- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-05
- Bylos Nr.
- AN2-200-576/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00463-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai
- Teisėjas
- Nida Vigelienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal S. P. (toliau ir – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2023 m. sausio 10 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. 2022 m. rugsėjo 2 d. S. P. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatą, nurodydamas, kad 2022 m. rugsėjo 1 d. 14.00 val. (duomenys neskelbtini), V. M. savavališkai, vykdydamas savo tariamą teise, ginčijamą S. P., nepadarydamas esminės žalos piliečiųķ teisėms bei teisėtiems interesams, S. P. priklausančiame žemės sklype perkėlė S. P. priklausantį pamatų bloką, bei jį sulaužė. Policijos komisariate buvo pradėta administracinių nusižengimų, numatytų ANK 518 straipsnyje ir 115 straipsnyje, bylos teisena.
2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatas (toliau ir – institucija) 2023 m. sausio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, nustačius, kad nėra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 518 straipsnyje ir 115 straipsnyje, sudėties požymių. Nesutikdamas su nutarimu, S. P. pateikė skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams, kuriuo prašė panaikinti 2023 m. sausio 10 d. nutarimą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2023 m. sausio 10 d. nutarimą palikto nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad negalima daryti išvados, jog V. M. veiksmai atitinka savavaldžiavimo ir tyčinio turto sunaikinimo ar sugadinimo nusižengimų požymius ir pavojingumą, nenustatyti padariniai. Byloje išnaudotos visos galimybės, tačiau negauta objektyvių duomenų, pagrindžiančių šių nusižengimų padarymą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. S. P., nesutikdamas su nutartimi, pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gegužės 17 d. nutartį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2023 m. sausio 10 d. nutarimą, V. M. pripažinti kaltu pagal ANK 518 straipsnį (iš skundo turinio matyti, kad prašo pripažinti kaltu ir pagal ANK 115 straipsnį) bei skirti jam administracinę nuobaudą.
4.1. Skunde nurodoma, kad ginčo dėl V. M. daugkartinio bloko patraukimo svetimame sklype nėra, prie bylos pridėti ir vaizdo įrašai, tačiau teismas pažeidė jo, S. P., konstitucinę teisę į nuosavybės neliečiamumą bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) nuostatas, kuriomis vadovaujantis buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis su naudojimosi tvarka.
4.2. Pasak pareiškėjo, V. M. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad taip elgėsi dėl to, jog grėsė žala jo vaikams, kurią jis norėjo užkardyti. Pareiškėjui akivaizdu, kad V. M. siekė savo interesų realizavimo jam naudingu ir patogiu būdu. Pažymima, kad perkeliami blokai gulėjo pas jį nuosavybės teise priklausančiame sklype, pastatytas blokas nepažeidžia teisės aktų, todėl sprendžiant, ar V. M. veiksmai buvo pagrįsti, būtina atsižvelgti į tai, kad jis turėjo elgtis pagal CK normas, nes šis Kodeksas reglamentuoja asmenų turtinius ir neturtinius santykius. V. M., veikdamas pagal CK 6.263 straipsnio 8 dalies nuostatas, galėjo imtis atitinkamų veiksmų žalai užkardyti, jei buvo neįmanoma laiku gauti valstybės institucijų pagalbos ir jei nesiėmus priemonių žalos išvengimas būtų neįmanomas arba labai apsunkintas.
4.3. Nurodoma, jog iš bylos duomenų matyti, kad blokas iš jo sklypo buvo traukiamas net tais atvejais, kai šalia nebuvo V. M. vaikų, V. M. nebandė kreiptis į jį, į valdžios institucijas. V. M. savo interesus turėjo ginti teisme, kaip numatyta CK, tačiau, nepaisant to, jis pažeisdamas nustatytą tvarką, įsibraudavo į jo gyvenamą sklypą ir patraukdavo bloką. Pažymi, kad teismas neteisingai nurodė, jog tarp jo ir V. M. vyksta civilinis ginčas – jis apie tokio pobūdžio ginčą nežino.
4.4. Pareiškėjas nurodo, kad nei policijos komisariatas, nei teismas nesiaiškino, ar V. M. turėjo pagrindą patekti į jo sklypą, pavyzdžiui, ar V. M. dėl bloko keliamos grėsmės kreipėsi į jį asmeniškai arba telefonu, ar į valdžios institucijas, ar grėsmė buvo neišvengiama. Be to, neištirta, ar 4 metų ir 5 mėnesių vaikai realiai galėjo užsiversti blokelį ir ar V. M. galėjo neleisti savo vaikams patekti į svetimą sklypą ir taip išvengti galimos žalos. Nurodo, kad V. M. veiksmai atitinka ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėtį, nes jis, gindamas savo tariamą teisę apsaugoti savo vaikus nuo galimos bloko grėsmės, nesivadovavo įstatymais ir įsibraudavo į svetimo sklypo dalį bei ten šeimininkaudavo. V. M. veikė tiesiogine tyčia. Be to, nei policijos komisariatas, nei teismas neįvertino V. M. padaryto nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje, nebuvo atliktas visapusiškas aplinkybių ištyrimas.
4.5. Pasak pareiškėjo, kad iš policijos komisariato nutarimo neaišku, kokie ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo požymiai nebuvo nustatyti, nenurodyti jokie motyvai, todėl tokio nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo neįmanoma įvertinti. ANK ir teismų praktika įpareigoja instituciją pateikti ne tik nominalų medžiagos vertinimą, bet ir imtis visų priemonių patikrinti proceso dalyvių (šiuo atveju jo ir V. M.) parodymų patikimumą, surinkti jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus. Pareiškėjas akcentuoja, kad administracinio nusižengimo procese (kaip ir baudžiamajame) įrodinėjimo našta tenka institucijai. Nukentėję asmenys, teismai, nagrinėjantys skundus, neturi spėlioti, kokiais faktiniais ir teisiniais pagrindais nutraukta administracinio nusižengimo teisena. Tačiau šiuo atveju neaišku, kokia tariama teise V. M. naudojosi, kokia konkreti teisės norma nulėmė teisinį situacijos vertinimą, neaptarta V. M. tyčia bei kitos reikšmingos aplinkybės, neaptarta byloje esanti 2014 metų žemės naudojimo sutartis ir joje nustatytos kiekvieno suinteresuoto asmens teisės, sprendimų dalis, aptarianti jo ir V. M. atliktus veiksmus, nemotyvuota. Be to, motyvų, kodėl ginčas turi būti sprendžiamas būtent civilinio proceso tvarka, kodėl V. M. veiksmuose neįžvelgiamas piktnaudžiavimas savo subjektine teise ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principų pažeidimas, nenurodyta.
Atsiliepimas
2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė S. P. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, jog teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, išklausė pareiškėjo, V. M., jo atstovės, atsakė į pareiškėjo skundo argumentus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Tai, kad S. P. nesutinka su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis bei pateikia savo įvykio versiją ir įrodymų vertinimą, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, kad buvo padarytos jų vertinimo klaidos, o skundžiama nutartis – neteisėta ir nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad S. P. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti jo skundo ir palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2023 m. sausio 10 d. nutarimą nepakeistą. Pareiškėjas prašo, kad V. M. būtų pripažintas kaltu pagal ANK 518 ir 115 straipsnius ir nubaustas. Tuo pačiu skunde pareiškėjas nurodo argumentus, susijusius su netinkamu procesinių sprendimų motyvavimu, neišsamiu bylos duomenų išnagrinėjimu, pabrėžia, kad neatskleista savavaldžiavimo sudėtis, nebuvo įvertinos ir aptartos kitos bylai svarbios aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pastaraisiais argumentais, naikina pirmosios instancijos teismo nutartį bei institucijos nutarimą ir grąžina administracinio nusižengimo bylą institucijai, surašiusiai nutarimą, konstatuodamas, kad tokiu būdu nebus pabloginta V. M. teisinė padėtis daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnio 2 dalis).
7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo ar institucijos procesiniai sprendimai administracinio nusižengimo byloje laikomi teisėtais ir pagrįstais tik tokiu atveju, kai juose išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir jų visumą. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
8. ANK 618 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Būtent šiuos reikalavimus atitinkantis ne teismo tvarka bylą nagrinėjančios institucijos nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kartu tik tokius reikalavimus atitinkantis institucijos nutarimas sudaro prielaidas pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, tinkamai įgyvendinti ANK 641 straipsnyje nustatytas pareigas, t. y. patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
9. Vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas nutarė institucijos nutarimą palikti nepakeistą ir S. P. skundo netenkinti, taigi, teismas pripažino, kad institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tačiau su tokia teismo išvada nesutinka apeliacinės instancijos teismas.
10. Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, t. y. už savavaldžiavimą, atsakomybė asmeniui kyla už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Taigi šis administracinis nusižengimas yra padaromas tik tyčia, be kita ko, nustačius, kad asmuo vykdė tikrą ar tariamą savo teisę, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, ir kad ją ginčija kitas asmuo, taip pat nustačius, kad toks tikros ar tariamos savo teisės vykdymas nepadarė esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. P. ir V. M. yra kaimynai, o tarpusavio konfliktus dėl naudojimosi bendrosios nuosavybės teisės objektu sprendžia pasitelkdami teisėsaugos institucijas, t. y. V. M. ir S. P. nesutaria dėl betoninio blokelio pastatymo ir stovėjimo vietos ties įvažiavimo į namo adresu (duomenys neskelbtini), teritoriją. Nėra ginčo, jog V. M. be pareiškėjo leidimo perkėlė S. P. priklausantį pamatų bloką. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių vaizdo įrašų aiškiai matyti, kad V. M. truputį patraukia betoninį blokelį iš vienos vietos į kitą (b. l. 40), tai užfiksuota ir įvykio vietos apžiūros protokole, kuriame užfiksuotas peržiūrėtų vaizdo įrašų turinys (b. l. 35). Vis dėlto, tam, kad būtų įvertinta administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 518 straipsnyje, sudėtis, nepakanka nustatyti nurodytų aplinkybių.
12. ANK 518 straipsnyje numatyta teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitą įstatymą. Tai reiškia, kad, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokios ir kokiame įstatyme nustatytos tvarkos nesilaikė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Tačiau institucijos nutarime nenurodytas įstatymas, kurio nesilaikė V. M.. Nagrinėjamu atveju tik nurodoma, jog V. M. savavališkai, vykdydamas savo tariamą teise, ginčijamą S. P., nepadarydamas esminės žalos piliečių teisėms bei teisėtiems interesams, S. P. priklausančiame žemės sklype perkėlė S. P. priklausantį pamatų bloką ir šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas nutarties aprašomoje dalyje tik paminėjo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso straipsnį, pažymėdamas, kad administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Visgi apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad turi būti konstatuota, jog asmens elgesys ne apskritai pažeidžia įstatymų nustatytą tvarką, tačiau yra neteisėtas, konkrečiai nurodant, kokie įstatymai, nustatantys konkrečią tvarką, yra pažeisti.
13. Traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (kasacinė nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021), tačiau šių ir kitų ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo požymių nustatymas tampa apsunkintas, kai byloje nėra pakankamai duomenų.
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, nustatė, kad byloje yra tik 2014 m. balandžio 2 d. žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutarties dalis, o ne visa sutartis, tas pats pasakytina ir apie 2014 m. rugsėjo 23 d. naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutartį (b. l. 5, 67–68). Šių sutarčių dalyse nėra ir visų asmenų parašų, kitų būtinų rekvizitų, patvirtinančių sutarčių originalumą. Atitinkamai pareiškėjui skunde akcentuojant vienos iš sutarčių svarbą, nėra galimybės įvertinti ir jo skundo argumento, susijusio su suinteresuotų asmenų teisių pasidalinimu dėl žemės sklypo. Taip pat VĮ ,,Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, 2014 m. gegužės 16 d. servituto sutarties pagrindu nustatytas servitutas žemės sklypo daliai, skirtai elektros tinklams ir įrenginiams įrengti, jų apaugos zonų ribose, šio servituto turėtojas – AB ,,A“, t. y. asmuo, nesusijęs su šia nagrinėjama byla. Kitų duomenų apie galimai nustatytą kitą servitutą, nėra, nors ši aplinkybė svarbi sprendžiant dėl ANK 518 straipsnyje numatyto tikros ar tariamos teisės požymio. Be to, 2023 m. balandžio 25 d. teismo posėdyje S. P. ginčijo aktualias įstatymų nuostatas dėl servitutų reglamentavimo, nurodė, kad pareigūnai šių aplinkybių nesiaiškino, tačiau skundžiamoje nutartyje dėl to nebuvo pasisakyta (teismo posėdžio garso įrašo 00:22:40-00:23:15). Tame pačiame posėdyje S. P. taip pat nurodė, kad sklypas, į kurį įėjo V. M., yra jo (teismo posėdžio garso įrašo 00:23:40-00:24:00), o 2023 m. kovo 28 d. teismo posėdyje V. M. atstovė R. M. pabrėžė, kad aptariamas keliukas nėra servitutinis, tai yra bendrai naudojamas žemės sklypas (teismo posėdžio garso įrašo 00:49:00-00:49:10). Kaip matyti, išreikštos pareiškėjo ir V. M. atstovės pozicijos skiriasi, tačiau dėl jų nebuvo pasisakyta pirmosios instancijos teismo nutartyje. Be kita ko, bylai pateiktas 2023 m. vasario 22 d. pasiūlymas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutarties keitimo, tačiau neaišku, ar siūlymas pakeisti tvarką buvo patvirtintas kitų asmenų (dokumente atsispindi tik R. M. el. parašas), apskritai, neaiški ir iki tol galiojusi naudojimosi žemės sklypu tvarka, nes, kaip minėta, bylai pateiktos nepilnos sutartys.
15. Nagrinėjamu atveju būtų galima konstatuoti V. M. kaltę, pasireiškusią tyčia, taip pat veikimą, pasireiškusį S. P. priklausančio pamatų bloko perkėlimu (to neginčijo ir V. M., apklausiamas tiek institucijos pareigūnų, tiek teismo posėdžio metu (b. l. 60)), tačiau nėra galimybės spręsti apie kitus būtinuosius šio administracinio nusižengimo sudėties požymius, o būtent, neaišku, ar V. M.vykdė tikrą ar tariamą savo teisę, jei tariamą, kodėl ji laikytina būtent tokia, kodėl ir kokiais teisės aktais remdamasis ją ginčijo S. P., kokiuose teisės aktuose ir kokia konkreti teisės norma nulėmė teisinį situacijos įvertinimą. Tokio pobūdžio ginčo nustatymas yra būtinas, siekiant tinkamai inkriminuoti ANK 518 straipsnį. Taigi, tiek institucijos nutarime, tiek pirmosios instancijos teismo nutartyje neatskleista administracinio nusižengimo sudėtis, kaip tai numatyta ANK 518 straipsnyje. Atitinkamai tai rodo, kad nebuvo atliktas išsamus aplinkybių tyrimas, ką skunde teisingai nurodo ir pareiškėjas.
16. Pastebėtina, kad keisti ar tikslinti administracinio nusižengimo sudėties požymius, inkriminuoti įstatymų pažeidimus gali tik institucija, surašiusi nutarimą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės tikslinti institucijos nutarime suformuluoto kaltinimo turinį, nes tokiu būdu būtų pažeista V. M. įstatymo garantuojama procesinė teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir nuo tokio kaltinimo gintis. Tyrimas nebuvo atliktas išsamiai, todėl išdėstytų trūkumų negali ištaisyti nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gegužės 17 d. nutartis yra naikinama, o administracinio nusižengimo byla grąžinama institucijai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pasisakyti kitais apeliaciniame skunde keliamais klausimais.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gegužės 17 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje – panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2023 m. sausio 10 d. nutarimą ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.