- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-02
- Bylos Nr.
- e2A-54-562/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10605-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Atsakovas
- S. D.
- Ieškovas
- Vilniaus apygardos prokuratūros
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. D. (S. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros, ginančio viešąjį interesą, prokuroro R. K. ieškinį atsakovui S. D. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros, ginantis viešąjį interesą, prokuroras Rolandas Kruopis (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo S. D. (toliau – ir atsakovas) priteisti trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir trečiasis asmuo) 1 659,12 Eur be pagrindo įgyto turto, 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
2. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje atliekant pareiškimo Nr. AP-12854 tyrimą dėl galimų viešojo intereso pažeidimų, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 – 2023 metų kadencijos (toliau ir – Taryba) nariams gaunant išlaidų, susijusių su Tarybos nario veikla, apmokėjimą, Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba (toliau – Tarnyba) atliko išmokų, skirtų 2019 – 2023 metų kadencijos Tarybos nariams, su jų, kaip tarybos narių, veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, naudojimo tikslingumo, pagrįstumo ir teisėtumo auditą ir pateikė 2023 m. lapkričio 15 d. Savivaldybės tarybos narių išlaidų kompensavimo vertinimą Nr. R-05-8 (toliau ir – Audito išvados).
7. Atsakovo vartota frazė „labai retai“ reiškia ne daugiau kaip vieną kartą per savaitę. Atstumas nuo atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) iki sąlyginai toliausiai esančios Vilniaus miesto vietos – Antavilių pensionato (Antavilių g. 11, Vilnius) – sudaro apie 20 km. Darant prielaidą, kad kartą per savaitę vykstant į šią vietą ir atgal, per savaitę galėjo būti nuvažiuota 40 km, t. y. per 49 karantino savaites – 1 960 km. Atitinkamai kuras šiam atstumui turėjo kainuoti 160 Eur. Atėmus iš bendros 641 Eur sumos 160 Eur, už kurą, įsigytą karantino metu, atsakovas gavo 481 Eur permoką.
8. Atsižvelgiant į tai, ieškovo vertinimu, atsakovui ne pagal Tarybos veiklos reglamentą buvo kompensuota viso 1 659,12 (200+978,12+481) Eur išlaidų.
9. Ieškovo vertinimu, aplinkybė, kad trečiasis asmuo nereiškė pastabų dėl atsakovo pateiktų išlaidas patvirtinančių dokumentų ir šias išlaidas kompensavo, nepatvirtina tokio kompensavimo teisėtumo. Dalį ginčo sumos atsakovas gavo pažeisdamas Tarybos veiklos reglamento nuostatas (kompensacija už kurą už savivaldybės ribų), o kitą dalį – už išlaidas, kurių nepatyrė vykdydamas Tarybos nario veiklą (kurą karantino metu ir pakartotinai kompensuotą automobilio remonto sąskaitą), t. y. be teisinio pagrindo.
10. Todėl atsakovas turi grąžinti trečiajam asmeniui 1 659,12 Eur kompensuotų išlaidų.
11. Atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, ieškovas nurodė, jog sprendžiant klausimą dėl lėšų grąžinimo, aktualūs Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-182-1076/2025 išdėstyti teismo argumentai. Šioje byloje konstatuota, jog už dalį sumos, kuri buvo išmokėta atsakovui du kartus pagal 2019 m. liepos 1 d. UAB „AUTOWIN“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1559, galėjo būti išmokėta pagal UAB „Finaps“ sąskaitą faktūrą Nr. 0000157.
12. Sudarant kuro, kurį atsakovas kompensavo karantino metu, čekių suvestinę, buvo pastebėta, kad trys kuro čekiai (2020 m. balandžio 3 d. UAB „Ervin“ kvitas Nr. 193/26/79, suma – 29,74 Eur, 2020 m. gruodžio 3 d. UAB „Jozita“ kvitas Nr. 190/2933, suma – 40,58 Eur ir 2021 m. sausio 27 d. UAB „Jozita“ kvitas Nr. 371/2989, suma – 25 Eur) dubliuojasi dviejose suvestinėse, t. y. toje, kurioje nurodyti kuro įsigijimai karantino metu ir toje, kurioje nurodyti kuro įsigijimai už Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos ribų.
Atsiliepimas
13. Atsakovas su ieškiniu nesutiko.
14. Atsakovas nurodė, kad avanso apyskaitos yra apskaitos dokumentai, šiuos apskaitos dokumentus be atsakovo pasirašė ir du trečiojo asmens buhalteriai, todėl už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, išmokų pagal juos mokėjimus, yra atsakingas ne tik atsakovas, bet ir trečiasis asmuo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.242 straipsnio 3 dalį praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika, todėl ieškinys negali būti patenkintas.
15. Iš 2019 m. rugsėjo 30 d. išrašytos 2019 m. III ketvirčio avansinės apyskaitos matyti, kad 2019 m. liepos 1 d. UAB „AUTOWIN“ PVM sąskaita faktūra Nr. 1559 per klaidą įrašyta du kartus, tačiau atsakovui buvo kompensuota 900 Eur dydžio vieno ketvirčio suma, neviršijant nustatyto limito, į kurią buvo tik iš dalies įtrauktas kitas apskaitos dokumentas – UAB „Finaps“ sąskaita faktūra Nr. 0000157 – 132,40 Eur sumai, nors realiai jis mokėjo už patalpų nuomą 210,28 Eur ir turėjo teisę gauti kompensaciją už visą šią sumą.
16. Du kartus ta pati sąskaita buvo įtraukta į ataskaitą per klaidą ne atsakovo, o avanso apyskaitą pildžiusių asmenų – trečiojo asmens atstovų.
17. Nėra pagrindo sutikti su ieškovo pozicija, jog atsakovui be pagrindo buvo kompensuotos degalų įsigijimo 978,12 Eur išlaidos, kai kuras piltas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje.
18. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – Reglamentas) 6 straipsnio 15 dalies 4 punktą Tarybos nariui gali būti apmokamos Savivaldybės teritorijos ribose teikiamos tik transporto paslaugos, bet ne Tarybos nario veiklai naudojamų transporto priemonių eksploatavimui (degalams, tepalams ir kt.) skirtų lėšų apmokėjimas.
19. Taigi, esant tokiai Reglamento nustatytai kompensavimo tvarkai, atsakovas kaip Tarybos narys galėjo pirkti degalus jo transporto priemonei eksploatuojamai Tarybos nario veiklai vykdyti ir už Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos ribų. Atsakovo faktinė gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), nuo kurios atstumas iki Vilniaus miesto savivaldybės yra 25 km. Trumpiausias kelias į Vilniaus miesto savivaldybę iš jo gyvenamosios vietos – važiavimas Šalčininkai – Vilnius keliu bei Liepkalnio gatve. Kelyje prieš įvažiavimą į Liepkalnio gatvę ir pačioje Liepkalnio gatvėje yra kelios degalinės, kuriose paprastai prekiaujama pačiais pigiausiais degalais – tai UAB „Jozita“, UAB „Baltic petroleum“ bei UAB „Viada LT“ degalinės, todėl dažniausi degalų pirkimai vyko būtent šiuose degalinėse.
20. Sakydamas, jog karantino metu reikėdavo iš namų išvykti labai retai, atsakovas turėjo omenyje, kad tai buvo ne vieną kartą per savaitę, tai vykdavo ženkliai dažniau ir beveik kiekvieną dieną.
21. Ieškovas nepagrįstai, remdamasis viešais duomenimis, skaičiuoja atsakovo transporto priemonės kuro sąnaudas. Ieškovo nurodytame tinklalapyje pažymima, kad pateikiami „Hyundai ix35“ modelio kuro ekonomijos duomenys pagal tipines eksploatacijos sąlygas, tačiau faktinės kiekvieno automobilio sąnaudos gali skirtis. Atsakovo automobilis – „Hyundai ix35“ AWD, 2011 m. gamybos – faktiškai sunaudoja apie 10 l/100 km dyzelinio kuro vasaros metu ir apie 12 l/100 km žiemos metu, o ne 8,19 l/100 km.
22. Ieškovo atlikti kuro sąnaudų skaičiavimai karantino laikotarpiu yra neteisingi ir dėl to, kad atsakovas, vykdydamas Tarybos nario veiklą ir būdamas Vilniaus miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) komisijos nariu, ne tik karantino metu bet ir kitais laikotarpiais privalėjo lankytis SOS gyvūnų prieglaudose (Minsko pl. 33A, Verkių g. 27, Skydo g. 44A ir kt.), taip pat gyvūnų kapinėse „Gyvūnų rojus“ (L. Giros g. 114, Vilnius). Pandemijos metu jis prieglaudose lankėsi teikdamas maisto paramą gyvūnams, todėl išvykos neapsiribojo vien karantino laikotarpiu.
23. Taip pat būdamas Vilniaus miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) komiteto nariu pagal savo pareigas atsakovas privalėjo važinėti į susitikimus su rinkėjais dėl įvairių piliečių skundų (kiemų tvarkymas, šiukšlių išviežimas, konteinerių įrengimas ir kt. klausymai), susitikimai vykdavo įvairiose Vilniaus miesto teritorijose ir karantino metu. Nei Reglamentu, nei kitu teisės aktu nėra nustatyto įpareigojimo kokiu nors būdu fiksuoti tokius susitikimus ir to nebuvo reikalaujama teikiant dokumentus kompensacijai gauti.
24. Trečiojo asmens darbuotojai, priėmę sprendimą kompensuoti išlaidas už Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje įsigytą kurą, matė, tikrino ir vertino išlaidas patvirtinančius dokumentus (avansines apyskaitas, kasos čekius ir kt.), aiškiai matydami, kuriose degalinėse ir kokiu laikotarpiu kuras buvo įsigytas. Trečiasis asmuo, kompensuodamas atsakovo patirtas išlaidas, pripažino jų pagrįstumą.
Atsiliepimas
25. Trečiasis asmuo nurodė, kad teismui nustačius, jog atsakovas neturėjo teisinio pagrindo gauti 1 659,12 Eur dydžio kompensaciją, yra pagrindas tenkinti ieškinį dėl 1 659,12 Eur grąžinimo.
26. Trečiasis asmuo paaiškino, jog administracija yra įpareigota užtikrinti tarybos nariams priemones tarybos nario įgaliojimams vykdyti, į šią administracijos pareigą įeina Vilniaus Reglamente nurodytų išlaidų tarybos nario veiklai vykdyti naudojamoms transporto priemonėms kompensavimas, tačiau už išmokai gauti teikiamų dokumentų ir juose nurodytų duomenų teisingumą yra atsakingas tokius dokumentus teikiantis Tarybos narys. Tarybos narys, davęs priesaiką, yra atsakingas ir už tai, kad Tarybos nario veiklai vykdyti reikalingos lėšos būtų naudojamos sąžiningai ir nepažeidžiant viešojo intereso, o Tarybos nario veiklai vykdyti patirtas išlaidas Tarybos narys kompensuotų laikydamasis teisės aktų reikalavimų. Teise į išmoką pasinaudoti siekiantis Tarybos narys, pateikdamas išmokai gauti reikalingus savo išlaidas pagrindžiančius dokumentus, patvirtina juose nurodytų duomenų teisingumą bei teisėtumą, o administracija, gerbdama tarybos nario laisvo mandato principą, laikydama, jog pateikdamas dokumentus išlaidoms kompensuoti, Tarybos narys patvirtina, kad patirtos išlaidos yra susijusios su jo kaip tarybos nario veikla, vykdydama Reglamentas nuostatas kompensuoja Tarybos nario veiklai jo patirtas išlaidas pagal Tarybos nario pateiktus šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
27. Aplinkybė, jog atsakovo kaip Tarybos nario kadencijos metu iš jo nebuvo pareikalauta grąžinti nepagrįstai išmokėtas lėšas, kaip tai numatyta Reglamento 6 straipsnio 15 dalies aštuntoje ir devintoje pastraipoje, savaime nereiškia, jog išmokos buvo išmokėtos pagrįstai, neatleidžia atsakovo nuo pareigos nepagrįstai gautas sumas grąžinti, o prokurorui – ginti viešąjį interesą ir reikalauti, kad nepagrįstai išmokėtos lėšos būtų grąžintos į savivaldybės biudžetą.
28. Atsakovas, būdamas Tarybos nariu, turėjo pareigą pateikti administracijai užpildytą ketvirčio išmokų apyskaitą, t. y. nurodyti apyskaitoje savo patirtas išlaidas einant Tarybos nario pareigas, bei prie apyskaitos pridėti joje nurodytas išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Atsakovas, kaip išlaidas patyręs ir už jas išmoką siekiantis gauti asmuo, buvo atsakingas už apyskaitoje nurodomų savo išlaidų teisingumą ir pagrįstumą, bei pasirašydamas apyskaitą, patvirtino savo pateiktų duomenų teisingumą. Tuo tarpu apyskaitą pasirašantis administracijos darbuotojas (buhalteris) tik sutikrindavo, ar kartu su apyskaita yra pateikti apyskaitoje nurodytas išlaidas pagrindžiantys dokumentai, ar jie atitinka finansiniams dokumentams keliamus reikalavimus, ar išrašyti Tarybos nario vardu, ar apyskaitoje pateiktuose skaičiavimuose nepadaryta aritmetinių klaidų. Administracijos buhalteriui nėra pagrindo perkelti atsakomybės už atsakovo pateiktų duomenų teisingumą ir patirtų išlaidų pagrįstumą (t. y. vertinimą, ar Tarybos narys išlaidas, nurodytas apyskaitoje, patyrė būtent Tarybos nario funkcijoms vykdyti).
29. Per kadenciją vyko 71 posėdis, apie trečdalis posėdžių vyko nuotoliu. Tarybos nario gyvenimas ne savivaldybės teritorijoje nereiškia, kad kelionės išlaidos patirtos vykdant Tarybos nario veiklą. Tai, kad trečiasis asmuo išlaidas kompensavo, savaime nereiškia, kad tai buvo padaryta pagrįstai. Reglamente nenustatyta (duomenys neskelbtini) komisijos nario pareigą važiuoti į gyvūnų prieglaudas, kapines ir pan.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
30. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. sprendimu priėmė ieškovo atsisakymą nuo reikalavimo dalies priteisti 211,52 Eur ir šią bylos dalį nutraukė, likusius ieškinio reikalavimus tenkino ir priteisė iš atsakovo trečiojo asmens naudai 1 447,60 Eur, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 36,32 bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
31. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2025 m. balandžio 16 d. teismo posėdžio metu ieškovas nurodė atsisakantis reikalavimo dalies dėl 116,20 Eur sumos (dalies dėl išlaidų už kurą, pirktą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, 2025 m. birželio 4 d. – 95,32 Eur reikalavimo dalies (toje dalyje dėl kurioje nurodyti kuro įsigijimai karantino metu ir toje, kurioje nurodyti kuro įsigijimai už Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos ribų).
32. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendimu priėmė ieškovo atsisakymą nuo reikalavimo dalies priteisti 211,52 Eur ir šią bylos dalį nutarė nutraukti.
33. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, kad atsakovas 2019 m. balandžio 24 d. – 2023 m. balandžio 25 d. laikotarpiu buvo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu. Atsakovas gyvenamąją vietą kadencijos laikotarpiu buvo deklaravęs Vilniaus mieste, tačiau nurodo, kad faktiškai gyvena Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. 2019 m. gegužės 2 d. atsakovas pateikė pranešimą apie naudojamą automobilį ir nurodė, kad Tarybos nario veiklai vykdyti naudoja automobilį Hyundai, valst. Nr. (-), kuro rūšis dyzelinas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas, siekdamas tarybos nario išlaidų kompensavimo, trečiajam asmeniui pateikė avanso apyskaitas. Nurodytu laikotarpiu atsakovas iš Vilniaus miesto savivaldybės gavo pinigines lėšas išlaidoms, susijusioms su tarybos nario veikla apmokėti.
34. Teismas nurodė, jog ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Taigi aplinkybę, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu.
35. Teismas pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog trečiojo asmens darbuotojai, atsakingi už išmokų tarybos narių veiklos išlaidų kompensavimą, savaip interpretavo teisės aktus, kad buvo susiklosčiusi iš esmės ydinga įprastinė praktika, nereikalaujant papildomų duomenų pagrįsti kuro, įsigyto ne Vilniaus mieste, panaudojimo būtent tarybos nario veiklai vykdyti, savaime nereiškia, kad atsakovui ginčo suma buvo išmokėta pagrįstai. Aplinkybė, jog atsakovo kaip tarybos nario kadencijos metu iš jo nebuvo pareikalauta grąžinti nepagrįstai išmokėtas lėšas, kaip tai numatyta Reglamento 6 straipsnio 15 dalies aštuntoje ir devintoje pastraipoje, nereiškia, jog išmokos buvo išmokėtos pagrįstai ar kad trečiasis asmuo praranda teisę į tokių nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimą.
36. Teismas atkreipė dėmesį, jog iš su ieškiniu pateiktų apyskaitų nustatyta, kad atsakovas kas ketvirtį pateikdavo įvairių kvitų 898–900 Eur sumai, t. y. atsakovas dėjo pastangas pateikti kvitų, kad jam būtų kompensuojama maksimali galima suma. Atsakovas nepaneigė, jog automobilį naudoja nuolatos, t. y. ir kasdieniame socialiniame, asmeniniame gyvenime.
37. Teismas paaiškino, kad vien Tarybos nario statusas savaime nesuteikia teisės visų atsakovo patiriamų kuro įsigijimo išlaidų vertinti kaip išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, kaip ir nėra pagrindo vertinti, kad bet koks atsakovo transporto priemonės naudojimas, jam būnant Tarybos nariu, vertintinas kaip susijęs su Tarybos nario veikla.
38. Teismas nustatė, kad iš esmės be paties atsakovo ir su atsakovu įvairiais artimumo laipsniais susijusių asmenų aiškinimo, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas visą įgytą kurą, kurio įsigijimą pagrindžiantys kvitai buvo įtraukti į apyskaitas ir kompensuoti atsakovui, naudojo tarybos nario, o ne asmeninei, laisvalaikio ar kitai visuomeninei veiklai.
39. Į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovui kaip Tarybos nariui (ar komiteto, komisijos, darbo grupės ir t.t. nariui) jo kadencijos laikotarpiu buvo pavesta atlikti kokius nors pavedimus ne Vilniaus miesto savivaldybės pastate, t. y. vykti į gyvūnų prieglaudas, gyvūnų kapines, pas draugų kaimynus dėl namie palikto gyvūno ir pan., ir kad toks pavedimų vykdymo laikas kokiu nors būdu būtų užfiksuotas ir apskaitytas.
40. Teismas pabrėžė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 1-67 patvirtintuose Vilniaus miesto savivaldybės Gyvūnų globos ir apsaugos komisijos veiklos nuostatuose (su atsakovo kadencijos metu galiojusiais pakeitimais) nėra numatyta komisijos narių teisė (ar pareiga) vienasmeniškai vykti į gyvūnų prieglaudas, remti gyvūnų prieglaudas ir pan.
41. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas ir buvo taikomi ribojimai ne tik kirsti savivaldybių teritorijas, bet ir fiziškai kontaktuoti su kitais asmenimis nesant tam būtinybės, padarė išvadą, kad tokio kiekio kuro įsigijimo išlaidų kompensavimas per tokį trumpą laikotarpį objektyviai yra nepateisinamas.
42. Teismas pažymėjo, kad atsakovo iniciatyva apklausti liudytojai N. Š. ir V. S. teismo posėdyje pripažino, kad yra pasirengę padėti atsakovui ir patvirtinti atsakovui palankias aplinkybes, nurodė aplinkybes, jog yra vykę kartu su atsakovu į gyvūnų prieglaudas. Nekvestionuojant abejotino patikimumo liudytojų parodymais patvirtintų aplinkybių dėl atsakovo vykimo į gyvūnų prieglaudas faktų, pabrėžė, kad tai nepatvirtina, jog atsakovo vykimas į gyvūnų prieglaudas ar gyvūnų kapines kokiu nors būdu būtų susijęs su tuo, kad atsakovas buvo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys. Priešingai, liudytoja S. Š. 2025 m. vasario 12 d. teismo posėdyje nurodė, kad į gyvūnų prieglaudas su atsakovu vyko ir vežė maistą savanorystės pagrindu.
43. Teismas atkreipė dėmesį, kad liudytojais apklausti asmenys detaliai paaiškinti maršrutų, vykimo tikslo, dažnio ir pan., negalėjo, tokios informacijos teismo posėdyje nepaaiškino ir pats atsakovas. Tik po liudytojų apklausos atsakovo atstovas parengė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė tariamus maršrutus, t. y. atsakovo atstovo parengti rašytiniai paaiškinimai buvo iš esmės priderinti prie liudytojų parodymų.
44. Teismas pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei būtų pripažinta, jog atsakovas įrodė vykimą į gyvūnų prieglaudas, nėra pakankamo pagrindo tokius veiksmus vertinti kaip tarybos nario veiklą. Nepaisant to, kad atsakovas priklausė Gyvūnų gerovės komisijai, tokia aplinkybė, anot teismo, savaime nereiškia, kad bet kokia su rūpinimusi gyvūnų gerove susijusi veikla kvalifikuotina kaip tarybos nario veikla.
45. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė ataskaitose įrašytų duomenų teisingumo, nurodytų lėšų panaudojimo tarybos nario veiklai vykdyti, todėl darė išvadą, kad degalai nebuvo įsigyti tarybos nario veiklai vykdyti.
46. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas kadencijos metu kurą ne Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje pirko už bendrą 861,92 Eur sumą. Tokią aplinkybę iš esmės pripažino ir ieškovas, teismo posėdyje atsisakydamas 116,20 Eur reikalavimo dalies.
47. Reglamento 6 straipsnio 15 dalyje papildomai nurodyta, jog apmokamos Savivaldybės teritorijos ribose teikiamos transporto paslaugos. Šalys skirtingai aiškino pastarąją Reglamentą nuostatą: ieškovas laikėsi pozicijos, kad vadovaujantis šia nuostata, jog gautų išmoką, kuras tarybos nario turėjo būti įsigyjamas tik Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos ribose.
48. Teismas su tokia ieškovo pozicija nesutiko, iš esmės sutiko su atsakovo argumentais, kiek tai susiję su minėtos Reglamento 6 straipsnio 15 dalies nuostatos aiškinimu, visgi šioje vietoje akcentuodamas tai, kad minėtas teisinis reglamentavimas nustatė, kad išmoka savivaldybės tarybos nariams yra tikslinė, t. y. ji skirta kompensuoti tarybos nariui išlaidas, kurias jis patyrė vykdydamas savo tiesiogines tarybos nario veiklos funkcijas.
49. Byloje keltas klausimas, ar išlaidos, kurias atsakovas patyrė įsigydamas kurą ne Vilniaus miesto teritorijos ribose ir kurios buvo jam kompensuotos, iš tiesų buvo patirtos vykdant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario veiklą. Ieškovas teigė, kad atsakovas ginčo išlaidas patyrė, pildamas kurą ne Vilniaus miesto ribose ir neįrodė aplinkybės, jog jis šį kurą naudojo būtent Vilniaus miesto tarybos nario funkcijoms atlikti. Tuo tarpu, atsakovas turėdamas visas galimybes pateikti įrodymus atsikirtimų pagrindu savo argumentams pagrįsti, to nepadarė, nurodydamas, kad tiksliai atkurti visas aplinkybes nėra galimybės, nes praėjo keleri metai, taigi iš esmės rėmėsi abstrakčiais argumentais apie atsakovo, kaip tarybos nario, veiklos intensyvumo, bei abejotinos įrodomosios vertės liudytojų parodymais apie atsakovo vizitus su draugais į gyvūnų prieglaudas Vilniaus mieste ar vykusius susitikimus su gyventojais.
50. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai neriboja atsakovo teisės pasirinkti gyvenamąją vietą, turėti nekilnojamojo turto ar faktiškai gyventi ne deklaruotu adresu, tačiau jis, kaip Tarybos narys, negalėjo turėti pagrįsto lūkesčio, jog asmeniniai ar šeimos sprendimai dėl gyvenamosios vietos ir su tuo susijusios išlaidos būtų kompensuojamos iš savivaldybės biudžeto. Nurodė, kad kompensavimui pateiktuose kvituose atsakovo gyvenamoji vieta buvo nurodyta deklaruota – Vilniaus mieste.
51. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad bent dalis kuro, įgyto ne Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, buvo panaudota Tarybos nario veiklai vykdyti. Vien tai, kad atsakovas pasirinko faktiškai gyventi kitos savivaldybės teritorijoje, nesudaro pagrindo vertinti jo vykimo į Vilniaus miesto savivaldybę kaip Tarybos nario veiklos.
52. Įvertinęs avansines apyskaitas ir kvitus, teismas nustatė, kad atsakovui kaip Tarybos nariui buvo kompensuota 734,54?Eur už 996,44?l dyzelino, įsigyto 2020 m. kovo–birželio ir 2020 m. lapkričio–2021 m. liepos mėn., t. y. karantino laikotarpiais. Iš šios sumos dalis (UAB „Ervin“ 29,74?Eur už 30,66?l, UAB „Jozita“ 40,58?Eur už 44,59?l ir 25?Eur už 25,51?l) buvo patirta už degalus ne Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad bent dalį šių degalų panaudojo Tarybos nario veiklai, todėl teismas pripažino, kad iš 639,22?Eur, kompensuotų už karantino laikotarpiu įsigytą 895,68?l dyzelino, 385,68?Eur buvo išmokėta be pagrindo ir ši suma priteistina trečiojo asmens naudai.
53. Teismas nurodė, kad teisminio proceso metu ieškovas įrodinėjo, jog atsakovas turėjo teisę į 160 Eur sumos už kurą, panaudotą karantino metu, kompensavimą. Ieškovas tokią sumą gavo nustatęs atstumą tarp atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos Vilniaus mieste ir toliausiai nuo šios vietos nutolusios Vilniaus miesto vietos (Antavilių pensionato) (20 km), įvertinus kelionę nurodytu atstumu į priekį ir atgal, padarius prielaidą kad atsakovas tokį atstumą vykdydamas Tarybos nario veiklą karantino, trukusio 49 savaites, metu nuvažiuodavo vieną kartą per savaitę, bei įvertinęs viešus duomenis apie atsakovo transporto priemonės kuro sąnaudas – 8,19 l/ 100 km bei padarius prielaidą, kad už 641 Eur atsakovas įgijo 641 Eur dyzelino.
54. Teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad atsakovo (ir jo atstovo) teiginiai, jog šiame kontekste sąvoka „labai retai“ reiškia beveik kasdienį važiavimą iš gyvenamosios vietos, yra nepagrįsti, iš esmės tai tėra atsakovo gynybinė pozicija bandant pateisinti tokio didelio kiekio degalų pirkimą.
55. Teismas nurodė ir tai, kad atsakovas iš viso nėra įrodęs, kad bent kokia nors kuro, kuris įsigytas karantino metu ir už kurio įsigijimą buvo kompensuota, buvo naudojamas tarybos nario veiklai vykdyti.
56. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra ginčo, jog į 2019 m. III ketvirčio finansinę apyskaitą du kartus buvo įtraukta ir atitinkami kompensuota ta pati 2019 m. liepos 1 d. UAB „AUTOWIN“ PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta 200 Eur suma – šią akivaizdžią aplinkybę pripažįsta ir atsakovas bei jo atstovas, t. y. atsakovui pagal šią sąskaitą buvo iš viso kompensuota 400 Eur suma.
57. Teismas pažymėjo, jog atsakovo argumentai, kad jam tariamai galėjo būti kompensuojamos sumos pagal kitas sąskaitas (pavyzdžiui, pagal UAB „FINAPS“ sąskaitą už patalpų nuomą) yra nepagrįsti. Nurodė, jog byloje pateikti duomenys, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-182-1076/2025 paliko nepakeistą 2024 m. lapkričio 5 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį. Nurodytoje byloje, be kitų klausimų, buvo nustatyta, kad atsakovas kartu su sutuoktine pasirašė fiktyvią 2019 m. liepos 19 d. nuomos sutartį, tariamai išsinuomotose patalpose atsakovas Tarybos nario veiklos nevykdė, šios sutarties pagrindu išrašytose sąskaitose faktūrose ir kasos pajamų orderiuose atsakovo sutuoktinė įrašė realiai neįvykusias ūkines operacijas. Ši įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta aplinkybė, teismo vertinimu, paneigia atsakovo poziciją dėl to, kad 200 Eur suma 2019 m. III ketvirtyje jam buvo išmokėta pagrįstai.
58. Teismas nurodė, kad vertinant du kartus pagal tą pačią 2019 m. liepos 1 d. UAB „AUTOWIN“ PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta 200 Eur sąskaitą kompensuotų išlaidų pagrįstumą, neturi reikšmės aplinkybė, dėl kieno kaltės į apyskaitą ta pati sąskaita buvo įtraukta du kartus ir atitinkamai kompensuota dvigubai.
59. Teismas konstatavo, kad 2019 m. III ketvirtį atsakovui nepagrįstai buvo kompensuota 200 Eur suma, todėl ši ieškinio reikalavimų dalį teismas tenkino, iš atsakovo trečiojo asmens naudai priteisė 200 Eur suma, kuria antrą kartą pagal tą pačią sąskaitą kompensuota remonto išlaidų suma.
60. Apibendrinant, teismas sprendė, kad atsakovas be pagrindo įgijo 1447,60 Eur sumą (200 Eur+861,92 Eur+385,68 Eur), taigi praturtėjo, todėl ieškinį tenkino.
61. Tenkinęs ieškinys, teismas iš atsakovo valstybės naudai priteisė 36,32 bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
62. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
62.1. pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės normų, reglamentuojančius įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176 ir 185 straipsniai) ir reikalaujančių motyvuoti ir pagrįsti kiekvieną teismo procesinį sprendimą, pažeidimus, dėl to buvo neteisingai išspręsta byla. Pažeidė įrodinėjimo civiliniame procese taisykles, reikalaujančias, kad teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimais ir prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta;
Atsiliepimas
62.2. atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad trečiojo asmens darbuotojai pernelyg laisvai traktavo teisės aktus, tačiau tai nereiškia, jog degalų įsigijimo suma buvo išmokėta pagrįstai, o nepagrįstas išmokėjimas neatleidžia atsakovo nuo pareigos grąžinti gautas sumas. Iš avansinių apyskaitų matyti, kad dokumentus pasirašė ir du trečiojo asmens buhalteriai, todėl už duomenų tikrumą, ūkinių operacijų teisėtumą ir išmokas atsakingas ne tik atsakovas, bet ir trečiasis asmuo. Trečiojo asmens darbuotojai, priimdami sprendimą kompensuoti atsakovo patirtas išlaidas, matė, tikrino ir vertino dokumentus (avansines apyskaitas, kasos čekius ir kt.), aiškiai matydami, kuriose degalinėse ir kokiu laikotarpiu kuras buvo įsigytas, tačiau vis tiek pripažino šias išlaidas susijusiomis su atsakovo Tarybos nario veikla ir išmokėjo kompensaciją;
62.3. kompensacijos buvo išmokamos tik po to, kai atsakovas pateikdavo patirtas išlaidas patvirtinančius įrodymus, o kaip ir kokiu būdu buvo ruošiamos avansinės apyskaitos, pagal kurias buvo išmokamos kompensacijos Tarybos nariams, o konkrečiai atsakovui, labai aiškiai pasisakė 2024 m. liepos 11 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu duodama parodymus baudžiamojoje byloje Nr. 1-174-873/2024 išnagrinėtoje Vilniaus apygardos teisme, trečiojo asmens darbuotoja L. M., kuri tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) ir kuravo komitetus, viename iš kurių dirbo ir atsakovas. Ji paaiškino, kad Tarybos narys negalėjo koreguoti jos parengtos avansinės apskaitos, nes Savivaldybės buhalterija nuspręsdavo kokius dokumentus reikia įtraukti į apskaitą, ir ji darė paskaičiavimus ir tik buhalterija nuspręsdavo kokio dydžio išmokas reikia mokėti Tarybos nariui;
62.4. tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl nepagrįstai už karantino metu turėtų išlaidų kompensacijos priteisimo, pirmosios instancijos teismas ignoravo tą aplinkybę, jog apie apskųstame sprendime nurodytų aplinkybių, kuriomis karantino metu vyko Tarybos nario veikla, trečiojo asmens darbuotojams, kurie priėmė sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo, taip pat buvo puikiai žinoma, tačiau nepaisant to, kompensacijos buvo išmokėtos;
62.5. net ir remiantis ieškovo pasirinktu viešojo intereso gynimo būdu, tai yra reikalavimą grindžiama nepagrįsto praturtėjimo ar turto įgijimo institutu, ieškinys negalėjo būti patenkintas, nes pagal CK 6.242 straipsnio 3 dalies praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika;
62.6. akivaizdu, kad praėjus beveik 5 metų laikotarpiui, nesant griežto susitikimų su rinkėjais ar kitokios Tarybos nario veiklos fiksavimo reglamentavimui, yra tiesiog neįmanoma įvardinti tokių susitikimo ir tokios veiklos laiką, vietas, periodiškumą, skaičių ir kitas aplinkybes;
62.7. atsakovas savo procesiniuose dokumentuose ir duodamas paaiškinimus teismui žodžiu ir raštu nurodė, kad nesutinka su ieškovo paskaičiavimais dėl kuro išnaudoto Tarybos nario veiklai sąnaudų, ir pateikė savo paskaičiavimus kiek jis galėjo sunaudoti kuro, vykdydamas Tarybos nario veiklą vien remiantis jau apklaustų Teisme liudytojų parodymais bei atmintyje atgaminęs dalį pandemijos metu vykusių kelionių, susijusių su Tarybos nario veikla;
62.8. karantino metu atsakovas iš savo gyvenamosios vietos Vilniaus rajone su liudytojais N. Š. ir V. S. keliavo į gyvūnų prieglaudas įvairiuose Vilniaus miesto rajonuose (Minsko pl. 33A, Skydo g. 44A, Rasų g., Liongino Baliukevičiaus-Dzūko g. 114). Su N. Š. vyko apie 4 kartus (~360 km), su V. S. – apie 2–3 kartus (~236 km). Be to, atsakovas vienas keliavo į minėtas prieglaudas ir parduotuves gyvūnų maistui (~500 km);
62.9. atsakovas penkis kartus susitiko su visuomeniniu padėjėju V. G. netoli „Panorama“ degalinės (~250 km). Per pandemiją 4 kartus jis vežė dokumentus į Vilniaus miesto savivaldybę (~80 km). Visų šių vizitų metu bendras nuvažiuotas atstumas siekė daugiau nei 3 386 km, o kuro sąnaudos (~11 l/100 km) sudaro apie 373 Eur;
62.10. per kadenciją atsakovas vykdė Tarybos nario funkcijas: dalyvavo (duomenys neskelbtini) veikloje, lankė rinkėjus (dažniausiai neįgaliuosius ir senyvo amžiaus asmenis), sprendė gyventojų skundus (duomenys neskelbtini) veikloje. Šie susitikimai ir vizitai vyko įvairiose Vilniaus miesto vietose, įskaitant karantino laikotarpį.
Šalies argumentai
2. Ieškovas prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
63.1. kaip pagrįstai apskųstame sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas formuoja praktiką, jog bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo trečiojo asmens sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Todėl atsakovui neįrodžius, kad kompensacija už kurą jam buvo sumokėta teisėtai, sprendimas atsakovui grąžinti be pagrindo įgytas lėšas priimtas pagrįstai;
Atsiliepimas
63.2. atsakovo pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šiuo atveju neapsiribojo vien aplinkybės, kad atsakovui, kaip Tarybos nariui, galėjo būti kompensuojamos kuro įsigijimo išlaidos, kai kuras buvo įsigyjamas už Vilniaus miesto ribų, nustatymu. Nors pirmosios instancijos teismas ir sprendė, kad ginčui aktualus teisinis reglamentavimas iš esmės nedraudė Tarybos nariui įsigyti degalus už Vilniaus miesto ribų, tačiau šie degalai turėjo būti naudojami tik Vilniaus savivaldybės tarybos nario veiklos tikslais;
Žemesnės instancijos teismas
63.3. atsakovas neįrodė aplinkybės, kad kuro išlaidas jis patyrė vykdydamas konkrečias Tarybos nario pareigas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo esant visetui aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti CK 6.237 straipsnį.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
64.1. pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą ir pagrįstai konstatavo, kad Tarybos nario išmokų gavimo teisėtumą turėjo įrodyti būtent atsakovas. Atsakovas yra asmuo, kuris patyrė išlaidas Tarybos nario veiklai vykdyti ir pateikė trečiajam asmeniui šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus, kad gautų už patirtas išlaidas kompensaciją (Tarybos nario išmoką). Taigi kilus ginčui šioje byloje, siekdamas, kad ieškinys būtų atmestas, atsakovas turėjo pagrįsti (įrodyti), jog tokios išlaidos buvo gautos teisėtai, t. y. susijusios būtent su Tarybos nario veikla, kaip numato Reglamento 6 straipsnio 15 dalis;
64.2. Savivaldybės tarybos nariai nėra pavaldūs Savivaldybės administracijai. Vadovaujantis Reglamento 5 straipsnio 1 dalimi, eidamas pareigas Tarybos narys vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Tarybos sprendimais, Savivaldybės gyventojų bendruomenės interesais ir savo sąžine;
64.3. teise į išmoką pasinaudoti siekiantis tarybos narys, pateikdamas išmokai gauti reikalingus savo išlaidas pagrindžiančius dokumentus, patvirtina juose nurodytų duomenų teisingumą bei teisėtumą (įskaitant atitiktį Reglamente nustatytiems reikalavimams). Tuo tarpu trečiasis asmuo, gerbdamas tarybos nario laisvo mandato principą, laikydamas, jog pateikdamas dokumentus išlaidoms kompensuoti, tarybos narys patvirtina, kad patirtos išlaidos yra susijusios su jo kaip tarybos nario veikla ir atitinka teisės aktų reikalavimus, vykdydama Reglamento nuostatas kompensavo tarybos nario veiklai jo patirtas išlaidas pagal tarybos nario pateiktus šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Visgi trečiasis asmuo neturėjo galimybių tikrinti Tarybos narių teikiamus duomenis apie sunaudotų degalų, vykdant tarybos nario pareigas, kiekį ir (ar) jų sunaudojimo vietą, ar degalus, už kuriuos gavo ieškinyje nurodytas išmokas atsakovas apskritai naudojo tarybos nario funkcijoms (ir kokioms konkrečiai) vykdyti;
64.4. aplinkybė, jog atsakovo kaip tarybos nario kadencijos metu iš jo nebuvo pareikalauta grąžinti nepagrįstai išmokėtas lėšas, kaip tai numatyta Reglamento 6 straipsnio 15 dalies aštuntoje ir devintoje pastraipoje, savaime nereiškia, jog išmokos buvo išmokėtos pagrįstai, neatleidžia atsakovo nuo pareigos nepagrįstai gautas sumas grąžinti, o prokurorui – ginti viešąjį interesą ir reikalauti, kad nepagrįstai išmokėtos lėšos būtų grąžintos į savivaldybės biudžetą;
64.5. nuostolių atsiradimo rizika, kaip sąlyga praturtėjimą atsisakyti pripažinti nepagrįstu ir nesąžiningu, reglamentuojama CK 6.242 straipsnio 3 dalyje, kur numatyta, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika. Šiuo atveju trečiasis asmuo, išmokėdamas išmoką atsakovui veikė ne “savo rizika”, o vykdydamas Reglamento reikalavimus, tuo tarpu atsižvelgiant į tai, kad tarybos nariai nėra pavaldūs trečiajam asmeniui, trečiasis asmuo neturėjo galimybės patikrinti, ar apeliantas iš tiesų patyrė išlaidas, kurioms kompensuoti pateikė kuro čekius ir gavo atitinkamas išmokas. Už šių duomenų teisingumą buvo atsakingas pats atsakovas. Atsižvelgiant į tai, jokio pagrindo laikyti, neva trečiasis prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką vien dėl to, kad nenustatė Reglamento pažeidimų atsakovo veiksmuose, šiuo atveju nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis)
5. Teismas, išnagrinėjęs bylą, būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nenustatė.
6. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas 2019 m. balandžio 24 d. - 2023 m. balandžio 25 d. laikotarpiu buvo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu.
7. Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismo prokuratūroje atliekamas pareiškimo Nr. AP-12854 tyrimas dėl galimų viešojo interesų pažeidimo, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019-2023 metų kadencijos (Taryba) nariams gaunant išlaidų, susijusių su Tarybos nario veikla apmokėjimą.
8. Vilniaus apygardos prokuratūra kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą (Tarnyba), prašydama atlikti išmokų, skirtų 2019 – 2023 metų kadencijos Tarybos nariams, su jų, kaip tarybos narių, veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, naudojimo tikslingumo, pagrįstumo ir teisėtumo auditą, už laikotarpį nuo 2019 iki 2023 metų ir pateikti Vilniaus apygardos prokuratūrai audito išvadas.
9. Atlikus auditą, Tarnyba savo 2023 m. lapkričio 15 d. išvadose (vertinimo ataskaita), be kita ko, nurodė, kad audituojamas laikotarpis – Tarybos 2019 – 2023 m. kadencija, kuri prasidėjo 2019 m. balandžio 24 d. ir baigėsi 2023 m. balandžio 25 d. Tarnyba išvadose nurodė, kad dalis išlaidų buvo kompensuota ne pagal Reglamento nuostatas, t. y. 45 tarybos nariams buvo kompensuota 53 047,68 Eur išlaidų už transporto paslaugas, iš jų 51 466,99 Eur už kurą, įsigytą ne Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje bei tarybos narių transporto priemonių remonto paslaugas, kai remontai buvo vykdomi ne Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Vienam tarybos nariui buvo kompensuotos 890 Eur išlaidos už 3 motociklo šalmų įsigijimą, vienam tarybos nariui buvo kompensuotos 294,95 Eur išlaidos už automobilio lizingą, vienam tarybos nariui buvo kompensuota 40 Eur bauda, gauta nesumokėjus už automobilio stovėjimą, 2 tarybos nariams buvo kompensuotos išlaidos apmokant du kartus tas pačias sąskaitas, bendra šių sąskaitų suma 355,74 Eur.
10. Minėtose išvadose, teikiant pastabas, pastebėta, jog Tarybos nariui, atsakovui, be kita ko, ne pagal Tarybos veiklos reglamentą buvo kompensuotos automobilio remonto išlaidos pagal tą pačią sąskaitą du kartus po 200 Eur (2019 m. liepos 1 d. UAB „AUTOWIN" PVM s/f Nr. 1559 - 2019 m. III ketvirčio avansinė apyskaita); degalų įsigijimo 803,32 Eur išlaidos, kai kuras piltas Vilniaus raj. – 2019 m. birželio 8 d., 2020 m. balandžio 3 d., 2020 m. liepos 3 d., 2020 m. gruodžio 8 d., 2021 m. sausio 27 d., 2021 m. liepos 1 d., 2021 m. liepos 18 d., 2021 m. liepos 30 d., 2021 m. lapkričio 10 d., 2021 m. gruodžio 7 d., 2021 m. vasario 1 d., 2021 m. kovo 3 d., 2022 m. sausio 24 d., 2022 m. vasario 11 d., 2022 m. spalio 19 d., 2022 m. lapkričio 7 d., 2022 m. lapkričio 14 d., 2022 m. gruodžio 2 d., 2022 m. gruodžio 16 d., 2023 m. sausio 13 d., 2023 m. vasario 10 d., 2023 m. kovo 3 d., 2023 m. kovo 15 d., 2023 m. kovo 28 d., 2023 m. balandžio 12 d., 2023 m. balandžio 14 d.
11. Iš byloje esančių kvitų už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 8 d. iki 2023 m. balandžio 14 d. nustatyta, jog atsakovas kadencijos metu kuro ne Vilniaus mieste įsigijo už bendrą 861,92 Eur sumą: 2019 m. birželio 8 d. UAB „Ervin“ kvitas Nr. 204/2366 (I t. 108 e. b. l.), 2020 m. balandžio 3 d. UAB „Ervin“ kvitas Nr. 193/2679 (I t. 109 e. b. l.), 2020 m. liepos 3 d. UAB „Jozita“ kvitas Nr. 91/2775 (I t. 110 e. b. l.), 2020 m. gruodžio 3 d. UAB „Jozita“ kvitas Nr. 190/2933 (I t. 111 e. b. l.), 2021 m. sausio 27 d. UAB „Jozita“ kvitas Nr. 371/2989 (I t. 114 e. b. l.), 2021 m. liepos 1 d. UAB „Jozita“ kvitas Nr. 105/3112 (I t. 129 e. b. l.), 2021 m. liepos 10 d. UAB „Jozita“ kvitas Nr. 202/3159 (I t. 129 e. b. l.), 2021 m. liepos 18 d. UAB „Jozita“ kvitas Nr. 47/3129 (I t. 129 e. b. l.), 2021 m. liepos 30 d. UAB „Jozita“ kvitas Nr. 39/3141 (I t. 129 e. b. l.), 2021 m. lapkričio 10 d. UAB „Jozita“ kvitas Nr. 355/3286 (I t. 140 e. b. l.), 2021 m. gruodžio 7 d. UAB „Jozita“ kvitas Nr. 510/3314 (I t. 140 e. b. l.), 2022 m. sausio 24 d. UAB „Jozita“ kvitas Nr. 313/3363 (I t. 161 e. b. l.), 2022 m. vasario 1 d. UAB „Jozita“ kvitas Nr. 195/3372 (I t. 161 e. b. l.), 2022 m. vasario 11 d. UAB „Jozita“ kvitas Nr. 392/3382 (I t. 161 e. b. l.), 2022 m. kovo 3 d. UAB „Jozita“ kvitas Nr. 186/3404 (I t. 161 e. b. l.), 2022 m. spalio 19 d. UAB „Jozita“ kvitas Nr. 256/3644 (I t. 153 e. b. l.), 2022 m. lapkričio 7 d. UAB „Jozita“ kvitas Nr. 216/3664 (I t. 153 e. b. l.), 2022 m. lapkričio 14 d. UAB „Jozita“ kvitas Nr. 261/3672 (I t. 153 e. b. l.), 2022 m. gruodžio 2 d. UAB „Jozita“ kvitas Nr. 221/3691 (I t. 153 e. b. l.), 2022 m. gruodžio 16 d. UAB „Jozita“ kvitas Nr. 323/3705 (I t. 153 e. b. l.), 2023 m. sausio 13 d. UAB „Jozita“ kvitas Nr. 298/3743 (I t. 181 e. b. l.), 2023 m. vasario 10 d. UAB „Jozita“ kvitas Nr. 231/3763 (I t. 181 e. b. l.), 2023 m. kovo 3 d. UAB „Jozita“ kvitas Nr. 295/3785 (I t. 181 e. b. l.), 2023 m. kovo 15 d. UAB „Jozita“ kvitas Nr. 206/3797 (I t. 181 e. b. l.), 2023 m. kovo 28 d. UAB „Jozita“ kvitas Nr. 392/3810 (I t. 181 e. b. l.), 2023 m. balandžio 12 d. UAB „Jozita“ kvitas Nr. 478/3828 (I t. 166 e. b. l.), ir 2023 m. balandžio 14 d. UAB „Jozita“ kvitas Nr. 356/3826 (I t. 166 e. b. l.).
12. Iš avansinių apyskaitų turinio bei pateiktų kvitų už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. – 2020 m. birželio 16 d. ir 2020 m. lapkričio 7 d. – 2021 m. liepos 1 d. t. y. karantino laikotarpiais, nustatyta, jog atsakovas patyrė 639,22 Eur išlaidų už 895,68 l dyzelino: 2020 m. kovo 18 d. UAB „Viada LT“ kvitas Nr. 350/1863 – 34,21 Eur (kvitas nepateiktas), 2020 m. balandžio 8 d. UAB „Alauša“ kvitas Nr. 399/2595 – 18,98 Eur (kvitas išblukęs), 2020 m. balandžio 16 d. UAB „Viada“ kvitas Nr. 254/1895 – 21,61 Eur (I t. 22, 113 e. b. l.), 2020 m. balandžio 20 d. UAB „Kvistija“ kvitas Nr. 187/21117 – 20,02 Eur (I t. 22 e. b. l.), 2020 m. gegužės 4 d. UAB „Jozita“ kvitas Nr. 528/2656 – 49,97 Eur (I t. 22 e. b. l.), 2020 m. gegužės 6 d. UAB „Alauša“ kvitas Nr. 179/2623 – 18,42 Eur (I t. 21 e. b. l.), 2020 m. gegužės 10 d. UAB „Emsi“ kvitas Nr. 509/2683 – 50,01 Eur (I t. 21 e. b. l.), 2020 m. gegužės 15 d. UAB „EMSI“ kvitas Nr. 133/2513 – 17,17 Eur (I t. 21 e. b. l.), 2020 m. birželio 9 d. UAB „Baltic Petroleum“ kvitas Nr. 157/736 – 21,96 Eur (I t. 21 e. b. l.), 2020 m. gruodžio 8 d. UAB „Baltic Petroleum“ kvitas Nr. 192/1123 – 21,20 Eur (I t. 23 e. b. l.), 2020 m. gruodžio 11 d. UAB „Baltic Petroleum“ kvitas Nr. 206/1131 – 44,28 Eur (I t. 23 e. b. l.), 2021 m. sausio 5 d. UAB „Alauša“ kvitas Nr. 199/2873 – 54,81 Eur (I t. 25, 114 e. b. l.), 2021 m. sausio 14 d. UAB „Baltic Petroleum“ kvitas Nr. 90/1203 – 41,57 Eur (I t. 25, 114 e. b. l.), 2021 m. vasario 8 d. UAB„Baltic Petroleum“ kvitas Nr. 144/1255 – 29,86 Eur (I t. 25, 114 e. b. l.), 2021 m. vasario 14 d. UAB „Baltic Petroleum“ kvitas Nr. 61/1268 – 44,82 Eur (I t. 25, 114 e. b. l.), 2021 m. kovo 13 d. UAB „Baltic Petroleum“ kvitas Nr. 192/1123 – 9,69 Eur (I t. 26, 115 e. b. l.), 2021 m. balandžio 15 d. UAB „Baltic Petroleum“ kvitas Nr. 105/751 – 30,61 Eur (I t. 27 e. b. l.), 2021 m. gegužės 17 d. UAB „Alauša“ kvitas Nr. 51/766 – 54,70 Eur (I t. 27 e. b. l.), 2021 m. birželio 1 d. UAB „Jozita“ kvitas Nr. 241/3119 – 30,18 Eur (I t. 28 e. b. l.) ir 2021 m. birželio 10 d. UAB „Jozita“ kvitas Nr. 247/3128 – 25,15 Eur (I t. 28 e. b. l.).
13. Iš nutarties 73 punkte nurodytos bendros sumos, ieškovas prašė priteisti tik dalį šios sumos, t. y. 385,68 Eur.
14. Ieškovas, remdamasis nepagrįsto praturtėjimo nuostatomis ir atsisakęs dalies ieškinio reikalavimų, prašė iš atsakovo trečiajam asmeniui priteisti 1 447,60 Eur (200 Eur, 861,92 Eur ir 385,68 Eur) sumą, kuri buvo patirta ir kompensuota už kurą, sunaudotą už Vilniaus miesto savivaldybės ribų, ir nebuvo susijusi su Tarybos nario veikla.
15. Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė trečiajam asmeniui iš atsakovo 1 447,60 Eur be pagrindo įgyto turto, konstatavęs, jog 2019 m. III ketvirtį atsakovui nepagrįstai buvo kompensuota 200 Eur suma pagal 2019 m. liepos 1 d. UAB „AUTOWIN“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 1559; atsakovas neįrodė, kad 861,92 Eur išlaidos už kurą, įsigytą ne Vilniaus mieste, buvo patirtos vykdant Tarybos nario veiklą; taip pat atsakovas neįrodė, kad ir 385,68 Eur kuro išlaidų suma, karantino metu, buvo patirta vykdant Tarybos nario veiklą.
16. Pažymėtina, kad nors atsakovas prašo panaikinti apskųstą sprendimą ir priimti naują sprendimą, jis nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nepagrįstai atsakovui kompensuotų 200 Eur pagal 2019 m. liepos 1 d. UAB „AUTOWIN“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1559. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog atsakovas iš esmės sutiko su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada.
17. Tačiau atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ginčo kuro išlaidų ir pirmiausia nurodo, kad pareiga įrodyti nepagrįstą lėšų gavimą bei be pagrindo įgytą turtinę naudą tenka ieškovui, todėl, byloje nesant pakankamų tai patvirtinančių duomenų, ieškinys šioje dalyje turėjo būti atmestas.
18. Nėra pagrindo sutikti su tokia atsakovo pozicija. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo institutus reglamentuoja CK 6.237–6.242 straipsniai. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad minėtuose straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019). CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.
19. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1075/2023).
20. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje, be kita ko, nurodoma, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
21. Taip pat pažymėtina, kad pagal formuojamą praktiką bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka būtent atsakovui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021). Pastaroji pareiga grindžiama ne tik minėta bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Kaip nurodė kasacinis teismas, reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018).
22. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tam, jog būtų galima taikyti Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisės normą ir spręsti, ar išmokos, susijusios su tarybos nario veikla, atsakovams (tarybos nariams) buvo išmokėtos pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti reikšmingus faktus. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką išmokos, susijusios su kanceliarijos, pašto, telefono, interneto, transporto išlaidomis, yra tikslinės, kuriomis siekiama atlyginti tas išlaidas, kurių patiria tarybos nariai dėl jų funkcijų ypatybių, pvz., efektyvaus bendravimo su rinkėjais ir pan., ir kurių nepadengia savivaldybės administracija, t. y. padengti papildomas sąnaudas, kurių nepadengia tarybos nario gaunamas atlyginimas už faktiškai dirbtą laiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-560/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2012).
23. Taigi, vadovaujantis nurodyta teismų praktika, bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo trečiojo asmens sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinį pagrindą tenka būtent atsakovui. Be to, atsakovas turi įrodyti ne tik faktiškai patirtų kuro išlaidų dydį, bet ir šių išlaidų ryšį su Tarybos nario veikla.
24. Priešingai nei teigia atsakovas, aplinkybė, jog trečiojo asmens darbuotojai priėmė atsakovo pateiktus kvitus ir išmokėjo kompensaciją, savaime nereiškia, kad išmokos buvo išmokėtos pagrįstai (kad trečiasis asmuo netinkamai vykdė kompensuojamų išlaidų kontrolę), ir nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovas pagrindė faktiškai patirtas kuro išlaidas ar įrodė jų ryšį su Tarybos nario veikla, todėl šiuo atveju turėjo būti taikoma CK 6.242 straipsnio 3 dalis.
25. Visų pirma, svarbu tai, kad CK 6.242 straipsnio 3 dalis taikoma tuomet, kai nuostolių patyrusi šalis atliko veiksmus, dėl kurių kitas asmuo praturtėjo, išimtinai savo interesais ir rizika. Byloje nenustatyta, kad trečiasis asmuo, sumokėjęs atsakovui ieškinyje nurodytas lėšas, veikė išimtinai savo interesais. Savivaldybės administracija nebuvo prisiėmusi rizikos dėl galimų nuostolių netinkamai apskaičiuojant kompensuotiną Tarybos nariui išlaidų sumą. Tokia išvada darytina, atsižvelgiant į tai, kad Reglamente numatyta ir tai, jog paaiškėjus, kad Tarybos narys sunaudojo jam sumokėtą kompensaciją ne pagal nurodytą paskirtį, šią sumą pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi grąžinti iš savo asmeninių lėšų (Reglamento 6 straipsnio 15 dalies 8 pastraipa).
26. Antra, pagal aktualią ginčo laikotarpiu galiojusią Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies redakciją tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį galėjo būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius; šios išmokos dydis ir atsiskaitymo tvarka nustatomi Reglamente. Reglamento 6 straipsnio 15 dalies 1 pastraipoje buvo nustatyta, kad merui, mero pavaduotojams, komitetų pirmininkams, kolegijos nariams, frakcijų vadovams, tarybos nariams su jų, kaip tarybos narių, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar neapmoka tiesiogiai savivaldybės administracija, kas mėnesį skiriama ne didesnė kaip 300 Eur išmoka, už kurią atsiskaitoma vieną kartą per ketvirtį. To paties straipsnio 15 dalies 4 pastraipa numatė, jog išmoka gali būti naudojama Tarybos nario veiklai naudojamų transporto priemonių nuomai, eksploatavimui (degalams, tepalams ir kt.), techninei priežiūrai, remontui, plovimui ir valymui, draudimui (neviršijant Tarybos nario kadencijos laiko), statymui ir (ar) saugojimui, taksi paslaugoms, viešojo transporto bilietui įsigyti ir kitoms transporto paslaugoms. Apmokamos Savivaldybės teritorijos ribose teikiamos transporto paslaugos.
27. Taigi išmoka už kuro sąnaudas, kaip patirtas transporto išlaidas, pagal Reglamento 6 straipsnio 15 dalies 4 punktą buvo siejama būtent su Tarybos nario veiklos vykdymu.
28. Taip pat Reglamento 6 straipsnio 15 dalies 6 pastraipoje buvo numatyta, jog kartu su ketvirčio išmokų apyskaita asignavimų administratoriui pateikiami išlaidas patvirtinantys dokumentai, atitinkantys Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams. Pagal aktualią ginčo laikotarpiu galiojusią Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies redakciją, už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys.
29. Taigi Tarybos narys, siekiantis pasinaudoti teise į išmoką ir pateikdamas išmokai gauti reikalingus jo patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus, patvirtina juose nurodytų duomenų teisingumą ir teisėtumą, įskaitant jų atitiktį Reglamente nustatytiems reikalavimams. Trečiojo asmens darbuotojai neturėjo galimybių tikrinti Tarybos narių teikiamų duomenų apie vykdant Tarybos nario pareigas sunaudotų degalų kiekį ir (ar) jų sunaudojimo vietą, taip pat nustatyti, ar degalus, už kuriuos buvo gautos ieškinyje nurodytos išmokos, atsakovas apskritai naudojo Tarybos nario funkcijoms ir kokioms konkrečioms vykdyti.
30. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog neįrodyta, kad ginčo kuras, įsigytas ne Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, karantino laikotarpiu, buvo naudojamas būtent Tarybos nario veiklai. Atsakovas nurodo, kad jis yra politikas, o per kadenciją vykdė Tarybos nario funkcijas: dalyvavo (duomenys neskelbtini) veikloje, lankė rinkėjus (dažniausiai neįgaliuosius ir senyvo amžiaus asmenis), sprendė gyventojų skundus (duomenys neskelbtini) veikloje. Šie susitikimai ir vizitai vyko įvairiose Vilniaus miesto vietose, įskaitant karantino laikotarpį.
31. Atsakovas taip pat nurodo, kad Reglamento 5 straipsnyje įtvirtintos Tarybos narių teisės ir pareigos, įskaitant pareigą susitikti su rinkėjais ne rečiau kaip kartą per ketvirtį ir nuolat su jais bendrauti. Tačiau jokie teisės aktai nenustato šios veiklos įforminimo, susitikimų vietos, laiko ar vykimo į juos maršrutų fiksavimo tvarkos. Todėl Tarybos narys turi teisę savarankiškai pasirinkti susitikimų organizavimo, kelionių laiko ir maršrutų tvarką. Be to, praėjus beveik penkeriems metams ir nesant detalaus Tarybos nario veiklos reglamentavimo, faktiškai neįmanoma nustatyti bei tiksliai įvardyti konkrečių Tarybos nario veiklos aplinkybių.
32. Pažymėtina, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).
33. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
34. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 80 punktas).
35. Kasacinio teismo praktikoje įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia. Jie turi silpnesnę įrodomąją galią. Tai svarbu darant išvadą, ar pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka tam tikrai aplinkybei patvirtinti arba paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009). Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Svarbu, jog prielaidos būtų motyvuotos, t. y. kad būtų pagrįstos byloje esančiais įrodymais ir priešingų išvadų tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-943/2025, 37, 38 punktai).
36. Vertinant, ar atsakovas pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo teigiamas aplinkybes dėl turėtų išlaidų ir trečiojo asmens teisėtai kompensuoto atlyginimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo pateikti įrodymai (kvitai, atsakovo paaiškinimai, liudytojų paaiškinimai apie atsakovo dalyvavimą skirtingose veiklose įvairiose vietose ir kt.) nėra pakankami šioms aplinkybėms įrodyti.
37. Pažymėtina, jog vien Tarybos nario statusas savaime nesuteikia teisės laikyti visų atsakovo patiriamų kuro išlaidų susijusiomis su Tarybos nario veikla. Taip pat nėra pagrindo vertinti, kad bet koks atsakovo transporto priemonės naudojimas Tarybos nario pareigų metu automatiškai priskirtinas Tarybos nario veiklai.
38. Atsakovas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo kuras buvo naudojamas Tarybos nario veiklai, o ne asmeninėms, laisvalaikio ar kitoms visuomeninėms reikmėms, vykdyti.
39. Atsakovas liudytojų parodymais nurodė, kad ginčo laikotarpiu vykdavo, be kita ko, į gyvūnų prieglaudas, jų kapines ir kt., tačiau teismo posėdyje apklausti liudytojai negalėjo detaliai paaiškinti maršrutų, vykimo tikslo, dažnio ir pan. To paaiškinti teismo posėdžio metu negalėjo ir pats atsakovas. Tik po liudytojų paaiškinimų atsakovo atstovas parengė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė tariamus maršrutus. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo paaiškinimai, pateikti po liudytojų išklausymo, galėjo būti priderinti prie liudytojų paaiškinimų.
40. Be kita ko, svarbu ir tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 1-67 patvirtintuose Vilniaus miesto savivaldybės Gyvūnų globos ir apsaugos komisijos veiklos nuostatuose (su atsakovo kadencijos metu galiojusiais pakeitimais) nėra numatyta komisijos narių teisė (ar pareiga) vienasmeniškai vykti į gyvūnų prieglaudas, remti gyvūnų prieglaudas ir pan.
41. Taip pat pažymėtina, kad atsakovo pusėje liudiję N. Š. ir V. S. yra susiję su atsakovu, todėl gali turėti suinteresuotumą bylos baigtimi. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų paaiškinimus vertino kritiškai ir nepagrindė sprendimo vien tik šiais paaiškinimais.
42. Net jei ir būtų galima laikyti, kad atsakovas vykdė vizitus į gyvūnų prieglaudas ir kt., kaip Tarybos nario funkcijų dalį, tai vis tiek nėra pakankamas pagrindas laikyti, jog šie veiksmai buvo atliekami vykdant Tarybos nario veiklą. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismo posėdžio metu apklausta liudytoja S. Š. nurodė, kad vizitai į gyvūnų prieglaudas iš esmės vyko savanorystės pagrindu.
43. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti ir su atsakovo argumentais, jog reikalavimas pateikti išsamius ir konkrečius įrodymus dėl ginčo kuro panaudojimo, jo kaip Tarybos nario veiklai vykdyti, yra neįgyvendinamas, nes nuo veiklos vykdymo praėjo beveik penkeri metai ir nesant detalaus Tarybos nario veiklos reglamentavimo, faktiškai neįmanoma tiksliai išvardinti konkrečių veiklos aplinkybių.
44. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, galiojusias ginčo laikotarpiu, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Privalomi apskaitos dokumento rekvizitai – ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška (Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai).
45. Taigi atsakovas, turėjo žinoti šias nuostatas bei suprasti, kad dėl tokių išlaidų pagrįstumo, kaip Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje veikiančiam Tarybos nariui, gali kilti klausimų ateityje, todėl turėjo fiksuoti konkrečius duomenis apie kuro panaudojimo tikslą. Priešingu atveju, rizika dėl išlaidų neatlygintinumo tenka pačiam atsakovui.
46. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jų analizė neturi įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui. Kaip nurodoma teismų praktikoje, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).
47. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o apskųstas sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 punktas).
48. CPK 93 straipsnio 1 dalyje, 98 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
49. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.