Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Š. (E. Š.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. ir 2021 m. liepos 16 d. nutarčių, priimtų sprendžiant ieškovo E. Š. (E. Š.) ieškinio atsakovei I. Š. dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. liepos 12 d. buvo gautas ieškovo E. Š. ieškinys atsakovei I. Š. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurį per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – ir EPP) sistemą įkėlė advokatas A. K..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčiųesmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo E. Š. ieškinį dėl santuokos nutraukimo, kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens.

7. CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą), jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Pagal CPK 138 straipsnį, jeigu ieškinys neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti nustatyta tvarka.

8. CPK 115 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK115 straipsnio 3 dalis).

9. Vadovaujantis CPK 51 straipsnio 1 dalimi, asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje (CPK 56 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).

10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2021 m. liepos 12 d. advokatas A. K. teismui pateikė ieškovo E. Š. ieškinį dėl santuokos nutraukimo elektroninių ryšių priemonėmis naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu. Ieškinyje nurodyta, kad byla bus vedama per advokatą A. K.. Kartu su ieškiniu buvo pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. liepos 14 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo galiojimo termino pratęsimo Nr. (8.10)TP-19-P-2182-7450, iš kurio matyti, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas pratęsiamas iki 2021 m. liepos 4 d. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad advokato A. K. įgaliojimai veikti šioje civilinėje byloje ieškovo vardu ieškinio pateikimo metu buvo pasibaigę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atreipia dėmesį, kad ieškinys yra pasirašytas paties ieškovo. Elektroninių ryšių priemonės –Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemis – yra tik vienas iš būdų, kuriuo asmenys gali pateikti teismui procesinius dokumentus. Kai teismui elektroninių ryšių priemonėmis ne savo prašymą pateikia kitas asmuo, sprendžiant tokio prašymo priimtinumo klausimą svarbu nustatyti, ar galima identifikuoti dokumentą pasirašiusį asmenį (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-967-790/2018).Todėl nustačius, kad nurodytu būdu pateikti dokumentai yra pasirašyti ieškovo, t. y. ieškinys atitinka CPK111 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytus reikalavimus, nėra pagrindo konstatuoti, jog procesinį dokumentą pateikė neįgaliotas vesti bylą asmuo (CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

11. Be to, tais atvejais, kai procesinis dokumentas neatitinka jo formai ar turiniui keliamų reikalavimų (įskaitant kai jis nepasirašytas ar pasirašytas nesilaikant įstatymo nustatytų reikalavimų), teismas turėtų vadovautis CPK 115 straipsnio 2 dalimi ir nustatyti ne trumpesnį kaip septynios dienos terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

12. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad ieškovui neskundžiant 2021 m. liepos 13 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį, pirmosios instancijos teismas, nepažeidė proceso teisės normų, skundžiama 2021 m. liepos 16 d. nutartimi atsisakydamas priimti 2021 m. liepos 15 d. teisme registruotą advokato A. K. prašymą DOK-135097, nes civilinis procesas nebuvo pradėtas. Tačiau, minėta, ieškovo E. Š. ieškinys, kurį teismas atsisakė priimti kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens, buvo pasirašytas paties ieškovo. Be to, bylos duomenimis,Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyrius 2021 m. liepos 15 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.1 Mr) TP-21-T-1511-6431 nusprendė: 1) teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui E. Š. civilinėje byloje Nr. e2-24855-897/2021 (proc. Nr. 2-68-3-19542-2021-5) dėl santuokos nutraukimo; 2) paskirti advokatą A. K. teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Sprendimas galioja 12 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos. Taigi ieškovo atžvilgiu yra priimtas naujas sprendimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, remiantis kuriuo advokatui A. K. pavesta atstovauti ieškovui.

13. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas. Pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad ieškinį pasirašė ir/ar jį pateikė teismui neįgaliotas vesti bylą asmuo, t. y. ieškinys neatitinka CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 56 straipsnio 1 dalyje 1 punkte nustatytų reikalavimų, turėjo vadovautis CPK 115 straipsnio 2 dalimi ir nustatyti ne trumpesnį kaip septynių dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti, juolab kad ieškovas ieškinyje nurodė, jog byla bus vedama per advokatą. Todėl skundžiamos nutartys naikinamos. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino pareikšto ieškinio atitikties jam keliamiems kitiems CPK įtvirtintiems turinio ir formos reikalavimams, todėl ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto (ieškovo) E. Š. (E. Š.) atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartį bei 2021 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.