- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-06
- Bylos Nr.
- A6.-2997-369/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02722-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą atmesti.
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. U.
- Kategorijos
- 7.10Akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimas (ANK 119 str.)
- 21.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, susipažinęs su pareiškėjos D. U. pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir administracinės nuobaudos paskyrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui L. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. rugsėjo 28 d. gautas pareiškėjos D. U. pareiškimas, kuriuo prašoma konstatuoti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius L. S. padarė nusižengimą, įtvirtintą ANK 119 straipsnio 1 dalyje (akcininkų teisių pažeidimas) ir skirti jam šio straipsnio sankcijoje numatytą baudą.
Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja, nuo 2012 m. balandžio 16 d. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, turinti 49 procentus paprastųjų vardinių materialiųjų bendrovės akcijų, 2020 m. kovo 5 d., 2020 m. liepos 8 d., 2020 m. rugpjūčio 3 d., 2020 m. rugpjūčio 19 d. pateikė direktoriui L. S. prašymus „Dėl informacijos“ pateikimo, kuriais paprašė per 7 dienas nuo prašymo gavimo dienos pateikti Pareiškėjai informaciją, nurodytą Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 18 straipsnio 1 dalyje, tačiau į juos visiškai nebuvo reaguojama, informacija jai pateikta nebuvo. Be to, bendrovės vadovas L. S. nevykdė pareigos sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą už 2017 m., 2018 m., 2019 m., dėl ko nebuvo patvirtinti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai už 2017-2019 m., nepaskirstytas bendrovės pelnas ir nuostoliai, metinių finansinių ataskaitų rinkiniai nepateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Tokiu neveikimu yra pažeidžiamos pareiškėjos neturtinės teisės gauti informaciją apie bendrovę ir dalyvauti jos valdyme. Trečia, pareiškėja nurodė, jog bendrovė yra valdoma neefektyviai, jos lėšos naudojamos ne pagal paskirtį, o asmeniniams vadovo ir jo šeimos interesams tenkinti, bendrovės finansinė padėtis nuolat blogėja, dėl ko pažeidžiamos pareiškėjos turtinės teisės.
Šalies argumentai
Pareiškėja prie prašymo pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų nuorašus, VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenis apie bendrovę, 2020 m. kovo 5 d., 2020 m. liepos 8 d., 2020 m. rugpjūčio 3 d., 2020 m. rugpjūčio 19 d. reikalavimų pateikti informaciją nuorašus, jų siuntimą patvirtinančius dokumentus.
Susipažinus su pareiškėjos D. U. pateiktu pareiškimu, teismas sprendžia, kad jis neatitinka visų tokios rūšies procesiniam dokumentui keliamų būtinų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ANK 590 straipsnio 4 dalį administracinio nusižengimo protokolas nesurašomas padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 119, 120 ar 204 straipsniuose. Administracinio nusižengimo teisena dėl šių nusižengimų pradedama atitinkamai pagal akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių ar kreditorių teisių pažeidimus.
Nors įstatymų leidėjas ir nekelia griežtų reikalavimų tokio pareiškimo turiniui, tačiau sistemiškai aiškinant ANK 590 straipsnio 4 dalies nuostatas darytina išvada, kad tokiu atveju turėtų būti taikomos ANK 608-609 straipsnių, reglamentuojančių administracinio nusižengimo protokolo surašymą nuostatos. D. U. pareiškimas L. S. iškelti administracinio nusižengimo bylą yra kaltinimą atitinkantis dokumentas, kuriuo remiantis teismas priima nutartį iškelti administracinio nusižengimo bylą, kartu ir vienas iš dokumentų, kuris nustato administracinio nusižengimo teisenos ribas, todėl tokio pareiškimo turinys turėtų atitikti administracinio teisės pažeidimo protokolui keliamus reikalavimus, numatytus ANK 609 straipsnio 1 dalyje. Šioje teisės normoje numatyta, kad be kitų reikalavimų administracinio nusižengimo protokole turi būti nurodoma duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė, kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. Be to, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti aiškus ir konkretus. Nesant aiškaus kaltinimo pažeidžiama asmens teisė į gynybą. Asmuo turi teisę žinoti, kuo yra kaltinimas, jau administracinio nusižengimo bylos iškėlimo metu.
Teismas pirmiausia pažymi, kad apibrėžiant pažeidimą, kuriuo kaltinamas asmuo, pirmiausia turi būti nurodomas jo padarymo laikas bei esmė. Susipažinęs su pateiktu D. U. pareiškimu ir jo priedais teismas nustatė, kad pareiškimas neatitinka įstatymo reikalavimų. Pareiškime nenurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta ir laikas, taip pat prie pareiškimo nepridėti įrodymai, patvirtinantys, kad D. U. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, taigi turi teisę teikti reikalavimus bendrovės vadovui pateikti informaciją, kreiptis į teismą dėl akcininko teisių pažeidimo.
Pažymėtina, kad akcininkės pareiškime nėra nurodytos detalios nusižengimo padarymo aplinkybės. Pirma, pareiškėja tik apibendrintai nurodo, kad pagal jos 2020 m. kovo 5 d., 2020 m. liepos 8 d., 2020 m. rugpjūčio 3 d., 2020 m. rugpjūčio 19 d. reikalavimus bendrovės vadovas nepateikė informacijos, nurodytos Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 18 straipsnio 1 dalyje. Pareiškime nenurodyta, kokią konkrečiai informaciją buvo prašoma pateikti, nėra nurodytas šio nusižengimo padarymo laikas (iki kada kilo pareiga bendrovės vadovui pateikti reikalaujamus dokumentus). Atkreiptinas dėmesys, kad ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta akcininko teisė gauti ne bet kokią informaciją apie bendrovę, o tik šioje teisės normoje apibrėžtą.
ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės <...>.
Iš šio reglamentavimo matyti, jog pareiga pateikti akcininkui prašomą informaciją per 7 dienas vadovui kyla tik nuo reikalavimo gavimo, atitinkamai reikalavimo gavimo data lemia nusižengimo padarymo datą. Pareiškėjos pareiškime nėra jokios informacijos, kada minėti akcininkės reikalavimai vadovui buvo įteikti ar apskritai buvo įteikti, todėl teismas negali spręsti, ar apskritai L. S. veikoje yra objektyvusis ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymis - informacijos akcininkui apie bendrovę nepateikimas, kai yra atsiradusi pareiga juos pateikti. Priešingai pareiškėjos pridėti įteikimo dokumentai tik patvirtina, kad siuntos nei per paštą, nei per antstolį nebuvo vadovui įteiktos.
Pareiškėja kaltina L. S., kad šis nesušaukė visuotinių akcininkų susirinkimų bendrovės metiniams finansiniams ataskaitų rinkiniams tvirtinti už 2017 m., 2018 m., 2019 m., nurodydama kad pagal ABĮ 24 straipsnio 1 dalies nuostatas toks susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Taigi už 2017 m. visuotinis akcininkų susirinkimas turi būti sušauktas iki 2018 m. balandžio 30 d., jei įmonės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais. Pagal pareiškėjos pateiktus duomenis ir Juridinių asmenų registro išrašą, L. S. tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu tik 2018 m. liepos 13 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtu sprendimu. Tokiu atveju abejotina, ar gali būti L. S. tinkamas subjektas kaltinti nesušaukimu laiku visuotinio akcininkų susirinkimo bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniui už 2017 m. tvirtinti.
Galiausiai iš pareiškėjos pareiškimo turinio matyti, kad trečias punktas, dėl kurio reiškiamas L. S. kaltinimas pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį yra neefektyvus bendrovės valdymas ir netinkamas bendrovės lėšų panaudojimas asmeninėms reikmėms.
Teismas atkreipia dėmesį, kad ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis neapima įmonės valdymo, jos veiklos vykdymo veiksmų, įmonės lėšų iššvaistymo ar pasisavinimo, neefektyvaus lėšų panaudojimo. Šiame straipsnyje yra baigtinis veikų, užtraukiančių atsakomybę pagal šį straipsnį sąrašas. Kaip matyti iš ANK 119 straipsnio 1 dalies dispozicijos, administracinė atsakomybė uždarosios akcinės bendrovės vadovui kyla, jeigu jis: 1) nesušaukia visuotinio akcininkų susirinkimo nustatytu laiku; 2) nesilaiko visuotinio akcininkų susirinkimo rengimo tvarkos; 3) kliudo akcininkams dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime; 4) nepateikia įstatymų numatytos informacijos akcininkams; 5) pažeidžia kitas akcininkų neturtines teises, numatytas įstatuose ar statutuose; 6) pažeidžia turtines akcininkų teises. Pažymėtina, kad straipsnio dispozicijoje apibrėžtas baigtinis sąrašas akcininko turtinių teisių pažeidimų formų (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo). Pareiškėja savo pareiškime nenurodo, kokias konkrečias jos kaip akcininkės turtines teises L. S. pažeidžia jos aukščiau nurodytais veiksmais, susijusiais su įmonės valdymu ir jos lėšų panaudojimu.
Pažymėtina, jog tai, kad teismas yra aktyvus, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, negali būti aiškinama kaip galimybė teismui atlikti kaltinimą pareiškiančio subjekto, šiuo atveju – akcininko ANK 119 straipsnio prasme funkcijų, o būtent – suformuluoti aiškų ir konkretų kaltinimą. Teismas gali ir turi būti aktyvus bylos nagrinėjimo metu – renkant atitinkamus įrodymus, pašalinant tam tikrus neaiškumus ir sprendžiant kitus klausimus, tačiau vertintina, kad teismo aktyvumas administracinio nusižengimo bylos iškėlimo stadijoje, pvz., suformuluojant kaltinimą asmeniui, būtų nesuderinamas su iš Konstitucijos kylančia teismo pareiga bylas nagrinėti nešališkai ir nepriklausomai.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, pareiškėjos D. U. teismui paduotas pareiškimas ir jame suformuluoti kaltinimai nėra aiškiai apibrėžti ir konkretūs, pareiškimas ir pateikta medžiaga nėra tinkamai paruošti, minėti trūkumai sudarytų prielaidas pažeisti siekiamo patraukti administracinėn atsakomybėn asmens teisę žinoti, kuo yra kaltinamas ir jo teisę į gynybą. Atsižvelgiant į tai, be to, ir į aplinkybę, kad Administracinių nusižengimų kodekso nuostatos nenumato pareiškimo dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo trūkumų šalinimo instituto, pareiškimas su medžiaga grąžintini D. U. minėtiems trūkumams pašalinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 590 straipsnio 4 dalimi, 627 straipsniu, teismas
nutaria:
Pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo L. S. pagal Administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalį su priedais dėl nutartyje nurodytų trūkumų grąžinti pareiškėjai D. U..
Išaiškinti, jog išnykus aplinkybėms, trukdančioms nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 39 straipsnyje nustatytus terminus, neprarandama teisė pateikti pareiškimą su medžiaga teismui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.