- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-14
- Bylos Nr.
- eII-115-1251/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00094-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Linkevičienė
- Advokatai
- Petras Selilionis, Petras Selionis, Petras Seliulionis
ROIK: 25264421931 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.4; 21.11.3
2025 m. rugpjūčio 14 d.
dalyvaujant skundą padavusio juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovui vadovui A. M.,
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovams Deimantei Butavičiūtei, Donatui Miliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo A. T. 2025 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. 41-ANR_O-2671-2025 nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 25264421931).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato (toliau ir Šiaulių AVPK) vyresnysis tyrėjas A. T. 2025 m. vasario 28 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl savavališkai vykdomos tariamos savo teisės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kelio užtvaro sumontavimo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas pateikė skundą dėl Šiaulių AVPK 2025 m. vasario 28 d. nutarimo, kuriuo prašo: 1) panaikinti skundžiamą Nutarimą; 2) kuo skubiau nustatyti ir nubausti administracine tvarka (ANK 36 str. 1 d. 1 p., 518 str.) atsakingus asmenis, taip pat įpareigoti juos pašalinti jų padarytų neteisėtų veikų pasekmes, t. y. išmontuoti kelio užtvarą UAB ,,(duomenys neskelbtini)” priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Skunde nurodo: kad sutikimas dėl užtvaro statybos, kaip sandoris, turi turėti aiškius adresatus ir aiškiai pakankamai detaliai išreikštą davusio asmens valią. Nagrinėjamu atveju 2016 m. lapkričio 20 d. sutikimas adresuotas ne konkretiems (duomenys neskelbtini) gyventojams, o policijos komisariatui ir yra pakankamai abstraktus. Iš jo turinio matyti, kad jis nesukuria policijos komisariatui (juo labiau (duomenys neskelbtini) gyventojams ar kitiems asmenims) teisių ir pareigų, o tėra informacinio pobūdžio; kad sutikimas, susijęs su pareiškėjui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio nekilnojamojo turto - žemės sklypo panaudojimu privalo būti notarinės formos. CK 1.93 str. 3 dalis numato, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos ir įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, o formos nesilaikymas bet kokį sandorį daro negaliojantį; tam, kad sutikimas būtų įgyvendintas ir asmenys, gavę sutikimą, galėtų ne tik įrengti, bet ir eksploatuoti kelio užtvarą, jie privalo gauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kelio servitutą. Skunde taip pat pažymi, kad 2024 m. lapkričio 13 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” raštu el. laišku kreipėsi į (duomenys neskelbtini) gyventojus, reikalaudama nutraukti 2024 m. lapkričio 8 d. pastebėtus užtvaro įrengimo darbus, nurodydama, jog užtvaras įrengiamas neteisėtai, negavus sklypo savininko leidimo. Tačiau gyventojai ir toliau savavaldžiavo, nors jiems ir buvo aišku, kad jų veiksmai prieštarauja žemės sklypo savininko - UAB „(duomenys neskelbtini)“ valiai. Todėl policijos pareigūnas, priėmęs nutarimą, neturėjo pagrindo apsimesti, jog gyventojai kažko nesuprato, ar nenorėjo savavaldžiauti.
Atsiliepimas
3. Šiaulių AVPK pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato skundu nesutinka, prašo skundo netenkinti ir Šiaulių AVPK 2025 m. vasario 28 d. nutarimą Nr. 41-ANR_O-2671-2025 palikti nepakeistą. Nurodė, kad skundžiamame nutarime buvo teisingai konstatuota, jog administracinio nusižengimo byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, neabejotinai patvirtinančių, jog (duomenys neskelbtini) gatvių kampe, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams įrengiant pakeliamą kelio užtvarą buvo savavaldžiaujama, todėl administracinio nusižengimo teisena, pradėta administracinio nusižengimo byloje Nr. 25264421931, buvo nutraukta pagrįstai ir motyvuotai vadovaujantis LR ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu teisiniu pagrindu. Atsiliepime taip pat nurodo, jog nustatyta, kad pakeliamas kelio užtvaras, esantis (duomenys neskelbtini) gatvėje ties sankirta su (duomenys neskelbtini) gatve, buvo įrengtas žemės sklypo savininko leidimu, kurį pats leidimą davęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas ginčija, šis ginčas turėtų būti sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
4. Posėdžio metu pareiškėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Petras Seliulionis savo skundą palaikė visiškai, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad visos aplinkybės, kodėl jie nesutinka su nutarimu yra išdėstytos skunde. Iš skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad konkrečiai nenustatyti asmenys neteisėtai, ne savo žemėje įrengė užtvarą. Nutarime nurodyta, kad gyventojai nurodo, kad tam užtvarui įrengti buvo sutikimas. Mano, kad nutarimas neteisingas jau vien ir dėl to, kad jame nėra įvardyto konkretaus asmens. Mato, kad neva sutikimas remiasi 2016 m. lapkričio 20 d. susirinkimo klausimais. Mano, kad jei visi pažiūrėtų to susirinkimo protokolą, pamatytų, kad jo ketvirtas punktas skamba taip: ,,inicijuoti kelio užtvarų įrengimą siekiant pagerinti gyventojų saugumą“. Nurodo, kad inicijuoti ir pastatyti yra du skirtingi klausimai, kad iniciavimas turi vykti nustatyta tvarka, kad reikia kreiptis į žemės sklypo savininką, gauti jo sutikimą, nurodyti konkrečią vietą, užtvaro parametrus, kas administruos tą užtvarą. Atstovo advokato manymu iniciavimas nebuvo vertintas, tiesiog paėmė ir pastatė užtvarą, tada pasakė, kad buvo sutikima nors realiai jo nebuvo. Nėra aišku, kas statė užtvarą, ar apskritai tie asmenys dalyvavo susirinkime, ar jie turėjo teisę statyti. Taip pat nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. elektroniniu paštu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) gyventojus ir reikalavo nutraukti pastebėtus užtvaro įrengimo darbus, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieštarauja tokiems darbams. Mano, kad aplinkybė neva kažkas nežinojo, nesuprato, visiškai neatitinka tikrovės. Gyventojams buvo išsakyta pozicija, kad to daryti negalima ir tą užtvaro statybą reikia inicijuoti įstatymo nustatyta tvarka. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iniciavo 2024 m. lapkričio 12 d., 2024 m. gruodžio 14 d. ir išsiuntė pretenziją. Kai buvo padaryta užtvaros statyba, tada jau pradėjo kažką inicijuoti, kad gauti sutikimą ar nesutikimą. Nekomentuos dėl policijos komisariato sutikimo teisėtumo, ar policijos komisariatas turi duomenų ar gavo raštą. Mano, kad bet kokiu atveju turi būti derinamos užtvaro įrengimo sąlygos su savininku. Atkreipia teismo dėmesį, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra vienintelis šio žemės sklypo savininkas, jokie kiti asmenys neturi teisės į tą sklypą. Nei policijos komisariatas, nei kažkokie gyventojai neturi teisių į žemės sklypą ir jame kažką statyti. Užtvaro įrengimas nebuvo nutrauktas, net žemės sklypo savininkui prieštaraujant. Mano, kad nutarimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Jam asmeniškai žinomi K. T. ir A. G., kaip administracinį nusižengimą padarę asmenys ir jiems surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Mano, kad būtų tikslinga papildyti pateiktus prašymus ir iš Šiaulių apskrities VPK išreikalauti duomenis apie tai, ar nebuvo pradėta administracinio nusižengimo teisena kitiems asmenims, ne tik A. G. ir K. T.. Prašo panaikinti nutarimą, įpareigoti pareigūnus imtis veiksmų ir nubausti administracine tvarka atsakingus asmenis, taip pat įpareigoti juos pašalinti padarytas neteisėtų veiksmų pasekmes, išmontuoti kelio užtvarą.
5. Posėdžio metu pareiškėjo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovas A. M. nurodė, kad prieš 10 metų situacija buvo visiškai kita, nes pravažiuodavo vienas kitas tranzitinis automobilis. Šiuo metu tas pravažiavimas yra panaikintas. Automobiliai atvažiuodavo Pailių g. ir gal netyčia pravažiuodavo ir toliau nuvažiuodavo į aplinkkelį, dabar jau negalima pravažiuoti nes yra sumontuota užtvara, kuri yra nereikalinga. Visi gyventojai turi 100 proc. servitutą. Todėl gyventojai, kurie sugalvojo statyti ten kelio užtvarą turėjo informuoti gyventojus, taip pat ir jį, kad yra noras statyti kelio užtvarą. Reikėtų išdalinti visiems pultelius. Kai parašė servitutą pravažiavimui, tai gavosi, kad gyventojas gali važiuoti bet kuria gatve. Servituto apriboti nėra galima. Vienoje gatvėje, kai buvo susirinkimas, pasirašė tik 6 gyventojai, nes kiti nenorėjo. Tie, kurie neprisidės prie užtvaro statymo, turi teisę važiuoti keliu. Gyventojai, kurie neturi servituto nebeleidžia pravažiuoti gyventojams, kurie turi servitutus. Jo įmonė nusipirko žemės sklypą ir tame žemės sklype padarė sklypus nuosavų namų statybai. Žemės sklypus pardavė. Sklypai, kuriuose pastatyti nuosavi namai nebepriklauso jam. Gatvės, kuriomis važiuoja automobiliai norėdami patekti į savo nuosavus namus, nuosavybės teise priklauso jam. 2016 m. įvyko susirinkimas, į pirmą susirinkimą susirinko tik 10 žmonių. Kai buvo antras susirinkimas, tai susirinko 15 žmonių. Jei nesusirenka penktadalis gyventojų, tai susirinkimas yra laikomas niekinis. Susirinkimo pirmininkas buvo A. V.. Tą susirinkimą galėjo inicijuoti ir gyventojai, ir jis, tiksliai neatsimena. To susirinkimo metu svarstė užtvaro įrengimo klausimą. Buvo galvojama, kad užtvaras reikalingas tam, kad nevažinėtų svetimos mašinos, dėl saugumo. Jis siuntė sutikimą policijos komisariatui, kad būtų įrengtas užtvaras. Tą sutikimą siuntė, kad sužinotų policijos reakciją. Jis negavo iš policijos jokio atsakymo. Užtvaro statybos prasidėjo 2024 m. lapkričio mėn. Darbus pradėjo K. Z., tada prie jo priėjo ir pasakė, kad negalima statyti. Nuo 2016 m. iki 2024 m. nebuvo jokių užtvaro statybų. Po 2024 m. lapkričio 13 d., kai nusiuntė laišką dėl kelio užtvaro statymo, negavo jokių reakcijų iš gyventojų. Kai pasakė K. Z., tada jis darbus nutraukė. Praėjus keletui dienų, K. užtvarą įrenginėjo paslapčia, naktimis. Jis negyvena tame kvartale, tik būna, kad nuvyksta ten periodiškai kas porą savaičių, dirba ten kaip bendrijos pirmininkas. 2024 m. gruodžio 11 d. surašė pretenziją, nes užtvaras jau buvo pastatytas. Jis apie užtvarą sužinojo, nes jam skambino pasipiktinę žmonės. Be jo sutikimo nebuvo galima ateiti į jo sklypą ir ką nors daryti. Jam skambino to kvartalo gyventojai, kurie turi servituto teisę naudotis jo įmonei priklausančiais keliais. Gyventojai buvo labai pasipiktinę, nes turėdami servituto teisę negalėjo pravažiuoti. Užtvaras yra valdomas telefono numeriu, suvedant į sistemą arba pulteliu. Prieš statant užtvarą, privalėjo informuoti gyventojus, duoti jiems pultelius ar suvesti gyventojų telefono numerius į programą. Kiek žino jo telefonas yra prijungtas prie sistemos, kad atsidarytų užtvarą. Informaciją, kad jo telefonas yra prijungtas prie užtvaro sistemos sužinojo gavęs žinutę. Kiti gyventojai negali atidaryti užtvaro, nes jų numeriai nesuvesti į sistemą ir neturi pultelių. Jis sutvarkė visą kvartalą prieš tris metus ir pateikė sąskaitą 27,21 eurų. Tai iš (duomenys neskelbtini) sumokėjo tik vienas gyventojas. Nežino, kiek gyventojų turi galimybę atidaryti užtvarą.
6. Institucijos, priėmusios nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, atstovė Deimantė Butavičiūtė teismo posėdžio metu nesutiko su skundo reikalavimais ir prašė priimtą nutarimą palikti nepakeistą. Atsakydama į teismo klausimus nurodė, kad 2016 metais buvo gautas kreipimasis dėl užtvaro įrengimo. Administracinių nusižengimo bylų teisena nėra skirta turtiniams reikalams spręsti ir negali pakeisti civilinio proceso įstatymo. Mano, kad šiuo atveju pareiškėjas ir jo atstovas turėtų kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka ir įrodinėti, ar buvo pažeista teisė į nuosavybę. Sprendimai nėra galutiniai, teisme buvo pagarsinti sprendimai nubausti du asmenis ir buvo pasiūlyta sumokėti baudas, jei asmenys nesumokės baudų, tai bylos bus nagrinėjamos administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuje, todėl kol kas tie sprendimai nėra galutinai priimti. Kodėl vienas specialistas atsisakė patraukti administracinėn atsakomybėn, o kitas specialistas nusprendė patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, dėl to ji atsakymo neturi, nes ne ji priėmė sprendimus. Taip pat nurodė, kad iki 2023 m. buvo reikalingi sutikimai. Kai būdavo išduoti leidimai, tada ir buvo atliekami darbai. Užtvarų statymo darbų policija nevykdo. Jie važiuoja, peržiūri prašymus. Šiandien neturi informacijos, ar tuo metu buvo suteiktas leidimas. Šiandien išsiaiškino, kad užtvara buvo pastatyta 2024 metais. Ji sutikimų neišrašinėja, o dirba su administracinių nusižengimų bylomis. Jai nėra tiksliai žinoma, ar dabar policija išdavinėja sutikimus. Užtvarų įrengimo tvarkos ji nežino ir skundžiamo nutarimo nepriėmė.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas K. Z. parodė, kad buvo padarytas susirinkimas ir visi gatvės gyventojai nusprendė, kad šio užtvaro reikia. Pirminis susirinkimas buvo seniai, kuriame yra A. sutikimas. Praėjo laiko kol visi gyventojai susirinko, kol žmonės namus pasistatė, paskutinis susirinkimas buvo 2024 metais. Galutinis susirinkimas buvo 2024 m., į jį buvo kviečiami visi (duomenys neskelbtini) gyventojai. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tikslios susirinkimo datos neprisimena. Susirinkimai dažniausiai vykdavo K. T. iniciatyva. Iš K. T. gavo pranešimą apie susirinkimą. Nusprendė, kad reikalingas užtvaras. Į susirinkimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kviečiama nebuvo, nes leidimą turėjo iš ankščiau. Nusprendė, kad reikia gatvės užtvaro. Dėl užtvaro sutarė bendrai, kas parems pinigais, kas darbais. Jis visų gyventojų nepažįsta ir nežino, kas už ką buvo atsakingas. Jo darbas buvo paruošti skyles betonavimui. Jam reikėjo poliams išgręžti skyles, bet jų nepabaigė, nes atvyko A., darbus sustabdė ir jis tų darbų nepratęsė. Į gautą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. M. laišką sureagavo, darbus nutraukė, finansiškai prisidėjo, bet daugiau įrengiant užtvarą nedalyvavo. Kas pabaigė darbus, nežino. Pas jį yra aklina tvora. Kitiems pranešė apie darbų sustabdymą, bet kai leidimą turėjo nusprendė darbus pratęsti. Leidimą matė, kas ir kaip ten parašyta dabar nepasakys, bet leidimas suteiktas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių gyventojams leisti įrengti užtvarą, nurodyta (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojams, bet tiksliai nepasakys. Nežino, ar buvo kreiptasi į policiją, savivaldybę dėl darbų, ar užtvaro projektų. Bendrai darbus organizavo, kaip kiti pasiskirstė darbus, jis nežino. Jie nėra kažkokia instancija, yra (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenė, visi gyventojai susitarė ir nusprendė. Jo žiniomis užtvaras nėra ypatingas statinys ir jam kažkokių leidimų nereikia. Užtvaro pakėlimas valdomas telefonu, yra įrengtas mygtukas arba telefonu. Žino, kas valdo užtvaro pakėlimą, iš matymo žino žmogų, bet vardo, pavardės nepasakys. Yra asmuo atsakingas už gedimus. Jei gyvena (duomenys neskelbtini) g., važiuodamas užtvarą gali pakelti mygtuko pagalba. Užtvaro pakėlimas mygtuku greičiausiai dėl policijos, gaisrinės, kad būtų galimybė jiems pravažiuoti, šiukšlių mašinos, „Barbora“ prekės, bet kuris privažiavęs gali spustelti mygtuką ir pravažiuoti netrukdomas. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Susirinkimai yra (duomenys neskelbtini) gatvės, bet jų įvažiavimas yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir 44 m sklypo yra (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis iš (duomenys neskelbtini) gatvės važiuoja į (duomenys neskelbtini) gatvę. Jis su A. derino užstatymo zoną. Užstatymo zona pradžioje buvo iš (duomenys neskelbtini) gatvės, po to pakeitė ir įvažiavimą suderino su architekte iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Nėra savavališkai padaryta. Nepamena, kas buvo 2019 m. gruodžio 19 d., negali pasakyti dėl pasiūlymo sudaryti servitutą. Sutikimą įrengti užtvarą matė ne šitą (pareiškėjas rodo dokumentą 2016 m. lapkričio 13 d. sutikimą siųstą Šiaulių AVPK, kurį parodo ir teismui). Sutikimas buvo ne tas, ten buvo 9 žmonių parašai, vienas iš jų pasirašęs A. M.. Ten buvo ne protokolas, o leidimas statyti užtvarą. Negali pakomentuoti dėl užtvaro pakėlimo, kažkokios specialios instrukcijos, kad „spauskite mygtuką“ nėra. Mygtukas yra raudonu korpusu, jis matosi dieną, naktį. Jis užtvaro neadministruoja, negali pakomentuoti, kada mygtukas atsirado, kodėl instrukcijų nėra. Žino, kad yra mygtukas, jo reikšmę, o dėl to, kaip kitiems atrodo nepakomentuos.
8. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas K. T. parodė, kad žino, jog yra kviestas dėl užtvaro. Užtvarą įrenginėjo (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai. Nusprendė įrengti užtvarą, susitvarkė kelią, kad transporto priemonės nelakstytų, viskas buvo vykdoma su A. žinia, jis yra davęs visus leidimus, visus parašus sudėjęs. Tai nėra ypatingas statinys, jam nereikėjo jokių leidimų. A. nurodė, kur statyti užtvarą, statyti ženklus. Su A. bendravo kažkur 2016 metais, dokumentai buvo padaryti, tik sakė, kai susistatys jų gatvės namai, tuomet ir darys. Dabar gatvė apsistačiusi, sugalvojo susitvarkyti ir statyti užtvarą. Nepamena, ar 2024 metais A. M. kvietė. 2024 metais nusprendė tvarkytis, nes pradėjo lakstyti pašaliniai žmonės dideliu greičiu, kadangi nepilnamečiai vaikai su paspirtukais, dviračiais važinėja, nusprendė įrengti užtvarą dėl saugumo. Su A. M. kalbėjo dėl kelio asfaltavimo, viską darė savo pinigais. 2024 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo į susirinkimą nekvietė. Buvo pasiskirstę, kas užsakys ženklus, ras geriausią kainą. Jis rado vieną įmonę, kuri stato įrenginius, kiti kaimynai kitus. Norėjo gauti visą paketą su kameromis, aptarnavimu ir iš trijų rastų variantų buvo priimtiniausias jo variantas. Sąskaita už užtvaro įrengimą buvo jo vardu išrašyta. Jis nėra tiek turtingas, kad savavališkai pastatytų užtvarą, jie bendrai susidėjo pinigus, jų yra likę nuo kelio remonto, apšvietimo, dar susidėjo visi kaimynai ir pastatė. Per užtvarą gali pravažiuoti visi norintys, yra įrengtas mygtukas. Mygtukas yra nuo kelio pusės įdėtas matomoje vietoje ryškus raudonas mygtukas juodame kvadratėlyje. Jis akivaizdžiai matomas. Buvo aptartas klausimas dėl telefono pririšimo su kaimynais iš kitų gatvių, bet šio aparato yra ribotas pakėlimų skaičius. Kalbėjo su kaimynais, kad galima prisidėti prie jų statinio, užtvaro tobulinimo, bet jie nesutiko su tuo, todėl sakė, kad galima važiuoti paspaudžiant mygtuką. A. M. pasakė „mes padarysime savo reikalus ir užtvaras bus panaikintas“. Viską daro kaimynų labui ir daroma gatvei, pinigai nėra pasisavinami, samdo greiderį, prižiūri apšvietimą, šaligatvius. Sutikimas įrengti užtvarą yra išreikštas raštu susirinkimo metu visom gatvėm, bet asmeniškai A. nuėjo pas A. M.. 2016 m. lapkričio 20 d. sutikimui nėra nustatytas galiojimo terminas. Pasirašytas lapas su A. M. ir buvo viskas gerai, jis dabar pradėjo „išsikalinėti“, jiems daryti spaudimą. A. M. buvo informuotas apie užtvarą, kai važiavo pro juos ir matė, kad kažką daro, jis nesustojo nepakalbėjo. Asmeniškai jam neskambino, bet jis ignoravo juos. Pravažiuodamas jis į jų pusę net nežiūrėjo, blokavo jų susitikimus. Kai pradėjo statyti pretenzijų negavo, bet prie vieno kaimyno privažiavęs A. M. pasakė „ką darai, rinkis žaislus ir mauk namo nedirbęs nesąmonių“. Po to, kai pastatė užtvarą, sudėjo ženklus, jis jiems iškvietė policiją, kad tai nelegalus statinys. Jie sakė, kad turi visus sutikimus, jis sakė nieko nežino. Pakartotinai apklaustas liudytojas K. T. parodė, kad negali pasakyti, kiek (duomenys neskelbtini) g. gyventojų dalyvavo 2016 m. lapkričio 20 d. susirinkime. Susirinkime dalyvaudavo ir šiuo metu dalyvauja (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenė, ne viena gatvė. Darbus yra pasiskirstę, vieni prižiūri apšvietimą, kiti užtvarą, kiti gatvę. Nėra sudarę sutarčių ir tai daro savanoriškai. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės neturi užtvaro. Jų gatvės atstovas A. nuvyko pas A. M. ir pasiėmė iš jo leidimą įrengti užtvarą. Kalba apie leidimą, kuris buvo parašytas 2016 metais. Yra galimybė užtvarą atsidaryti telefonu, ta galimybe gali naudotis tie, kurie pareiškė norą prisidėti prie jų gatvės gerbūvio. Iš kitų gatvių gyventojų buvo nepasitenkinimas, kai buvo įrengtas užtvaras, nes jie teigė, kad negali pravažiuoti. Anksčiau kelią remontuodavo su A. M. pagalba, susimokėdavo, viskas buvo gerai. Vėliau norėjo daryti gatvės apšvietimą, A. M. leido, įvykdė visas nurodytas jo sąlygas, bet jis nesutiko ir nuo to laiko su nebesutaria. Kai jie tvarko kelią, greideriuoja, veža skaldą, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl to pretenzijų nereiškia. Kaimynai iš kitų gatvių gali važiuoti tuo keliu, jiems tik reikia, kad jie prisidėtų prie kelio būklės gerinimo. Jie siūlė A. M. mokėti nuomą už žemę ant kurios pastatytas užtvaras. Mano, kad galima susitarti ir nereikėtų jokių teismų. Gyventojai iš kitų gatvių tikrai važiuoja, išlipa, paspaudžia mygtuką ir pravažiuoja. Kitų gatvių gyventojai nėra pasirašę prašymo-sutikimo, kuriame nurodyta, kad sumokėjus 150 Eur galės naudotis pravažiavimu pro užtvarą. Apie tai, kad prisidės kalbėjo su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių gyventojais. 2024 metais darė gatvės gyventojų susirinkimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo nebekvietė, nes jis prieštaraudavo bet kokiems jų sprendimams, jokių sutikimų nebeduodavo. Informacija apie įrengtą pakeliamą užtvarą yra pateikta gaisrininkams, yra policijos leidimas.
9. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. G. parodė, kad 2016 m. darė (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų susirinkimą ir dalyvavo A. M., jo metu buvo sprendžiami įvairūs klausimai, tokie kaip gyventojų bendrijos įkūrimas. Vienas iš klausimų pakeliamas užtvaras kiekvienos gatvės pradžioje taip apribojant eismą, didinant saugumą ir panašiai. Dalyvavo visi gyventojai ir A. M.. Šitam susirinkime visi susirinkusieji, tame tarpe ir A. M., pats balsavo už. Jis to susirinkimo protokolą turėjo pas save ir persiuntė kopiją policijos pareigūnams, tada jie tyrė, ir dabar teismui persiuntė tai. Po šito susirinkimo jis su savo kaimynu A. V. kartu dar kartą kreipėsi į A. M. ir paprašė, kad jis raštu dar įformintų leidimą, kad jis neprieštarauja. Jie traktavo taip, kad jų gatvė turi teises, kadangi buvo susirinkimas ir A. M. pasirašė sutikimą. Užtvaro vietos irgi buvo suderintos ir buvo planelis. Kai sutikimą rašė, ir ant to planelio buvo taškai padėti, nes ten buvo du užtvarai sutarti. Sutikimas galioja, nes A. M. pasirašė sutikimą. Buvo planelis užtvaro vietai, buvo du taškai pažymėti. Priedai turėjo būti sutikimo surašymo metu. Negali atsakyti, kodėl jie nepasirašyti. Susirinkimas buvo 2016 m., o įrengtas užtvaras 2024 m. Prieš jį įrengiant buvo jų gatvės susirinkimas, prieš jį buvo pavienių iniciatyvų. Susirinkimas buvo gal birželio mėnesį, kuomet gyventojai nutarė, kad darys gatvės užtvarą. Gatvės gyventojai „Messenger“ grupėje padarė balsavimą, po to rinko pinigus įrengimui. Susirinkime nedalyvavo A. M., nes jis nebėra gatvės gyventojas. Gatvė priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl prašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidimo pastatyti užtvarą. Darbus atliko įvairiai. K. daugiausiai komunikavo su išrinktu rangovu. K. su rangovu derino viską, o po to patys įrengimo darbai bendrai vyko. Patį užtvarą įrenginėjo rangovas, dar kitas kolega rūpinosi ir telekomunikacijų sutartimi, nes reikalinga SIM kortelė užtvarui administruoti ir pan. Žiūrėjo, kur geriausios sąlygos. Visi nedalyvavo, bet turbūt pusės gatvės gyventojų tikrai dalyvavo įrengiant užtvarą. Kitų gatvių gyventojams siūlė užtvaro statybas kartu ir galimybę naudotis telefonu pakeliant, nes žinojo, kad yra servituto turėtojai, bet jie nei sutiko, nei nesutiko, parašė skundą policijai. Mygtukas yra matomas. Pakankamai didelis raudonas, jie juo naudojasi. Pradėjus įrenginėti, jis negavo pranešimo, kad A. M. nesutinka su užtvaro įrengimu. Gavo kaimynai pranešimą, kad be UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidimo statoma. Derinti projektą dėl užtvaro ir taip toliau. Kreipėsi į statybos inspekciją ir gavo atsakymą, kad projektas nereikalingas, nes tai nėra statinys. Jam atrodo, kad buvo vienas iš punktų, kad žemės naudojimo klausimas lieka nesuderintas, tai atsakyme gyventojai nurodė, kad yra atviri pasiūlymams, jeigu asmuo pateiks kažkokį prašymą, pageidavimą dėl žemės nuomos, tų poros kvadratinių metrų, kur stovi užtvaras, tai jie yra atviri pasiūlymams ir dėl to susitars. Susitikimo metu nesutarė dėl žemės ploto, kur užtvaras stovi, naudojimo atlyginimo. Sąlygos dėl užtvaro įrengimo, administravimo nebuvo derinamos su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Užtvaras nėra statinys, todėl ir nederino. Elektra prijungta prie pirmo namo, kur arčiausiai stovi užtvaras. Užtvaro statybą finansavo visi dabartiniai (duomenys neskelbtini) g. gyventojai, kurie gyvena ir dar statosi. Visi gatvės gyventojų telefonų numeriai yra suvesti ir jie gali naudotis, kiti asmenys negali pravažiuoti naudojantis telefono numeriu. Gyventojai, pareiškę norą prisidėti prie užtvaro, galėtų pateikti telefono numerį ir naudotis. Jie mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundas nepagrįstas. Mano, kad sutikimas turėtų būti neterminuotas, jei terminas nenurodytas. Negali atsakyti, kodėl neišsprendžia klausimo dėl žemės nuomos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies, nutarimas naikintinas ir byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
10. ANK 641 straipsnyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
11. ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu.
12. ANK 618 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Būtent šiuos reikalavimus atitinkantis ne teismo tvarka bylą nagrinėjančios institucijos nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kartu tik tokius reikalavimus atitinkantis institucijos nutarimas sudaro prielaidas pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, tinkamai įgyvendinti ANK 641 straipsnyje nustatytas pareigas, t. y. patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-101-719/2017, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-195-576/2021, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-165-957/2023, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-200-576/2023).
13. ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Remiantis teismų praktika, toks sprendimas gali būti priimamas tik išimtinais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-689/2020). Bylos grąžinimas institucijai turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis, ištaisyti negali, nebuvo tinkamai suformuotos kaltinimo ribos ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neturi galimybės tinkamai gintis.
14. ANK 518 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, kai nepadaryta esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atkreiptinas dėmesys, kad tai yra blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) bei kituose įstatymuose, todėl sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 518 straipsnį, privaloma nustatyti, kokio konkretaus teisės akto reikalavimai buvo pažeisti asmens veiksmais.
15. CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, jog įgyvendinami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, taip pat veikti sąžiningai, laikytis protingumo bei teisingumo principų. Minėto straipsnio 3 dalyje yra numatytas draudimas piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims ar prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).
16. ANK numato pareigą teismui būti aktyviam ir teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą.
17. Iš teismui pateikto nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos administracinio nusižengimo byloje Nr. 41-ANR_O-2671-2025 matyti, kad administracinio nusižengimo teisena Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pradėta gavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl savavaldžiavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiaulių AVPK tikslinant informaciją dėl pateikto skundo nustatyta, kad užtvaras įrengtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) gatvės kampe. Nutarime nurodyta, kad įvykio vietoje bendrauta su (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojais, nustatyta, kad užtvaras įrengtas vadovaujantis priimtu bendru (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų sprendimu, gavus žemės sklypo savininko sutikimą bei sutvarkius užtvaro įrengimui reikalingus dokumentus. Šiaulių AVPK, priimdama nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos vadovavosi 2016 m. lapkričio 20 d. pakartotinio (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų susirinkimo metu priimtu nutarimu, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl pakeliamo kelio užtvaro ir apie juos informuojančių kelio ženklų įrengimo. Minėtame susirinkime dalyvavo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. M., kuris pritarė minėtam sprendimui ir pasirašė.
18. Šiaulių AVPK nustatė, kad 2024 m. lapkričio 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštiškai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. gyventojus reikalaudamas nutraukti 2024 m. lapkričio 8 d. pastebėtus kelio užtvaro įrengimo darbus, nurodydama, kad kelio užtvaras įrengiamas neteisėtai, negavus sklypo savininko leidimo. 2024 m. gruodžio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė pretenziją K. Z. ir kitiems (duomenys neskelbtini) kaimo, (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojams, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvirtina, kad 2016 m. lapkričio 30 d. sutikimas dėl kelio užtvaro įrengimo buvo duotas Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, o ne atskiriems privatiems asmenims, sutikimas duotas įgyvendinant 2016 m. lapkričio 20 d. (duomenys neskelbtini) k. bendruomenės susirinkimo klausimą Nr. 4, kuris nebuvo įgyvendintas 2016-2017 m. Pretenzijoje nurodyta, kad įgyvendinant nurodyto laikotarpio (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės susirinkimo klausimą Nr. 4 buvo būtina suderinti techninį užtvaro įrengimo projektą – brėžinį ir kitas įgyvendinimo sąlygas, nuomos, administravimo, elektros tiekimo į įrenginį klausimus, juos derinant su žemės sklypo savininku. Nurodė, kad toks įrenginys turi atitikti priešgaisrinės saugos ir kelio statiniams keliamus reikalavimus.
19. Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo apklausti trys liudytojai, t. y. K. Z., K. T., A. G.. Minėti liudytojai iš esmės patvirtino tas pačias aplinkybes, kurias nustatė ir Šiaulių AVPK atlikdama tyrimą dėl gauto skundo administracinio nusižengimo byloje, t. y., kad užtvaras buvo statomas vadovaujantis 2016 m. lapkričio 20 d. vykusio susirinkimo priimto nutarimo. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti, kad įrodymų tyrimas buvo atliktas visiškai ir pilnai įvertinus visas bylos aplinkybes. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų bei pareiškėjo parodymų duotų teisme (duomenys neskelbtini) gatvių gyventojai bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pasirašę servituto sutartis dėl galimybės naudotis, t. y. pravažiuoti visomis (duomenys neskelbtini) k. gatvėmis. Tuo tarpu nei vienas (duomenys neskelbtini) g. gyventojas tokia teise nepasinaudojo, nors jiems ši galimybė buvo sudaryta. Iš Šiaulių AVPK nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną nematyti, kad Šiaulių AVPK vertino šią informaciją priimdama nutarimą. Visos bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai tvirtino, kad kelio pakeliamą užtvarą įrengė vadovaudamiesi 2016 m. lapkričio 20 d. vykusio Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų gyvenančių (duomenys neskelbtini) gatvėse susirinkimo metu priimtu nutarimu. Kaip matyti iš teismui pateikto pakartotinio 2016 m. lapkričio 20 d. susirinkimo protokolo 4 darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas „inicijuoti pakeliamų kelio užtvarų ir apie juos informuoti privalomų kelio ženklų įrengimą gyvenamajame kvartale siekiant pagerinti gyventojų saugumą ir eismo srautus“, kuriam pritarė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (b. l. 39-40). Byloje yra pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. lapkričio 30 d. sutikimas, kuris buvo adresuotas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybai (b. l. 26). Tačiau iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad nebuvo nei Šiaulių AVPK, nei teismui pateikta jokių įrodymų, kad buvo derintas techninis projektas, nėra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų davusi raštišką sutikimą 2024 metais statyti kelio užtvarą jai priklausančiame žemės sklype, kas atsakingas už pakeliamo kelio užtvaro techninę priežiūrą ir t. t.
20. Nors nutarime nurodyta, kad buvo bendrauta su (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojais, tačiau iš byloje esančių duomenų teismas negali matyti, kiek (duomenys neskelbtini) g. gyventojų buvo apklausta, nesurašyti apklausos protokolai. Bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai nurodė, kad po 2024 metais vykusio gyventojų susirinkimo buvo susitarta, kas ir kokius veiksmus atliks įrengiant pakeliamą kelio užtvarą. Teismui pateiktoje administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kad atliekant administracinį tyrimą Šiaulių AVPK būtų apklaususi K. Z., A. G., K. T., kurie, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, atliko aktyvius pakeliamo kelio užtvaro statymo ir užsakymo bei apmokėjimo darbus. Be to administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kad būtų apklausti ir kiti gatvės gyventojai, būtų reikalauti pateikti pakeliamo kelio užtvaro techniniai duomenys, leidimai statyti pakeliamą kelio užtvarą (nors Šiaulių AVPK nurodė, kad šie leidimai jai yra pateikti). Bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai tvirtino, kad pakeliamo kelio užtvaro statybai buvo gauti visi leidimai, apie jį yra informuota priešgaisrinė apsauga, policija. Administracinio nusižengimo byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų šią liudytojų nurodytą informaciją.
21. Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas turi būti aktyvus bylos nagrinėjimo metu – renkant atitinkamus įrodymus, pašalinant tam tikrus neaiškumus ir sprendžiant kitus klausimus, turi teisę patikslinti tam tikras aplinkybes, nagrinėdamas skundus dėl administracinio nusižengimo bylų (ANK 635 straipsnio 3 dalis), tačiau šiuo atveju teismui inkriminavus/įrašius konkretų (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų tariamos teisės turinį (jį detalizavus), teismas perimtų Institucijos, kuri įgaliota priimti nutarimą, funkcijas ir tai būtų nesuderinama su teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, funkcijomis. Keisti administracinio nusižengimo protokole/nutarime nurodytas aplinkybes, keisti ar tikslinti administracinio nusižengimo sudėties požymius, inkriminuoti įstatymų pažeidimus gali tik institucija, surašiusi nutarimą (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-195-576/2021).
22. Tai, kad teismas yra aktyvus, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, negali būti aiškinama kaip galimybė teismui atlikti kaltinimą pareiškiančio subjekto funkcijų, o būtent – suformuluoti aiškų ir konkretų kaltinimą. Toks teismo aktyvumas būtų nesuderinamas su iš Konstitucijos kylančia teismo pareiga bylas nagrinėti nešališkai ir nepriklausomai. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartis byloje Nr. AN2-94-417/2019, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-336-116/2015, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartys Nr. A6.-2823-908/2017, A6.-2475-1034/2020, A6.-2997-369/2020, Panevėžio apylinkės teismo nutartis Nr. A6.-615-1083/2020).
23. Šiuo atveju sutiktina, kad byloje nebuvo atliktas išsamus įrodymų tyrimas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautą skundą dėl neteisėto pakeliamo kelio užtvaro įrengimo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindas administracinio nusižengimo bylą nutraukti, o yra pagrindas administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai, surašiusiai nutarimą, kad būtų atliktas išsamus įrodymų tyrimas, ne formaliai, bet realiai surinkti bei patikrinti duomenys ir surašytas ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus atitinkantis nutarimas. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pats negali atlikti tyrimo administracinio nusižengimo byloje, ir tik Šiaulių AVPK, įgaliotai priimti nutarimą administracinio nusižengimo byloje, surinkus pakankamai įrodymų dėl pakeliamo kelio užtvaro teisėto pastatymo bei jo pastatymui reikalingų leidimų bei sutikimų, teismas galėtų tinkamai įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus ir jų atitikimą konkrečiam ANK numatytam administraciniam nusižengimui.
24. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. ANK 518 straipsnyje numatyta teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitą įstatymą, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose įstatymuose. ANK 518 straipsnyje įtvirtintas pažeidimas gali pasireikšti įvairiais būdais, įvairių kitų teisės aktų pažeidimais. Tai reiškia, kad, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokios ir kokiame įstatyme nustatytos tvarkos nesilaikė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-101-719/2017, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-195-576/2021, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-200-576/2023).
25. Teisės vykdymo savavališkumas reiškia tai, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Teisės vykdymo savavališkumas reiškia veikimą priešingai šiems įstatymo reikalavimams.
26. Kaip ir minėta, ANK 518 straipsnyje įtvirtintas pažeidimas gali pasireikšti įvairiais būdais, įvairių kitų teisės aktų pažeidimais, kuriuos būtinai konkrečiai nurodyti formuluojamame kaltinime ir (ar) nutarime. Priešingu atveju, to nepadarius, būtų paneigtas vieno iš būtinųjų ANK 518 straipsnyje nurodytų požymių (t. y. kokios įstatymuose nustatytos tvarkos nesilaikoma) įrodinėjimo reikalingumas, nes kiekvienu galimo savavaldžiavimo atveju pakaktų tik inkriminuoti bendrąsias teisės normas, t. y. kad asmuo nesilaiko įpareigojimo pasirinkti tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris atitinka geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principus. Kaip jau ir minėta, savo teisių įgyvendinimas nesilaikant įstatymų atskleidžia savavališkumo požymį (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-165-957/2023). Traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).
27. Teismas, atsižvelgęs į anksčiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad Šiaulių AVPK nutarimas nutraukti (nepradėti) administracini nusižengimo bylos teisenos yra nepagrįstas, priimtas nedetalizavus ANK 518 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo būtinųjų požymių ir neatskleidus jų turinio, neištyrus bylai reikšmingų aplinkybių, neapklausus liudytojų ir tinkamai neįvertinus visų byloje esančių įrodymų ir dėl to apylinkės teismas negali tinkamai įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų ir jų atitikimo konkrečiam ANK numatytam administraciniam nusižengimui. Šių trūkumų ištaisyti savarankiškai teismas neturi galimybės, nes teismui nėra suteikta teisė savarankiškai inkriminuoti būtinuosius administracinio nusižengimo požymius. Taigi, Šiaulių AVPK nutarime neatskleista administracinio nusižengimo sudėtis, kaip tai numatyta ANK 518 straipsnyje.
28. Dėl to Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Trečiojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjo A. T. 2025 m. vasario 28 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje Nr. 41-ANR_O-2671-2025 naikinamas kaip nepagrįstas ir byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
29. Dėl priimamo procesinio sprendimo pobūdžio teismas nepasisako dėl kitų skundą padavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo advokato Petro Selilionio skundo argumentų.
30. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutadis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutadis mutandis taikant BPK nuostatas. BPK 105 straipsnyje numatytas proceso išlaidų išieškojimas priklauso nuo to, koks galutinis sprendimas priimamas dėl atsakomybėn traukiamo asmens. Nagrinėjamu atveju Šiaulių AVPK nutarimą panaikinus ir bylą grąžinus Šiaulių AVPK, šioje proceso stadijoje galutinis sprendimas dėl galimų savavaldžiavimo veiksmų nėra priimamas, todėl pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas paliekamas nenagrinėtas. Proceso išlaidų priteisimo ir išieškojimo klausimas tarp ginčo šalių turės būti sprendžiamas priimant galutinį sprendimą administracinio nusižengimo byloje.
31. Šiaulių AVPK, vykdydama teismo įpareigojimą, byloje pateikė duomenis apie pradėtas administracines teisenas, kuri pripažinta nesusijusi su nagrinėjama byla, todėl nutarčiai įsiteisėjus grąžintina Šiaulių AVPK.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo advokato Petro Selionio skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Trečiojo veiklos skyriaus Vyresniojo tyrėjo A. T. 2025 m. vasario 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 41-ANR_O-2671-2025 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo advokato Petro Selilionio prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtus.
Grąžinti Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui papildomą medžiagą, pateiktą byloje, kuri pripažinta nesusijusi su nagrinėjam byla.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.