- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-07
- Bylos Nr.
- AN2-51-1058/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00463-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Pareiškėjas
- S. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal S. P. (S. P.) (toliau ir – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria pareiškėjo S. P. skundai tenkinti iš dalies, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamų klausimų esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2023 m. liepos 18 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl to, kad laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 4 d. 12.00 val. iki 2022 m. gruodžio 6 d. 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), V. M. (V. M.) savavališkai, vykdydamas savo tariamą teisę, ginčijamą S. P., nepadarydamas esminės žalos piliečių teisėms bei teisėtiems interesams, ketindamas pravažiuoti su automobiliu, kelis kartus perkėlė S. P. priklausantį pamatų bloką.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2023 m. rugpjūčio 31 d. gautas pareiškėjo S. P. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2023 m. liepos 18 d. priimto nutarimo Nr. ROIK: 22192063075, kuris priimtas nagrinėti (administracinio nusižengimo byla Nr. II-350-834/2023) (1 t., b. l. 170).
3. Be to, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl to, kad laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 4 d. 12.00 val. iki 2022 m. gruodžio 6 d. 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), V. M. savavališkai, vykdydamas savo tariamą teisę, ginčijamą S. P., nepadarydamas esminės žalos piliečių teisėms bei teisėtiems interesams, ketindamas pravažiuoti su automobiliu, ne mažiau kaip penkis kartus perkėlė S. P. priklausantį pamatų bloką.
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2023 m. rugsėjo 12 d. gautas pareiškėjo skundas dėl Institucijos 2023 m. rugpjūčio 10 d. priimto nutarimo Nr. ROIK: 0122000526860, kuris priimtas nagrinėti (administracinio nusižengimo byla Nr. II-357-927/2023) (3 t., b. l. 1).
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartimi administracinių nusižengimų bylos Nr. II-357-927/2023 ir Nr. II-350-834/2023 sujungtos į vieną, paliekant administracinių nusižengimų bylos Nr. II-357-927/2023 (teisminio proceso Nr. 4-52-3-00463-2022-3) ir pareiškėjo skundai dėl skundžiamų nutarimų išnagrinėti kartu.
6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi (toliau ir – skundžiama nutartis) pareiškėjo S. P. skundai tenkinti iš dalies: Vilniaus rajono policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 18 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną (ROIK:22192063075) paliktas nepakeistas ir skundas šioje dalyje netenkintas; panaikintas Vilniaus rajono policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną (ROIK:22180241881) ir administracinio nusižengimo byla grąžinta Institucijai, atlikusiai administracinio nusižengimo tyrimą, tirti iš naujo.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Pareiškėjas S. P. apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį dalyje dėl ROIK: 22180241881; 2) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį dalyje dėl ROIK: 22192063075; 3) pripažinti V. M. kaltu už veiksmus, numatytus ANK 518 straipsnyje, ir skirti V. M. administracinę nuobaudą, įvertinus, kad V. M. jau buvo baustas pagal ANK ir senaties terminas nėra suėjęs.
7.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundai dėl ROIK: 22192063075 ir dėl ROIK: 22180241881 buvo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams per Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatą ir tokiu būdu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) pareigūnai buvo susipažinę su pateiktais skundais bei turėjo įgaliojimų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato priimto nutarimo panaikinimui, kaip tai jau buvo atlikta 2023 m. sausio 9 d. byloje ROIK: 22180241881. Atsižvelgiant į tai, skundžiamos nutarties argumentai, kad reikia ištaisyti netikslumus, yra tik bylos vilkinimas, nes Institucijos atstovai turėjo ir laiko, ir galimybių patikrinti skunde minimus dalykus ir grąžinti bylą tirti pakartotinai.
7.2. Pažymima, kad nagrinėjamu atveju ginčo dėl V. M. aktyvių veiksmų (daugkartinio bloko patraukimo svetimame sklype) nėra – visi proceso dalyviai sutinka, kad tokie veiksmai buvo atliekami ne vieną kartą. Teismo posėdžio metu V. M. ir jo atstovė patvirtino, kad blokas buvo padedamas S. P. nuosavybės teise priklausančioje sklypo dalyje, t. y. nebuvo išsikišęs ar padėtas ant kelio, skirto pravažiavimui, važiojamosios dalies. Patvirtinta, kad pravažiavimas į jo sklypo dalį nebuvo užtvertas ir buvo galima laisvai naudotis sklypo naudojimosi tvarkoje nustatytu 3 m pločio keliu bei saugiai pasiekti jo sklypo dalį. Atkreipiamas dėmesys, kad skundžiamoje nutartyje konstatuotas faktas, jog Institucija nepateikė atsiliepimo į skundą dėl ROIK: 22180241881, tačiau jau kitame, t. y. 10 punkte, nurodoma, kad Institucijos atstovas savo atsiliepimą į skundą palaikė ir papildomai nurodė dėl neva padarytos techninės klaidos. Be to, nenurodyta, kad būtent pareiškėjas atkreipė teismo dėmesį į neprofesionaliai ir atmestinai pareigūnų atliktą darbą, kurie net nepateikė atsiliepimo į skundą.
7.3. Nesutinkama su skundžiamos nutarties argumentu, kad nė viename iš trijų epizodų nebuvo priimtas nei vienas nutarimas, kuriuo V. M. veiksmai būtų kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas bei paskirta nuobauda – dėl ROIK: 23198868285 Institucijos pareigūnai paskyrė administracinę nuobaudą, tačiau V. M. su nuobauda nesutiko, baudos neapmokėjo. Vėliau Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnai panaikino nuobaudą ir šį sprendimą pareiškėjas apskundė – bylą nagrinėjo pirmosios instancijos teismas ir bylą grąžino tirti pakartotinai. Atkreipiamas dėmesys, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu šią nutartį pridėti prie bylos, tačiau atsižvelgęs į Institucijos atstovo prieštaravimą, jo nepridėjo.
7.4. Pareiškėjo nurodymu, pirmosios instancijos teismui buvo paaiškinta, kodėl atsirado visi šie trys epizodai, kuriuose iš esmės skiriasi tik laikotarpiai – skiriasi ne tik laikotarpis, o ir įrodymų visuma. Atsižvelgiant į tai, kad Institucijos pareigūnai netinkamai atliko tyrimą, Institucijos atstovas teisme pareikšdavo, jog neva nėra pėdsakų, kuriuose matytųsi, kad V. M. užvažiuodavo į pareiškėjo sklypo teritoriją. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas pateikė pareiškimą ROIK: 22192063075 kartu su nuotraukomis su automobilio padangų pėdsakais ant sniego pareiškėjo sklype, tačiau Institucijos atstovo nurodymu, jos buvo statinės ir neinformatyvios, dėl ko pareiškėjas pateikė pareiškimą ROIK: 23198868285 su pridėtu vaizdo įrašu.
7.5. Sprendžiant klausimą dėl V. M. veiksmų motyvų, pabrėžiama, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą tiek Institucijoje, tiek pirmosios instancijos teisme, V. M. nuosekli pozicija dėl savo veiksmų – žalos jo vaikams grėsmė ir jos užkardymas. Taigi V. M. siekė savo interesų realizavimo sau naudingu ir patogiu būdu, tačiau norint nustatyti, ar tokie veiksmai buvo pagrįsti, svarbu pabrėžti, kad perkeliami blokai gulėjo pareiškėjui nuosavybes teise priklausančioje sklypo dalyje, o pastatytas blokas nepažeidė jokių valdžios įstaigų priimtų teisės aktų. Atsižvelgiant į V. M. siekį išvengti žalos, šis privalėjo veikti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) nuostatas. Atitinkamai, V. M. galėjo pats imtis aktyvių veiksmų žalai užkardyti tik pagal CK 6.263 straipsnio 8 dalies nuostatas, jei buvo neįmanoma laiku gauti valstybės institucijų pagalbos ir nesiėmus priemonių žalos išvengimas būtų neįmanomas arba labai apsunkintas.
7.6. Nurodoma, kad iš bylos medžiagos matyti, jog blokas buvo traukiamas iš pareiškėjo sklypo net ir tais atvejais, kai šalia nebuvo V. M. vaikų – V. M. nebandė kreiptis nei į pareiškėją, nei į valdžios institucijas pagalbos, todėl darytina išvada, kad V. M. privalėjo savo interesus ir teises ginti teismuose remdamasis CK 1.138 straipsniu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 22 straipsniu. Nepaisant to, V. M. pažeisdamas nustatytą tvarką įsibraudavo į pareiškėjo gyvenamą sklypą ir patraukdavo bloką.
7.7. Nesuprantama, kodėl skundžiamoje nutartyje yra vartojamas žodis „galimai“ kalbant apie blokelio perkėlimą, nes vienoje byloje yra pateiktas vaizdo įrašas, kuriame matomas blokelio perkėlimas, o kitoje byloje pats V. M. patvirtino, kad būtent jis blokelį pastūmė gilyn į pareiškėjo sklypą. Atsižvelgiant į tai, prieštaraujama skundžiamoje nutartyje daromai prielaidai, kad V. M. veikoje nėra pavojingumo. Pareiškėjo teigimu, vaizdo įrašuose matoma, kad nuo sklypo krašto, kuriame padėtas blokelis, netrukdo pareiškėjui patekti į savo valdomą teritoriją, blokelis yra perkeliamas link parkavimo aikštelės, su trinkelių danga, centro ir tokiu būdu sudaromas pavojus pareiškėjui važiuojant atsitrenkti į jam nuosavybės teise priklausantį kaimyno perkeltą blokelį. Be to, žiemos metu darytose nuotraukose matoma, kad blokelis nuo sklypo krašto, kur padėtas blokelis, netrukdo pareiškėjui išvažiuoti, nustumiamas link nukentėjusiojo priparkuoto automobilio, o tai sudaro objektyvų pavojų išvažiuojant iš aikštelės atsitrenkti į perstumtą blokelį.
7.8. Pareiškėjo teigimu, nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas nagrinėdami bylą nesiaiškino, ar V. M. turėjo pagrindą patekti į pareiškėjo sklypą, pavyzdžiui, ar V. M. kreipėsi į pareiškėją, ar valstybės institucijas dėl bloko keliamos grėsmės, ar bloko keliama žalos grėsmė buvo neišvengiama. Be to, nebuvo tirta, ar 5 (penkių) mėnesių ir 4 (ketverių) metų vaikai realiai galėjo užsiversti blokelį, ar V. M. naudodamasis tėvo valdžia galėjo neleisti savo vaikams patekti į svetimą sklypą ir taip išvengti galimos žalos. Daroma išvada, kad V. M. aktyviais veiksmais gindamas savo tariamą teisę apsaugoti savo vaikus nuo galimos bloko grėsmės, nesivadovaudamas įstatymais nustatyta tvarka, įsibraudavo į svetimą sklypo dalį ir ten šeimininkaudavo, taigi jo veiksmai atitinka ANK 518 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą – tai pagrindžia tiek V. M. veiksmai, tiek jo pateikti parodymai dėl savo motyvų.
7.9. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismų praktika, kuria rėmėsi Institucijos atstovai, bei vadovavosi pirmosios instancijos teismas, nėra taikytina šiuo atveju, nes kartu su sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi buvo pasirašoma sklypo naudojimosi tvarka (registruota VĮ „Registrų centras“), kurioje konkrečiai detalizuota kiekviena sklypo dalis, kuria naudojasi kiekvienas bendrasavininkas ir visi kartu. Pareiškėjo teigimu, visi V. M. veiksmai buvo atlikti nukentėjusiajam nuosavybės teise priklausančioje sklypo dalies teritorijoje, apie ką V. M. puikiai žinojo ir tai patvirtina savo parodymuose, todėl vienintelis pagrįstas jo elgesio būdas – savo interesų gynimas teisme vadovaujantis CK nuostatomis.
7.10. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo sklypo įsigijimo dokumentų su naudojimosi tvarka, nes, kitu atveju, būtų pastebėjęs, jog naudojimosi tvarka buvo parengta ir pasirašyta R. P. (dabar – M.), dar 2014 m. pavasarį, o pareiškėjo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2014 m. rudenį. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas ignoravo svarbius dokumentus ir faktą, kad V. M. pažeidinėja jo žmonos, savo atstovės teisme, parengto sklypo naudojimosi tvarkos nuostatus. Be to, teismo posėdžio metu buvo atsisakyta priimti parodymus su pravažiavimo kelio pločio matavimais.
7.11. Pareiškėjo nurodymu, Institucija ir pirmosios instancijos teismas nėra įvertinę kito V. M. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnio 1 dalyje. Nurodoma, kad turto sugadinimas buvo įvykdytas 2022 m. rugpjūčio 2 d., o 2023 m. vasario 21 d. priimtas nutarimas pripažinti V. M. kaltu pagal minėtąjį straipsnį. Nesutinkama su skundžiamoje nutartyje daroma išvada dėl trijų epizodų, kuriuose iš esmės skiriasi tik laikotarpiai, nurodant, kad visiškai yra ignoruojamas prieš tai V. M. padarytas nusižengimas ir pasekmės, kodėl pareiškėjas pradėjo ant savo sklypo ribos dėti blokelį. Pažymima, kad minėtas blokelis atsirado kitą dieną po stulpo nulaužimo, o apie įrengtą stulpą informavo ne Institucijos atstovas, kuris nebuvo įvykio vietoje, o V. M.. Tokiu būdu atliekant tyrimą bei priimant nutarimą, pirmosios instancijos teisme buvo neatliktas visapusiškas ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas, kaip to reikalaujama ANK 567 straipsnio 1 dalyje. Daroma išvada, kad priimant skundžiamą nutartį buvo padaryta klaida, nes pareiškėjo sklypo dalyje sugadinus turtą (nulaužus stulpą) V. M. atsako pagal ANK 115 straipsnį, tačiau toje pačioje vietoje savavaldžiaujant (kilnojant svetimą turtą) V. M. pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį jau nebeatsako.
7.12. Nurodoma, kad iš Institucijos 2023 m. liepos 18 d. bei 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarimų nutraukti administracinių nusižengimo bylų teiseną V. M. pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį nėra aišku, kokių konkrečių minėto administracinio nusižengimo požymių Institucija nenustatė, ar buvo pavojus V. M. veiksmuose. Nors Institucijos nutarime yra konstatuojama, kad V. M. veikloje nėra ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, tačiau nenurodoma, kokių požymių Institucija nenustatė. Pažymima, kad nutarimuose pacituoti S. P. ir V. M. paaiškinimai ir parodymai, kai kurie ANK straipsniai bei teismų praktikos nuostatos bei deklaratyviai konstatuota, kad V. M. veikoje nėra ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, tačiau nėra pateikta jokių argumentų, įrodymų vertinimo motyvų bei jų pagrindu nustatytų ar nenustatytų faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima įžvelgti ar neįžvelgti administracinio nusižengimo objektyviuosius ir/ar subjektyviuosius požymius. Jei būtų daroma prielaida, jog Institucija sprendė, kad V. M. perkėlė bloką, tai iš skundžiamos nutarties nustatomosios ir motyvuojamosios dalių taip pat nėra aišku, kokią savo tariamą teisę tokiu būdu vykdė V. M. ir kodėl ji tariama, o ne tikra, kodėl ir kokiais teisės aktais remdamasis ją ginčija pareiškėjas, kokiuose teisės aktuose ir kokia konkreti teisės norma nulėmė teisinį situacijos įvertinimą, konstatuojant ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties nebuvimą. Taigi Institucijos priimtame nutarime neargumentuota nei dėl V. M. veiksmų perkeliant pamatų bloką, nei dėl pareiškėjo veiksmų apsaugant savo nuosavybę (turtą) nuo sugadinimo. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nėra jokių argumentų ir motyvų, kodėl Institucija siūlo ginčą spręsti civilinio proceso tvarka ir neįžvelgia V. M. piktnaudžiavimo savo subjektine teise.
7.13. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje nepasisakyta apie pareiškėjo teismo posėdžio metu pateiktą prašymą ir neatsisakyta vertinti liudytojų apklausos protokolų, kurių byloje nėra. Atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas cituoja V. M. žodžius, jog jis patvirtino, kad važiuodamas su transporto priemone, neužvažiuodavo ant pareiškėjui priklausančios sklypo dalies, tačiau visiškai ignoruoja pareiškėjo prašymą išsakytą posėdžio metu, o vėliau ir raštu pateiktą, prašant perklausyti prieš tai buvusių teismo posėdžių garso įrašus, kuriuose V. M. pripažįsta užvažiuodavęs ant pareiškėjo sklypo. Pareiškėjo nurodymu, po teismo posėdžio buvo pateiktas rašytinis prašymas, kuris buvo atmestas su rezoliucija, jog atsižvelgiant į tai, kad įrodymų tyrimas baigtas, jis paliktinas nenagrinėtu. Manoma, kad tokiu būdu pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo ankstesnių teismo posėdžių metu gautus parodymus, kuriose V. M. pripažino, jog važinėdavo per nukentėjusiajam nuosavybės teisė priklausantį sklypą, nurodė, kiek jis užvažiuodavo į svetimą sklypo dalį, o taip pat kelis kartus minėjo, kad važinėdavo per nukentėjusiojo sklypą ir žiemos metu, kai buvo sniegas.
7.14. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nenurodė ir nepagrindė išimtinių aplinkybių egzistavimo, neakcentavo, kokį papildomą didelės apimties tyrimą būtina atlikti ir kodėl šių aplinkybių nebuvo įmanoma nustatyti bylos nagrinėjimo metu. Pažymima, kad ankstesnio bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu pridėti prie bylos R. M. siųstą pasiūlymą dėl sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo – Institucijos atstovas prieštaravo argumentuodamas tuo, kad šis pasiūlymas pateiktas 2023 m. vasario mėn., t. y. praėjus pusei metų nuo nagrinėjamų įvykių ir niekaip su jais nesusijęs, o teismas šį pasiūlymą prie bylos pridėjo. Atkreipiamas dėmesys, kad šis dokumentas pareiškėjo prašymu pridėtas prie bylos su tikslu parodyti V. M. suinteresuotumą ir naudą sau, tačiau nei ankstesnio, nei šio nagrinėjimo teisme metu teismas nevertino šio pateikto pasiūlymo.
7.15. Nesutinkama su skundžiamos nutarties išvada, kad svetimo asmens, t. y. V. M. šeimininkavimas jam nepriklausančiame sklype nėra pavojingas. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniu, CK 4.37 straipsnio 1 dalimi, pažymima, kad teismas nevertino aplinkybės, jog nukentėjusysis negali laisvai, netrukdomas disponuoti savo turtu. Priešingai, tokie trukdymai vertintini kaip veiksmai, keliantys pavojų, nors ir galimai, nesukeliantys esminės žalos. Pareiškėjo įsitikinimu, dėl V. M. veiksnių jam, kaip turto savininkui, kyla akivaizdi grėsmė naudotis (disponuoti) savo turtu. Atkreipiamas dėmesys, kad tarp V. M. ir pareiškėjo nėra jokio civilinio ginčo dėl sklypo ribų – tai, kad V. M. puikiai suvokdamas, jog patenka į svetimą sklypą, trukdo nukentėjusiajam juo naudotis, tariamai gindamas savo interesą apsaugoti savo vaikus nuo žalos, yra ne civilinio, bet administracinio ginčo dalykas. Pareiškėjo manymu, vadovaujantis tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais, V. M. gali laisvai elgtis savo nuožiūra svetimame sklype ar net patekti į gyvenamąsias patalpas vien su pretekstu, jog jis esą gina savo teisę ir tai būtų laikoma civilinio, o ne administracinio ginčo dalyku.
7.16. Pažymima, kad apeliacinis teismas jau yra suformulavęs aiškią praktiką, kaip tokias aplinkybes turi tirti Institucija, ir nei vienoje iš bylų nėra nusprendęs, jog tokia veika, analogiška V. M. veiksmams, būtų laikoma nekelianti pavojaus. Be kita ko, nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar V. M. vykdė tikrą ar tariamą savo teisę kilnoti blokelį ir kokia konkreti teisės norma nulėmė teisinį situacijos įvertinimą; kodėl V. M. veiksmuose nėra pavojingumo; kodėl Institucija, tirdama pareiškime nurodomas aplinkybes, siūlo ginčą spręsti civilinio proceso tvarka ir neįžvelgia V. M. piktnaudžiavimo savo subjektine teise.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjo S. P. apeliacinio skundo netenkinti.
8.1. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, teismo posėdyje išklausė pareiškėją, V. M. ir jo atstovę, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, vadovaudamiesi įstatymu ir teisine sąmone, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Be to, skundžiamoje nutartyje detaliai aprašė ir komentavo skundžiamus argumentus, tyrė ir analizavo visus byloje surinktus įrodymus, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdami išskirtinės reikšmės bei nurodė motyvus, dėl kurių priimta nutartis, todėl vien dėl to, kad S. P. nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir byloje esančių duomenų bei faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.
8.2. Nurodoma, kad Institucija pritaria teismo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. M. veiksmas (statybinio blokelio perkėlimas kiek giliau į pareiškėjo sklypo dalies teritoriją nuo krašto) niekam nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, nepadarė jokios žalos (net ir neesminės, vertinant aplinkybę, kad pareiškėjas pareiškimuose nurodė patyręs neturtinę žalą, kurios negalėjo pagrįsti įrodymais bei galiausiai atsisakė civilinio ieškinio), o pareiškėjo nusiskundimai, kad kaimynas, patraukdamas blokelį, siekia važiuoti per pareiškėjo sklypą, nepagrįsta įrodymais. Pažymima, kad buvo įvertinta, jog nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, ginčas yra civilinis ir turi būti sprendžiama ne administracinės teisenos priemonėmis, o civilinio proceso tvarka, prieš tai išnaudojant alternatyvius ikiteisminius ginčo sprendimo būdus, kai abi pusės ieško taikaus ginčo išsprendimo – identiškos nuomonės nuo proceso pradžios nuosekliai laikėsi ir Institucijos atstovai.
8.3. Institucijos teigimu, apeliacinio skundo teiginiai ir abejonės, kritikuojantys kaltinančius įrodymus bei jų trūkumus, nesukelia abejonių, kad byloje surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi. Tai, kad S. P. nesutinka su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia savo įvykio versiją ir įrodymų vertinimą, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, o skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįstos nutarties priėmimą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmetamas.
9. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, Nr. 2AT-98-677/2015, Nr. 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).
10. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, jog, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
11. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog pareiškėjas, kartodamas iš esmės tuos pačius argumentus ir nurodydamas tas pačias aplinkybes, kurias jau buvo nurodęs apylinkės teismui ir dėl kurių šis teismas pasisakė, siekia, kad skundžiama nutartis būtų panaikinta, o V. M. būtų pripažintas kaltu už veiksmus, numatytus ANK 518 straipsnyje, ir jam būtų skirta administracinė nuobauda. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
12. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą bei bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą. Pažymėtina, jog skundžiamoje nutartyje buvo išsamiai ir pagrįstai atsakyta į visus esminius pareiškėjo skunduose teismui dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų nurodytus argumentus. Vien tai, kad apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas akivaizdžiai netenkinta pareiškėjo ir, jo nuomone, neatitinka pareiškėjo interesų, savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų, nukrypta nuo teismų praktikos ir skundžiama nutartis yra neteisėta. Apeliacinės teismo vertinimu, apeliaciniame skunde dėstomi argumentai niekaip nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Apeliaciniu skundu pareiškėjas nesutinka dėl panaikinto Vilniaus rajono policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną (ROIK: 22180241881) ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai, atlikusiai administracinio nusižengimo tyrimą, tirti iš naujo, bei nurodoma, kad tai yra tik bylos vilkinimas, nes Institucijos atstovai turėjo ir laiko, ir galimybių patikrinti skunde minimus dalykus ir grąžinti bylą tirti pakartotinai.
14. Apygardos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarime esantys netikslumai negali būti ištaisyti teisme ir dėl to minėtas nutarimas turi būti panaikintas bei byla grąžinta Institucijai, kurios pareigūnai atliktų administracinio nusižengimo tyrimą. Pastebėtina, kad pareiškėjas buvo pateikęs du skundus dėl dviejų Institucijos nutarimų, t. y. dėl 2023 m. liepos 18 d. ir 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarimų, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartimi šie skundai buvo sujungti į vieną administracinio nusižengimo bylą.
15. Kaip nurodė Institucijos atstovas, dėl techninės klaidos 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas buvo priimtas dėl pareiškėjo pateikto pareiškimo, susijusio su 2022 m. gruodžio mėnesio aplinkybėmis, nors dėl jų jau buvo priimtas 2023 m. liepos 18 d. nutarimas. Taigi Institucija, turėjusi priimti procesinį sprendimą dėl 2022 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesių laikotarpio, dar kartą priėmė nutarimą dėl pareiškėjo nurodytų 2022 m. gruodžio mėnesio aplinkybių, tokiu būdu nepasisakydama dėl pirmųjų, o tai laikytina esminiu trūkumu, kurio teismas ištaisyti neturi galimybės. Nors pareiškėjo įsitikinimu, tokiu būdu yra vilkinamas bylos nagrinėjimas, tačiau pastebėtina, kad teismas, turėdamas plačius įgaliojimus, nagrinėjant bylą taip pat privalo imtis visų priemonių, jog proceso dalyviams nekiltų jokių pagrįstų abejonių dėl bylą nagrinėjančio teismo šališkumo, kad šalys būtų traktuojamos kaip lygiateisiai proceso subjektai, t. y. turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp aktyvaus ir nešališko teismo. Nagrinėjamu atveju Institucijai iš esmės neįvertinus 2022 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesių aplinkybių, teismas negali išsamiai ir teisingai išspręsti bylos ir priimti tinkamą procesinį sprendimą. Dėl šios priežasties apylinkės teismas pagrįstai grąžino administracinio nusižengimo bylą nutarimą surašiusiai Institucijai administracinio nusižengimo bylos medžiagos trūkumams pašalinti. Pažymėtina, kad teismo sprendimas pavesti atitinkamus veiksmus atlikti Institucijai (pareigūnams) nereiškia, jog teismas procese yra pasyvus, bet priešingai, rodo aktyvų teismo vaidmenį siekiant nustatyti ir objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis dalyje, kuria panaikintas Vilniaus rajono policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną (ROIK: 22180241881) ir administracinio nusižengimo byla grąžinta Institucijai, atlikusiai administracinio nusižengimo tyrimą, tirti iš naujo, yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas S. P. prašo V. M. pripažinti kaltu padarius ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes šis ketindamas pravažiuoti su automobiliu perkeldavo S. P. priklausantį pamatų bloką.
17. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019)
18. ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą. Pagal šio straipsnio nuostatas, savavaldžiavimas pasireiškia kaip savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose. Remiantis CK 1.137 straipsnio nuostatomis, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Todėl, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).
19. Institucijos 2023 m. liepos 18 d. nutarimu, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl to, kad laikotarpyje nuo 2022 m. gruodžio 4 d. 12.00 val. iki 2022 m. gruodžio 6 d. 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), V. M. savavališkai, vykdydamas savo tariamą teisę, ginčijamą S. P., nepadarydamas esminės žalos piliečių teisėms bei teisėtiems interesams, ketindamas pravažiuoti su automobiliu, ne mažiau kaip penkis kartus perkėlė S. P. priklausantį pamatų bloką. Skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi Vilniaus rajono policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 18 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną (ROIK: 22192063075) paliktas nepakeistas ir skundas šioje dalyje netenkintas.
20. Iš Nekilnojamojo turto registro domenų bazės išrašo matyti, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso S. P. ir N. P., G. Š. ir G. Š., R. M. (V. M. sutuoktinei) (2 t., b. l. 88-91). Iš žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano, matoma, kad S. P. ir N. P. priklausančio sklypo ribos sužymėtos piketais Nr. (duomenys neskelbtini) (sklypo Nr. C), R. M. priklausančio sklypo ribos – (duomenys neskelbtini) (sklypo Nr. B), o G. Š. ir G. Š. priklausančio sklypo ribos – (duomenys neskelbtini) (sklypo Nr. A) (2 t., b. l. 8). Administracinio nusižengimo byloje esanti Naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo sutartis, sudaryta 2014 m. rugsėjo 23 d. tarp R. P. (dabar – M.) ir N. A. (tuo metu buvusios sklypų Nr. A ir C savininkės), pažymi, jog R. P. (dabar – M.) neprieštaravo, kad teisėti žemės sklypo dalių Nr. A ir C naudotojai laisvai ir nekliudomai eitų ir/ar važiuotų per jai priklausančią žemės sklypo dalį, kuri žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėta „S“ (piketų Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat neprieštaravo, kad per jai nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalį būtų nustatytas kelio servitutas (2 t., b. l. 67-68). Taigi nagrinėjamu atveju nesutarimai kyla dėl to, jog ties piketu Nr. (duomenys neskelbtini) S. P. jam ir jo sutuoktinei priklausančiame žemės sklype deda statybinį blokelį, kurį V. M. vis perkelia giliau į pareiškėjo sklypą.
21. Iš administracinio nusižengimo bylos matoma, kad S. P. nurodo, jog blokelį savo sklype, prie piketo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra ties įvažiavimu į V. M. naudojamą sklypo dalį, pastatė siekdamas išvengti didesnės žalos, kad važinėjant per jo teritoriją nebūtų gadinamos plytelės. Kaip matoma iš V. M. teiktų paaiškinimų, šis nurodydavo, kad patraukdamas nuo bendro naudojimo kelio sudaužytą blokelį bent minimaliu saugiu atstumu, siekė apsaugoti ne tik savo šeimos narius, bet ir kitus asmenis, galinčius eiti juo. Taigi tarp kaimynų susiklostę konfliktiniai santykiai, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, yra paremti vienas kito kaltinimu. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju priešiškų pusių pasisakymai dėl vienas kito veiksmų vertinami itin atidžiai, kiek jie atitinka kitą bylos medžiagą. Pažymėtina, jog tokiu atveju asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią numatyta administracinė nuobauda.
22. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Pagal ANK asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jo veikoje yra nustatomi visi įstatyme įtvirtinti konkretaus administracinio nusižengimo požymiai, be to, tokia veika turi pasižymėti ir pavojingumu (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-91-935/2022).
23. Apygardos teismo vertinimu, pareiškėjo S. P. nurodomi V. M. veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti pastarojo kaltę padarius savavaldžiavimą pagal ANK 518 straipsnį, o tuo labiau būtiną šio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – tyčią, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Administracinio nusižengimo byloje esantys vaizdo įrašai rodo, o taip pat ir pats V. M. patvirtina, kad statybinis blokelis buvo pastumtas giliau į pareiškėjo sklypą. Pats V. M. nurodė, kad tokiais savo veiksmais siekė patraukti blokelį, pastatytą į važiuojamąją dalį, dėl jo turimų aštrių briaunų, be kita ko, blokelis buvo apdaužytas. Šias nurodytąsias aplinkybes patvirtina ir nuotraukos, esančios byloje, kurias tiek Institucijai, tiek teismui teikė ir pats pareiškėjas. V. M. teigimu, padėtas statybinis blokelis netrukdė naudotis bendro naudojimo keliu, t. y. žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėta „S“ sklypo dalimi, nes šis buvo padėtas S. P. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, o tiksliau – ant jo sklypo ribos, tačiau dėl pastatyto statybinio blokelio prie pat ribos su „S“ sklypo dalimis, buvo keliamas pavojus susižeisti praeinantiems keliu ar apgadinti pravažiuojančias transporto priemones. Be kita ko, teismo posėdžio metu V. M. sutuoktinė ir jo atstovė R. M. pritarė, kad statybinis blokelis buvo trauktas dėl saugumo užtikrinimo, o taip pat ir nurodė, jog buvo bandoma išspręsti susidariusią situaciją bendraujant su S. P., tačiau bendras sutarimas nebuvo pasiektas.
24. Nustatytos aplinkybės neleidžia pagrįstai teigti, kad V. M. veiksmai, t. y. statybinio blokelio perkėlimas nuo pareiškėjo sklypo teritorijos krašto į jo gilumą, būtų sukėlę kam nors neigiamas pasekmes ar padarytų žalos. Pareiškėjo nusiskundimai, kad V. M., patraukdamas blokelį, siekia važiuoti per pareiškėjo sklypo dalį, nepagrįsti įrodymais. Be kita ko, pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad blokelio perkėlimas nėra tiek pavojingas, kad V. M. turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė. Apeliaciniame skunde pateikiami samprotavimai apie tai, kad nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino V. M. veiksmų, yra subjektyvūs ir nepaneigia teismo padarytų išvadų šiuo klausimu. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, jokie neigiami padariniai pareiškėjui nekilo ir tai tik dar kartą patvirtina, jog V. M. veiksmai nesiekė tokio pavojingumo, jog būtų reikalinga taikyti šiam asmeniui administracinę atsakomybę.
25. Nors pareiškėjas nurodo, kad nei viename iš epizodų, kuriuose V. M. perkeldavo blokelį, nebuvo priimtas nei vienas nutarimas ir veiksmai nebuvo kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, nepaskirta nuobauda, ir nors dėl ROIK: 23198868285 Institucijos pareigūnai buvo paskyrę administracinę nuobaudą, tačiau vėliau ją panaikino ir šis pareiškėjo apskųstas sprendimas pirmosios instancijos teismo buvo grąžintas tirti iš naujo, tačiau pažymėtina, kad minimas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi priimtas sprendimas tik patvirtina bylos grąžinimą Institucijai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad savavaldžiavimo faktas negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), nes tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma, įvertinus visus byloje surinktus duomenis, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.
26. Sutiktina su pareiškėjo S. P. apeliacinio skundo teiginiais, kad šiuo metu teisme nėra nagrinėjama jokia byla tarp pareiškėjo ir V. M. civilinio proceso tvarka. Vis tik, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, t. y. tarp pareiškėjo ir V. M. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje administracinio nusižengimo byloje tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad konfliktas, kuris kilo iš minėtų civilinių santykių, turi būti sprendžiamas ne administracinio, o civilinio proceso tvarka, o V. M. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių. Teismų praktikoje nurodoma, kad tai, kas gali būti išspręsta civilinių ginčų tvarka, nebūtų sprendžiama, taikant baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normas ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, nebūtų vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012).
27. Apibendrinant, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. M. veiksmai, o būtent, statybinio blokelio perkėlimas nuo pareiškėjo sklypo teritorijos krašto į jo gilumą, nesudaro savavaldžiavimo požymių ir negali būti laikomas kaip veiksmas, kuris padarė žalos pareiškėjo teisėms ar teisėtiems interesams. Esant tokioms aplinkybėms, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta ir vykdoma. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pareiškėjo S. P. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir pareiškėjo S. P. (S. P.) apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.