- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-08
- Bylos Nr.
- e2A-629-618/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-00316-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Plantramsta“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „DEA group“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Plantramsta“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DEA group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Plantramsta“ dėl skolos už krovinio ekspedijavimą priteisimo..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „DEA group“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „Plantramsta“ 1 996,50 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo 2023 m. kovo 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:
1.1. 2022 m. rugsėjo 6 d. atsakovė paprašė organizuoti krovinio atvežimą iš Kopenhagos regiono. Susitarė, kad ieškovė, kaip ekspeditorė, atgabens krovinį, o atsakovė, kaip užsakovė, atsiskaitys už suteiktas paslaugas. Atsakovės vardu su ieškove susisiekė, pateikė užsakymą ir visą krovinio gabenimo laiką telefonu ir „Viber“ programėle bendravo atsakovės vadovas S. P.. Atsakovė užsakė pasikrauti pilną standartinį tentą žemės ūkio daiktams. Atsakovės atstovas nurodė, kad krovinį reikės paimti iš trijų vietų, esančių 30 km spinduliu. Atsakovės vadovas atsiuntė būsimų pasikrovimų vietas. Sutarė krovinių ekspedijavimo kainą – 1 300 Eur + PVM už suteiktas paslaugas. Atsakovė buvo informuota, kad pasikrovimas vyks 2022 m. rugsėjo 8 d. Pradėjus vykdyti krovinio ekspedijavimo susitarimą, paaiškėjo, kad užsakovė nebuvo galutinai susitarusi dėl norimų įsigyti daiktų paėmimo. Nuvykus į pirmąją ir antrąją krovinių atsiėmimo vietas, paaiškėjo, kad atsakovė nesusitarė dėl krovinio paėmimo dienos ir laiko, todėl nuvykus paimti krovinių žmonės arba visai nieko nežinojo, arba nebuvo pasiruošę pakrauti daiktų. Atsakovės vadovas apie tai buvo informuotas ir nurodė vykti į kitas vietas, esančias už 90 km, dėl to padidėjo krovinio pervežimo kaštai. Atsakovės vadovas nedelsiant buvo informuotas apie papildomas išlaidas ir tai, jog krovinys turi būti pakrautas iki 2022 m. rugsėjo 9 d. 12 val. tam, kad vairuotojas suspėtų nuvykti į keltą. Ieškovė išsiuntė visą detalią krovinio vežimo kaštų sąmatą. Atsakovės vadovas sutiko sumokėti 1 650 Eur (be PVM), atsiuntė detalius rekvizitus sąskaitos išrašymui. 2022 m. rugsėjo 9 d. iš nurodytų dviejų vietų pavyko pasikrauti tik vienoje. Kitoje vietoje paaiškėjo, kad krovinys buvo per aukštas vežti tentine priekaba, todėl reikėjo arba jį ardyti, arba pakrauti pakreipiant. Pakrovime dalyvavę žmonės, motyvuodami tuo, kad tai daryti nesaugu, daikto neardė, neleido vairuotojui nei jo ardyti pačiam, nei jo pakrauti pakreipiant. Susisiekus su atsakovės vadovu, jis nurodė grįžti į pirmą pakrovimo vietą (kurioje turėjo būti pakrauta 2022 m. rugsėjo 8 d.), nurodydamas, kad krovinys bus pakrautas tą pačią dieną, t. y. 2022 m. rugsėjo 9 d. Patiems susisiekus su krovinio savininku, paaiškėjo, jog jis su atsakovės vadovu yra sutaręs krovinį krauti tik pirmadienį. Dar kartą buvo susisiekta su atsakovės vadovu, kuris informuotas, kad tuo atveju, jei krovinys bus kraunamas tik rugsėjo 12 d., vežimo kaštai didės, nes vairuotojas 2 naktis turės nakvoti viešbutyje. Atsakovės vadovas liepė grįžti su jau pakrautu kroviniu. Ieškovė, kaip ekspeditorė, organizavo krovinio vežimą iš Danijos į Šilutę, krovinio gabenimą vykdė vežėjas UAB „Dantano logistika“. Krovinys iš Danijos į Šilutę buvo atgabentas ir 2022 m. rugsėjo 10 d. iškrautas adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovės vadovas krovinį priėmė, patvirtino krovinio gavimą. Atsakovės vadovas nepareiškė jokių pastabų dėl krovinio kiekio ir kokybės. Ieškovė, kaip ekspeditorė, atsiskaitė su vežimą vykdžiusia vežėja UAB „Dantano logistika“. 2022 m. rugsėjo 16 d. ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija DEA-001633 1 996,50 Eur sumai (1 650 Eur už krovinio ekspedijavimą ir 346,50 Eur PVM) ir išsiuntė sąskaitą atsakovei. Atsakovė neatsiskaitė už suteiktas krovinio ekspedijavimo paslaugas.
1.2. Nurodė, kad pradinį 1 300 Eur + PVM susitarimą patvirtina šalių susirašinėjimas. Iš šio susirašinėjimo matyti, kad prie pradinės 1 300 Eur sumos priskaičiuota 230 Eur suma už papildomus kilometrus, 20 Eur už tiltuką ir 100 Eur vairuotojo diena. Atsakovės vadovas tokią galutinę sutarties kainą akceptavo, atsiuntė įmonės rekvizitus sąskaitos išrašymui. Ieškovė sudarė krovinio ekspedijavimo sutartį, kuri įpareigoja ieškovę maksimaliai veikti kliento interesais, sutarties vykdymo metu tiek apie sutarties eigą, tiek apie kilusius nesklandumus nedelsiant informuoti klientą. Ieškovės darbuotojas sąžiningai informavo klientą apie visus kilusius nesklandumus. Atsakovės atstovų teiginiai, jog krovinių nepavyko pervežti dėl ieškovės darbuotojų kaltės yra nepagrįsti. Atsakovė neužsakė krovinio pakrovimo užtikrinimo pareigos, todėl atsakovės atstovai negali teigti, kad ši pareiga buvo netinkamai vykdoma. Atsakovei, teigiančiai, jog siūlė apmokėti vairuotojo nakvynę viešbutyje tenka imperatyvi pareiga tai įrodyti. Atsakovė neteikė pasiūlymo apmokėti vairuotojo nakvynę viešbutyje. Atsakovės teiginiai, jog ieškovė buvo įsipareigojusi atvežti 5 technikos vienetus yra neteisingi. Atsakovė užsakė atvežti krovinį iš trijų vietų, esančių 30 km spinduliu. Vežimo kaina priklausė nuo krovinio paėmimo vietos, o ne jo kiekio. Atsakovė neetiškai ir nepagrįstai interpretuoja, kad ieškovė siekė išvengti mokesčių. Ieškovė neprašė pinigų sumokėti grynais, be to, gaunant mokėjimą grynais pinigais yra išrašomas pinigų priėmimo kvitas. Atsakovė teigia, kad ieškovė turėjo atvežti ir neatvežė 2 technikos vienetų, atsakovės vadovas gavęs sąskaitą, jos neapmokėjo, nes ieškovės darbuotojas buvo žadėjęs ištaisyti vežimo trūkumus. Dokumentų faile, įvardintame „Konteinerio pervežimo dokumentai“, pateiktas Tarptautinis krovinių pervežimo važtaraštis. Jame nurodyta, kad pervežtas statybinių atliekų konteineris, kurio svoris 5 t. Tuo tarpu 2022 m. rugsėjo 24 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija HWL Nr. 1794899 nurodyta, kad pervežtas krovinys, kurio svoris 3 000 kg. Krovinio svorio skirtumas 2 t arba 2 000 kg. Tarptautiniame krovinių pervežimo važtaraštyje yra nurodyta, kad siuntėjas yra Akerud DK, Salvan vei Stenhol AB. Tuo tarpu 2022 m. rugsėjo 24 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija HWL Nr. 1794899 nurodyta, kad siuntėjas Stenhoj. Aukciono Klaravik dokumentuose pardavėjo pašto kodas nurodytas 2950, tuo tarpu 2022 m. rugsėjo 24 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija HWL Nr. 1794899 nurodyta, kad pakrovimo vietos pašto kodas 4350. Taigi, nėra aišku už kokias konkrečiai transportavimo paslaugas yra apmokėta pagal 2022 m. rugsėjo 24 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija HWL Nr. 1794899. Pateiktame dokumentų faile „Keltuvo pervežimo dokumentai“ yra Klaravik aukciono sąskaita, tačiau joje nurodytas tik tam tikro daikto identifikacinis numeris ID431430. Antrame lape yra ranka rašytas tekstas ir 2 įmonių spaudai. Trečiame lape sąskaita už bortelių keltuvo transportavimą. Iš kur šis agregatas transportuotas ir kam, duomenų nėra. Pažymi, kad sąskaita išrašyta 2022 m. rugsėjo 12 d. Duomenų, kad ši sąskaita apmokėta – nėra. Kaip šie dokumentai susiję su nagrinėjama byla, nepaaiškinta.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Plantramsta“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; jeigu teismas nuspręstų tenkinti ieškinį, atsižvelgti į ieškovės kaltę dėl prievolės pažeidimo; jeigu teismas nuspręstų tenkinti ieškinį pilnai ar iš dalies, sumažinti ieškovei priteisiamas išlaidas; priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog:
Šalies argumentai
2.1. Ieškovė iškraipo faktines aplinkybes, susitarimų esmę ir prasmę. Atsakovės vadovas ieškojo patikimo ekspeditoriaus, kuris galėtų organizuoti parvežimą iš aukciono atsakovės įsigytos technikos iš Kopenhagos regiono į Šilutę. Telefonu susisiekus su ieškovės darbuotoju, jis patvirtino, kad galėtų organizuoti krovinio atvežimą. 2022 m. rugsėjo 6 d. buvo sutarta dėl krovinio atgabenimo organizavimo. Tą dieną buvo sutarta dėl 3 technikos vienetų atvežimo – konteinerio, žoliapjovės ir priekabos. Buvo sutarta, kad už šių 3 technikos vienetų atvežimą atsakovė sumokės 800 Eur + PVM. 2022 m. rugsėjo 7 d. atsakovės vadovas paklausė, ar nebūtų galimybės tuo pačiu vežimu atvežti papildomai 2 technikos vienetus, tai yra iš viso 5 technikos vienetus. Derybų būdu buvo sutarta, kad papildomai 2 technikos vienetų atvežimas kainuos po 250 Eur + PVM už vienetą, tai yra papildomai kainuos 500 Eur + PVM. Buvo pasiektas galutinis susitarimas, kad ieškovė atgabens atsakovės užsakymu 5 technikos vienetus iš Kopenhagos regiono į Šilutę už bendrą 1 300 Eur + PVM kainą. Kai buvo pasiektas galutinis susitarimas, atsakovė per „Viber“ programą išsiuntė detalius technikos duomenis: technikos vieneto kodus, ilgį, plotį, aukštį, gabaritus, medžiagiškumą; duomenis apie technikos pasikrovimo vietas: įmones, adresus, kontaktinius duomenis. Pretenzijų atsakovės vadovui dėl pateiktos informacijos trūkumo ar netikslumo nebuvo pareikšta. Prasidėjus pakrovimo procesui, ieškovės darbuotojas pradėjo skambinėti atsakovės vadovui ir skųstis įvairiomis problemomis. Skundėsi, kad automobilio vairuotojas klaidžioja, neranda kaip nuvažiuoti. Atsakovės vadovas pagal adresą surado objekto vietą „Maps“ žemėlapiuose ir nusiuntė objekto dislokacijos vietą, kurioje yra krovinys. Vairuotojui beieškant adreso, baigėsi įmonės, kurioje buvo įrenginys, darbo laikas, ir dėl to vairuotojas buvo priverstas laukti kitos dienos ryto. Kitą dieną, vairuotojas nesugebėjo pasikrauti vieno iš vakuuminių keltuvų. Duomenys apie šio keltuvo aukštį buvo išsiųsti dar prieš pradedant vykdyti užsakymą, dėl ko ieškovė turėjo pareigą pasirūpinti tokia transporto priemone, į kurią būtų tilpęs vakuuminis keltuvas. Vėliau vairuotojas nuvažiavo iki kito vakuuminio keltuvo buvimo vietos ir jį pasikrovė. Po to, vairuotojas turėjo nuvažiuoti ir pasikrauti konteinerį. Kadangi ieškovės darbuotojas iš anksto neinformavo bendrovės, kurioje reikės pasikrauti šį konteinerį, darbuotojų, nebuvo užsakytas kranas, nors ieškovės darbuotojas pagal siųstus duomenis matė, žinojo ir turėjo suvokti, kad konteinerio neįmanoma pakrauti be krano. Ieškovės darbuotojas iš anksto nepasidomėjo, ar bendrovė turi kraną, ar jį reikės užsakyti, o jeigu reikia užsakyti, tai po kiek laiko kranas atvažiuos. Atsakovės vadovas užsakė kraną ir informavo, kad kranas atvažiuos po dviejų valandų, tačiau ieškovės darbuotojas nesutiko laukti, motyvuodamas tuo, kad vairuotojas turi važiuoti namo ir nespės į keltą. Atsakovės vadovas, siekdamas išvengti nuostolių, dėjo visas pastangas, kad sutartis būtų įvykdyta ir visas sutartas krovinys būtų atgabentas, siūlė apmokėti vairuotojo nakvynę viešbutyje, kad vairuotojas galėtų patekti į sekantį keltą, ieškovės atstovas su tokiu pasiūlymu nesutiko, pasakė, kad vairuotojas grįžta tik su tuo kroviniu, kuris buvo pakrautas. Ieškovė pargabeno tik 3 technikos vienetus, nors buvo sutarta, kad atgabens 5 technikos vienetus. Ieškovės atstovas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, tai yra nepristatė atsakovei 5 technikos vienetų. Atsakovės vadovas telefonu sutarė su ieškovės darbuotoju, kad už šį vežimą jis mokės 800 Eur + PVM. Ieškovės darbuotojas sakė, kad reikia pasitarti su vadovybe, nes jis tokių dalykų pats negali nuspręsti. Netrukus ieškovės darbuotojas atsiuntė žinutę per „Viber“ programą, kad sutinka su 800 Eur + PVM kaina už šį vežimą ir pasiūlė palankia kaina atvežti neatvežtus 2 technikos vienetus. Atsakovės vadovas norėjo tiksliau išsiaiškinti naujo susitarimo sąlygas, terminus, kainą, todėl susisiekė telefonu su ieškovės darbuotoju. Ieškovės darbuotojas atsakė, kad galėtų atgabenti likusius 2 technikos vienetus per 1-2 dienas. Atsakovei toks terminas buvo tinkamas. Kadangi antrąjį vežimą atsakovė vertino kaip pirmojo vežimo trūkumų ištaisymą, paprašė ieškovės darbuotojo suskaičiuoti bendrą abiejų vežimų kainą. Atsakovės vadovas suprato, kad ta kaina bus didesnė, negu pradinė 1 300 Eur + PVM. Po kurio laiko ieškovės darbuotojas per „Viber“ programą atsiuntė abiejų vežimų kainą – 1 650 Eur, tai yra pirmojo vežimo kainą kartu su trūkumų ištaisymo kaina. Atsakovės vadovas suprato, kad tai kaina su PVM ir sutiko su tokia 5 technikos vienetų atgabenimo kaina. Ieškovės darbuotojas savo pažado netesėjo ir naujo susitarimo atgabenti likusius 2 technikos vienetus per 1-2 dienas nesilaikė. Nors atsakovė ir gavo iš ieškovo PVM sąskaitą-faktūrą už krovinio vežimą, tačiau jos nemokėjo, kadangi laukė kol ieškovė pilnai įvykdys sutartį. Ieškovė toliau vilkino laiką, todėl atsakovės vadovas suprato, kad ieškovė nevykdys paskutinio susitarimo. Atsakovės vadovas buvo priverstas samdyti kitus vežėjus, kurie atgabeno likusius 2 technikos vienetus, o atsakovė apmokėjo už šią paslaugą 847 Eur, dėl ko patyrė nuostolių. Faktinę aplinkybę, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai patvirtina tai, kad tyčia ištrynė žinutę, kurioje jis sutiko su atsakovės vadovo pasiūlymu sumokėti už 3 technikos vienetų atvežimą 800 Eur + PVM ir siūlė per 1 -2 dienas atvežti likusius 2 technikos vienetus.
2.2. Nurodė, kad iš „Viber“ programos nuotraukų matyti, kad atsakovės vadovas pateikė 3 technikos vienetų užsakymą, po to pateikė dar 1 technikos vieneto užsakymą ir galiausiai dar 1 technikos vieneto užsakymą. Ieškovė, kaip ekspeditorė, įsipareigojo atgabenti 5 technikos vienetus, tačiau atgabeno tik 3 technikos vienetus, todėl ieškovė pažeidė ekspedijavimo sutartį. Ieškovė, kaip ekspeditorė, o ne atsakovė, kaip šių paslaugų užsakovė, privalėjo susitarti su krovinio siuntėju dėl krovinio paėmimo dienos bei laiko, pasirūpinti tokia transporto priemone, į kurią pavyktų pasikrauti visus technikos vienetus. Ieškovei nereikėjo užtikrinti konteinerio pakrovimo, kadangi krovinio pakrovimą privalėjo užtikrinti krovinio siuntėjas, kuris ir užtikrino konteinerio pakrovimą kranu, ieškovei reikėjo iš anksto suderinti su krovinio siuntėju konteinerio pakrovimo laiką, kurį ieškovė turėjo suderinti tiesiogiai su krovinio siuntėju, kadangi jai buvo perduoti visi krovinio siuntėjo kontaktai ir ji betarpiškai privalėjo prižiūrėti sklandų krovinio pakrovimą ir jo pervežimą, o tai sudaro ekspedijavimo paslaugų dalį. Atsakovė pateikė ieškovei, kaip ekspeditorei, visą turimą informaciją, reikalingą ekspedijavimo paslaugai suteikti – išsamius krovinio siuntėjų duomenis. Ieškovė nepranešė atsakovei apie gautos informacijos trūkumus. Jeigu ieškovė patyrė nuostolių, tai už tokių nuostolių atsiradimą atsakovė nėra atsakinga. Ieškovė elgėsi nesąžiningai, kadangi ieškovės darbuotojas ištrynė žinutę iš „Viber“ programos, kadangi ji jam nebuvo palanki, todėl atsakovė prašo taikyti contra spoliatorem taisyklę. Atsakovės vadovas 2022 rugsėjo 20 d. siuntė ieškovės darbuotojui vakuuminio keltuvo nuotraukas ir tai įrodo, kad dar 2022 m. rugsėjo 13 d. ekspedijavimo sutartis nebuvo pasibaigusi. Tai įrodo, kad ieškovės darbuotojas įsipareigojo ištaisyti ekspedijavimo paslaugos trūkumus ir atgabenti neatgabentus 2 technikos vienetus. 2 technikos vienetų ieškovė taip ir neatgabeno, paslaugos trūkumų neištaisė, dėl ko atsakovė teisėtai nemoka ieškovei už netinkamai suteiktas ekspedijavimo paslaugas. Nepagrįstos ieškovės abejonės, kad jos neatgabentus 2 technikos vienetus vėliau atgabeno kiti vežėjai. Iš ieškovės kartu su užsakymu siųstų konteinerio ir vakuuminio keltuvo nuotraukų akivaizdu, kad tai tie patys technikos vienetai. Nepagrįstos abejonės, kad važtaraštyje ir PVM sąskaitoje-faktūroje skiriasi konteinerio svoris, kadangi važtaraštyje konteinerio svorį įrašo vairuotojas, kuris krovinio nesveria ir svorio nenustatinėja, tuo tarpu PVM sąskaitoje-faktūroje svoris įrašomas po krovinio pasvėrimo. Svorio skirtumas susidarė dėl žmogiškos vairuotojo klaidos. Nepagrįstos abejonės, kad skiriasi krovinio siuntėjas, kadangi į važtaraštį įrašomi tokie siuntėjo duomenys, iš kur krovinys faktiškai paimamas, tai yra faktinis siuntėjas, tuo tarpu PVM sąskaitoje-faktūroje įrašomas tikrasis krovinio savininkas, tai yra juridinis siuntėjas. Dėl tos pačios priežasties skiriasi ir Klaravik aukciono ir pakrovimo vietos pašto kodai - kadangi aukcionas vyksta vienu adresu, o krovinys saugomas ir perduodamas vežėjui kitu adresu. Visuose vakuuminio keltuvo įsigijimo ir jo pervežimo dokumentuose nurodytas tas pats jo kodas - 1D431430, kas reiškia, jog tai tas pats technikos vienetas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. kovo 13 d. spendimu ieškinį tenkino; priteisė iš atsakovės 1 996,50 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 1 996,50 Eur sumą nuo 2023 m. kovo 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 435,54 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai; priteisė valstybės naudai iš atsakovės 19,92 Eur pašto išlaidų. Pagrindiniai teismo argumentai:
3.1. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai – nurodytą dieną, atsakovės nurodytu maršrutu, pervežė vieną tentinę vilkiko priekabą pakrautą žemės ūkio daiktų, kadangi važtaraštyje nebuvo nurodyti sutarties vykdymo trūkumai.
3.2. Teismas nesutiko su atsakovės teiginiu, jog ieškovė turėjo išsiaiškinti tikslius pakrovimo vietų adresus. Nurodė, jog tikslios krovinio priėmimo vietos, datos ir jo pristatymo vietos nurodymo pareiga tenka siuntėjui. Pažymėjo, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad buvo kokie nors papildomi susitarimai dėl šios pareigos perkėlimo ieškovei. Teismas pažymėdamas pareigą bendradarbiauti nurodė, jog ieškovės darbuotojas ėmėsi aktyvių veiksmų spręsti iškilusius klausimus dėl krovinio pervežimo, tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą.
3.3. Teismas nurodė, jog bylos duomenys nepatvirtina aplinkybės, jog šalys buvo sutarusios dėl 800 Eur + PVM kainos. Taip pat netaikė contra spoliatorem taisyklės, kadangi nenustatė, jog ieškovė slėpė ar siekė sunaikinti įrodymus apie šalių susitartą vežimo kainą. Teismas padarė išvadą, jog susitarta dėl 3 krovinių pervežimo iš Kopenhagos už bendrą 1 050 Eur – 1 100 Eur kainą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Atsakovė UAB „Paltransma“ apeliaciniu skundu prašo Tauragės apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; netenkinus šio prašymo prašo sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai argumentai:
4.1. Nurodė, jog teismas netinkamai aiškino tarp šalių sudaryto žodinės ekspedijavimo sutarties esmę, tikrąjį šalių susitarimą, šalių įgytų teisių ir prisiimtų įsipareigojimų turtinį ir esmę ir taip pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles.
4.2. Mano, jog atsakovė neturėjo jokios teisės CMR važtaraštyje pareikšti vežėjui pretenzijų, nurodyti sutarties vykdymo trūkumus, kadangi krovinys nebuvo nei sugadintas, nei prarastas, o buvo pristatytas ne visas krovinys.
4.3. Atsakovės vertinimu teismas neteisingai aiškino sutarties dalį dėl ekspeditorės ir užsakovės pareigų apimties pagal ekspedijavimo sutartį. Mano, kad nepagrįsti argumentai, jog atsakovė privalėjo organizuoti krovinio pakrovimą ir atsakovė atsakinga už tinkamą ir savalaikį krovinio pakrovimą.
4.4. Nurodė, jog teismas taikė ne tas teisės normas, kurios reglamentuoja nagrinėjamą teisinį santykį. Teismas turėjo nagrinėti ir taikyti teisės normas, reglamentuojančias užsakovo, pagal, pagal CMR konvenciją krovinio gavėjo ir ekspeditoriaus teisnius santykius. Taip pat neteisingai taikė normas, kurios reglamentuoja bendradarbiavimo pareigą. Nei viena šalis nepažeidė bendradarbiavimo pareigos.
4.5. Teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, kurios reglamentuoja įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.
4.6. Byloje nėra jokių įrodymų dėl to, už kokią kainą buvo susitarta dėl krovinio pervežimo.
4.7. Teismas netinkamai taikė contra spoliatorem taisyklę.
4.8. Priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės ir neproporcingos nors ir neviršija reglamentuotų maksimalių dydžių. Byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi teisės taikymo klausimai.
Atsiliepimas
5. Ieškovė UAB „DEA group“ atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo palikti apeliacinį skundą nenagrinėtu; apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai argumentai:
5.1. Nurodė, jog apeliacinį skundą per EPP pateikė advokato padėjėjas, kuris neturi teisės neturi teisės atstovauti apeliacinės instancijos teisme, taigi apeliacinis skundas pateiktas neįgalioto asmens.
5.2. Nurodė, jog argumentų, paneigiančių teismo išvadas ir sudarančių pagrindą pripažinti, kad byloje netinkamai aiškintos bei taikytos CK 6.193 straipsnio ir 6.195 straipsnio normos, atsakovė nesuformulavo.
5.3. Pažymėjo, kad sutarties spragas gali pašalinti teismas vienos iš šalių reikalavimu. Atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nereiškė reikalavimo pašalinti sutarties spragas. Nėra pateikta net minimalios informacijos kodėl manoma, kad sutartis turi spragų, kokių konkrečiai sąlygų šalys neaptarė, kurios būtų reikalingos sutarčiai vykdyti.
5.4. Pažymėjo, jog jei kaina būtų susieta su atvežtų krovinių skaičiumi, atsakovei užsakius 2 papildomus krovinius, turėjo proporcingai didėti ir atlygis už krovinių kiekį. Bylos įrodymai tvirtina priešingai, kad už 2 papildomus krovinius buvo skaičiuotos tik sąnaudos, susijusios su važiavimu paimti šių krovinių (t. y. papildomais kilometrais, mokesčiu už tiltus ir papildoma vairuotojo darbo diena). Pažymi, jog vykdydama atsakovės nurodymus siekė atvežti 5 krovinius, tačiau 2 krovinių negalėjo atvežti dėl ne nuo ieškovės valios priklausančių priežasčių.
5.5. CMR konvencija nereguliuoja krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūrų. Ginčo šalys nebuvo susitarę, kad už krovinio pakrovimą atsakingas vežėjas ar ekspeditorius. CMR važtaraštyje nėra jokių pastabų, kad atgabentas ne visas krovinys. Atsakovė nėra pateikusi pretenzijos dėl tariamo dalies krovinio nepristatymo. Versija apie tai, kad buvo pristatytas ne visas krovinys atsirado tik ieškovei pateikus ieškinį teismui, t. y. praėjus septyniems mėnesiams po sutarties įvykdymo 2022 m. rugsėjo 10 d. Pažymi, jog už važiavimą paimti papildomų 2 krovinių atsakovei buvo paskaičiuoti tik papildomai patirti kaštai, o ne papildomas užmokestis už dar dviejų krovinių atgabenimą. CMR konvencijos 16 straipsnis suteikia teisę vežėjas pareikalauti padengti išlaidas, susijusias su instrukcijų gavimu ir jų vykdymu, kadangi šios išlaidos atsirado ne dėl jo kaltės.
5.6. Atsakovė CMR važtaraštyje nenurodė pastabos, kad pristatytas ne visas krovinys, nesurašė akto dėl krovinio trūkumo, CMR konvencijos 13 straipsnyje nustatyta tvarka neteikė reikalavimo dėl krovinio trūkumo.
5.7. Atsakovė neužsakė krovinio pakrovimo užtikrinimo paslaugos, todėl negali teigti, kad ši paslauga buvo netinkamai vykdoma. Krovinius pakrovė krovinių siuntėjai, vairuotojas fiziškai nebūtų galėjęs pats pasikrauti krovinių. Krovinio pervežimo organizavimas ir krovinio pakrovimo organizavimas yra visiškai skirtingos procedūros ir krovinių pervežimo organizavimas savaime neapima ir krovinio pakrovimo organizavimo (CK 6.824 straipsnio 5 dalis).
5.8. Pažymi, kad atsakovė nenurodo ir net minimaliai nemotyvuoja kokių specifinių niuansų bendradarbiavimo pareiga turi ekspedijavimo sutarties atveju. Atsakovė neginčijo ekspedijavimo sutarties vykdymo tinkamumo iki nebuvo pareikštas reikalavimas dėl skolos priteisimo.
5.9. Teiginius, jog nebuvo susitarta dėl 1 650 Eur + PVM kainos paneigia susirašinėjimas Viber programėle.
5.10. Ištrintos žinutės pokalbio metu buvo susirašinėjama dėl krovinio paėmimo adresų patikslinimo, o ne dėl kainos. Atsakovė, teigdama, jog buvo susitarta dėl 3 technikos vienetų atgabenimo ir, jog sutarta kaina buvo 800 Eur + PVM, tenka pareiga šią aplinkybę įrodyti.
5.11. Atsakovė nemotyvuoja, kodėl priteistos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
8. CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija pripažįstama esant ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmu (lot. revisio prioris instantiae). Apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-208/2005, 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
9. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė krovinio pervežimo sutartis.
10. 2022 m. rugsėjo 9 d. tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje Nr. 0004621 nurodyta, kad siuntėjas Feikuten Invest AS, Danija, gavėjas (duomenys neskelbtini). Krovinio vežėjas UAB „Dantano logistika“, vežti 3 daiktai: Treider – 400 kg, Skive hoster – 3 000 kg, Vakuumsuje – 1 000 kg. Krovinys pristatytas 2022 m. rugsėjo 10 d. Važtaraštį pasirašė UAB „Dantano logistika“ atstovas ir UAB „Plantramsta“ atstovas. Tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje nurodyta, kad gavėjui JSC „Plantramsta“ (duomenys neskelbtini), Lietuva, krovinio vežėjas MB „Ripkesa“ pristatė tokius daiktus: Gear og motor ID:440507; Gear og motor ID: 440512; Vakuumiofter ID: 431430; Karcher: ID: 444067. Krovinys pristatytas 2022 m. rugsėjo 12 d. Važtaraštį pasirašė MB „Ripkesa“ atstovas ir UAB „Plantramsta“ atstovas.
11. UAB „DEA group“ 2022 m. rugsėjo 16 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija DEA-001633 pirkėjui UAB „Plantramsta“ bendrai 1 996,50 Eur sumai už transporto paslaugas Copenhagen (DK) – Silute (LT) 2022-09-08/2022-09-10 JFB 331/HP 524 ID:1. Sąskaitoje nurodyta, kad sąskaitą apmokėti per 30 dienų nuo gavimo datos. Siuntėjas UAB „Dantano logistika“ 2022 m. rugsėjo 13 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija DOB Nr. 03143 gavėjui UAB „DEA group“ bendrai 1 573 Eur sumai už 2022 m. rugsėjo 8 d. transporto paslaugas DK-2970 Horsholm LT-99158 Šilutė. Ieškovė UAB „DEA group“ 2022 m. spalio 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1386 pervedė UAB „Dantano logistika“ 1 573 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama DOB 03143.
12. Atsakovė pateikė duomenis apie vakuuminį keltuvą Al-Vac 1600 Flex ID431430. Nurodyta, kad kėlimo aukštis 1 140 mm, keliamoji galia 160 kg, pasiekia 6 000 mm spindulį. Diskų kombainas Maerke og model John Deere CC0331 ID 443367, transportavimo ilgis 480 cm, transportavimo plotis 240 cm, transportavimo aukštis 140 cm, svotis 1 145 kg. Priekaba Maerke og model Flextrailer Med hojesider ID: 447612, transportavimo ilgis 370 cm, transportavimo plotis 155 cm, transportavimo aukštis 91 cm, apkrovos matmenys 255c145x70 cm. Vakuuminis siurbimas Maerke model Hymaco VAO-2 TB ID: 457301, transportavimo ilgis 90 cm., transportavimo plotis 180 cm., transportavimo aukštis 210 cm. Konteineris su krano išpjova Maerke og model Skibby Jensen. Taip pat į bylą pateikti šių prekių aprašymo vertimai: Vakuuminis keltuvas Hymaco VAO-2 TB, pardavėjas G. TSCHERNING A/S – Nymollevej Fureso, Danijos sostinės regionas. Metai 98, transportavimo ilgis 90 cm. Produkto ID: 457301, pirkėjas JSC „Plantramsta“. Vakuuminis keltuvas Al-Vac 1600 Flex, pardavėjas Anlaegsgartner Gottlieb A/S Frederikssund, Danijos sostinės regionas. Prekės ID: 431430. Kėlimo aukštis 1140 mm, kėlimo galia 160 kg. Spindulio pasiekiamumas 6 000 mm. Pirkėjas JSC „Plantramsta“. Priekaba Flextrailer su aukštais šonais (lenktais priekiniais sparnais), pardavėjas Friheden Invest A/S, Horshol, Danijos sostinės regionas. Prekės ID: 447612. Transportavimo ilgis 370 cm, transportavimo plotis 155 cm. Pirkėjas JSC „Plantramsta“. Konteineris su išpjova kranui – markė ir modelis Skibby Jensen vielinis keltuvas, pardavėjas Dybdal & Co ApS, Horsholmas, danijos sostinės regionas. Objekto ID: 444101, transportavimo ilgis 570 cm. Pirkėjas JSC „Plantramsta“. Diskinis kombainas markė ir modelis John Deere CCO331, pardavėja Baekgardsvej 5 ApS, Egedal, Danijos sostinės regionas. Transportavimo ilgis 480 cm; transportavimo plotis 240 cm., transportavimo aukštis 140 cm, svoris 1 145 kg. Pirkėjas JSC „Plantramsta“. Apmokėjus minėtų daiktų sąskaitas faktūras, atsakovei elektroniniu laišku išsiųsti tai patvirtinantys dokumentai, kuriuose nurodyta svarbi informacija: „Svarbu, kad laiku ir kitais klausimais dėl atsiėmimo su pardavėju susitartumėte su pardavėju, prieš pradėdami kelionę. Priešingu atveju rizikuojate, kad jis bus uždarytas arba niekas nepriims jūsų atvykus. Kai skambinate pardavėjui, taip pat paklauskite, ar pardavėjas turi galimybę padėti jums pakrauti ar išleisti prekę jums. /.../Sutartys dėl surinkimo sudaromos tiesiogiai tarp pirkėjo ir pardavėjo.“
13. Iš pateikto susirašinėjimo „Viber“ programėlėje ir žinučių pateikto vertimo, ieškovės darbuotojas ir atsakovės vadovas bendravo 2022 m. rugsėjo 7 d. 10:29-10:30 val. atsakovės vadovui nusiuntus 6 nuotraukas: konteinerio Skibby Jensen, diskinio kombaino John Deere CCO331 ir priekabos Flextrailer su aukštais šonais (lenktais priekiniais sparnais). Ieškovės darbuotojas 10:31 atsiuntė žinutę: „ok, su kuo kalbetis del sestadienio iskrovimo?“ Atsakovės vadovas 10:36 atrašė: „Ka krausi su tuo if tartis reikia“. Ieškovės darbuotojas 14:06 val.: „Kokia imone jusu?“ Atsakovės vadovas 15:33 val. išsiuntė 5 nuotraukas, iš kurių vienoje nuotraukoje pateikti duomenys apie vakuuminį siurbimą Hymaco Vao-2TB, produkto ID:451301 ir vakuuminio keltuvo Al-Vac 100 Flex nuotraukos. 15:34 val parašė“ „uab „Plantramsta“. Bendravimas tęsėsi 2022 m. rugsėjo 8 d. 12:18 val. atsakovės vadovas išsiuntė elektroninio laiško, rašyto anglų kalba ekrano nuotrauką, kurioje S. F. Plantramsta ketv., rugs. 8 11:35 parašė (vertimas į lietuvių kalbą) „Sveiki, Vietos kurioje yra prekė, adresas yra (duomenys neskelbtini). Kokiu laiku tikitės ten būti? Linkėjimai, S. F.“. Atsakovės vadovas 15:55 val. atsiuntė Vakuuminio keltuvo fragmento nuotrauką. Ieškovės darbuotojas 15:57 val. išsiuntė žinutę „867005340 va numeris vairuotojo“. 15:58 „Paaiskinkit jam kur ten turi būti kas“. 16:47 val. „Dar stoveti? Konteineri reikia informuoti dar jei krausim“. Atsakovės vadovas 16:54 val. atrašė: „Luktelk derinu“. Ieškovės darbuotojas 16:54 val. parašė: „Sake danas išvaziuoja jau“. 16:55 val.: „Isvare vairuotoja jau“. 17:13 val.: „40626390 va konteinerio numeri vairuotojui dave“. 17:14 val. „Suktelkit, krana turi uzsakyti“. 17:38 val. siųsta žinutė anglų kalba, kurios vertimas į lietuvių kalbą: „Sveiki. Kalbėjau su Oliver‘iu ir jis sako, kad tu jau susitarei dėl susitikimo rytoj penktadienį, kur jis susitiks su tavimi ir padės savo vairuotojui pakrauti konteinerį. Rytoj paskambink Oliver‘iui ir sužinok adresą Allerod‘e. Jo numeris yra 40360726.“. 17:38 val. parašė: „Va ka parase dėl konteinerio“. 17:46 val.: „Lynge medicinos centras kaip cia ka rasti?“. Atsakovės vadovas išsiuntė žinutę su ekrano nuotrauka apie vakuuminį siurbimą Hymaco Vao-2TB. Ieškovės darbuotojas 17:50 parašė: „Mes cia esam dabar, numeriu niekas neatsiliepia“ ir pridėjo nuotrauką apie buvimo vietą. Atsakovės vadovas 17:51 val. išsiuntė elektroninio laiško nuotrauką. Ieškovės darbuotojas 17:52 val. parašė: „As tuo numeriu skambinau 3 kartus kur emaile pas jus“ „Niekas neatsiliepia“. Atsakovės vadovas 17:53 val. atrašė: „Nekelia jau po darbo“. Ieškovės darbuotojas 17:54 val. atrašė: „Tai ka darom?“. 2022 m. rugsėjo 9 d. atsakovės vadovas pateikė dvi ekrano nuotraukas. 8:37 val. išsiųstos žinutės vertimas: „Adresas yra (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini)!! Kampe, kairėje pusėje Linkėjimai /…/ Po to seka ieškovės darbuotojo ištrinta žinutė. Ieškovės darbuotojas 8:47 val. atrašė: „Vaziuojam ziuret. 11:48 val.: „230 papildomu km+20 eur tiltukas+100 eur vairuotojo diena. 1300+islaidos 1650 eur is viso. Skaiciuoju savikaina.“ 12:42 val. atsakovės vadovas atsiuntė nuotrauką su rekvizitais apmokėjimui. Ieškovės darbuotojas parašė: „Ok, rekvizitus turime 100 rasyti kitus perduosit egiui?”. Atsakovės vadovas 14:21 val. parašė: „Viska rašyk”. Ieškovės darbuotojas parašė: „rytoj busim apie 15:00 iskrovime, turesit kaip iskrauti?“. Atsakovės vadovas 14:23 val. atrašė: „Turesiu“. Ieškovės darbuotojas 17:34 val. atrašė: „Sveiki, el p. Gal galit parasyti savo?“ 2022 m. rugsėjo 20 d. atsakovės vadovas 13:08 val. atsiuntė 4 vakuuminio keltuvo nuotraukas.
14. Iš ekspeditorės ir vežėjos atstovų susirašinėjimo matyti, kad ieškovė 10:11 val. pateikė užsakymą 3 krovinių pervežimui iš Kopenhagos už bendrą 1050 – 1100 Eur kainą. Vėliau 16:24 val. ieškovės darbuotojas pasiteiravo kokia kaina būtų, jeigu reikėtų papildomai paimti dar 2 krovinius. Ieškovės atstovas sekančią dieną 11:24 val. nurodė, kad nesupranta kokius daiktus reikės paimti, tačiau reikia bandyti paimti krovinius ir jeigu netilps, tai netilps. Taip pat nurodė, kad krovinių išmatavimų nėra. 11:26 val. ieškovės darbuotojas nurodo „Netilps, vaziuosim i kelta ir tiek ziniu“. Toliau tarp pokalbio šalių vyksta derinimasis dėl krovinio pakrovimo.
15. Apeliantės vertinimu pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino sudarytos žodinės ekspedijavimo sutarties esmę, tikrąjį šalių susitarimą, šalių įgytų teisių ir prisiimtų įsipareigojimų turinį ir esmę ir taip pažeidė sutarties aiškinimo taisykles; yra įsitikinusi, jog nebuvo nustatyta kokį konkrečiai krovinį buvo užsakyta atgabenti, kokia krovinio gabenimo kaina, kokia apmokėjimo tvarka, kokios taikytinos sankcijos už sutarties pažeidimą; nesutinka su tuo, jog CMR važtaraštyje privalėjo nurodyti, jog neatgabentas ne visas krovinys; apeliantės vertinimu nepagrįstas teismo argumentas, kad apeliantė privalėjo organizuoti krovinio pakrovimą ir būtent apeliantė atsakingas už tinkamą ir savalaikį krovinio pakrovimą; apeliantės vertinimu byloje nėra įrodymų, kad buvo sudarytas susitarimas dėl 1 650 Eur + PVM kainos; teismas netinkamai taikė Contra spoliatorem prezumciją; mano, jog priteistos per didelės bylinėjimosi išlaidos, nors jos ir neviršija nustatytų maksimalių dydžių.
Dėl apeliacinio skundo priėmimo
16. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė kelia klausimą dėl apeliacinio skundo padavimo aplinkybių, susijusių su apeliacinio skundo pateikimu per advokato padėjėjo, atstovavusio atsakovę pirmosios instancijos teisme, Liteko VEP posistemio paskyrą, motyvuojant tuo, kad advokato padėjėjas neturi teisės atstovauti apeliacinės instancijos teisme. Šie ieškovės argumentai yra nepagrįsti.
17. CPK 51 straipsnis nustato, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovą. Remiantis CPK 56 straipsniu fizinio asmens atstovais pagal pavedimą gali būti advokatai, jų padėjėjai (CPK 56 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir tik po to, kai Lietuvos advokatūra patvirtina jo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą.
18. Kadangi, priešingai nei pirmosios instancijos teismuose, apeliacinėje instancijoje daugiau sprendžiami teisės klausimai, ribojama naujų įrodymų pateikimo galimybė (CPK 301, 312, 314 straipsniai), o kasacija apskritai galima tik teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnis), įstatymų leidėjas nustatė teisinį reguliavimą, pagal kurį apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose gali atstovauti tik advokatai, bet ne advokatų padėjėjai (Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis). Pagal nuosekliai plėtojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką į atstovavimo sampratą patenka teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo, paslaugų teikimas, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016, 18 punktas).
19. Kadangi atsakovės pasirašytą apeliacinį skundą per EPP sistemą pateikė jos atstovas pirmosios instancijos teisme – advokato padėjėjas, atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, apeliacinio skundo padavimas teismui, šiuo atveju laikytinas atstovavimu. Susidarė situacija, kurioje atsakovė, būdama byloje dalyvaujantis asmuo, turi teisę paduoti apeliacinį skundą ir apeliacinį skundą yra pasirašiusi savo parašu, tačiau jai atstovauja netinkamas atstovas – advokato padėjėjas, pagal įstatymą neturintis teisės atstovauti apeliacinės instancijos teisme.
20. Elektroninių ryšių priemonės (Liteko VEP posistemis), yra tik vienas iš būdų, kuriuo asmenys gali pateikti teismui procesinius dokumentus. Kai teismui elektroniniu ryšių priemonėmis ne savo prašymą pateikia kitas asmuo, sprendžiant tokio prašymo priimtinumo klausimą svarbu nustatyti, ar galima identifikuoti dokumentą pasirašiusį asmenį. Kadangi šiuo atveju, apeliacinį skundą fiziniu parašu pasirašė atsakovės direktorius, darytina išvada, jog dokumentą pasirašęs asmuo yra pati atsakovė, tik jis pateiktas per jos atstovo EPP paskyrą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog procesinį dokumentą pateikė neįgaliotas vesti bylą asmuo.
Dėl ekspedijavimo teisinių santykių
21. Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino sudarytos žodinės ekspedijavimo sutarties esmę, tikrąjį šalių susitarimą, šalių įgytų ir prisiimtų įsipareigojimų turinį ir esmę, taip pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles. Nurodo, kad šalių sudaryta sutartis turi spragų, įrodinėja, jog buvo susitarta dėl 5 konkrečių daiktų pervežimo, o ne vienos tentinės vilkiko priekabos. Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl vienos tentinės vilkiko priekabos, o ne dėl 5 konkrečių daiktų pervežimo, pažymėjo, jog atsakovė CMR važtaraštį pasirašė, pretenzijų dėl pristatytų prekių nereiškė.
22. Sutarčių aiškinimo taisyklės nustatytos CK 6.193 straipsnyje. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo metodą, taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-403/2022 33 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-611/2019 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
23. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog 2022 m. rugsėjo 6 d. apeliantė paprašė organizuoti krovinio atvežimą iš Kopenhagos. Byloje pateiktas CMR važtaražtis Nr. 0004621, kad krovinys iš Danijos į Šilutę buvo atgabentas ir 2022 m. rugsėjo 10 d. iškrautas adresu (duomenys neskelbtini). Apeliantės atstovas krovinį priėmė, savo parašu ir įmonės antspaudu patvirtino krovinio gavimą. Dėl užsakymo vykdymo buvo bendraujama telefonu ir per Viber programėlę. Iš Viber susirašinėjimo matyti, jog apeliantės vadovas ieškovės darbuotojui atsiuntė 3 daiktų (konteinerio, diskinio kombaino, priekabos) duomenis Viber programėle 2023 m. rugsėjo 7 d. 10:29-10:30 val., iš tos pačios dienos susirašinėjimo matyti, jog tariamasi dėl 3 krovinių pervežimo. Visos 3 prekės turėjo būti paimtos iš aukcionų, kurie buvo išsidėstę 30 km spinduliu ir buvo atsiųstos aukcionų adresai, t. y. krovinių paėmimo vietos. Vėliau – 15:33 val. ieškovei buvo atsiųstos 5 nuotraukos, kuriose buvo ir vakuuminis siurblys, vakuuminis keltuvas, t. y. 2 prieš tai nenurodytos prekės. Iš susirašinėjimo matyti, jog buvo klausiama dėl to, ar tilptų dar prekių: „Ismatavimu nera, sako jog viskas tilps“ (žinutė Viber 11:24 val.). Šalys, susirašinėdamos Viber programėlė, nesitarė dėl papildomų daiktų atvežimo kainos, aptarė tik papildomus kaštus, kuriuos lemtų vairuotojui mokėtini pinigai už papildomą, poreikiu nuvažiuoti didesnius atstumus, tiltų mokesčiu. Kaip patvirtina bylos medžiaga, pradėjus vykdyti ekspedijavimo sutartį vieną krovinį – priekabą pavyko pakrauti, o konteinerio pakrovimui buvo reikalingas kranas, kurio nei krovinio siuntėjas, nei krovinio gavėjas nebuvo parūpinęs. Taigi krovinys – konteineris pakrautas nebuvo. Vėliau buvo pakrautas krovinys – žoliapjovė. Krovinio – vakuuminio krautuvo pakrauti taip pat nepavyko dėl to, kad jis į vilkiką netilpo, apeliantei nurodžius ardyti – siuntėjas neleido. Apeliantės atstovas apie tai buvo informuojamas ir nurodydavo vykti į kitas vietas, kurios buvo už 90 km. Pažymėtina, kad CMR konvencijos 16 straipsnis suteikia teisę vežėjui pareikalauti padengti išlaidas, susijusias su instrukcijų gavimu ir jų vykdymu, kadangi šios išlaidos atsirado ne dėl jo kaltės. Nagrinėjamu atveju papildomos išlaidos susidarė dėl to, jog buvo tariamasi dėl dar 2 prekių (krovinių) paėmimo. Aplinkybės, jog buvo susirašinėjama dėl to, ar tentinėje priekaboje tilps papildomai apeliantės įsigytų prekių patvirtina, kad nagrinėjamu atveju šalių susitarta buvo dėl vienos tentinės vilkiko priekabos. Įvertinus nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, jog šalių susirašinėjimas Viber programėle patvirtina, jog, priešingai nei teigia apeliantė, labiau tikėtina, jog šalys susitarė dėl vienos tentinės vilkiko priekabos, o ne 5 konkrečių daiktų pervežimo.
24. Apeliantė, be kita ko, teigia, kad ekspedijavimo sutartis turi spragų, kurias turėjo pašalinti teismas, taip pat kelia klausimą dėl CMR važtaraščio turinio.
25. Pažymėtina, jog CPK normose įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis (CPK 312 straipsnis, 306 straipsnio 2 dalis) reiškia, kad apeliacinės instancijos teisme negalima kelti naujų reikalavimų ar juos grįsti naujomis aplinkybėmis, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas. Nurodytos teisės normos užtikrina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrintų pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir nagrinėtų apeliacine tvarka bylą tik tokios apimties, kokią ją nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas naujus šalių argumentus ir aplinkybes, kuriomis nebuvo remtasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nagrinėtų bylą naujais aspektais, kas neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
26. Nagrinėjamų atveju, atsižvelgęs į tai, jog atsakovė atskirsdama į ieškinio reikalavimus nenurodė ir nesirėmė aplinkybėmis apie sutarties spragas, CMR važtaraščio trūkumų, šios aplinkybės nebuvo vertintos pirmosios instancijos teismo, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytomis CPK normomis, minėtų apeliantės apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių taip pat nevertina ir dėl jų nepasisako (CPK 306 straipsnio 2 dalis).
27. Kvestionuodama pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, atsakovė nurodo, jog teismas nevertino aplinkybių, kad ieškovė yra profesionali ekspedijavimo paslaugų teikėja, todėl atsakovę laikytina silpnesniąja sandorio šalimi.
28. CK 6.194 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta contra proferentem (neaiškios sutarties sąlygos aiškinamos ją siūliusios šalies nenaudai) taisyklė, pagal kurią sutarties sąlygos aiškintinos jas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ši taisyklė grindžiama tuo, jog šalis, kuri siūlo tam tikrą sutarties sąlygą, turi pareigą ją suformuluoti maksimaliai aiškiai, kad ateityje ji būtų aiškinama vienodai. Esant situacijai, kai tam tikra sąlyga buvo parengta išimtinai vienos sutarties šalių (pavyzdžiui, sutartis sudaryta prisijungimo būdu pagal standartines sąlygas, viešojo konkurso būdu) ir ji yra dviprasmiška, contra proferentem taisyklė perkelia visą neigiamų padarinių riziką sąlygą pasiūliusios ir parengusios šalies nenaudai. Taikant šią taisyklę siekiama kelių tikslų: visų pirma, paskirstyti sutarties sąlygų rengimo riziką tarp šalių; antra, ginti silpnesniąją (derybinės galios neturinčią ir negalinčią padaryti įtakos sutarties sąlygų (-os) turiniui) šalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-916/2020, 79 punktas).
29. Apeliantės tvirtinimas, kad ji yra „silpnesnioji sutarties šalis“, yra nepagrįstas. „Silpnesniosios sutarties šalies“ sąvoka susijusi su CK 6.228 straipsnyje įtvirtintomis esminę šalių nelygybę aprašančiomis nuostatomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2019 m. birželio 6 d. nutartyje, priimtoje išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e3K-3-197-916/2019 nurodyta, kad „vertinant, ar egzistuoja esminė nelygybė, turi būti nustatytos jos taikymo sąlygos. Sutarčių teisės doktrinoje pripažįstama, kad egzistuoja objektyvieji ir subjektyvieji esminės šalių nelygybės nustatymo kriterijai (žr. T. C., R. L.. The Doctrine of Laesio Enormis in Lithuanian Contract Law. Jurisprudencija 21, 4 (2014), p. 1165–1169; S. D.. Bendrosios sutarčių teisės vienodinimo įtaka Lietuvos sutarčių teisei. Daktaro disertacija, Vilniaus universitetas, 2008, p. 229–238). Objektyvusis kriterijus apibrėžiamas kaip sutarties ar jos sąlygos sukeliama šokiruojanti disproporcija tarp šalių gaunamos naudos iš sutarties. Subjektyvusis kriterijus reikalauja, kad, be šokiruojančios disproporcijos tarp šalių gaunamos naudos (objektyvusis elementas), būtų nustatytos nesąžiningumą lemiančios aplinkybės (subjektyvieji elementai), t. y. tai, kad stipresnioji šalis nesąžiningai pasinaudojo silpnesniąja šalimi dėl jos ekonominio silpnumo ar sunkumų, neapdairumo, nepatyrimo, neturėjimo derybinės patirties. UNIDROIT principuose įtvirtinta, kad tam tikrais atvejais konstatuoti esminę nelygybę pakanka tik objektyvaus elemento, t. y. sutarties prigimtis ir tikslas gali lemti, kad užtenka nustatyti vien šokiruojančią disproporciją tarp šalių gaunamos naudos iš sutarties. Toks esminės nelygybės aiškinimas atitinka CK 6.228 straipsnyje įtvirtintą reguliavimą“ (žr. paminėtos nutarties 70 pastraipą). Atsižvelgdamas į minėtą teisinį reguliavimą, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad abi šalys yra verslo subjektai, šokiruojančios disproporcijos tarp šalių gaunamos naudos šalių ekspedijavimo teisiniuose santykiuose nenustatyta, ieškovė iš šalių sutartinių santykių šokiruojančiai viršijančios naudos taipogi negavo, akcentuodamas, jog apeliantė minėtų aplinkybių bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, apeliacinės instancijos teismas sprendžiama, kad abi šalys turi pakankamai žinių ir patirties sutartiniuose santykiuose, derybose, todėl laikyti apeliantę silpnesniąja ginčo sandorio šalimi nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
30. Apeliantė akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiga nurodyti tikslią krovinio paėmimo vietą teko atsakovei, nepagrįstai sutapatino siuntėją su užsakovu, apeliantė buvo krovinio gavėja ir dėl to negalėjo pažeisti CMR 7 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatų, būtent ieškovė turėjo išsiaiškinti tikslius pakrovimo vietų adresus.
31. Pagal CMR 4 straipsnį krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. Važtaraštyje be kitų duomenų nurodomas siuntėjo pavadinimas ir adresas (CMR konvencijos 6 straipsnio 1 dalies b) punktas). Pagal CMR konvencijos 7 straipsnio 1 dalį siuntėjas vežėjui turi pateikti reikiamą informaciją apie pervežamą krovinį. Krovinio siuntėjo pareiga yra pateikti vežėjui reikiamus dokumentus ir informaciją, būtiną vežant krovinį (CMR 11 straipsnio 1 punktas).
32. Nagrinėjamu atveju žodinę ekspedijavimo sutartį ieškovė sudarė su apeliante. Minėta, jog siuntėju laikytinas asmuo, sudaręs sutartį su vežėju. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantė laikytina krovinio siuntėja, kuri ir teikė instrukcijas ieškovei dėl krovinių paėmimo ir kitais su ekspedijavimo sutarties vykdymu susijusiais klausimais. Byloje pateiktas susirašinėjimas Viber programėlėje patvirtina, jog apeliantės atstovas asmeniškai rūpinosi krovinio pakrovimo organizavimu, dėl krovinio paėmimo ir pakrovimo bendravo su pardavėjais, ir tik tada susisiekdavo su ieškove ir teikė instrukcijas dėl tolimesnių veiksmų.
33. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog apeliantei manant, kad sutartis įvykdyta netinkamai, ji galėjo važtaraštyje įrašyti sutarties vykdymo trūkumus. Apeliantė argumentuoja, jog priėmusi krovinį neturėjo jokios teisės CMR važtaraštyje pareikšti pretenzijų ir / ar nurodyti sutarties vykdymo trūkumus, kai atvežamas ne visas krovinys. Šie apeliantės argumentai nepripažinti pagrįstais.
34. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju CMR važtaraštyje nėra nurodyta, kad gavėjas (apeliantė) gavo ne visą krovinį, apeliantė CMR konvencijos nustatyta tvarka ir laiku nepateikė ieškovei pretenzijos dėl ne viso krovinio pristatymo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pretenzijas dėl ne viso pristatymo krovinio ėmė reikšti tik prasidėjus teisminiam procesui dėl skolos už suteiktą tarptautinio pervežimo paslaugą priteisimo pagal ieškovės ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms bei motyvams dėl šalių sutartinių įsipareigojimų vykdymo, todėl jų nekartoja, pažymėdamas tai, jog nagrinėjamu atveju CMR važtaraštyje Nr. DA0004621 nėra įrašyta pastabų, kad atgabentas ne visas krovinys, byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad apeliantė teikė ieškovei pretenziją dėl ne visų pagal susitarimą atgabentų prekių. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad perdavus krovinį gavėjui (apeliantei), o gavėjui (apeliantei) pasirašius, kad ji krovinį gavo, pastabų apie krovinio netinkamą būklę nepareiškus, ieškovės pareiga atsakovei pagal vežimo sutartį pasibaigė ir ji įgijo teisę reikalauti, kad atsakovė įvykdytų savo pareigą, t. y. sumokėtų už suteiktą paslaugą.
35. Apeliantės vertinimu, ji teikė ieškovei visą turimą informaciją, kuri reikalinga ekspedijavimo paslaugai suteikti ir ieškovė nenurodė, jog jai informacijos trūksta, todėl atsakovė nėra atsakinga už galimus nuostolius.
36. Vadovaujantis CK 6.827 straipsnio 2 dalimi, ekspeditorius privalo pranešti užsakovui (užsakovo klientui) apie gautos informacijos trūkumus, o jei gauta ne visa informacija, – pareikalauti iš kliento visos reikalingos informacijos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pateiktas susirašinėjimas programėle Viber patvirtina, kad tiek ekspedicijos sutarties šalims, tiek galutiniam krovinio gavėjui kilo klausimas dėl krovinių buvimo vietos, jų išmatavimų ir galimybės sutalpinti į vieną tentinę priekabą. Taigi prekių (krovinių) paėmimo metu kilę nesklandumai patvirtina, jog apeliantė neturėjo visos informacijos ir nebuvo susitarusi dėl krovinių paėmimo, dėl to reikalinga informacija ieškovei tinkamai įvykdyti ekspedijavimo paslaugą nebuvo suteikta nors šios informacijos, ką pripažįsta ir apeliantė, ieškovė nuolat teiravosi.
37. Apeliantė nesutinka su sprendime padaryta išvada, jog ji privalėjo organizuoti krovinio pakrovimą ir yra atsakinga už tinkamą ir savalaikį krovinio pakrovimą.
38. Teisimų praktikoje pripažįstama, jog krovinių ekspedijavimo apimtis priklauso nuo konkrečios krovinių ekspedicijos sutarties sąlygų, t. y. ekspeditorius gali veikti kaip užsakovo atstovas – atsakingas už krovinio pervežimą, taipogi jis gali veikti kaip vežėjas, neatliekantis vežimo asmeniškai, arba kaip vežėjas, vykdantis krovinio vežimą (CK 6.824 straipsnio 7 dalis). Ar konkrečiu atveju ekspedijavimo paslaugas teikia vežėjas ar ekspeditorius veikia kaip vežėjas, nustatoma pagal tai, ar ekspeditorius neįsipareigoja asmeniškai pervežti krovinio, ir, ar tai aiškiai nurodoma ekspedijavimo sutartyje. Siauriausia apimtimi ekspeditorius veikia tik kaip užsakovo atstovas, kurio tikslas organizuoti krovinio pervežimą. Vis dėlto krovinių ekspedijavimas, kaip kompleksinė paslauga, gali apimti ne tik krovinio vežimo organizavimo (maršruto, transporto parinkimas, vežimo sutarčių kliento vardu sudarymas), bet ir kitas su krovinių vežimu susijusias pareigas, tokias kaip krovinio išsiuntimo, pakrovimo ar iškrovimo užtikrinimas (CK 6.824 straipsnio 5 dalis). Ekspeditorius inter alia gali teikti ir kitas (šalutines) paslaugas, pavyzdžiui gauti iš atitinkamų įstaigų krovinio eksportui ar importui reikalingus dokumentus, atlikti muitinės ir kitus formalumus, tikrinti krovinio kiekį ir būklę, iškrauti ir pakrauti krovinius, sumokėti rinkliavas, mokesčius bei kitas sumas, kurias privalo mokėti užsakovas (užsakovo klientas), saugoti, sandėliuoti krovinį (CK 6.824 straipsnio 6 dalis). Konkreti ekspeditoriaus prisiimtų prievolių apimtis nustatoma krovinių ekspedicijos sutartyje, užsakovo pateiktame užsakyme (CK 6.825 straipsnio 1 dalis) arba krovinių vežimo važtaraštyje, pasirašytame abiejų šalių (CK 6.825 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo ekspeditoriaus prisiimtų prievolių turinio ir pobūdžio, ekspeditorius įsipareigoja dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti arba/ir pasiekti tam tikrą rezultatą (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-437-117/2015).
39. Nagrinėjamu atveju buvo sudaryta žodinė ekspedijavimo sutartis ką patvirtina abi šalys, apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad buvo susitarta dėl to, jog ieškovė prisiėmė įsipareigojimą dėl prekių (krovinio) pakrovimo paslaugos. Susirašinėjimas Viber programėle patvirtina, jog 2022 m. rugsėjo 8 d. 15:57 val. ieškovės darbuotojas atsakovės vadovui pateikė darbuotojo telefono numerį, į ką apeliantės atstovas atrašė, kad palauktų “kadangi derina su krovinio pakrovimu susijusius klausimus“. Viber susirašinėjimas patvirtina, jog 17:14 val. ieškovės darbuotojas parašė, kad apeliantės vadovas paskambintų ir suderintų krano užsakymą. Taigi minėtas susirašinėjimas Viber programėle pagrindžia, jog prekių (krovinio) pakrovimo paslaugos ieškovė nebuvo prisiėmusi vykdyti, už tai nebuvo sutartas joks atlyginimas. Prekių (krovinio) pakrovimą organizavo apeliantė, iš pateikto susirašinėjimo Viber programėlė matyti, jog apeliantė pastabų ieškovei dėl to, kad ji nevykdo susitarimo dėl pakrovimo nėra. Taigi visos faktinės aplinkybės patvirtina, jog ne ieškovė, o apeliantė organizavo prekių (krovinio) pakrovimą.
40. Apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog tik ieškovė tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą. Apeliantė vertinimu nei viena šalis nepažeidė bendradarbiavimo pareigos. Pirmosios instancijos teismas, sprendime įvertinęs ieškovės darbuotojo veiksmus siekiant tinkamai įvykdyti sutartį, pažymėjo, jog ieškovė tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą.
41. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas reikalauja, jog šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. Ši pareiga, kuri yra viena sąžiningumo principo išraiškų sutarčių teisėje, saisto sutarties šalis per visą sutartinių santykių laikotarpį, įskaitant ir santykius, susiklostančius po sutarties nutraukimo, susijusius su sutarties nutraukimo padarinių išvengimu, sumažinimu ir pan. Tačiau pareiga bendradarbiauti nėra absoliuti, egzistuoja tam tikros jos ribos, kurios nustatomos atsižvelgiant į pagrįstus lūkesčius, kad kiekviena šalis savo pareigas vykdys tinkamai. Noras bendradarbiauti turi būti abipusis, nes priešingu atveju sutartis gali likti taip ir neįgyvendinta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nevertino kaip atsakovė vykdė bendradarbiavimo pareigą ir nekonstatavo, jog atsakovė šią pareigą pažeidė. Net ir konstatavus, jog abi šalys tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą, tai nepaneigs apeliantės pareigos tinkamai atsiskaityti už ieškovės suteiktas ekspedijavimo paslaugas.
Dėl prievolės dydžio
43. Apeliantė teigia, jog dėl netinkamai ieškovės įvykdytų sutartinių įsipareigojimų patyrė nuostolių, nes turėjo samdytis kitą vežėją. Mano, jog neturi mokėti nieko ieškovei. Apeliantė taip pat teigia, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių susitarimą dėl sutarties kainos.
44. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovė išrašė sąskaitą – faktūrą Serija DEA-001633 bendrai 1 996,50 Eur sumai už prekių parvežimą. Iš susirašinėjimo Viber programėle matyti, jog 2022 m. rugsėjo 9 d. 11:48 val. apeliantei buvo išsiųsta žinutė: „230 Eur už papildomus km + 20 Eur tiltukas + 100 Eur vairuotojo diena. 1300 + išlaidos. 1 650 iš viso. Skaičiuoju savikainą“, pridėjo papildomas 350 Eur išlaidas. Iš susirašinėjimo Viber programėle matyti, jog tokia nurodyta paslaugų kainą apeliantę tenkino, kadangi ji 2022 m. rugsėjo 9 d. 12:42 val. atsiuntė rekvizitus, reikalingus sąskaitai išrašyti, pretenzijų dėl nurodytos sumos dydžio nereiškė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl šalių susitarimo dėl 1 650 Eur kainos + PVM. Pažymėtina, jog nors apeliantė teigia, kad dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių patyrė nuostolių, priešieškinio nereiškė, pripažino, jog 3 prekės buvo atgabentos, tačiau net ir už jų atgabenimą nesumoka ieškovei.
45. Apeliantė mano, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė contra spoliatorem taisykle. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
46. Contra spoliatorem yra prezumpcija, kuria vadovaujantis, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Nurodytai prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, tačiau ir tokio atsisakymo priežastis ir jas lemiančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad contra spoliatorem prezumpcija taikytina tuomet, kai nustatyta, jog dokumentus atsisakoma pateikti sąmoningai, tyčia juos sunaikinus, o ne dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo subjekto, galinčio (turinčio) juos pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017; 2023 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-1120/2023).
Žemesnės instancijos teismas
47. Nagrinėjamu atveju apeliantė šios prezumpcijos taikymą sieja su tuo, jog sutarties kaina buvo fiksuota 2023 m. rugsėjo 9 d. žinutėje, kurią ieškovės darbuotojas ištrynė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog minėtą dieną buvo bendraujama apie adresą, kuriuo reikia nuvykti paimti prekių, nebuvo kalbama apie pradinio susitarimo kainą, ir padarė išvadą, jog nenustatyta, kad ieškovė slėpė ar siekė sunaikinti įrodymus apie šalių susitartą vežimo kainą.
48. Apeliacinės instancijos teismas iš susirašinėjimo Viber programėle nustatė, jog prieš 2022 m. rugsėjo 9 d. 08:37 val. apeliantės atsiųstą adreso patikslinimą yra ištrina žinutė. Po ištrintos žinutės 2022 m. rugsėjo 9 d. 08:47 val. ieškovės atstovas rašo „važiuojam žiūrėti“. Po to 11.48 val. nusiųstas kainos paskaičiavimas už paslaugas, į kurį apeliantė reagavo atsiųsdama reikalingus rekvizitus. Taigi aptartas susirašinėjimas patvirtina, jog buvo susirašinėjama dėl krovinio paėmimo vietos adresų, o ne dėl paslaugų kainos. Apeliantės versija, jog ištrintoje žinutėje buvo tariamasi dėl kainos nėra įtikinama, kadangi ieškovei atsiuntus paskaičiavimus už paslaugas, apeliantė nenurodo nesutikimo motyvų, o tiesiog išsiunčia rekvizitus. Vadinasi ištrintoje žinutėje nebuvo teikiama informacija apie kainas, nes priešingu atveju apeliantė būtų klaususi dėl kainų pokyčių, ko nagrinėjamu atveju nebuvo.
49. Apeliantės vertinimu pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesines teises normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.
50. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
51. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs proceso ar materialines teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Teismo sprendimo motyvai neprieštarauja byloje esantiems įrodymams, o tai, kad apeliantė turi kitą nuomonę dėl įrodymų, nesudaro pagrindo abejoti teismo padarytų išvadų bei motyvų tinkamumu. Taigi nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik byloje esančiais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
52. Apeliantė nesutinka su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis pirmosios instancijos teisme. Nurodo, jog jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nurodytų maksimalių dydžių.
53. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantės minimos rekomendacijos yra dėl procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidų priteisimo valstybei. Apeliantė argumentuodama, jog priteistos pernelyg didelės bylinėjimosi išlaidos ieškovei, turėtų vadovautis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos). Nors apeliantė vadovaujasi ne tuo teisės aktu argumentuodama neteisingą, jos manymu, priteistų ieškovei atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydį, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškovės patirtos ir pirmosios instancijos teismo priteistos iš apeliantės ieškovei atlyginti iš viso 2 435,54 Eur bylinėjimosi išlaidos nelaikytinos akivaizdžiai per didelės. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, 8.2 punktu, vien maksimali priteistina bylinėjimosi išlaidų už ieškinio pareiškimą sudarytų 4 750,75 Eur. Nagrinėjamu atveju ieškovei iš apeliantės iš viso priteista tik 2 435,54 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylos procesinės baigties
54. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu teisingai ir pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį ir paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, tenkinti apeliantės apeliacinį skundą jame nurodytomis aplinkybėmis ir motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliantės apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
55. Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
56. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
57. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, atsakovė neturi teisės į apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
58. Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 850 Eur už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą.
59. Patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nustatytų išlaidų dydžių, todėl 850 Eur bylinėjimosi išlaidų suma priteistina ieškovei iš atsakovės.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „DEA group“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Plantramsta“ 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.