręs mažiausiai du testamentus, o ginčijamu pareiškimu paskutinį testamentą panaikino. Taigi, akivaizdu, kad testatorius žinojo, kad jis gali savo turtą palikti kam nori, taip pat žinojo, kad testamentą gali ir pakeisti, taip pat panaikinti. Visa tai patvirtina, kad testatoriaus tikroji valia buvo išreikšta ieškovės ginčijamame pareiškime.

50. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta nutarties 46–49 punktuose, daro išvadą, kad byloje nėra jokių įrodymų, sudarančių pagrindą manyti, kad testatorius, sudarydamas ginčijamą pareiškimą, buvo atsakovo ir (ar) kito asmens suklaidintas ir (ar) apgautas ir (ar) kitaip paveiktas.

51. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad apeliacinis skundas yra pateiktas asmens, neturinčio teisę tą daryti, t. y. advokato padėjėjos. Mano, kad dėl šios priežasties apeliantės pateiktas apeliacinis skundas turėjo būti atsisakytas priimti. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

52. CPK 51 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose. Taigi, sutiktina su atsakovu, kad advokato padėjėja neturi teisės teikti apeliacinius skundus. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliacinį skundą fiziniu parašu yra pasirašiusi pati ieškovė. Ieškovė, kaip minėta anksčiau, būdama byloje dalyvaujančiu asmeniu, turi teisę paduoti apeliacinį skundą. Ieškovės fiziniu parašu pasirašytą apeliacinį skundą elektroninių ryšių priemonėmis per Lietuvos teismų informacinę sistemą (toliau – LITEKO) savo Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (toliau – VEP posistemis) paskyrą pateikė advokato padėjėja.

53. Pažymėtina, kad elektroninių ryšių priemonės (LITEKO VEP posistemis), yra tik vienas iš būdų, kuriuo asmenys gali pateikti teismui procesinius dokumentus. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir TĮ) 37¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus TĮ nustatytais būdais, atitinka šio CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 175¹ straipsnio 6 dalis).

54. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, kai teismui elektroniniu ryšių priemonėmis ne savo prašymą pateikia kitas asmuo, sprendžiant tokio prašymo priimtinumo klausimą svarbu nustatyti, ar galima identifikuoti dokumentą pasirašiusį asmenį. Atkreiptinas dėmesys, kad pats procesinio dokumento pateikimas LITEKO VEP posistemyje per paslaugos gavėjo įgalioto asmens, o ne paties paslaugos gavėjo paskyrą, yra leidžiamas pagal Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1), 15 punktą. Taigi, vien tai, kad apeliacinį skundą LITEKO VEP posistemyje per savo paskyrą, kaip matyti iš metaduomenų, pateikė advokato padėjėja, nesudaro pagrindo išvadai, kad toks procesinis dokumentas buvo pasirašytas neįgalioto vesti bylą asmens. Kaip minėta nutarties 52 punkte, šiuo atveju, apeliacinį skundą fiziniu parašu pasirašė pati ieškovė, todėl darytina išvada, jog dokumentą pasirašęs asmuo yra pati ieškovė, tik jis pateiktas per jos atstovės LITEKO VEP posistemio paskyrą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, jog procesinį dokumentą pateikė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

55. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 42 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

56. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs proceso ar materialines teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Ieškovė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

57. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

58. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos. Atsakovas įrodymų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese turėjimą, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, nepateikė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.