Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios (duomenys neskelbtini) atstovui advokato padėjėjui S. J., atsakovei T. K., jos atstovui advokato padėjėjui G. R. (visi dalyviai zoom platformoje),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei T. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Iš byloje esančių dokumentų, dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad 2014-10-21 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija), VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra ir (duomenys neskelbtini) pasirašė projekto (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. 2014/4-9-52/D4-315 (toliau – sutartis), pagal kurią (duomenys neskelbtini) be kito ko įsipareigojo naudoti skirtas paramos ir bendrojo finansavimo lėšas tik su projekto įgyvendinimu susijusioms tinkamoms finansuoti išlaidoms apmokėti ir tinkamai už jas atsiskaityti, kaip nurodyta sutartyje (Sutarties 2.1.3.). Sutarties 2.2. šalys sulygo, kad tuo atveju, kai projektas įgyvendinamas kartu su partneriais, partneriai, įskaitant ir projekto vykdytoją, visi kartu ir kiekvienas atskirai (solidari atsakomybė) yra atsakingi už tinkamą sutarties vykdymą; taip pat nurodė, jog projekto vykdytojas, turėdamas teisę atstovauti visiems partneriams, privalo užtikrinti, kad visi partneriai būtų tinkamai informuoti apie jų pareigas, susijusias su sutarties vykdymu ir projekto įgyvendinimu.

2018-04-23 VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra atliko lėšų panaudojimo pagal ginčo sutartį tyrimą ir surašė pažeidimo tyrimo išvadą, kurios pagrindu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai buvo pasiūlyta sumažinti projekto vykdytojui skirtas paramos ir bendrojo finansavimo lėšas nustatytų su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti paramos ir bendrojo finansavimo išlaidų dalimi, t. y. 36528 Eur ir pareikalauti iš projekto vykdytojo grąžinti jam sumokėtas su pažeidimu susijusias netinkamai panaudotas paramos ir bendrojo finansavimo lėšas.

2018-06-29 Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-341 (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas reikalavimas dėl lėšų grąžinimo iki 2018-09-01, tačiau pinigai grąžinti nebuvo.

2018-09-10 Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. (7.22-52-08)-T5-43/D6-14 bei jos pagrindu sudarytu 2018-09-26 reikalavimo teisių perleidimo aktu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija perdavė, o VĮ Turto bankas priėmė reikalavimo teisę į projekto (duomenys neskelbtini).

2019-09-11 Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-8868-863/2019 pagal ieškovės VĮ Turto bankas ieškinį atsakovėms (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“, kuriuo ieškinį patenkino ir priteisė solidariai iš atsakovių 36 528 Eur skolą ir 1 698,55 delspinigius (viso 38227 Eur).

2020-01-08 Šiaulių apygardos teismas iškėlė bankroto bylą (duomenys neskelbtini), nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“. Teismas patvirtino (duomenys neskelbtini) kreditorių finansinius reikalavimus, tarp kurių yra ir VĮ Turto banko finansinis reikalavimas.

LR Juridinių asmenų registro duomenimis (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota 2005-12- 23, jos direktore nuo 2005-12-23 iki 2015-12-11 buvo T. K., paskyrimo (išrinkimo) data 2005-12-05, įgaliojimų pabaigos data 2015-10-02; nuo 2015-12-11 iki 2017-04-25 V. K., paskyrimo (išrinkimo) data 2015-10-02, įgaliojimų pabaigos data 2017-04-06; nuo 2017-04-25 iki bankroto bylos iškėlimo T. K., paskyrimo (išrinkimo) data 2017-04-06.

Šioje byloje sprendžiama dėl bankrutavusios įmonės (duomenys neskelbtini) vadovės T. K. civilinės atsakomybės už įmonei padarytą žalą jai netinkamai vykdant vadovės pareigas (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis), jai taikyti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti kaltės prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui (Lietuvos A. T. 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra atlikusi lėšų panaudojimo pagal Sutartį tyrimą, 2018-04-23 pateikė pažeidimo tyrimo išvadą Nr. IT01 (pažeidimo kodas IR/CPVA/EEE-LT05-SADM-01-K-10046), kurioje konstatavo, kad projekto vykdytojas (duomenys neskelbtini) patyrė netinkamas finansuoti išlaidas. Dėl šios išvados 2018-05-07 VšĮ (duomenys neskelbtini) pateikė skundą, tačiau VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra 2018-05-22 atsakė, kad nėra pagrindo keisti tyrimo išvados. Be to, atsakyme buvo nurodyta, kad sprendimą dėl nustatyto pažeidimo (duomenys neskelbtini) turi teisę apskųsti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai arba Lietuvos administracinių ginčų komisijai, arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau šia teise pasinaudota nebuvo. Remiantis šia išvada, 2018-06-29 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras pasirašė įsakymą, kuriuo iš (duomenys neskelbtini) pareikalavo programos operatoriui grąžinti 36528,00 Eur sumą. Minėtas ministro įsakymas galėjo būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau šia teise taip pat pasinaudota nebuvo.

Nors atsakovė, jos atstovas tiek teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžiuose, akcentavo, kad (duomenys neskelbtini) tapo skolinga dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, kai Šiaulių miesto savivaldybės administracija nusprendė nutraukti pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliai, nuomos (panaudos) sutartis, bei atsisakė tapti vykdyto projekto partneriu, o ne dėl atsakovės tyčios ar nepateisinamo neatsargumo, tačiau su šiais argumentais teismas sutikti neturi pagrindo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2017-09-07 Šiaulių miesto savivaldybės tarybai priėmus sprendimą Nr. T-320, kuriuo buvo siekiama iš VšĮ (duomenys neskelbtini) perimti vykdomą projektą, rasti naują projekto vykdytoją, kuris užtikrintų numatytų veiklų įgyvendinimą vaikų dienos centre (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, ir 2017-09-22 apie tai informavus (duomenys neskelbtini) , bei pasiūlius šalių susitarimu nutraukti sudarytas patalpų nuomos sutartis, pati (duomenys neskelbtini), kurios direktore tuo metu buvo atsakovė, nedėjo pastangų, kad projekto vykdymas būtų perduotas, t. y. nepateikė nei Centrinės projektų valdymo agentūros, nei programos operatoriaus- Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sutikimų dėl projekto įgyvendinimo sutarties pakeitimo, dėl ko Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsisakė tapti projekto partneriu ir perimti (duomenys neskelbtini) įsipareigojimus.

Spręsdamas ginčą dėl lėšų priteisimo iš bendrovės ir jos vadovo po to, kai administruojančiosios institucijos sprendimu buvo nutrauktos su bendrove sudarytos projektų administravimo ir finansavimo sutartys, Lietuvos A. T. išaiškino, kad bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai bendrovė pati negali patenkinti kreditorių reikalavimų, t. y. bendrovės vadovo atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio. Kreditorius, iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris atsako pagal įstatymus ar sutartį papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo; jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui (CK 6.245 straipsnio 5 dalis). Taigi, viena iš sąlygų įmonės vadovo subsidiariajai atsakomybei taikyti yra aplinkybė, kad įmonė pati negali patenkinti kreditoriaus reikalavimų ir (ar) atsisakė tokius reikalavimus tenkinti (Lietuvos A. T. 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020, 37 punktas).

Šioje byloje nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kreditorius VĮ „Turto bankas“ pareiškė reikalavimą pagrindiniam skolininkui (duomenys neskelbtini), pareikšdamas ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teisme, teismas 2019-09-11 sprendimu kreditoriaus reikalavimą patenkino, priteisė solidariai iš atsakovių (duomenys neskelbtini) solidariai 36528 Eur skolos ir 1698,55 Eur delspinigių. Atsakovai šio sprendimo neskundė. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) negali patenkinti kreditoriaus reikalavimo, atsakovei 2020-01-08 nutartimi Šiaulių apygardos teismas iškėlė bankroto bylą, patvirtintas finansinių reikalavimų sąrašas 76150,98 Eur sumai.

Projekto vykdytojo– juridinio asmens prievolė grąžinti neteisėtai išmokėtas ir (arba) panaudotas lėšas administruojančiajai institucijai gali atsirasti, be kita ko, administruojančiosios institucijos priimto administracinio akto – sprendimo dėl finansavimo ir administravimo sutarties nutraukimo ir lėšų susigrąžinimo pagrindu. Tačiau tokio sprendimo pagrindu savaime neatsiranda projekto vykdytojo – juridinio asmens valdymo organų narių prievolė grąžinti neteisėtai išmokėtas ir (arba) panaudotas lėšas, kurios iš juridinio asmens nebuvo išieškotos sprendimo pagrindu. Pirmiau nurodyta juridinio asmens valdymo organų narių prievolė, nustačius atitinkamas civilinės atsakomybės sąlygas, gali atsirasti CK 6.263 straipsnio pagrindu, kai valdymo organų narių neteisėti veiksmai nėra bendras pareigos bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą (veiksmų neteisėtumas gali pasireikšti administruojančiosios ar įgyvendinančiosios institucijų klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu sudarant ir vykdant sutartį ar kitais nesąžiningais veiksmais). Bet kuriuo atveju juridinio asmens valdymo organų narių civilinė atsakomybė yra subsidiari – t. y. ji kyla tik nustačius, kad juridinis asmuo negali patenkinti administruojančiosios institucijos reikalavimo dėl suteiktos paramos grąžinimo.

Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad būdama (duomenys neskelbtini) direktore atsakovė T. K. nesiėmė veiksmų, kad projektas ir prisiimti įsipareigojimai būtų vykdomi, neinformavusi raštu Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau-CPVA), projekto lėšomis renovuotose patalpose vykdė projekto įgyvendinimo sutartyje nenumatytas veiklas, t.y vietoje vaikų dienos centro veiklos patalpose buvo vykdoma vaikų darželio veikla, nesuderinus su CPVA ir programos operatoriumi, renovavo už projekto lėšas daugiau patalpų, nei buvo būtina veiklai, suteikė patalpas kitoms organizacijoms, nesusijusioms su projekto vykdymu. Patalpose, kuriose turėjo veikti vaikų dienos centras, buvo sandėliuojami daiktai, rūbai, maisto produktai, net suteikta teisė gyventi vienam asmeniui. Projekto metu renovuota šildymo sistema buvo pajungta visam pastatui, t.y. renovuota šildymo sistema naudojama ne projekto veiklai. Vaikų dienos centras neturėjo higienos paso, nebuvo surastas kvalifikuotas personalas. Šiaulių miesto savivaldybei nutraukus paramos lėšomis suremontuotų patalpų nuomos/panaudos sutartis, projekto vykdytojas neketino tęsti veiklos kitose patalpose, jų neieškojo, neužtikrino veiklos tęstinumo. Apie visą projekto eigą, veiklos vykdymą/nevykdymą atsakovė neinformavo CPVA raštu, nesprendė atsiradusių problemų.

Teismo vertinimu, atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji eidama juridinio asmens vadovės pareigas sąmoningai, netinkamai ir ne pagal paskirtį panaudojo paramos ir bendrojo finansavimo lėšas, gautas pagal 2014-10-21 Sutartį, nors turėjo pareigą elgtis rūpestingai, sąžiningai ir atsakingai, taip kad savo veikimu ar neveikimu nepadarytų juridiniam asmeniui žalos. Žala juridiniam asmeniui (duomenys neskelbtini) padaryta dėl atsakovės netinkamai vykdytų (duomenys neskelbtini) vadovės pareigų, todėl yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 38227,00 Eur žalos.

Nors atsakovės atstovas prašė atsižvelgti į CK 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių, tačiau teismo vertinimu, kadangi žala buvo padaryta atsakovei sąmoningai, netinkamai ir ne pagal paskirtį panaudojant paramos ir bendrojo finansavimo lėšas, jos mažinti nėra pagrindo. Ieškinį patenkinus, iš atsakovės valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 798,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas 2021-09-27 nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir taikė laikinąją apsaugos priemonę – areštavo ne didesnei kaip 38227,00 Eur sumai atsakovei T. K. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant, ar esant nepakankamai, atsakovės pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose ir/ar pas trečiuosius asmenis, neviršijant reikalavimo sumos, leidžiant atsiskaityti su ieškove. Ieškinį tenkinus, taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei (duomenys neskelbtini) 38227,00 Eur (trisdešimt aštuonių tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt septynių eurų) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 38227,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-09-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 798,00 Eur (septynių šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2021-09-27 nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.