- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-12
- Bylos Nr.
- e2A-200-516/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00931-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Aldona Tilindienė, Vytautas Zelianka
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,DAIRŪNAS IR KOMPANIJA“
- Atsakovas
- viešajai įstaigai ,,Mūsų draugas“, Tarptautinei žmogaus gerovės asociacijai, Šiaulių miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės ir Vytauto Zeliankos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,DAIRŪNAS IR KOMPANIJA“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimo dalies civilinėje byloje pagalieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,DAIRŪNAS IR KOMPANIJA“ ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai ,,Mūsų draugas“, Tarptautinei žmogaus gerovės asociacijai, Šiaulių miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą, viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai, dėl skolos, palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pareiškė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovių solidariai 68446,67 Eur skolos, 4466,57 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Paaiškino, kad 2014 m. spalio 21 d. buvo sudaryta projekto „Socialinės rizikos grupės vaikų gerovės kėlimas Šiaulių m. ir Šiaulių raj. savivaldybėse“ (toliau – projektas)įgyvendinimo sutartis Nr. 2014/4-9-52/D4-315 (toliau – įgyvendinimo sutartis), kuria buvo sutartos sąlygos dėl projekto įgyvendinimo, skiriant viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) „Mūsų draugas“, kaip projekto vykdytojai, šioje sutartyje numatytą finansavimą. Projekto tikslui įgyvendinti Šiaulių miesto savivaldybė suteikė VšĮ „Mūsų draugas“ neremontuotas buvusio vaikų darželio patalpas (pastatą), esančias (duomenys neskelbtini) (toliau – patalpos).
3. 2017 m. sausio 11 d. projekto įgyvendinimo sutartis buvo papildyta, numatant, kad projekto vykdytojo išlaidos, patirtos viešųjų pirkimų būdu įsigijus patalpų paprastojo remonto projekto parengimo ir statybos remonto darbus, bus pripažįstamos tinkamomis finansuoti ir tvirtinamos mokėjimo prašymuose tik tuo atveju, kai paprastojo remonto darbai pagal sudarytą paprastojo remonto projekto parengimo ir statybos remonto darbų atlikimo paslaugų teikimo sutartį bus baigti, taip pat bus pasirašyti darbų perdavimo–priėmimo aktai ir nurodytų darbų atlikimo faktas bus patikrintas (patvirtintas)viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – CPVA) atlikus patikrą vietoje.
4. Ieškovė su atsakove VšĮ ,,Mūsų draugas‘‘ 2016 m. gruodžio 16 d. sudarė projektavimo ir rangos sutartį Nr. 16-12/1 (toliau – rangos sutartis) ir atliko visus rangos sutartyje numatytus darbus, perdavė juos VšĮ „Mūsų draugas‘‘ atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktais. Dėl ieškovės atliktų darbų nebuvo gauta jokių pretenzijų. CPVA 2017 m. gegužės 31 d. įgyvendinančios institucijos atliekamos projekto patikros vietoje lape Nr. EEENOR2017/55 konstatavo visišką rangos darbų atlikimą. Pagal projektą bei rangos sutartį už šiuos darbus turėjo sumokėti VšĮ „Mūsų draugas“ ir Tarptautinė žmogaus gerovės asociacija, kuri buvo projekto partnerė. Įgyvendinimo sutartis numatė, kad tuo atveju, jeigu projektas įgyvendinamas kartu su partneriais, partneriai, įskaitant ir projektų vykdytoją, visi kartu ir kiekvienas atskirai (solidari atsakomybė) yra atsakingi už tinkamą sutarties vykdymą.
5. Ieškovės nuomone, šiuo atveju Šiaulių miesto savivaldybė yra taip pat solidariai skolinga ieškovei kartu su kitomis atsakovėmis. Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2017 m. rugsėjo 7 d. priėmė sprendimą Nr. T-320, kuriuo nusprendė dalyvauti VšĮ „Mūsų draugas“ vykdomame projekte; tapti projekto partnere ir perimti projekto vykdytojo VšĮ „Mūsų draugas“ įsipareigojimus ieškovės atžvilgiu, susijusius su vaikų dienos centro veikla bei pastato pagerinimu 65 263,97 Eur sumai.
6. Šiaulių miesto savivaldybė, perėmusi VšĮ „Mūsų draugas“ įsipareigojimus ir pradėjusi vykdyti tarybos 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimą, naudojasi ieškovės lėšomis atliktų darbų rezultatu – pagerintu pastatu, tačiau iki šiol ieškovės atliktų darbų kainos nepadengė. Šiaulių miesto savivaldybė, išnuomodama VšĮ „Mūsų draugas“ jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, žinojo apie vykdomą projektą, kuriuo bus pagerintas savivaldybės nekilnojamasis turtas, taip pat apie VšĮ „Mūsų draugas“ prastą finansinę padėtį, dėl to ir buvo priimtas sprendimas prisijungti prie projekto ir įvykdyti visus įsipareigojimus, kurių negalėjo įvykdyti VšĮ „Mūsų draugas“. Nepaisant to, savivaldybės taryba 2018 m. gegužės 3 d. sprendimu nusprendė perduoti pagal panaudos sutartį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pastatą, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), biudžetinės įstaigos Šiaulių miesto savivaldybės globos namų veiklai vykdyti. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė Šiaulių miesto savivaldybė praturtėjo dėl ieškovės veiksmų, suremontavus savivaldybei priklausantį turtą.
Šalies argumentai
7. Atsakovė VšĮ ,,Mūsų draugas“ su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad VšĮ „Mūsų draugas“ už atliktus darbus turėjo apmokėti, deklaruoti mokėjimo prašymus CPVA ir, jai atlikus patikrą, iš projektinių lėšų susigrąžinti patirtas išlaidas. Kadangi projekto pareiškėja yra ne pelno siekianti organizacija, gauti lėšų apmokėti už darbus neturėjo galimybės, dėl šių priežasčių liko neatsiskaityta su rangove, o CPVA nepatvirtino pateiktų sąskaitų–faktūrų ir darbų perdavimo aktų.
8. Atsakovė Tarptautinės žmogaus gerovės asociacija su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Šiaulių miesto savivaldybei perėmus pastatą ir iškeldinus iš patalpų Tarptautinę žmogaus gerovės asociaciją, pradėjus naudotis ieškovės atliktų darbų rezultatu, pareiga atsiskaityti tenka Šiaulių miesto savivaldybei. Tokia pareiga išplaukia ir iš Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017m. rugsėjo 7 d. priimto sprendimo Nr. Nr. T-320.
9. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.Iš Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 7 dienos sprendimo Nr. T-320 turinio matyti, kad šiuo sprendimu buvo siekiama perimti iš viešosios įstaigos „Mūsų draugas“ vykdomą projektą, rasti naują projekto vykdytoją, kuris užtikrintų projekte numatytų veiklų įgyvendinimą vaikų dienos centre adresu (duomenys neskelbtini).
10. VšĮ ,,Mūsų draugas“ įsipareigojimų Šiaulių miesto savivaldybei perleidimas buvo galimas tik gavus rašytinį CPVA ir programos operatoriaus – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ministerija) sutikimą; toks projekto įgyvendinimo sutarties keitimas turėjo būti įforminamas visoms trims sutarties šalims pasirašant papildomą susitarimą dėl projekto įgyvendinimo sutarties pakeitimo. Atitinkamai projekto vykdytojas VšĮ „Mūsų draugas“ turėjo kreiptis į nurodytas organizacijas su prašymu pakeisti sutartį bei pateikti visus tai pagrindžiančius įrodymus. Tačiau VšĮ „Mūsų draugas“, susipažinusi su Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. T-320, pateikė Šiaulių miesto savivaldybės tarybai prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad nesutinka ir prieštarauja prieš naujo projekto vykdytojo paskyrimą. Nesant pagrindinio projekto vykdytojo sutikimo, Šiaulių miesto savivaldybė neteko galimybės tapti projekto partneriu. VšĮ „Mūsų draugas“ CPVA net nebuvo pateikęs rašytinio prašymo perduoti sutartinius įsipareigojimus Šiaulių miesto savivaldybei.
11. Pagal įgyvendinimo sutartį ir projekto įgyvendinimą reglamentuojančius teisės aktus Šiaulių miesto savivaldybė projekto vykdytojo įsipareigojimų iš pagrindinio projekto vykdytojo VšĮ „Mūsų draugas“ nebuvo ir nėra perėmusi. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimas Nr. T-320 buvo panaikintas 2018 m. gegužės 3 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-181. Šiaulių miesto savivaldybė niekada nebuvo ir nėra rangos sutarties šalis. 2013 m. gegužės 3 d. nuomos sutarties su VšĮ „Mūsų draugas“Nr. SŽ-516 7 punktas nustato, kad nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą (atlikus einamąjį remontą, kapitalinį remontą ir/ar rekonstrukciją), už pagerinimą neatlyginama, o tos pačios sutarties 16 punktas nustato, kad nuomotojui iš anksto raštiškai sutikus, nuomininkas gali atlikti turto paprastojo, kapitalinio remonto ar rekonstravimo darbus (pagerinti turtą), pritaikydamas turtą savo veiklai, tačiau tik savo lėšomis, nuomotojui neatlyginant. 2013 m. gruodžio 18 d. nuomos sutartyje Nr. SZ-52 įtvirtintos analogiškos sąlygos.
12. Tenkinti ieškinį Šiaulių miesto savivaldybės atžvilgiu dėl nepagrįsto praturtėjimo nėra visų būtinų prielaidų – Šiaulių miesto savivaldybė pagerintas patalpas susigrąžino sutartiniu pagrindu, t.y. nutraukus negyvenamųjų patalpų sutartį su atsakovu VšĮ „Mūsų draugas“. Patalpų kapitalinis remontas taip pat buvo atliekamas sutartiniu pagrindu, visi savivaldybės sprendimai irgi priimti vadovaujantis negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nuostatomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimoesmė
13. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovių VšĮ ,,Mūsų draugas“ ir Tarptautinės žmogaus gerovės asociacijos solidariai 68 446,67 Eur skolos, 4 466,57 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė.
14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal rangos sutartį ieškovė įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus, o VšĮ „Mūsų draugas“ įsipareigojo atliktus darbus priimti ir už juos atsiskaityti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė darbus atliko laiku ir kokybiškai, todėl VšĮ ,,Mūsų draugas“ turėjo pareigą už juos apmokėti. Ginčo nėra, kad už darbus nebuvo apmokėta. Pagal 2014 m. vasario 28 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį atsakovių VšĮ ,,Mūsų draugas“ ir Tarptautinės žmogaus gerovės asociacijos atsakomybė yra solidari. Įgyvendinimo sutartyje taip pat numatyta, kad tuo atveju, jeigu projektas įgyvendinamas kartu su partneriais, tai partneriai, įskaitant ir projektų vykdytoją, visi kartu ir kiekvienas atskirai (solidari atsakomybė) yra atsakingi už tinkamą sutarties vykdymą.
15. Pirmosios instancijosteismas nurodė, kad atsakovės VšĮ ,,Mūsų draugas“ ir Tarptautinė žmogaus gerovės asociacija netinkamai įvykdė rangos sutartyje nustatytas pareigas – neatsiskaitė už ieškovės atliktus darbus ir tuo pažeidė sutartinę prievolę. Teismas pažymėjo, kad atsakovė Tarptautinė žmogaus gerovės asociacija nei jungtinės veiklos sutarties, nei įgyvendinimo sutarties sąlygos dėl solidarios atsakomybės neginčijo, neįrodinėjo, kad ši sąlyga yra numatyta sutartyse neteisėtai ar nepagrįstai. Abi šalys, sudarydamos papildomą susitarimą prie jungtinės veiklos sutarties, aptarė ir gera valia pasirašė papildomą susitarimą, sutikdamos su sąlyga dėl solidarios atsakomybės pagal sudarytą sutartį. Atsižvelgęs į tai, teismas iš atsakovių VšĮ ,,Mūsų draugas“ ir Tarptautinės žmogaus gerovės asociacijos solidariai priteisė 68446,67 Eur skolą ieškovei.
16. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinio reikalavimus atsakovei Šiaulių miesto savivaldybei. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog susitarimas dėl projekto vykdytojo pakeitimo pasirašytas nebuvo, todėl vien dėl šios priežasties Šiaulių miesto savivaldybė projekto vykdytojo įsipareigojimų nėra perėmusi.Pagal sprendimą Šiaulių miesto savivaldybė būtų dalyvavusi VšĮ „Mūsų draugas“ vykdomame projekte tik tuo atveju, jei projekto vykdytojo pareigų atsisakys VšĮ „Mūsų draugas“, o nauju projekto vykdytoju bus paskirtas Šiaulių miesto Socialinių paslaugų centras. Atsakovė VšĮ ,,Mūsų draugas“ nesutiko atsisakyti projekto, todėl sąlygos, kurioms esant Šiaulių miesto savivaldybė būtų perėmusi projektą, ir nebuvo įvykdytos.
17. Pirmosios instancijos teismas atmetė reikalavimus atsakovei Šiaulių miesto savivaldybei nepagrįsto praturtėjimo pagrindu. pažymėjo, kad ieškovė neturi teisės į išlaidų už patalpose atliktų pagerinimų atlyginimą iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės nes ji yra ne nuomos ar panaudos sutarties šalis, o rangovė, kuriai tokia teisė apskritai nėra numatyta.Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovei Šiaulių miesto savivaldybei priklausančios patalpos buvo suremontuotos, rangos darbus atliko ieškovė, kuriai už dalį atliktų darbų nebuvo sumokėta. Šiaulių miesto savivaldybė suremontuotas patalpas perėmė pagal sudarytas nuomos sutartis, o darbai atlikti pagal rangos sutartį. Nagrinėjamu atveju ieškovė, prisiimdama įsipareigojimus atlikti darbus VšĮ ,,Mūsų draugas“, turėjo galimybę įvertinti tiek užsakovės, tiek jos partnerės Tarptautinės žmogaus gerovės asociacijos mokumą, jų galimybes atsiskaityti pagal sutartį. Šios atsakovės iš esmės nuosavo turto ar lėšų neturi, jų veikla faktiškai yra finansuojama iš projektų gaunamų lėšų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
18. Apeliaciniame skundeieškovė prašo Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės reikalavimai atsakovei Šiaulių miesto savivaldybei, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiaispagrindiniais argumentais:
18.1. Nors ir nebuvo pasirašytas papildomas susitarimas dėl projekto įgyvendinimo sutarties pakeitimo, tačiau tai nepaneigia Šiaulių miesto savivaldybės pradėtų veiksmų, siekiant įgyvendinti projektą, taip pat siekiant apginti viešąjį interesą, įkurti vaikų dienos centrą.
18.2. VšĮ ,,Mūsų draugas“ vienintelis steigėjas iš tikrųjų pateikė 2017 m. spalio 10 d. prieštaravimus Nr. S-17/10-02. Juose nurodė, kad VšĮ „Mūsų draugas“ vienintelis steigėjas Labdaros ir paramos fondas „AGAPAO“ prieštarauja prieš naujo projekto vykdytojo paskyrimą, negavus projekto partnerio Tarptautinės žmogaus gerovės asociacijos raštiško sutikimo. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė minėtų prieštaravimų turinį, o tai nagrinėjamu atveju turėjo esminės reikšmės vertinant Šiaulių miesto savivaldybės neveikimą. Teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar savivaldybei pateikti prieštaravimai jai sukėlė kokias nors teisines pasekmes, taip pat, ar tokius prieštaravimus turėjo teisę pateikti VšĮ „Mūsų draugas“ steigėjas, o ne įmonės teisėtas atstovas –direktorius.
18.3. Atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės atstovai netinkamai vykdo tiesiogines savo pareigas, neįgyvendina atsakovės tarybos privalomų sprendimų, ne pagal atsakovės tarybos numatytą paskirtį naudoja atsakovės biudžeto lėšas, tokiu būdu grubiai pažeidžia Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas, teisingumo ir sąžiningumo principus, viešąjį interesą
Žemesnės instancijos teismas
18.4. Pirmosios instancijos teismas deklaratyviai konstatavo, kad teisė į išlaidų už atliktus pagerinimus atlyginimą ne nuomos ar panaudos sutarties šaliai apskritai nėra numatyta, tačiau susidariusių teisinių santykių tarp Šiaulių miesto savivaldybės ir ieškovės (apeliantės) nekvalifikavo, ginčo santykiams tinkamų teisės normų netaikė, taip pažeidė teismo prerogatyvą dėl teisės taikymo.
18.5. Šiaulių miesto savivaldybė neturėjo teisinio pagrindo neužbaigus projekto turto perimti ir jį naudoti su projekto įgyvendinimu nesusijusiai veiklai – globos namams pagyvenusiųjų ir neįgaliųjų asmenų globai vykdyti. Pastatą projektui įgyvendinti savivaldybė įsipareigojo skirti 10 metų.
Atsiliepimas
19. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Šiaulių miesto savivaldybė prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šiepagrindiniai atsikirtimai:
19.1. Šiaulių miesto savivaldybė be projekto vykdytojo raštiško prašymo, be CPVA ir programos operatoriaus (ministerijos) sutikimo, o taip pat ir be papildomo susitarimo dėl projekto įgyvendinimo sutarties pakeitimo, neturėjo net teorinės galimybės tapti projekto partnere.
19.2. VšĮ „Mūsų draugas“ direktorė ir VšĮ „Mūsų draugas“ steigėjas yra vyras ir žmona. VšĮ „Mūsų draugas“ direktorė teismo posėdžio metu nesugebėjo teismui paaiškinti kas ir kokiais atvejais pasirašydavo VšĮ „Mūsų draugas“ siunčiamus dokumentus t.y. steigėjas ar direktorė. VšĮ „Mūsų draugas“ 2017 m. spalio 10 d. raštas Nr. S-17/10-02, kuriuo buvo pareikšti prieštaravimai, nėra panaikintas ar kaip nors kitaip užginčytas,todėl yra laikytinas galiojančiu.
19.3. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta draudimo atlyginti nuomininkui padarytų pagerinimų išlaidas įgyvendinimo ir taikymo išlyga turi būti aiškinama taip, kad draudimas atlyginti nuomininkui padarytų pagerinimų išlaidas netaikomas tuo atveju, kai nuomininko teisė reikalauti išsinuomoto turto pagerinimu išlaidų atlyginimo atsirado iki 2002 m. birželio 19 d. pagal nuomos sutartis, sudarytas iki 2002 m. birželio 19 d. Nagrinėjamu atveju turto nuomos sutartys tarp Šiaulių miesto savivaldybės ir projekto partnerių buvo sudarytos jau galiojant paminėtai įstatymo nuostatai, kuri yra imperatyvi, todėl sudarant patalpų nuomos ar panaudos sutartis sąlyga dėl teisės į išlaidų už turto pagerinimą negalėjo būti numatyta jokiuose susitarimuose ar sutartyse.
19.4. Atsakovė turtą perėmė pagal nuomos sutartį, taigi nėra nepagrįsto praturtėjimo sąlygų. Be to, pagal įstatymo nuostatas savivaldybė neturi teisės prisiimti pareigos atlyginti išlaidų už nuomojamo turto pagerinimus. Todėl ieškovė, sudarydama rangos sutartį su VšĮ „Mūsų draugas“ ir ją vykdydama, pati prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl viešojo intereso gynimo
21. Ieškovė prašo kreiptis į Šiaulių apygardos prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos neveikimo.
22. Nurodo, kad atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės atstovai netinkamai vykdo tiesiogines pareigines funkcijas, ignoruoja ir neįgyvendina atsakovės tarybos priimtų sprendimų, ne pagal atsakovės tarybos sprendimą naudoja atsakovės biudžeto lėšas, tokiu būdu grubiai pažeidžia Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas, teisingumo ir sąžiningumo principus, viešąjį interesą.
23. CPK 299 straipsnyje nustatyta, kad jeigu teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus.
24. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, nenustatė pagrindų šioje byloje priimti atskirąją nutartį. Kritiškai vertintinas ieškovės argumentas apie viešojo intereso egzistavimą – byloje yra ginamas ieškovės privatus interesas, paramos suteikimo ir panaudojimo aplinkybės byloje iš esmės nėra kvestionuojamos. Ieškovė be deklaratyvių teiginių nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad nagrinėjamoje byloje yra požymių apie pažeistą įstatymą ir būtinybę ginti viešąjį interesą. Kaip matyti iš toliau nurodomų motyvų dėl ginčo esmės, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į šios bylos ribas pagal ieškovės pareikštą reikalavimą, nėra pagrindo konstatuoti viešojo intereso egzistavimą ar jo pažeidimą, atitinkamai – nėra pagrindo priimti atskirąją nutartį (CPK 299 straipsnis).
Dėl ginčo esmės
25. Ieškovė reikalavimą atsakovei Šiaulių miesto savivaldybei ir savo nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus grindžia tuo, kad:
25.1. Šiaulių m. savivaldybės taryba priėmė vienašalį sandorį – 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. T-320 „Dėl dalyvavimo VšĮ „Mūsų draugas“ vykdomame projekte „Socialinės rizikos grupės vaikų gerovės kėlimas Šiaulių m. ir Šiaulių raj. savivaldybėje“, kuriuo nusprendė dalyvauti VšĮ „Mūsų draugas“ vykdomame Projekte; tapti Projekto partneriu ir perimti Projekto vykdytojo VšĮ „Mūsų draugas“ įsipareigojimus ieškovės atžvilgiu, susijusius su vaikų dienos centro veikla bei pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagerinimu 65 263,97 Eur sumai.
25.2. Šiaulių miesto savivaldybė nusprendė padengti patalpų remonto išlaidas, biudžete numatė tam reikalingas lėšas, tačiau nepasibaigus projekto įgyvendinimo terminams, nutraukė nuomos/ panaudos sutartis, perėmė Projekto įgyvendinimui skirtą ir apeliantės lėšomis suremontuotą pastatą, patalpų remonto išlaidų nepadengė, patalpas naudoja ne pagal Projekte numatytą paskirtį, dėl ko, apeliantės įsitikinimu, atsakovė sutaupė patalpų remonto lėšas, dėl ko nepagrįstai praturtėjo CK 6.242 straipsnio prasme.
26. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovės argumentais. Pirmiausia, ieškovė apeliaciniame skunde plačiai kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kad pastarasis privalėjo nustatyti faktus, atlikti jų teisinį vertinimą, kvalifikuoti ginčo santykius, išaiškinti teisės normas ir jas taikyti ginčo santykiui, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė tinkamai: išsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes ir teisingai kvalifikavo teisinius santykius.
27. Ginčo nėra, kad ieškovės ir atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės jokie sutartiniai santykiai nesieja. Nors ieškovė akcentuoja atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimą kaip vienašalį sandorį, tačiau tai yra teisiškai ydinga pozicija. Pati ieškovė pripažįsta, kad atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės pareigos pirmiausia kiltų iš dalyvavimo VšĮ „Mūsų draugas“ vykdomame projekte. Teisėjų kolegijos vertinimu, savivaldybės sprendimas dalyvauti projekte nėra ir negali būti vienašalis sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios (CK 1.63 straipsnio 3 dalis), o toks sprendimas tėra savivaldos teisę įgyvendinančios institucijos valios sudaryti sandorį išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnio 1 dalis; Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnis).Taigi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, teisėms ir pareigoms pagal projektą įgyti šiuo atveju buvo reikalinga suderinta visų įgyvendinimo sutarties šalių valia (CK 1.63 straipsnio 7 dalis).
28. Tokią išvadą patvirtina bylos duomenų visuma: pagal įgyvendinimo sutartį nukrypimai nuo sutartyje numatytų sąlygų galimi tik gavus kitų sutarties šalių – ministerijos ir CPVA – sutikimą (žr., pvz., įgyvendinimo sutarties 10.1–10.2 papunkčius). Sutarties pakeitimai atliekami sutarties šalims pasirašant papildomą susitarimą (įgyvendinimo sutarties 10.6 papunktis ir 2009-2014 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų programų ir projektų finansavimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 1K-135, 326.2 papunktis). Tai patvirtina ir įgyvendinimo sutarties vykdymo tvarka – pvz. 2017 m. sausio 11 d. įgyvendinimo sutarties pakeitimas Nr. 2.
29. Šiuo atvejuŠiaulių miesto savivaldybės 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendime išreikšta valia dalyvauti projekte nebuvo įgyvendinta – nebuvo gauti ministerijos ir CPVA sutikimai, nebuvo pasirašytas įgyvendinimo sutarties pakeitimas. VšĮ „Mūsų draugas“ pateiktų prieštaravimų dėl projekto vykdytojo pakeitimo pateikimo aplinkybės šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingos. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kadŠiaulių miesto savivaldybės 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimas nėra vienašalis sandoris ir nei savivaldybei, nei kitiems asmenims teisių ir pareigų pagal įgyvendinimo sutartį nepakeitė ir nesukūrė.
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės ir atsakovės VšĮ „Mūsų draugas“ sudaryta rangos sutartis ir apskritai neturi teisinio ryšio su atsakovės VšĮ „Mūsų draugas“ vykdomu projektu ir, atitinkamai, atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės (ne)dalyvavimu jame. Rangos sutartyje atsakovės VšĮ „Mūsų draugas“ vykdomas projektas apibendrintai numatytas tik įžanginėje dalyje(rangos sutarties 2.1 punktas). Kaip matyti iš rangos sutarties nuostatų visumos, projektas teisinės reikšmės šalių teisėms ir pareigoms faktiškaineturėjo: nei rangos sutartyje nustatytiems darbų atlikimo terminams (rangos sutarties 6.1–6.4 punktai), nei darbų kainai ir apmokėjimui už juos (rangos sutarties 8.1–8.10 punktai), nei sutarties nutraukimo pagrindams (rangos sutarties 11.1–11.7 punktai).
31. Pažymėtina ir tai, kad net ir vertinant ieškovės nurodytą faktą, jog rangos sutartis buvo sudaryta su pelno nesiekiančiu viešuoju juridiniu asmeniu, sutarties sudarymo metu ieškovei nebuvo pagrindo spręsti, kad už atsakovės VšĮ „Mūsų draugas“ prievoles gali atsakyti ir Šiaulių miesto savivaldybė. Pirmiausia – rangos sutartis sudaryta 2016 m. gruodžio 16 d., o savivaldybės sprendimas priimtas tik 2017 m. rugsėjo 7 d. Pagrįstų lūkesčių negalėjo kilti ir atliekant statybos rangos darbus ar net darbams pabaigus (4 etapo darbai pabaigti 2017 m. gegužės 10 d.). Be to, pagal ieškovės pateiktus duomenis, atsakovė VšĮ „Mūsų draugas“ įsipareigojimų ieškovei nevykdė jau nuo 2017 m. balandžio 3 d. Taigi nei sudarant rangos sutartį, nei vykdant darbus, nei darbus pabaigus ir atsakovei VšĮ „Mūsų draugas“ nevykdant įsipareigojimų nebuvo pagrindų ieškovei tikėtis, kad atsakovės VšĮ „Mūsų draugas“ įsipareigojimus perims kitas asmuo, t. y. Šiaulių miesto savivaldybė.
32. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovės VšĮ „Mūsų draugas“ ir atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės sudaryta nuomos sutartis bei jos nutraukimo aplinkybės šiuo atveju ginčui teisinės reikšmės neturi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi sutarties uždarumo principu, kuris reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad teismas sutarties galią tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tai nustatyta įstatyme ir byloje konstatuojamos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti atitinkamą sutarties uždarumo principo išimtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019 80 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
33. Šiuo konkrečiu atveju sutarties uždarumo principas lemia tai, kad teisės ir pareigos, kylančios iš rangos sutarties ir nuomos sutarties negali būti išplečiamos ne sutarties šalims. Tai reiškia, kad ieškovė neįgyja jokių teisių pagal atsakovių VšĮ „Mūsų draugas“ ir Šiaulių miesto savivaldybės sudarytą nuomos sutartį, o prievolės pagal rangos sutartį negali būti išplečiamos ne jos šalims, t. y. Šiaulių miesto savivaldybei. Ieškovė statybos rangos darbus atliko ne savivaldybei, o atsakovei VšĮ „Mūsų draugas“, kuri turi prievolę ieškovei už atliktus darbus atlyginti rangos sutartyje nustatyta tvarka.
34. Pirmiau nurodytos faktinės bylos aplinkybės paneigia ieškovės argumentus apie atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės nepagrįstą praturtėjimą. Ieškovė atsakovei Šiaulių miesto savivaldybei turto (statybos rangos darbų išraiška) neperdavė; darbus ji perdavė atsakovei VšĮ „Mūsų draugas“. Tai savaime yra pagrindas ieškovės reikalavimą nepagrįsto praturtėjimo pagrindais atmesti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019 41 punktą). Bet kuriuo atveju, užsakovui sutartinių santykių pagrindu perdavus rangovės statybos rangos darbų rezultatą trečiajam asmeniui (šiuo atveju – savivaldybei) nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad trečiasis asmuo naudą daikto pagerinimo forma įgijo be teisinio pagrindo(CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys; taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).
35. Galiausiai teisėjų kolegija atmeta kaip deklaratyvius ieškovės argumentus dėl pažeisto viešojo intereso vertinant atsakovės VšĮ „Mūsų draugas“ ir Šiaulių miesto savivaldybės teisinius santykius. Kiekvienas ieškinio pagrindas (šalies argumentai) turi koreliuoti su ieškinio reikalavimu, t. y. šalies pasirinktu teisių gynimo būdu. Šiuo atveju aplinkybė ar teisėtai patalpos, kuriose buvo atlikti darbai, perduotos savivaldybei ir ar tai nepažeidė atsakovės teisių,dėl sutarties uždarumo principo neturi jokio ryšio nei su ieškovės pareikštu reikalavimu, nei su jos nurodytu faktiniu ieškinio pagrindu. Ieškovės argumentai dėl viešojo intereso pažeidimo yra nukreipti tik į atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimą, tačiau nekvestionuojant kitų atsakovės tiesiogiai susijusių sprendimų (perduoti patalpas kitiems asmenims ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė gina tik savo privatų interesą, kurio patenkinimas turėtų teisines pasekmes tik jai, argumentus apie viešąjį interesą tokiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus.
36. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog egzistuoja atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės prievolė įvykdyti atsakovės VšĮ „Mūsų draugas“ sutartinę prievolę ieškovei pagal rangos sutartį (CPK 178, 185 straipsniai).
37. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos panaikinti ar pakeisti (CPK 185 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovės apeliacinį skundą atmetus ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikus nepakeistą jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93, 98 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.