Teisora
Registruotis

Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2022-10-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-246-744/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-06-10Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2022-10-26Šiaulių apygardos teismas
  3. T-208-304/2023Nutartis · 2023-06-30Telšių apylinkės teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-10-26
Bylos Nr.
1A-246-744/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20708-2021-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gražvydas Poškus, Laisvydas Zederštremas, Nerijus Masiulis
Nuteistasis
V. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-246-744/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20708-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.2.20.13; 1.2.25.4.3; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.4; 2.1.14; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.3
(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 26 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Jolantai Plungienei,dalyvaujant prokurorui V. B.,nuteistajam V. R. ir jo gynėjui advokatui M. Š.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje bei 243 straipsnyje, ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį (2021 m. birželio 24 d. padaryta nusikalstama veika) – laisvės atėmimu 7 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį (2021 m. rugsėjo 13 d. padaryta nusikalstama veika) – laisvės atėmimu 7 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį – areštu 50 parų; paskirtos bausmės subendrintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu dalinio sudėjimo būdu, arešto bausmę Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu pakeitus laisvės atėmimu, ir paskirtas laisvės atėmimas 10 mėnesių 15 dienų; į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. birželio 24 d. iki 2021 m. birželio 25 d. – 2 dienos, ir nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. iki 2021 m. rugsėjo 14 d. – 1 diena, viso įskaitytos 3 dienos; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsnio 2 dalimi, V. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 5 metus, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 5 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Chrysler Jeep Grand Cherokee 3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 2789 Eur, ir automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 450 Eur, viso – 3239 Eur konfiskavimas; nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su vaizdo įrašais, prisegtą prie bylos 3 tomo galinio viršelio, nuspręsta palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą; kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta palikti galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. V. R. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis 2021 m. birželio 24 d. apie 13.13 val. (duomenys neskelbtini), ties gyvenamuoju namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas G. U. automobilį „Chrysler Jeep Grand Cherokee 3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į stovinčio automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinę dalį, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu sugadino automobilio galinį bamperį ir dešinės pusės galinį žibintą, tuo padarydamas 210 Eur turtinę žalą, iš eismo įvykio vietos pasišalino ir po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 13.14 val. iki 15.06 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje vartojo alkoholį, kai jam tą pačią dieną 17.45 val. buvo nustatytas 1,51 ir daugiau, tai yra mažiausiai 2,07 promilių neblaivumas.

2. Be to, V. R. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. rugsėjo 13 d. apie 19.20 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau, tai yra mažiausiai 2,65 promilių neblaivumas.

3. Be to, V. R. nuteistas už tai, kad jis Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. birželio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 5 metų laikotarpiui, būdamas 2020 m. liepos 17 d. Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriuje pasirašytinai supažindintas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis bei įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, 2021 m. birželio 24 d. apie 13.13 val. (duomenys neskelbtini), ties gyvenamuoju namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo G. U. automobilį „Chrysler Jeep Grand Cherokee 3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugsėjo 3 d. 17.13 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei 2021 m. rugsėjo 13 d. apie 19.20 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau, mažiausiai 2,65 promilių neblaivumas, ir taip vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. R. nesutinka su skundžiamu Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. birželio 10 d. nuosprendžiu dėl jo nubaudimo už 2021 m. birželio 24 d. eismo įvykio sukėlimą ir pasišalinimą iš eismo įvykio vietos bei dėl to, kad 2021 m. birželio 24 d. ir 2021 m. rugsėjo 13 d. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, taip pat nesutinka su jam paskirta bausme, prašo skirti jam švelnesnę bausmę.

4.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. R. nurodo, kad dėl 2021 m. birželio 24 d. eismo įvykio ir pasišalinimo iš eismo įvykio vietos jis yra visiškai nekaltas, nes prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, į jokį automobilį neatsitrenkė. Jis su kūmu A. B. 2021 m. birželio 24 d. buvo (duomenys neskelbtini). Jis ėjo į parduotuvę papildyti telefono sąskaitos, o kūmas norėjo susitikti su broliu, kuris dirba autodalių parduotuvėje, tačiau jo nerado. Todėl jie pajudėjo nuo parduotuvės, tačiau bevažiuojant kūmas pamatė žmogų, panašų į jo brolį, ir paprašė sustoti. Tad jis kiek pavažiavęs sustojo ir pažiūrėjęs į veidrodėlius atbuline eiga įvažiavo į kiemą, kuriame stovėjo daug žmonių. Jis važiuodamas atbulomis tikrai nepajuto jokio smūgio, o kūmas nepastebėjo jokios kitos mašinos. Kūmui tarp kieme buvusių žmonių neradus savo brolio, jie drąsiai išvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Po kiek laiko jie grįžo į (duomenys neskelbtini) miestelį prie tos pačios parduotuvės ir pasistatė mašiną į tą pačią vietą. Prie parduotuvės buvo ilgą laiką, vartojo alkoholį ir bendravo su daug žmonių ieškodamas pagalbos, nes sugedo automobilis, tačiau tie žmonės jam apie jokį eismo įvykį neužsiminė. Jaunuoliai, su kuriais buvo anksčiau susipykęs parduotuvėje, taip pat vartojo alkoholinius gėrimus prie to paties kiemo, tačiau prie jo priėję nebuvo, apie jokį eismo įvykį neužsiminė, todėl neaišku, ką jie nurodė policijos pareigūnams, gal net patys ir apgadino nukentėjusiosios automobilį. Apelianto teigimu, prie jo privažiavę policijos pareigūnai paprašė automobilio dokumentų. Policijos pareigūnai jam paaiškino, kad galimai jo vairuotas automobilis padarė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau jis su tuo nesutiko. Kadangi jis grįžo automobiliu į tą pačią vietą prie parduotuvės, nesislapstydamas ir nežinodamas, kad galimai yra padaręs eismo įvykį, todėl drąsiai bendravo su policijos pareigūnais, neigdamas padaręs nusikalstamą veiką. Pareigūnai patikrino jo neblaivumą alkotesteriu.

4.2. Apelianto tvirtinimu, policijos pareigūnas jam nenurodė eismo įvykio metu apgadinto automobilio modelio ir padarytų apgadinimų, neatliko akistatos su nukentėjusiąja, nepildė eismo įvykio deklaracijos, neužfiksavo automobilio padangų žymių kieme, nepatikrino nukentėjusiosios ir liudytojų blaivumo. Nuteistasis V. R. pažymi, kad ant apgadinto automobilio jo automobilio žymių ar dažų nerasta, ant jo automobilio šviežių apgadinimų taip pat nerasta. Apelianto nuomone, patys policijos pareigūnai surašė taip, kaip jiems reikėjo, nes apgadinto automobilio savininkė ir jos jaunuolis yra geri draugai su policijos pareigūnais R. B. ir M. V., kurie atvyko jo apklausti. Policijos pareigūnas R. B. į teismą liudyti neatėjo, tačiau su juo jis (V. R.) anksčiau turėjo panašių reikalų dėl automobilio apgadinimo, šis policijos pareigūnas jį nepagrįstai persekioja, 2022 m. rugsėjo 3 d. jį nepagrįstai nubaudė už vairavimą be teisių. Taigi, apelianto nuomone, teismas nepagrįstai jį nuteisė remdamasis liudytojų parodymais, o ne akivaizdžiais įrodymais.

4.3. Nuteistojo V. R. įsitikinimu, jis taip pat nepagrįstai nuteistas ir dėl 2021 m. rugsėjo 13 d. vairavimo, būnant neblaiviu. Byloje nebuvo apklaustas pagrindinis vairuotojas ir liudytojas K. K., kuris visą dieną 2021 m. rugsėjo 13 d. vairavo automobilį ir jį vežiojo. Jis policijos pareigūnams nuo pat pradžių sakė, kad automobilį vairavo K. K., kuris išėjo į netoliese esantį butą pjauti radiatorių ir netrukus parėjęs paliudys, kas vairavo automobilį. Jis dar paskambino K. K. ragindamas greičiau grįžti prie automobilio, bet kai jis grįžo jo (V. R.) ir policijos pareigūnų nebebuvo. Tai galima pamatyti peržiūrėjus parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo kameras. Tačiau policijos pareigūnai nelaukė K. K. ir išvežė jį į ligoninę, nes jis blogai jautėsi, nepastovėjo dėl alkoholio ant kojų, jam buvo silpna, trūko oro, normaliai nesugebėjo ištarti žodžių ir atsakyti į klausimus.

4.4. Apeliantas nurodo, kad liudytojas G. J. liudija prieš jį, nes G. J. su draugais buvo (duomenys neskelbtini) koplyčios aikštelėje, kai K. K. ten buvo sustojęs į tualetą. Tuo metu jis (V. R.) atsibudo ir išlipo iš mašinos taip pat nusišlapinti, bet jį pamatė G. J., todėl jis greitai įlipo atgal į automobilį, kur automobilio gale gulėjo S. Jis paragino K. važiuoti greičiau į (duomenys neskelbtini), nes nenorėjo susitikti tų piliečių, kad nekiltų konfliktas dėl senų reikalų, ir paprašė K., kad nuvažiuotų už parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, jog jis galėtų nusišlapinti ir parūkyti. K. sustojo (duomenys neskelbtini) gatvėje už parduotuvės ir pasiėmęs pjūklą išėjo pjauti į gretimą namą radiatorių. Tuo tarpu prie jo (V. R.) privažiavo G. J., kuris jam grasino susidorojimu dėl senų reikalų. Kadangi jis nenorėjo su G., kuris buvo labai agresyvus, bendrauti, mano, kad G. J. jam specialiai iš keršto iškvietė policijos pareigūnus. Jam tuo metu pasidarė labai silpna, vargino dusulys ir galvos skausmas. Automobilyje tuo metu miegojęs S. liudijo, kad nematė K., nes visą laiką, kol jie (V. R., S. ir E.) baliavojo pavėsinėje už namo, K. sėdėjo automobilyje, kuris iš pavėsinės nesimatė. K. matė tik E., kuris parvedė jį (V. R.) į automobilį, nes pats paeiti dėl išgerto alkoholio jis nebegalėjo. Automobilyje jis iš karto užmigo, pabudo tik (duomenys neskelbtini) aikštelėje.

4.5. Nuteistojo V. R. teigimu, byloje nebuvo apklausti liudytojai K. ir E., taip pat kiti liudytojai, kurie liudijo jo nenaudai, tačiau nesugebėjo net 5 kartus atvykti į teismą, taip pat jis buvo prašęs policijos pareigūnų peržiūrėti vaizdo kamerų įrašus prie (duomenys neskelbtini) koplyčios aikštelės, prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) ir prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau jis buvo nepagrįstai be jokių įrodymų pripažintas kaltu už nusikalstamas veikas, kurių jis nepadarė, ir jam paskirta pati griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių 15 dienų. Jis dalyvavo teismo posėdžiuose, net ir tada, kai jam buvo lūžusi koja ir jis kentė didelius kojos skausmus, norėjo, kad byla būtų kuo greičiau išnagrinėta, todėl nesupranta, kodėl jam skirta tokia didelė bausmė. Dėl automobilio vairavimo, neturint teisės tai daryti, jis visiškai prisipažino ir labai gailisi. Šiuo metu gyvena su drauge, kuri yra nukentėjusi eismo įvykyje, kurio metu žuvo jos mažas sūnus ir vyras, o ji tapo neįgali. Jis labai ją užjaučia, ja rūpinasi, padeda finansiškai ir morališkai, supranta, kad negalima sėsti už vairo neturint teisės vairuoti. Jis turi gerai apmokamą darbą, moka jam skirtas administracines nuobaudas.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į nuteistojo V. R. apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

6. Teismo posėdžio metu nuteistasis V. R. ir jo gynėjas advokatas Modestas Švažas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras V. B. prašė nuteistojo V. R. apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

8. Nuteistasis V. R. apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2021 m. birželio 24 d. padaryta nusikalstama veika ir 2021 m. rugsėjo 13 d. padaryta nusikalstama veika), mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį nuteisė už šių nusikalstamų veikų padarymą, nes, šių jam inkriminuotų veikų jis neatliko. Be to, apelianto nuomone, jam paskirta per griežta bausmė. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl įrodymų vertinimo ir V. R. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (dėl 2021 m. birželio 24 d. ir 2021 m. rugsėjo 13 d. padarytų nusikalstamų veikų)

9. Pažymėtina, kad įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo ar jo gynėjo lūkesčių, nėra nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės.

10. Įvertinus bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas V. R. inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2021 m. birželio 24 d. ir 2021 m. rugsėjo 13 d. padarytos nusikalstamos veikos), padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė dėl V. R. kaltės padarius šiuos jam inkriminuotus nusikaltimus. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. R. kaltu padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, tai yra apklausė patį nuteistąjį (tuo metu – kaltinamąjį) V. R., liudytojus M. V., A. B., E. G., Ž. P., O. M., S. B., G. J., R. U., R. J., S. L., D. J., G. U., ištyrė (išvardino) dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Teismas tyrė bei analizavo tiek V. R. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – V. R. teisinančius – įrodymus (paties V. R. parodymus). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, visos bylos aplinkybės išsamiai išnagrinėtos, laikantis objektyvumo, teisingumo ir rungimosi principų. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo V. R. kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2021 m. birželio 24 d. ir 2021 m. rugsėjo 13 d. padarytos nusikalstamos veikos), pagrįsta nuosprendyje išdėstytų bei įvertintų įrodymų visetu.

11. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

12. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, V. R. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2021 m. birželio 24 d. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, taip pat už tai, kad 2021 m. rugsėjo 13 d. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

13. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme V. R. savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nepripažino. Pirmosios instancijos teismo posėdyje V. R. parodė, kad jis 2021 m. birželio 24 d., būdamas blaivus, (duomenys neskelbtini) vairavo G. U. priklausantį automobilį, tačiau jokio eismo įvykio nesukėlė, jokio automobilio nepagadino, o 2021 m. rugsėjo 13 d. jis vartojo alkoholinius gėrimus, todėl automobilį vairavo ne jis, o K. K. (2 t., b. l. 138-139, 147-148, 178-179, 189-190, 195, 3 t., b. l. 71-72). Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šiuos V. R. parodymus ir vadovavosi liudytojų E. G., Ž. P., M. V., G. U., G. J., O. M., S. B., R. J., S. L., D. J., S. M. parodymais, o taip pat rašytine bylos medžiaga, ir jų pagrindu nustatė, kad V. R. 2021 m. birželio 24 d. apie 13.13 val. (duomenys neskelbtini), ties gyvenamuoju namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas G. U. automobilį ir važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į stovinčio automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinę dalį, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadino pastarąjį automobilį, tuo padarydamas 210 Eur turtinę žalą, iš eismo įvykio vietos pasišalino ir po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 13.14 val. iki 15.06 val., metu nenustatytoje vietoje vartojo alkoholį, kai jam tą pačią dieną 17.45 val. buvo nustatytas 1,51 ir daugiau (mažiausiai 2,07 promilių) neblaivumas; taip pat 2021 m. rugsėjo 13 d. apie 19.20 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau (mažiausiai 2,65 promilių) neblaivumas.

14. Kaip jau minėta, nuteistasis V. R., ginčydamas savo kaltę dėl 2021 m. birželio 24 d. padarytos nusikalstamos veikos, tiek duodamas parodymus, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad jis nepagrįstai nubaustas už tai, kad sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, nes prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, į jokį automobilį neatsitrenkė, vairuodamas automobilį nepajuto jokio smūgio. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad V. R. už tai, kad 2021 m. birželio 24 d. 13.40 val., (duomenys neskelbtini), ties gyvenamuoju namu Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo transporto priemonę ir atsitrenkė į kitą stovinčią transporto priemonę, taip ją apgadindamas, iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai ar transporto priemonės savininkui, jau yra nubaustas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko L. D. 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 3 dalį (1 t., b. l. 188-191). Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje V. R. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2021 m. birželio 24 d. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šie V. R. administracinio nusižengimo byloje ir šioje byloje inkriminuoti 2021 m. birželio 24 d. padaryti teisės pažeidimai nėra tarpusavyje tapatūs, V. R. buvo nubaustas administracine tvarka ir nuteistas skundžiamu teismo nuosprendžiu už savo pobūdžiu visiškai skirtingus teisės pažeidimus. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo kalbėti apie draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principo non bis in idem pažeidimą. Šioje byloje dvigubo baudimo draudimo principas nėra pažeistas. Nors nusikalstama veika, už kurią V. R. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, ir veika, už kurią jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra susijusios, tačiau yra netapačios pagal objektyviuosius ir subjektyviuosius sudėčių požymius.

Žemesnės instancijos teismas

15. Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojai Ž. P. ir E. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad birželio mėnesį, tikslios įvykio datos nepamena, būdami kieme išgirdo bumbtelėjimo garsą ir išbėgę į gatvę pamatė apgadintą savo automobilį (buvo apgadinta galinė automobilio dalis, išdaužta lempa, sugadintas bamperis) bei dideliu greičiu nuvažiuojantį smėlio spalvos visureigį. Automobilyje sėdėjo du žmonės. E. G. bandė vytis automobilį, tačiau automobilis nuvažiavo, todėl jie iškvietė policijos pareigūnus, kuriems papasakojo įvykio aplinkybes. Liudytojo E. G. manymu, vairuotojas buvo su kepure, neaukšto ūgio, su mėlynais marškinėliais, šviesiais plaukais. Prie parduotuvės grįžus tam pačiam automobiliui, sugrįžo ir policijos pareigūnai bei sulaikė V. R., kuris buvo akivaizdžiai girtas (3 t., b. l. 74-75). Liudytoja (policijos pareigūnė) M. V. pirmosios instancijose teisme parodė, jog galimai birželio 24 d. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, iš kurio vietos pasišalino kaltininkas. Nuvykus į įvykio vietą pasitiko pranešėja ir jos sugyventinis, kurie nurodė, jog pasišalinęs automobilis buvo smėlio spalvos, užsienietiškais numeriais. Po kiek laiko buvo gautas papildomas pranešimas, kad prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) yra atvažiavęs tas pats automobilis ir tas pats vairuotojas. Apžiūrėjus parduotuvės vaizdo stebėjimo kameros įrašus, iš jų matėsi, kaip įvyko eismo įvykis ir kad vėliau prie parduotuvės atvyko tas pats asmuo. Ant pranešėjos automobilio matėsi apgadinimai – sugadinti galinis bamperis ar žibintas. Grįžus prie parduotuvės, V. R. stovėjo prie automobilio, o automobilyje sėdėjo kitas vyriškis. V. R. buvo pasiūlyta nusistatyti girtumą, tačiau jis pūtė tik vieną kartą, o antrą kartą nebegalėjo pūsti dėl sveikatos būklės, todėl buvo nuvežtas į ligoninę, kur buvo paimtas kraujo mėginys girtumui nustatyti (3 t., b. l. 72-73). Liudytojas G. U. pirmosios instancijos teisme parodė, kad buvo davęs suremontuoti savo automobilį V. R., tačiau V. R. automobilio nesutvarkė, nes įvyko byloje nagrinėjamas įvykis, šiuo metu automobilis jam yra grąžintas, žala nepadaryta (3 t., b. l. 118-119). Iš esmės tokius pačius parodymus liudytojai Ž. P., E. G., M. V., G. U. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 79-80, 87-88, 93-94, 112-113).

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi šių liudytojų viso proceso metu duotus parodymus kitų bylos duomenų kontekste, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais patikėjo ir rėmėsi spręsdamas dėl V. R. kaltės 2021 m. birželio 24 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Liudytojų Ž. P., E. G., M. V. ir G. U. duoti parodymai yra iš esmės nuoseklūs, logiški ir aiškūs, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais (BPK 20 straipsnio 2 dalis) – tai liudytojos policijos pareigūnės M. V. 2021 m. birželio 24 d. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 8-9), 2021 m. birželio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje (1 t., b. l. 59-69); 2021 m. birželio 25 d. V. R. asmens apžiūros protokole (1 t., b. l. 116-120); 2021 m. liepos 9 d., 2021 m. liepos 13 d., 2021 m. liepos 22 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose (1 t., b. l. 122-126, 127, 135), vaizdo įrašų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apžiūros protokole (1 t., b. l. 139-142), 2021 m. birželio 24 d. V. R. neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio šaknelėse (1 t., b. l. 147-149), 2021 m. birželio 24 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 216 (1 t., b. l. 151), 2021 m. birželio 29 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 155), 2021 m. birželio 24 d. eismo įvykio vietos schemoje ir fotolentelėje (1 t., b. l. 173-180), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko L. D. 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 188-191) užfiksuoti duomenys. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią nuteistojo V. R. kaltę dėl jam inkriminuojamos 2021 m. birželio 24 d. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo jais nesiremti.

17. Nuteistasis V. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad 2021 m. birželio 24 d. jis grįžo automobiliu į tą pačią vietą (duomenys neskelbtini) miestelyje prie parduotuvės, nesislapstė, vartojo alkoholį ir bendravo su daug žmonių, ieškodamas pagalbos, nes sugedo automobilis, nežinojo, kad galimai yra padaręs eismo įvykį, todėl drąsiai bendravo su policijos pareigūnais, neigdamas padaręs nusikalstamą veiką. Tačiau teisėjų kolegija, atsakydama į šiuos apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad tokie apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina nuteistojo akcentuojamos aplinkybės, jog eismo įvykio nebuvo, ir nepaneigia nuteistojo kaltės 2021 m. birželio 24 d. vartojus alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

18. Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojas G. J. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad praėjusių metų vasarą, vakare, važiuojant keliu (duomenys neskelbtini), pastebėjo tamsų „VW Passat“ automobilį, kuris kelyje važiavo vingiais, žiede kliudė salelę, prieš eismą nusuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, vos neatsitrenkė į bortelius. Apvažiavęs žiedą, jis nuvažiavo paskui minėtą automobilį. Sustojus ir priėjus prie automobilio „VW Passat“, jo vairuotojas pradėjo veržtis lauk iš automobilio, šaukti, grasinti, kibo į atlapus, jie stumdėsi, nes vairuotojas norėjo pasišalinti, todėl paskambino į policiją. Vairuotojas buvo agresyvus, nuo jo jautėsi alkoholio kvapas. Liudytojas G. J. atpažino, kad automobilį vairavo tas pats salėje sėdintis asmuo (V. R.) (3 t., b. l. 76-77). Liudytojai O. M. ir S. B. parodė, kad pradėjus tarnybą, gavo iškvietimą, kad pilietiški žmonės sustabdė neblaivų vairuotoją. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) gatvę, ties parduotuve „(duomenys neskelbtini)“ ant šaligatvio sėdėjo V. R.. Įvykio vietoje buvę liudytojai nurodė, kad sekė V. R. iš paskos, nes jis, vairuodamas automobilį, vinguriavo po kelią, todėl užstatė automobiliui kelią bei saugojo, kad vairuotojas nepasišalintų. Nors pats V. R. nurodė, kad jis nevairavo, teigė, kad vairavo kažkas kitas, tačiau tiksliai nurodyti negalėjo. Buvo tikrinamas blaivumas, V. R. pūtė į alkotesterį, tačiau jam nesisekė, tada buvo nuspręsta kitu ekipažu jį nuvežti į ligoninę, kur buvo nustatytas jo neblaivumas. Automobilyje buvo dar vienas neblaivus asmuo, jo paklausus jo, kas vairavo automobilį, asmuo nurodė, kad vairavo V., teigė jog važiavo iš kažkokio kaimo (3 t., b. l. 75-76). Liudytojas R. J. pirmosios instancijos teisme parodė, jog 2021 m. rugsėjo 13 d. ryte davė mašiną V. R., kad šis pakeistų kairės pusės veidrodėlį. V. R. mašiną pasiėmė iš jo namų kiemo. Vakare jam paskambino policija ir pasakė, kad jo automobilis yra policijos kieme (3 t., b. l. 77). Liudytojas S. L. pirmosios instancijos teisme parodė, kad (duomenys neskelbtini) kaime jis, E., B. ir V. R. vartojo alkoholinius gėrimus. V. R. į (duomenys neskelbtini) kaimą atvažiavo vienas su tamsia mašina Išgėrę jie dviese išvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir daugiau nieko neatsimena, pabudo laukuose (duomenys neskelbtini) ir nežino, kaip ten atsidūrė. K. K. nematė, važiavo dviese su V. (3 t., b. l. 77-78). Liudytojas D. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad V. R. jam skambino ir prašė padėti, prašė prisipažinti, kad automobilį vairavo būtent jis, tačiau jis atsisakė (3 t. b. l. 88). Iš esmės tokius pačius parodymus liudytojai G. J., O. M., S. B., R. J., S. L., D. J. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 104-105, 2 t., b. l. 40-41, 50-51, 62-63, 68-69, 74-75).

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi šių liudytojų viso proceso metu duotus parodymus kitų bylos duomenų kontekste, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais patikėjo ir rėmėsi spręsdamas dėl V. R. kaltės 2021 m. rugsėjo 13 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Liudytojų G. J., O. M., S. B., R. J., S. L. ir D. J. duoti parodymai yra iš esmės nuoseklūs, logiški ir aiškūs, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais (BPK 20 straipsnio 2 dalis) – tai liudytojo S. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2021 m. rugsėjo 13 d. važiuodamas automobiliu pastebėjo tamsios spalvos automobilį „VW Passat“, kurio vairuotojas nerodė posūkių signalų, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, važiavo per visą kelią, todėl kilo įtarimas, kad automobilio vairuotojas yra apsvaigęs nuo alkoholio. Privažiavus prie sustojusio „VW Passat“ automobilio, pamatė, kad jame be vairuotojo dar buvo keleivis. VW Passat“ automobilio vairuotojas išlipęs elgėsi agresyviai, todėl buvo iškviesti policijos pareigūnai (2 t., b. l. 34-35), liudytojo policijos pareigūno O. M. 2021 m. rugsėjo 13 d. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 21-22), 2021 m. rugsėjo 14 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje (2 t., b. l. 22-30), 2021 m. rugsėjo 13 d. alkotesterio šaknelėse (1 t., b. l. 79), 2021 m. rugsėjo 13 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 231 (1 t., b. l. 80), 2021 m. rugsėjo 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 82) užfiksuoti duomenys. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią nuteistojo V. R. kaltę dėl jam inkriminuojamos 2021 m. birželio 13 d. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo jais nesiremti.

20. Nuteistasis V. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad apgadinto automobilio savininkė ir jos jaunuolis (liudytojai Ž. P. ir E. G.) yra geri draugai su policijos pareigūnais R. B. ir M. V., kurie atvyko jo apklausti. Be to, nors policijos pareigūnas R. B. į teismą liudyti neatėjo, tačiau su juo jis (V. R.) anksčiau turėjo panašių reikalų dėl automobilio apgadinimo, šis policijos pareigūnas jį nepagrįstai persekioja, 2022 m. rugsėjo 3 d. jį nepagrįstai nubaudė už vairavimą be teisių. Liudytojas G. J. taip pat jį nepagrįstai apkalbėjo ir specialiai iš keršto iškvietė policijos pareigūnus. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog liudytojai Ž. P., E. G. ir M. V., taip pat liudytojai G. U., G. J., O. M., S. B., R. J., S. L., D. J. galėjo apkalbėti nuteistąjį V. R., apkaltinti jį nusikaltimo padarymu ir dėl to būtų davę neobjektyvius parodymus. Liudytojai parodymus pirmosios instancijos teisme davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Liudytojų duoti parodymai buvo iš esmės nuoseklūs viso proceso metu, logiški ir aiškūs, vieni kitus papildantys, todėl laikytini patikimais, nes juos patvirtina ir kiti byloje surinkti faktiniai duomenys. Tai, kad V. R. yra turėjęs reikalų su policijos pareigūnu R. B., savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad šioje byloje apklausti liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi ir davė nepatikimus parodymus.

21. Nuteistasis V. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad policijos pareigūnas jam nenurodė eismo įvykio metu apgadinto automobilio modelio ir padarytų apgadinimų, neatliko akistatos su nukentėjusiąja, nepildė eismo įvykio deklaracijos, neužfiksavo automobilio padangų žymių kieme, nepatikrino nukentėjusiosios ir liudytojų blaivumo. Atsakant į šiuos apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad tai, kokie ikiteisminio tyrimo veiksmai turi būti atlikti, renkant, tikrinant ir vertinant reikšmingus bylai duomenis, sprendžia ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras, kas ir buvo šiuo atveju padaryta.

22. Nuteistasis V. R., ginčydamas savo kaltę dėl 2021 m. rugsėjo 13 d. padarytos nusikalstamos veikos, apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nebuvo apklaustas pagrindinis vairuotojas ir liudytojas K. K., kuris visą dieną 2021 m. rugsėjo 13 d. vairavo automobilį ir jį vežiojo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas taip pat išreiškė pageidavimą apklausti minėtą liudytoją teisme, tačiau teisėjų kolegija netenkino šio prašymo, nes pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių iškviesti šį liudytoją į teismo posėdį, nuteistajam taip pat buvo suteikta galimybė pačiam šį liudytoją pakviesti į posėdį, tačiau to padaryti nepavyko. Be to, nuteistojo V. R. kaltė 2021 m. rugsėjo 13 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų jau minėtų įrodymų visetu.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas, o įrodinėjimo procesas neturi ir negali būti begalinis. Teismas kiekvienu atveju turi teisę nuspręsti dėl įrodymų pakankamumo. Nagrinėjamu atveju, kaip jau aptarta, V. R. kaltei dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų pagrįsti pakanka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, kurie tarpusavyje sudaro logiškai bei nuosekliai susijusią įrodymų grandinę. Nors, nuteistojo V. R. teigimu, byloje nebuvo apklausti jo nurodyti liudytojai K. ir E., taip pat kiti liudytojai, kurie liudijo jo nenaudai, tačiau nesugebėjo net 5 kartus atvykti į teismą, taip pat nebuvo peržiūrėti vaizdo kamerų įrašai prie (duomenys neskelbtini) koplyčios aikštelės, prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) ir prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje atlikti visi procesiniai veiksmai, kuriais surinktas pakankamas įrodymų kiekis, leidžiantis daryti pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir kad jas padarė būtent V. R.. Vadovaudamasi anksčiau paminėtų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis V. R. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius, kurie, beje, aiškiai atskleidžia jo veikimą tiesiogine tyčia.

24. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. birželio 10 d. nuosprendį ir V. R. išteisinti dėl veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (dėl 2021 m. birželio 24 d. ir 2021 m. rugsėjo 13 d. padarytų nusikalstamų veikų), nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, iš esmės visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistajam V. R. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, nesant esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus.

Dėl BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos

25. Nuteistasis V. R. apeliaciniu skundu iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nuteisdamas V. R. dėl visų jam pagal BK 243 straipsnį inkriminuotų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių pirmosios instancijos teismas pažeidė non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principą.

26. Kaip jau minėta, V. R. pagal BK 243 straipsnį nuteistas už tai, kad jis, esant jam paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei – uždraudimui naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 5 metų laikotarpiui, būnant 2020 m. liepos 17 d. Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriuje pasirašytinai supažindintas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis bei įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, 2021 m. birželio 24 d. apie 13.13 val. (duomenys neskelbtini), ties gyvenamuoju namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo G. U. automobilį „Chrysler Jeep Grand Cherokee 3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugsėjo 3 d. 17.13 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei 2021 m. rugsėjo 13 d. apie 19.20 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau (mažiausiai 2,65 promilių neblaivumas), ir taip vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. R. BK 243 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika inkriminuota po to, kai jis jau buvo nubaustas administracine tvarka pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2021 m. birželio 24 d. ir 2021 m. rugsėjo 3 d. vairavo automobilį, kai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones.

27. Draudimo antrą kartą bausti už tą patį teisės pažeidimą principas įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, skelbiančiame, kad niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-697/2022, 2K-42-511/2022, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-628/2019).

28. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad principas non bis in idem reiškia ir tai, jog jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, tai yra jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį nusižengimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai).

29. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką non bis in idem principo pažeidimas konstatuojamas ne tik tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas, bet ir kai antrą kartą persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus. Šio principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fischer prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97). Vertinant veikų tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jų teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum, o ne idem crimen (2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Kiiveri prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Sismanidis ir Sitaridis prieš Graikiją, peticijos Nr. 66602/09 ir 71879/12; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Mihalache prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10, ir kt.).

30. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad non bis in idem principo įtvirtinimo tikslas yra uždrausti ne tik nubaudimą už tą pačią veiką, dėl kurios baudžiamasis procesas buvo pabaigtas galutiniu sprendimu, bet ir baudžiamojo proceso dėl tokios veikos pakartojimą, kad administraciniai teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-29-942/2016, 2K-64-511/2021, 2K-2-697/2022, 2K-42-511/2022).

31. Iš bylos matyti, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. birželio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu V. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ir jam, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirtas 50 parų areštas, V. R. taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 5 metų laikotarpiui. Šis teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2020 m. liepos 14 d. (2 t., b. l. 109-119, 3 t., b. l. 65-67). Byloje nustatyta, kad, šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, nepaisant to, kad buvo paskirta minėta baudžiamojo poveikio priemonė, o pats V. R. buvo 2020 m. liepos 17 d. Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriuje pasirašytinai supažindintas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis bei įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (1 t., b. l. 36-46, 158-165), V. R. vairavo automobilį 2021 m. birželio 24 d., 2021 m. rugsėjo 3 d., o 2021 m. rugsėjo 13 d. vairavo dar ir būdamas neblaivus.

Žemesnės instancijos teismas

32. Iš bylos medžiagos matyti, kad už tai, jog 2021 m. birželio 24 d., 2021 m. rugsėjo 3 d. ir 2021 m. rugsėjo 13 d. vairavo transporto priemonę, kai ši teisė buvo atimta, V. R. nubaustas administracine tvarka pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį (1 t., b. l. 188-191, 198-199, 2 t., b. l. 105-107). Be to, dėl vairavimo 2021 m. birželio 24 d. ir 2021 m. rugsėjo 13 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariate V. R. pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal požymius nusikalstamų veikų, nustatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje (1 t., b. l. 8-9, 14-15, 21-22, 2 t., b. l. 109-119), vėliau šie ikiteisminiai tyrimai buvo sujungti (1 t., b. l. 53-54, 56-57).

33. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro A. L. 2021 m. lapkričio 8 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dalyje dėl vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę 2021 m. birželio 24 d. nutrauktas, V. R. nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, požymių (1 t., b. l. 47-51). Prokuroras nutarime pažymėjo, kad vairavimas 2021 m. birželio 24 d., 2021 m. rugsėjo 3 d. ir 2021 m. rugsėjo 13 d. yra trunkamojo pobūdžio veikos, tačiau vairavimas 2021 m. birželio 24 d. buvo pirmas kartas ir dar neturėjo sistemingumo kriterijaus. Tik pasikartojantys nauji atvejai 2021 m. rugsėjo 3 d. ir 2021 m. rugsėjo 13 d. patvirtina, kad V. R. piktybiškai nesilaiko draudimo ir sistemingai nevykdo jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės.

34. Tačiau baigus ikiteisminį tyrimą, ši byla 2021 m. gruodžio 22 d. buvo perduota nagrinėti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams, joje V. R. buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 243 straipsnį, kad jis būdamas teistas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. birželio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 5 metų laikotarpiui, taip pat būdamas 2020 m. liepos 17 d. Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriuje pasirašytinai supažindintas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis bei įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, 2021 m. birželio 24 d. ir 2021 m. rugsėjo 3 d. vairavo automobilį, o 2021 m. rugsėjo 13 d. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau, mažiausiai 2,65 promilių neblaivumas, ir taip vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Taigi V. R. į kaltinimą pagal BK 243 straipsnį buvo įtraukti vairavimo 2021 m. birželio 24 d. ir 2021 m. rugsėjo 3 d. atvejai, nors, kaip jau minėta, Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro A. L. 2021 m. lapkričio 8 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dalyje dėl vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę 2021 m. birželio 24 d. buvo nutrauktas, V. R. nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, požymių, be to, už 2021 m. birželio 24 d. ir 2021 m. rugsėjo 3 d. vairavimą, neturint teisės vairuoti transporto priemones, V. R. buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Pirmosios instancijos teismas už tai V. R. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 243 straipsnį.

Žemesnės instancijos teismas

35. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju V. R. nubaudimą pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį (2021 m. birželio 24 d. ir 2021 m. rugsėjo 3 d. vairavimo atvejai) ir jo nuteisimą pagal BK 243 straipsnį nulėmė tos pačios vairavimo 2021 m. birželio 24 d. ir 2021 m. rugsėjo 3 d. neturint tam teisės faktinės aplinkybės, – V. R. inkriminuotos esminės ir teisiškai reikšmingos faktinės veikų aplinkybės – padarymo vieta, laikas ir padarymo būdas – tos pačios. Jos buvo žinomos tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek bylą nagrinėjant teisme. Taigi, nepaisant to, kad nutarimai, kuriais V. R. buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu buvo įgiję res judicata galią (neatšaukiami, tai yra nebegali būti skundžiami pasinaudojant ordinarinėmis teisinės gynybos priemonėmis), nuteisiant pagal BK 243 straipsnį V. R. buvo antrą kartą nubaustas už veikas, kurių esminės faktinės aplinkybės sutampa, ir taip buvo pažeistas non bis in idem principas.

36. Atsižvelgiant į EŽTT ir Lietuvos teismų praktiką, pagal kurią administraciniai nusižengimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, BK 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu, taikoma ir tuo atveju, kai asmeniui įsiteisėjo teismo ar kitos institucijos sprendimas dėl tapataus administracinio nusižengimo.

37. Teisėjų kolegija sprendžia, kad esminis non bis in idem principo ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimų pažeidimas šioje byloje ištaisytinas, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinant V. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, aplinkybes, kad V. R. 2021 m. birželio 24 d. apie 13.13 val. (duomenys neskelbtini), ties gyvenamuoju namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo G. U. automobilį „Chrysler Jeep Grand Cherokee 3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugsėjo 3 d. 17.13 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, nes jame išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

38. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. R. 2021 m. rugsėjo 13 d. ne tik kad vairavo automobilį, kai jam teismo sprendimu buvo uždrausta naudotis šia specialiąja teise, tačiau tai darė ir būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau, mažiausiai 2,65 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 79-80). Taigi V. R. nustatytas neblaivumas žymiai viršija ne tik leistiną vairuotojams normą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 promilės neblaivumo ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, tai yra vairavimas esant neblaiviam, kai neblaivumas yra didesnis nei 1,51 promilės, teismų praktikoje yra paprastai vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-942/2021). Tokį vertinimą lemia ir tai, kad kelių transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pats savaime užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Be to, nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą didina ir jos padarymo aplinkybės – važiavo miesto gatve, vis išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, taip sudarydamas pavojingas avarines situacijas (liudytojų S. M., G. J. parodymai). Akivaizdu, jog nuteistajam V. R., vairuojant tokiam neblaiviam, tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta skaudesnio eismo įvykio, tai yra tokio eismo įvykio, kurio metu būtų kliudytos transporto priemonės, ar sužaloti žmonės. Nuteistojo veiksmai buvo ne tik neatsakingi, pavojingi, bet ir piktybiški, nukreipti į BK 243 straipsnyje saugomų vertybių pažeidimą. Todėl teigti, jog 2021 m. rugsėjo 13 d. įvykis yra vienkartinis, nepiktybiškas ar nepakankamai pavojingas, nėra jokio pagrindo. Nagrinėjamu atveju nuteistojo padarytos veikos, vengiant atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, pavojingumo nepaneigia tai, kad V. R. yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Toks V. R. elgesys negali būti ignoruojamas, o jo padarytos veikos pavojingumas pakankamas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 243 straipsnį atsirasti. Todėl nagrinėjamu atveju V. R. pagrįstai buvo nuteistas pagal BK 243 straipsnį.

Dėl paskirtos bausmės

39. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. R. nesutinka su jam skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, mano, kad jam paskirta per griežta bausmė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020). Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Žemesnės instancijos teismas

40. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

41. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, baudžiama bauda arba areštu. Pirmosios instancijos teismas V. R. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2021 m. birželio 24 d. padaryta nusikalstama veika), nubaudė sankcijoje numatyta bausme – laisvės atėmimu 7 mėnesiams, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2021 m. rugsėjo 13 d. padaryta nusikalstama veika), – taip pat laisvės atėmimu 7 mėnesiams, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, - 50 parų arešto bausme.

42. Skirdamas bausmes nuteistajam V. R. pirmosios instancijos teismas iš esmės atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. V. R. padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 281¹ straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 243 straipsnis, 12 straipsnis), veikė tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas įvertino V. R. asmenybę, - tai, kad jis sistemingai daro analogiškus teisės pažeidimus ir jokių išvadų nedaro, yra teistas ir teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – V. R. padarytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nesukėlė žymesnių pasekmių, tačiau padarytos vairuojant padidinto pavojaus šaltinį, jo veiksmai kėlė grėsmę ne tik jam bei kartu važiavusiems asmenims, bet ir kitiems kelių eismo dalyviams, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti neigiamų pasekmių, veikos padarytos dėl atsainaus ir nerūpestingo požiūrio į girto vairavimą, už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės jokio teigiamo poveikio kaltinamojo elgesio korekcijai nepadarė, nes jis ir toliau sistemingai piktybiškai vairuoja transporto priemones, ne tik neturėdamas teisės tai daryti, bet ir būdamas neblaivus. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad yra viena nuteistojo V. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nuteistojo V. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Žemesnės instancijos teismas

43. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad V. R. praeityje ne kartą teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (2 t., b. l. 109-119), jam buvo paskirtos arešto bausmės, tačiau nepaisydamas to, nuteistasis V. R. padarė naujas nusikalstamas veikas. Taigi, kaip matyti V. R. nesugebėjo laikytis visuomenei priimtinų elgesio normų ir turėdamas neišnykusį teistumą, kas pagal BK 27 straipsnį vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, padarė naujas nusikalstamas veikas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, V. R. po šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką, tai yra vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, už ką jis nuteistas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. kovo 28 d. nuosprendžiu. Be to, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus, matyti, jog V. R. baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 105-107).

44. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo V. R. atžvilgiu bus pasiekti jam už abi nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, – arešto bausmę. Paskyrus švelnesnes bausmes, akivaizdu, kad tokia bausmės rūšis V. R. būtų per švelni, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Anksčiau išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis iš ankstesnio patyrimo nepasimoko, sistemingai kartoja tas pačias klaidas ir daro analogiškas nusikalstamas veikas, o jam skiriamos bausmės jo pozityvia linkme nekoreguoja.

45. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis (7 mėnesiai) yra artimas straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Teisėjų kolegija įvertinusi anksčiau aptartas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtoji bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu, už nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą nelaikytina neteisinga ar per griežta.

46. Apeliaciniame skunde nuteistojo V. R. nurodytos aplinkybės – tai, kad jis dalyvavo teismo posėdžiuose, net ir tada, kai jam buvo lūžusi koja ir jis kentė didelius kojos skausmus, kad dėl automobilio vairavimo, neturint teisės tai daryti, jis visiškai prisipažino ir labai gailisi, kad šiuo metu gyvena su drauge, kuri yra nukentėjusi eismo įvykyje, kurio metu žuvo jos mažas sūnus ir vyras, o ji tapo neįgali, kad jis labai ją užjaučia, ja rūpinasi, padeda finansiškai ir morališkai, kad supranta, jog negalima sėsti už vairo, neturint teisės vairuoti, kad jis turi gerai apmokamą darbą, moka jam skirtas administracines nuobaudas, – nėra pakankamas pagrindas lengvinti V. R. baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam už nusikalstamas veikas paskirtų bausmių pagrįstumo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jos paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

Žemesnės instancijos teismas

47. Vis dėlto, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo parinktu bausmės dydžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje padarymą. Pirmosios instancijos teismas V. R. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje padarymą, skyrė 50 parų arešto bausmę. BK 49 straipsnio 3 dalis numato, jog už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, o už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimties penkių parų arešto. Kadangi nusikalstama veika, numatyta BK 243 straipsnyje, priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis), todėl šiuo atveju V. R. maksimali arešto bausmė už nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnį, galėjo būti paskirta nedidesnė nei 45 paros arešto. Įvertinus jau aptartus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgiant į tai, kad V. R. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 243 straipsnyje priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų, nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia, nėra nustatyta V. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena V. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, V. R. skirtina 40 parų arešto bausmė. Atsižvelgus į tai kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dalyje dėl bausmės paskyrimo už nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymą (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

48. Pirmosios instancijos teismas bendrindamas V. R. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtas bausme vadovavosi BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, ir V. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį (2021 m. birželio 24 d. padaryta nusikalstama veika), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį (2021 m. rugsėjo 13 d. padaryta nusikalstama veika) ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį paskirtas bausmes subendrino jas iš dalies sudėdamas.

49. Tačiau V. R. veika, numatyta BK 243 straipsnyje, ir jo padaryta veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2021 m. rugsėjo 13 d. nusikalstama veika), padarytos vienus metu, tai yra sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, tai yra griežtesne pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2021 m. rugsėjo 13 d. padaryta nusikalstama veika) paskirta laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę pagal BK 243 straipsnį paskirtą arešto bausmę, ir ši subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bendrintina su skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2021 m. birželio 24 d. padaryta nusikalstama veika) paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, ir skirtina subendrinta bausmė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, keistina pirmosios instancijos nuosprendžio dalis, kuria subendrintos už atskiras nusikalstamas veikas V. R. paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

50. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

51. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nuteistajam V. R. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas. Apeliacinės instancijos teisme 2022 m. rugsėjo 28 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 6 punktu, prašoma iš V. R. valstybės naudai priteisti 115 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

52. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo V. R. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo nuosprendžiu nusprendė šį apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Gynėjas nuteistajam V. R. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, tai, kad bylos duomenimis nuteistasis V. R. nedirba (2 t., b. l. 127), kitų objektyvių duomenų apie nuteistojo turtinę padėtį byloje nėra, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašoma priteisti suma mažintina perpus iki 57,50 Eur ir išieškotina iš nuteistojo V. R. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 3 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo V. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. birželio 10 d. nuosprendį pakeisti:

iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti įrodyta pripažintos V. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, aplinkybes, kad V. R. 2021 m. birželio 24 d. apie 13.13 val. (duomenys neskelbtini), ties gyvenamuoju namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo G. U. automobilį „Chrysler Jeep Grand Cherokee 3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o 2021 m. rugsėjo 3 d. 17.13 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

V. R., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, paskirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę;

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, V. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį (2021 m. birželio 24 d. padaryta nusikalstama veika), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį (2021 m. rugsėjo 13 d. padaryta nusikalstama veika) ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių 15 dienų;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, V. R. už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje (2021 m. rugsėjo 13 d. padaryta nusikalstama veika) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams; šią subendrintą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinti su V. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį (2021 m. birželio 24 d. padaryta nusikalstama veika) paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, ir V. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš V. R. valstybės naudai 57,50 Eur (penkiasdešimt septynis eurus 50 centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Nerijus MasiulisGražvydas PoškusLaisvydas Zederštremas