- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-14
- Bylos Nr.
- A6.-2475-1034/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02097-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą atmesti.
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. S.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, susipažinęs su pareiškėjo V. S. (V. S.) pareiškimu dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 119 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. liepos 30 d. gautas V. S. pareiškimas, kuriuo prašoma patraukti administracinėn atsakomybėn UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą A. M. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje, bei paskirti jam minėto straipsnio 1 dalyje numatytą maksimalią baudą. Pareiškime nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 24 straipsnio 2 dalį neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi būti sušauktas, jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tampa mažesniu kaip ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo ir šis klausimas nebuvo svarstytas eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. M. į sudaromas visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkes pastarojo klausimo dėl sumažėjusio bendrovės nuosavo kapitalo neįtraukia, nors už tai pagal įstatymą atsako jis ir būtent įmonės vadovas A. M. pateikia akcininkams fiktyvias įmonės finansinės atskaitomybės ataskaitas, fiktyvų balansą, kuriuose apskaito skolą tiekėjui Vokietijoje įmonei „(duomenys neskelbtini)“, nors negali pateikti jokių pagrįstų įrodymų apie šios skolos egzistavimą, neturi skolų suderinimo su šia įmone aktų. Įmonės vadovas organizuojamuose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose nekelia klausimo dėl mažesnio kaip ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo. Kitai įmonės akcininkei E. M. teisme iškėlus bylą dėl priverstinio akcijų pardavimo, buvo paskirta teismo ekspertizė dėl įmonės akcijų įvertinimo. Teismo ekspertė D. A. ekspertizės akte Nr. 1607/50E nurodė, kad jau 2016 m. rugpjūčio 4 d. įmonės nuosavas kapitalas buvo mažesnis kaip ½ dalis įstatuose nurodyto, tapo neigiamas, tas užfiksuota įmonės finansinėje atskaitomybėje už 2017 metus. Pagal ABĮ 26 straipsnį už įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą yra atsakingas įmonės vadovas, tas pats taikoma ir neeilinio akcininkų susirinkimo sušaukimui. Neeiliniame akcininkų susirinkime turėtų būti sprendžiamas įmonės bankroto kėlimo klausimas, pranešimas kreditoriams apie bankroto procedūros inicijavimą, tačiau įmonės vadovas A. M., siekdamas išvengti pranešimo kreditoriams apie įmonės skolas, nevykdo ABĮ reikalavimo dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, įmonės nuosavam kapitalui tapus mažesniu nei ½ nurodyto įstatuose. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 25 straipsnį įmonės finansinės ataskaitos, metinis pranešimas, atskira socialinės atskaitomybės ataskaita turi būti pasirašytos ne tik įmonės vadovo, bet ir įmonės buhalterio, tvarkančio apskaitą. Tik pateikus tinkamai pagal teisės aktų reikalavimus pasirašytas finansines ataskaitas, teismas iškeltų bankroto bylą įmonei. Įmonės buhalteriją tvarkantis buhalteris atsisako pasirašyti A. M. parengtas finansines ataskaitas. Paskutinis įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ neeilinis akcininkų susirinkimas buvo sušauktas 2018 m. sausio 16 d. pareiškėjo iniciatyva, jame pasiūlyta darbotvarkė nebuvo patvirtinta, siūlyti spręsti klausimai nebuvo sprendžiami. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 6 straipsnį juridinio asmens vadovas, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. Inicijuodamas nemokumo procesą juridinio asmens vadovas turi pareigą apie tai pranešti kreditoriams. Tačiau esant fiktyvioms skoloms, įmonės vadovas A. M. nesiekia informuoti kreditorių apie įmonės finansinę būklę, t. y. kad įmonės nuosavas kapitalas yra mažesnis nei ½ dalis numatyto įstatuose, nes tuomet paaiškėtų jo įvykdytas įmonės turto (lėšų) pasisavinimas.
ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena dėl šio kodekso 119 straipsnyje nurodytų administracinių nusižengimų pradedama atitinkamai pagal akcininko pareiškimą, šiais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti. Nors ANK 590 straipsnio 4 dalyje iš esmės nėra įtvirtinti konkretūs reikalavimai nurodyto pobūdžio pareiškimo turiniui, tačiau vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant klausimą dėl galimybės iškelti administracinio nusižengimo bylą pagal akcininko pateiktą pareiškimą, negali būti ignoruojamos ir nuostatos, numatančios administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises. Taigi tai, kad dėl atitinkamų nusižengimų nėra surašomas protokolas, nereiškia, kad pareiškimas, kuriuo iš esmės yra inicijuojamas atitinkamos administracinio nusižengimo bylos iškėlimas, gali būti neaiškus. Kaltinimas asmeniui turi būti suformuluotas aiškiai, pareiškime, kaip ir administracinio nusižengimo protokole, turi būti tiksliai nurodytos visos svarbios bylai aplinkybės, kurios reikalingos ne tik tinkamam inkriminuojamo pažeidimo išnagrinėjimui ir reikšmingų bylai aplinkybių nustatymui bei jų teisiniam įvertinimui, bet ir traukiamo asmens teisių, tarp jų ir teisės į pilnavertę gynybą užtikrinimui (pvz. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-336-116/2015).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmeniui kyla administracinė atsakomybė dėl akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimo nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymas, kliudymas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas, taip pat akcininkų, akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimas (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo).
Susipažinus su V. S. pareiškimu, teismas sprendžia, jog jis neatitinka visų tokios rūšies procesiniam dokumentui keliamų būtinų reikalavimų. Pažymėtina, kad apibrėžiant nusižengimą, kuriuo kaltinamas asmuo, turi būti nurodomas jo padarymo laikas bei esmė. V. S. pareiškime nurodoma, kad neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi būti sušauktas, jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tampa mažesniu kaip ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo. A. M. į sudaromas visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkes pastarojo klausimo dėl sumažėjusio bendrovės nuosavo kapitalo neįtraukia. Įmonės vadovas organizuojamuose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose nekelia klausimo dėl mažesnio kaip ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo. Teismo ekspertė D. A. ekspertizės akte Nr. 1607/50E nurodė, kad jau 2016 m. rugpjūčio 4 d. įmonės nuosavas kapitalas buvo mažesnis kaip ½ dalis įstatuose nurodyto, tapo neigiamas, tas užfiksuota įmonės finansinėje atskaitomybėje už 2017 metus, o paskutinis įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ neeilinis akcininkų susirinkimas buvo sušauktas 2018 m. sausio 16 d. pareiškėjo iniciatyva, jame pasiūlyta darbotvarkė nebuvo patvirtinta, siūlyti spręsti klausimai nebuvo sprendžiami. Pažymėtina, kad pareiškime tik chronologine tvarka išdėstyti tiek pareiškėjo, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. M. veiksmai, tačiau nėra apibrėžtas konkretus laikotarpis, kuriuo galėjo būti atlikta konkreti galimai teisės aktų reikalavimus pažeidžianti veika ir už tai kilti atitinkamos pasekmės, už kurias siekiama atitinkamą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn. Atkreiptinas dėmesys, kad tikslaus inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo laiko (laikotarpio) nurodymas nėra savitikslis, kadangi tai aplinkybė, apibrėžianti vieną iš būtinųjų atitinkamo pažeidimo objektyviųjų požymių – jo padarymo laiką bei yra reikšminga klausimui dėl administracinės nuobaudos skyrimo terminų skaičiavimo.
Iš teismui pateikto pareiškimo matyti, kad jame yra nurodomos tam tikros, pareiškėjo vertinimu, bylai svarbios aplinkybės, tačiau nėra aiškiai, tiksliai ir konkrečiai suformuluotų kaltinimų administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį. Susipažinus su pateiktu pareiškimu ir prie jo pridėtais dokumentais, matyti, kad yra pateiktas Teismo ekspertės ekspertizės aktas. Pareiškėjas nurodė, jog kitoje byloje dėl kitos akcininkės buvo paskirta teismo ekspertizė dėl įmonės akcijų įvertinimo. Akcentuotina, kad teismui pateiktas nepilnas ekspertizės aktas (1, 23 ir 25 ekspertizės akto puslapiai) bei tai, kad šio dokumento tikslingumas konkrečioje administracinio nusižengimo byloje nenustatytas.
Pažymėtina, jog tai, kad teismas yra aktyvus, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, negali būti aiškinama kaip galimybė teismui atlikti kaltinimą pareiškiančio subjekto, šiuo atveju – akcininko ANK 119 straipsnio prasme funkcijų, o būtent – suformuluoti aiškų ir konkretų kaltinimą. Teismas gali ir turi būti aktyvus bylos nagrinėjimo metu – renkant atitinkamus įrodymus, pašalinant tam tikrus neaiškumus ir sprendžiant kitus klausimus, tačiau vertintina, kad teismo aktyvumas administracinio nusižengimo bylos iškėlimo stadijoje, pvz., suformuluojant kaltinimą asmeniui, būtų nesuderinamas su iš Konstitucijos kylančia teismo pareiga bylas nagrinėti nešališkai ir nepriklausomai.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjo V. S. pareiškimas ir jame suformuluoti kaltinimai A. M. pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį nėra aiškiai apibrėžti ir konkretūs, pateikta medžiaga nėra tinkamai paruošta, minėti trūkumai sudarytų prielaidas pažeisti siekiamo patraukti administracinėn atsakomybėn asmens teisę žinoti, kuo yra kaltinamas ir jo teisę į gynybą. Atsižvelgiant į tai, pareiškimas su medžiaga grąžintini pareiškėjui minėtiems trūkumams pašalinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 590 straipsnio 4 dalimi,
nutaria:
pareiškimą dėl A. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalį su priedais dėl nutartyje nurodytų trūkumų grąžinti pareiškėjui V. S.
Išaiškinti, jog išnykus aplinkybėms, trukdančioms nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsnyje nustatytus terminus, neprarandama teisė pateikti pareiškimą su medžiaga teismui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.