Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Kursevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria, iš dalies tenkinus pareiškėjo S. P. (S. P.) skundą, panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną V. M. (V. M.) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnio 1 dalį ir administracinio nusižengimo byla grąžinta Institucijai, atlikusiai administracinio nusižengimo tyrimą, tirti iš naujo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-asis veiklos skyrius, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimu, nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną V. M., kuri jam buvo pradėta pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį dėl to, kad laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 4 d. 12.00 val. iki 2022 m. gruodžio 6 d. 19.00 val., (duomenys neskelbtini) jis savavališkai, vykdydamas savo tariamą teisę, kurią ginčijo S. P., nepadarydamas esminės žalos piliečių teisėms bei teisėtiems interesams, ketindamas pravažiuoti automobiliu, S. P. priklausančiame žemės sklype kelis kartus perkėlė S. P. priklausantį pamatų bloką.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas prašo: 1) panaikinti skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. balandžio 12 d. nutartį ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą Institucijos 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimą; 2) netenkinus pirmojo prašymo, panaikinti skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. balandžio 12 d. nutartį ir priimti nutartį grąžinti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3.1. ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, teismas turi būti aktyvus (jis negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas), aktyviai aiškintis faktines aplinkybes, rinkti įrodymus, todėl net ir tuo atveju, jei būtų reikėję nustatyti tam tikras faktines aplinkybes, teismas tai padaryti galėjo bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas nenurodė ir nepagrindė išimtinių aplinkybių egzistavimo, nenurodė, kokį papildomą didelės apimties tyrimą būtina atlikti ir kodėl šių aplinkybių nebuvo įmanoma nustatyti bylos nagrinėjimo metu. Skundžiamoje nutartyje nurodomos aplinkybės nėra išimtinės, reikšmingos ir būtinos bylai visapusiškai ištirti bei teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

8. Pažymėtina, kad iš pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties matyti, jog teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, grąžino bylą Institucijai, motyvuodamas tuo, kad būtina pašalinti prieštaravimus tarp S. P. ir V. M. parodymų, apklausiant kitus aktualaus sklypo bendraturčius, taip pat kitus minėtoje gyvenamojoje vietoje gyvenančius asmenis, galimai mačiusius įvykį ar turinčius kitos tyrimui reikšmingos informacijos, atlikti išsamią vietos apžiūrą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais skundžiamos nutarties motyvais nesutinka ir pažymi, kad Institucijos atstovas skunde pagrįstai nurodo, kad tokius veiksmus gali atlikti aktyviai veikiantis teismas. ANK 630 straipsnio 1 dalyje reglamentuota apylinkės teismo posėdžio tvarka. Šiame straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo bylą teismas išnagrinėja žodinio nagrinėjimo tvarka: išklauso institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovą, administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, nukentėjusįjį, specialistus, ekspertus, liudytojus, žodžiu paskelbia bylos medžiagą, kuri pateikta posėdžio metu ir su kuria iki teismo posėdžio nebuvo susipažinę administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys. Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta, teismas privalo būti aktyvus, siekdamas nustatyti byloje objektyvią tiesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-18-693/2016, 2AT-27-976/2015). Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-22-988/2021). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui bei teismų praktikai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, matydamas poreikį apklausti kokius nors konkrečius asmenis, realizuodamas aktyvaus teismo modelį, tai turėjo padaryti pats. Šiuo atveju teismas to nepadarė, neapklausė net asmens, prieš kurį administracinio nusižengimo tyrimą prašoma atlikti.

10. ANK 618 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Būtent šiuos reikalavimus atitinkantis ne teismo tvarka bylą nagrinėjančios institucijos nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kartu tik tokius reikalavimus atitinkantis institucijos nutarimas sudaro prielaidas pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, tinkamai įgyvendinti ANK 641 straipsnyje nustatytas pareigas, t. y. patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Bendrame kontekste pažymėtina ir tai, kad įrodymų vertinimą reglamentuojančio ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tokia nuostata teismų praktikoje aiškinama taip, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, Nr. 2AT-18-942/2015, Nr. 2AT-31-303/2015 ir kt.). Paminėtos teismų praktikos nuostatos įpareigoja bylą tiriančią ir nagrinėjančią instituciją ne tik pateikti atskirų pavienių įvykio dalyvių parodymų, paaiškinimų bei jų pateiktų dokumentų nominalų vertinimą, bet ir imtis visų būtinų priemonių patikrinti šių proceso dalyvių parodymų patikimumą, surenkant jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus, juos sugretinant ir palyginant tarpusavyje, siejant juos į vientisą loginę grandinę, kas sudarytų pagrindą vieno asmens parodymus motyvuotai atmesti, o kitus įvertinti kaip pagrįstus. Taigi, sprendžiant, ar yra pagrindas pradėti administracinio nusižengimo teiseną, būtina motyvuotai įvertinti pranešimo apie galimą nusižengimą pagrįstumą. Įrodinėjimo našta, kaip ir baudžiamajame procese, administracinių nusižengimų bylų teisenoje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių nuostatų nagrinėjamu atveju Institucija nesilaikė.

11. Antai iš Institucijos surašyto 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną V. M. pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį nėra aišku, kokių konkrečių paminėto administracinio nusižengimo požymių (objektyviųjų ir/ar subjektyviųjų) Institucija nenustatė. Nors Institucijos nutarime yra nuoroda į ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir konstatuojama, kad V. M. veikoje nėra ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, tačiau nenurodoma, kokių požymių Institucija nenustatė, todėl dėl šios priežasties iš esmės neįmanoma teisiškai įvertinti tokio procesinio sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, kaip to reikalauja ANK 641 straipsnis. Pažymėtina, kad 2022 m. gruodžio 19 d. nutarime pacituoti S. P. ir V. M. paaiškinimai ir parodymai, pacituoti kai kurie ANK straipsniai bei teismų praktikos nuostatos bei deklaratyviai konstatuota, kad V. M. veikoje nėra nustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje, požymių, tačiau nėra pateikta jokių argumentų, įrodymų vertinimo motyvų bei jų pagrindu nustatytų ar nenustatytų faktinių aplinkybių, kurios būtų pagrindu įžvelgti ar neįžvelgti nutarime nurodomo administracinio nusižengimo objektyviuosius ir/ar subjektyviuosius požymius. Jau minėta, kad tiek ANK, tiek teismų praktika įpareigoja bylą tiriančią ir nagrinėjančią instituciją ne tik pateikti bylos medžiagos nominalų vertinimą, bet ir imtis visų būtinų priemonių patikrinti šių proceso dalyvių parodymų patikimumą, surenkant jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus, procesiniame sprendime sieti juos į vientisą loginę grandinę, kas sudarytų pagrindą vieno asmens parodymus motyvuotai atmesti, o kitus įvertinti kaip pagrįstus ir išdėstyti tokio vertinimo motyvus bei jų pagrindu padaryti išvadas dėl konkretaus administracinio nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių egzistavimo konkrečioje byloje. Pažymėtina, kad įrodinėjimo našta administraciniam procese, kaip ir baudžiamajame procese, tenka institucijai, atliekančiai administracinio nusižengimo tyrimą. Apie galimą teisės pažeidimą pranešęs ir galimai nuo jo nukentėjęs asmuo, o taip pat ir skundus dėl tokio nutarimo nagrinėjantys teismai neturi spėlioti, kokiais faktiniais ir teisiniais pagrindais buvo nutraukta pradėtoji administracinio nusižengimo teisena.

12. ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarius esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Taigi, šiame straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, t. y. šios teisės normos esminiai turinio elementai išdėstyti kitame ar kituose teisės aktuose. Šis administracinis nusižengimas tyčinis, atitinkamai administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą tikrą ar tariamą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymų reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Taigi, savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio nuostatas, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise ar pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.

13. Iš skundžiamo nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną turinio matyti, kad administracinio nusižengimo bylos teisena pradėta ir vėliau nutraukta V. M. pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį dėl to, kad laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 4 d. 12.00 val. iki 2022 m. gruodžio 6 d. 19.00 val., (duomenys neskelbtini) jis savavališkai, vykdydamas savo tariamą teisę, kurią ginčijo S. P., nepadarydamas esminės žalos piliečių teisėms bei teisėtiems interesams, ketindamas pravažiuoti automobiliu, S. P. priklausančiame žemės sklype kelis kartus perkėlė S. P. priklausantį pamatų bloką. Nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną surašytas taip, kad iš jo nėra aišku, ar Institucija nenustatė V. M. veiksmuose ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviojo požymio – veikos, kuri pasireiškė pamatų bloko perkėlimu, ar subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios, ar tiek objektyviojo ir subjektyviojo požymių ir dėl kokių priežasčių. Jei vis tik daryti prielaidą, jog Institucija sprendė, kad V. M. perkėlė aktualų bloką, tai iš skundžiamo nutarimo nustatomosios dalies, o kartu ir iš nekonkrečios motyvuojamosios šio nutarimo dalies iš esmės taip pat nėra aišku, kokią savo tariamą teisę tokiu būdu vykdė V. M. ir kodėl ji tariama, o ne tikra, kodėl ir kokiais teisės aktais remdamasis ją ginčijo S. P., kokiuose teisės aktuose ir kokia konkreti teisės norma nulėmė teisinį situacijos įvertinimą, konstatuojant ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties nebuvimą. Šiuo aspektu neaptarta byloje esanti 2014 metų žemės naudojimo sutartis ir joje nustatytos kiekvieno iš suinteresuotų asmenų teisės, neįvertinti ir nutarime neaptarti paties S. P. veiksmai paliekant pamatų bloką šalia kelio tokio veiksmo saugumo aspektu. Taigi, Institucijos priimtame nutarime iš viso nemotyvuojama nei dėl V. M. veiksmų perkeliant pamatų bloką, nei dėl S. P. veiksmų paliekant minimą pamatų bloką konkrečioje vietoje, pagrįstumo ar teisėtumo, nutarime nėra jokių argumentų ir motyvų dėl to, kodėl Institucija, tirdama pareiškime nurodomas aplinkybes, siūlo ginčą spręsti civilinio proceso tvarka ir neįžvelgia V. M. piktnaudžiavimo savo subjektine teise, sąmoningai pasirenkant jos įgyvendinimo būdą, nesuderinamą su gera morale, pagarba bendroms gyvenimo taisyklėms, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.

14. Apibendrinant tai, kad išdėstyta, darytina išvada, jog Institucija nepasisakė dėl pirmiau motyvuojamojoje dalyje paminėtų aplinkybių bei surašė nutarimą, kuriame nėra jokio įrodymų vertinimo motyvų, tarpinių išvadų, nepasisakyta dėl esminių ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo – savavaldžiavimo – sudėties požymių, todėl atsižvelgiant į tai, kad byloje turi būti surenkama tiek duomenų, jog būtų galima nustatyti įrodinėtinas aplinkybes, ar jas paneigti ir priimti pagrįstą sprendimą, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai priėmė iš esmės pagrįstą sprendimą pagal ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktą, grąžinti bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti tyrimą, tirti iš naujo ir naujam, motyvuotam sprendimui priimti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. balandžio 12 d. nutartį nepakeistą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovo apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.