Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-10361-1094/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-11-05
Bylos Nr.: e2-10361-1094/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-05494-2021-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Irena Bielskytė
Ieškovas: I. K. C.
Atsakovas: T. C.
Advokatai: Agata Staševskaja

Kategorijos

2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus

Civilinė byla Nr. e2-10361-1094/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05494-2021-6Procesinio sprendimo kategorija 2.3.5.2.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė,sekretoriaujant Laurai Cibulskaitei, Andriui Šalkevičiui, Elenai Maksimenko,dalyvaujant ieškovei I. K. C., jos atstovei advokatei Agatai Staševskajai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. C. patikslintą ieškinį atsakovui T. C. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė I. K. C. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su ieškiniu atsakovui T. C., prašydama:

2. 1) priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų S. C., gimusios (duomenys neskelbtini) ir S. C., gimusio (duomenys neskelbtini)., išlaikymui po 344 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikai sulauks pilnametystės. Vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę. Nustatyti, kad išlaikymo suma indeksuojama teisės aktų nustatyta tvarka; 2) priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters S. C., gimusios (duomenys neskelbtini), 10 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti ieškovę; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus S. C., gimusio (duomenys neskelbtini), 9300 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti ieškovę; 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Šalies argumentai

3. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad šalys (duomenys neskelbtini). Lietuvos musulmonų sunitų dvasiniame centre – Muftiate buvo sudariusios santuoką, kuri (duomenys neskelbtini) buvo įtraukta į apskaitą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. 2016 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šalių bendru susitarimu panaikintas sudarytos santuokos į apskaitą įtrauktas įrašas. (Duomenys neskelbtini) šalims gimė duktė S. C. 2017 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. (Duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus S. C. 2018 m. spalio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. 2018 m. sausio 4 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl draudimo Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos piliečiui T. C. atvykti į Lietuvos Respubliką“, kuriuo nuspręsta uždrausti atsakovui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2023 m. sausio 4 d. Šiuo sprendimu taip pat nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atsakovui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006, 24 straipsnio 1 ir 3 dalis iki 2021 m. sausio 4 d. 2018 m. sausio 4 d. sprendimas priimtas įvertinus turimą informaciją, kad atsakovas kelia grėsmę valstybės saugumui. 2018 m. sausio 6 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimu, atsakovas buvo informuotas, kad atsisakoma jam leisti atvykti į Lietuvos Respubliką. Pagal Užsieniečių registrą 2017 m. vasario 20 d. Migracijos departamentas panaikino atsakovui išduotą leidimą gyventi Lietuvoje. Taigi šalys nuo 2018 m. sausio 6 d. gyvena skirtingose valstybėse, atsakovas gyvena atskirai nuo vaikų, šalys nuo 2018 m. vasario mėnesio artimų santykių nepalaiko, išskyrus bendravimą dėl vaikų. Šiuo metu šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, ji viena rūpinasi vaikais, t. y. išlaiko juos finansiškai, rūpinasi kasdiene jų buitimi ir veikla, ugdymu. Atsakovas visiškai neprisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo nei finansiškai, nei fiziškai, todėl visa vaikų išlaikymo ir priežiūros našta tenka išimtinai ieškovei.

4. Pasisakydama dėl reikalavimo priteisti vaikams išlaikymą, ieškovė nurodė, kad iki šiol atsakovas savo pareigos nevykdymą išlaikyti nepilnamečius vaikus motyvavo neva sunkia savo turtine padėtimi, tačiau pažymėtina, jog atsakovo turtinė padėtis nėra sunki, juo labiau tiek sunki, kad jis negalėtų teikti vaikų būtinuosius poreikius atitinkančio dydžio išlaikymą. Ieškovei yra žinoma, kad atsakovas Jungtinėje Karalystėje yra įgijęs visame pasaulyje pripažįstamą ir itin vertinamą išsilavinimą Glazgo universitete, kur jis yra baigęs tarptautinių santykių magistro studijas. Be kita ko, Atsakovas buvo laimėjęs apie 70 000 svarų sterlingų stipendiją, todėl jam iš nuosavų lėšų nereikėjo mokėti nei už studijas, nei už pragyvenimą, dėl ko atsakovas po studijų turėjo sukaupęs nemažai lėšų. Atsakovas moka penkias kalbas: laisvai kalba ir rašo vokiečių, anglų, arabų, prancūzų ir rusų kalbomis, todėl jis nuolat papildomai uždarbiavo ir tikėtinai iki šiol nuotoliniu būdu uždarbiauja versdamas tekstus. Gyvendamas Lietuvoje, atsakovas dirbo tarptautinėje įmonėje (duomenys neskelbtini), kur jam buvo mokamas apie 1000 Eur darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, o atleidus iš darbo, jam buvo išmokėta apytiksliai 10 000 Eur išeitinė išmoka. Gyvenant Lietuvoje, atsakovas gyveno ieškovės namuose, todėl jis neišleido savo turimų santaupų, kurias išsivežė į Alžyrą, todėl neabejotinai jis turi galimybes prisidėti prie vaikų išlaikymo. Šiuo metu, ieškovės turimomis žiniomis, atsakovas nuotoliniu būdu dirba Kuveito (duomenys neskelbtini), Alžyro (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) institute (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovas Alžyre turi automobilių detalių parduotuvę, kuri realiai priklauso jam. Ieškovei šios aplinkybės yra žinomos, kadangi iki gyvenimo skyriumi pradžios, ji ne kartą lankėsi Alžyre, gyveno atsakovo šeimoje. Šiuo metu atsakovas gyvena Alžyre pas savo tėvus, jokių išlaidų pragyvenimui nepatiria. Ieškovei žinoma, kad jis dirba vertėju nuotoliniu būdu, kadangi 2020 m. spalio 2 d. ieškovė buvo gavusi vieną 200 Eur mokėjimo pavedimą iš asmens, kuriam atsakovas atliko vertimo paslaugas. Taigi vertinant atsakovo įgytą išsilavinimą, darbo patirtį, galimybes dirbti nuotoliniu būdu ir uždirbti dideles pajamas, jo sukauptų santaupų dydį, aplinkybę, kad Alžyre jis nepatiria jokių išlaidų pragyvenimui, ten turi nuosavą automobilių detalių verslą, tai pat vertinant, kad Alžyre pragyvenimo lygis yra net keletą kartų žemesnis negu Lietuvoje, akivaizdu, jog atsakovas turi visas finansines galimybes teikti vaikams jų poreikius atitinkantį išlaikymą, juo labiau, vertinant aplinkybę, kad jis visiškai nedalyvauja vaikų kasdieniame gyvenime ir nepatiria jokių su tuo susijusių papildomų išlaidų.

5. Ieškovės turtinė padėtis šiai dienai nėra gera. Visų pirma, ji augina du mažamečius vaikus, dėl ko jos galimybės dirbti pilna apimtimi ir uždirbti yra gerokai apribotos. Šiuo metu Ieškovė dirba buhaltere dviejose darbovietėse, jos darbo pajamos iš darbo užmokesčio sudaro vidutiniškai apie 625 Eur atskaičius mokesčius (UAB (duomenys neskelbtini) apie 377 Eur, UAB (duomenys neskelbtini) apie 248 Eur). Ieškovė kas mėnesį gauna išmoką iš valstybės vaikams, kiekvienam po 60 Eur per mėnesį. Ieškovės mama yra mirusi dar 2007 m. gruodžio 30 d., tėtis turi neterminuotai nustatytą neįgalumą, jam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tad ieškovė neturi artimų šeimos narių, kurie galėtų padėti jai prižiūrėti vaikus. Priešingai, šiuo metu ieškovė rūpinasi ir padeda savo neįgaliam tėvui, kadangi pasunkėjo jo sveikatos būklė, sumažėjo darbingumas. Ieškovė turi finansinių įsipareigojimų, 2019 m. birželio 27 d. ji sudarė paskolos sutartį su S. A., kurios pagrindu pasiskolino iš jos beprocentinę 25 000 Eur paskolą namo įrengimui, kurią įsipareigojo grąžinti dalimis iki 2024 m. gruodžio 31 d., mokant kas mėnesį po 400 Eur. Šiuo metu, sumažėjus ieškovės pajamoms ir atsakovui neprisidedant prie vaikų išlaikymo, ieškovė neturi galimybės vykdyti savo įsipareigojimų, dėl ko jai kaupiasi skola. Šiuo metu ieškovei ir jos vaikams finansiškai padeda dvi ieškovės tetos, mamos seserys, tačiau ateityje ieškovė turės joms viską grąžinti, taigi ieškovė su vaikais gyvena „į skolą“.

6. Ieškovė, su kuria vaikai gyvena nuo pat gimimo, turi objektyvias galimybes žinoti vaikų įpročius, maitinimo bei poilsio rėžimą, mėgstamą veiklą, kad vaikai turėtų palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Šiuo metu ieškovė su vaikais gyvena name, kurio mėnesio išlaikymo suma 3 asmenims vidutiniškai sudaro apie 130 Eur (mokama už dujas, elektrą, vandenį, signalizaciją, internetą, televiziją, draudimą). Taip pat kas mėnesį turi būti mokama būsto paskola – po 400 Eur, tačiau šiuo metu, susidarius sunkiai turtinei padėčiai, paskolos suma mokama mažesnėmis dalimis. Taip pat ieškovė priversta samdyti auklę, kadangi vaikai labai dažnai serga, o ieškovė dirba dviejuose darbovietėse, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) ji dirba kasdien po 8 valandas per dieną, tuo tarpu UAB (duomenys neskelbtini) dirba pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais po 4 valandas, todėl samdyti auklę, kuri paima vaikus iš darželio, prižiūri juos po tris kartus per savaitę ir (arba) kai jie serga, yra būtinos išlaidos, kadangi vaikų tėvas su vaikais fiziškai nepraleidžia laiko. Abu vaikai turi didelių odontologinių problemų, dėl ko jiems būtina periodiškai lankytis pas odontologą ir stebėti žandikaulio augimą, todėl odontologijos paslaugoms per metus išleidžiama didelė suma.

7. Būtiniesiems nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, vidutiniškai per mėnesį kiekvienam vaikui reikia 748 Eur sumos, kurią sudaro išlaidos: maistui – 155 Eur; darželiui (darželio mokestis, rinkliavos) – 60 Eur; aprangai (striukės, kelnės, megztiniai, marškiniai, avalynė, apatiniai, kojinės, kepurės ir kt.) – 70 Eur; būsto išlaikymui (komunalinės išlaidos, būsto paskolos išlaidos) – 87 Eur; auklės paslaugoms – 180 Eur; higienos reikmenims, rankšluosčiams, patalynei, skalbimo ir skalavimo priemonėms – 16 Eur; transportui – 10 Eur; draugų gimtadienių dovanoms ir pan. – 10 Eur; lavinimo priemonėms – 20 Eur; atostogų išlaidoms – 80 Eur; medicininei priežiūrai, vitaminams, maisto papildams – 50 Eur; kirpyklai – 10 Eur. Iš bendros 748 Eur sumos ieškovė atima 60 Eur kiekvienam vaikui mokamą valstybės išmoką, taigi vienam tėvui tenkanti vaiko išlaikymo suma yra 344 Eur (478-60/2 = 344). Abu tėvai lygiomis dalimis privalo prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo, iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki vaikų pilnametystės priteistini 344 Eur kiekvienam vaikui, mokamomis kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Atsakovas, būdamas jauno darbingo amžiaus asmuo, neturintis sveikatos problemų, turintis visame pasaulyje pripažįstamą išsilavinimą, galintis dirbti gerai apmokamą darbą nuotoliniu būdu, turi galimybę prisidėti prie vaikų išlaikymo tokia apimtimi, kad būtų patenkinti nepilnamečių vaikų būtinieji poreikiai.

8. Pasisakydama dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ieškovė nurodė, kad atsakovas neteikia išlaikymo dukrai nuo deportavimo iš Lietuvos dienos (nuo 2018 m. sausio 6 d.), todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo dukrai įsiskolinimas už paskutinius trejus metus iki ieškinio pateikimo, t. y. už 36 mėnesius. Įvertinus, kad tuo laikotarpiu ieškovės pajamos buvo didesnės negu šiuo metu (ji gaudavo motinystės pašalpą), ieškovė prašo iš atsakovo priteisti po 300 Eur per mėnesį išlaikymo įsiskolinimą dukros išlaikymui, kas sudaro 10 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas taip pat neteikia išlaikymo sūnui nuo jo gimimo (duomenys neskelbtini), todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo sūnui įsiskolinimas už visą šį laikotarpį, t. y. už 31 mėnesį. Įvertinus, kad tuo laikotarpiu ieškovės pajamos buvo didesnės negu šiuo metu (ji gaudavo motinystės pašalpą), ieškovė prašo iš atsakovo priteisti po 300 Eur per mėnesį išlaikymo įsiskolinimą sūnaus išlaikymui, kas sudaro 9300 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

9. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalis).

10. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Tarnybos darbuotoja apsilankiusi ieškovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje, nustatė, jog nepilnamečiai vaikai su mama gyvena keturių kambarių kotedže su visais patogumais, būstas apstatytas reikiamais baldais, mažamečiams sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, augti, vystytis, ugdytis. Tarnyba, įvertinusi nustatytas aplinkybes, vaikų interesus ir faktinę padėtį, nurodė, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo pareikštas nepilnamečių vaikų interesais, o nustačius, kad T. C. neteikė tinkamo vaikams išlaikymo, priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismo posėdyje ieškovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Apibendrinant pažymėjo, kad šiuo metu ieškovei vaikus išlaikyti padeda tetos: mamos pusseserė iš Klaipėdos ir teta iš Panevėžio. Šalių sūnui nustatytas lengvas neįgalumas, dėl sutrikusios jo raidos tenka naudotis logopedo paslaugomis, kurios mėnesiui kainuoja 240 Eur, taip pat reikalingi masažai (vieno masažo kaina 40 Eur). Dukrai nustatyti elgesio sutrikimai, todėl mažiausiai 1 kartą per savaitę reikia psichologo konsultacijų, mėnesiui tenka mokėti 160 Eur. Ieškovė, vadovaudamasi nepilnamečių vaikų poreikiais, prašo priteisti iš atsakovo kiekvienam vaikui kas mėnesį po 344 Eur.

12. Teismo posėdyje ieškovės atstovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, kad patikslintame ieškinyje išdėstytos visos faktinės aplinkybės tiek dėl išlaikymo, tiek ir dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo; taip pat pateikta poreikių lentelė. Byloje esančiais įrodymais ieškovė įrodė kokio dydžio išlaikymo reikia nepilnamečiams vaikams. Atsakovas pasirinko pasyvią procesinę padėtį, neteikė atsiliepimo, neginčijo vaikams reikalingo išlaikymo dydžio, neteikė duomenų apie savo turtinę padėtį. Šalių nepilnamečiai vaikai turi specialių poreikių: sūnui nustatytas neįgalumas, dėl sutrikusios jo raidos reikia logopedo paslaugų, kurios yra mokamos, berniukui taip pat reikalingi masažai; dukrai nustatyti elgesio sutrikimai, todėl mažiausiai 1 kartą per savaitę reikia psichologo konsultacijų. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas už paskutinius trejus metus neteikė vaikams išlaikymo. Pagal procesinę pareigą atsakovas turėjo paneigti šį reikalavimą. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti po 300 Eur per mėnesį išlaikymo įsiskolinimą vaikams, nes prašomu laikotarpiu vaikams dar nebuvo nustatyti specialūs poreikiai, o ieškovė gaudavo motinystės išmoką. Taigi dukros išlaikymo įsiskolinimas sudaro 10 800 Eur, o sūnaus – 9300 Eur.

Motyvuojamoji dalis

13. CPK 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas imasi šiame kodekse nustatytų priemonių, jog būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Atsakovui tinkamai buvo įteiktas patikslintas ieškinys ir teismo šaukimas, tačiau tinkamu atstovavimu teisme atsakovas nepasirūpino, įrodymų neteikė, neprašė teismo posėdį atidėti, o ieškovė sutiko bylą nagrinėti iš esmės atsakovui nedalyvaujant. Todėl teismas, vadovaudamasis CPK 231 straipsnio 5 dalimi, perėjo į bylos nagrinėjimą ir išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai

14. Bylos medžiaga patvirtina šias bylai svarbias aplinkybes:

11.1. (Duomenys neskelbtini) Lietuvos musulmonų sunitų dvasiniame centre – Muftiate buvo sudaryta ieškovės ir atsakovo santuoka, kuri (duomenys neskelbtini) įtraukta į apskaitą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje.

Žemesnės instancijos teismas

11.2. 2016 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šalių bendru susitarimu panaikintas sudarytos santuokos į apskaitą įtrauktas įrašas.

11.3. (Duomenys neskelbtini) šalims gimė duktė S. C.

11.4. 2017 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove.

Žemesnės instancijos teismas

11.5. (Duomenys neskelbtini). šalims gimė sūnus S. C.

11.6. 2018 m. spalio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove.

11.7. 2018 m. sausio 4 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl draudimo Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos piliečiui T. C. atvykti į Lietuvos Respubliką“, kuriuo nuspręsta uždrausti atsakovui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2023 m. sausio 4 d. Šiuo sprendimu taip pat nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atsakovui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006, 24 straipsnio 1 ir 3 dalis iki 2021 m. sausio 4 d. 2018 m. sausio 4 d. sprendimas priimtas įvertinus turimą informaciją, kad atsakovas kelia grėsmę valstybės saugumui.

11.8. 2018 m. sausio 6 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimu, atsakovas buvo informuotas, kad atsisakoma jam leisti atvykti į Lietuvos Respubliką.

11.9. Pagal Užsieniečių registrą 2017 m. vasario 20 d. Migracijos departamentas panaikino atsakovui išduotą leidimą gyventi Lietuvoje. Šalys nuo 2018 m. sausio 6 d. gyvena skirtingose valstybėse, atsakovas gyvena atskirai nuo vaikų.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų pareiga rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti nustatyta ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (26 straipsnis 2 dalis). Taip pat ir Jungtinių Tautų vaiko. teisių konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias sąlygas, kokių reikia jo fiziniam protiniam ir socialiniam vystymuisi. To paties straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad valstybės dalyvės turi imtis visų priemonių, jog vaikas gautų kuo geresnį išlaikymą iš tėvų ar kitų finansiškai atsakančių asmenų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

3. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek CK, tiek kituose įstatymuose išlaikymo sąvoka nėra tiesiogiai apibrėžta. Dabartiniame Lietuvių kalbos žodyne žodžio „išlaikyti“ reikšmė apibrėžiama kaip: išauginimas, išmaitinimas, priežiūra; pragyvenimo lėšos (lėšos poreikiams patenkinti). Taigi lietuvių kalboje išlaikymas apima tiek nematerialų vaiko išauginimą, priežiūrą, tiek ir materialų vaiko išmaitinimą, lėšų skyrimą vaiko poreikiams patenkinti.

4. Taigi pati išlaikymo pareiga kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos, CK, kitų teisės aktų bei Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotų tarptautinių sutarčių. Pareigos rūpintis vaiku, auklėti ir jį išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės pareigos būti atsakingiems už vaikų padėtį, iki jiems sulaukiant pilnametystės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; ir kt.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

5. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

6. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

7. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.

8. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis).

9. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą.

10. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad būtiniesiems nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, vidutiniškai per mėnesį kiekvienam reikia 748 Eur sumos, kurią sudaro išlaidos: maistui – 155 Eur; darželiui (darželio mokestis, rinkliavos) – 60 Eur; aprangai (striukės, kelnės, megztiniai, marškiniai, avalynė, apatiniai, kojinės, kepurės ir kt.) – 70 Eur; būsto išlaikymui (komunalinės išlaidos, būsto paskolos išlaidos) – 87 Eur; auklės paslaugoms – 180 Eur; higienos reikmenims, rankšluosčiams, patalynei, skalbimo ir skalavimo priemonėms – 16 Eur; transportui – 10 Eur; draugų gimtadienių dovanoms ir pan. – 10 Eur; lavinimo priemonėms – 20 Eur; atostogų išlaidoms – 80 Eur; medicininei priežiūrai, vitaminams, maisto papildams – 50 Eur; kirpyklai – 10 Eur.

11. Nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Vaiko poreikiai turi būti racionalūs ir ekonomiški. Vertinant nepilnamečių vaikų poreikius nustatyta, kad šalių dukrai S. – 4 metai 8 mėnesiai, sūnui S. – 3 metai 2 mėnesiai. Berniukui S. C. nuo 2021 m. gegužės 21 d. iki 2022 m. gegužės 20 d. nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, per mėnesį mokama 143 Eur neįgalumo išmoka. Ieškovė už sūnaus gydomųjų nugaros masažų kursą (6 masažai po 30 Eur) sumokėjo 180 Eur, o už logopedo konsultacijas – 240 Eur; už dukters psichologo konsultacijas – 40 Eur. Byloje esantys mokėjimo kvitai patvirtina, kad už dukters S. ugdymą darželyje mokamas 52,50 Eur mokestis; už sūnaus S. ugdymą darželyje mokamas 48 Eur mokestis. Ieškovė už dukters ir sūnaus priežiūrai turi išlaidų auklei (sąskaitos faktūros Nr. 21/06-1, 480 Eur; Nr. 08-01, 320 Eur; Nr. 09-01, 440 Eur; Nr. 10-01, 360 Eur; Nr. 11-01, 300 Eur).

12. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaikai paprastai bent keletą kartų per metus serga, reikalingos ir profilaktikos priemonės, sprendžia, kad išlaidos vaistams, medicininiai priežiūrai ir pan. vidutiniškai per mėnesį sudaro 50 Eur. Kadangi vaikai maži, ieškovė turi išlaidų žaislams ir lavinimo priemonėms (pagal ieškinį – apie 20 Eur). Teismo vertinimu, vaikams būtinas laisvalaikis, papildomas ugdymas, lavinimas, atsižvelgiant į jų gebėjimus, amžių (šalių dukrai – 4 metai 8 mėnesiai, sūnui – 3 metai 2 mėnesiai), o viena pagrindinių vaiko teisių yra žaisti. Taigi iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad išlaidas vaikams sudaro išlaidos už jiems perkamą maistą, drabužius, avalynę, higienos prekes, sveikatos priežiūrą, žaislus, laisvalaikį, komunalines paslaugas, ugdymo įstaigą, papildomą priežiūrą samdant auklę ir kt. Ir šie būtinieji poreikiai laikyti pagrįstais ir įrodytais (CPK 178 straipsnis).

13. Teismo vertinimu, ieškovės prašomas priteisti 344 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui nėra neprotingai didelis, priešingai, nurodomo išlaikymo dydis laikytinas racionaliu ir protingu.

14. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, vertinama tėvų turtinė padėtis, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą.

15. Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad ieškovės vardu registruotas nekilnojamojo turto vienetas (77,65 kv. m bendro ploto 2 kambarių vienbutis gyvenamasis namas). Ieškovės vardu registruotų transporto priemonių, juridinių asmenų ir (ar) akcijų nėra. Iš byloje esančių duomenų ir iš teismo posėdžio metu ieškovės teiktų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), jos vidutinės mėnesinės pajamos atskaičius mokesčius sudaro apie 625 Eur per mėnesį. Ieškovė turi įsiskolinimų tretiesiems asmenims. Duomenų, kad ieškovė yra nedarbinga byloje nėra.

16. Viena vertus, atsakovas duomenų, apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, nepateikė. Minėta, kad 2018 m. sausio 4 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl draudimo Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos piliečiui T. C. atvykti į Lietuvos Respubliką“, kuriuo nuspręsta uždrausti atsakovui, keliančiam grėsmę valstybės saugumui, atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2023 m. sausio 4 d. Taigi atsakovas nuo 2018 m. sausio 6 d. gyvena skyrium. Kita vertus, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas nuotoliniu būdu dirba Kuveito (duomenys neskelbtini), Alžyro (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) institute (duomenys neskelbtini). Ieškovės žiniomis atsakovas turi Alžyre automobilių detalių parduotuvę, kuri realiai priklauso jam. Be kita ko, ieškovė įrodinėdama gerą atsakovo turtinę padėtį, į bylą pateikė banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad atsakovas už vertėjo veiklą gauna pajamų, pvz. 2019 m. liepos 23-24 d. asmuo I. K. pervedė 1200 Eur.

17. Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad atsakovas jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Iš Juridinių asmenų registro matyti, kad atsakovo vardu registruotų juridinių asmenų ir (ar) akcijų nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas, gyvendamas Lietuvoje, dirbo tarptautinėje įmonėje (duomenys neskelbtini), kur jam buvo mokamas apie 1000 Eur darbo užmokestis atskaičius mokesčius, o atleidus iš darbo, buvo išmokėta apytiksliai 10 000 Eur išeitinė išmoka. Duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, kurios turėtų įtakos jo darbingumo lygiui ir (ar) mažesnes galimybes susirasti darbą byloje nėra. Byloje nėra duomenų ir apie tai, ar atsakovas turi kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų. Atsakovas yra jaunas ir darbingo amžiaus vyras, todėl turi prisidėti prie vaikų išlaikymo, nepaliekant išlaikymo naštos vien vaikų motinai. Tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, nes vaikam išlaikymas reikalingas nuolat ir neatidėliotinai. Tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

18. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas (duomenų apie tai, kad jo darbingumas yra apribotas į bylą nepateikta), privalo imtis priemonių vaikų teisėms ir interesams apsaugoti.

19. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, jog įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma gali skirtis priklausomai nuo tėvų finansinių pajėgumų (turimo turto, pajamų, turimų išlaikytinių skaičiaus, sveikatos ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikių (sveikatos, gabumų, kurie turi būti lavinami, ir pan. Taigi teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos aplinkybes.

20. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, nustatytas faktines bylos aplinkybes, nepilnamečių vaikų amžių, poreikius, į abiejų tėvų turtinę padėtį, į tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai turi specialiųjų poreikių, bei į tai, jog vaikų tėvas (atsakovas) pasirinko pasyvią procesinę padėtį, neteikė atsiliepimo, neginčijo vaikams reikalingo išlaikymo dydžio, neteikė duomenų apie savo turtinę padėtį, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteisiamas nepilnamečių vaikų S. C., gimusios (duomenys neskelbtini), ir S. C., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymas po 344 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. vasario 23 d.) iki vaikų pilnametystės.

21. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikams dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai, tėvų galimybėms ir pastangoms, nepažeis socialinio teisingumo (CPK 178, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

22. Priteista suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė I. K.-C. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

23. Teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

24. Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

25. Sprendžiant klausimą dėl reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, visų pirma pažymėtina, kad pareiga išlaikyti vaiką kyla iš bendrosios socialinės tėvų atsakomybės prieš vaiką. Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paprastai preziumuojama, jog šią teisę turi užtikrinti tėvai, iš kurių vaikas gimė, t. y. prigimtinė vaiko biologinių tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką, tačiau teisinė prievolė teikti išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku atsiranda tik tiems tėvams, kurių tėvystė (motinystė) yra įforminta įstatyme nustatyta tvarka, t. y. tiems, kurie vaiko gimimo įraše nurodyti kaip vaiko tėvas (motina). Tai reiškia, kad tiek motina, tiek tėvas, jeigu pagal įstatymą nustatyta vaiko kilmė iš jų, yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems (išskyrus įtėvius) asmenims, <...>, taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009).

26. Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo. Išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteisiamas nuo tada, kai tėvai nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas.

27. Minėta, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

28. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

29. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 10 800 Eur dukters išlaikymo įsiskolinimą, kuris jos teigimu susidarė nuo deportavimo iš Lietuvos dienos (nuo 2018 m. sausio 6 d.), todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo dukrai įsiskolinimas už paskutinius trejus metus iki ieškinio pateikimo, t. y. už 36 mėnesius. Grįsdama išlaikymo dukrai įsiskolinimo dydį ieškovė nurodo, kad tuo laikotarpiu ieškovės pajamos buvo didesnės negu šiuo metu (ji gaudavo motinystės pašalpą), todėl prašo iš atsakovo priteisti po 300 Eur per mėnesį išlaikymo įsiskolinimą dukters išlaikymui, kas sudaro 10 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą

30. Ieškovės teigimu, atsakovas taip pat neteikia išlaikymo sūnui nuo jo gimimo (duomenys neskelbtini), todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo sūnui įsiskolinimas už visą šį laikotarpį, t. y. už 31 mėnesį. Įvertinus, kad tuo laikotarpiu ieškovės pajamos buvo didesnės negu šiuo metu (ji gaudavo motinystės pašalpą), ieškovė prašo iš atsakovo priteisti po 300 Eur per mėnesį išlaikymo įsiskolinimą sūnaus išlaikymui, kas sudaro 9300 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

31. Minėta, kad vaikų tėvas (atsakovas) pasirinko byloje pasyvią procesinę padėtį, neteikė atsiliepimo, neginčijo vaikams reikalingo išlaikymo ir (ar) išlaikymo įsiskolinimo dydžio.

32. Teismas pažymi, kad fiziniai asmenys paprastai netvarko buhalterinės apskaitos, nekaupia prekių įsigijimo kvitų ir jų neapskaito. Išlaidų vaikui patiriama tada, kai būtina, dažnai negalvojant, kad vėliau gali tekti įrodinėti tikslius patirtų išlaidų dydžius teisme. Dėl šios priežasties situacija, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti vaiko išlaikymui skirtų lėšų, yra suprantama ir galima. Žinoma, tokia situacija lemia, kad teismas, sprendžiantis ginčą dėl vaikui išlaikyti patirtų išlaidų priteisimo, iš esmės neturi galimybių priimti pirminiais ir tiesioginiais įrodymais, pagrindžiančias kiekvieną vaiko išlaikymui išleistą eurą, pagrįstą sprendimą. Tačiau tai neatleidžia teismo nuo pareigos priimti kiek įmanoma labiau pagrįstą ir teisingą sprendimą.

33. Teismo vertinimu, tokioje situacijoje didelę reikšmę turi ne tik pagal šalių galimybes teismui pateikti prekių įsigijimo kvitai ar sąskaitos, bet ir, kaip nurodyta anksčiau minėtoje kasacinio teismo praktikoje, vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Nustačius būtiną vaiko išlaikymo dydį ir faktą, kad vaikas buvo tinkamai išlaikomas, galima pagrįstai manyti, kad vaiko išlaikymui buvo skirta pagal vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį būtina išlaikymo suma.

34. Įvertinęs šios bylos medžiagą, ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodomus argumentus ir teismo posėdyje teiktus paaiškinimus, teismas vertina, kad ieškovės prašomu laikotarpiu iš atsakovo priteisti po 300 Eur per mėnesį išlaikymo įsiskolinimą vaikams, vaikams dar nebuvo nustatyti specialūs poreikiai, o ir pati ieškovė gaudavo motinystės išmoką, taigi vertinant, ar nagrinėjamu atveju yra (ne)susidaręs išlaikymo įsiskolinimas domėn imama būtent 300 Eur suma, o ne priteista 344 Eur suma.

35. Išlaikymas – tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sąlygų sudarymas (aprūpinimas būstu, maistu, drabužiais, mokymosi reikmenimis, galimybių poilsiui ir sąlygų patenkinti kitus augančio asmens poreikius sudarymas). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, nuo deportavimo iš Lietuvos dienos (nuo 2018 m. sausio 6 d.) būtų prisidėjęs prie vaikų aprūpinimo maistu, drabužiais, žaislais ir (ar) poilsiavęs, atostogavęs su dukra ir sūnumi, rūpinęsis kasdieniniais vaikų poreikiais, auklėjimu, lavinimu ir pan. (CPK 178 straipsnis).

36. Vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir bylos įrodymų visetu, teismas sprendžia, kad faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visuma nepatvirtina, kad atsakovas nuo deportavimo iš Lietuvos dienos (nuo 2018 m. sausio 6 d.) dukters ir nuo sūnaus gimimo iki ieškinio pareiškimo tinkamai vykdė savo pareigą išlaikyti vaikus. Teismas daro išvadą, kad atsakovo išlaikymo dukrai įsiskolinimas yra 10 800 Eur (300 Eur x 36 mėn., o išlaikymo sūnui įsiskolinimas yra 9300 Eur (300 Eur x 31 mėn.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

38. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 80 straipsnio 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistini 185,76 Eur (344 Eur x 12 mėn. x 2 x 3 proc. x 75 proc. x 100 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ir 452,25 Eur ((10 800 Eur + 9300 Eur) x 3 proc. x 75 proc. x 100 proc. = 452,25 Eur) žyminio mokesčio už patenkintą reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, viso – 638,01 Eur.

39. Ieškovė neteikė prašymo ir įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės dėl kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

40. Nagrinėjamu atveju teisme nepatirta bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo T. C., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams S. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 344 (trys šimtai keturiasdešimt keturi) Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2021 m. vasario 23 d.) iki vaikų pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipti vykdyti skubiai. Išaiškinti, kad skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo.

Priteisti iš atsakovo T. C., gimusio (duomenys neskelbtini), nepilnametės S. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 10 800 (dešimt tūkstančių aštuoni šimtai) Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Priteisti iš atsakovo T. C., gimusio (duomenys neskelbtini), nepilnamečio S. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 9300 (devyni tūkstančiai trys šimtai) Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę I. K.-C. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių S. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo T. C., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 638,01 Eur (šeši šimtai trisdešimt aštuoni eurai 1 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irena Bielskytė