Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto L. Š. atstovo advokato V. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi paliktas nepakeistas Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. birželio 17 d. nutarimas, kuriuo L. Š. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 3 dalį 1 500 Eur dydžio bauda už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktorius, tai yra atsakingas asmuo, neužtikrino ir nekontroliavo, kad jam būnant užsakovo – namo ir žemės savininko, esančio (duomenys neskelbtini), įgaliotu rangovu, būtų tinkamai laikomasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatytų reikalavimų.

1.1. Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) vyriausieji darbo inspektoriai M. K. ir E. G. 2025 m. balandžio 15 d., apie 11 val., atliko planinį patikrinimą dėl galbūt nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos objekte, (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad minėtu adresu yra individualus gyvenamasis namas, šalia jo keturi asmenys atliko žemės paruošiamuosius darbus: V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), K. K., gim. (duomenys neskelbtini), M. J., gim. (duomenys neskelbtini), D. K., gim. (duomenys neskelbtini).

1.2. L. Š. 2025 m. balandžio 15 d., apie 11 val., leido V. Š. pagal su juo sudarytą subrangos sutartį Nr. 25.04.07 atlikti trinkelių klojimo ir pasluoksnių įrengimo darbus minėtu adresu, neteisėtai pasitelkiant į pagalbą kitus asmenis – K. K., D. K., M. J.. Visi asmenys 2025 m. balandžio 15 d. dirbo statybos darbus, kai nei vienas neturėjo suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, taip pat individualios veiklos ar verslo liudijimo minėtiems darbams atlikti. Toks darbas laikomas nelegaliu. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) L. Š., būdamas rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo, nesilaikė teisės aktuose nustatytos pareigos kontroliuoti, kad visi statybos darbus dirbantys asmenys turėtų skaidriai dirbančių asmenų ID kodus arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus, ir juos pateiktų kontroliuojančioms kompetentingoms institucijoms, taip pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56¹ straipsnio 2 dalies nuostatas, padarė Užimtumo įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto L. Š. atstovas advokatas V. M. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – administracinio nusižengimo bylą L. Š. nutraukti; jeigu teismas vertintų, kad pažeidimas vis dėlto buvo padarytas, prašo pakeisti apylinkės teismo nutartį ir L. Š. paskirtą administracinę nuobaudą pakeisti į įspėjimą; priteisti L. Š. iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Apeliaciniame skunde dėl reikalavimo turėti ID kodą nurodoma, kad Užimtumo įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalis numato, jog nelegaliu darbu atliekant statybos darbus laikomi statybos darbai, kuriuos atlieka fiziniai asmenys, išskyrus trečiosios šalies piliečius, neturintys suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, kai privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas, padaręs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, laikomas nelegaliai statybos darbus atlikusio asmens darbdaviu. <...>.

2.1.1. Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statybos darbus atliekantys asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 1 dalyje, privalo turėti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą (toliau – kodas), o tais atvejais, kai jiems kodas negali būti suformuojamas, privalo turėti kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančius dokumentus (toliau – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiantys dokumentai) ir pateikti jį (juos): 1) patikrinimo metu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms; 2) statybos patikrinimo metu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos; 3) statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui ar jų įgaliotiems asmenims, jam (jiems) pareikalavus. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statybvietėje gali būti asmenys, kurie: 1) atlieka statybos darbus ir turi suformuotą galiojantį kodą arba, kai jiems kodas negali būti suformuojamas, – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus <...>.

2.1.2. Atkreipiamas dėmesys, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalyje statybos darbai apibrėžiami kaip darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). <...>. To paties straipsnio 84 punktas numato, kad statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Statybos įstatymo 2 straipsnio 98 dalis numato, jog statybvietė – statinio statybos darbų vieta, kurios ribos nustatomos statinio projekte atsižvelgiant į vykdomus statybos darbus ir gali sutapti ar nesutapti su statybos sklypo ribomis. Nesutapimo atveju statybvietės dalimi taip pat laikomas žemės plotas, kurio statytojas nevaldo nuosavybės teise arba nevaldo ir nenaudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir kurio ribas nustato statytojo ir šio žemės ploto savininko (ar asmens, disponuojančio žeme) sutartis, ir statinys, kai visi statybos darbai atliekami statinio viduje.

2.1.3. Atstovo teigimu, apylinkės teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai vertino, kad atsižvelgiant į Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 (toliau – Reglamentas) priedo Nr. 1 1.1.1. punkte įtvirtintą žemės darbų sąvoką, laikytina, kad <...> pasluoksnių įrengimo ir trinkelių klojimo darbai, kuriuos patikrinimo metu dirbo V. Š., K. K., M. J. ir D. K., priskiriami statybos darbams – bendriesiems statybos darbams. Pažymima, kad nurodytame Reglamento punkte numatyta, jog žemės darbai yra statybos sklypo reljefo tvarkymas, pamatų duobių, iškasų, tranšėjų kasimas ir užpylimas; pylimų supylimas; kanalų ir griovių kasimas bei jų tvirtinimas; kasimo ir užpylimo darbai sausinimo ir drėkinimo sistemoms įrengti; jūros ir vidaus vandens telkinių dugno gilinimas; užtvankų supylimas; kiti panašaus profilio darbai.

2.1.4. Nurodoma, kad iš VDI Klaipėdos skyriaus pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 10.2 punkto matyti, kad statybos darbai objekte buvo užbaigti 2022 m. vasario 24 d. Objekte buvo tiesiamas nedidelis takelis patogesniam gyventojų priėjimui prie gyvenamojo namo. Kaip matyti iš byloje pateiktų nuotraukų, nedidelis takelis nepakeitė sklypo reljefo, t. y. takeliu nebuvo suformuota nei įduba, nei iškilimas. Taigi savo esme vos kelių metrų ilgio takelio tiesimo privačiame sklype darbai labiau atitinka kraštovaizdžio formavimo sąvoką (lauko erdvių planavimas, projektavimas ir tvarkymas, siekiant sukurti estetiškas, funkcionalias ir harmoningas aplinkas. Tai apima augalų, takų, vandens telkinių, apšvietimo, baldų ir kitų elementų išdėstymą bei derinį, atsižvelgiant į vietos specifiką, klimato sąlygas ir kliento poreikius.). Tokio pobūdžio smulkūs darbai nereikalauja statinio projekto, kaip jį apibrėžia Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalis. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad objekte vykdyti darbai laikytini statybos darbais. Šiuo atveju svarbu tai, kad darbai dėl kurių susitarta, neapėmė jokių statinių statymo, griovimo, montavimo ar pan., nekeitė sklypo reljefo, jų atlikimui nereikalingas statinio projektas, todėl tokie darbai iš esmės neatitinka statybos darbų apibrėžimo. Objekte vykdyti žemės darbai nėra susiję su jokiu statiniu ar inžineriniais tinklais, tokio dydžio takelis savo esme nėra statinys, o teritorija, kurioje buvo atliekami takelio tiesimo darbai nėra laikoma statybviete, kaip ją apibrėžia Statybos įstatymas. Todėl objektui netaikytini ir statybvietei keliami reikalavimai, įskaitant ir Statybos įstatymo 22¹ straipsnio reikalavimą dėl statybos darbus statybvietėje atliekančių asmenų pareigos turėti ID kodus.

2.2. Apeliaciniame skunde dėl atsakomybėn traukiamo subjekto nurodoma, kad teismas nutartyje nurodė, kad iš dabartinio teisinio reglamentavimo matyti, jog teisės aktai imperatyviai numato statytojo (užsakovo) ar jo įgaliojo rangovo pareigą įsitikinti, ar asmenys, kuriuos jis pasikvietė statybos darbams atlikti, yra tinkamai deklaravę savarankišką veiklą bei turintys galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą. L. Š., atstovaudamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)” (toliau – ir Rangovas), sudarė su užsakovu P. P. rangos sutartį. Rangos sutartyje šalys susitarė, kad Rangovas gali savarankiškai perduoti dalį objekto kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims (subrangovams). Tą pačią dieną, L. Š. kaip bendrovės direktorius, sudarė subrangos sutartį su samdomu subrangovu V. Š. (toliau ir – Subrangovas). Atkreipiamas dėmesys, kad subrangos sutarties 7.1. punktu Subrangovas įsipareigojo darbus atlikti laiku ir kokybiškai, vadovaujantis įstatymais ir kitais norminiais aktais. <..>. Sutarties 4 punkte numatyta, jog „Subrangovas“ gali savarankiškai perduoti dalį objekto kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims (subsubrangovams). Taigi, L. Š. 2025 m. balandžio 7 d. sutartimi dėl subrangos darbų perdavė objektą ir visus jame numatytus atlikti darbus Subrangovui, fiziniam asmeniui, kuris prisiėmė atsakomybę tiek už visą jam perduotą objektą, tiek už jame atliekamus darbus nuo 2025 m. balandžio 7 d.

2.2.1. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad L. Š. darbus patikėjo atlikti tik vienam iš VDI patikrinimo metu objekte surastų asmenų – V. Š.. Apie kitus 2025 m. balandžio 15 d. objekte surastus dirbančius asmenis L. Š. neturėjo jokių duomenų, jų nepažinojo, su jais nebendravo, niekaip Subrangovo nebuvo informuotas apie jo pasitelktus trečiuosius asmenis darbui objekte, todėl objektyviai negalėjo patikrinti, ar šie asmenys turi suformuotus galiojančius ID kodus ir / ar kitus individualiai veiklai vykdyti reikalingus dokumentus.

2.2.2. Atstovas nurodo, kad teismas ne kartą akcentavo rangovo pareigą, sietiną su asmenimis, kuriuos jis pasikvietė darbams atlikti. Šiuo atveju L. Š. iš 4 objekte dirbusių asmenų pasikvietė tik vieną, likusių trijų asmenų jis nepažinojo, apie juos nieko nežinojo, jų nekvietė, jokių pavedimų jiems nedavė.

2.2.3. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020). Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Taigi, priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020).???

2.2.4. Vadovaujantis ANK 95 straipsnio 3 dalimi, nelegalus darbas atliekant statybos darbus užtraukia baudą statytojui (užsakovui) – fiziniam asmeniui nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų, statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui – fiziniam asmeniui, kuris verčiasi ūkine komercine veikla, statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo – juridinio asmens vadovui – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal Užimtumo įstatymo 56¹ straipsnio 2 dalį, statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas, padaręs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, laikomas nelegaliai statybos darbus atlikusio asmens darbdaviu. <...>.

2.2.5. Apelianto teigimu, teisės aktai nedraudžia vienu įgaliotu rangovu skirti subrangovo, kuriam perduodamas konkretus objektas, ir kuris faktiškai organizuoja darbų vykdymą tame objekte. Šiuo atveju L. Š., atstovaudamas bendrovę, 2025 m. balandžio 7 d. objektą pilnai perdavė Subrangovui. L. Š. vadovaujamos įmonės darbuotojai jokių darbų objekte nevykdė, nurodymų jame dirbusiems asmenims nedavė, netgi nesilankė objekte. Šiuo atveju Užimtumo įstatymo 56¹ straipsnio 2 dalies prasme, vienas įgaliotas rangovas buvo būtent Subrangovas, kuris ir turėtų būti traukiamas atsakomybėn už L. Š. inkriminuotą pažeidimą, jei būtų vertinama, kad faktiškai buvo atliekami statybos darbai statybvietėje. Atstovo vertinimu, teismas nutartimi nepagrįstai išplėtė L. Š. atsakomybės ribas už kito asmens (Subrangovo) padarytus veiksmus, kurių L. Š., sutartimi perdavęs visus darbus objekte Subrangovui, objektyviai negalėjo matyti ir juo labiau kontroliuoti pats nebūdamas objekte, kuriame jam pavaldūs darbuotojai taip pat nesilankė ir neatliko jokių darbų.

2.2.6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad L. Š. neslėpė ir neketino slėpti teisinių santykių su Subrangovu, o priešingai, dėjo visas protingas pastangas, kad civiliniai santykiai būtų tinkamai įforminti, pasirašė sutartį dėl subrangos darbų, pilnai perdavė objektą Subrangovo žiniai. Bendrovės atstovai bendradarbiavo su patikrinimą atliekančiais VDI Klaipėdos skyriaus pareigūnais, teikė jiems paaiškinimus. Taigi akivaizdu, kad dėl nustatyto pažeidimo atsakingas asmuo šiuo atveju – Subrangovas, kuris pasitelkė darbams atlikti L. Š. nežinomus trečiuosius asmenis, kurie neturėjo registruotos individualios veiklos bei galiojančių suformuotų ID kodų. Atstovo vertinimu, kadangi L. Š. tinkamai organizavo bendrovės veiklą, inter alia, užtikrinant, kad darbai objekte būtų perduoti Subrangovui sutarties pagrindu, mano, kad teismas nepagrįstai vertino, jog L. Š. pažeidė Užimtumo įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju L. Š. veiksmuose nebuvo jam inkriminuojamo pažeidimo sudėties, o būtent – kaltės dėl galimo neatitikimo Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalies reikalavimams. Nesant nurodyto pažeidimo sudėties, pripažintina, kad VDI Klaipėdos skyrius nepagrįstai priėmė nutarimą, kuriuo L. Š. skirta bauda už Užimtumo įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalies pažeidimą pagal ANK 95 straipsnio 3 dalį, o teismas nutartimi nepagrįstai paliko šį nutarimą nepakeistą.

2.3. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad byloje nėra duomenų, kurie rodytų teisės pažeidimo ar pažeidėjo asmenybės išskirtinumą, ir nėra pagrindo švelninti baudos.

2.3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad L. Š. paskirta sankcija yra neproporcingai griežta padarytam pažeidimui, kadangi jis objektą perdavė Subrangovui, vieninteliam jam žinomam asmeniui, kuris turėjo vykdyti darbus. Kitų objekte dirbusių asmenų jis asmeniškai ir / ar jo vadovaujama įmonė nesamdė ir netgi nežinojo apie itin nedidelės apimtiems aplinkos tvarkymo darbams Subrangovo pasamdytus dar 3 asmenis, neturėjusius ID kodų bei kitų šiam kodui gauti reikalingų dokumentų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ne pats L. Š. samdė ID kodų neturėjusius asmenis, jis net nesilankė objekte ir jame surastų asmenų apskritai nepažįsta. Jeigu pažeidimas buvo padarytas, tai jis nulemtas išimtinai trečiųjų asmenų, o ne L. Š. veiksmų.

2.3.2. Nurodoma, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo ar kito teisės akto skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas ar kitas teisės aktas. Vien formalus įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymas gali nulemti teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas, todėl turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (žr., pvz., 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-798-502/2021).

2.3.3. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, rodančioms, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017 ir kt.).

2.3.4. Teigiama, kad šio ginčo atveju pagrįsta būtų pripažinti, jog pažeidimas iš esmės buvo ne sisteminis, o atsitiktinis, nulemtas ne paties L. Š., o kito asmens (Subrangovo) veiksmų ir būtent ši aplinkybė – kad pažeidimą lėmė išimtinai trečiojo asmens veiksmai, yra išskirtinė ir turėtų būti laikoma pagrindu administracinėn atsakomybėn traukiamam L. Š. skirti mažesnę, negu sankcijoje numatytą, nuobaudą. Teismas nepagrįstai vertino, jog byloje nėra duomenų, kurie rodytų teisės pažeidimo ar pažeidėjo asmenybės išskirtinumą, todėl priimtas sprendimas vertintinas kaip neproporcingas padarytam pažeidimui. Pažymima, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, užtikrindamas įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnio dydžio ekonominio poveikio priemonę, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva ir nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis; paliktos poveikio priemonės dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens daugiau, nei būtina tikslams pasiekti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio disputo atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007).

2.3.5. Atstovo teigimu, L. Š. akivaizdžiai neturėjo tikslo leisti ar juo labiau organizuoti nelegalų darbą objekte, apgauti ar paslėpti civilinius santykius su Subrangovu ar nemokėti mokesčių valstybei. Priešingai, jis tinkamai rašytine sutartimi perleido darbų vykdymą objekte kitam asmeniui ir pagrįstai tikėjosi, kad šis laikysis sutartimi prisiimto įsipareigojimo darbus vykdyti laikantis teisės aktų reikalavimų. Todėl yra pakankamas pagrindas neskirti L. Š. nuobaudos, o visuomenės interesas šiuo konkrečiu atveju tikrai gali būti užtikrintas ir netaikant jam sankcijoje numatytos nuobaudos, apsiribojant žodiniu įspėjimu.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus vedėjas V. R. prašo palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartį nepakeistą, bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022 ir kt.).

Dėl kaltės pagal ANK 95 straipsnio 3 dalį

6. Apeliaciniu skundu neginčijamas 2025 m. balandžio 15 d., apie 11 val., atliko planinio patikrinimo dėl galbūt nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos objekte metu nustatytas faktas, kad šalia individualaus gyvenamojo namo buvo surasti faktiškai pasluoksnių įrengimo ir trinkelių klojimo darbus dirbantys asmenys, neturintys suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, taip pat individualios veiklos ar verslo liudijimo minėtiems darbams atlikti, tačiau, apelianto teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad objekte vykdyti darbai laikytini statybos darbais, nes darbai nėra susiję su jokiu statiniu ar inžineriniais tinklais, takelis savo esme nėra statinys, o teritorija, kurioje buvo atliekami takelio tiesimo darbai nėra laikoma statybviete, kaip ją apibrėžia Statybos įstatymas. Todėl objektui netaikytini ir statybvietei keliami reikalavimai, įskaitant ir Statybos įstatymo 22¹ straipsnio reikalavimą dėl statybos darbus statybvietėje atliekančių asmenų pareigos turėti ID kodus. Be to, apelianto teigimu, L. Š. 2025 m. balandžio 7 d. sutartimi dėl subrangos darbų perdavė objektą ir visus jame numatytus atlikti darbus Subrangovui, fiziniam asmeniui, kuris prisiėmė atsakomybę tiek už visą jam perduotą objektą, tiek už jame atliekamus darbus nuo 2025 m. balandžio 7 d. Atkreipiamas dėmesys, kad L. Š. darbus patikėjo atlikti tik vienam iš VDI patikrinimo metu objekte surastų asmenų – V. Š., o apie kitus 2025 m. balandžio 15 d. objekte surastus dirbančius asmenis L. Š. neturėjo jokių duomenų, todėl objektyviai negalėjo patikrinti, ar šie asmenys turi suformuotus galiojančius ID kodus ir / ar kitus individualiai veiklai vykdyti reikalingus dokumentus. Šiuo atveju L. Š., atstovaudamas bendrovę, 2025 m. balandžio 7 d. objektą pilnai perdavė Subrangovui ir dėl nustatyto pažeidimo atsakingas asmuo šiuo atveju – Subrangovas, kuris pasitelkė darbams atlikti L. Š. nežinomus trečiuosius asmenis, kurie neturėjo registruotos individualios veiklos bei galiojančių suformuotų ID kodų.

6.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalyje numatyta, kad statybos darbai – darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 1 priedo 1 punkte nurodyta, kad statybos darbai skirstomi į bendruosius ir specialiuosius statybos darbus. Bendrieji statybos darbai – tai žemės darbai (statybos sklypo reljefo tvarkymas, pamatų duobių, iškasų, tranšėjų kasimas ir užpylimas; pylimų supylimas; kanalų ir griovių kasimas bei jų tvirtinimas; kasimo ir užpylimo darbai sausinimo ir drėkinimo sistemoms įrengti; jūros ir vidaus vandens telkinių dugno gilinimas; užtvankų supylimas; kiti panašaus profilio darbai); statybinių konstrukcijų (gelžbetonio, betono, metalo, mūro, medžio ir kitų) statyba ir montavimas; hidroizoliacija; stogų įrengimas; apdailos darbai; kiti panašaus profilio darbai.

6.1.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje numatyta, kad statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog statinys yra nekilnojamasis daiktas, kurį apibūdina trys požymiai: 1) daikto sukūrimas vykdant statybos darbus; 2) kuriant daiktą buvo vartojami statybos produktai; 3) daiktas yra tvirtai sujungtas su žeme. Statinio sąvoka turi būti aiškinama kartu su nekilnojamojo daikto sąvoką apibrėžiančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.98 ir 4.2 straipsnių nuostatomis, pagal kurias nekilnojamieji daiktai yra žemė ar kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės. Tokio daikto sąlytis su žeme turi būti patvarus, t. y. neleidžiantis be gana didelių sąnaudų perkelti jį į kitą vietą, taip pat pasižymėti atsparumu, neleidžiančiu statiniui atsidurti kitoje vietoje veikiant įprastoms gamtos jėgoms (pvz., vėjui). Pakankamą tokio objekto sąsają su žeme, duodančia pagrindą jį pripažinti nekilnojamuoju daiktu, apibrėžia du esminiai požymiai – daikto paskirties pasikeitimas jį perkėlus ir galimybės daiktą perkelti iš esmės nesumažinus jo vertės nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012).

6.1.2. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2025 m. balandžio 7 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (Rangovas), kuriai vadovauja L. Š., ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas P. P. (Užsakovas) sudarė Statybos-rangos darbų sutartį Nr. 25.04.07, pagal ją yra numatyta, kad Užsakovas su Rangovu susitaria dėl trinkelių klojimo darbų ir pasluoksnių įrengimo (duomenys neskelbtini) (b. l. 24-25). Taip pat 2025 m. balandžio 7 d. tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir V. Š. (Subrangovas) pasirašyta sutartis, pagal kurią V. Š. susitaria su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Rangovu) dėl trinkelių klojimo darbų ir pasluoksnių įrengimo, (duomenys neskelbtini) (b. l. 26–27). Šiuo atveju, kaip buvo nustatyta patikrinimo metu, asmenys atliko žemės paruošiamuosius darbus, kad klojamos trinkelės turėtų patvarų sąlytį su žeme. Akivaizdu, kad sukurtas objektas – takas, išklotas trinkelėmis, neatsiduria kitoje vietoje esant didesniam vėjui ar audrai, tako danga, kaip ir bet kuri kita (pvz., asfaltas, trinkelės ir pan.), yra atspari įprastoms gamtos jėgoms, ir tai vienareikšmiškai suponuoja išvadą, kad buvo atliekami bendrieji statybos darbai bei kuriamas statinys, kuris tvirtai susijungia su žeme.

6.2. ANK 95 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą atliekant statybos darbus, už šį administracinį nusižengimą atsakomybė kyla statytojui (užsakovui) – fiziniam asmeniui arba statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui (fiziniam asmeniui ar juridinio asmens vadovui).

6.2.1. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu atliekant statybos darbus laikomi statybos darbai, kuriuos atlieka fiziniai asmenys, išskyrus trečiosios šalies piliečius, neturintys suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, kai privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas, padaręs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, laikomas nelegaliai statybos darbus atlikusio asmens darbdaviu.

6.2.2. Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statybos darbus atliekantys asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 1 dalyje, privalo turėti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą (toliau – kodas), o tais atvejais, kai jiems kodas negali būti suformuojamas, privalo turėti kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančius dokumentus (toliau – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiantys dokumentai) ir pateikti jį (juos): 1) patikrinimo metu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms; 2) statybos patikrinimo metu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos; 3) statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui ar jų įgaliotiems asmenims, jam (jiems) pareikalavus. Pažymėtina, kad šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas privalo užtikrinti, kad visi statybos darbus atliekantys fiziniai asmenys turėtų suformuotus galiojančius kodus (kai jiems kodas negali būti suformuojamas, – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus), o kiti statybvietėje esantys asmenys turėtų statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo nustatytas identifikavimo priemones ir juos (jas) pateiktų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas, nevykdantis šio straipsnio 4 dalyje nustatytų pareigų arba netinkamai jas vykdantis, atsako Užimtumo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

6.2.3. Kaip jau nustatyta, asmenys atliko statybos darbus, todėl kiekvienas privalėjo turėti suformuota galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, taip pat individualios veiklos ar verslo liudijimą minėtiems darbams atlikti, o aptartas teisinis reglamentavimas imperatyviai numato statytojo (užsakovo) ar jo įgalioto rangovo pareigą įsitikinti, ar asmenys, kuriuos jis pasikvietė statybos darbams atlikti, yra tinkamai deklaravę savarankišką veiklą bei turintys galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą. Šiuo atveju apeliaciniame skunde teigiama, kad L. Š., atstovaudamas bendrovę, 2025 m. balandžio 7 d. objektą pilnai perdavė Subrangovui ir dėl nustatyto pažeidimo atsakingas asmuo šiuo atveju – Subrangovas, kuris pasitelkė darbams atlikti L. Š. nežinomus trečiuosius asmenis, kurie neturėjo registruotos individualios veiklos bei galiojančių suformuotų ID kodų.

6.2.4. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2025 m. balandžio 7 d. tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovauja L. Š., ir V. Š. (Subrangovas) pasirašyta sutartis, pagal kurią V. Š. susitaria su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Rangovu) dėl trinkelių klojimo darbų ir pasluoksnių įrengimo (duomenys neskelbtini) (b. l. 26–27).

6.2.5. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose CK nuostatose yra įtvirtina rangovo teisė pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymuose arba rangos sutartyje nenustatyta, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas, ir nurodyta, kad tuo atveju, jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu (CK 6.650 straipsnio 1 dalis). Šiose nuostatose taip pat aptarti ir su generalinio rangovo, subrangovo ir užsakovo tarpusavio santykiais bei atsakomybe susiję klausimai. Tačiau kartu akcentuotina, kad vien tokios sutarties sudarymas savaime nereiškia, kad subrangovas prisiėmė ir pareigą įvykdyti skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo reikalavimų įgyvendinimą. Siekiant įtvirtinti atsakomybę už tinkamą statybvietėje esančių asmenų identifikavimą svarbu tokias nuostatas aiškiai apibrėžti būtent rangos / subrangos sutartyse, vien bendro pobūdžio nuostatos apie teisės aktų reikalavimų laikymosi užtikrinimą nėra pakankamos minimai atsakomybei įtvirtinti.

6.2.6. Šiuo atveju skundžiamoje nutartyje pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir V. Š. sudarytos sutarties 7.1 punkte nurodoma, jog subrangovas įsipareigoja darbus atlikti laiku ir kokybiškai, vadovaujantis įstatymais ir kitais norminiais aktais; sutarties 9 punkte nurodoma, kad sutarties šalys, vykdydamos šią sutartį, vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Darbo kodeksu, normatyviniais aktais bei, pažymėtina, sutartyje nėra numatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (Rangovas), kuriai vadovauja L. Š., perduoda subrangovui V. Š. ir savo specialią pareigą, numatytą Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalyje, t. y., kad šiuo atveju sutartimi subrangovas įsipareigoja užtikrinti, kad visi statybos darbus atliekantys fiziniai asmenys turėtų suformuotus galiojančius kodus (kai jiems kodas negali būti suformuojamas, – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus), o kiti statybvietėje esantys asmenys turėtų statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo nustatytas identifikavimo priemones ir juos (jas) pateiktų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka, ir subrangovas sutinka tokią pareigą prisiimti ir įsipareigoja užtikrinti jos vykdymą. Ir jeigu sutartis nenustato ko kita, rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus (CK 6.645 straipsnio 3 dalis), t. y. būtent rangovas pats organizuoja darbą, renkasi darbuotojus ir tampa atsakingu už juos ir jų veiklą. CK 6.684 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangovas, vykdydamas sutartinius įsipareigojimus statybvietėje ir pasitelkdamas kitus asmenis statybos darbų vykdymui, privalo elgtis rūpestingai, atidžiai bei vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai.

6.2.7. Ir šiuo atveju nėra abejonės dėl to, kad būtent rangovas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ privalėjo užtikrinti kontrolę bei buvo atsakingas už tai, kad objekte statybos darbus atliekantys asmenys būtų tinkamai deklaravę savarankišką veiklą bei turintys galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, o pagal ANK 95 straipsnio 3 dalį administracinė atsakomybė už padarytus ir aptartus teisės pažeidimus numatyta būtent rangovo – juridinio asmens vadovui, todėl L. Š., kaip rangovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas, pagal ANK 95 straipsnio 3 dalį nubaustas teisėtai ir pagrįstai.

Dėl paskirtos nuobaudos

7. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad šio ginčo atveju pagrįsta būtų pripažinti, jog pažeidimas iš esmės buvo ne sisteminis, o atsitiktinis, nulemtas ne paties L. Š., o kito asmens (Subrangovo) veiksmų, ir būtent ši aplinkybė – kad pažeidimą lėmė išimtinai trečiojo asmens veiksmai, yra išskirtinė ir turėtų būti laikoma pagrindu administracinėn atsakomybėn traukiamam L. Š. skirti mažesnę, negu sankcijoje numatytą, nuobaudą.

7.1. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant. Tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

7.2. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Iš ANK 22 straipsnio 2 dalies turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017).

7.3. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad ANK 95 straipsnyje numatytas nusižengimas laikytinas vienu iš sunkiausių darbo teisės pažeidimų, nes nelegaliu darbu yra paneigiamos imperatyvios darbo teisinius santykius reglamentuojančios įstatymų nuostatos, pažeidžiamos asmens socialinės teisės, iškreipiama darbo rinka bei sudaromos sąlygos nesąžiningai konkurencijai. Todėl atsakomybė už tokį nusižengimą negali apsiriboti pernelyg švelniomis sankcijomis, nes administracine nuobauda siekiama ne tik nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, bet ir atgrasyti tiek pažeidimą padariusį pareiškėją, tiek ir kitus juridinius asmenis nuo panašaus pobūdžio veikų padarymo (ANK 22 straipsnis).

7.4. Apylinkės teismas, nagrinėdamas klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, įvertino tai, kad nebuvo nustatyta L. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgė į nustatytas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (darbuotojai nelegaliai dirbo trumpą laiko tarpą, po patikrinimo įsiregistravo individualias veiklas, L. Š. bendradarbiavo su tyrimą atliekančiais pareigūnais), kad jis tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, kartu atsižvelgęs ir į tai, kad L. Š., būdamas juridinio asmens atsakingas asmuo – direktorius, todėl, planuodamas bendrovės veiklą (nagrinėjamu atveju sutartinius įsipareigojimus), turi pasirinkti tiek atsakomybių, kiek jis sugebėtų įvykdyti nepažeisdamas teisės aktuose įtvirtintų normų, pagrįstai konstatavo, jog L. Š. paskirtas ANK 95 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytas minimalus baudos dydis yra proporcinga nuobauda jo padarytam nusižengimui, asmenybei ir atitinka visuomenės interesą, individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, todėl ją mažinti dar labiau ar juolab, skirti įspėjimą nėra jokio pagrindo.

7.5. Atsižvelgdamas į skundžiamoje nutartyje nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, apygardos teismas neturi pagrindo konstatuoti esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, dėl kurių skundžiamą nutartį reikėtų keisti, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartis paliktina galioti.

Dėl advokato išlaidų atlyginimo

8. ANK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

8.1. Pažymėtina, kad apeliacine tvarka skundas buvo nagrinėjamas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto L. Š. kaltės ir nuobaudos skyrimo. Šiuo procesiniu sprendimu pateiktas apeliacinis skundas yra atmetamas ir skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, t. y. administracinio nusižengimo teisena L. Š. pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą nenutraukta, todėl jam priteisti jo patirtas išlaidas advokato paslaugoms atlyginti nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartį nepakeistą ir L. Š. atstovo advokato V. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.