Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Jurgos Kramanauskaitės – Butkuvienės ir Linos Muchtarovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės T. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios viešosios įstaigos „Mūsų draugas“ ieškinį atsakovei T. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Byloje apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieškovės VšĮ „Mūsų draugas“ reikalavimą dėl 38 227,00 Eur žalos priteisimo iš atsakovės T. K..

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

11. 2018 m. balandžio 23 d. VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra atliko lėšų panaudojimo pagal ginčo Sutartį tyrimą ir surašė pažeidimo tyrimo išvadą, kurios pagrindu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai buvo pasiūlyta sumažinti projekto vykdytojui skirtas paramos ir bendrojo finansavimo lėšas nustatytų su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti paramos ir bendrojo finansavimo išlaidų dalimi (36 528 Eur) ir pareikalauti iš projekto vykdytojo grąžinti jam sumokėtas su pažeidimu susijusias netinkamai panaudotas paramos ir bendrojo finansavimo lėšas. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2018 m. birželio 29 d. ministro įsakymu Nr. A1-341 VšĮ „Mūsų draugas“ pateikė reikalavimą dėl lėšų grąžinimo iki 2018 m. rugsėjo 1 d., tačiau pinigai grąžinti nebuvo. 2018 m. rugsėjo 10 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. (7.22-52-08)-T5-43/D6-14 bei jos pagrindu sudarytu 2018 m. rugsėjo 26 d. reikalavimo teisių perleidimo aktu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija perdavė, o VĮ Turto bankas priėmė reikalavimo teisę į projekto „Socialinės rizikos grupės vaikų gerovės kėlimas (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) r. savivaldybėse“ paramos gavėjo VšĮ „Mūsų draugas“.

12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8868-863/2019, išnagrinėjęs ieškovės VĮ Turto bankas ieškinį atsakovėms Tarptautinei žmogaus gerovės asociacijai ir VšĮ „Mūsų draugas“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“, ieškinį patenkino ir priteisė solidariai iš atsakovių 36 528 Eur skolą ir 1 698,55 delspinigius (viso 38 227 Eur).

13. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. sausio 8 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą VšĮ „Mūsų draugas“, nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“. Teismas patvirtino VšĮ „Mūsų draugas“ kreditorių finansinius reikalavimus, tarp kurių yra ir VĮ Turto banko finansinis reikalavimas.

14. Juridinių asmenų registro duomenimis, VšĮ „Mūsų draugas“ buvo įregistruota 2005 m. gruodžio 23 d., jos direktore nuo 2005 m. gruodžio 23 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d. buvo T. K., paskyrimo (išrinkimo) data – 2005 m. gruodžio 5 d., įgaliojimų pabaigos data – 2015 m. spalio 2 d.; nuo 2015 m. gruodžio 11 d. iki 2017 m. balandžio 25 d. direktoriumi buvo V. K., paskyrimo (išrinkimo) data – 2015 m. spalio 2 d., įgaliojimų pabaigos data – 2017 m. balandžio 6 d.; nuo 2017 m. balandžio 25 d. iki bankroto bylos iškėlimo direktore buvo T. K., paskyrimo (išrinkimo) data – 2017 m. balandžio 6 d.

Dėl įmonės vadovo deliktinės atsakomybės

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017). Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės siekiama apriboti bendrovės vadovų galimybes, pasinaudojant savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

16. Kadangi bendrovės valdymo organo (vadovo) civilinė atsakomybė yra deliktinė, būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 41 punktas).

17. Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo, kaip valdymo organo ar jo nario, pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra, atlikusi lėšų panaudojimo pagal Sutartį tyrimą, 2018 m. balandžio 23 d. pateikė pažeidimo tyrimo išvadą Nr. IT01 (pažeidimo kodas (duomenys neskelbtini)), kurioje konstatavo, kad projekto vykdytojas VšĮ „Mūsų draugas“ patyrė netinkamas finansuoti išlaidas. Ieškovė 2018 m. gegužės 7 d. VšĮ „Mūsų draugas“ pateikė skundą dėl minėtos išvados, tačiau VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra 2018 m. gegužės 22 d. atsakė, kad nėra pagrindo keisti tyrimo išvados, taip pat nurodė, kad sprendimą dėl nustatyto pažeidimo VšĮ „Mūsų draugas“ turi teisę apskųsti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai arba Lietuvos administracinių ginčų komisijai, arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Ieškovė sprendimo neskundė nurodyta tvarka. VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūros 2018 m. balandžio 23 d. išvados Nr. IT01 pagrindu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras 2018 m. birželio 29 d. įsakymu pareikalavo iš VšĮ „Mūsų draugas“ programos operatoriui grąžinti 36 528,00 Eur sumą. Įsakymas galėjo būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau ieškovė jo neskundė.

19. Atsakovė T. K. nurodo, kad VšĮ „Mūsų draugas“ tapo skolinga dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, kai (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija nusprendė nutraukti pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos (panaudos) sutartis, bei atsisakė tapti vykdyto projekto partneriu, o ne dėl atsakovės tyčios ar nepateisinamo neatsargumo.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybai 2017 m. rugsėjo 7 d. priėmus sprendimą Nr. T-320, kuriuo buvo siekiama iš VšĮ „Mūsų draugas“ perimti vykdomą projektą, rasti naują projekto vykdytoją, kuris užtikrintų numatytų veiklų įgyvendinimą vaikų dienos centre (duomenys neskelbtini), ir 2017 m. rugsėjo 22 d. apie tai informavus VšĮ „Mūsų draugas“, bei pasiūlius šalių susitarimu nutraukti sudarytas patalpų nuomos sutartis, pati VšĮ „Mūsų draugas“, kurios direktore tuo metu buvo atsakovė, nedėjo pastangų, kad projekto vykdymas būtų perduotas, t. y. nepateikė nei Centrinės projektų valdymo agentūros, nei programos operatoriaus – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – sutikimų dėl projekto įgyvendinimo sutarties pakeitimo, dėl ko (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija atsisakė tapti projekto partneriu ir perimti VšĮ „Mūsų draugas“ įsipareigojimus, priešingai nei nurodo atsakovė savo apeliaciniame skunde, yra pagrįsta bylos medžiagos įvertinimu.

21. Apeliantė nurodo, kad byloje esantys įrodymai neatspindi, jog dėl kokio nors atsakovės (ne)veikimo savivaldybė būtų atsisakiusi tapto Projekto partneriu ir perimti ieškovės įsipareigojimus. Pažymi, kad savivaldybei nei nutraukiant Nuomos sutartis (priimant (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 5 d. įsakymą Nr. A-151), nei pranešant apie atsisakymą tapti Projekto partneriu (2017 m. gruodžio 28 d. raštas Nr. S-4051) pati savivaldybė nenurodė jokių motyvų, susijusių su būtent atsakovės neteisėtais veiksmais vykdant Projektą.

23. Kasacinio teismo praktikoje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (galutinio teismo sprendimo) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas; įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialiųjų teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; kt.).

24. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška įtvirtinta ir CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę reikšmę, suformulavo tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tam, kad teismo nustatyta aplinkybė būtų pripažinta prejudiciniu faktu, būtinas nurodytų sąlygų visetas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3 K-3-286-421/2018 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

25. Įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) res judicata galią lemia ginčo materialinio teisinio santykio šalių dalyvavimas teisminiame procese, suponuojantis draudimą pareikšti tapatų reikalavimą tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) nustatytus faktus bei teisinius santykius. Toks draudimas taikomas tik proceso šalims, kitiems byloje dalyvavusiems asmenims ir jų teisių perėmėjams (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

26. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad remiamasi įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-219-569/2019 ir įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-200-516/2020 ir jose nustatytų aptartų šios nutarties 22 pastraipoje aplinkybių teismas iš naujo nebevertina. Taigi, remiantis įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatyta, kad nesant pagrindinio projekto vykdytojo sutikimo, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė neteko galimybės tapti projekto partneriu, kad VšĮ „Mūsų draugas“ CPVA nebuvo pateikusi rašytinio prašymo perduoti sutartinius įsipareigojimus (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei, todėl atsakovė, kaip VšĮ „Mūsų draugas“ direktorė, neturėjo objektyvaus pagrindo tikėtis, kad VšĮ „Mūsų draugas“ įsipareigojimus vykdomajame Projekte perims (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė.

27. Apeliantė teigia, kad jokia byloje esanti rašytinė medžiaga, įskaitant ir pačios savivaldybės pateiktą medžiagą, neatspindi jokio pagrindo nutraukti Nuomos sutartis pagal jose įtvirtintą Nuomos sutarčių nutraukimo tvarką (Nuomos sutarčių IV skyriai; 13-14 p.). Pažymi, kad savivaldybė net nenustatė įspėjimo termino dėl Nuomos sutarčių nutraukimo, per kurį ieškovė būtų galėjusi ištaisyti pažeidimus, jeigu apie juos ieškovė būtų informuota. Apeliantė, įvardytų aplinkybių kontekste, daro išvadą, jog pats Nuomos sutarčių nutraukimas nėra susijęs su jokiais atsakovės neteisėtais veiksmais.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, t. y. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-160-1042/2019, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-3 48-3 72/2019, yra išnagrinėti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos ir Tarptautinė žmogaus gerovės asociacijos (kuri yra ieškovės steigėja) santykiai, susiję su iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų pripažinimo neteisėtu. Minėtuose teismų procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad Tarptautinė žmogaus gerovės asociacija nesilaikė 2013 m. balandžio 9 d. savivaldybės materialiojo turto panaudos sutarties Nr. SŽ-342 sąlygų (nustatytos pareigos mokėti mokesčius už perduoto turto eksploatavimą, turtą apdrausti), todėl (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija, esant konkretiems sutarties sąlygų pažeidimams, turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir neprivalėjo pagrįsti, kad panaudos sutarties pažeidimas buvo esminis. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija plačiau nevertina su Nuomos sutarčių nutraukimu susijusių aplinkybių.

29. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentu, kad įvertinus aplinkybę, jog Projektas buvo įgyvendinamas kartu su partneriais, partneriai, įskaitant ir projekto vykdytoją ir visi kartu ir kiekvienas atskirai (solidari atsakomybė) yra atsakingi už tinkamą sutarties vykdymą, todėl nepagrįsti atsakovės argumentai, kad Nuomos sutarčių nutraukimas buvo siurprizinis ir kad atsakovė net negalėjo numatyti, kad dėl to nuomos sutartys bus nutrauktos. Nustatyta, kad ir pati ieškovė turėjo komunalinių mokesčių įsiskolinimų: VšĮ „Mūsų draugas“ bankroto byloje yra patvirtinti UAB „Šiaulių vandenys“ 178,52 Eur ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ 1444,74 Eur finansiniai reikalavimai.

30. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės apeliaciniame skunde plačiai aptariamos 2018 m. balandžio 23 d. Centrinės projektų valdymo agentūros tyrimo išvadoje nustatytų pažeidimų aplinkybės nėra reikšmingos šioje byloje, kadangi pats pažeidimų faktas yra neginčijamai įrodymas Centrinės projektų valdymo agentūros 2018 m. balandžio 23 d. pažeidimo tyrimo išvada. CPK 197 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią; aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

31. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė T. K., būdama VšĮ „Mūsų draugas“ direktore, nesiėmė veiksmų, kad projektas ir prisiimti įsipareigojimai būtų vykdomi racionaliai ir tinkamai, neinformavusi raštu Centrinės projektų valdymo agentūros, projekto lėšomis renovuotose patalpose vykdė projekto įgyvendinimo sutartyje nenumatytas veiklas, t. y vietoje vaikų dienos centro veiklos patalpose buvo vykdoma vaikų darželio veikla, nesuderinus su Centrine projektų valdymo agentūra ir programos operatoriumi, renovavo už projekto lėšas daugiau patalpų, nei buvo būtina veiklai, suteikė patalpas kitoms organizacijoms, nesusijusioms su projekto vykdymu. Taip pat byloje nustatyta, kad patalpose, kuriose turėjo veikti vaikų dienos centras, buvo sandėliuojami daiktai, rūbai, maisto produktai, net suteikta teisė gyventi vienam asmeniui; kad projekto metu renovuota šildymo sistema buvo pajungta visam pastatui, t. y. renovuota šildymo sistema naudojama ne projekto veiklai; kad vaikų dienos centras neturėjo higienos paso, nebuvo surastas kvalifikuotas personalas; kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei nutraukus paramos lėšomis suremontuotų patalpų nuomos/panaudos sutartis, projekto vykdytojas neketino tęsti veiklos kitose patalpose, jų neieškojo, neužtikrino veiklos tęstinumo.

32. Apeliantė nurodo, kad teismas nenustatė, kad ieškovė ir savivaldybė būtų susitarę kokią nors konkrečią datą, iki kurios atsakovė turėjo kreiptis į CPVA ir (ar) SADM tikslu, informuoti jas ir gauti jų sutikimą dėl to, kad Projekto partneriu bei vykdytoju taptų savivaldybė. Pažymi, kad jokia nagrinėjamos bylos medžiaga neatspindi to, kad iki 2018-01-01 ieškovė ne tik turėjo baigti vykdyti Projektą, bet ir būti gavusi CPVA ir (ar) SADM sutikimą dėl to, kad Projekto partneriu bei vykdytoju taptų savivaldybė, t. y. tokio susitarimo tarp savivaldybės ir ieškovės niekada nebuvo. Nurodo, kad atsakovė CPVA buvo informavusi apie tai, kad savivaldybė ketina tapti Projekto vykdytoju pakeičiant ieškovę (2022 m. kovo 4 d. el. laiškas, į bylą pateiktas 2022-03-10). Nurodo, kad atsakovė manė, kad vaikų dienos centro veiklą vykdys iki 2018-01-01 ir po to bus atliekama procedūra dėl Projekto vykdytojo pakeitimo. Jokia byloje esanti rašytinė medžiaga neatspindi, kad atsakovė tokiam manymui neturėjo pagrindo.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-219-569/2019 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-200-516/2020) yra nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė ((duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 7 dienos sprendimu Nr. T-320) siekė perimti iš VšĮ „Mūsų draugas“ vykdomą projektą, tačiau to negalėjo padaryti dėl ieškovės VšĮ „Mūsų draugas“, kurios direktorė buvo atsakovė T. K., veiksmų (neveikimo). Aplinkybė, kad ieškovė su (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybe nebuvo susitarusios dėl konkretaus termino, iki kurio atsakovė turėjo kreiptis į CPVA ir (ar) SADM tikslu, informuoti jas ir gauti jų sutikimą dėl to, kad Projekto partneriu bei vykdytoju taptų savivaldybė, nekeičia teismo nustatytų aplinkybių ir neturi įtakos pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms. Atsakovės nurodomi veiksmai, kad ji prašė leisti baigti vykdyti dienos centro veiklą 2017 metais, žodžiu bendravo su CPVA dėl Projekto vykdytojo teisių ir pareigų perėmimo, neįrodo, kad ji dėjo realias pastangas tam, kad Projekto vykdytojo pareigas iš ieškovės perimtų savivaldybė.

34. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo rūpestingumo pareigos turinio, taip pat yra išaiškinęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta: vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015). Taigi, bendroji valdymo organų rūpestingumo pareiga apima teisėto elgesio reikalavimą.

35. Apeliantės argumentai, kad teismas nevertino, ar atsakovė veikė tyčia, ar dideliu neatsargumu, netyrė ir nevertino, kokia kaltės forma tie pažeidimai padaryti, atmetami kaip nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji, eidama juridinio asmens vadovės pareigas, sąmoningai, netinkamai ir ne pagal paskirtį panaudojo paramos ir bendrojo finansavimo lėšas, gautas pagal 2014 m. spalio 21 d. Sutartį, nors turėjo pareigą elgtis rūpestingai, sąžiningai ir atsakingai, taip kad savo veikimu ar neveikimu nepadarytų juridiniam asmeniui žalos. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas neakcentavo, tačiau iš teismo išvadų akivaizdu, kad teismas nustatė tyčinius atsakovės veiksmus (nurodė, jog ji veikė sąmoningai). Teisėjų kolegijos vertinimu, 2018 m. balandžio 23 d. Centrinės projektų valdymo agentūros išvada patvirtina, kad padaryti VšĮ „Mūsų draugas“, kuriai vadovavo atsakovė, pažeidimai (projekto lėšomis renovuotose patalpose vykdyta projekto įgyvendinimo sutartyje nenumatyta veikla, t. y vietoje vaikų dienos centro veiklos patalpose buvo vykdoma vaikų darželio veikla, nesuderinus su CPVA ir programos operatoriumi, renovuota už projekto lėšas daugiau patalpų, nei buvo būtina veiklai, suteiktos patalpos kitoms organizacijoms, nesusijusioms su projekto vykdymu ir kt.) pagal savo pobūdį rodo, jog pažeidimai buvo daromi sąmoningai, t. y. suprantant, kad nesilaikoma Projekto.

36. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog vadovo deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.245-6.249 str., 6.263 str.) kyla nustačius neteisėtus veiksmus, žalos faktą, vadovo pareigų nevykdymą, priežastinį ryšį tarp vadovo neteisėtų veiksmų ir žalos bendrovei (faktinį ir teisinį), kaltės forma gali pasireikšti dideliu neatsargumu arba tyčia. Vadovui galioja elgesio standartas - teisėto, sąžiningo, rūpestingo, apdairaus, atidaus ir protingo vadovo ir maksimalaus atidumo ir rūpestingumo standartas priimant verslo sprendimus bei teisėto elgesio reikalavimas - tai yra pareiga vadovui nepažeisti imperatyvų, rūpintis, kad įmonės veikla būtų teisėta, įmonė veiktų pagal teisės aktus ir t.t.

37. Nustačius, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė ((duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 7 dienos sprendimu Nr. T-320) siekė perimti iš VšĮ „Mūsų draugas“ vykdomą projektą, tačiau to negalėjo padaryti dėl ieškovės VšĮ „Mūsų draugas“, kurios direktorė buvo atsakovė T. K., veiksmų (neveikimo), konstatuotina, jog atsakovės sąmoningas neveikimas sukėlė pasekmes ir įmonė neišvengė nuostolių. Neteisėti atsakovės veiksmai (31, 32 punktai) byloje yra pirmosios instancijos teismo nustatyti, žalos dydis įrodytas ir dėl jo nėra ginčo. Tarp atsakovės veiksmų ir kilusios žalos yra tiesioginis faktinis bei teisinis priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad apeliantė byloje nepaneigė jos kaltės prezumpcijos.

38. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad civilinė atsakomybė vadovui turi būti taikoma ne už ekonomiškai nepasiteisinusį sprendimą, kurio pasekmių numatyti neturėjo galimybės, bet už veiksmus sprendimo priėmimo metu, vertinant jų teisėtumą. Pripažintina, kad atsakovė neturėjo jokių objektyvių prielaidų tikėti, kad jos sprendimas, šiuo atveju, atsisakymas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei perduoti VšĮ „Mūsų draugas“ vykdomą projektą, buvo naudingas bendrovei. Atsakovė privalėjo numatyti, kad dėl tokio sprendimo įmonei atsiras žala, tačiau to nepaisė ir prisiėmė neprotingai didelę nuostolių atsiradimo riziką, taip pažeisdama CK 2.87 straipsnio 1 dalyje nustatytas fiduciarines pareigas veikti sąžiningai ir protingai. Pažymėtina, kad tokiam pažeidimui nustatyti pakanka konstatuoti vadovo didelį neatsargumą. Taigi, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog žala juridiniam asmeniui VšĮ „Mūsų draugas“ padaryta dėl atsakovės netinkamai vykdytų VšĮ „Mūsų draugas“ vadovės pareigų, todėl pagrįstai ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė ieškovės naudai iš atsakovės 38 227,00 Eur žalos.

Dėl žalos mažinimo

39. Apeliantė nurodo, kad teismas nepasisakė dėl atsakovės argumentų, kad priteistinos žalos dydį prašoma mažinti atsižvelgiant į tai, kad atsakovė stengėsi užtikrinti ieškovės veiklos tęstinumą, kas pasireiškė tuo, kad ieškovės kreditoriui (UAB Dairūnas ir Ko) pati asmeniškai šiai dienai yra sumokėjusi 7870 Eur, nors pagal jokį ieškovės ir to kreditoriaus susitarimą atsakovė tokių veiksmų neturėjo prievolės imtis.

40. Pažymėtina, kad CK 6.251 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Taigi žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Visiško nuostolių atlyginimo principas leidžia apsaugoti tiek nukentėjusio, tiek ir žalą padariusio asmens interesus.

41. Vis dėlto visiško nuostolių atlyginimo principas nėra absoliutus – įstatyme yra numatyta galimybė taikyti šio principo išimtį, t. y. atsakomybės ribojimo galimybė. Vadovaujantis CK 6.251 straipsnio 2 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Ši teisės norma teismui suteikia pagrindą ir leidžia įgyvendinti bendruosius teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė neteikė teismui įrodymų, patvirtinančių jos sunkią materialinę padėtį, neįrodinėjo negalėjimo visiškai atlyginti žalą aplinkybių ir kt. Vien aplinkybė, kad atsakovė pati asmeniškai šiai dienai yra sumokėjusi 7870 Eur vienam iš ieškovės kreditorių, neturi įtakos žalos mažinimui, kadangi tai nesusiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku. Pažymėtina, kad šios bylos nagrinėjimo dalyku nėra skolos ieškovės kreditoriui UAB Dairūnas ir Ko sumokėjimas, byloje nebuvo nagrinėjamos šios aplinkybės, todėl jų vertinti teisėjų kolegija negali. Šioje byloje yra konstatuoti atsakovės neteisėti veiksmai, netinkamai vykdant VšĮ „Mūsų draugas“ vadovės pareigas, susijusias su projekto „Socialinės rizikos grupės vaikų gerovės kėlimas (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) raj. savivaldybėse“ įgyvendinimo sutarties Nr. 2014/4-9-52/D4-315 vykdymu. Byloje nustatyta, kad atsakovės neteisėti veiksmai buvo padaryti sąmoningai, t. y. tyčiniais veiksmais, netinkamai ir ne pagal paskirtį panaudojant paramos ir bendrojo finansavimo lėšas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo mažinti žalos dydį.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

43. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

44. Kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

45. Atsižvelgdama į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos jos naudai nepriteistinos. Ieškovė bankrutavusi VšĮ „Mūsų draugas“ nepateikė prašymo priteisti jos naudai bylinėjimosi išlaidų, nepateikė jas pagrindžiančių duomenų, todėl šios išlaidos ieškovės naudai iš apeliantės nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.