Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

institucijos, priėmusios nutarimus administracinio nusižengimo byloje – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – Institucija), atstovui Vladislav Butkevič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi S. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2023 m. liepos 18 d. Institucijos nutarimo (toliau – ir 2023 m. liepos 18 d. nutarimas) administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22192063075 panaikinimo, taip pat skundą dėl 2023 m. rugpjūčio 10 d. Institucijos nutarimo (toliau – ir 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas) administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22180241881 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Institucija 2023 m. liepos 18 d. nutarimu vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl to, kad laikotarpyje nuo 2022-12-04 12:00 val. iki 2022-12-06 19:00 val. adresu (duomenys neskelbtini) V. M. savavališkai, vykdydamas savo tariamą teisę, ginčijamą S. P., nepadarydamas esminės žalos piliečių teisėms bei teisėtiems interesams, ketindamas pravažiuoti su automobiliu, kelis kartus perkėlė S. P. priklausanti pamatų bloką.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2023 m. rugpjūčio 31 d. gautas Pareiškėjo skundas dėl Institucijos 2023 m. liepos 18 d. priimto nutarimo Nr. ROIK: 22192063075, kuris priimtas nagrinėti (administracinio nusižengimo byla Nr. II-350-834/2023) (t. 1, b. l. 170).

3. Taip pat Institucija 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl to, kad laikotarpyje nuo 2022-12-04 12:00 val. iki 2022-12-06 19:00 val. adresu (duomenys neskelbtini) V. M. savavališkai, vykdydamas savo tariamą teisę, ginčijamą S. P., nepadarydamas esminės žalos piliečių teisėms bei teisėtiems interesams, ketindamas pravažiuoti su automobiliu, ne mažiau kaip penkis kartus perkėlė S. P. priklausanti pamatų bloką.

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2023 m. rugsėjo 12 d. gautas Pareiškėjo skundas dėl Institucijos 2023 m. rugpjūčio 10 d. priimto nutarimo Nr. ROIK: 0122000526860, kuris priimtas nagrinėti (administracinio nusižengimo byla Nr. II-357-927/2023) (t. 3, b. l. 1).

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartimi administracinių nusižengimų bylos Nr. II-357-927/2023 ir Nr. II-350-834/2023 sujungtos į vieną, paliekant administracinių nusižengimų bylos Nr. II-357-927/2023 (teisminio proceso Nr. 4-52-3-00463-2022-3) ir Pareiškėjo skundai dėl skundžiamų nutarimų išnagrinėti kartu.

5. 2023 m. rugpjūčio 4 d. skundu Pareiškėjas prašo panaikinti 2023 m. liepos 18 d. Institucijos priimtą nutarimą, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena. Skunde nurodoma, kad priimant 2023 m. liepos 18 d. nutarimą Institucija netyrė svarbių aplinkybių ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė vadovaudamasi melagingais V. M. paaiškinimais, kuris teigė, kad blokas buvo pastatytas aštria briauną į važiuojamąją kelio dalį. Pareiškėjas teigia, kad V. M. net nebandė spręsti situacijos nuo rugsėjo mėnesio, o jo pateikti paaiškinimai tai gynybos pozicija siekiant išvengti atsakomybės, tačiau reguliariai naudojasi nulaužto stulpo suteikiama galimybe kirsti kampą ir pravažiuoti per Pareiškėjo sklypo teritoriją. Pareiškėjo nuomone, aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad V. M. suprato savo veikos pavojingumą ir norėjo taip veikti, aktyviais veiksmais siekė žalos padarymo, tai darė kelis kartus, net neieškojo kitų būdų situacijai išspręsti. Taip pat teigia, jog jokių aplinkybių, šalinančių V. M. atsakomybę, byloje nenustatyta bei pažymi, kad pats V. M. pripažino, jog pats atliko neteisėtus veiksmus ir siekė jų padarinių – atlaisvinti kelią. Pareiškėjas savo skunde teigia, kad iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo dėl V. M. aktyvių veiksmų (daugkartinio bloko patraukimo svetimame sklype) nėra. Taip pat pabrėžė, kad V. M. nagrinėjimo Institucijoje metu laikėsi nuoseklios pozicijos dėl savo veiksmų – žalos turtui grėsmė ir jos užkardymas, todėl jo nuomone, V. M. siekė savo interesų realizavimo sau naudingu ir patogiu būdu. Pareiškėjo nuomone, sprendžiant ar tokie V. M. veiksmai buvo pagrįsti, svarbu pabrėžti, kad perkeliami blokai gulėjo Pareiškėjui nuosavybes teise priklausančiame sklype ir pastatytas blokas nepažeidė jokių valdžios įstaigų priimtų teisės aktų. Pareiškėjas mano, kad atsižvelgiant į V. M. siekį išvengti žalos, jis privalėjo veikti pagal CK nuostatas, nes šis reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius (CK 1.1. str.), o V. M. galėjo pats imtis aktyvių veiksmų žalai užkardyti tik pagal CK 6.263 str. 8 d. nuostatas, jei: buvo neįmanoma laiku gauti valstybės institucijų pagalbos, ir nesiėmus priemonių žalos išvengimas būtų neįmanomas arba labai apsunkintas.

Pareiškėjo skunde teigiama, kad iš bylos medžiagos matyti, jog blokas buvo traukiamas iš Pareiškėjo sklypo net ir tais atvejais, kai šalia nebuvo V. M. vaikų, pastarasis nebandė kreiptis nei į Pareiškėją, nei į valdžios institucijas pagalbos, todėl, dalytina išvada, kad V. M. privalėjo savo interesus ir teises ginti teismuose įstatymų nustatyta tvarka, tačiau Pareiškėjo nuomone, V. M., pažeisdamas nustatytą tvarką, įsibraudavo į jo gyvenamą sklypą ir patraukdavo bloką. Pareiškėjas pažymi, kad Institucija, nagrinėdama bylą nesiaiškino, ar V. M. turėjo pagrindą patekti į jo sklypą (pvz., ar V. M. kreipėsi į jį (telefonu, ar asmeniškai), ar valstybės institucijas (policiją, priešgaisrinę ir gelbėjimo tarnybą) dėl bloko keliamos grėsmės, ar bloko keliama žalos grėsmė buvo neišvengiama. Taip pat teigia, kad Institucija netyrė, to ar 5 mėnesių ir 4 metų vaikai realiai galėjo užsiversti blokelį ir, ar V. M. naudodamasis tėvo valdžia galėjo neleisti savo vaikams patekti į svetimą sklypą ir taip išvengti galimos žalos.

Be kita ko Pareiškėjas pažymi, kad iš Institucijos surašyto 2023 m. liepos mėn. 18 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną V. M. pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį nėra aišku, kokių konkrečių paminėto administracinio nusižengimo požymių (objektyvių ir/ar subjektyvių) Institucija nenustatė. Nors Institucijos nutarime yra konstatuojama, kad V. M. veikloje nėra ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, tačiau nenurodoma, kokių požymių Institucija nenustatė, todėl dėl šios priežasties iš esmės neįmanoma teisiškai įvertinti tokio procesinio sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, kaip to reikalauja ANK 641 straipsnis. Pažymi, kad 2023 m. liepos 18 d. nutarime pacituoti paties Pareiškėjo ir V. M. paaiškinimai ir parodymai, pacituoti kai kurie ANK straipsniai bei teismų praktikos nuostatos bei deklaratyviai konstatuota, kad V. M. veikoje nėra nustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje, požymių, tačiau nėra pateikta jokių argumentų, įrodymų vertinimo motyvų bei jų pagrindu nustatytų ar nenustatytų faktinių aplinkybių, kurios būtų pagrindu įžvelgti ar neįžvelgti nutarime nurodomo administracinio nusižengimo objektyviuosius ir/ar subjektyviuosius požymius (t. 1, b. l. 157-161).

6. 2023 m. rugpjūčio 14 d. skundu Pareiškėjas prašo panaikinti 2023 m. rugpjūčio 10 d. Institucijos priimtą nutarimą, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena. Pareiškėjas savo skunde nurodo analogiškus argumentus kaip ir pateiktame 2023 m. rugpjūčio 4 d. savo skunde dėl 2023 m. liepos 18 d. Institucijos nutarimo. Pažymi, kad Institucija, priimdama 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą, neatliko visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo bei iš Institucijos surašyto 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną V. M. pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį nėra aišku, kokių konkrečių paminėto administracinio nusižengimo požymių (objektyvių ir/ar subjektyvių) Institucija nenustatė. Pareiškėjo teigimu, Institucija surašė nutarimą, kuriame nėra jokio įrodymų vertinimo motyvų, tarpinių išvadų, nepasisakyta dėl esminių ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo – savavaldžiavimo – sudėties požymių (t. 3, b. l. 2-6).

7. Teismo posėdyje Pareiškėjas savo skundus palaikė ir nurodė, kad dėl blokelio perstūmimo buvo teikti du pareiškimai, kurie dabar sujungti į vieną bylą ir yra nagrinėjami. Blokelis nudaužtas buvo 2022 m. rugpjūčio pradžioje, nors kaip buvo nudaužtas nematė, tačiau teigė, jog dėl to, kad blokelį kilnojo V. M., šis jį ir nudaužė. Pareiškėjas paaiškina, kad įvažiavimo keliukas yra bendrai valdomo sklypo dalis, kuriam yra nustatyta naudojimosi tvarka. Šiuo įvažiavimu naudojasi pats Pareiškėjas ir V. M., tai trijų metrų pločio keliukas. Pareiškėjas teismo posėdžio metu parodė sklypo fotonuotraukoje esantį tašką (vietą), dėl kurio kyla ginčas. Dėl R. M. pateikto pasiūlymo dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo (t. 2, b. l. 132) paaiškino, kad 2023 m. sausio 17 d. nekviesdama sklypo savininkų pakvietusi matininką atliko matavimus, kurie nėra niekur užfiksuoti ir nėra pasirašyti kitų sklypo savininkų. Pareiškėjas teigė, kad šių matavimų pagrindu R. M. pateikė pasiūlymą, tačiau Pareiškėjas į jį pateikė „kontrapasiūlymą“. Pareiškėjas organizavo sklypo savininkų susirinkimą ir siūlė naudojimosi tvarkos nekeisti, nes viskas pastatyta pagal projektą, tačiau buvo pateiktas susitarimas, kuriame be kita ko nurodyta, kad „C“ sklypo savininkas sutinka ir įsipareigoja neįrenginėti papildomų konstrukcijų ties koordinačių tašku Nr. 7, t. y. būtent tame taške, dėl kurio kyla ginčai, tačiau šį susitarimą pasirašyti R. M. ir V. M. atsisakė. Pareiškėjo ir V. M. sklypą skiria tvora, tačiau Pareiškėjas ant savo sklypo kampo uždėdavo kliūtį, nes V. M. važinėjo per Pareiškėjo sklypą, tiksliau sklypo dalį, kuri įšklota trinkelėmis. Nurodė, kad ant to kampo stovėjo Pareiškėjo stulpas. V. M. įrengdamas vartus į savo sklypo dalį, įrengė vartus keturių metrų pločio, nors naudojimosi tvarkoje nustatyta, kad pravažiavimas yra trijų metrų pločio. Būtent dėl šios priežasties atidarius vartus V. M. važiuoja per Pareiškėjui priklausančią sklypo dalį. Pareikštų civilinių ieškinių nepalaiko ir nuo jų atsisako, nes viso proceso esmė - parodyti V. M., kad reikia gyventi draugiškai, nes teismai, bylinėjimasis trunka ilgai ir kainuoja brangiai. Savo baigiamojoje kalboje Pareiškėjas teigė, kad V. M. pateikti paaiškinimai yra gynybinė pozicija, pastarasis nebandė spręsti konflikto, tačiau nuolat nurodytais laikotarpiais patraukinėjo blokelį, kuris buvo pastatytas Pareiškėjo sklypo ribose. Pareiškėjas akcentavo, kad R. M. inicijavo keisti bendro naudojimosi tvarką, kurią pati ir buvo parengusi, tačiau pareiškėjui su pakeitimais nesutikus, V. M. savavaldžiaudamas toliau stumdė blokelį. Akcentavo, kad V. M. ir jo atstovė patvirtino, kad blokas buvo padedamas S. P. nuosavybės teise priklausančioje sklypo dalyje, t. y. nebuvo išsikišęs ar padėtas ant kelio, skirto pravažiavimui, važiuojamosios dalies bei patvirtino, kad pravažiavimas į jo sklypo dalį nebuvo užtvertas ir buvo galima laisvai naudotis sklypo naudojimosi tvarkoje nustatytu 3 metro pločio keliu bei saugiai pasiekti jo sklypo dalį. Apibendrindamas Pareiškėjas nurodė, kad administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad V. M. suprato savo veikos pavojingumą ir norėjo taip veikti, aktyviais veiksmais siekė žalos padarymo, tai darė kelis kartus, net neieškojo kitų būdų situacijai išspręsti. Jokių aplinkybių, šalinančių V. M. atsakomybę, byloje nenustatyta ir pats V. M. pripažino, kad pats atliko neteisėtus veiksmus ir siekė jų padarinių – atlaisvinti kelią. Galutinai prašė teismo skundžiamus nutarimus panaikinti ir už padarytus administracinius nusižengimus V. M. skirti nuobaudas (t. 3, b. l. 31-34, 54-58, 75-78, 79).

8. Institucija pateikė atsiliepimą į Pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 4 d. skundą dėl 2023 m. liepos 18 d. Institucijos priimto nutarimo, kuriame nurodo, kad nesutinka su S. P. pateiktu skundu. Nurodo, kad tyrimo metu nustatyta, kad S. P. ir V. M. nesutaria dėl betoninio blokelio pastatymo ir stovėjimo vietos ties įvažiavimo į teritoriją adresu (duomenys neskelbtini). Institucija pažymi, kad Pareiškėjas teigia, kad V. M. nuo 2022 m. gruodžio 4 d. 12.00 val. iki 2022 m. gruodžio 6 d. 19.00 val. ne mažiau kaip 5 kartus savavališkai perstūmė jo nuosavybę, jo nuosavybės teise priklausančiame sklype gulintį statybinį bloką, tokiu būdu užtikrindamas sau kelią pravažiuoti per pareiškėjo sklypą. Tuo tarpu V. M. paaiškino, kad pamatų blokas perkeliamas dėl to, kad pastatytas aštria briauną į važiuojamosios dalies kraštą, tokiu būdu, atsiranda grėsmė automobiliui ar automobilio padangoms apgadinti. Institucija nurodo, kad S. P. kartu su skundu pateikė tris nuotraukas, kurių pavadinimai „20221203_091651.jpg“, „20221204_112940.jpg“ ir „20221203_091705.jpg“, kuriose pavaizduotas įvažiavimas į teritoriją adresu (duomenys neskelbtini), tačiau Institucijos nuomone, pateiktos nuotraukos yra statinės ir neinformatyvios, jose pateikti vaizdai neįrodo galimai V. M. daromo nusižengimo, juolab, kad vienoje nuotraukoje prie tvoros stulpo yra pavaizduotas gulintis blokas būtent toje vietoje, kurioje jį palieka pats pareiškėjas. Institucijos atsiliepime taip pat nurodoma, kad papildomai tyrimo metu bendrauta su sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) bendraturčiais G. ir G. Š., kurie nurodė, kad apie kaimynų S. P. ir V. M. konfliktą nieko nežino, pro nurodytą betoninį blokelį nevaikšto ir nevažinėja, todėl nieko apie tai nurodyti negali, kas Institucijos nuomone įrodo, kad dėl blokelio pastūmimo konfliktas vyksta išskirtinai tik tarp S. P. ir V. M., o kitų asmenų, žinančių ar suinteresuotų konflikto baigtimi bei galinčių pateikti vertingos informacijos apie konflikto eigą, nėra. Institucija pažymi, kad konfliktas vyksta privačioje teritorijoje tarp bendrasavininkų, kurie jiems priklausančiu sklypu naudojasi remiantis 2014 m. rugsėjo 23 d. naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutartimi. Institucija pateiktame atsiliepime teigia, jog nagrinėjamu atveju negauta ir nesurinkta jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima vienareikšmiškai konstatuoti, jog V. M. savavališkai vykdė savo tariamą teisę nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos. Akcentuojama, kad S. P. ir V. M. yra kaimynai ir šie asmenys konfliktuoja, aiškindamiesi asmeninius santykius, susijusius su bendro naudojimo turto disponavimu, todėl vienas kito atžvilgiu yra šališki ir suinteresuoti. Institucija teigia, kad akivaizdu, jog kilę nesutarimai dėl naudojimosi bendrosios nuosavybės teisės objektu yra išimtinai civilinių teisinių santykių ginčo nagrinėjimo dalykas, todėl šiuo atveju S. P., manydamas, kad yra pažeistos jos teisės, turi teisę ir realią galimybę pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka, o ANK nuostatos negali būti taikomos kaip priemonė civiliniams teisiniams nesutarimams spręsti ar vienos iš ginčo šalių pozicijai stiprinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, būtų taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (ar administracinis nusižengimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-451/2011).

Institucija akcentuoja, jog savavaldžiavimo faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save nukentėjusiais, pareikštomis pretenzijomis, tokio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais, todėl vien tik S. P. subjektyvus kaimyno veiksmų vertinimas ir aplinkybių suvokimas negali būti pagrindas V. M. veiksmus vertinti kaip savavaldžiavimą. Taip pat pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. ANK 569 straipsnis įpareigoja teismą ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją (pareigūną) išvadas dėl asmens kaltės pagrįsti tik faktiniais duomenimis, sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, spėlionėmis ar tikėtinomis išvadomis, asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Todėl Institucijos nuomone, naikinti 2023 m. liepos 18 d. Institucijos nutarimą nesant ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių ir tenkinti S. P. skundą, faktinio ir teisinio pagrindo nėra (t. 1, b. l. 177-179).

9. Institucija nepateikė atsiliepimo į Pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 14 d. skundą dėl 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo.

10. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas savo atsiliepimą į skundą palakė ir papildomai nurodė, kad Institucija priimant 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą padarė techninę klaidą ir priėmė nutarimą ne dėl 2022 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesio aplinkybių, dėl kurių buvo gautas S. P. pareiškimas, o pakartotinai dėl 2022 m. gruodžio mėnesio aplinkybių, dėl kurių jau buvo priimtas 2023 m. liepos 18 d. Institucijos nutarimas. Institucijos atstovas nurodė, kad šios techninės klaidos nebuvo galimybės išspręsti ir ji gali būti pašalinta tik teismui panaikinus šį nutarimą ir grąžinus bylą Institucijai. Nurodė, kad šiuo metu toje vietoje, kur buvo statomas pamatų blokelis yra įrengta konstrukcija. Institucijos atstovas taip pat pažymėjo, kad byloje pateiktos nuotraukos yra statinės ir iš jų nėra galimybės daryti išvados ar jose yra pareiškėjo pastatytas ar C. M. patrauktas blokelis. Atkreipė dėmesį, kad pareigūnas priimdamas nutarimą tinkamai ištyrė ir įvertino turimus duomenis. Pažymėjo, kad tarp kaimynų vyksta konfliktai. V. M. nesiekė savo veiksmais pakenkti Pareiškėjo teisėtiems interesams. Pareiškėjas savo pareiškimuose nenurodydavo žalos, o žalos požymis yra nurodytas ANK 518 straipsnio dispozicijoje. Dėl šių priežasčių V. M. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių ir prašė Pareiškėjo skundo netenkinti (t. 3, b. l. 28-34, 55-58).

11. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. M. paaiškino, kad laikotarpiu 2022 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesį, dėl ko Pareiškėjas kreipėsi su pareiškimu į policiją, V. M. teikė paaiškinimus, kad Pareiškėjo pastatytas pamatų blokelis kėlė pavojų, ypač tamsoje, jo mažamečiams vaikams, taip pat svečiams, dėl šios priežasties jį pastūmė giliau į Pareiškėjo sklypą. Nurodė, kad nežino iš kur atsirado blokelis, jis jau buvo apdaužytas, kuris gulėjo ant įvažiavimo ribos. Tamsiu paros metu, ypač esant slidžiai dangai jis kelia pavojų. Paaiškino, kad blokelis buvo pastatytas pavojingoje vietoje, ties servituto riba, stovėjo nestabiliai. Teigė, kad su Pareiškėju buvo bandyta kalbėtis, tačiau susitikimai nedavė rezultatų. V. M. tvirtino, kad trijų metrų pločio keliuko jam pravažiuoti užtenka. Dėl 2022 m. gruodžio mėnesio laikotarpio nurodė, kad neatsimena aplinkybių. Blokelį patraukdamas tikrai nenuskėlė, jis jau toks buvo padėtas. Taip pat yra konfliktas dėl to, jog Pareiškėjas su savo garažu yra įsiterpęs į suinteresuoto asmens pagal naudojimosi tvarką nustatytą sklypo ribą. Dėl šių priežasčių buvo atlikti matavimai ir pateiktas pasiūlymas keisti naudojimosi tvarką, tačiau susitarti nepavyko. Suinteresuotas asmuo tvirtino, kad jo nuomone, jis administracinių nusižengimų nepadarė, visais atvejais blokelį patraukė saugumo sumetimais. Patvirtino, kad važiuodamas su transporto priemone, neužvažiuodavo ant S. P. priklausančios sklypo dalies. Galutinai palaikė savo paties ir atstovės išsakytą poziciją (t. 3, b. l. 51-59).

12. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens V. M. atstovė R. M. teigė, kad buvo parašiusi pareiškimą policijai dėl S. P. statomo blokelio keliamo pavojaus. Tuomet su R. M. susiekė policijos pareigūnas, kuris paaiškino, kad jie nemato administracinio nusižengimo sudėties, nes blokelis yra asmeninės nuosavybės teritorijoje, tačiau jeigu jie mato grėsmę, jie gali patraukti blokelį. Tai buvo gautas žodinis paaiškinimas, kaip baigėsi šis procesas atstovė negalėjo atsakyti, nes nesidomėjo. Taip pat paaiškino, kad dėl to, jog S. P. garažas įsiterpia į V. M. sklypo dalį, o S. P. sklypo dalis, ant kurios yra statomas blokelis, šiek tiek sukelia nepatogumų V. M., nes išvažiuojant iš kiemo reikia keisti važiavimo kampą, buvo pateiktas pasiūlymas pakeisti naudojimosi tvarką, kuria būtų susitarta dėl S. P. įsiterpusio garažo ir dėl šiais Pareiškėjo skundais aptariamo sklypo dalies, tačiau S. P. naudojimosi tvarkos keisti nesutiko. Pareiškėjo pateiktas susitarimas buvo nelygiavertis, jame buvo pateikta daug kitų reikalavimų, dėl to susitarti nepavyko. Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pakeitimo į teismą kreiptasi nebuvo ir kreiptis neketina, nes šiuo metu aptariamoje S. P. sklypo riboje Pareiškėjas pastatė aukštą stulpą. Suinteresuoto asmens atstovė nurodė, kad esamą situaciją priėmė ir ginčo teismo keliu spręsti neketina. Galutinai pažymėjo, kad blokelis buvo patraukiamas į šoną siekiant apsaugoti visų praeinančių bendro naudojimo keliu sveikatą ir saugumą, nesiekiant jokių piktybiškų veiksmų kaimynų atžvilgiu bei blokelis buvo pastatomas saugiai kaimyno teritorijoje nepadarant jam žalos, taip pat nepažeidžiant jo teisių. Prašė Pareiškėjo skundų netenkinti skundžiamus Institucijos nutarimus palikti nepakeistus (t. 3, b. l. 51-59).

13. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pagal įstatymus, ją išnagrinėjo organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

14. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas savo skundais ginčija nutarimus nutraukti administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo, nes, jo nuomone, byloje esančios faktinės aplinkybės įvertintos netinkamai ir dėl to priimti neteisingi sprendimai.

15. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties.

16. Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, tai yra už savavaldžiavimą, atsakomybė asmeniui kyla už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Taigi šis administracinis nusižengimas yra padaromas tik tyčia, be kita ko, nustačius, kad asmuo vykdė tikrą ar tariamą savo teisę, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, ir kad ją ginčija kitas asmuo, taip pat nustačius, kad toks tikros ar tariamos savo teisės vykdymas nepadarė esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

17. Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Šio straipsnio 2 dalis numato, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.

18. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų Pareiškėjas pateikė du skundus dėl dviejų Institucijos nutarimų, t. y. dėl 2023 m. liepos 18 d. nutarimo ir 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo, kurie Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarties pagrindu išnagrinėti administracinių nusižengimų byloje Nr. II-357-927/2023, administracinio nusižengimo bylas Nr. II-357-927/2023 ir Nr. II-350-834/2023 sujungus į vieną, paliekant administracinių nusižengimų bylos Nr. II-357-927/2023 (teisminio proceso Nr. 4-52-3-00463-2022-3). Teismas atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu Institucijos atstovas paaiškino, jog dėl techninės klaidos 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas buvo priimtas dėl Pareiškėjo pateikto pareiškimo, susijusio su 2022 m. gruodžio mėnesio aplinkybėmis, nors Institucija dėl šių įvykių jau buvo priėmusi 2023 m. liepos 18 d. nutarimą, t. y. buvo priimti du tapatūs nutarimai, tačiau skirtingomis datomis. Priimant 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą Institucija turėjo pasisakyti dėl 2022 m. rugpjūčio-rugsėjo laikotarpio, dėl kurio 2022 m. rugsėjo 2 d. į Instituciją su pareiškimu kreipėsi S. P.. Pažymėtina, kad būtent dėl šio laikotarpio aplinkybių išsamaus ištyrimo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi administracinio nusižengimo byla (ROIK 22180241881) buvo grąžinta Institucijai, tačiau nutarime dėl jų nepasisakyta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog 2023 m. rugpjūčio 10 d. Institucijos nutarime nurodomas klaidingas ROIK numeris, vietoje turinčio būti ROIK 22180241881 nurodytas pareiškimo registracijos numeriui tapatus Nr. 0122000526860, nors šis nutarimas buvo priimtas Vilniaus apygardos teismui nutartimi grąžinus administracinio nusižengimo bylą ROIK 22180241881 Institucijai. Minėtos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad šiuo atveju reikalinga papildomai tirti bylos aplinkybes ir jas tikslinti, taip pat ištaisyti netikslumus esančius priimtame ir skundžiamame nutarime. Teismas daro išvadą, kad nustatytų esminių trūkumų teisme ištaisyti nėra galimybės. Esant tokiai situacijai, skundžiamas 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

19. Iš Pareiškėjo skundo dėl Institucijos 2023 m. liepos 18 d. nutarimo ir bylos duomenų matyti, kad Pareiškėjas pateikė pareiškimą 2022 m. gruodžio 6 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariate buvo gautas S. P. pareiškimas Reg. Nr. 0122000718047 dėl perkelto pamatų bloko adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pateikė rašytinius parodymus Institucijai, kuriuose nurodė, jog laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 4 d. 12:00 val. iki 2022 m. gruodžio 6 d. 19:00 val. ne mažiau kaip 5 kartus V. M. savavališkai perstūminėjo S. P. nuosavybės teisė priklausančiame sklype gulintį jam priklausantį statybinį bloką, tokiu būdu užtikrindamas sau kelią pravažiuoti per S. P. sklypą.

20. Institucija, surašydama 2023 m. liepos 18 d. nutarimą, vadovaudamasi ANK 565¹ straipsnio 1 dalimi ir nutraukė administracinio nusižengimo byloje teiseną dėl to, kad V. M. veikoje nebuvo nustatyti administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Nebuvo gauta ir surinkta jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima vienareikšmiškai konstatuoti, jog V. M. savavališkai vykdė savo tariamą teisę nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos.

21. Kaip minėta, ANK 518 straipsnyje numatyta, jog administracinę atsakomybę užtraukia savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Pagal teismų praktiką, už savavaldžiavimą asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-696-2015).

22. Savavaldžiavimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai ir jų priežastinis ryšys. Veika pasireiškia kaip savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo tikros ar tariamos teisės vykdymas. Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo visada yra tikro ar tariamo teisinio santykio subjektas. Nenustačius tokio santykio, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai nekvalifikuotini kaip savavaldžiavimas. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

23. Savavaldžiaujant gali būti įgyvendinamos tiek turtinės, tiek ir neturtinės savo ar kitų asmenų tikros ar tariamos teisės. Turtinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus, jų įgyvendinimą ir pareigų vykdymą reglamentuoja CK 1.136 ir 1.137 straipsniai. CK 1.136 straipsnyje nustatyta, kad tokiu pagrindu gali būti sutartys ir kiti sandoriai (tiek numatyti įstatymų, tiek ir nenumatyti, bet jiems neprieštaraujantys), teismų sprendimai, administraciniai aktai, turintys civilines teisines pasekmes, intelektinės veiklos rezultatai, žalos padarymas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas, taip pat įvykiai ir veiksmai (veikimas ir neveikimas), su kuriais įstatymas sieja civilines teisines pasekmes. Savavaldžiaudamas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo reikalauja vykdyti savo tikrą ar tariamą teisę. Tikra teisė – tai realiai egzistuojanti teisė, pagrįsta sandoriu ar kitu įstatymo numatytu juridiniu faktu. Tariama teisė – tai objektyvaus pagrindo neturinti ir tik asmens sąmonėje egzistuojanti teisė. Tiek teorijoje, tiek teismų praktikoje tariama teisė siejama tik su pateisinama (sąžininga) asmens klaida. Savavaldžiavimui būdinga tik pateisinama klaida, kai kaltininkas negalėjo ir neturėjo suprasti, kad realiai jokios subjektinės teisės neturi. Pripažįstant tariamos teisės įgyvendinimo faktą, neleistina kaip pagrindą imti vien tik subjektyvų kaltininko gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-509/2008; Nr. 2K-389/2010). Taigi tariama teisė yra tokia, kai asmuo, sąžiningai klysdamas, laiko teisę priklausančią jam.

24. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas S. P. nurodo, kad blokelį savo sklype, statė siekdamas išvengti, kad nebūtų važinėjama per jam nuosavybės teise priklausančią sklypo dalį, t. y. per jo teritoriją. Tuo tarpu V. M. teismo posėdyje paaiškino, kad jo veiksmai buvo skirti nuo bendro naudojimo kelio atitraukti sudaužytą blokelį giliau į S. P. sklypą, siekiant apsaugoti nuo galimo susižalojimo savo šeimos narius, kitus asmenis, einančius bendro naudojimo keliu, taip pat apsaugoti transporto priemones nuo galimo apgadinimo. Dėl šio S. P. nuosavybės teise priklausančio sklypo taško, kuris yra ties įvažiavimu į V. M. naudojamą sklypo dalį, tarp S. P. ir V. M. yra susiklostę konfliktiniai santykiai, jų paaiškinimai paremti vienas kito kaltinimu. Iš byloje esančių fotonuotraukų, vaizdo įrašų matyti, kad galimai blokelis ir buvo perkeltas iš vienos vietos į kitą nedideliu atstumu. Pats V. M. patvirtino, kad būtent jis blokelį pastūmė gilyn į Pareiškėjo sklypą, tačiau taip pasielgė todėl, kad blokelis apdaužytas, aštria briauna buvo pastatytas į važiuojamąją kelio dalį ir, jo nuomone, tai statybinė atlieka. Tokias pačias aplinkybes nurodė ir suinteresuoto asmens atstovė R. M., kuri teigė, kad buvo bandyta išspręsti šią konfliktinę situaciją bendraujant su S. P., tačiau to padaryti nepavyko. Pažymėtina ir tai, kad V. M. teismo posėdyje patvirtino, jog pamatų blokelis netrukdė naudotis bendro naudojimo keliu, jis buvo pastatytas S. P. teritorijoje, tačiau dėl blokelio statymo prie pat ribos su bendro naudojimo keliu buvo keliamas pavojus susižeisti praeinantiems keliu ar apgadinti pravažiuojančias transporto priemones.

25. Kaip jau buvo minėta, pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad administraciniu nusižengimu yra pripažįstama ne bet kokia asmens veika (veikimas ar neveikimas), turinti nusižengimo požymių, bet pavojinga veika, dėl to darytina išvada, kad pirmiausia turi būti tiriama, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje pasireiškia veikos pavojingumas. Pažymėtina, kad bet koks teisės pažeidimas turi būti pavojingas, t.y. sukelti pavojų įstatymo saugomoms teisėms ar teisėtiems interesams. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad V. M. veiksmas (statybinio blokelio perkėlimas kiek giliau į pareiškėjo sklypo dalies teritoriją nuo krašto) niekam nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, nepadarė jokios žalos (net ir neesminės), o pareiškėjo nusiskundimai, kad V. M., patraukdamas blokelį, siekia važiuoti per Pareiškėjo sklypo dalį, nepagrįsta įrodymais. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo. Teismo vertinimu, šis ginčas yra civilinis ir turi būti sprendžiamas ne administracinės teisenos priemonėmis, o civilinio proceso tvarka, prieš tai išnaudojant alternatyvius ikiteisminius ginčo sprendimo būdus, kai abi pusės ieško taikaus ginčo išsprendimo. Teismo vertinimu, nepritartina tokiai praktikai, kai įvairūs tarpusavyje kylantys konfliktai ir ginčai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių savavaldžiavimu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-2/2010, 2K-383/2011, 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012, 2K-357/2014, 2K-470/2014 ir kt.), todėl 2023 m. liepos 18 d. nutarimas paliktinas nepakeistas.

26. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pradėtos net trys administracinio nusižengimo bylos, kuriose priimti Institucijos nutarimai dėl analogiškų aplinkybių ir kuriose iš esmės skiriasi tik laikotarpiai, tačiau esminės aplinkybės dėl ko S. P. su pareiškimais kreipėsi į Instituciją sutampa, teismo vertinimu, šie galimai padaryti administraciniai nusižengimai turėtų būti tiriami kaip vienas tęstinis veiksmas. Pažymėtina, kad dėl V. M. veiksmų, konkrečiai dėl blokelio perstūmimo S. P. sklypo teritorijoje, nebuvo priimtas nei vienas nutarimas, kuriuo V. M. veiksmai būtų kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas bei paskirta nuobauda, visos administracinio nusižengimo teisenos buvo nutrauktos (nepradėtos). Visose šiose teisenose iš esmės sutampa ir V. M. veiksmai, vieta bei kitos esminės aplinkybės, skiriasi tik laikas. Todėl darytina išvada, kad visi šie epizodai, dėl kurių Institucijai administracinio nusižengimo bylos grąžinamos tyrimui atlikti, galimai vertintini kaip tęstinis administracinis nusižengimas, jeigu V. M. veiksmai būti pripažinti nusižengimu.

28. Aptartos aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismų praktika leidžia teismui daryti išvadą, kad Pareiškėjo skundžiamas Institucijos 2023 m. liepos 18 d. (ROIK: 22192063075) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti pagrindo nėra.

2023 m. rugpjūčio 10 d. (ROIK: 22180241881) nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jame nepasisakyta dėl tų aplinkybių, dėl kurių į policiją buvo kreipęsis Pareiškėjas, todėl yra naikintinas ir byla grąžintina Institucijai tyrimui atlikti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pareiškėjo S. P. skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus rajono policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 18 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną (ROIK: 22192063075) palikti nepakeistą ir skundo šioje dalyje netenkinti.

Panaikinti Vilniaus rajono policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną (ROIK: 22180241881) ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai, atlikusiai administracinio nusižengimo tyrimą, tirti iš naujo.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.