Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atskiruoju skundu VMI prie LR FM prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartį kaip nepagrįstą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą teismui nagrinėti iš esmės.

VMI prie LR FM nuomone, teismo argumentas, kad „remiantis analogija pareiškimui turėtų būti keliami analogiški reikalavimai, kurie keliami administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui“, nagrinėjamoje byloje yra nepagrįstas. Pažymi, kad įstatymo ar teisės analogija taikoma, kai vieno ar kito faktinio santykio konkreti teisės norma nereglamentuoja. Šiuo atveju yra konkreti norma, reglamentuojanti administracinės bylos pagal ATPK 50⁶ straipsnį iškėlimą.

Skunde nurodoma, kad ATPK 262 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas, kai administracinę bylą iškelia teismas, teisėjas, taip pat prokuroras atsisakius kelti baudžiamąją bylą arba nutraukus baudžiamąją bylą, jeigu yra administracinio teisės pažeidimo požymių, padarius administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 50⁶ straipsnyje.

VMI prie LR FM įsitikinimu, teismo argumentai, kad pateiktame pareiškime nesuformuluotas aiškus, konkretus kaltinimas (nenurodyta kaltinimo esmė), nėra nustatytos administracinio teisės pažeidimo byloje kaltinimo ribos, yra nepagrįsti ir neteisingi. Atkreipia dėmesį, kad ATPK 256 straipsnyje nustatyta, jog įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pažymi, kad VMI prie FM pateiktame pareiškime dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodė faktines aplinkybes ir pateikė rašytinius įrodymus (pareiškimo priedus), pagrindžiančius, kad Bendrovė vykdė mokėjimus pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ nustatytą atsiskaitymų eiliškumo tvarką. Pažeidimai buvo fiksuoti VMI prie FM 2015 m. balandžio 24 d. Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr.461-(23.30-08)FR1042-4327, taip pat įvertinus bendrovės pateiktus kasos ir banko sąskaitos dokumentus, V. K. prašymus įmonės kreditoriams pinigus pervesti tiesiogiai kreditoriams. ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. K. su operatyvaus patikrinimo pažyma buvo supažindintas, jis pastabų bei prieštaravimų nepateikė, sutiko su operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodytais faktais ir pripažino nustatytus pažeidimus. VMI prie LR FM taip pat pažymi, kad teismui pateikė visus turimus įrodymus, jog ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. K., žinodamas, kad yra skolingas VMI prie FM, tyčia prašė įmonės debitorių lėšas pervesti tiesiogiai vadovo parinktiems kreditoriams. Dėl to VMI prie FM sprendimų išieškoti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitose esančių lėšų įvykdymas yra neįmanomas.

Skunde taip pat nurodoma, kad VMI prie FM pateikiant pareiškimą, trečiame lape, priešpaskutinėje pastraipoje, padaryta apsirikimo klaida, nurodant: „Bendrovės vadovas V. U., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, vykdomus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmus bei esančius įsipareigojimus VMI prie FM, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Jei Bendrovė būtų vykdžiusi šiame straipsnyje įtvirtintą pareigą, Bendrovės mokestinė nepriemoka būtų mažesnė, todėl savo neveikimu Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus. V. U. nevykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tuo pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką ir taip padarė ATPK 50⁶ straipsnyje numatytą pažeidimą“. Nurodo, kad minėta pastraipa taisytina: „Bendrovės vadovas V. K., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, vykdomus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmus bei esančius įsipareigojimus VMI prie FM, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Jei Bendrovė būtų vykdžiusi šiame straipsnyje įtvirtintą pareigą, Bendrovės mokestinė nepriemoka būtų mažesnė, todėl savo neveikimu Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus. V. K. nevykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tuo pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką ir taip padarė ATPK 50⁶ straipsnyje numatytą pažeidimą“.

VMI prie LR FM atskirasis skundas netenkinamas.

Nors, pagal ATPK 262 straipsnio 2 dalies nuostatas, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą šio kodekso 50⁶ straipsnyje, administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas, tačiau tai nereiškia, kad pareiškimas, kuriame nurodomas asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn už minėtame straipsnyje numatytą pažeidimą, gali būti neaiškus. Apygardos teismas pritaria skundžiamos nutarties teiginiui, kad kaltinimas asmeniui turi būti suformuluotas aiškiai, pareiškime, kaip ir administracinio teisės pažeidimo protokole, turi būti tiksliai nurodytos visos svarbios bylai aplinkybės, kurios reikalingos ne tik tinkamam inkriminuojamo pažeidimo išnagrinėjimui ir reikšmingų bylai aplinkybių nustatymui bei jų teisiniam įvertinimui, bet ir traukiamo asmens teisių, tarp jų ir teisės į pilnavertę gynybą užtikrinimui.

Kaip matyti iš VMI prie LR FM 2015 m. birželio 19 d. pareiškimo, šio pareiškimo rezoliucinėje dalyje prašoma iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį ir paskirti administracinę nuobaudą ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui V. K., tačiau pareiškimo motyvuojamoje dalyje kaltinimas suformuluotas ne V. K., o kitam asmeniui – V. U., t. y. kaltinimas suformuluotas ne prašomam patraukti administracinėn atsakomybėn asmeniui. Iš pateikto skundo akivaizdu, kad šį pareiškimo trūkumą pastebėjo ir jį pripažįsta pati VMI prie LR FM. Taigi nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad apylinkės teismo išvada, jog kaltinimas V. K. nėra aiškus, yra nepagrįsta. Dėl to, kas paminėta, atskirasis skundas netenkinamas, skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.