Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vitalijos Norkūnaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. D. gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio ir N. D. ir jos gynėjos advokatės Irenos Maksimovos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį 90 MGL (4 500 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 228 straipsnio 2 dalį 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda.

Baudos sumokėjimui nustatytas 10 mėnesių laikotarpis nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

– pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 90 MGL (4 500 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 90 MGL (4 500 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį 160 MGL (8 000 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda.

Baudos sumokėjimui nustatytas 10 mėnesių laikotarpis nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos naudai solidariai iš nuteistųjų S. D. ir N. D. priteista 2 120,80 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.13. Teismui nepavykdo nustatyti, kad S. D. atlikti veiksmai laikytini esančiais tokio pavojingumo, dėl kurio būtų būtina taikyti griežčiausią atsakomybės formą – baudžiamąją atsakomybę, ir teisinio ginčo nebuvo galima spręsti civiline tvarka.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo S. D. gynėjo advokato V. Dovidaičio ir N. D. bei jos gynėjos advokatės I. Maksimovos apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl S. D. ir N. D. atsakomybės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį

13. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuteistoji N. D. teigė, kad 2019 m. vasarą S. D. pranešė, jog jam nėra kur rengti susitikimų, ieškojo patalpų, tačiau jų nerado. N. D. nusprendė, kad S. D. gali lankytis UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Apie nuomą įmonės darbuotojų neinformavo, nes tai jų nelietė. Nuteistosios teigimu, sutartis yra tikra, tik ji nurodė kitą pavardę. Į biurą ateidavo žmonės, ten bendravo, retkarčiais būdavo ir nuteistoji. Buvo daug žmonių, kurių neprisimena, per tiek metų būtų ne 10 ir ne 20, jie ėjo su įvairiais prašymais (t. 7, b. l. 99). Nuteistasis S. D. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad patalpose turėjo darbo vietą, apie 14 kv. m. ploto kabinetą dešinėje pusėje, kuriame N. D. leido susitikinėti su žmonėmis, tai buvo kaip biuras. Susitikimus S. D. rengdavo po 16 val., išėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojoms iš darbo. Su žmonėmis susitikdavo ne kasdien, o esant reikalui. Taip pat nežino, kiek kartų per visą nuomos laikotarpį susitiko (duomenys neskelbtini), nes susitikimų nefiksavo. Rinkėjai, kurie ateidavo į savivaldybę ir į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kreipdavosi įvairiais klausimais, tiek buitinio pobūdžio, dėl finansinių deklaracijų, pajamų, kitų deklaracijų, tiek galimybės gauti lengvatas už šildymą ir pan. (t. 7, b. l. 10-13).

14. Kaip pirmosios instancijos teisme parodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos J. M., N. L. ir I. P-G., jos apie įmonės patalpų nuomą S. D. nežinojo.

15. Liudytoja N. L. parodė, kad S. D. pažįsta nuo 2000 m., o N. D. – nuo 2006 m. Su S. D. juos siejo bendros partijos veikla. S. D. į patalpas (duomenys neskelbtini) gatvėje ateidavo vieną ar du kartus per savaitę, kartais ateidavo ir su kitais žmonėmis, ir su partijos nariais. Jeigu būdavo laisvas kabinetas, jame kalbėdavosi, jei ne, tuomet virtuvėje. Nurodė, jog tuo metu, kai Lietuvos (duomenys neskelbtini) sąjunga turėjo patalpas (duomenys neskelbtini) gatvėje, tai susirinkimai būdavo ten, o kai partija nebeturėjo patalpų, tada ateidavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, pas N. D. Apie 2019 m. liepos 19 d. nuomos sutartį ji nieko nežino (t. 6, b. l. 164-166).

16. Liudytoja J. M. parodė, kad apie 2019 m. liepos mėn. sudarytą nuomos sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. D. ji nieko nežino. S. D. matydavo biure kartą į mėnesį, ar du mėnesius. Tai būdavo darbo metu. S. D. į biurą atvažiuodavo link vakaro, tačiau kartais būdavo, kad ir dienos metu užeidavo į biurą. Nuo 2015 m. liudytoja S. D. biure iš viso yra mačiusi apie 20–30 kartų, kiek prisimena, S. D. apsilankymų dažnumas biure nesikeitė. S. D., jeigu ateidavo, užeidavo į kabinetą, kur sėdėjo direktorė. Į biurą S. D. kartais ateidavo ne vienas, eidavo į N. D. kabinetą. Ji nematė, kad S. D. būtų dirbęs tose patalpose, bet kartais jis kalbėdavo su asmenimis, su kuriais atvykdavo. Jeigu būdavo laisvas direktorės kabinetas, tai būdavo jame, o kartais – virtuvėje. Tačiau tokių atvejų matė tik porą kartų (t. 6, b. l. 186).

17. Liudytoja I. P-G. paaiškino, kad S. D. pas N. D. į darbą ateidavo kas dvi – tris savaites, dažniausiai ateidavo pavakariais, bet būdavo, kad ateidavo ir per pietus. Liudytoja nėra mačiusi, kad S. D. ateitų su kitais žmonėmis; jis ateidavo vienas (t. 6, b. l. 166).

18. Teisėjų kolegija nemato pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų parodymai paneigia nuteistųjų pateiktą versiją, jog S. D. reguliariai ir sistemingai naudojosi patalpomis. Iš aptartų parodymų matyti, kad S. D., nors kartais ir ne vienas, tačiau pakankamai retai lankydavosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Pavieniai apsilankymo įmonėje, teisėjų kolegijos vertinimu, savaime nepagrindžia fakto, kad S. D. šiose patalpose nuosekliai vykdė jam Tarybos nario funkcijas. Be to, nė viena apklausta liudytoja nepatvirtino, jog S. D. bendrovės patalpose turėjo vien jam skirtą darbo vietą ar kabinetą; visi įmonės kabinetai buvo naudojami darbuotojų. Pažymėtina, jog teisiamajame posėdyje nuteistoji nurodė, kad S. D. pačiame mažiausiame kambaryje, o jei šis būdavo užkrautas – galėdavo naudotis kitomis patalpomis, įskaitant jos pačios kabinetą (t. 7, b. l. 103). Ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji dar parodė, jog S. D. nuomojosi J. M. darbo vietą, kuria galėdavo naudotis po darbo valandų (t. 5, b .l. 109), tą patį teisiamojo posėdžio metu nurodė ir nuteistasis S. D. (t. 7, b. l. 11). Tuo tarpu liudytoja J. M. teisme parodė, kad ji nėra pastebėjusi, jog kas nors būtų naudojęsis jos darbo stalu; niekada nėra pastebėjusi, jog tvarka būtų pakeista (t. 6, b. l. 187). Taigi jei S. D. J. M. kabinetu ir galėjo pasinaudoti, tai nebuvo reguliari veikla.

19. Teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą sustiprina ir apeliantų neginčijama aplinkybė, kad nuo 2020 m. birželio 12 d. iki 2023 m. balandžio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo vykdoma ne patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), tačiau S. D. ir N. D. gyvenamojoje vietoje. Tai patvirtina 2020 m. birželio 30 d. nutraukimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), prie negyvenamųjų patalpų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos 2006 m. spalio 20 d., kuriuo (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, taip pat 2020 m. birželio 30 d. negyvenamųjų patalpų perdavimo-priėmimo aktas (t. 2, b. l. 166-168). Taigi nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2020 m. birželio 30 d. nebetęsė nuomos santykių ir perkėlė savo veiklą į nuteistųjų gyvenamąją vietą, 2019 m. liepos 19 d. nuomos sutartis tarp S. D. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nebuvo nei nutraukta, nei pakeista; kaip matyti iš bylos duomenų, N. D. šios sutarties pagrindu sistemingai iki pat 2023 m. balandžio 3 d. toliau rašė sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderius (t. 3, b. l. 136-162), kuriuos S. D. teikdavo (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei išmokoms gauti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad 2019 m. liepos 19 d. nuomos sutartimi tarp S. D. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorė buvo S. D. sutuoktinė N. D., buvo siekiama ne realių civilinių teisinių santykių tarp sutarties šalių, tačiau sukuriant regimybę, kad tomis patalpomis nuomos pagrindu buvo naudojamasi, neteisėtai įgyti išmokos lėšas. Šios išvados nepaneigia ir S. D. gynėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad jis ir toliau naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetu, telefonu, technika.

20. Išanalizavusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tariamos S. D. patalpų nuomos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrindžia ir kitų byloje apklaustų liudytojų – V. B., V. S., O. S‑P., N. Š., L. J. ir G. J. parodymai.

21. Liudytojas V. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad patalpoje, kurioje buvo biuras, jis buvo du kartus. Biuras buvo ten, kur N. D. turėjo savo verslą. Taip pat parodė, kad pirmą kartą su S. D. šnekėjosi ne patalpose, o lauke. Į patalpas užėjo tik atvykęs antrą kartą, o S. D. stovėjo pas N. D., užėjo į N. D. kabinetą, reikalus aptarė stovėdami. Liudytojas nurodė, kad patalpos buvo N. D., o S. D. biure nebuvo, jam atrodė, kad S. D. patalpos buvo toliau, nes apie S. D. biurą jam pranešė bendri draugai. Tačiau visus klausimus išsprendė N. D. kabinete (t. 6, b. l. 92). Iš šių liudytojo parodymų matyti, kad jis asmeniškai S. D. tariamame kabinete nebuvo, o apie neva S. D. priklausančias patalpas sužinojo tik iš „bendrų draugų“.

22. Liudytojas V. S., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad 2019 m. lankėsi pas S. D. biure (duomenys neskelbtini) S. D. nurodė, kad ten yra žmonos N. D. biuras, ji ten dirbo buhaltere. S. D. pasitiko liudytoją ir palydėjo į vidų, savo kabinetą, ir jie ten bendravo. Kai liudytojas atvyko į patalpas, jose buvo N. D., ji pokalbyje nedalyvavo, nes pokalbis vyko pas S. D. kabinete. Pastarasis pasakė, kad tai jo kabinetas. Biure, esančiame (duomenys neskelbtini), liudytojas buvo ne daugiau kaip du kartus. Liudytojas nurodė ir tai, jog nuteistųjų namuose yra lankęsis ne kartą, S. D. pažįsta nuo vaikystės, yra draugai, N. D. taip pat pažįsta, bendrauja su ja kaip su S. D. žmona (t. 6, b. l. 94-96).

23. Liudytoja O. S-P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra buvusi S. D. padėjėja, kai šis buvo Seimo narys. Liudytoja taip pat paaiškino, kad S. D. į ją kreipdavo pagalbos, jog ši padėtų su vertimais. Iš viso buvo apie 4-5 kartus, pats susitikimas būdavo trumpas. Liudytojai patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo žinomos, iki tol lankydavosi pas N. D. Kai dirbo S. D. padėjėja, bendraudavo su N. D. ir svečiuodavosi jų namuose. Pasak liudytojos, ji pas N. D. į darbą užeidavo retai, prisimena, kai reikėjo pasveikinti S. D. arba jį nuvežti, kažką paimti ar perduoti (t. 6, b. l. 97-98). Kaip matyti iš liudytojos parodymų, tokie susitikimai buvo pakankamai epizodiški, trukdavo trumpai; be to, liudytoja palaikė artimus ryšius su nuteistaisiais, kas, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, savaime nepatvirtina nuomos sutarties realumo.

24. Pirmosios instancijos teisme taip pat buvo apklaustas liudytojas N. Š., kuris parodė, kad patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvo apie 5-6 kartus, tiksliai nepamena kuriais metais buvo, atėjo pas S. D. su prašymu, kad jis padėtų įsidarbinti. Taip pat liudytojas lankydavosi pas N. D., ši jam padėdavo užpildyti metines deklaracijas. Tuo metu kai kreipėsi pagalbos, S. D. dirbo Seime, kreipėsi kaip į draugą, tai nebuvo susiję su jo darbine veikla. Į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pas S. D. eidavo kaip pas draugą, kadangi liudytojas gyveno šalia ir jam buvo malonu pasimatyti su draugu (t. 6, b. l. 148-149). Iš šių liudytojo N. Š. parodymų galima spręsti, kad liudytojas pas S. D. ir N. D. lankydavosi kaip pas artimus asmenis, tačiau tokie susitikimai, net jei N. Š. buvo pagelbėta įsidarbinant, negali būti vertinami kaip nuoseklus S. D. su tarybos nario pareigomis susijusios veiklos vykdymas.

25. Šios išvados nepaneigia ir liudytojos L. J. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, pagal kuriuos S. D. liudytojai yra labai daug padėjęs, kai ši iš Jungtinių Amerikos Valstijų atvyko į Lietuvos Respubliką. Liudytoja paaiškino, kad su S. D. gyvai buvo susitikusi apie 4-5 kartus. Pirmą kartą susitiko savivaldybėje, kurioje iš viso susitikę buvo apie 3 kartus, kur S. D. liudytojai patarė dėl advokato. Vėliau, kai buvo įvestas karantinas, S. D. pranešė, kad jiedu gali susitikti (duomenys neskelbtini). Pirmą kartą (duomenys neskelbtini) buvo apie 2020 m. vasarą, vėliau – rudenį. Paskutinį kartą susitiko kavinėje. Taip pat liudytoja teigė, kad (duomenys neskelbtini) iš viso buvo apie 2-3 kartus. Ji negalėjo tiksliai nurodyti, su kokia problema kada buvo pas S. D., kadangi jos teigimu pas ją buvo daug problemų: vaikai, suaugusiųjų mokykla, darbas (t. 6, b. l. 144-146). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie liudytojos parodymai abstraktūs, be to, jie nėra nuoseklūs. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad liudytoja, nurodžiusi, jog iš viso su S. D. buvo susitikusi 4-5 kartus, iš kurių apie 3 susitikimai vyko savivaldybėje, 1 kartą – kavinėje. Tuo pačiu liudytoja nurodė, kad ir (duomenys neskelbtini) yra buvusi apie 2-3 kartus, be kita ko, ir 2020 m. rudenį, t. y. bylos duomenimis kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiose patalpose veiklos nebevykdė (t. 2, b. l. 161-166).

26. Liudytojas G. J. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad jo dukra (L. J.) į S. D. kreipėsi pagalbos 2-5 kartus. Su S. D. apie 2 kartus susitiko savivaldybėje, paskui apie porą kartų susitiko (duomenys neskelbtini). S. D. paprašė pagalbos dėl bendrabučio ir gyvenamosios vietos deklaravimo – iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). S. D. biuras buvo (duomenys neskelbtini), ten susitikimai vyko 2019-2020 metais, tiksliai neprisimena (t. 6, b. l. 147-148). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie parodymai yra nekonkretūs ir nepaneigia kaltinime nurodytų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai pastebėjo, kad liudytojas duoda parodymus apie dukros problemas, susijusias su bendrabučių keitimu, tačiau Gyventojų registro duomenimis, L. J. gyvenamosios vietos liudytojo nurodytais adresais keitėsi 2022 m., 2023 m., bet ne nagrinėjamu laikotarpiu (t. 6, b. l. 154‑155).

27. Iš šių liudytojų parodymų visumos, taip pat juos sugretinus su bendrovės darbuotojų parodymais, matyti, kad S. D. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės patalpose lankydavosi, paprastai po darbo valandų; bylos duomenimis taip pat nėra paneigta, kad jose bendraudavo su lankytojais. Tačiau iš šių parodymų matyti ir tai, kad pastovios darbo vietos S. D. neturėjo, reguliariai visos patalpos buvo naudojamos bendrovės darbuotojų, ir nuteistasis su kitais asmenimis bendraudavo ten, kur rasdavo vietos (sutuoktinės, kitų darbuotojų kabinetuose, virtuvėje). Taigi aplinkybė, kad N. D. įmonės patalpose leisdavo S. D. kartais lankytis ar galimai susitikti su kitais asmenimis, niekaip nepaaiškina nuomos sutarties prasmingumo, juo labiau, kad ir paimtas tariamas nuomos mokestis, kaip teisme pripažino pati N. D., buvo panaudotas ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau sutuoktinių reikmėms tenkinti.

28. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į aplinkybę, kad visus šiuos liudytojus su nuteistaisiais, ar bent vienu iš jų, siejo artimos pažinties ar draugiški santykiai. V. B. pažįsta S. D. nuo tada, kai prieš 20 metų šis kūrė (duomenys neskelbtini) sąjungą, pažįsta ir N. D., yra su ja bendravęs (t. 6, b. l. 91-92); liudytojas V. S. S. D. pažįsta nuo vaikystės, yra draugai, N. D. pažįsta ilgiau nei dvejus metus, bendrauja su ja kaip su S. D. žmona (t. 6, b. l. 94-96); liudytoja O. S‑P. S. D. pažįsta 19–20 metų, santykiai draugiški, yra dirbusi jo, kaip Seimo nario, padėjėja, pažįsta ir N. D., santykiai draugiški (t. 6, b. l. 97-98); liudytojas N. Š. S. D. pažįsta nuo 1988 m., yra kartu dirbę, draugauja, buvo S. D., kaip Seimo nario, padėjėju, N. D. taip pat pažįsta, su ja bendrauja (t. 6, b. l. 148-149); G. J. – N. D. vaikystės draugas (t. 6, b. l. 147-148); L. J. – ne kartą gavusi pagalbos iš S. D. (t. 6, b. l. 144-146).

29. Vertindamas minėtų liudytojų parodymų patikimumą, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad po 2023 m. spalio 17 d. kratos pas S. D. užfiksuotas intensyvus nuteistųjų ir liudytojų bendravimas telefonu. Nustatyti 84 S. D. ir N. Š. kontaktai telefonu, iš jų – vykę 2023 m. spalio 17 d., 19 d., 21 d., 22 d., 25 d., 28 d., 31 d., 2023 m. lapkričio 1 d., 2 d., taip pat 2023 m. lapkričio 10 d. (po liudytojo N. Š. 2023 m. lapkričio 10 d. apklausos), S. D. ir O. S-P. – 6 kontaktai, S. D. ir V. S. – 52 kontaktai, iš jų, vykę 2023 m. spalio 20 d., 22 d., 27 d., 30 d., 31 d., 2023 lapkričio 2 d., 10 d., 11 d., 13 d., N. D. ir N. Š. – 5 kontaktai (t. 2, b. l. 181-190, 191-195).

30. Apklausiamas dėl šios aplinkybės liudytojas G. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad po to, kai jį kaip liudytoją apklausė STT pareigūnė, S. D. skambino jo dukrai ir pasakė, kad „kažkas bus“, t. y. teismas (t. 6, b. l. 148). Liudytojas V. B. parodė, kad iš S. D. skambučio sužinojo, jog jį gali iškviesti į STT, S. D. paaiškino ir tai, jog galimai norės sužinoti, ar ten buvo biuras (t. 6, b. l. 93). Liudytoja O. S-P. paaiškino, kad sužinojusi apie įvykius, telefonu kalbėjosi su S. D., teiravosi, kuo jį kaltina. S. D., paskambinęs jai pasakė, kad gali skambinti iš STT ir iškviesti, sakė jai ir apie advokatą (t. 6, b. l. 98). Liudytoja O. S-P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog S. D., jai paskambinęs 2023 m. spalio 25 d. ar 26 d., prašė 2023 m. spalio 27 d. atvykti pas advokatą, kurio biuras yra kažkur (duomenys neskelbtini) miestelyje, nors pas advokatą atvykusi nebuvo (t. 4, b. l. 178-179).

31. S. D. gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad nei nuteistasis, nei liudytojai neneigė fakto, jog jie bendravo nuosprendyje nurodytu laikotarpiu, tačiau jie visi patvirtino, kad šio bendravimo metu S. D. informavo juos tik apie šių asmenų kvietimą į numatomas apklausas pas ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus, arba tikslino jų duomenis, nes šiuos asmenis jis turėjo nurodyti pareigūnams. Tačiau teisėjų kolegijos šie apeliacinio skundo argumentai neįtikina. Pažymėtina, kad skambučiai tarp nuteistųjų ir bylos liudytojų buvo užfiksuoti po kratos pas S. D. Jų dažnumas bei kiekis rodo, kad bendraujama buvo intensyviai, kas nepaaiškinama vien informavimu apie apklausas bei duomenų tikslinimu. Pasak liudytojos O. S-P., nuteistasis S. D. netgi prašė jos atvykti pas pastarojo advokatą. Be to, kaip matyti iš liudytojų parodymų, kad S. D. juos tik informavo, kad jie bus kviečiami į apklausą, nuteistasis jau arba buvo pranešęs tyrėjams jų duomenis, arba galėjo tai padaryti; taigi papildomai į juos kreiptis pačiam iš tiesų nebuvo jokio reikalo.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys – 2019 m. liepos 19 d. svetimu vardu pasirašyta nuomos sutartis tarp S. D. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovės darbuotojų parodymai, kitų liudytojų artimi ryšiai su S. D. ir N. D., nuteistųjų skambučiai jiems po to, kai pas S. D. buvo atlikta krata, leidžia pagrįstai atmesti apeliacinių skundų argumentus, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki 2020 m. gegužės 15 d. S. D. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose vykdė tarybos nario veiklą. Teisėjų kolegija neatmeta nuteistojo S. D. ir N. D. argumentų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ lankėsi pavieniai asmenys, kurie bendravo su S. D. vienu ar kitu klausimu, tačiau tokių susitikimų epizodiškumas ir kiti aukščiau paminėti duomenys nesuteikia pagrindo išvadai, kad S. D. šiose patalpose nuosekliai vykdė savo kaip tarybos nario veiklą. Be to, byloje apklausti liudytojai, kurių parodymai, pasak skundo, esą patvirtina S. D. parodymus, kad jis patalpas realiai nuomojosi savo veiklai, su S. D., kaip minėta, buvo susiję draugiškais santykiais, ir iš esmės daugiausia prašė asmeninių paslaugų (pagelbėti įsidarbinant, surasti advokatą, architektą, dėl bendrabučio, ir t. t. ), kurios su savivaldybės tarybos nario veikla nesusijusios.

33. Nuteistosios N. D. gynėjos apeliaciniame skunde teigiama, kad vien tai, jog sąskaitose-faktūrose nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos J. M. pavardė, dar nereiškia, kad jos buvo suklastotos. Kasininkės pavardė buvo atspausdinta dokumento blanke, jos nepakeitė dėl savo neapsižiūrėjimo, tačiau pati realiai priimdavo pinigus iš S. D. ir tai pavirtindavo, pasirašydama sąskaitose-faktūrose savo tikruoju parašu. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Nuteistoji N. D. viso proceso parodė, kad 2019 m. liepos 19 d. nuomos sutarties pagrindu išrašė sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderius, į kuriuos įrašė, kad J. M. iš S. D. priėmė po 210,28 Eur. (t. 1, b. l. 83–189), nors J. M. buhalterinės apskaitos netvarkė (t. 7, b. l. 100). N. D. pripažino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė ji, kartu atliko kasininkės pareigas. Taip pat parodė, kad kasos pajamų orderiuose nors ir įrašė J. M. vardą ir pavardę, tačiau pasirašė ji pati (t. 7, b. l. 100-101). Liudytoja J. M. pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino šias aplinkybes – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą vedė N. D. Liudytoja nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ materialiai atsakingu asmeniu, ir iš S. D. niekada nėra ėmusi grynų pinigų. Dokumentuose, kuriuos liudytojai parodė ikiteisminio tyrimo metu, parašai buvo ne jos. Tie dokumentai paimti iš kompiuterinės programos, kasininke buvo įvesta J. M., o parašas prie liudytojos vardo ir pavardės buvo direktorės (t. 6, b. l. 186‑187). Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino ir nuteistasis S. D., parodydamas, kad su J. M. dėl atsiskaitymų nėra bendravęs, pinigus mokėjo tik N. D., nes ji buvo direktorė ir atsakinga už finansus (t. 7, b. l. 12). Kaip matyti iš pirmiau aptartų bylos duomenų, N. D. jai inkriminuotose sąskaitose-faktūrose ir kasos pajamų orderiuose įrašė realiai neįvykusias ūkines operacijas, o gauti pinigai UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje panaudoti nebuvo. Įvertinus ir tai, kad patalpų nuomos sutartis taip pat buvo sudaryta svetimo asmens vardu, akivaizdu, kad ir šiuo atveju N. D. veikė tikslu nuslėpti savo vaidmenį, tokiu būdu kartu su S. D. apgaule gaunant turtinės naudos. Todėl aplinkybė, jog dokumentuose buvo nurodyta J. M., kitaip negu teigiama skunde, nelaikytina vien formaliu pažeidimu, neužtraukiančiu baudžiamosios atsakomybės.

34. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pasitvirtino kaltinime nurodytos ir pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog nuteistieji S. D. ir N. D. pasirašė fiktyvią, N. D. surašytą ir pateiktą, 2019 m. liepos 19 d. nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri tariamai sudaroma su laikinai einančia UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas, tačiau realiai joje nedirbančia N. L., šią sutartį, kartu su sutuoktine siekdamas nepagrįstai gauti iš (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės išmokas, S. D. pateikė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos struktūriniam padaliniui. Pagal fiktyvią 2019 m. liepos 19 d. nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl negyvenamų patalpų nuomos išsinuomotose patalpose S. D. realiai Tarybos nario veikos nevykdė, o šios sutarties pagrindu išrašytose sąskaitose-faktūrose ir kasos pajamų orderiuose N. D. įrašė realiai neįvykusias ūkines operacijas, kadangi S. D. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai kasininkei J. M. jokių pinigų nemokėjo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistųjų veiksmus kvalifikavo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.

Dėl N. D. atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistoji N. D. pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki 2020 m. gegužės 15 d. į finansinę apskaitą įtraukė neteisingus dokumentus (sąskaitas-faktūras, kasos pajamų orderių kvitus).

36. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas, už kurį baudžiamoji atsakomybė nustatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje, – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pavyzdžiui, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑313‑696/2017, 2K-356-696/2017, 2K-159-696/2018 ir kt.). BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

37. Apeliaciniame skunde pažymima, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. iki 2020 m. gegužės mėn. visos išrašytos sąskaitos-faktūros bei kasos pajamų orderiai buvo tikri, nes pinigai už patalpų nuomą iš S. D. buvo gauti ir tinkamai apskaityti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau aptartais bylos duomenimis yra įrodyta, kad minėtuose dokumentuose atspindėta ūkinė operacija – patalpų nuoma pagal 2019 m. liepos 19 d. nuomos sutartį – realiai neįvyko, piniginės lėšos, kaip teisiamajame posėdyje parodė ir pati nuteistoji (t. 7, b. l. 105), buvo naudojamos ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau sutuoktinių poreikiams tenkinti.

38. Nuteistoji ir jos gynėja apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. iki 2020 m. gegužės mėn. išrašytos sąskaitos-faktūros nebuvo įtrauktos į registrus, ką, pasak gynėjos, patvirtina byloje esantys patikslinti 2023 m. spalio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentai. Todėl yra pagrindas manyti, jog šiuo atveju teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ir nurodyta nusikalstama veika turėjo būti perkvalifikuota pagal BK 223 straipsnį. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais taip pat nesutinka.

39. Byloje yra pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ Didžioji knyga (duomenys neskelbtini) „Kasa 1 Eur“ (t. 3, b. l. 34), Didžioji knyga (duomenys neskelbtini) „Kitos pajamos“ (t. 3, b. l. 35) ir registras „Skolų apyvartos su klientu S. D.“ (t. 3, b. l. 23). Iš šių dokumentų matyti, kad juose atsispindi sąskaitos-faktūros už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki 2020 m. gegužės 11 d., taip pat įplaukos iš S. D., kas mėnesį gaunant 210,28 Eur. Šios aplinkybės konstatuotos ir Kitų objektų apžiūros 2024 m. sausio 3 d. – 2024 m. sausio 4 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų apžiūros protokolo duomenimis ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus ministerijos vyriausiosios specialistės Virginijos Grigėnienės išvada (t. 4, b. l. 15-43). Išvadoje konstatuojama, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ į buhalterinę apskaitą įtraukė ir apskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki 2020 m. gegužės 11 d. išrašytas sąskaitas-faktūras (10 vnt.), įformintas dėl 2 102,80 Eur nuomos paslaugų pirkėjui S. D. bei apskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2020 m. gegužės 15 d. išrašytus kasos pajamų orderius (10 vnt.), kuriais atvaizduotas 2 102,80 Eur priėmimas grynaisiais iš S. D. (t. 4, b. l. 17). UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimais, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimais, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ ir 13 straipsnio 1 dalies reikalavimais, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: (...) 4 punktas – ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, nes pateiktuose buhalterinės apskaitos registruose (buhalterinė sąskaita (duomenys neskelbtini) „Kitos pajamos“ bei „Skolų apyvartos su klientu S. D.“) apskaitytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytos PVM sąskaitos‑faktūros, kuriose įrašytas ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės dėl jose įformintų nesuteiktų patalpų nuomos paslaugų. Dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už 2019 m. rugpjūčio – 2020 m. gegužės mėnesius (t. 4, b. l. 18). Specialistė iš esmės patvirtino, kad nagrinėjamu laikotarpiu išrašytos sąskaitos-faktūros ir kasos pajamų orderiai buvo apskaityti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje.

40. Apklausta pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje, specialistė V. Grigėnienė patvirtino pateiktą išvadą ir papildomai paaiškino, kad išrašyta sąskaita-faktūra yra susijusi su turtu ir įmonės įsipareigojimais, todėl jeigu ji atitinka privalomus rekvizitus ir joje įforminta realiai įvykusi ūkinė operacija – pagal ją galima nustatyti įmonės turtą ir įsipareigojimus. Jeigu dokumentai surašyti neteisingai, tokiu atveju nėra galimybės nustatyti įmonės veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio, kadangi nėra aišku, kokie įsipareigojimai biudžetui, kiek įmonė gavo pajamų, taip pat neaiški pirkėjo skola, kadangi ji apskaitoma įmonės turte, t. y. negalima nustatyti, kiek įmonė turi gauti pinigų už suteiktas paslaugas. Be to, specialistė paaiškino, jog kadangi kasos pajamų orderiuose direktorė įrašė kito asmens, realiai neatliekančio kasininko pareigų, vardą ir pavardę bei už šį asmenį pasirašė – toks dokumentas surašytas nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies. Be to, iš S. D. gauti pinigai buvo apskaityti kasos knygos pajamose; kasos knyga yra registras (t. 7, b. l. 126-129). Taigi N. D., surašiusi sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderius už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio iki 2020 m. gegužės mėn., juose nurodžiusi ūkines operacijas, kurių turinys neatitiko tikrovės, ir supratusi šių dokumentų fiktyvų pobūdį, juos įtraukusi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrus, t. y. buhalterinę sąskaitą (duomenys neskelbtini) „Kitos pajamos“ ir „Skolų apyvartos su S. D.“, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

41. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuteistoji pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ koreguotą metinę pelno mokesčio deklaraciją (duomenys neskelbtini), į kurią, pasak nuteistosios, įtraukė neįtrauktas į apskaitą pajamas (t. 7, b. l. 111‑125). Apklausiama pirmosios instancijos teisme nuteistoji N. D. parodė, kad į pelno mokesčio deklaraciją buvo neįtrauktos sąskaitos-faktūros už penkis 2019 m. mėnesius ir penkis 2020 m. mėnesius, todėl jas įtraukė ir sumokėjo nesumokėtus mokesčius (t. 7, b. l. 130). Teisėjų kolegija pažymi, kad duomenys apie įmonės veiklą ir jos finansinius rezultatus, įsipareigojimų dydį bei turto pokyčius turi būti nustatomi vertinant ūkio subjekto buhalterinės apskaitos dokumentų visumą; mokesčių nesumokėjimas ir tam tikrų sąskaitų‑faktūrų neįtraukimas į įmonės metinę pelno mokesčio deklaracija nereiškia, kad sąskaitos-faktūros nebuvo apskaitytos kituose įmonės registruose, kaip nagrinėjamu atveju. Pažymėtina ir tai, kad N. D. nurodytos deklaracijos buvo koreguojamos ir pateiktos jau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, registrų tikslinimas ir papildomų mokesčių sumokėjimas nekeičia aplinkybės, kad N. D. į bendrovės apskaitą įtraukė realiai neįvykusią ūkinę operaciją – tariamą patalpų išnuomavimą S. D.

42. Kitaip negu teigiama skunde, šie nuteistosios veiksmai negali būti vertinami kaip aplaidūs, kadangi, kaip rodo pirmiau aptarti bylos duomenys, apskaita buvo klastojama tikslu neteisėtai įgyti išmokos lėšas. N. D. suvokė, kad dokumentai buvo įtraukti suklastotos nuomos sutarties pagrindu ir kad jie atspindėjo netikrus ūkinius faktus. Todėl pirmosios instancijos teismas nuteistosios veiksmus teisingai vertino pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ir perkvalifikuoti jos veiką pagal BK 223 straipsnį teisėjų kolegija nemato pagrindo.

Dėl S. D. atsakomybės pagal BK 228 straipsnio 2 dalį

43. S. D. gynėjas pateiktame skunde nesutinka S. D. veikos kvalifikavimu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Nuteistojo gynėjo teigimu, S. D. veiksmai nesukėlė įstatyme numatytų padarinių – didelės žalos. Nuteistajam suformuluotas kaltinimas apibrėžtas abstrakčiomis frazėmis apie valstybės autoriteto menkinimą, tačiau nėra aišku, kodėl jo veiksmais buvo sumenkintas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės autoritetas visuomenėje ir pasitikėjimas ja bei joje dirbančiais darbuotojais. Byloje nėra duomenų, kad būtų sutrikęs šios įstaigos darbas, žmonės būtų reiškę nepasitikėjimą ar pasipiktinimą, kad S. D. padarytos veikos sukeltų didelį atgarsį visuomenėje ir šio atgarsio įtaką valstybės tarnybos autoritetui būtų itin neigiama. Pirmosios instancijos teismas, pasak skundo, nepagrįstai didelę reikšmę suteikė tarybos nario pareigoms, prieštaraudamas asmenų lygybės prieš įstatymą principui. Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo S. D. veiksmus kvalifikavo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, o nuteistosios N. D. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį.

44. Baudžiamoji atsakomybė už BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką kyla tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Paprastai piktnaudžiavimas – tai tarnybinės padėties panaudojimas ar pasinaudojimas ja priešingais nei tarnybos interesais. Dažniausiai tą faktą, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo savo įgaliojimus, patvirtina tai, kad toks asmuo, veikdamas atitinkamu būdu (arba neveikdamas), pažeidė teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias tam tikrų teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimo tvarką, nesilaikė iš teisės aktų jam kylančių teisių ir pareigų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-64/2013, 2K-7-335/2013).

45. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistasis S. D., siekdamas turtinės naudos, iškraipė jam, kaip valstybės tarnautojui, suteiktų teisių esmę, sumenkino Tarybos nario autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą, pakenkė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos įvaizdžiui ir sumenkino jos prestižą bei valstybės politiko vardą, padarė didelę neturtinę žalą (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei, taip pat padarė ir turtinę – 9 290,05 Eur žalą. Teismas sprendė, kad nuteistasis nurodytais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso, patvirtinto 2006 m. rugsėjo 19 d. Valstybės politikų elgesio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu Nr. X‑816, 4 straipsnio 1, 3 ir 5 punktų, įtvirtinančių pagarbos žmogui, sąžiningumo, padorumo elgesio principus, nuostatas – tai yra įpareigojimus išlaikyti pagarbą žmogui ir valstybei, tarnauti visiems žmonėms teisingai, pareigas eiti sąžiningai ir laikytis aukščiausių elgesio standartų, nekelti abejonių dėl skaidrumo ir sąžiningumo, elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui, laikytis pavyzdingumo standartų, taip pat (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu patvirtinto (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento (su vėlesniais pakeitimais) 3 straipsnio 4 punktą – nesilaikė priesaikos gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus.

46. Pagal teismų praktiką, pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Kitokio, t. y. neturtinio, pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir dėl kitos nusikalstamos veikos padarymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31/2010, 2K-302/2011, 2K-608-139/2015, 2K‑7‑64‑139/2016). Taip pat nepritartina tokiai teismų praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar yra pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar yra pakankamai duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-161/2012, 2K‑316/2013, 2K-125/2014, 2K-P-59-495/2021). Be to, didelės neturtinio pobūdžio žalos požymis turi būti nustatytas neabejotinų įrodymų visuma, negali būti preziumuojamas ar išvedamas iš kitų piktnaudžiavimo sudėties požymių. Šis požymis negali būti be turinio, vien apibrėžtas abstrakčiomis frazėmis apie valstybės ir juridinių asmenų autoriteto, reputacijos, prestižo menkinimą, kompromitavimą, pagrindinių valstybės principų pažeidimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑16‑489/2021, 2K-P-59-495/2021).

47. Vertindama nusikalstamos veikos pavojingumą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nusikalstamas S. D. ir N. D. veika buvo vykdoma sistemingai ir pakankamai ilgą laikotarpį (nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki 2020 m. gegužės 15 d. ir nuo 2020 m. birželio 12 d. iki 2023 m. balandžio 7 d.). Savo veiksmų nuteistieji nenutraukė net ir tuomet, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo veiklą perkėlė iš nuomojamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), į nuteistųjų gyvenamąją vietą. Taigi už šių patalpų fiktyvią nuomą (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės atsakingam padaliniui toliau buvo teikiamos fiktyvios sąskaitos-faktūros, kasos pajamų orderiai ir gaunamos išmokos. Tokie nuteistųjų veiksmai siekiant gauti išmokas už neva nuomojamas patalpas, teisėjų kolegijos vertinimu, peržengia kitų teisės šakų (civilinės, drausminės) atsakomybės priemonių ribas. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2025 m. lapkričio 15 d. vertinimo ataskaitoje pažymėta, jog atsižvelgiant į tai, kad sutampa tarybos nario ir įmonės direktoriaus pavardė, tačiau neturėdami informacijos apie Tarybos nario giminystės ryšius, negalėjo patvirtinti, kad tai nebuvo patalpų nuoma iš susijusio asmens (t. 2, b. l. 88). Taigi net atliekant vidinės savivaldybės kontrolės veiksmus, S. D. sumanymas patalpas nuomoti iš sutuoktinės vadovaujamos įmonės nebuvo žinomas, o nesant informacijos apie nuteistojo giminystės ryšius, jų išaiškinimas buvo apsunkintas. Atsižvelgiant į nuteistųjų veiksmų intensyvumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju dėl nuteistųjų S. D. ir N. D. veikų buvo padaryta didelė neturtinio pobūdžio žala (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei.

48. Šios teismo išvados nepaneigia ir S. D. gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad inkriminuotų veikų laikotarpiu galiojęs Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas buvo pakeistas, ir pagal naują tvarką tarybos narys nebeturi pareigos pagrįsti savo išlaidų ir pateikti jas patvirtinančių dokumentų; tokiu būdu, pasak gynėjo, šie įstatymo pokyčiai patvirtina, kad netinkamas išlaidų pagrindimas yra dekriminalizuotas.

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2023 m. birželio 13 d. Vietos savivaldos įstatymo 9, 12, 25 straipsnių pakeitimo įstatymu iš tiesų buvo nustatyta nauja tarybos narių atlyginimo tvarka ir panaikintos išmokos, skirtos kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti. Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje (2023 m. birželio 13 d. įstatymo redakcija) nustatyta, kad savivaldybės tarybos nariams už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama). Taigi įsigaliojus minėtam Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymui, nuo 2023 m. liepos 1 d. tarybos nariams nustatytas fiksuotas atlyginimas už vykdomą veiklą, šis atlyginimas apima tiek iki šiol mokėtą atlygį, tiek kanceliarines, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidas, patirtas vykdant tarnybines funkcijas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šis įstatymo pakeitimas nelėmė nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje nei pavojingumo praradimo, nei jų dekriminalizavimo. Aplinkybė, kad išlaidų kompensavimo tvarka po veikos padarymo iš esmės pasikeitė, nepašalina nusikalstamų veikų neteisėtumo apgaulingai įgyjant lėšas, iškreipiant veikos padarymo metu galiojusią savivaldybės išmokų tvarką. Nepagrindžiant išlaidų Tarybos nario veikla, kitais būdais (teisėtai) gauti išmokas iš savivaldybės S. D. nebūtų galėjęs. Todėl šis tvarkos pakeitimas nelaikytinas švelnesniu įstatymu pagal BK 3 straipsnio 2 dalį ar veikos pavojingumo praradimu pagal BK 36 straipsnį.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

50. Tiek S. D. gynėjo, tiek N. D. gynėjos pateiktuose apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino nuteistųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte – prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi. Nuteistojo S. D. gynėjas argumentuoja, kad S. D. atlygino žalą, padarytą jo veiksmais, kas rodo, jog jis kritiškai įvertino savo elgesį. Nuteistasis nuoširdžiai ir išsamiai paaiškino kokiomis aplinkybėmis buvo padarytą jam inkriminuotą veika. Nuteistosios N. D. gynėja taip pat nurodo, kad savo parodymuose ji neigiamai vertino savo poelgius, išgyveno dėl padarytų veiksmų ir stengėsi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius atlygindama žalą, nevengė duoti išsamių parodymų dėl nusikalstamų veikų aplinkybių.

51. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, jog kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K‑281‑942/2018). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlyginti žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑7‑107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018).

52. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistosios N. D. gynėjos apeliacinio skundo argumentu, kad sprendžiant dėl prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi kaip lengvinančių atsakomybę aplinkybių, nėra reikalavimo, kad nuteistieji pripažintų ir duotų parodymus apie visas įmanomas padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes. Tačiau sprendžiant dėl galimybės prisipažinimą laikyti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, esminės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės turi būti pripažintos. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme nuteistieji dėl savo padarytų nusikalstamų veikų prisipažino iš dalies, nurodydami, kad nepripažįsta inkriminuojamo laikotarpio nuo 2019 m. iki 2020 m., kadangi S. D. naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpomis. Be to, nuteistieji viso proceso metu davė neišsamius parodymus, stengėsi sumenkinti savo kaltę, nurodydami, kad tam tikrų aplinkybių neprisimena, nežino, nesidomėjo ir pan. Be kita ko, net ir nurodę, jog prisipažįsta dalyje dėl laikotarpio nuo 2020 m. iki 2023 m., kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ perkėlė savo veiklą, nuteistieji toliau teigė, kad tuo laikotarpiu toliau naudojosi kompiuteriu, spausdintuvu, telefonu ir internetu, kas savaime pateisina imti pinigus už patalpų nuomą (t. 7, b. l. 12, 102). Taigi iš šių aplinkybių visumos matyti, kad nuteistieji savo veiksmus pripažino tik ta apimtimi, kiek jų veiksmai jau ir taip buvo akivaizdžiai nustatyti kitais įrodymais, be to, juos menkino. Taigi toks procesinis elgesys nesuteikia pagrindo manyti, kad nuteistieji prisipažino ir gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų.

53. Nuteistųjų gynėjų pateiktuose apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad jie savanoriškai atlygino 7 169,25 Eur turtinės žalos (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei, kadangi 2023 m. spalio 29 d. mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, S. D. į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos sąskaitą pervedė 7 169,25 eurus, mokėjimo paskirtis: ,,Pinigų grąžinimas, išmokėtos tarybos nariui už patalpų nuomą“ (t. 5, b. l. 84–85). Tačiau pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tokį nuteistųjų poelgį ir pripažino jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

54. Nuteistojo S. D. gynėjo apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę, netinkamai įvertino nuteistojo sveikatos būklę bei turtinę padėtį. S. D. yra pensinio amžiaus, jo gaunamos pensijos dydis neleidžia sumokėti teismo paskirtos baudos net per teismo nustatytą terminą. Teismas neatsižvelgė į nuteistojo sveikatos būklę, jam diagnozuota lėtinė (duomenys neskelbtini) liga, 2 tipo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) liga. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad S. D. pripažintas kaltu, be kita ko, už sunkaus nusikaltimo padarymą, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktu, už sunkaus nusikaltimo padarymą gali būti nustatoma nuo 150 MGL iki 6 000 MGL dydžio bauda. Pirmosios instancijos teismas S. D. paskyrė galutinę bausmę – 300 MGL dydžio baudą, taigi artimesnę minimaliai ribai bausmę. Bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įvertintos visos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės, tiek apibūdinančios nuteistojo S. D. asmenybę, tiek lengvinančios jo atsakomybę. Todėl atsižvelgus į padarytų nusikalstamų veikų sistemingumą, jų trukmę bei už sunkiausią veiką artimą BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytam minimaliam paskirtos baudos dydį, S. D. pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė laikytina teisinga, ji atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir nuteistojo asmenybę.

Dėl civilinio ieškinio

55. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tenkino byloje Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės pareiškė civilinį ieškinį (t. 6, b. l. 74-78), ir iš nuteistųjų (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai solidariai priteisė 2 120,80 Eur. Kaip aptarta pirmiau, apygardos teismas teisingai sprendė, kad bylos duomenimis įrodyti tiek nuteistųjų neteisėti veiksmai, kuriuos jie atliko siekdami apgaule įgyti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei priklausantį turtą, tiek žala, kurią patyrė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė.

56. S. D. apeliaciniame skunde teigiama, kad civiliniu ieškiniu prašoma savivaldybės administracijai priteisti jos pačios išmokėtas kompensacijas už patalpų nuomą. Pasak apelianto, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, teismas turėjo įvertinti, kaip ir kokiu būdu buvo ruošiamos avansinės apyskaitos, pagal kurias išmokėtos kompensacijos. Kartu nurodoma, kad liudytoja L. M. paaiškino, jog tarybos narys negalėjo koreguoti jos parengtos avansinės apyskaitos, nes savivaldybės buhalterija nuspręsdavo, kokius dokumentus įtraukti į apyskaitą, ji darė paskaičiavimus, ir tik buhalterija nuspręsdavo, kokio dydžio išmokas reikia mokėti tarybos nariui. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad liudytoja pirmosios instancijos teismo posėdyje taip pat parodė, jog peržiūrėjus buhalteriją, apyskaitas pasirašydavo patys tarybos nariai, o jų parašas reiškė, kad dokumentai pateikti ir apyskaitos suvestos teisingai (t. 6, b. l. 173). Liudytoja N. M. pirmosios instancijos teisme taip pat parodė, kad darbuotojai nekvestionuodavo to, ką pateikdavo tarybos narys, o jeigu prie sąskaitos trūkdavo kokio nors čekio ar apmokėjimo kvito, jie informuodavo ir daugiau neklausdavo. Į buhalteriją suvesdavo duomenis, kuriuos pateikdavo tarybos narys (t. 6, b. l. 174). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad savivaldybės buhalterinių dokumentų rengimo tvarka neturi jokios įtakos tarybos nario pareigai teikti teisingą informaciją apie patirtas išlaidas, o suklydus – ją koreguoti. Taigi pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį išsprendė teisingai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. D. gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio, nuteistosios N. D. ir jos gynėjos advokatės Irenos Maksimovos apeliacinius skundus atmesti.