Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi S. P. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2023-01-10 nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Teisme gautas S. P. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2023-01-10 nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Skunde prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą ir paskirti V. M. administracinę nuobaudą. Skunde nurodoma, kad V. M. nuolatos braunasi į svetimą, jam nepriklausančią, teritoriją, puikiai žinodamas teritorijos ribas. Prašo panaikinti nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, nes: V. M. parodymai dėl brovimosi tikslo (bloko keliamos grėsmės) yra gynybinė pozicija; tikrasis V. M. brovimosi tikslas pašalinti (esant poreikiui sugadinti) tariamą kliūtį trukdančią patekti į jo gyvenamąją teritoriją; bloko sugadinimą lėmė V. M. veiksmai; bylos aplinkybės nebuvo objektyviai ištirtos, nes: nebuvo vertinamas faktas, kad nėra jokio servitutinio kelio; nevertintos aplinkybės, jog V. M. mažiausiai penkis kartus brovėsi į svetimą teritoriją; neatsižvelgta, į tai, jog V. M. nesikreipė į S. P. su prašymu patraukti bloką; išimtinai buvo atsižvelgta į V. M. parodymus, tačiau S. P. teikti įrodymai nebuvo vertinami; peržiūrėjus vaizdo įrašus, pateiktus su pareiškimu, nebuvo vertinama ar stovintis blokas randasi pareiškėjo sklype; peržiūrėjus vaizdo įrašus, pateiktus su pareiškimu, nebuvo vertinama ar stovintis blokas trukdo patekti į V. M. teritoriją (vaizdo įrašuose matosi, kad V. M. ramiai praeina keliu, o grįžtant į mašiną piktybiškai perstato bloką, kuris netrukdė jam praeiti.); nebuvo nustatyta, kaip V. M. daugiau kaip 2 mėnesius patekdavo į savo teritoriją, kol nesunaikino pareiškėjo stulpo (vietoj kurio buvo pastatytas blokas); nebuvo surinkti parodymai dėl ko V. M. nesikreipė į valstybinės įstaigas Nacionalinė žemės tarnybą, kad apginti savo teisės, kaip jis tai darė jau daug kartų.

2. Institucija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodoma, kad skundžiamu nutarimu objektyviai ištyrus ir įvertinus bylos duomenis, išsiaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išsprendimui, buvo pagrįstai nutraukta administracinio nusižengimo teisena, nes padaryta veika neturi ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Su skundu nesutinka nes nagrinėjamu atveju negauta ir nesurinkta jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu galima vienareikšmiškai konstatuoti, jog V. M. savavališkai vykdė savo tariamą teisę nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. P. ir V. M. yra kaimynai. Tarpusavio konfliktus dėl naudojimosi bendros nuosavybės teisės objektu sprendžia pasitelkdami policijos pareigūnus ir nesiima veiksmų nesutarimus išspręsti taikiai. Asmenys konfliktuoja, aiškindamiesi asmeninius santykius, susijus; su bendro naudojimo turto disponavimu, todėl vienas kito atžvilgiu yra šališki ir suinteresuoti. Akivaizdu, kad kilę nesutarimai dėl naudojimosi bendrosios nuosavybės teisės objektu yra išimtinai civilinių teisinių santykių ginčo nagrinėjimo dalykas, todėl šiuo atveju S. P. manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, turi teisę ir realią galimybę pažeistas teises ginti civilini proceso tvarka. ANK nuostatos negali būti taikomos kaip priemonė civiliniams teisiniam nesutarimams spręsti ar vienos iš ginčo šalių pozicijai stiprinti, todėl naikinti 2023-01-10 Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK priimtą nutarimą Nr. 57-ANR_N-9-2023, nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nesant ANK 115 ir 518 straipsniuose numatyto administracinio nusižengimo požymių ir tenkinti S. P. skundą, faktinio ir teisinio pagrindo nėra.

3. Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir jo prašymus jame nurodytais motyvais. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nesutarimai su kaimynu V. M. dėl pastarojo važinėjimo sunkiasvore transporto priemone per jam (S. P.) nuosavybės teise priklausančiame sklype esančias trinkeles vyksta jau nuo 2018 m., rašytas ne vienas pareiškimas policijai dėl kilusių konfliktinių situacijų, dėl ko galiausiai jis savo sklypo ribose, ties jam priklausančio sklypo septintuoju tašku įmontavo tvoros stulpą, kuris V. M. buvo išlaužtas. Tuomet jis stulpo vietoje, jam nuosavybės teise priklausančiame sklype padėjo nuo statybų likusį pamato bloką, kad kaimynas nevažinėtų per jo trinkeles. Blokas buvo perkeliamas ir sudaužytas.

4. Suinteresuotas asmuo V. M. ir jo atstovė teismo posėdyje skundžiamą nutarimą prašė palikti galioti nepakeistą, o pareiškėjo skundą atmesti.

Institucijos nutarimas paliktinas nepakeistas, skundas netenkintinas

5. ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

6. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis). Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 567 straipsnio 2 dalis imperatyviai reikalauja, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

7. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą. Pagal šio straipsnio nuostatas savavaldžiavimas pasireiškia kaip savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Civiliniame kodekse (toliau – CK), kituose įstatymuose). Pagal CK 1.137 straipsnio nuostatas, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Todėl, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-23-303/2021).

8. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, administracinio nusižengimo teisena šioje byloje buvo pradėta pagal pareiškėjo S. P. pranešimą dėl to, kad 2022-09-01 14:00 val. (duomenis neskelbtini), V. M. savavališkai, vykdydamas savo tariamą teise, ginčijama S. P., nepadarydamas esminės žalos piliečiu teisėms bei teisėtiems interesams, S. P. priklausančiame žemės sklype perkėlė S. P. priklausanti pamatų bloką, bei jį sulaužė. Apklausos metu S. P. prašė nubausti V. M. administracine tvarka už savavaldžiavimą. Skundžiamu Institucijos nutarimu buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti administracinių nusižengimo, numatytų ANK 115 ir 518 straipsniuose, sudėties požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

9. Byloje nustatyta, jog S. P. ir V. M. nesutaria dėl betoninio blokelio pastatymo ir stovėjimo vietos ties įvažiavimo į namo adresu (duomenis neskelbtini) teritoriją. S. P. policijai pateiktame skunde nurodė, kad V. M. savavaldžiaujant eidamas pro šalį tyčia perkėlė pamatų bloką giliau į jo teritoriją. Perkeldamas bloką jį sulaužė. V. M. paaiškino, kad pastatytas blokelis jau buvo apdaužytas. Jis pastatytas ne gulsčiai, o stačiai, tokiu būdu buvo dar mažiau stabilus. Kadangi yra du mažamečiai vaikai, 4 metų ir 5 mėnesių, toks blokelis kėlė grėsmę vaikams. Vyresnioji iškart pamačius pribėgo su klausimu ,,kas čia?“ ir liesdama galėjo užsiversti blokelį ant savęs, apdraskyti kojas, ar nuspausti pirštus. Todėl blokelį iš karto atitraukė nuo sklypo ribos. Tai kartojosi ne vieną kartą, tačiau visais atvejais V. M. nesiekė tyčia sugadinti sulaužyti blokelio.

10. Sutiktina su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2023-01-10 nutarimu, kad nagrinėjamu atveju negauta ir nesurinkta jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu galima vienareikšmiškai konstatuoti, jog V. M. savavališkai vykdė savo tariamą teisę nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos. Bylos duomenimis konfliktiški santykiai tarp V. M. bei S. P. tęsiasi nuo 2017 metų, tarp jų yra ilgalaikė nesantaika, pastaruoju metu – dėl įvažiavimo į M. sklypo dalį pro vartus, esančius šalia S. P. sklypo ribos. Siekdamas pažymėti savo teritorijos ribas ir užsitikrinti, kad kaimynas V. M. nevažiuotų per jo sklypo dalyje paklotas trinkeles, S. P. sumontavo jo sklypo dalies ribą žymintį tvoros stulpelį, o šį V. M. pašalinus jį sulaužant (už ką V. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn), padėjo pamatų bloką, kurį V. M. ne kartą perkėlė, ko neneigia ir jis pats, perkėlė toliau nuo sklypo ribos ir tuo pačiu nuo pravažiavimo keliuko.

11. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir V. M. bei S. P. paaiškinimus tyrimo nagrinėjamo metu, atsižvelgęs į konfliktinę situaciją tarp kaimynų, sprendžia, kad buvo atlikti visi galimi tyrimo veiksmai, tačiau V. M. veiksmuose nebuvo nustatyti požymiai administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima padaryti neabejotiną išvadą, kad V. M. veiksmai šiuo atveju atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymius ir pavojingumą. Skundžiamame nutarime tinkamai ir pagrįstai šiuo atveju remiamasi teismų praktika, pagal kurią ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, nederantys su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Juo labiau įvertinus, kad tarp kaimynų susiklostęs civilinis ginčas dėl pravažiavimo, todėl itin atidžiai turi būti vertinama, ar asmens elgesys, konkrečioje situacijoje gali būti vertinamas kaip, šiuo atveju, administracinio nusižengimo padarymas.

12. Tuo tarpu sprendžiant dėl kilusių asmens elgesio pasekmių – šiuo atveju pamatų blokelio sudaužymo ir V. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn už ANK 115 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, teismas pažymi, kad byloje turi būti pateikta/ surinkta pakankamai įrodymų, neabejotinai patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Byloje nėra ginčo dėl to, kad V. M. 2022-09-01 perkėlė pamatų bloką S. P. priklausančio sklypo dalyje, tačiau byloje, teismo vertinimu, nėra jokių objektyvių įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad perkeldamas bloką V. M. jį sudaužė. Teismo posėdyje peržiūrėtame byloje pateiktame vaizdo įraše matyti, kaip V. M. perkelia pamatų bloką, kuris jau yra su nuskilusiu kampu, t. y. perkėlęs bloką V. M. padeda dar ir jo nuskilusią dalį. Jokių įrodymų, kaip ir kada blokas nudužo, byloje nėra. Pagal in dubio pro reo principą, visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Šiuo atveju S. P. parodymų nėra galimybės patikrinti kitais byloje esančiais objektyviais įrodymais, o V. M. neigia, kad jis sudaužė bloką, tvirtina, kad jis jau buvo apdaužytas. Teismo vertinimu šioje proceso stadijoje kilusių prieštaravimų pašalinti nėra galimybės, todėl teismas, vadovaudamasis jau minėtu in dubio pro reo principu sprendžia, kad byloje nenustatyta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog V. M. būtų padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje.

13. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadas, kad nagrinėjamoje byloje Institucija atliko visus būtinus administracinio nusižengimo tyrimo veiksmus, skirtus patikrinti V. M. bei S. P. nurodytas aplinkybes, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą. Pareiškėjo skundo motyvais tenkinti skundą ir naikinti skundžiamą Institucijos nutarimą nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2023-01-10 nutarimą nutraukti V. M. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teiseną nepakeistą ir S. P. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu, skundą paduodant per šį nutarimą priėmusį teismą.