Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-786-1012/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-04-01
Bylos Nr.: e2A-786-1012/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-39-3-01241-2024-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Asta Jakutytė-Sungailienė, Dalia Trumpulienė
Ieškovas: E. O.
Atsakovas: R. O.

Kategorijos

2.3.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.4.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.4.1.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-786-1012/2025Teisminio proceso Nr.

2-39-3-01241-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6.1; 2.3.4.6.2; 2.3.5.2.1; 3.4.1.6 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Dalios Trumpulienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) E. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. O. ieškinį atsakovui R. O. (R. O.) dėl neterminuotos tėvo valdžios apribojimo ir pavardės nepilnamečiam vaikui pakeitimo bei atsakovo R. O. priešieškinį ieškovei E. O. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama: 1) neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią nepilnamečio vaiko T. O. (T. O.) atžvilgiu be teisės matytis su vaiku; 2) pakeisti nepilnamečio pavardę į „T.“; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-4304-604/2022 panaikintas ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) santuokos įrašas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šalių sūnaus, gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina, nepilnamečiui vaikui priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvieną mėnesį nuo 2022 m. birželio 9 d. iki vaiko pilnametystės. Atsakovas, būdamas santuokoje, piktnaudžiavo alkoholiu, jo gyvenimo būdas buvo amoralus, nevykdė pareigos rūpintis vaiko materialiais poreikiais, nedalyvavo jo auklėjime.

1.2. Atsakovas kartu su kitais vyrais 2020 m. buvo suimtas ir pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (duomenys neskelbtini). Dėl to ieškovė su atsakovu nutraukė santuoką. Ieškovė gyvena nedideliame mieste, jai dėl atsakovo padaryto nusikaltimo (duomenys neskelbtini) gėda, apie tai žino šalių draugai, pažįstami, apie atsakovo padarytą nusikaltimą (duomenys neskelbtini) buvo publikuotas straipsnis. Dėl šios priežasties ieškovė nori pakeisti šalių nepilnamečiam sūnui pavardę iš „O.“ į savo mergautinę pavardę „T.“, taip apsaugodama vaiką nuo ateityje ugdymo įstaigose galinčių kilti negatyvių emocijų ir pasekmių dėl tėvo padarytos nusikalstamos veikos ir jos pobūdžio.

1.3. Atsakovas po santuokos nutraukimo (2022 m. birželio 9 d.) netinkamo gyvenimo būdo nepakeitė, vaiko neišlaiko, nesirūpina jo sveikata, ugdymu, nesudaro tinkamų buitinių sąlygų. Po santuokos nutraukimo atsakovas nepilnamečiam sūnui išlaikymą teikė tik 2022 metais, nuo 2023 m. balandžio iki lapkričio mėnesio išlaikymą vaikui mokėjo atsakovo motina. Šiuo metu atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, vaiką augina, išlaiko ir auklėja ieškovė. Atsakovui bendraujant su sūnumi nepavyko užmegzti ryšio, nes jis taikė netinkamas auklėjimo priemones, retai bendraudavo, nuo atsakovo visada sklisdavo alkoholio kvapas, vaikas su tėvu jaučiasi nesaugus. Atsakovas nebandė pasinaudoti socialinėmis paslaugomis, siekdamas geriau suprasti savo kaip tėvo vaidmenį vaiko gyvenime, išsiaiškinti sūnaus poreikius ir galimybes. Ieškovė, atsižvelgdama į netinkamą atsakovo gyvenimo būdą, amoralų elgesį ir padarytą nusikalstamą veiką, mano, kad tėvas daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi, juo visiškai nesirūpina ir nėra duomenų, kad situacija artimiausiu metu gali pasikeisti.

Atsiliepimas

2. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės reikalavimais, pateikė atsiliepimą ir priešieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti tokią bendravimo su sūnumi tvarką: 1) tėvas bendrauja su sūnumi ne rečiau kaip du kartus per mėnesį nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, internetu ir kitomis ryšio priemonėmis) po vieną valandą; 2) vaiko tėvas apie ketinimą bendrauti su sūnumi prieš dvi dienas informuoja vaiko motiną ir susitaria konkretų, abiem pusėms priimtiną bendravimo su sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis priimtiną laiką; 3) nepilnamečio vaiko motina užtikrina vaiko bendravimą su tėvu ir netrukdo jų bendravimo metu; 4) ne rečiau, kaip du kartus per metus sunūs atvežamas jo artimiausių giminaičių iš tėvo pusės į trumpalaikius pasimatymus su tėvu jo bausmės atlikimo vietoje. Trumpalaikio pasimatymo laikas derinamas su nepilnamečio vaiko motina prieš vieną mėnesį. Atsakovas taip pat prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė:

2.1. Su ieškove susituokė (duomenys neskelbtini), kartu gyveno iki 2020 m. vasario mėnesio. Santuoka bendru šalių sutarimu nutraukta (duomenys neskelbtini). Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl neturi galimybių teikti sūnui išlaikymą, darbo gauti laisvės atėmimo vietoje nepavyksta. Žino, kad yra susidariusi išlaikymo skola, ir esant bent menkiausiai galimybei ketina ją padengti.

2.2. Su ieškove buvo žodžiu susitarta, jog ji netrukdys bendrauti su vaiku, atveš sūnų į pasimatymus pati arba leis sūnų atvežti atsakovo motinai (vaiko senelei), sudarys galimybes bendrauti su vaiku nuotoliniu būdu, tačiau po nuosprendžio priėmimo visus ryšius nutraukė, bendrauti su atsakovu ir jo šeimos nariais neleidžia. Prieš sūnų niekada nenaudojo smurto, nesukėlė jam fizinio skausmo, nesukėlė grėsmės jo sveikatai, nežemino, netrukdė normaliai vaiko raidai, neskatino sūnaus elgtis netinkamai. Gyvenant su ieškove sūnui nieko netrūko, kartu rūpinosi vaiko sveikata, esant poreikiui lankydavosi pas gydytojus. Sūnaus niekada neišsižadėjo ir neketina to daryti. Tačiau, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms (nuteisimo laisvės atėmimo bausme) atsakovas negali sūnumi tinkamai pasirūpinti ir aktyviai su juo bendrauti. Atlikęs bausmę ketina sūnumi rūpintis, sudaryti jam sąlygas ugdymuisi, padėti siekti išsilavinimo.

2.3. Nors su ieškove buvo susitarę, kad nuo gyvenimo skyrium pradžios galės bendrauti su sūnumi ir jį pasiimti bent porą kartų per mėnesį, tačiau ieškovė įvairiais būdais bendrauti su sūnumi trukdė, motyvuodama tuo, kad sūnus serga arba miega, neleido su sūnumi matytis atsakovo tėvams, stengėsi, kad sūnus jo ir senelių nepažintų. Ieškovė žodinio susitarimo ir teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, nevykdė, sistemingai piktnaudžiavo tuo, kad atsakovas nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, todėl priešieškiniu prašo teismo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką.

3. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kuriuo prašė jį atmesti bei nurodė:

3.1. Atsakovas nepateikė duomenų apie trukdymą bendrauti su vaiku, į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – Tarnyba) dėl trukdymo bendrauti su vaiku nesikreipė. Atsakovas iki ieškovės kreipimosi į teismą buvo pasyvus, apie bendravimą su vaiku negalvojo, vaiku, jo sveikatos būkle nesidomėjo, gimtadienio ir kitų švenčių proga nesveikino, vaikui išlaikymo neteikia. Atsakovas taip pat nepateikė duomenų, kad priešieškinio reikalavimus pareiškė pasinaudojęs privaloma mediacija.

3.2. Atsakovas vaiku nesirūpina beveik nuo jo gimimo, nesidomi jo gyvenimu, poreikiais, neišlaiko, ilgą laiką nepalaiko ryšio. Šalių sūnui suėjo (duomenys neskelbtini), tačiau biologinis tėvas ir giminaičiai iš jo pusės vaiko nepasveikino, nepaskambino ir per ieškovę su vaiku nepabendravo. Atsakovas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, savo sutuoktinei padarė siurprizą – per pažįstamus padovanojo dovanėlę. Atsižvelgiant į tai, laisvės atėmimo bausmė nesudaro kliūčių palaikyti ryšį, dovanoti dovanas, daryti staigmenas. Atsakovas ilgą laiką vaiko nepasiilgsta, neieško būdų atkurti su sūnumi ryšį.

3.3. Be to, ir prieš bausmės atlikimą atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, nebendravo ir nesistengė bendrauti su vaiku, jam per (duomenys neskelbtini) nepavyko su sūnumi užmegzti kontakto, todėl vaikas tėvu laiko kitą žmogų – nuo 1 metų ieškovės sugyventinį vadina tėvu, o atsakovą tik „R.“. Vaikas nenori važiuoti į įkalinimo įstaigą, kad pamatytų savo biologinį tėvą, nes turi kitą tėvą, kuris jį myli ir su kuriuo jam yra gerai. Priverstinis vaiko atvežimas į įkalinimo įstaigą gali pakenkti vaiko psichikai. Vaikas žino, kad jo biologinis tėvas kalėjime ir atlieka bausmę. Ieškovė vaikui paaiškino, kad jo tėvas (duomenys neskelbtini). Ieškovė pažymėjo, kad vaikas susitikimo su atsakovo motina metu atsakovo mamos paklausė, kur yra R., o ji atsakė – tėvas išvažiavęs, bet sūnus garsiai atkirto, kad jis ne tėvas, o „R.“, ir , kad ji (senelė) nemeluotų, nes jis (vaikas) žino, jog R. kalėjime ir po šio susitikimo vaikas su senele bendrauti nebenori.

3.4. Atsakovas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, iš artimųjų per mėnesį gauna apie 150 Eur, kuriuos skiria tik savo poreikiams, tačiau sūnui jokios išlaikymo sumos neperveda. Atsakovas yra sudaręs santuoką, jo sutuoktinė dirba ir gauna nemažas pajamas, todėl atsakovas turi galimybes teikti išlaikymą.

3.5. Tarp atsakovo ir vaiko nėra susiformavusio emocinio ryšio, atsakovas pastangų tą ryšį atkurti, sukurti ir atstatyti nededa, vaikas jį laiko svetimu žmogumi, nenori bendrauti, tėvu pasirinko kitą žmogų, kuris aktyviai dalyvauja vaiko gyvenime. Atsakovo siūloma bendrauti su vaiku tvarka neracionali, vaiko atvežimas į bausmės atlikimo vietą gali sukelti jam psichologinį stresą. Be to, vaikų atvykimą į įkalinimo įstaigą riboja bausmių vykdymo sistemos reikalavimai. Vaiką į pasimatymus tėvui gali atvežti tik vaiko motina ar jos įgaliotas asmuo, būtina praeiti patikrą, į ilgalaikius pasimatymus vaikai neįleidžiami. Ieškovės vertinimu, neįmanoma patenkinti priešieškinio reikalavimų, nes pagal esamą situaciją pirmiausiai būtinas pereinamasis laikotarpis ryšio užmezgimui ir jo atkūrimui. Pereinamuoju laikotarpiu atsakovas turėtų baigti pozityvios tėvystės kursus, skaityti specialią literatūrą, vaikščioti į psichologo konsultacijas, tačiau atliekant laisvės atėmimo bausmę lankyti pozityvios tėvystės kursus galimybės yra ribotos.

4. Išvadą teikianti institucija (Tarnyba) išvadoje dėl ieškinio reikalavimų nurodė, kad:

Šalies argumentai

4.1. Apsilankyta ieškovės gyvenamojoje vietoje. Ieškovė su sūnumi šiuo metu gyvena ieškovės motinai priklausančiame 2 kambarių bute, vaiko gyvenimo ir vystymosi sąlygos tinkamos. Pokalbio metu ieškovė paaiškino, kad viską išdėstė ieškinyje. Papildomai nurodė, kad turi sugyventinį, kurį sūnus vadina tėvu. Vaikas atsakovą pažįsta, tačiau vadina vardu. Atsakovas vaiko neaugino, ieškovė su juo išsiskyrė, kai sūnui buvo 10 mėnesių, atsakovas su vaiku nebendrauja, išlaikymą per (duomenys neskelbtini) teikė tik 10 mėnesių, vaikui niekada nepadovanojo jokios dovanos. Ieškovė su vaiku pas motiną gyvena laikinai, nes šeimos namuose vyksta remontas. Apsilankymo metu vaikas atrodė sveikas, linksmas, žaidė. Paklaustas su kuo gyvena, atsakė, kad su mama ir močiute. Dėl jauno amžiaus daugiau nekalbintas. Tarnyba, įvertinusi ieškovės nurodytas aplinkybes, pateikė išvadą, kad tikslinga taikyti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą nepilnamečio atžvilgiu.

4.2. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė su sūnumi gyvena nedideliame mieste, kur visi vieni kitus pažįsta, atsakovei gėda dėl vaiko tėvo padarytos nusikalstamos veikos, siekiama jį apsaugoti nuo ateityje galinčių kilti neigiamų pasekmių, darytina išvadą, kad pavardės pakeitimu bus apginti išimtinai nepilnamečio vaiko interesai saugant jį nuo galimų negatyvių emocijų ir pasekmių.

4.3. Atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka galimai neatitinka geriausių vaiko interesų. Vaiko ir tėvo ryšys yra nutrūkęs, todėl reikalingas pereinamasis laikotarpis tam, kad tėvo ir sūnaus ryšis būtų užmegztas ir atkurtas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: laikinai apribojo atsakovo tėvo valdžią jo sūnaus atžvilgiu; pakeitė Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-4304-604/2022 sprendimo dalį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir nustatė tokią atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką: 1) tėvas bendrauja su sūnumi ne rečiau kaip du kartus per mėnesį telefonu iki 20 minučių; 2) vaiko tėvas apie ketinimą bendrauti su sūnumi prieš dvi dienas informuoja vaiko motiną ir susitaria konkretų, abiem pusėms priimtiną bendravimo su sūnumi telefonu priimtiną laiką, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko dienotvarkę; 3) nepilnamečio vaiko motina užtikrina vaiko bendravimą su tėvu; 4) priteisė ieškovės naudai iš atsakovo 1 272 Eur bylinėjimosi išlaidų; 5) priteisė valstybei iš ieškovės 306,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas, įvertinęs ir ištyręs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus ir byloje surinktus rašytinius įrodymus, neturėjo pagrindo daryti išvados, kad atsakovas iki laivės atėmimo bausmės pradžios nevykdė tėvo pareigų tokia apimtimi, kad būtų pagrindas apriboti jam tėvo valdžią. Ginčo šalių ir jų šeimų tarpusavio santykiai konfliktiški, aplinkybes dėl atsakovo noro ir galimybių bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime, šalys aiškina ir vertina skirtingai. Vis tik, tiek iš pačios ieškovės paaiškinimų, tiek iš liudytojų parodymų, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas su vaiku visiškai nebendraudavo ir juo nesirūpindavo.

7. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas po santuokos nutraukimo iki laisvės atėmimo bausmės pradžios nebuvo visiškai nusišalinęs nuo bendravimo su sūnumi, teikė jam teismo sprendimu priteistą išlaikymą, vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, duomenų apie fizinį ar kitokį smurtą vaiko atžvilgiu, apie tai, jog žiauriai su juo elgėsi ar piktnaudžiavo tėvo valdžia, nėra, ir atsižvelgdamas į teismo posėdyje atsakovo nurodytas aplinkybes, kad sūnus jam rūpi, vaiko niekada neatsisakė, nori ir siekia su juo bendrauti ir teikti išlaikymą, taip pat į tai, kad bausmės tikslas, be kita ko, yra siekis pataisyti asmenį, kad ateityje jis nenusikalstų, konstatavo, kad yra pagrindo manyti, kad situacija gali pasikeisti, todėl nors yra pagrindas riboti atsakovo tėvo valdžią, tačiau laikinai, tam, kad atsakovas realiai pakeistų savo elgesį, paliekant teisę matytis (bendrauti).

8. Sprendimu atsakovo tėvo valdžia apribota laikinai, todėl ieškovė diskrecijos teisę spręsti dėl vaiko pavardės pakeitimo, be atsakovo sutikimo, įgyja teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintomis asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) įtvirtinto teisinio reguliavimo pagrindu. Taigi, klausimas dėl vaiko pavardės pakeitimo, be kito tėvo sutikimo, kai jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai apribota tėvo valdžia sprendžiamas ne teismo tvarka.

9. Teismo vertinimu, bendravimas telefonu, atsižvelgiant į atsakovo dabartinę padėtį ir vaiko amžių iš esmės yra vienintelis galimas bendravimo būdas, siekiant atkurti tėvo ir sūnaus ryšį. Nesudarius atsakovui galimybės telefonu bendrauti su sūnumi jų ryšiai, įvertinus vaiko amžių, visiškai nutrūktų ir jų atkūrimas ateityje (atsakovui atlikus laisvės atėmimo bausmę) būtų itin apsunkintas. Šiuo atveju nenustatyta objektyvių priežasčių dėl kurių atsakovui būtų pagrindas neleisti bendrauti su sūnumi telefonu ir kad tokia bendravimo forma galėtų pakenkti nepilnamečio vaiko interesams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2024 m. gruodžio 10 d. Vilniaus regiono apylinkės Šalčininkų rūmų teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo priešieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma:

10.1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai vertino liudytojų parodymus bei į bylą pateiktus rašytinius įrodymus.

10.2. Teismas nenustatė atsakovo kaltės, taip pat nenustatė atsakovo veiksmų, kuriais netinkamai įgyvendinama tėvo valdžia vaiko atžvilgiu.

10.3. Teismas neapibrėžė laikino tėvo valdžios apribojimo, jo termino, nenustatė aiškaus veiksmų plano, todėl neaišku, kaip atsakovas gali pakeisti savo elgesį.

10.4. Dėl laikino tėvo valdžios apribojimo nepilnametis vaikas gali patirti neigiamas psichologines pasekmes.

10.5. Teismas nesiėmė aktyvių veiksmų, kad išsiaiškintų atsakovo pajamas, turimas skolas, turimus pažeidimus, psichologinę būklę, charakteristiką ir kt.

10.6. Teismas neatsižvelgė į Tarnybos nuomonę, jog tikslinga taikyti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą.

10.7. Teismas nepagrįstai nusprendė laikinai, o ne neterminuotai apriboti tėvo valdžią.

10.8. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovas nuo vaiko gimimo padėjo ieškovei auginti vaiką ir jį išlaikyti. Išlaikymas buvo teikiamas nereguliariai, be indeksacijos, dėl ko susidariusi skola. Tuo tarpu nuo laisvės atėmimo bausmės pradžios atsakovas išvis neteikia išlaikymo.

10.9. Iki ieškinio pateikimo atsakovas nesidomėjo vaiko gyvenimu, apie bendravimą su vaiku negalvojo, vaiko sveikatos būklė jam nerūpėjo.

10.10. Ieškovė netrukdė atsakovui bendrauti su vaiku ir norėjo, kad atsakovas palaikytų artimą ryšį su vaiku.

10.11. Atsakovo liudytojų parodymai subjektyvūs, prieštaringi, nepatvirtinti objektyviais bylos rašytiniais įrodymais.

10.12. Teismas neišsprendė ginčo ir sudarė atsakovui sąlygas reikalauti besąlygiškai vykdyti teismo sprendimą, nors vaikas tuo momentu ir nenorėtų bendrauti su tėvu.

10.13. Šiuo metu neįmanoma patenkinti priešieškinio reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nes būtinas pereinamasis 1 metų laikotarpis, kad tėvo ir sūnaus ryšys būtų atkurtas ir užmegztas.

10.14. Teismas nepašalino prieštaravimų ir neįvertino ieškovės procesinės padėties, kad ji inicijavo procesą dėl neterminuotos tėvo valdžios apribojimo, siekdama apginti vaiko teises ir interesus, o ne atsakovas dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Atsiliepimas

11. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė:

11.1. Ieškovė iškelia tik savo asmenines ambicijas, kerštaudama atsakovui, norėdama jį atskirti nuo sūnaus.

11.2. Apeliaciniame skunde nurodomi tie patys argumentai ir aplinkybės, dėl kurių pasisakė ir jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

11.3. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme ieškovė neleido atsakovui bendrauti su sūnumi.

11.4. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

12. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinis buvo tenkinti iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007).

14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

15. Ieškovė prie apeliacinio skundo pateikė naujus rašytinius įrodymus – Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) administracijos atsakymą į ieškovės prašymą dėl atsakovo telefoninių skambučių.

16. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

17. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje jau esančiais rašytiniais įrodymais, preliminariai įvertinęs jų turinį, šalių procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus, sprendžia, jog ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai yra susiję su byloje nagrinėjamu klausimu ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Su jais atsakovas turėjo galimybę susipažinti ir pasisakyti. Atsižvelgiant į tai, pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų įrodymų kontekste.

Dėl tėvo valdžios apribojimo nustatymo

18. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu laikinai apriboti atsakovo (tėvo) valdžią jo sūnaus atžvilgiu. Ieškovės teigimu, atsakovo valdžia sūnui turėjo būti apribota neterminuotai, nes atsakovo veiksmai rodo ilgalaikį vengimą prisiimti atsakomybę už vaiko auklėjimą, išlaikymą ir santykių su juo palaikymą. Anot ieškovės, atsakovas iš esmės vaiku nesirūpino ir neteikė jam išlaikymo nuo vaiko gimimo, kas tęsiasi ir toliau, atsakovui atliekant laisvės atėmimo bausmę.

19. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą.

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

21. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais.

22. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

23. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Vienas esminių laikino ir neterminuoto tėvų valdžios apribojimo skirtumų yra tas, kad, apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis), tokiu atveju biologinių tėvų valdžia nebegali būti atkurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-1120/2023).

24. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra griežčiausia tėvų valdžios apribojimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 25 punktas). Atsižvelgiant į EŽTT praktiką dėl teisės į šeimos gyvenimą apsaugos specifikos, teismas, tokio pobūdžio bylose nusprendęs dėl būtinumo riboti tėvų valdžią, turi pareigą pasisakyti ir dėl švelnesnio (laikino) tėvų valdžios ribojimo pakankamumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-1120/2023).

25. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį, prašydama neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, o atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti bendravimo tvarką su sūnumi. Taigi, teismui kilo pareiga nustatyti, ar nagrinėjamu atveju tėvo valdžia turi būti ribojama, jei taip, tai kokiu mastu – laikinai ar neterminuotai. Spręsdamas, ar tėvo valdžia turi būti ribojama ir kokiu mastu, teismas turėjo įvertinti ne tik tai, ar egzistuoja CK nustatytos teisinės sąlygos apriboti tėvų valdžią, bet ir įvertinti geriausius vaiko interesus.

26. Pirmosios instancijos teismas konstatavo nesant pagrindo daryti išvados, kad atsakovas iki laivės atėmimo bausmės pradžios nevykdė tėvo pareigų tokia apimtimi, kad būtų pagrindas apriboti jam tėvo valdžią. Tačiau pažymėjo, kad atsakovas nuo laisvės atėmimo bausmės pradžios buvo pasyvus, aktyvių veiksmų, tiek, kiek tai leidžia jo dabartinė padėtis, neatliko. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas riboti atsakovo tėvo valdžią, tačiau laikinai, tam, kad atsakovas realiai pakeistų savo elgesį, paliekant teisę matytis (bendrauti).

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šioms pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms pritaria.

28. Ginčo šalių ir jų šeimų tarpusavio santykiai yra konfliktiški, o aplinkybės dėl atsakovo noro ir galimybių bendrauti su sūnumi bei dalyvauti jo auklėjime yra šalių aiškinamos ir vertinamos skirtingai. Tačiau tiek iš šalių paaiškinimų, tiek iš liudytojų parodymų nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas visiškai nebendraudavo su vaiku ir juo nesirūpindavo iki laisvės atėmimo bausmės pradžios ((duomenys neskelbtini)). Priešingai, byloje esantys duomenys rodo, kad atsakovas, nepaisant susiklosčiusių aplinkybių, palaikė tam tikrą ryšį su vaiku ir siekė jį išlaikyti. Liudytojai patvirtino, kad iki laisvės atėmimo atsakovas rodė iniciatyvą bendrauti su vaiku, rūpinosi jo poreikiais pagal savo galimybes.

Žemesnės instancijos teismas

29. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, liudytoja apklausta I. K.–M., kurios su ginčo šalimis nesieja šeimos ar giminystės ryšiai, nurodė, kad 2 kartus buvo atsitiktinai sutikusi atsakovą su sūnumi vaikščiojantį mieste, taip pat yra girdėjusi, kaip atsakovas, atvykęs pas ieškovę į darbą, klausdavo apie vaiką, o ieškovė jam apie jį pasakodavo. Liudytoja A. K. (ieškovės motina) parodė, kad paleistas iš laikino sulaikymo atsakovas per Šv. Kalėdas buvo atėjęs pas sūnų. Liudytoja L. T. parodė, kad ieškovė paskutinį kartą atsakovui vaiką buvo atvežusi, kai tapo aišku, kad atsakovui bus paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, jie kartu praleido keletą valandų. Liudytoja taip pat nurodė, kad atsakovas su sūnumi galėdavo susitikti du ar tris kartus per mėnesį, tuo metu jie kartu eidavo pasivaikščioti, žaisdavo, piešdavo, užsiimdavo kita veikla. Iš esmės tokias pačias aplinkybes nurodė ir atsakovo sutuoktinė. Šių liudytojų parodymai iš esmės atitinka atsakovo paaiškinimus apie bendravimo su sūnumi aplinkybes, todėl nėra pagrindo jais nesivadovauti ir atitinkamai spręsti, kad iki laisvės atėmimo bausmės pradžios atsakovas buvo visiškai nusišalinęs nuo bendravimo su sūnumi.

30. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat akcentuoja, kad atsakovas tinkamai nevykdė vaiko išlaikymo pareigos – neteikė teismo nustatyto dydžio išlaikymo, mokėjimai nebuvo reguliarūs, už atsakovą išlaikymą teikdavo jo motina. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo ieškovės pateiktu įrodymų vertinimu ir pažymi, kad ieškovė iš esmės kartoja tuos pačius argumentus, kurie jau buvo aptarti pirmosios instancijos teisme. Ieškovė dar kartą pateikia savo nuomonę dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo, siekdama, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų padarytos kitokios išvados, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

31. Byloje nustatyta, kad šalių santuoka nutraukta Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. birželio 9 d. sprendimu, kuriuo iš atsakovo priteistas 150 Eur išlaikymas vaikui, mokamas kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės. Iš ieškovės į bylą pateikto banko sąskaitos išrašo nustatyta, jog atsakovas nuo santuokos nutraukimo ((duomenys neskelbtini)) iki 2023 m. vasario 15 d. teikė 100–150 Eur išlaikymą vaikui. Nors ši išlaikymo suma nebuvo indeksuojama, taip pat nesumokėta už 2023 m. sausio ir kovo mėnesius, o už 2023 m. vasario mėnesį pervesta 100 Eur, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovas pažeidė išlaikymo pareigą tokia apimtimi, kad atsakovui būtų apribota tėvo valdžia. Tuo tarpu tai, kad nuo 2023 m. balandžio mėnesio iki 2023 m. gruodžio mėnesio (atsakovo laisvės atėmimo bausmės pradžios), išlaikymą už atsakovą mokėjo jo motina, savaime nereiškia, jog atsakovas netinkamai įvykdė savo pareigas. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, tai, kad atsakovas dėl tam tikrų priežasčių negalėdamas sumokėti išlaikymo, prašė savo motinos pagalbos ir (ar) mokėjimas buvo atliktas ne iš atsakovo sąskaitos, rodo atsakovo siekį tinkamai vykdyti sūnaus išlaikymo pareigą. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytus argumentus dėl atsakovo bendravimo su vaiku ir išlaikymo vaikui teikimo, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nuo santuokos nutraukimo iki laisvės atėmimo bausmės pradžios atsakovas nebuvo visiškai nusišalinęs nuo bendravimo su sūnumi.

32. Šiame kontekste nesutiktina su ieškovės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas atsakovo kaltės nenustatė, taip pat nenustatė atsakovo veiksmų, kuriais netinkamai įgyvendinama tėvo valdžia vaiko atžvilgiu. Nors pirmosios instancijos nenustatė atsakovą reikšmingai pažeidus tėvo pareigą vaikui iki laisvės atėmimo bausmės pradžios, tačiau skundžiamame sprendime konstatuota, jog atsakovas nuo laisvės atėmimo bausmės pradžios išlaikymo vaikui visiškai neteikė bei nebuvo pakankamai aktyvus siekdamas bendrauti su sūnumi. Būtent egzistuojant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tai sudaro pagrindą riboti atsakovo tėvo valdžią laikinai.

33. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas savo veiksmais darytų ypatingą žalą sūnui, žiauriai su juo elgtųsi ar piktnaudžiautų tėvo valdžia. Taip pat iki laisvės atėmimo bausmės pradžios atsakovas nebuvo visiškai nusišalinęs nuo bendravimo su sūnumi. Be to, kaip nurodė atsakovas, jis siekia palaikyti ryšį su vaiku bei prisidėti prie jo išlaikymo, tačiau jo dabartinė padėtis riboja šias galimybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konstatuoti, jog atsakovas visiškai nesirūpina vaiku, nėra teisinio pagrindo ir dėl to, kad atsakovas, ieškovei pateikus ieškinį dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, buvo aktyvus, pateikė priešieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Tai suponuoja išvadą, jog atsakovui rūpi šalių sūnus ir jis siekia išlaikyti tėvo valdžią jo atžvilgiu.

34. Nors ieškovė dėsto poziciją, jog atsakovo priešieškinis pateiktas vien atsikertant į ieškovės pareikštą ieškinį, o ne siekiant bendravimo su vaiku, su tuo nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad atsakovas, nesiekdamas sureguliuoti bendravimo tvarkos su vaiku, kol atliekama laisvės atėmimo bausmė, turėjo teisę išdėstyti atsikirtimus į ieškinį atsiliepime ir nereikšti savarankiško reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

35. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas neapibrėžė laikino tėvo valdžios apribojimo, jo termino, nenustatė aiškaus veiksmų plano, todėl neaišku, kaip atsakovas gali pakeisti savo elgesį.

36. Šiuo atžvilgiu akcentuotina, kad tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

37. Taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 14 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

38. Taigi, nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Nors šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, bet paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma, tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų. Kitaip tariant, tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Tai sudaro prielaidą išvadai, kad joks konkretus laikino tėvų valdžios apribojimo terminas (dienomis, mėnesiais, metais) negali būti nustatomas, šis apribojimas gali būti panaikinamas ne suėjus kažkokiam terminui, o tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 14 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl termino nustatymo laikinam tėvo valdžios ribojimui atmestini kaip nepagrįsti.

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi civilinės bylos medžiagą bei apibendrindama anksčiau nurodytus motyvus, sprendžia, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas savo veiksmais darytų ypatingą žalą savo sūnui, ar kad visiškai juo nesirūpintų. Tačiau, atsižvelgdama į faktines bylos aplinkybes ir vadovaudamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje yra pagrindas taikyti ne neterminuotą, bet laikiną tėvo (atsakovo) valdžios apribojimą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad yra pagrindo manyti, jog atsakovas realiai pakeis savo elgesį, nes jis išreiškia siekį palaikyti ir stiprinti ryšį su vaiku, atlikęs bausmę ketina sūnumi rūpintis, sudaryti jam sąlygas ugdymuisi, padėti siekti išsilavinimo. Laikinojo tėvų valdžios apribojimo tikslas yra ne tik apsaugoti vaiką, bet ir suteikti atsakovui galimybę įrodyti savo gebėjimą tinkamai vykdyti tėvystės pareigas, kas, be kita ko, apima pareigą rūpintis, bendrauti su vaiku bei teikti jam būtiną išlaikymą.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo (pakeitimo)

40. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino priešieškinio reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Anot ieškovės, teismas turėjo nustatyti pereinamąjį vienerių metų laikotarpį, per kurį atsakovas turėtų praeiti ir baigti pozityvios tėvystės kursus. Be to, nustatyta bendravimo tvarka neatitinka geriausių vaiko interesų.

41. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas).

42. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

43. Byloje nustatyta, kad atsakovas laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo (duomenys neskelbtini) ir šiuo laikotarpiu su sūnumi nebendravo. Taigi tėvo ir sūnaus ryšiai nutolę, vaikas ilgiau nei metus nematė tėvo ir su juo nebendravo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas iš esmės nustatė tokią bendravimo tvarką, kai atsakovas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį telefonu iki 20 minučių bendrauja su sūnumi. Byloje nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad nustatyta bendravimo tvarka traumuos vaiką psichologiškai ar dėl to jo brandai ir pasaulėžiūrai būtų daroma žala. Tėvo ir vaiko bendravimo telefonu tvarkos nustatymui naudojant formuluotę „iki 1 valandos“ neprieštaravo ir Tarnybos atstovė, nurodydama, jog tai atitiktų vaiko interesus, tokiu atveju vaikas nebūtų įpareigotas bendrauti telefonu lygiai vieną valandą.

44. Pirmiausiai pažymėtina, kad anksčiau išdėstytų motyvų pagrindu pagrįstai apribojus atsakovo valdžią vaikui teismo sprendimu, automatiškai jo ir sūnaus santykiams įsigalioja CK 3.180 straipsnio 4 dalies norma, kurioje nustatyta, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste bei nustatytos įstatymų. Pagal CK 3.180 straipsnio 4 dalį, atsakovui išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams.

45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, bendravimas telefonu, atsižvelgiant į atsakovo dabartinę padėtį ir vaiko amžių ((duomenys neskelbtini)), iš esmės yra vienintelis galimas bendravimo būdas, siekiant atkurti tėvo ir sūnaus ryšį. Pažymėtina, kad reguliarus bendravimas net ir nuotoliniu būdu yra itin svarbus vaiko emocinei raidai, psichologinei gerovei bei tapatybės formavimuisi. Nesudarius atsakovui galimybės telefonu bendrauti su sūnumi, jų tarpusavio ryšys galėtų visiškai nutrūkti, o jo atkūrimas ateityje (atsakovui atlikus laisvės atėmimo bausmę) taptų dar sudėtingesnis, galimai net neįmanomas. Tokiomis aplinkybėmis, ieškovės prašomas nustatyti pereinamasis vienerių metų laikotarpis dar labiau atitolintų vaiko ir tėvo ryšius bei nepasiektų norimų tikslų. Vaiko ir tėvo santykiai jau yra susilpnėję dėl atsakovo dabartinės padėties, todėl papildomi bendravimo apribojimai, įskaitant ieškovės siūlomą pereinamąjį laikotarpį, neatitiktų vaiko interesų. Atvirkščiai, esamu atveju svarbu sudaryti galimybes kuo greičiau atkurti ir stiprinti tėvo ir sūnaus ryšį, suteikiant vaikui emocinį stabilumą ir saugumo jausmą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas išreiškė norą palaikyti santykius su vaiku. Taip pat nenustatyta pagrindo įpareigoti atsakovą išklausyti pozityvios tėvystės kursus, nes byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog atsakovas turi esminių tėvystės įgūdžių trūkumų, kad jo bendravimas su vaiku galėtų būti jam žalingas ar kad atsakovo elgesys ar auklėjimo metodai keltų pavojų vaiko fizinei ar emocinei būklei, atsižvelgiant į nustatytą bendravimą nuotoliniu būdu. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovo su vaiku bendravimo tvarką, kurios keisti ar naikinti atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo.

46. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad, esant poreikiui (pavyzdžiui, nustačius, kad skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka dėl kokių nors priežasčių neatitinka vaiko interesų), tėvai bendru sutarimu gali keisti teismo sprendimu nustatytą atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, o esant nesutarimui, kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bendravimo tvarkos pakeitimo ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021). Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir pasikeitus aplinkybėms dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Jeigu paaiškėja, kad teismo nustatyta vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka neatitinka vaiko interesų, tai gali būti pripažinta pagrindu keisti tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką. Pasikeitusiomis aplinkybėmis CK 3.175 straipsnio 3 dalies prasme laikytinas vaiko neigiamas požiūris į nustatytą bendravimo tvarką, jo savijauta, sutrikdytas dienos, ugdymo režimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-181-823/2023).

Dėl įrodymų, liudytojų parodymų, tyrimo ir vertinimo bei kitų apeliacinio skundo argumentų

47. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų bei liudytojų parodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, bylą išnagrinėjo šališkai, atliekant formalų faktinių aplinkybių vertinimą, nepašalinus prieštaravimų tarp liudytojų parodymų. Teisėjų kolegija su tokia ieškovės pozicija nesutinka.

48. Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes teismas gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

49. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022).

50. Įvertinus skundžiamo sprendimo turinį nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ar įrodymų vertinimą, formaliai ir šališkai išnagrinėjo bylą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, objektyviai įvertino surinktą medžiagą ir padarė teisingas bei motyvuotas išvadas dėl šalių reikalavimų pagrįstumo. Teismas atsakė į esminius šalių argumentus ir savo išvadas motyvavo. Sprendime įrodymai išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, teismo išvados logiškos ir neprieštaringos. Teismas išanalizavo ir įvertino šalių dėstomas pozicijas, nė vienai iš jų nesuteikiant išskirtinės reikšmės. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą remdamasis išsamia bylos medžiaga – liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais. Apeliacinio skundo argumentai neįrodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidų vertindamas įrodymus ar priimdamas sprendimą. Priešingai, teismas, atsižvelgdamas į visus pateiktus duomenis, tinkamai motyvavo savo išvadas ir priėmė pagrįstą sprendimą. Vien tai, kad apeliantė (ieškovė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir teigia, jog įrodymai turėjo būti įvertinti pagal jos įsitikinimą, nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

51. Nors ieškovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino liudytojų parodymus, nepašalino prieštaravimų, su tuo nėra pagrindo sutikti.

52. Vertinant liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, taip pat reikia atsižvelgti ir į jų subjektyvų pobūdį. Liudytojo parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali būti užmirštos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015; 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-415/2017, 36 punktas).

53. Aplinkybė, jog asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienai šaliai palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų, tačiau jų parodymai turi būti įvertinami pagal visus įrodymams keliamus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008).

54. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs liudytojų parodymus, pažymi, kad apeliaciniame skunde pateikti liudytojų parodymų apibendrinimai (pvz., apeliacinio skundo 11 puslapis) nepaneigia liudytojų parodymų visumos esmės, kuria ir rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Jie nėra savaime prieštaringi ar nenuoseklūs, kaip teigia ieškovė. Pažymėtina, jog ieškovė iš esmės ginčija atsakovo motinos ir atsakovo sutuoktinės duotus parodymus, kuriais pabrėžiamos atsakovo pozityvios charakterio savybės, bendravimas su vaiku, jam teiktas išlaikymas. Kaip nurodyta anksčiau, šie asmenys yra susiję artimais ryšiais su atsakovu, kas gali lemti jų parodymų subjektyvų pobūdį. Atkreiptinas dėmesys, jog į šį liudytojų galimą suinteresuotumą atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas, dėl ko jų parodymais dėl bendravimo su vaiku rėmėsi tiek, kiek juos patvirtino I. K.–M., kurios su ginčo šalimis nesieja šeimos ar giminystės ryšiai (žr. pvz., skundžiamo sprendimo 8 puslapis). Tuo tarpu dėl išlaikymo teikimo pirmosios instancijos teismas liudytojų parodymus vertino atsižvelgęs į byloje esančius rašytinius įrodymus (ieškovės pateikta banko sąskaita).

55. Taigi, iš liudytojų parodymų ir byloje esančių rašytinių įrodymų galima spręsti, jog atsakovas iki laisvės atėmimo bausmės pradžios tam tikra apimtimi rūpinosi vaiku ir teikė jam išlaikymą, ką savo sprendime pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Teismas argumentuotai pasisakė dėl įrodymų visumos įvertinimo, atsižvelgė į įvairius bylos duomenis, įskaitant rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus bei šalių paaiškinimus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino liudytojų paaiškinimus kitaip, negu tikėjosi ieškovė, nepatvirtina, kad jie neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų ar kad teismas suteikė prioritetą vienos iš šalių (nagrinėjamu atveju – atsakovo) kviestiems liudytojams. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu ir sprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl liudytojų parodymų netinkamo įvertinimo yra nepagrįsti.

56. Ieškovė taip pat teigia, jog teismas nebuvo pakankamai aktyvus byloje, nes neįgyvendino visų priemonių atsakovo turtinei padėčiai, psichologinei būklei nustatyti ar kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovo charakteristiką. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka ir su šiais ieškovės argumentais.

57. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007; 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021).

58. Nors iš šeimos teisinių santykių kylančiose bylose teismo vaidmuo ir yra aktyvus, tačiau teismo aktyvumas savaime nereiškia šalių teisių ir pareigų perėmimo įrodinėjimo procese. Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo turimus įrodymus, vertino tiek ieškovės, tiek atsakovo pateiktą informaciją, liudytojų parodymus, taip pat atsižvelgė į Tarnybos išvadas (pvz., dėl bendravimo tvarkos). Bylos nagrinėjimo metu teismui paaiškinimus davė pats atsakovas, todėl teismas turėjo galimybę tiesiogiai įvertinti jo elgesį, argumentus ir bendrą psichologinę būklę. Kilus pagrįstoms abejonėms dėl atsakovo psichologinės būklės ar kitų aspektų, galėjusių turėti reikšmės bylai, teismas būtų turėjęs teisę inicijuoti papildomų duomenų rinkimą arba paskirti ekspertizę. Tačiau byloje nėra duomenų, kad tokia būtinybė buvo iškilusi ar kad ieškovė būtų pateikusi pakankamai argumentų dėl tokio poreikio. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atliko visus būtinus veiksmus siekdamas objektyviai įvertinti byloje pateiktus įrodymus ir nepažeidė proceso teisės normų, susijusių su įrodymų vertinimu ir rinkimu.

59. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo ir nesivadovavo Tarnybos nuomone, jog tikslinga taikyti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą.

60. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiami su vaikais susiję klausimai, vaiko teisių apsaugos institucijos išvada turi būti pateikiama, tačiau joje esančios informacijos įrodomoji reikšmė turi būti įvertinama, atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020). Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės ieškinio reikalavimo, turėjo įvertinti ne tik Tarnybos nurodytas aplinkybes, bet ir kitus byloje esančius ginčo išnagrinėjimui reikšmingus įrodymus. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas vertino ne tik Tarnybos išvadą, bet ir šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, iš kurių visumos sprendė esant pagrindą laikinai riboti tėvo valdžią sūnaus atžvilgiu.

61. Kiti šalių argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimui teisingai išspręsti, todėl teisėjų kolegija išsamiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Tokios nuostatos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands, serija A Nr. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland, pranešimas 1997-VIII, p. 2930, par. 59, 60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

62. Apibendrindamas išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei šalių pateiktus įrodymus, teisingai išaiškino ir pritaikė materialiosios teisės normas, nepažeidė civilinio proceso teisės normose nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais ir priėmė pagrįstą teismo sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

63. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

64. Apeliacinis skundas atmetamas, todėl ieškovei bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Atsakovui buvo teikiama 100 proc. apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. kovo 7 d. pažymos Nr. APD-2025-02916 nustatyta, kad valstybės patirtos teisinės pagalbos teikimo atsakovui išlaidos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme sudaro 233,33 Eur. Atsižvelgiant į procesinę šios bylos baigtį, valstybei iš ieškovės priteistina 233,33 Eur suma už atsakovui suteiktą teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės E. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 233,33 Eur (du šimtus trisdešimt tris eurus ir 33 ct) atsakovui R. O. (R. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630).

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Asta Jakutytė-SungailienėDalia TrumpulienėSigita Zubavičiūtė-Montvilienė