Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė, susipažino su pareiškėjos V. S. atstovės advokatės Z. V. pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir administracinės nuobaudos paskyrimo UAB (duomenys neskelbtini) vadovui A. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 119 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Susipažinus su pareiškėjos V. S. atstovės advokatės Z. V. pateiktu pareiškimu, teismas sprendžia, kad jis neatitinka visų tokios rūšies procesiniam dokumentui keliamų būtinų reikalavimų.

Administracinių nusižengimų kodekso 590 straipsnio 4 dalyje be kita ko numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena dėl šio kodekso 119 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo pradedama pagal akcininko pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už akcininkų teisių pažeidimus. Šioje dalyje numatytais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti.

Nors minėtoje nuostatoje iš esmės nėra įtvirtinti kiti konkretūs reikalavimai nurodyto pobūdžio pareiškimo turiniui, tačiau vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant klausimą dėl galimybės iškelti administracinio nusižengimo bylą pagal akcininko pateiktą pareiškimą, negali būti ignoruojamos ir nuostatos, numatančios administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises. Taigi tai, kad dėl atitinkamų nusižengimų nėra surašomas protokolas, nereiškia, kad pareiškimas, kuriuo iš esmės yra inicijuojamas atitinkamos administracinio nusižengimo bylos iškėlimas, gali būti neaiškus. Kaltinimas asmeniui turi būti suformuluotas aiškiai, pareiškime, kaip ir administracinio nusižengimo protokole, turi būti tiksliai nurodytos visos svarbios bylai aplinkybės, kurios reikalingos ne tik tinkamam inkriminuojamo pažeidimo išnagrinėjimui ir reikšmingų bylai aplinkybių nustatymui bei jų teisiniam įvertinimui, bet ir traukiamo asmens teisių, tarp jų ir teisės į pilnavertę gynybą užtikrinimui (pvz. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartis byloje Nr. ATP-336-116/2015).

Taigi pareiškimas iškelti atitinkamą administracinio nusižengimo bylą vertintinas kaip dokumentas, kuriame iš esmės turi būti suformuluotas kaltinimas asmeniui, jame turi būti aiškiai apibrėžtos kaltinimo, taigi ir bylos nagrinėjimo ribos (ar pateikti aiškūs duomenys, leidžiantys tas ribas apibrėžti) ir būtent tokio pareiškimo pagrindu teismas gali priimti nutartį iškelti administracinio nusižengimo bylą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad nors nėra pagrindo teigti, kad pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo turiniui keltini tokie pat griežti reikalavimai kaip ir administracinio nusižengimo protokolui, juolab kai pareiškimą paduoda ne viešojo administravimo institucija, turinti atitinkamus įgalinimus viešojo administravimo srityje, vis dėlto pareiškime turi būti nurodyti esminiai faktai, aplinkybės ir kiti duomenys, būtini apibrėžiant kaltinimą asmeniui dėl tam tikro pažeidimo padarymo, užtikrinant asmens teisę žinoti, kuo yra kaltinimas bei galimybę gintis. Asmuo turi teisę žinoti, kuo yra kaltinimas, jau administracinio nusižengimo bylos iškėlimo metu.

ANK 119 str. numatyta, jog asmeniui kyla administracinė atsakomybė dėl akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, nesušaukimo nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymas, kliudymas akcininkams dalyvauti susirinkimuose, įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimas akcininkams ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas, taip pat akcininkų turtinių teisių pažeidimas (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo).

Teismas pirmiausia pažymi, kad apibrėžiant pažeidimą, kuriuo kaltinamas asmuo, turi būti nurodomas jo padarymo laikas bei esmė. Pareiškime teigiama, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas A. M. pažeidė visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarką, reglamentuotą Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnyje, 29 straipsnyje, 21 straipsnio 6 dalyje. Prašyme nurodyti argumentai, kuriais remiantis prašoma patraukti administracinėn atsakomybėn bendrovės direktorių A. M.. Pareiškime nurodyta, jog visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyko, nes įmonės UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. M., atvykęs į susirinkimą, nurodė, kad susirinkimas neįvyks, įvyks po 20 dienų, nes akcininke E. M. pranešė, kad ji negali dalyvauti, tačiau nebuvo pateikti jokie to įrodymai ir susirinkimas nebuvo pravestas, įforminant protokolu, kaip numato Akcinių bendrovių įst. 29 str. 1 d. Pareiškėjos teigimu turėjo būti surašytas protokolas, išrinktas susirinkimo sekretorius, pirmininkas. Sprendimų priėmimui reikalingas kvorumas, 100 proc. akcininkų ar jų įgaliotų asmenų dalyvavimas, bet ne procedūrai. Prie protokolo turi būti pridėtas akcininkų registravimo sąrašas, įgaliojimai ir įrodantieji dokumentai apie informaciją šaukiant susirinkimą, kad buvo tinkamai pranešta akcininkams, pastabos dėl protokolo ir protokolų pasirašymas, pastabos. V. S. įgaliotas atstovas negalėjo pareikšti pastabų, nes visuotinis akcininkų susirinkimas 2017 m. balandžio 27 d. nebuvo protokoluojamas. Pareiškėjos manymu UAB (duomenys neskelbtini) vadovas A. M. sušauktą eilinį akcininkų susirinkimą atidėjo ne dėl akcininkės E. M. nedalyvavimo. Paprašius A. M. pateikti akcininkės E. M. pareiškimą dėl atidėjimo, atsakė, kad jo neturintis. Vadovas yra atsakingas už tinkamą susirinkimo pravedimą, akcininkų informavimą, todėl jis turėjo pateikti E. M. pareiškimą ir tai turėjo būti pažymėta susirinkimo protokole. Pareiškime taip pat nurodyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) vadovas A. M. nesiruošė susirinkimui. Finansinės atskaitomybės ataskaita yra be aiškinamojo rašto, o tai yra būtina. Jis buvo įsitikinęs, kad akcininkai negalės dalyvauti susirinkime, nes kitai akcininkei E. M. tai yra naudinga. V. S., gindama akcininkų teises, prašė leisti abiems akcininkams ar jų atstovams dalyvauti eiliniame akcininkų susirinkime, kad būtų apginti teisėti UAB(duomenys neskelbtini) interesai. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas A. M. nebuvo tinkamai paruošęs darbotvarkės, todėl susirinkimą jis atidėjo be pateisinamų priežasčių. Pravestas susirinkimas nebuvo įformintas susirinkimo protokole, vadinasi, laikoma, kad susirinkimas neįvyko, nebuvo pravestas per 4 mėnesius nuo ūkinių metų pasibaigimo iki gegužės 1 d.

Pažymėtina, jog tai, kad teismas yra aktyvus, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, negali būti aiškinama kaip galimybė teismui atlikti kaltinimą pareiškiančio subjekto, šiuo atveju – akcininko ANK 119 straipsnio prasme funkcijų, o būtent – suformuluoti aiškų ir konkretų kaltinimą. Teismas gali ir turi būti aktyvus bylos nagrinėjimo metu – renkant atitinkamus įrodymus, pašalinant tam tikrus neaiškumus ir sprendžiant kitus klausimus, tačiau vertintina, kad teismo aktyvumas administracinio nusižengimo bylos iškėlimo stadijoje, pvz., suformuluojant kaltinimą asmeniui, būtų nesuderinamas su iš Konstitucijos kylančia teismo pareiga bylas nagrinėti nešališkai ir nepriklausomai.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjos V. S. atstovės advokatės Z. V. teismui paduotas pareiškimas ir jame suformuluoti kaltinimai nėra aiškiai apibrėžti ir konkretūs, pateikta medžiaga nėra tinkamai paruošta, minėti trūkumai sudarytų prielaidas pažeisti siekiamo patraukti administracinėn atsakomybėn asmens teisę žinoti, kuo yra kaltinamas ir jo teisę į gynybą. Atsižvelgiant į tai, be to, ir į aplinkybę, kad Administracinių nusižengimų kodekso nuostatos nenumato pareiškimo dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo trūkumų šalinimo instituto, pareiškimas su medžiaga grąžintini pareiškėjai minėtiems trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 590 straipsnio 4 dalimi, 627 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo A. M. pagal Administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalį su priedais dėl nutartyje nurodytų trūkumų grąžinti pareiškėjai V. S. atstovei advokatei Z. V..

Išaiškinti, jog išnykus aplinkybėms, trukdančioms nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 39 straipsnyje nustatytus terminus, neprarandama teisė pateikti pareiškimą su medžiaga teismui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.