Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Patikslintame ieškinyje ieškovė akcentuoja, kad po sandorio sudarymo, važiuojant automobiliu nebarstytu slidžiu keliu ieškovė ir kartu važiavęs R. S. atkreipė dėmesį, kad automobilis nevaldomai vis slysta šonu. Nuvažiavus į automobilių padangų servisą, buvo nustatyta, kad viena padanga turi guzą vidinėje rato pusėje, kuris matosi tik nuėmus ratą, o centrinė padangų dalis nusidėvėjus iki neleistino eksploatuoti lygio, o šonai buvo geri, todėl apžiūrint automobilį tokio kritinio padangos nusidėvėjimo nesimatė. Padangų servisas pasiūlė padangas pakeisti, kad būtų vienodas raštas ir nudilimas. Ieškovė pakeitė padangą, neveikiančias lemputes, daviklį, pakaitinimo žvakių rėlę, salono filtrą, jai 2021 m. vasario 3 d. buvo išduota PVM sąskaita–faktūra PARS5 210203/01. Į minėtą sąskaitą taip pat įtrauktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtos išlaidos (sumokėtos atsakovei) už Taršos mokestį ir Techninę ekspertizę. Automobiliu pravažiavus 482 km, 2021 m. vasario 4 d. pastebėtas sutrikęs automobilio variklio darbas, t. y. variklis pradėjo skleisti nebūdingą garsą, sumažėjo jo galia, padidėjo dūmingumas iš išmetamosios sistemos. Automobilis pristatytas patikrinimui į MB „(duomenys neskelbtini)“ remonto dirbtuves. Specialistams nustačius, kad ieškovės nurodytos aplinkybės turi sąsajų su galimu variklio gedimu numontavo automobilio vožtuvų dangtelį. Specialistai konstatavo, kad nulaužtas paskirstymo velenėlio skriemulio fiksatorius. Todėl diržinė pavara lieka neteisingai nustatytas vožtuvų atidarymo laikas, tai galėjo sąlygoti padidintą dūmingumą; vizualiai matyti, jog paskirstymo dirželis naujas (tikėtina, jog neseniai keistas). Paskirstymo velenėlis sudilęs atitinkamai nuvažiuotam kilometražui. Patikrinti variklio kuro purkštukai stende (juos demontavus) nustatyta jog purkštukai veikia gerai. Patikrinimas pašalino galimą purkštukų sudilimo prielaidą. Nustatyta, jog purkštukai buvo sumontuoti panaudojant netinkamas purkštukų tarpines, tarpinės (per storos ir ne šios markės automobilių), todėl purkštukų pozicija aukščiau cilindrų galvutėje. Tai taip pat galėjo sąlygoti padidintą dūmingumą. Sprendžiant iš nustatytų gedimų, daroma prielaida, jog neseniai remontuotas trūkęs pagrindinis diržas, to pasėkoje sulaužytas dirvines pavaros fiksatorius. Tokio pobūdžio pažeidimai įvyksta kuomet trūksta paskirstymo dirželis. Daroma prielaida, jog paskirstymo dirželio keitimo metu velenėlio skriemulio gedimas nebuvo rastas ir paskirstymo velenėlis nebuvo pakeistas nauju. Pašalinus nustatytus gedimus ir klientei sutikus taip pat buvo pakeista vandens pompa į naują ir pagrindinio diržo įtempėjai. Atlikus bandomąjį važiavimą (20 km autostrada Kaunas–Vilnius) nustatyta, jog variklis nebedūmina, automobiliui greitėjant variklio trauka atsistatė. MB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. vasario 5 d. Defektinis aktas Nr. 00-03. Kadangi nustatytas variklio velenėlio gedimas, nusipresavęs velenėlio diržo skriemulys, remontuojant automobilio variklio veleno skriemulį, tuo pačiu buvo pakeista Automobilio variklio alyva, alyvos filtras, diržai ir įtempikliai, aušinimo sistemos skysčio pompa, kuro filtras, oro filtras, generatoriaus sankaba (kuri dėl gedimo skleidė triukšmą), kuro purkštukų sandarinimo gumos ir pats paskirstymo velenėlis iš viso už 584, 00 Eur (2021 m. vasario 25 d. PVM Sąskaita faktūra Nr. PARS5 210225/01).

Kadangi ieškovė galvojo, kad pirminiai duomenys apie variklio trūkumus bus susiję tik su velenėlio defektu (variklis nebuvo ardytas išsamesniam defektų nustatymui), ji neturėjo pagrindo tikėtis, kad automobilio variklis turi daugiau defektų, jokių to požymių nebuvo pastebėta, todėl suremontavus automobilį, jį atsiėmė. Po šio remonto ieškovei pasinaudojus automobiliu apie du mėnesius automobilio variklis vėl sugedo. Automobilis 2021 m. balandžio 2 d. buvo pristatytas į MB „(duomenys neskelbtini)“ remonto dirbtuves. Automobilio gedimą nustatė ir išsamiai jį aprašė MB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. balandžio 6 d. Defektiniame akte 00-04, nurodydama, jog išmetamosios dujos patenka į aušinimo sistemą per pramuštą tarpinę tarp variklio galvutės ir variklio bloko. Tikslu patikrinti prielaidą komisija nusprendžia išardyti variklį nuimant variklio galvutę. Nuėmus variklio galvutę komisija nustatė šiuos automobilio Chevrolet Captiva (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) variklio defektus: išmetamosios dujos j aušinimo sistemą veržiasi per pramuštą tarpinę tarp galvutės ir variklio bloko, ant variklio galvutės matyti išmetamųjų dujų žymės išplautas sandarintojas. Tarpinė sumontuota tarp variklio bloko ir galvutės nėra gamyklinė tai rodo žymėjimas ant tarpinės. Ant variklio galvutės paviršiaus kontaktuojančio su tarpine matyti subraižymai. Pažeista variklio bloko 2 cilindro gilzė, matomi subraižymai ir korozijos žymės. Pagal rastus defektus nustatyta, jog variklis buvo suremontuotas nekokybiškai, nes galvutės plokštuma nešlifuota šlifavimo staklėmis, o tiesiog nušveista švitriniu popieriumi, cilindrų galvutės tarpinė pakeista į pirmo remonto Korėjos gamintojo tarpinę. Variklio cilindro gilzės subraižymai atsirado variklio remonto metu nepašalinus pašalinių medžiagų galimai rūdžių iš cilindro. Galimai yra išsikraipiusi cilindrų galvutės plokštuma bei variklio blokas dėl staigių temperatūros pokyčių (perkaitinimo). Reikalingas cilindrų galvutės bei variklio bloko tolesnis tikrinimas, pagal plokštumų būklę tuomet bus galima pasakyti daugiau apie variklio sudilimo mąstą ir galimai atliktus ankstesnius remontus Komisija rekomenduoja atlikti pilnus variklio sudilimo mąsto matavimus ir tuomet nuspręstų dėl galimybės suremontuoti variklį arba jį pakeisti nauju. Numatomi variklio kapitalinio remonto kaštai 1 800,00 eurų su PVM. Pristačius automobilį pakartotinei apžiūrai ieškovės atstovas R. S. susisiekė su atsakove, pranešė, kad Automobilio variklis vėl sugedo ir siekė taikiai susitarti, dėl kilusios problemos sprendimo. Tačiau atsakovės atstovas pasiūlė kompensuoti ne daugiau kaip 200 Eur, kurie ieškovės pagal nustatytą defektų šalinimo mąstą netenkino.

Atsižvelgiant į tai, atsakovė išnagrinėjo reiškiamas pretenzijas, ir 2021 m. gegužės 24 d. raštu atsakė pirkėjai, kad prieš pirkimą buvo sudarytos visos sąlygos šį automobilį visapusiškai patikrinti, bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus, kas ir buvo padaryta. Ieškovei buvo suteikta visa žinoma informacija apie automobilį (automobilis atgabentas iš užsienio 2021 m. sausio mėnesį, Lietuvoje neeksploatuotas ir neremontuotas). Automobilis praėjo techninę apžiūrą, kurios metu buvo patikrinti techniniai parametrai ir buvo kvalifikuotai patvirtinta, kad automobilis yra tinkamas eksploatuoti. Ieškovė, pirkdama nenaują automobilį (šis automobilis yra 2008 metų, kas nurodyta jo dokumentuose), negalėjo ir negali tikėtis, kad automobilio būklė bus kaip naujo automobilio. Atkreiptinas dėmesys, kad automobilį įsigijo už žemesnę nei rinkos kainą, mokėjo 2 800 Eur, o tokio automobilio kaina, remiantis autoplius.lt portalo duomenimis, yra nuo 3 500 Eur iki 4 500 Eur. Ieškovė raštu informavo, kad automobilį pirmą kartą remontavo 2021 vasario 5 d. Apie gedimus atsakovės neinformavo, tačiau buvo atlikti darbai variklyje. Atsakovei nėra pateikta įtikinama informacija, kad automobilis buvo remontuotas autorizuotame servise, arba kad tai darė atitinkamą kvalifikaciją turintys specialistai, todėl neatmestina, kad būtent toks įsikišimas galėjo turėti neigiamą įtaką tolimesniam automobilio eksploatavimui. Tą patį galima pasakyti ir apie antrąjį remontą 2021 balandžio 6 d. Ieškovė reikalauja grąžinti už automobilį sumokėtą kainą 2 800 Eur, atsisakyti Sutarties ir papildomai sumokėti jai 1 433,67 Eur, arba sumokėti 1 800 Eur variklio remontui. Vėlesnio telefoninio pokalbio metu ieškovės atstovas pranešė, kad ieškovė reiškia tik pirmąjį reikalavimą. Nepaisant to, kad ieškovė neįrodė savo teiginio apie „galimai tyčia paslėptus defektus”, taip pat to, kad automobilis galimai buvo netinkamai remontuojamas, neinformavus atsakovės ir tinkamu laiku nepareiškus pretenzijų, kad automobilis buvo ieškovės valdomas ir eksploatuojamas pusę metų, atsakovė sutinka atsiimti automobilį ir grąžinti ieškovei sumokėtą kainą 2 800 Eur šiomis sąlygomis: automobilio kėbulas turi būti pardavimo dienos stovio, automobilio variklis turi būti surinktas, automobilis turi užsivesti ir važiuoti. Atsakovė atsisako sumokėti ieškovės reikalaujamus 1 433,67 Eur, kadangi mano, kad šis reikalavimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Atsakyme į pretenziją buvo pabrėžta, kad nei pirmą kartą 2021 m. vasario 5 d., nei antrą kartą 2021 m. balandžio 2 d. pardavėjas (atsakovė) nebuvo informuotas apie gedimus ir apie „intervencijas” į automobilio variklį. 2021 m. vasario 5 d. remonto darbai buvo atliekami, kaip nurodo ieškovė, MB „(duomenys neskelbtini)”. Nėra jokių įrodymų, kad nurodyta įmonė yra autorizuotas servisas, kad šioje įmonėje dirbantys darbuotojai yra atitinkamos kvalifikacijos specialistai. Negalima atmesti tikėtinų išvadų, kad būtent toks įsikišimas į automobilio variklį galėjo turėti neigiamą įtaką tolimesniam automobilio eksploatavimui ir gedimui 2021 m. balandžio 2 d. Antrasis automobilio remontas (tiksliau – variklio išrinkimas) taip pat buvo atliekamas toje pačioje įmonėje. Nors ir neįžvelgdamas savo kaltės, pardavėjas geranoriškai sutiko atsiimti automobilį ir grąžinti pirkėjos sumokėtą kainą 2 800 Eur šiomis sąlygomis: automobilio kėbulas turi būti pardavimo dienos stovio, automobilio variklis turi būti surinktas, automobilis turi užsivesti ir važiuoti. Atsakovei, pirkėjai buvo parduotas automobilis, o ne detalių krūva, ir taikant restituciją abi pusės turi grąžinti tai, ką gavo. Šio pasiūlymo ieškovė nepriėmė.

Sekanti pirkėjos (ieškovės) pretenzija buvo pateikta 2021 m. rugsėjo 3 d., t. y. už daugiau kaip 3 mėnesių (netiesa, kad dar viena pretenzija buvo teikiama liepos mėnesį, tokių įrodymų byloje nėra). Joje buvo nurodyta, kad automobilis yra nevažiuojantis, išrinktu varikliu, ir reikalaujama nutraukus sutartį pasiimti išrinktą automobilį arba sumokėti už jo surinkimą, bei ,,kompensuoti automobilio paslėptų defektų šalinimo kaštus, kompensuoti sumas už konsultacijas, už automobilio perregistravimą iš N1 į M1, kompensuoti taršos mokestį, kitas su automobiliu susijusias išlaidas”. 2021 m. rugsėjo 30 d. raštu ieškovei buvo atsakyta į pretenziją ir atsisakyta tenkinti jos nepagrįstus ir neteisėtus reikalavimus.

Kaip paaiškėjo iš ieškovės 2022 m. vasario 9 d. patikslinto ieškinio, automobilio pirkimo procese dalyvavo ne ieškovės „draugas“ (taip buvo apibūdintas automobilio pirkime dalyvavęs R. S. anksčiau pateiktame ieškinyje), o įmonės, su kuria ieškovė buvo pasirašiusi paslaugų sutartį, atstovas, direktorius R. S.. 2019 m. gegužės 7 d. Atlygintinų tarpininkavimo paslaugų sutartimi bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo ieškovei teikti paslaugas „kaip įmanoma rūpestingai bei efektyviai, įskaitant, bet neapsiribojant, paslaugų teikimą pagal visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus ir praktiką, panaudodamas visus reikiamus įgūdžius, žinias.“ Tai reiškia, kad ieškovė jau ieškodama automobilio rėmėsi savo pasirinktais specialistais, jų nuomone ir išmanymu, todėl teigti, kad ieškovė pasitikėjo atsakovo žodžiais ir neturėjo galimybių ir jai nebuvo sudarytos galimybės patikrinti automobilį, yra netiesa.

Atsakovė atsiliepime teigia, kad patikslintame ieškinyje yra rašoma daug netiesos. Netgi apie pirmąją ketinamo pirkti automobilio apžiūrą: iš tiesų pirmą kartą apžiūrint automobilį, automobilis buvo lauko aikštelėje, esant dideliam šalčiui. Automobilis lengvai užsivedė, pirkėjai iš aikštelės išvažiavo bandomajam važiavimui. Netiesa, kad grįžus po važiavimo buvo reiškiamos pastabos dėl blogos traukos, to nebuvo. Taip pat netiesa, kad pardavėjo atstovas tvirtino, jog automobilis „nebekels apskritai jokių rūpesčių“, atvirkščiai, pardavėjo atstovas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad automobilis 13-kos metų, primygtinai rekomendavo nuvykti į servisą ir pakeisti tepalus, filtrus, atlikti tuos darbus, kurie yra nuolat atliekami eksploatuojant automobilį, kadangi pardavėjas nežinojo, kada šie darbai buvo atlikti ankstesnio savininko. Tariantis dėl pirkimo, atsakovės atstovas sumažino prašomą kainą nuo 3 000 Eur iki 2 800 Eur (turint omenyje, kad nesuteikiama garantija), o ieškovės atstovas pageidavo, kad automobilio kategorija būtų pakeista iš N1 į M1, būtų atlikta automobilio techninė apžiūra ir automobilio salonas išvalytas. Potencialiai pirkėjai pavedimu sumokėjus avansą, visa tai buvo padaryta, ir tik tuomet automobilis pirkėjo buvo pasiimtas iš pardavėjo patalpų, kur stovėjo po valymo. Prieš pirkimą ieškovės atstovui buvo suteikta visa turima informacija apie automobilį, taip pat buvo pabrėžta, kad automobilis parduodamas be garantijos, kad jis yra naudotas 13-ka metų, atgabentas iš kitos šalies, pardavėjo neeksploatuotas. Perduodant automobilį, ieškovei buvo perduotos automobilio techninės priežiūros knygelės, gautos iš ankstesnio automobilio savininko. Ieškovės atstovas nepareiškė jokių pageidavimų papildomai patikrinti automobilį jo pasirinktame servise, nekvietė jokių kitų specialistų. Tai reiškia, kad ieškovės atstovas, veikiantis pagal aukščiau nurodytą paslaugų sutartį, pats buvo atitinkamas specialistas, veikiantis „pagal visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus ir praktiką, panaudodamas visus reikiamus įgūdžius, žinias“, kaip tai nurodyta paslaugų sutartyje. Taip pat atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiu, kad iš karto po sandorio sudarymo automobilio padangos buvo tokios blogos būklės, kad reikėjo jas keisti, kadangi automobilio techninės apžiūros metu, kuri buvo atlikta prieš vieną dieną, padangų stovis (kaip ir visas automobilis) buvo nuodugniai tikrinamas, ir buvo patvirtinta, kad važiuoklė, padangos yra tinkamos naudoti. Patikslintame ieškinyje taip pat nurodomi kiti tariamai atlikti darbai, tačiau nepateikiama jokių dokumentų, kurie tai patvirtintų; neįtikėtina, kad buvo būtinybė atlikti tam tikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje nurodytus darbus, pavyzdžiui, pakeisti posūkio lemputes, neveikiant posūkio lemputėms, joks automobilis nepraeitų techninės apžiūros. Be to, padangų servise nurodyti darbai (salono filtrų, lempučių, pakaitinimo žvakių relė, parktroniko daviklio keitimas) neatliekami. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos sąskaitos faktūros negali būti laikomos atliktų darbų ir patirtų išlaidų įrodymu, kadangi šių darbų nurodyta įmonė neatliko, ir ši įmonė pati tai pripažįsta.

Kaip atsiliepime nurodo atsakovė, ieškovė teigia, kad 2021 m. vasario 4 d. buvo „pastebėtas sutrikęs automobilio variklio darbas“, ir automobilis buvo pristatytas į MB „(duomenys neskelbtini)“ remonto dirbtuves. Automobilio savininkės (ieškovės) ir jos atstovo leidimu ir užsakymu automobilio variklyje buvo atliekami darbai (jei tie darbai iš tiesų buvo atliekami), apie tai nieko neinformavus atsakovės. Be to, iš ieškovės pateikto 2021 m. vasario 5 d. defektinio akto Nr. 00-03 akivaizdu, kad buvo atliekami darbai, keičiamos detalės, apie kurių gedimą jokių pastabų nėra („Pašalinus nustatytus gedimus, ir klientei sutikus taip pat buvo pakeista vandens pompa į naują ir pagrindinio diržo įtempėjai“). Svarbu, kad atsakovė nieko nežinojo apie parduoto automobilio remontus iki ieškovės atstovo skambučio balandžio mėnesį (po automobilio išardymo) ir pretenzijos, kuri buvo gauta 2021 m. gegužės 7 d., atsakovo nuomone, automobilio variklio remonto darbus gali atlikti tik kvalifikuoti meistrai, priešingu atveju nekvalifikuotai ir nekokybiškai atlikti darbai gali daryti įtaką tolimesniam variklio darbui.

Atsakovė atsiliepime pažymi, kad patikslintame ieškinyje nurodyta, kad ieškovo pasamdyti meistrai 2021 m. vasario mėnesį nenustatė daugiau automobilio variklio trūkumų, taigi darytina išvada, kad automobilio trūkumų nebuvo, arba jų nebuvo galima nustatyti nesant gedimų požymių ir neardant variklio, todėl savaime suprantama, kad automobilio pardavimo metu atsakovė negalėjo nurodyti trūkumų, kurių nežinojo ir negalėjo žinoti, nes automobilio neremontavo ir variklio neardė. Tuo tarpu ieškovė, pirkdama automobilį žemiau rinkos kainos ir pasirašydama Sutartį, prisiėmė galimą riziką ir atsakomybę.

Atsiliepime teigiama, kad jokių įrodymų, kad atsakovui buvo pranešta apie tai, kad pakartotinai bus ardomas variklis, teismui nepateikta. Kaip jau minėta, apie automobilio gedimą 2021 m. vasario 5 d. ir 2021 m. balandžio 2 d. atsakovas nebuvo informuotas, ir apie tai jam buvo pranešta tik balandžio mėnesį po variklio išardymo ir 2021 m. gegužės 7 d. raštu–pretenzija. Bendraujant telefonu, ieškovės atstovas neieškojo kompromisų, tik kėlė nepagrįstus reikalavimus; tokie pat nepagrįsti reikalavimai buvo keliami ir pretenzijoje.

Atsiliepime atsakovė kategoriškai nesutinka su teiginiu, kad automobilio išmetimo sistema yra sugadinta, DPF filtre pragręžtos angos, gręžiant sugadintas dujų išmetimo sistemos katalizatorius, kadangi dieną prieš parduodant automobilį jam buvo atlikta techninė apžiūra, o atliekant apžiūrą toks automobilio gedimas, pažeidimas neišvengiamai būtų nustatytas, taip pat prieš pardavimą automobiliui buvo atlikta techninė ekspertizė, ir tokio trūkumo nebuvo nustatyta. MB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. vasario 5 d. defektiniame akte Nr. 00-03 nurodyta, kad buvo patikrinta dujų išleidimo sistema, kuri veikė be priekaištų, tuo tarpu MB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. balandžio 6 d. defektiniame akte Nr. 00-04 nurodyta, kad buvo nuimta variklio galvutė, ir išvardyti defektai, tačiau nėra nurodyta apie filtre išgręžtas skyles ir pragręžtą išmetamųjų dujų katalizatorių; bet kuris specialistas patvirtins, kad tokie pažeidimai iš karto matomi nuėmus variklio galvutę, to nepastebėti tiesiog neįmanoma. Teiginiai apie filtre išgręžtas skyles ir pragręžtą katalizatorių buvo pateikti atsakovui tik tuomet, kai ieškovės atstovui tapo aišku, kad negaus iš atsakovo pinigų už abejotinus „remontus“ ir tariamus automobilio „pagerinimus“, netgi pateikiant 2021 m. spalio 19 d. ieškinį teismui, defektinio akto apie filtre išgręžtas skyles ir pragręžtą katalizatorių nebuvo. Tai verčia abejoti tiek ieškovės sąžiningumu, tiek ieškovės atstovo teiginiais apie buvusią faktinę automobilio būklę, tiek ir MB „(duomenys neskelbtini)“ defektiniais aktais. Automobilis, ieškovės tvirtinimu, buvo remontuojamas vasario mėnesį (balandžio mėnesį jis tik buvo išardytas, bet neremontuotas), tačiau jokių pranešimų apie automobilio gedimus ar sutarties nutraukimą atsakovas vasario mėnesį negavo, todėl atsakovas tuo metu neturėjo galimybės pareikšti savo nuomonės. Neinformavusi apie gedimus ir pati nusprendusi remontuoti, ieškovė tuo pačiu prisiėmė sau remonto išlaidas, ir neteko teisės reikalauti tokių išlaidų iš atsakovo.

Atsakovė atsiliepime nurodo, kad pagrindinis automobilio trūkumas yra tai, kad jis yra senas automobilis, naudotas 13-ka metų, taigi savaime suprantama, jog visos automobilio detalės yra atitinkamai susidėvėjusios, tai buvo pabrėžta ieškovei. Visuotinai žinoma ir savaime suprantama, kad toks automobilis gali bet kada sugesti, jokios informacijos apie eismo įvykius pardavėjas pateikti negalėjo, nes jam esant automobilio savininku jokių eismo įvykių nebuvo, automobilio rida buvo nurodyta kartu su pirkimo–pardavimo sutartimi pateiktame techninės apžiūros dokumente. Visiška netiesa teiginys, jog „atsakovo įgaliotas asmuo nurodė ieškovei, kad tikrinti automobilio servise nėra poreikio, nes ji idealios būklės. Taigi atsakovas iš esmės atkalbėjo ieškovę pasinaudoti savo teise įsitikinti automobilio būkle prieš jį įsigyjant“. To tikrai nebuvo. Visiems savaime suprantama, kad 13-ka metų naudotas automobilis negali būti idealios būklės. Netgi jei atsakovė to nesuprato, tą itin gerai privalėjo suprasti pagal paslaugų sutartį veikęs ieškovės atstovas. Pažymima, kad ieškovė naudojosi savo pasirinktų specialistų paslaugomis, ir ieškovės specialistai priėmė sprendimą, tikrinti ar netikrinti perkamo automobilio būklę servise. Pabrėžtina, kad automobilio kaina buvo žemesnė nei rinkos dėl to, kad pardavėjas nedavė pirkėjui jokios garantijos, apie tai buvo pasakyta žodžiu ir parašyta šalių pasirašytoje pirkimo pardavimo sutartyje.

Atsakovė atsiliepime atkreipia dėmesį, kad ji nenaudojo, nevažinėjo automobiliu Chevrolet Captiva, jis buvo nupirktas Belgijoje, parvežtas tralu, pastatytas atsakovės kieme (aikštelėje). Atsakovei būnant automobilio savininke, nebuvo jokių nurodyto automobilio remontų, jokių eismo įvykių ar kitų įvykių, kurie būtų paveikę automobilio būklę, ir apie ką automobilio savininkas privalėtų informuoti pirkėją. Visa informacija pirkėjai buvo suteikta. Taigi atsakovė elgėsi profesionaliai, atsakingai, įvykdė visus savo įsipareigojimus, sutarties sąlygų nepažeidė, todėl automobilio Chevrolet Captiva pirkimo–pardavimo sutarčiai nutraukti nėra teisėto pagrindo.

Atsakovė pasisakydama dėl piniginių reikalavimų atsiliepime nurodo, kad nesutinka su reikalaujamomis sumomis: 152 Eur už automobilio kategorijos iš N1 į M1 pakeitimą, kadangi šias išlaidas ieškovė patyrė savo valia ir savo sprendimu, norėdama pakeisti automobilio kategoriją iš N1 (krovininė) į M1 (keleivinė); atsakovei tokie pakeitimai nebuvo aktualūs, ir ji šių išlaidų nebūtų turėjusi; sumokėtą taršos mokestį 240 Eur, kadangi šį mokestį pirkėja sumokėjo kaip savininkė, įregistruodama automobilį savo vardu; po įregistravimo tuo automobiliu naudojosi, nuvažiavo, kaip nurodo ieškinyje, ne vieną tūkstantį kilometrų (virš 4 tūkstančių km); automobilio padangų pirkimo ir pakeitimo kainą 150 Eur, automobilis buvo parduotas su naudojimui tinkamomis padangomis, ką įrodo atlikta techninė apžiūra, pirkėjos valia buvo pakeisti padangas kitomis, tačiau tai nebuvo būtina, ir tai nėra automobilio pagerinimas; po įsigijimo automobilio privalomojo civilinės atsakomybės draudimo kainą 57,28 Eur ir kasko draudimo kainą 51,50 Eur, tai yra automobilio išlaikymo kaštai (kasko nebūtinas), kurie patiriami naudojant automobilį, o automobilis buvo naudojamas, nenaudojant automobilio, draudimo sutartis automobilio savininkė galėjo nutraukti ir išlaidų nepatirti; papildomai sumokėtus automobilio „pagerinimo“ kaštus ir nuostolius taip pat nesutinka atlyginti, nes automobilio eksploatacinės išlaidos ir remonto išlaidos yra pagerinimas; tepalai, filtrai ir panašiai yra keičiami nuolat, pravažiavus tam tikrą kilometražą (nusipirkus naudotą automobilį, visiems yra rekomenduojama tą padaryti nedelsiant, nes nėra patikimos informacijos, kada tai daryta); remontas atliekamas esant poreikiui, tačiau tai nepagerina automobilio būklės, o palaiko prieš remontą buvusią būklę, be to, po atliktų remonto darbų, pakeistų tepalų, filtrų, padangų ir pan. automobilis buvo eksploatuojamas, nuvažiavo tūkstančius kilometrų, ir tai, kas buvo panaudota, nusidėvėjo; 300 Eur už konsultacijas ruošiant pretenzijas ir ieškinį, ieškovė sumokėjo šias sumas konsultantams, tačiau tuo metu turėjo specialistą, galėjusį suteikti ieškovei tokią paslaugą – UAB „(duomenys neskelbtini)“, su šia įmone buvo pasirašyta paslaugų sutartis, dalis šių lėšų – 200 Eur, buvo mokėta už ieškinio paruošimą, tačiau ieškinys buvo teikiamas iš naujo, ir už naujai paruoštą ieškinį vėl reikalaujamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas; 628 Eur už tariamą automobilio „saugojimą“, neaišku, kas, kur ir kokiu būdu automobilį saugojo: toks reikalavimas buvo pateiktas tik su patikslintu ieškiniu, ir esame įsitikinę, kad tokių išlaidų nebuvo. Sąskaitos, kurias pateikė ieškovė su patikslintu ieškiniu, nepagrįstos jokiomis pradinėmis faktinėmis išlaidomis (išskyrus draudimo kaštus). Keldama reikalavimą atlyginti tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtas išlaidas, ieškovė privalėtų įrodyti, kad tokie mokėjimai realiai buvo atlikti tų paslaugų faktiniam teikėjui (t. y. turėtų būti pateiktos faktinio paslaugų teikėjo išrašytos sąskaitos už paslaugas minėtam automobiliui, ir dokumentai, patvirtinantys atsiskaitymą su paslaugų teikėju). Kaip jau minėta, visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos sąskaitos faktūros negali būti laikomos atliktų darbų ir patirtų išlaidų įrodymu, kadangi šių darbų nurodyta įmonė neatliko, jokie pirminiai dokumentai apie konkrečiam automobiliui patirtas išlaidas nepateikti (2 t., el. b. l. 1-10).

Ieškovė palaikydama patikslinto ieškinio argumentus teismo posėdžių metu papildomai paaiškino, kad 2021 metais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusipirkus ginčo automobilį, su juo nuvyko į automobilių servisą pakeisti diržus, tepalą ir kitas detales, kurias būtina pakeisti įsigijus naują automobilį, siekiant užtikrinti jo tinkamą tolimesnį eksploatavimą. Tuo metu automobilių servise buvo pastebėti ir kiti minėto automobilio gedimai, kurių šalinimai kainavo apie 600 Eur. Pataisius rastus gedimus, ieškovė ir toliau naudojosi šiuo automobiliu, tačiau pavažinėjus ilgiau, po dviejų mėnesių pravažiavus apie 4000 km, automobilis vėl sugedo ir šįkart jau paaiškėjo, kad gedimai rimtesni, sietini su paslėptais variklio defektais. Visais remonto darbais rūpinosi R. S., su kuriuo buvo sudaryta sutartis. Automobilio įsigijimo mažesnę kainą, jos manymu, sąlygojo tai, kad automobilis neturėjo prekinės išlaidos, bet tikrai ne todėl, kad automobilis galimai turėjo gedimų. Praėjus porai mėnesių po pirkimo pardavėjas buvo informuotas apie atsiradusius gedimus. Pardavėjas nesutiko su faktu, kad automobilis turi paslėptų defektų ir pasiūlė 200 Eur už atliktus darbus. Šiuo metu automobilis laikomas MB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių servise, kadangi yra nevažiuojantis, išardytas. Ji kreipėsi pagalbos į R. S. pagalbos perkant automobilį, kadangi jis kaip vyras supranta daugiau nei ji, tačiau ne todėl, kad jis nusimano apie automobilius. Po pirmojo apsilankymo automobilių servise ji atsakovės atstovų neinformavo, kadangi normalu, jog automobilis gali sugesti. Tačiau po antrojo gedimo paaiškėjus, kad remonto reikia rimtesnio dėl paslėptų defektų, netinkamų detalių, ji informavo atsakovę. Juolab, kad atsakovė, pardavinėdama automobilį, deklaravo, jog automobilis defektų neturi. Ji nereiškia pretenzijų dėl automobilio gedimų, kurie yra įprasti automobiliu naudojantis nuolat (guolio, stabdžių kaladėlių keitimas ir panašiai), priešingai, šiuo atveju esantis gedimas susijęs su sąmoningais atsakovės veiksmais, siekiant parduoti automobilį su sugedusiu varikliu. Kadangi ji automobiliu eksploatuoti negali, todėl ir prašo grąžinti investuotus pagerinimus į automobilį. Automobilį pirko iš atsakovės vien dėl to, kad tai juridinis asmuo, profesionalas, žinantis, ką jis parduoda, todėl pirkimas iš atsakovės atrodė patikimas.

Ieškovės atstovas advokatas Jonas Bložė teismo posėdžio metu, palaikydamas patikslinto ieškinio reikalavimus, papildomai paaiškino, kad atsakovė, kaip profesionali automobilių pardavėja, automobilio pardavimo skelbime nenurodė visų automobilio defektų. Atsakovė, sudarydama pirkimo–pardavimo susitarimą, elgėsi nesąžiningai, susitarime yra nesąžiningų nuostatų, kurios iš esmės naikina atsakovės civilinę atsakomybę. Atsakovės prašomos taikyti restitucijos sąlygos ieškovės atžvilgiu taip pat yra nesąžiningos, kadangi jas išpildžius, ieškovė vėl patirtų papildomas išlaidas. Baigiamųjų kalbų metu (baigiamoji kalba prijungtą prie bylos medžiagos), ieškovės atstovas advokatas Jonas Bložė pažymėjo, kad ieškovės ir atsakovės sudaryta Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis ir iš jos kilęs ginčas vertintinas per vartojimo santykius reglamentuojančias teisės normas. Atsakovė turėjo pareigą byloje įrodyti, kad pardavė sutarties sąlygas atitinkančią transporto priemonę, sandorio sudarymo metu nebuvo paslėptų trūkumų, kurie išaiškėjo dviejų savaičių laikotarpyje ir kad šių trūkumų atsiradimą lėmė kalti ieškovės veiksmai (pvz. netinkamas eksploatavimas ar kt.), o tą padaryti atsakovė turėjo visas procesines galimybes, pavyzdžiui, nesutikdamas su ieškiniu, pati prašyti teismo skirti automobilio techninę ekspertizę, teikti kitus rašytinius įrodymus ir taip toliau. Byloje 2023 m. spalio 10 d. apklaustas liudytojas V. J., atsakovės darbuotojas nurodė, kad jis pats ginčo automobilį nupirko, tačiau prieš pirkdamas jo netikrino tik apžiūrėjo vizualiai. Teigė, kad neva automobilius prieš pardavimą pristato į servisą ir patikrina. Tačiau negalėjo patvirtinti, ar ginčo automobiliui šį procedūra buvo atlikta, taip pat negalėjo pateikti tai patvirtinančių įrodymų. Atsakant į klausimą, kuo pasireiškia įsitikinimas, kad parduodamas automobilis buvo tvarkingas liudytojas nurodė, kad yra serviso knygutė, atlikta techninė apžiūra ir vizualiai įvertinta automobilio būklė. Tokie atsakovės, kaip profesionalaus pardavėjo, veiksmai siekiant parduoti įsigytą automobilį vertintini kaip itin didelis nerūpestingumas ir neatsargumas. Todėl atmestina atsakovės pozicija, kad automobilis buvo techniškai tvarkingas jo pardavimo ieškovei metu, nes tinkamą techninį stovį niekaip negali patvirtinti tik tokie požymiai kaip išorinė išvaizda, kad jis užsiveda ir atliekant bandomąjį važiavimą, ar nesigirdi kažkokių pašalinių garsų. Pirkimo–pardavimo sutartyje atsakovė nenurodė jokių automobilio trūkumų, taip patvirtindama ir garantuodama pirkėjui parduodamo daikto kokybę. Priešingai pažymėjo varnele „Trūkumų nėra“. Byloje nustatyta, kad atsakovė automobilio skelbime nenurodė jokių automobilio trūkumų, skelbime automobilis aprašomas kaip labai tvarkingas, kas sukurią itin gero stovio automobilio įspūdį pirkėjams. Prieš sudarant pirkimo pardavimo sutartį atsakovės atstovas taip pat nenurodė jokių automobilio trūkumų. Pažymėtina, kad pirmosios apžiūros metu deganti išmetamųjų dujų sistemos įspėjamoji lemputė indikavo tam tikrą klaidą, t. y. galimą DPF filtro užsikišimą. Atsakovės atstovas patvirtino, kad prieš perduodant automobilį ieškovei šį trūkumą suremontuos. Taigi, atsakovė, kaip verslininkas užsiimantis automobilių prekyba, neatskleidė visos eilės paslėptų trūkumų, nurodytų defektiniuose aktuose, ieškovei. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad jeigu ji būtų žinojusi apie vėliau nustatytus paslėptus trūkumus, šio automobilio nebūtų pirkusi. Pabrėžtina, kad kaip jau minėta anksčiau, automobilį ieškovė įsigijo iš automobilių prekyba besiverčiančios atsakovės, kuri yra privatus juridinis asmuo, kas eiliniam pirkėjui jau automatiškai sudaro patikimo pardavėjo įspūdį, todėl natūralu ir visiškai suprantama, kad ieškovė pasitikėjo atsakovės įgalioto asmens paaiškinimais, skelbimo nuoroda, jog automobilis turėjo būti tvarkingas ir jo papildomai tikrinti nebuvo būtina. Ieškovei įstatymas nenumato pareigos profesionaliai tikrinti automobilį, be to, ieškovė, nei neturi reikiamos kvalifikacijos, o be to, automobilio trūkumai buvo tose vietose, kuriose eilinis pirkėjas nebūtų galėjęs to nustatyti (t. y. paslėpti, neakivaizdžiai matomi). Be kita ko, ne ieškovei nusipirkti, o pačiai atsakovei kyla pareiga parduoti tinkamos kokybės daiktą. Pažymėtina, kad kaip ne kartą minėta, atsakovė užsiima automobilių prekyba, t. y. perka automobilius ir juos parduoda Lietuvoje, taip gauna pelną. Atsakovė be pelno siekimo turi užtikrinti, kad jo kaip ūkio subjekto vykdoma veikla atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, o tai reiškia, kad atsakovė turi veikti sąžiningai. Iš atsakovės atsiliepimo galima daryti prielaidą, jog atsakovė prekiauja automobiliais jų visiškai netikrindamas ir mano, jog tai paties pirkėjo rūpestis. Būtent šalių sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties nuostatos nesąžiningai ir nepagrįstai apriboja ieškovės, kaip vartotojo, teises, iš viso šios nuostatos yra deklaratyvios jau net spausdintuvu iš anksto atspausdintas tekstas, todėl, atsižvelgiant į tai, jog šalių pirkimo–pardavimo sutarčiai taikomos vartojimo sutarčių sąlygos, ieškovė teismo prašo ex officio pripažinti šalių sudarytos 2021 m. sausio 29 d. Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas: „Pirkėjas, suprasdamas, kad perka naudotą transporto priemonę, privalo įdėmiai ją apžiūrėti, pats arba autorizuoto automobilių serviso paslaugomis įvertinti transporto priemonės techninę būklę. Pirkėjas, pasirašydamas šią Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtina, kad: 1) su transporto priemonės aprašymu, būkle ir defektais yra susipažinęs ir su jais sutinka; 2) supranta bei prisiima visą rizika ir atsakomybę. susijusią su galimai nematomais ir nenustatytais transporto priemonės trūkumais bei gedimais; 3) sutinka, kad paaiškėjus tokiems gedimams po įsigijimo, transporto priemonės kaina nebus tikslinama ir iš Pardavėjo nebus reikalaujama jokių nuostolių atlyginimo “ nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo jos sudarymo momento (lot. ab initio). Susiklosčius tokiai situacijai, kai ieškovei sudarant Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį esminiai automobilio defektai nuo jos buvo nuslėpti, o net jei kai kurie (eliminuojant atsakovės išgręžtos išmetimo sistemos trūkumus) ir nenuslėpti tyčia, tačiau atsakovė bet kuriuo atveju neužtikrino parduodamos Transporto priemonės kokybės reikalavimų, kas sudaro pagrindą daikto trūkumus laikyti esminiu sutarties pažeidimu. Automobilio nustatytų defektų konstatavimas yra įrodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Defektiniais aktais su priedais. Specialistai konstatavo visa eilę esminių variklio trūkumų, įskaitant bet neapsiribojant nekokybiškai atliktu ankstesniu variklio remontu. Atsakovė jokiais rašytiniais įrodymais byloje šių specialistų išvadų (dėl defektų, dėl remonto kainos) nepaneigė. Galimi variklio trūkumų požymiai paaiškėjo nuvažiavus 482 km. po 7 dienų nuo automobilio įsigijimo. Liudytojas M. K. 2023 m. spalio 25 d. posėdyje nurodė, kad: a) su taip „suremontuotu“ varikliu galima važiuoti tačiau labai ribotą laiką; b) kad Belgijoje toks variklio remontas kainuotų nuo 4 iki 5 tūkstančių eurų, todėl nėra racionalu tokį remontą atlikti tokiam automobiliui; c) pirmas UAB „(duomenys neskelbtini)“ remontas negalėjo niekaip įtakoti antrame defektiniame akte konstatuoto variklio gedimo; d) kad paprastas pirkėjas tokio defekto negalėjo pastebėti prieš pirkdamas; e) kad su pragręžtu katalizatoriumi negalima pareiti techninės apžiūros; f) kad automobilio naudojimas su užsikimšusiu katalizatoriumi gali įtakoti nustatytą variklio gedimą; g) kad net ir laikant išardytą automobilio variklį patalpose, per bylos nagrinėjimo laiką variklio būklė būtų tokia pati. Pažymėtina, kad atsakovė pardavė automobilį, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, yra ne tik techniškai netvarkingas, tačiau jis ieškovei jį įsigyjant buvo su pragręžtu (nepaneigta, kad tas atlikta pačios atsakovės) kietųjų dalelių filtru ir katalizatoriumi, kas reiškia, kad automobilis negali praeiti techninės apžiūros. Šiuo aspektu atsakovė iš viso vengė pasisakyti bylos nagrinėjimo metu, šių aplinkybių neneigė, kaip ir galimų tokio sugadinimo ištaisymo išlaidų. Atsakovės atsiliepime įvardinti teiginiai, kad techninė apžiūra atlikta dieną prieš pardavimą, sąlygoja neva tai automobilis neturėjo trūkumų, atmestini. Kad automobilis negali gauti teigiamos techninės apžiūros ataskaitos turėdamas nustatytus trūkumus patvirtino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai bei atsakovės kviestas liudytojas V. G. (dirbęs techninių apžiūrų centre), kuris 2023 m. vasario 23 d. posėdyje (nuo 11:13 val.) patvirtino: a) kad byloje konstatuotų variklio defektų pastebėti pirkėjas negali; b) kad automobilio dūmingumas atliekant techninę apžiūrą buvo „ant ribos“, c) kad išmetimo sistemos tinkamumas tikrinamas tiesiog klausant garsus. Taigi, atsakovės argumentai neva daiktas atitiko kokybės reikalavimus, nes turėjo techninę apžiūrą yra atmestini formuojama teismų praktika bei byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsakovė neteikė į bylą jokių įrodymų paneigiančių: UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvadas; UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytą defektų šalinimo kaštų kainą; kad defektai atsirado dėl netinkamai ieškovės (jos pasirinkto serviso) atlikto remonto; kad defektai atsirado dėl netinkamo ieškovės automobilio eksploatavimo; kad defektai atsirado dėl natūralaus nusidėvėjimo. Atsakovė neprašė skirti teismo ekspertizės ir nepateikė įrodymų dėl jos negalimumo. Atsakovė neinicijavo (dalyvaudama pati ar pasitelkdama specialistus) netgi automobilio, jo detalių apžiūros per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį. Visi atsakovės atsikirtimai į ieškovės rašytinius įrodymus byloje remiasi tik atsakovės (jos atstovo V. J.) parodymais bei atstovaujančių teisininkų nuomone. Teismui priimant sprendimą prašytina atkreipti dėmesį į atsakovo į bylą pateiktas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės ieškinys pateiktas 2021 m. spalio 25 d. Iki 2023 m. balandžio 3 d. atsakovę atstovavo advokatė Dalia Barkauskienė (šiai atstovei patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pateiktos į bylą). Per ši laikotarpį byloje buvo pateikti du atsiliepimai į ieškinį, vyko 7 posėdžiai, kuriuose atsakovei atstovavo advokatė Dalia Barkauskienė. Atsakovė 2023 m. kovo 31 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokato padėjėja Marija Stonyte-Dargužiene. Buvo pateikti nauji įrodymai dėl šios atstovės bylinėjimosi išlaidų (2 400 Eur už susipažinimą su byla, 3 260,95 Eur už kitas (15 val. neidentifikuotiems posėdžiams) paslaugas, 931,70 Eur pasikartojantys darbai dėl posėdžio ir baigiamųjų kalbų 7 val. Viso 6 592, 65 Eur. Ieškovės vertinimu šios išlaidos viršija faktinį sugaištą laiką, kai kurios paslaugos nepatenka tarp priteistinų bylinėjimosi išlaidų, ir viršija maksimalius leistinus dydžius (arba juose nenumatytos) nustatytus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme, todėl jos turėtų būti mažintinos. Apibendrinant konstatuotina, kad atsižvelgiant į atsakovės elgesį iki sutartiniuose santykiuose, jos nebendradarbiavimą, šalių ir liudytojų paaiškinimus, ieškovės pateiktus specialistų įrodymus apie esminius automobilio defektus, jų šalinimo kaštų neproporcingumą lyginant su automobilio kaina, neįrodytą ieškovės kaltę dėl defektų atsiradimo, ieškovė pasirinko tinkamą savo teisių gynimo būdą, jos ieškinio reikalavimai yra pagrįsti ir įrodyti, todėl ieškinys tenkintinas visa apimtimi bei iš atsakovės priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovės atstovė advokatė Dalia Barkauskienė teismo posėdžio palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, papildomai paaiškindama, kad ieškinyje minimą automobilį atsakovė įsigijo Belgijoje, į Lietuvą atvežtas 2021 m. sausio mėnesį, kai pranešimas apie jo pardavimą atsakovės internete paskelbtas dar gruodžio mėnesį. Atsižvelgiant į tai, R. S. pirmą kartą atvykęs į vietą pasižiūrėti automobilį, jo nerado, nes paprasčiausiai automobilis dar nebuvo atgabentas į Lietuvą. Sekantį kartą atvykęs R. S. automobilį rado stovintį lauko aikštelėje, jį užvedus, vedėsi lengvai, todėl ieškovė su R. S. ir įsigijo. Atsakovė jokių remonto darbų minėtam automobiliui neatliko. Ieškovei atsakovės darbuotojai ne kartą pabrėžė, kad automobilis parduodamas be garantijos, kadangi jis yra trylikos metų senumo. Pardavimo metu automobilis buvo papildomai apžiūrėtas, išvalytas ir atiduotas ieškovei. Automobiliui dieną prieš pardavimą buvo atlikta techninė apžiūra, kas rodo, kad automobilis buvo tinkamas eksploatuoti. Ieškovė pasirašė sąlygas, kurių pagrindu ji įsigijo minimą automobilį. Atsakovės darbuotojai informavo ieškovę, kad įsigijus automobilį pakeistų būtinus dalykus, t. y. diržus, tepalus ir panašiai. Ieškovės pasirinkti meistrai savo nuožiūra automobilį tvarkė, kai atsakovė nebuvo informuota nei apie atliktus darbus, nei jų būtinumą. Todėl šiuo atveju atsakovė nesutinka su reikalavimu dėl atlyginimo už atliktus darbus, kai jai net nežinoma, kokie darbai atlikti ir ar tikrai jie buvo būtini. Pažymėtina, kad atsakovė buvo informuota apie automobilio blogą techninę būklę tik po variklio išardymo. Atsakovei kyla neaiškumų, kodėl iki tol ieškovė nesikreipė dėl automobilio gedimų. Taip pat abejotina dėl ieškovės pasirinktų meistrų kompetencijos, dėl ko automobilio pirminiai remonto darbai galėjo nulemti sekančius jo gedimus. Atsakovė prašydama grąžinti pilnai surinktą automobilį, kadangi ji pardavė pilnos komplektacijos važiuojančią transporto priemonę, todėl pagal restitucijos taisykles, tokį automobilį ir prašė ieškovės grąžinti. Nesutinkama su papildomų išlaidų atlyginimų, tokių kaip padangų, tepalų, filtro, lempučių keitimus, kategorijos pakeitimą, draudimo mokesčiu, nes tai tiesiogiai susiję su realiu transporto priemonės eksploatavimu. Atsakovė reagavo į visas ieškovės pretenzijas laiku ir argumentuotai.

Atsakovės atstovė advokato padėjėja Marija Stonytė-Dargužienė baigiamųjų kalbų metu (baigiamoji kalba prijungtą prie bylos medžiagos) pažymėjo, kad 2021 m. sausio 29 d. ieškovė iš atsakovės įsigijo naudotą (t. y. pagamintą 2008-03-21 d., taigi, pirkimo metu jau net 13 metų senumo) automobilio Chevrolet Captiva. Byloje dėl to ginčo tarp šalių nėra. Byloje nėra ginčo ir dėl to, jog ieškovei prieš sandorio sudarymą buvo suteikta visa atsakovei žinoma informacija apie šio automobilio amžių, jo būklę, automobilio įsigijimo aplinkybes (automobilis įsigytas iš Belgijos ir netrukus parduotas Lietuvos Respublikoje), vietą ir laiką, taip pat atsakyta į visus galimai būsimos pirkėjos (t. y. ieškovės) pateiktus klausimus. Byloje taip pat nėra tarp šalių ginčo ir dėl to, jog atsakovė dar prieš minėtojo sandorio sudarymą ne tik kad išsamiai informavo būsimą pirkėją (t. y. ieškovę) ir jos draugą – atstovą (kaip vėliau paaiškėjo R. S.) apie automobilio būklę, bet ir siūlė ketinamą (svarstomą) įsigyti transporto priemonę – automobilį – patikrinti bet kuriuo ieškovei tinkamu metu bet kuriame ieškovės nuožiūra pasirinktame servise Lietuvos Respublikoje. Tokį siūlymą, kaip liudytojo V. J., jis teikė ieškovei ne kartą, tai patvirtino ir kitas liudytojas byloje R. S.. 2024 m. sausio 23 d. teismo proceso metu R. S. informavo teismą, jog patikrinti automobilio būklės papildomai jis nematęs prasmės. Atsakovės įgalioti asmenys suteikė ieškovei ir jos draugui atstovui R. S. neribotą galimybę pasiimti transporto priemonę iš atsakovės aikštelės, ja važiuoti norimą atstumą, manevruoti, t. y. išbandyti visas technines, funkcines ir kitas ketinamos įsigyti transporto priemonės galimybes, įsitikinti automobilio tinkamumu ieškovei ar priimti sprendimą šios konkrečios transporto priemonės (automobilio) neįsigyti. Šalys po to, kai ieškovė kartu su savo draugu (kaip vėliau paaiškėjo – automobilio parinkimo, ketinamo pirkti automobilio būklės į vertinimo, jo įsigijimo paslaugas ieškovei teikiančiu jos draugu ir atstovu R. S.) pasivažinėjo automobiliu norimą laiką (trukmę), išbandė automobilį, nusprendė, jog automobilis tinkamas ir jog nėra reikalo ieškovės sąskaita darkart tikrinti transporto priemonės ieškovės nuožiūra pasirinktame servise (nors tokią opciją kaip ir kitiems bet kokiems savo klientams – transporto priemonių pirkėjams, taip ir ieškovei – atsakovė siūlė). Šalys po ieškovės sprendimo automobilį įsigyti, sutarė, jog galutinė ketinamo ieškovės pirkti automobilio kaina bus 2 800,00 Eur, o atsakovė pasirūpins, kad ieškovės sąskaita automobilio kategorija būtų pakeista į M1. Toks susitarimas dar kartą patvirtina, jog prieš įsigydama transporto priemonę (ginčo automobilį), ieškovė viską labai gerai apsvarstė ir į vertino ne tik automobilio kainą, būklę, metus, bet vertino net ir automobilio kategoriją (bei paprašė ją pakeisti). Liudydamas šioje byloje R. S. nurodė esąs apie automobilius labai daug informacijos turintis asmuo, puikiai išmanantis automobilių techninę būklę, turintis daug patirties, ilgus metus šioje srityje (konsultavime dėl transporto priemonės įsigijimo) veikiantis bei teikiantis (per savo įmonę) tarpininkavimo paslaugas klientams įsigyjant, ketinant įsigyti transporto priemones iš pardavėjų. Taigi, R. S. automobilio įsigijimo metu veikė kaip profesionalas, teikiantis ieškovei mokamas paslaugas transporto priemonės įsigijimo metu (tą patvirtina ir pačios ieškovės į bylą pateikta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)”). Nepaisant to, R. S. negalėjo teismui atsakyti, dėl ko reikėjo 2021 m. vasario 5 d. keisti automobilio vandens pompą, kaip vandens pompos galimai netinkamas, nekokybiškas pakeitimas MB „(duomenys neskelbtini)” servise galėjo daryti tiesioginę įtaką variklio perkaitimui, ką reiškia jo paties valdomos ir atstovaujamos bendrovės (UAB „(duomenys neskelbtini)”) 2021 m. vasario 25 d. ieškovei pateiktoje sąskaitoje nurodoma eilutė „1 variklio galvutės remontas Darbas”. Todėl, atsakovės nuomone, liudytojo R. S., kaip asmens, tariamai išmanančio apie automobilius ir jų remontą, teiginiai vertintini kritiškai, ypač atsižvelgiant į tai, jog jis – ieškovės draugas (ką ieškinyje nurodo pati ieškovė). Teikdamas paslaugas ieškovei, R. S., nuo pat pirmosios akimirkos atvykęs kartu su ieškove ir kartu išbandę automobilį, nusprendė nepasinaudoti atsakovės siūloma automobilio patikros bet kuriame ieškovės pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame servise opcija, o įsitikinęs automobilio tinkamumu, į vertinęs jo dokumentaciją, automobilio būklę į vertinęs tiek vizualiai, tiek ir bandomojo važiavimo metu, nusprendė rekomenduoti ją įsigyti, nepaisant jos amžiaus (13 metų). Kaip teisingai patikslintame ieškinyje nurodo pati ieškovė, automobilių prekybos portale www.autoplius.lt. skelbime Nr. A13581875, buvo atsakovės nurodyta, kad parduodamas automobilis yra be defektų. Tai tik dar kartą patvirtina byloje esančius atsakovės teiginius, jog automobilio pardavimo metu automobilis buvo be atsakovei žinomų defektų ir (ar) faktinių transporto priemonės defektų, kurie galėjo bet kaip įtakoti naudojimąsi transporto priemone, t. y. automobilis vedėsi, atliko savo tiesioginę funkciją, nebuvo jokių pašalinių garsų ar problemų, automobilis važiavo. Iš viešai prieinamų duomenų konstatuotina, jog atsakovė yra ilgus metus rinkoje veikiantis verslas, ne kartą pelnęs ir apdovanojimus. Atsakovei kaip itin gerą reputaciją rinkoje turinčiam rinkos dalyviui, jokia logika negali būti reikalinga „klastoti” (kaip kad perfrazuojant teigia ieškovė ir su ieškove tiesiogiai susiję jos liudytojai byloje: M. K. ir M. G.) 13 metų senumo transporto priemonės dokumentus, „atsukinėti ridą” (tokią poziciją byloje buvo išsakė minėtojo serviso MB „(duomenys neskelbtini)” darbuotojas M. K., M. G.), atlikti kitus ieškovės tiesiogiai ir netiesiogiai inkriminuojamus veiksmus, parduodant ieškovei transporto priemonę už 2 800,00 Eur. Juo labiau, kad absoliučiai jokių įrodymų, kurie nors menkiausia dalimi pagrįstų tokius ieškovės samprotavimus, nėra. Anot ieškovės, ginčo automobiliu per kelias dienas pravažiavus 482 km, 2021 m. vasario 4 d. pastebėtas sutrikęs automobilio variklio darbas, t. y. anot ieškovės „variklis pradėjo skleisti nebūdingą garsą, sumažėjo jo galia, padidėjo dūmingumas iš išmetamosios sistemos”. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė, nebūdama profesionali mechanike, tiksliai žino, kiek kilometrų ji nuvažiavusi automobiliu, kada tiksliai atsiradęs „nebūdingas” garsas ir padidėjęs dūmingumas. Sutiktina, kad ne kiekvienas paprastas transporto priemonės valdytojas (vairuotojas) galėtų apskritai įvardinti tokią sąvoką kaip „padidėjęs dūmingumas”. Galimai paprastas vidutinis vartotojas kalbėtų apie „keistą garsą”, „kažkas kažkur ūžia”, „neaišku, kas yra”, tuo tarpu ieškovė kalba specifiniais, paprastai vartotojai nebūdingais terminais, deklaruodama tuo pačiu, jog ji yra apie automobilius neišmananti vartotoja/ vairuotoja. Taigi, „padidėjus dūmingumui iš išmetamosios sistemos”, kaip nurodo ieškovė, ieškovė automobilį pristatė patikrinimui į MB „(duomenys neskelbtini)“ remonto dirbtuves, nes šias dirbtuves jai rekomendavęs jos draugas R. S.. Remonto dirbtuvių reputacija ieškovė nesidomėjusi, pasitikėjusi draugu R. S.. R. S. gi šias dirbtuves rekomendavęs jo sūnus, dirbtuvėmis ir jų reputacija liudytojas taip pat, kaip teigė teismo posėdžių metu, jis nesidomėjęs. Reikėtų atkreipti dėmesį į ieškovės teiginį: „automobilį pristatė”. Kaip liudijo pati ieškovė byloje – automobiliu į dirbtuves (MB „(duomenys neskelbtini)”) ji atvažiavusi visus kartus, t. y. automobilis važiavo (jį buvo galima užvesti, juo judėti, pasiekti iš taško A norimą tašką B vairuojant). Ieškovė akcentavo teismo proceso metu, jog automobilis nebuvo sustojęs, juo buvo galima manevruoti, judėti, automobilis vesdavosi, o apie galimas problemas ieškovė pastebėjusi praėjus 2 (dviem) mėnesiams po to, kai automobilio variklis jau buvo kartą remontuotas servise MB „(duomenys neskelbtini)”, nepranešus apie tokį variklio remontą pardavėjui (atsakovei), ir, iš ieškovės teiginių: “<...> pakėlusi Automobilio kapotą pastebėjo bėgantį „tosolą”. Liudydama byloje ieškovė nurodė pasirinkusi šią itin prastos reputacijos įstaigą (t. y. viešai prieinami duomenys, kurių nereikia į rodinėti, randami kad ir per www.rekvizitai.lt įvedus „(duomenys neskelbtini)” pavadinimą, kai iš 100 proc. 98 proc. atsiliepimų apie šio serviso darbą taisant automobilių variklius yra itin blogi) dėl to, kad MB „(duomenys neskelbtini)” dirbtuves jai rekomendavęs jos sutartinis partneris ir draugas R. S.. Kitų opcijų ieškovė teigia net nesvarsčiusi, t. y. pasitikėjusi R. S. ir pasirinkusi liaudyje kaip įprasta vadinti „garažiukus” (t. y. jokių sertifikatų, leidimų, licencijų, konkrečių automobilių markių atstovybių filialų statusų neturinčias neaiškios reputacijos remonto dirbtuves). O šiose dirbtuvėse ginčo automobilį be atsakovės žinios išardžius iki nevažiuojančios transporto priemonės būklės – surinkti atgalios automobilį ir grąžinti atsakovei ieškovė nepanorusi. Kaip paaiškėjo byloje iš šiose remonto dirbtuvėse automobilį ardžiusių asmenų liudijimų (įrodymai byloje), šie asmenys neturi jokių tokiam specifiniam veiksmui, taisant automobilius, o konkrečiai – variklio „galvos” ardymui – reikalingų sertifikatų, išsilavinimo, know–how. Jie tiesiog ardė, nes manė esant reikalinga („problema turbūt galvoje“). O vėliau nebesugebėjo automobilio surinkti atgal į tokią būklę, jog transporto priemonė važiuotų (kad ir skleisdama „neįprastą garsą”). Negebėjimą surinkti variklio „galvos” šie asmenys grindė tokio darbo kaštais (neva, per brangu automobilį vėl surinkti, jog šis vėl važiuotų) ir reikalavo atsakovę be jos žinios dar 2021 m. vasario 5 d. jau kartą remontuotą (t. y. keista vandens pompa, remontuotos „variklio dalys” (2024 m. sausio 23 d. pakartotinis R. S. liudijimas teismo posėdyje) ir 2021 m. balandžio 6 d. visai išardytu ir nebesurinktu varikliu paliktą išardytą automobilį pasiimti bei padengti ieškovės išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, jog neatitinka net ir ieškovės tariamai patirtas išlaidas pagrindžiantys dokumentai, t. y. datos sąskaitose, sumos (2021 m. vasario 3 d. ir 2021 m. vasario 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)” sąskaitos). Pvz., 2021 m. vasario 3 d. datuojamoje sąskaitoje Nr. PARS5 210203/01 nurodoma, jog bendrai 610,42 Eur yra vieni darbai (padangų įsigijimas, keitimas), tuomet 2021 m. vasario 5 d. atsiranda defektinis aktas ir tik 2021 m. vasario 25 d. tarpininkas (R. S.) teikia ieškovei apmokėti sąskaitą dėl „variklio galvos ardymo darbų”. Byloje nėra pateikta ir šių sąskaitų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų (įrodymų), tai yra nėra į rodymų, jog šiuos nuostolius ieškovė apskritai patyrė. Įdomi detalė (iš ieškovės 2024 m. sausio 18 d. pakartotinės apklausos), jog ir ieškovė, tiksliai ir iki smulkmenų žinodama, kada ir kiek kilometrų ji nuvažiavusi prieš 2,5 metų automobiliu, netgi prisimindama kelionių maršrutus, mintinai cituodama, kas ir kada buvo remontuota automobiliui, negalėjo atsakyti į klausimą, kada atsiskaitė ir ar apskritai atsiskaitė su savo atstovu – UAB „(duomenys neskelbtini)”. Juo labiau, kad MB „(duomenys neskelbtini)” direktorius M. G., duodamas parodymus byloje, liudijo, jog jis faktiškai nematęs pats automobilio variklio „galvos”, o nurodymą automobilio variklį ardyti davęs M. K. tiesiog telefonu, nes šiuo klausimu dirbęs darbuotojas M. K. manęs, jog taip daryti reikia. M. G. liudijimas teismo proceso metu: „reikia, tai ardom“. Dar daugiau, direktorius liudijo, jog jis net ne transporto priemones taiso, remontuoja, o važinėja su užsakymų paieška, perka detales, įsigytas detales pristato į servisą (t. y. dirba kurjerio darbą), nešioja detales parodyti aktus rašančiai savo draugei (nieko bendra neturinčiai su inžinieriniu – mechaniniu išsilavinimu, transporto priemonių remonto darbais). Toks lengvas neprofesionalus dirbtuvių chaosėlis, kurio pasėkoje atsakovė yra kaltinama atlikusi automobilio atžvilgiu veiksmus, kurių niekada neatliko ir dėl kurių atlikimo byloje nėra ieškovės pateikta jokių įrodymų. Juo labiau, kad nei pati ieškovė, nei su MB „(duomenys neskelbtini)” susiję asmenys nėra į bylą pateikę jokių įrodymų apie tai, jog tokios naujos detalės kaip vandens siurblys apskritai buvo pirktos (nėra pridėta įsigijimo čekių, nenurodytas pardavėjas). Galimai į automobilį buvo sumontuotas senas (dėvėtas) vandens siurblys. Nors M. G. teigia pats pasirašęs visus automobilio aktus, akivaizdžiai dokumentuose skiriasi tiek patys parašai, tiek ir jų stilistika. Kai kuriuose dokumentuose yra tik vienas parašas, kituose – du parašai tame pačiame dokumente tame pačiame puslapyje viršuje ir apačioje. Susidaro įspūdis, jog ne tik automobiliai šioje MB „(duomenys neskelbtini)” remontuojami (ardomi) iki „nevažiuojančios transporto priemonės” būklės, bet ir dokumentaciją tvarko, pasirašo, kas ir kada kam bei kaip išeina. Arba, neatmestina galimybė, jog tokie aktai “gimė” jau po to, kai antro variklio remonto metu dirbtuvėse (MB „(duomenys neskelbtini)”) nepavyko ištaisyti pirmojo remonto metu atliktų Automobilio variklio remonto darbų trūkumų. Paprastam vartotojui (neišmanančiam apie automobilius, jų remontą, servisus, etc.) įvedus į internetą (net labai specifiškai neieškant) šios MB „(duomenys neskelbtini)” duomenis ir vykdant užklausą, gaunami vien tik neigiami rezultatai, t. y. teikiami itin prasti atsiliepimai apie šias remonto dirbtuves. Analogiškai esamai byloje nagrinėjamai situacijai, netgi viename iš atsiliepimų aptariama identiška situacija esamai – kai MB „(duomenys neskelbtini)” darbuotojai, išardę automobilio variklio „galvą”, jos sudėti taip, kad išardytoji transporto priemonė tinkamai veiktų, nebesugebėję. Akivaizdu, jog ši informacija buvo ar galėjo būti žinoma ir ieškovei kaip atidžiai pirkėjai, tačiau ji į tai nekreipusi jokio dėmesio, savo neatidumu (neveikimu, kito – sertifikuoto – serviso neieškodama), pati sau ir sukėlė žalą, kurios atlyginimo nepagrįstai reikalauja iš atsakovės, tariamai neva netinkamai remontavusios automobilį (nors tokių į rodymų byloje nėra). Remiantis šių visų aplinkybių ir į rodymų visetu, darytina išvada, jog dėl tokios automobilio techninės būklės, kokioje šių rašytinių į rodymų teikimo metu yra transporto priemonė, yra kalta tik pati ieškovė. O konkrečiai: ieškovė, neinformavusi atsakovės, be atsakovės žinios ir, ar sutikimo remontavo automobilio variklio galvą, keitė vandens pompą (techniškai – siurblį arba vandens siurblį), tiesiogiai sąlygojančią iš variklio darbą, 2021 m. vasario 5 d.; pakartotinai ieškovė, vėlgi, jokia forma niekaip neinformavusi atsakovės, be atsakovės žinios ar sutikimo, remontavo automobilio variklio galvą, ko pasėkoje automobilis nebeužsiveda, nebevažiuoja (išardė automobilį (jo variklį) taip, jog jo sudėti atgal ieškovės pasirinkta MB „(duomenys neskelbtini)” nebesugebėjusi) – 2021 m. balandžio 6 d.; po automobilio variklio „galvos” išardymo iki tokios būklės, jog transporto priemonė jokia forma nebegalėjusi važiuoti, ieškovė netenkino atsakovės prašymo grąžinti jai važiuojančią transporto priemonę, nesikreipė į kitą kvalifikuotą įstaigą – sertifikuotą servisą, jog išardyta transporto priemonė būtų surinkta atgalios ir bent jau važiuotų (ko savo abiejuose, t. y. 2021 m. gegužės 24 d. ir 2021 m. rugsėjo 30 d. atsakymuose į ieškovės pretenzijas prašė atsakovė), o automobilį palikusi stovėti lauke, tų pačių savo draugų (MB „(duomenys neskelbtini)”) aikštelėje (kur transporto priemonė stovi ir rūdija iki šiol). Dar daugiau, nėra jokių įrodymų byloje, jog atsakovė bet kokia forma remontavusi ginčo automobilį bet kokiame servise. Šių įrodymų ieškovė į bylą pateikusi nėra, šios aplinkybės ieškovė neįrodė. MB „(duomenys neskelbtini)” servisas net savo aktuose vartoja netikslius terminus, tokius kaip „vandens pompa”, tai tuo tarpu techniškai šis į renginys vadinasi „siurblys” arba „vandens siurblys”. Viešoje erdvėje, pvz., https://www.autodna.lt/bloq/kaip-veikia-automobilio- vandens-siurblvs-ir-kada-laikas-ii-keisti/ yra tikrai labai daug informacijos apie tai, jog vandens siurblio netinkamas sumontavimas turi tiesioginę į taką variklio darbui. Vandens siurblio netinkamas sumontavimas, netinkamas parinkimas, seno, nekokybiško vandens siurblio sumontavimas/ permonatavimas tiesiogiai gali į takoti variklio darbą ir sukelti variklio defektus, į skaitant ir variklio perkaitimą, kas, akivaizdu nutiko, ir šiuo atveju. Būtent todėl, kai 2021 m. vasario 5 d. servisas MB „(duomenys neskelbtini)” atliko variklio galvos (jos dalies) ardymo darbus, po papildomų ieškovės nuvažiuotų 4 000 km, ir prasidėjo variklio aušinimo skysčio nutekėjimas, o pasėkoje 2021 m. balandžio 2 d. ieškovė paliko automobilį pakartotiniam variklio galvos ardymui MB „(duomenys neskelbtini)”, apie tai pakartotinai prieš ardymą vėl neinformuodama atsakovės. O tokiems serviso darbams vis tik nepasitvirtinus, kaip liudijo R. S. 2024 m. sausio 23 d. teismo posėdyje: „matyt buvo ruošiamasi bylai, informacija buvo perduota advokatei, ir todėl gimė tie aktai” (atsakant į atsakovės atstovės klausimą, kodėl reikėjo 2021 m. gegužės 10 d. defektinio akto). Juo labiau, kad iki automobilio variklio galvos išardymo apie automobilio gedimą, galimai kilusias problemas, atsakovė jokia forma informuota nebuvo, t. y. pirkėja nesikreipė į pardavėją dėl galimai netinkamos įsigyto daikto kokybės, o ėmėsi savavališkai pirkėjos supratimu pasirinktame servise esančius automobilio „defektus” šalinti. Atsakovė apie tai nei žinojo, nei galėjo žinoti, nei turėjo fizines galimybes automobilį (iki jo išardymo) apžiūrėti, nei pristatyti į sertifikuotą servisą apžiūrai. Svarbu paminėti tai, jog ieškovei techniškai išardžius automobilį, galimai MB „(duomenys neskelbtini)” kompetencijos neturintiems darbuotojams patiems pragręžus skyles transporto priemonės katalizatoriuje (tikslu „sumažinti dūmingumą”), atsakovei nebebuvo jokio tikslo susipažinti su automobilio būkle (nes nebūtų į manoma atsekti, ką ir kada transporto priemonei padarė, kaip ją pažeidė MB „(duomenys neskelbtini)” darbuotojai). Būtent todėl, grynai iš techninės pusės, atsakovė ir prašiusi jai grąžinti tiesiog važiuojančią (neišardytą dalimis) transporto priemonę ir sutikusi ginčą pabaigti taikiai, grąžindama ieškovei automobilio įsigijimo kainą. Byloje nėra jokių įrodymų, jog iki ieškovės automobilio įsigijimo automobilio variklis buvo ardomas. Priešingai, visi įrodymai byloje yra tik apie tai, jog automobilį be atsakovės žinios ardė ieškovės pasamdyti asmenys. Ką jie ir kokiu etapu padarė transporto priemonei, atsakovei nėra žinoma ir ji už šiuos ieškovės pasamdytų trečiųjų asmenų veiksmus atsakomybės prisiimti neprivalo. Juo labiau, kad, kaip teigia ieškovė, pristačius automobilį į MB „(duomenys neskelbtini)“ servisą apžiūrai, R. S. tariamai susisiekė su atsakove ir pranešė apie automobilio gedimą. Tokios informacijos byloje nėra, jokie įrodymai į bylą ieškovės nepateikti. Apie automobilio gedimus nei 2021 m. vasario 5 d., nei 2021 m. balandžio 2 d., nei 2021 m. balandžio 6 d. (t. y. esant du kartus remontuotam neaiškios reputacijos autoservise automobilio varikliui) atsakovė nebuvo informuota (įrodymų byloje nėra, o ieškovės draugo R. S. teiginiai vertintini kritiškai). Apie automobilio variklio išardymą atsakovė buvo informuota tik 2021 m. gegužės 7 d. Pretenzija, jau po to. Kai automobilis buvo išardytu varikliu. Per tą laikotarpį minėtose dirbtuvėse galėjo būti ir automobilio variklio galva šlifuojama, ir dar neaišku kas drama, galimai net nesant jokiai automobilio problemai ar esant visai kitokiai, nei dirbtuvės maniusios. Kokius darbus, ardymus, skylių gręžimus vykdė MB „(duomenys neskelbtini)” atitinkamai 2021 m. vasario 5 d. ir 2021 m. balandžio 2 d. – balandžio 6 d., atsakovei nėra (ir negali būti) žinoma. Suinteresuotų asmenų, t. y. ieškovės draugo R. S. draugų – MB „(duomenys neskelbtini)” darbuotojų liudijimą turi būti, atsakovės nuomone, vertinami kritiškai tiek dėl juose esančių prieštaravimų, tiek ir dėl aiškiai nurodomos pačių liudytojų informacijos: ardyti variklį leidusi ieškovė, į pardavėją niekas nesikreipė, automobilis toje pačioje MB „(duomenys neskelbtini)” buvęs tris kartus, apie kuriuos atsakovė nežinojusi. Juolab, kad tiek liudytojas M. K., tiek ir liudytojas M. G. yra vieninteliai asmenys, pasirašę „defektinius aktus”. Atsakovė nesutinka su ieškovės ieškiniu, prašo teismo jį atmesti visa apimtimi ir atlyginti atsakovei jos visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu automobilis buvo tinkamas naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį: t. y. automobilis užsivedė, po automobilio kategorijos pakeitimo iš N1 į M1, buvo galiojanti automobilio techninė apžiūra, jokių defektų, žinomų pardavėjui (atsakovei) automobilis neturėjo (defektai atsirado tik po to, kai ieškovė automobilį ėmėsi savarankiškai, net nepranešusi atsakovei, remontuoti). Byloje surinkti rodymai, jog prieš pirkdama automobilį ieškovė su draugu R. S. patikrino transporto priemonės fizinę (techninę) bei teisinę būklę, automobilio komplektiškumą, funkcionalumą, trūkumų buvimą ar nebuvimą, ridą, dokumentų tinkamumą, atitiktį ieškovės poreikiams, taip pat išbandė automobilį kelyje (įskaitant ir esant minusinei temperatūrai) ir jokių trūkumų nesant, sutarę su pardavėju, jog ieškovės lėšomis automobilio kategorija bus pakeista iš N1 į M1, po ko bus atlikta techninė transporto priemonės apžiūra (privaloma pagal į statymą) – nusprendė transporto priemonę įsigyti. Pardavėjas į vykdė savo įsipareigojimus: pakeitė automobilio kategoriją iš N1 į M1, po ko automobilis buvo techniškai patikrintas Tuvlita (pakeitus kategoriją, automobilį patikrino Tuvlita du asmenys), jokie automobilio trūkumai ar defektai nekonstatuoti. Pardavėjas (atsakovė) pateikė ieškovei visus turimus transporto priemonės dokumentus, siūlė transporto priemonę pasitikrinti ieškovės pasirinktame bet kokiame servise Lietuvos Respublikoje (atitinkamą nuostatą šalys įtraukė ir į automobilio įsigijimo dokumentą). Ieškovė nepasinaudojo galimybe prieš perkant transporto priemonę (t. y. prieš sudarant automobilio pirkimo sutartį) papildomai jo patikrinti pasirinktame automobilių servise. Ieškovė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas R. S. padarė išvadą, jog pagal paskirtį įsigyta transporto priemonė pirkimo pardavimo metu tiesioginę funkciją atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jos eksploatuoti, nebuvo (paties R. S. liudijimas byloje). Po automobilio įsigijimo ieškovė automobilį eksploatavo beveik 5 000 km, automobilis savo funkciją atliko puikiai. Juo labiau, kad ieškovė, pirkdama 13 metų užsienio rinkoje (Belgijoje) naudotą automobilį, negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo kaip kad tuo atveju, jei būtų įsigyjamas naujas automobilis (atsikertant į ieškovės teiginius apie „neįprastą variklio garsą”). Galų gale, jei 2021 m. vasario 4 d. ieškovė išgirsta neįprastą garsą, t. y. praėjus vos 5 dienoms po automobilio įsigijimo, ir iki gegužės mėnesio neinformuoja apie tai atsakovės, akivaizdu, jog nei to garso būta tokio neįprasto, nei buvo problemų eksploatuojant transporto priemonę. Po automobilio įsigijimo iki to momento, kol nepranešusi atsakovei kaip automobilio pardavėjui, ieškovė automobilį išardė (savarankiškai keitė vandens pompą, vėliau – ardė variklio galvą, net neleidusi automobilio pardavėjui prieš tokio masto variklio ardymo darbus susipažinti su automobilio būkle ir net neinformavusi apie savo ketinimus pardavėjo) – kad ir 13 metų naudotas automobilis – jis buvo tinkamas naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Automobilio pirkimo dokumente – jog automobilis yra be trūkumų. Taigi, netgi ir parduodant seną ir ilgai naudotą automobilį už nedidelę kainą, pardavėjas privalo atskleisti pirkėjui visą savo turimą informaciją apie parduodamo automobilio būklę. Atsakovė visą savo turimą informaciją apie automobilio būklę ieškovei atskleidė; maža to, dar, pačios ieškovės prašymu, atsakovė sutiko pakeisti automobilio klasę iš N1 į M1, po pakeitimo – atlikti įgaliotoje įstaigoje – Tuvlita – automobilio technikinę apžiūrą (kas ir buvo padaryta). Automobilio įsigijimo dokumentuose, prilyginamuose pirkimo–pardavimo sutarčiai, yra aiškiai nurodyta, jog pirkėjui buvo suteiktos visos teisės transporto priemonę pasitikrinti prieš įsigijimą savo pasirinktame servise. Ieškovė (pati ar per savo pasirinktą atstovą – UAB „(duomenys neskelbtini)“) to nepadariusi, nes (cituojama iš 2024 m. sausio 18 d. teismo posėdžio) „pasitikėjusi pardavėju, juo labiau, jog automobiliui ką tik buvo atlikta technikinė apžiūra”. Anksčiau nurodytos byloje išnagrinėtos faktinės aplinkybės patvirtina faktą, kad iki sudarant pirkimo–pardavimo sutartį automobilis kompetentingos institucijos buvo pripažintas tinkamu naudoti Lietuvos Respublikoje, parduota transporto priemonė atitiko techninius reikalavimus, nes jai galiojo techninė apžiūra, ji užsivedė, važiavo, nedegė jokie apie gedimus indikuojantys signalai automobilio prietaisų skydelyje, jo labiau – nedegė jokios indikacijos apie netinkamą variklio darbą. Tokio tipo automobiliuose esant bet kokiai variklio problemai ar defektui – pirmiausia įsijungia prietaisų skydelyje perspėjimo signalas. Nė vienas iš liudytojų, taip pat ir pati ieškovė šios aplinkybės teismui bylos nagrinėjimo metu nei nurodė, nei įrodinėjo. Galimai pakeitus vandens siurblį MB „(duomenys neskelbtini)“ dirbtuvėse – buvo padaryta klaidų, ko pasėkoje ir buvo sutrikdytas tiek prietaisų skydelio, tiek ir paties variklio darbas. Automobilis ieškovei buvo parduotas be esminių trūkumų, važiuojantis, nedegant jokioms indikacinėms lemputėms prietaisų skydelyje, neskleidžiantis jokio garso, patikrintas prieš pardavimą Tuvlita ir turintis galiojančią technikinę apžiūrą. Atsakovei nebuvo žinomi jokie automobilio defektai, apie kuriuos ji nebūtų informavusi ieškovės, juo labiau – paslėpti automobilio trūkumai. Atsakovė ar su ja susiję asmenys automobilio neremontavo, „netvarkė“, neatliko absoliučiai jokių veiksmų, bet kaip susijusių su transporto priemonės, į skaitant, bet neapsiribojant, ir automobilio variklio ar su juo susijusių mechanizmu remonto (byloje tokių duomenų nėra, ieškovė jų nepateikė ir pateikti negali, nes šie faktai – neegzistuoja). Juo labiau jokia forma nebuvo įrodyta atsakovės tyčia. Nėra visų atsakomybės sąlygų, t. y. nėra įrodyta pardavėjo kaltė, juo labiau, ieškovė byloje net neįrodinėjo visų pardavėjo atsakomybės sąlygų. Teismo ekspertizė, vadovaujantis byloje esančiais duomenimis ir liudytojų parodymais, buvo negalima dėl faktinės automobilio techninės būklės (kaip nurodė byloje liudytojai M. K. ir M. G., taip pat ir atsakovės liudytojas V. J.: „Tas automobilis dabar – tik surūdijusi metalo krūva“). 2024 m. sausio 18 d. teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog „pirmojo remonto metu buvo variklio defektai, variklis buvo remontuojamas (tą patvirtina ir 2021 m. gegužės 7 d. ieškovės pretenzija)”. Tai rodo, jog galimai ieškovės prašymu MB „(duomenys neskelbtini)“ kažką koregavo automobilio atžvilgiu, keitė, galimai buvo padarytas brokas ir sugalvota atsakomybę už tariamai tyčia paslėptus automobilio defektus perkelti atsakovei kaip pardavėjui. Atsakovė negali būti laikoma atsakinga už automobilio gedimus, kurie atsirado po automobilio pardavimo ieškovei nuvažiavus apie 4000 – 4500 km ir negana to – ieškovei savarankiškai (neinformavus atsakovės) „garažuose“ remontavus automobilį (išrinkus automobilio variklio galvą). Suprantama, jog tokiu intensyvumu eksploatuojant automobilį, t. y. per 2 mėnesius nuvažiuojant virš 4 000 km, automobilio variklis galėjo sugesti ir dėl natūralaus jo nusidėvėjimo. Tačiau šioje byloje vertintinas ir faktas, jog ieškovė, neinformavusi atsakovės, savo atsakomybe remontavo automobilį neaiškios reputacijos servise dar 2021 m. vasario 5 d., kuriame, be kita ko, keitė ir vandens pompą, turinčią tiesioginę įtaką variklio darbui (perkaitimui), taigi, po tokio remonto servisas, supratęs galimai savo darbo broką, ir galėjo bandyti taisyti darbo broką visais servisui puikiai žinomais būdais, skylių pragręžimą atitinkamose automobilio detalėse į skaitant. Juo labiau, kad tiek liudytojas M. G., tiek ir liudytojas M. K. bylos teismo posėdžių metu, atsakydami į pateiktus klausimus, itin detaliai galėjo paaiškinti, kaip atlikus vieną ar kitą veiksmą keičiasi variklio darbas ir kam reikalingas katalizatoriaus pragręžimas. Atsakovė, kaip asmuo, neužsiimantis automobilių remontu, o tik jų pardavimu – tokios informacijos neturėjo. Viena vertus galėtume kalbėti apie automobilio variklio defektus tuo atveju, jei automobilis po to, kai ieškovė jį įsigyja iš atsakovės, per neilgo laiko po įsigijimo neužsivestų, prietaisų skydelyje degtų aktyvi esminės klaidos indikacija, ir visai kita situacija, kaip matome iš šioje byloje surinktų į rodymų, kai ieškovė net neinformavusi atsakovės savarankiškai remontavo automobilį, o ieškovės pasirinktam servisui netinkamai remontą atlikus – atsakomybė už tariamai pardavėjo paslėptus automobilio trūkumus bandoma perkelti atsakovei. Pardavimo metu automobilis tokius reikalavimus atitiko, pardavėjas tai patvirtino sutartimi. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti į vertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Automobilis po pardavimas buvo naudojamas ilgą laiką, nepaisant to, jog vandens siurblio keitimas buvo atliktas galimai nekokybiškai MB „(duomenys neskelbtini)“ dirbtuvėse, ko pasėkoje ir kilo problema dėl aušinimo skysčio ir galimo variklio perkaitimo. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui. Automobilio kokybės pokytis į vyko tik po to, kai jį be atsakovės žinios ir informavimo ieškovė remontavo „garažiuke”. Sutartyje pirkėja nepažymėjo jokių žymų apie degančią automobilio prietaisų skydelio indikaciją ar bet kokių kitų trūkumų ir po įsigijimo be problemų itin intensyviai eksploatavo automobilį (nuvažiavo 4 000 – 4 500 km), t. y. juo ilgai naudojosi. Ieškovė apie jokius pastebėtus transporto priemonės (automobilio) defektus neinformavo atsakovės nei 2021 m. vasario 5 d., nei 2021 m. balandžio 2 d. ar 2021 m. balandžio 6 d. iki pat to momento, kol be atsakovės žinios negrįžtamai išardė transporto priemonės variklį MB „(duomenys neskelbtini)” servise. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, po sutarties pasirašymo nustačius, kad yra paslėptų automobilio defektų, būtent pirkėjas (ieškovė) privalėjo teismui teikti įrodymus, jog automobilis perdavimo metu neatitiko kokybės reikalavimu, turėjo konkrečių defektų ar kitų trūkumų ar jo eksploatuoti nebuvo galima nuo pat įsigijimo momento. Šių aplinkybių ieškovė neįrodė, priešingai – automobiliu sėkmingai naudojosi 4 000 – 4 500 km. Šio tipo bylose, anot LAT praktikos, yra svarbus ir laikotarpis nuo automobilio įsigijimo iki defektų (jei kalbėtume apie defektus, o ne apie ieškovės pasirinkto serviso darbo broką, nekompetenciją) išryškėjimo. Jeigu automobilio defektai išryškėja pirmomis dienomis po jo įsigijimo, tikėtina, kad juos sąlygojo ne natūralus automobilio detalių nusidėvėjimas, o pardavėjo nuslėpti automobilio pardavimo metu egzistavę trūkumai. Tokių automobilio defektų neišryškėjo, o pirmojo automobilio pristatymo į ieškovės pasirinktą servisą MB „(duomenys neskelbtini)“ metu automobiliui buvo atlikti ne remonto darbai, o įsigijus tokio amžiaus dėvėtą automobilį – įprastai po įsigijimo rūpestingo automobilio naujojo savininko atliekamas techninis aptarnavimas (tepalų keitimas) ir, kaip nurodė R. S., byloje esantis liudininku – „į prastas vandens pompos keitimas“. Apie tokį „į prastą vandens pompos keitimą” atsakovė nebuvo informuota, nors automobilio kaina buvo vos 2 800 Eur, o pirmojo remonto kaštai siekė beveik 600 Eur. Tokia pirminio remonto suma ieškovei, įsigijusiai transporto priemonę už nepilnus 3 000 Eur, nepasirodė ženkli (nors sudaro kiek daugiau nei ketvirtadalį automobilio kainos). Juo labiau, kaip byloje teismo posėdžio metu liudijo V. J. – jis ieškovei rekomendavęs atlikti automobilio tepalų keitimą (nes buvo juodi) ir kitus susijusius darbus. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė verstųsi automobilių remontu. Atsakovė yra ne automobilio remontais užsiimant įmonė, o transporto priemonių pardavimu jau daug metų sąžiningai besiverčiantis verslas, rinkoje turintis itin gerą reputaciją. Konstatuotina, jog atsakovė, vadovaujantis LAT praktika, galimai gal ir būtų atsakinga už tokius automobilio gedimus kaip variklio gedimai, jei tokie automobilio gedimai būtų nustatyti apie tai informavus atsakovę dar 2021 m. vasario 5 d., prieš ardant automobilio variklį ir prieš remontuojant automobilio variklio dalis (liudytojo R. S. teiginiai 2024 m. sausio 23 d. Teismo posėdyje), ieškovės (pirkėjos) ir atsakovės (pardavėjo) abipusiai pasirinktame sertifikuotame servise ir jei tokie automobilio variklio gedimai, neatitikimai būtų buvę nustatyti. Tuo tarpu įsigijusi automobilį iš atsakovės 2021 m. sausio 29 d., 2021 m. vasario 5 d. ieškovė jau savo pačios pasirinktame neaiškios reputacijos servise, nepranešusi pardavėjui, ardo variklio galvą, keičia vandens siurblį (jokie tokio vandens siurblio pirkimo dokumentai į bylą nepateikti, išskyrus pačio serviso ieškovei pateiktą sąskaitą), dėl ko (nekokybiško remonto nesertifikuotame servise) ir galėjo kilti automobilio variklio defektai. Nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė, kad jos įgytas naudotas automobilis nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitiko tokiam automobiliui keliamų į prastų kokybės reikalavimų. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nebuvo nustatyta, jog atsakovė automobilio pardavimo metu tyčia slėpė automobilio trūkumus ar elgėsi nesąžiningai. Nenustačius atsakovės atsakomybės pagrindų, ieškovės ieškinys atmestinas ir iš ieškovės priteistinas atsakovės patirtų išlaidų atlyginimas.

Liudytojas V. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2021 m. sausio 28 d. apžiūrėjo automobilį, dieną prieš tai buvo atlikta ekspertizė dėl kategorijos keitimo, automobilis atitiko savo techninę būklę pagal jo pagaminimo metus ir ridą. Atliekant apžiūrą, nustatyta, kad automobilio išmetamųjų dujų kiekis nebuvo labai geras, bet leistinus parametrus atitiko. Automobilis neatrodė niekuo neišskirtinis, neatrodė, kad turėtų rimtų gedimų, dėl kurių nebūtų buvę galima jo eksploatuoti. Techninę apžiūrą automobilis „praėjo“ iš pirmo karto, nebuvo girdėti jokių pašalinių garsų.

Liudytojas V. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2021 m. sausio mėnesio viduryje, kai buvo apie dvidešimt penkis laipsnius šalčio, buvo atvažiavęs R. S. su ieškove apžiūrėti automobilio pirmą kartą, atliko bandomąjį važiavimą. Automobilis buvo netvarkingas, buvo matyti, kad tepalai keisti seniai, todėl pirkėjams buvo patarta, kad tepalus reikės būtinai keisti. Kadangi automobiliui pilamas kuras – dyzelinas, todėl esant nemažam šalčiui užvedus automobilį, buvo dūmų. Įmonė, kurioje dirba, automobilių pati neremontuoja, jei klientai paprašo, nuveža konkretų automobilį į autoservisą, kur ir atliekami reikalingi darbai. Tam, kad būtų galimybė parduoti šį konkretų automobilį, reikėjo pakeisti jo kategoriją, už kurios keitimą ieškovė sutiko mokėti, išvalytas automobilio salonas, jokių kitų darbų, ypatingai remonto, minėtam automobiliui nėra atlikęs. Kadangi atliko automobiliui techninę apžiūrą, nemanė, kad automobilis gali būti techniškai netvarkingas ar juolab netinkamas eksploatuoti. Sutiko sumažinti automobilio pirkimo kainą, kadangi skelbime visuomet nurodoma didesnė kaina. Dėl automobilio gedimų kalbėjosi su R. S., žmogiškai pasiūlė atlyginti 200 Eur, tačiau ieškovės įgalioto asmens reikalaujama pinigų suma buvo ženkliai per didelė. Tai buvo jau antras automobilio remontas, po to, kai iš jo įsigijo. Apie pirmąjį remontą jo niekas neinformavo. Mano, kad variklio gedimas gali būti nulemtas ieškovės pasirinktų meistrų galimai nekvalifikuoto darbo. Būna atvejų, kai pirkėjai prieš pirkdami automobilius, prašo juos pilnai techniškai sutvarkyti, tuomet atlikus visus remonto darbus, duoda garantiją. Šiuo atveju tokio pobūdžio prašymų nebuvo, todėl ir garantijos suteikiamos konkrečiu atveju nebuvo.

Papildomai 2023 m. spalio 10 d. teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. J. paaiškino, kad jis pats nupirko automobilį Belgijos Karalystėje, jį pargabeno į Lietuvą, parkavo atsakovei priklausančioje aikštelėje, žinojo visus techninius duomenis, kuriuos ir perdavė ieškovei. Nieko papildomai dėl automobilio būklės, jo defektų nebuvo žinoma. Papildomų darbų, išskyrus valymo, neatliko, kadangi įmonėje tokių galimybių nėra. Dėl padarytų gręžimų katalizatoriuje, jam nebuvo žinoma, kadangi vizualiai apžiūrėjus automobilį tokių dalykų nebuvo galima matyti. Tai paaiškėjo po ieškovės atliktų visų ekspertizių, variklio išardymo. Su ieškove buvo pakalbėjęs, kad būtinai reikia pakeisti tepalus, pompą, nes nusipirkus automobilį nėra žinoma, kada ir kas buvo keista iki tol. Visų šių aptaranavimo priemonių keitimas nelaikomas defektu, tai normalūs veiksmai, kurie pravažiavus tam tikrą atstumą turi būti keičiami, norint, kad transporto priemonė veiktų tinkamai ir nebūtų papildomų gedimų. Antroje pretenzijoje nurodyti gedimai galimai galėjo atsirasti dėl pačios ieškovės pasirinktų netinkamų detalių pirmą kartą tvarkant automobilį. Prieš parduodant automobilį, jis buvo techniškai apžiūrėtas, apžiūros metu defektų, gedimų rasta nebuvo. Minimas automobilis nebuvo nuvežtas į automobilių servisą prieš pardavimą atlikti remonto darbų, nes tam nebuvo jokio poreikio. Jei pirkimo metu automobilio variklis būtų buvęs su defektais, ieškovė nebūtų galėjusi su juo nuvažiuoti į Kėdainius ar į Kauną. Jie užsiima automobilių pardavimu, o ne jų remontu. Jeigu pravažiuojant jam pačiam asmeniškai iškyla kažkokie klausimai, sietini su galimais automobilio defektais, gedimais, tuomet jis pats nuvaro automobilį į autoservisą iki jo pardavimo. Ieškovė neinformavo apie variklio kaitimą, jis buvo informuotas tik po to, kai variklis jau buvo išardytas. Siūlė per pusę remontuoti automobilį, kadangi variklis kainavo 400 eurų, siūlė sumokėti 200 eurus. Galiausiai pasiūlė grąžinti surinktą automobilį. Pažymi, kad automobilio variklis buvo išardytas be jo žinios. Dabar iš automobilio likęs tiesiog metalo laužas. Apibendrinant, už kiekvieną parduodamą automobilį gali atsakyti tik tokiu laikotarpiu, kiek tas automobilis yra jų žinioje. Konkrečiu atveju, atsakovė ieškovei pardavė techniškai tvarkingą automobilį, ką patvirtina dokumentai, gauti perkant automobilį užsienyje, taip pat Lietuvoje atlikti techninės apžiūros rezultatai.

Liudytojas R. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškove buvo sutaręs padėti jai įsigyti automobilį, kadangi jis turi techninį išsilavinimą, supranta automobilio veikimo mechanizmą. Kadangi ieškovė yra moteris, neturinti reikiamų žinių, todėl nenorėjo viena dalyvauti automobilio apžiūrėjime ir jo pirkime. Ieškovei nusprendus įsigyti automobilį, 2021 m. sausio mėnesį internetiniame puslapyje radus atsakovės skelbimą apie parduodamą automobilį, buvus netoli pirkimo vietos darbo reikalais, susisiekė su V. J., prašydamas parodyti automobilį, tačiau gavus neigiamą atsakymą, nusprendė sutarti kitą automobilio apžiūrėjimo laiką. Atvykus į vietą, atsakovei priklausančioje teritorijoje, matė daug parduodamų automobilių, todėl įmonė atrodė patikima. Kadangi parduodamas automobilis buvo valymo garaže, išvarius jį į lauką, prieblandoje apžiūrėjo saloną, variklį, atliko bandomąjį važiavimą. Vairavo atsakovės darbuotojas. Pravažiavo apie 10 km, pastebėjo, kad dega dalelių filtro įspėjamas ženklas, buvęs dūmingumas, rodė, kad dalelių filtras yra užsinešęs. Vizualiai pastebėjo tik kosmetinius pažeidimus, važiuoklėje niekas nebildėjo. Kadangi automobilis buvo krovininis, Lietuvoje jam taikomas kelių mokestis, todėl su V. J. sutarta pakeisti kategoriją į keleivinio automobilio, taip pat sutarta, kad atsakovės atstovai atliks automobilio techninę apžiūrą. Iki pardavimo, spėja, kad buvo išvalytas salonas, nuplautas variklis. Iki pardavimo išbandant automobilį, nors buvo padidėjęs dūmingumas, tačiau, jam manant, kad tai dalelių filtro problema, kurią atsakovės atstovas buvo pažadėjęs išspręsti, jie tikėjo, kad sutarimas buvo įgyvendintas. Tiek jam, tiek ieškovei susirgus Kovidu ir nevažiavus apie mėnesį laiko minimu automobiliu, kažkur kovo mėnesį pastebėjo pirmuosius gedimus. Nuvarius automobilį į automobilių servisą, nustatyta, kad kartas nuo karto padidėja automobilio dūmingumas, dėl ko galėjo būti „kalti“ vožtuvai ir paskirstymo velenėlis. Nustatyta, kad naujai keistas paskirstymo velenėlio diržas. Pradėjus ardyti detales, nustatyti, kad krumpliaratis ant velenėlio nėra tinkamai uždėtas, todėl atsiranda traukos problemos. Nėra galimybės nustatyti, kada ir kur automobilis buvo remontuotas ir keistos jo detalės, ar automobilio kilmės šalyje, ar tai atliko atsakovės darbuotojai. Pasirinkti meistrai siūlė pakeisti vandens pompą. Patikrinus purkštukus, nustatyta, kad po purkštukais sudėtos ne originalios tarpinės, kurios netiko konkretaus automobilio techninių parametrų. Taip pat teko keisti ir sankabą dėl atsiradusių nepageidautinų automobilio garsų. Pirmasis gedimas atsirado pravažiavus apie 500 km. Atlikus minėtus darbus, automobilis atrodė veikiantis gerai. Tačiau pravažiavus bendrai apie 4 000 km, pastebėta, kad automobilis apipurkštas aušinimo skysčiu, todėl automobilis nuvarytas pakartotinai į tą patį automobilių servisą. Serviso darbuotojai naudojo specialų prietaisą matuojantį išmetimo dujų buvimą ar jo nebuvimą pro tarpines. Atlikus patikrinimą, nuspręsta ne kapitališkai remontuoti variklį, o atlikti galvutės sandarinimą. Nuėmus galvutę buvo matyti dujų veržimasis, tarpinė buvo remontinė, buvo nustatyta, kad variklis buvo remontuotas. Šitos aplinkybės atstovės darbuotojai nenurodė. Jei jiems būtų buvę žinoma, kad automobilio variklis buvo remontuotas, jie tokio automobilio paprasčiausiai nebūtų pirkę. Šiuo metu automobilis yra išardytas tiek, kiek buvo atlikti remonto darbai, nėra taip, kad variklis yra pilnai išmontuotas. Norint variklį įdėti į automobilį taip, kad jis užsivestų, reikėtų atlikti papildomus remonto darbus, įdėti naujas reikalingas detales. Pagal esamą situaciją sumontuoti variklį su esamomis jo detalėmis, nėra galimybės be papildomų darbų, kurie kainuotų virš 1 000,00 eurų. Daro prielaidą, kad automobilis buvo remontuotas tiek, kad užsivestų ir kažkiek kilometrų pavažiuotų tik pardavimo tikslais. Tam, kad automobilis važiuotų reikia arba kapitališkai remontuoti esamą variklį, arba pirkti ir dėti naują variklį. Atsakovės darbuotojas V. J. nesileido į kalbas apie kilusius gedimus, sutiko atlyginti 200 eurų, tačiau kategoriškai teigė, kad ieškovė įsigijo gerą automobilį. Taip pat nustatyta, kad dalelių filtre buvo pragręžtos skylės, sugadintas katalizatorius, kas reiškia, kad automobilis yra tiesiog techniškai netvarkingas. Be kita ko, įsigijus automobilį, nustatyta, kad jis buvo eksploatuojamas Lietuvos klimato sąlygomis netinkamomis padangomis. Gedimai automobilyje buvo tokio pobūdžio, kad automobilio neišardžius ir visko neišėmus, nustatyti jų buvo neįmanoma.

Papildomai 2024 m. sausio 23 d. teismo posėdžio metu liudytojas R. S. paaiškino, kad specialaus išsilavinimo nagrinėjamu klausimu neturi, turi aukštąjį techninį išsilavinimą ir gyvenimišką patirtį, todėl ir kategorijų keitimo klausimais jis žinojo tik iš bendrų žinių, nežino, kiek ir kokie Tuvlitos meistrai tai atlieka. Kiek pamena, pirmoji apžiūra automobilio įvyko 2021 m. sausio 16 d., tačiau, tuo metu, nežino, ar jau buvo atlikta techninė apžiūra ir pakeista automobilio kategorija. Nepriėmė sprendimo vykti į sertifikuotą automobilių servisą, rinktis kitą automobilį, kadangi juos domina automobilis su keturiais varomaisiais ratais ir patikima važiuokle. Tuo metu jie buvo apžiūrėję ne vieną automobilį. Pasitikėjo atsakove kaip profesionalia pardavėja, manė, kad atsakovei esant nemažai įmonei, Ukmergėje esantys visi autoservisai žinomi, todėl nepasitikėjo objektyvia apžiūra. Apžiūrėjus byloje minimą automobilį, pirminis įspūdis, sietinas su važiuokle, nebuvo neigiamas ar keliantis susirūpinimą. Šio modelio automobilio variklis jiems atrodė patikimas, dažnai naudojamas atitinkamų markių automobiliuose. Nesureikšmino DPF indikatoriaus užsidegimo, kadangi suprato, kad jis galimai normaliai dar neišvalytas, tai nerodo kritinio gedimo fakto, todėl buvo sutarta su atsakovės darbuotojais sutvarkyti šį reikalą, t. y. išprogramuoti šią klaidą, išvalyti filtrą. Variklio gedimus indikuojantys ženklai nebuvo aktyvūs. Jautėsi, kad mažesnė trauka, padidėjęs dūmingumas, ką ir atitiko užsidegęs DPF indikatorius. Prieš automobilio įsigijimą įsitikino, kad DPF indikatorius nebedega, patikėjo, kad atsakovė įvykdė savo įsipareigojimus, todėl ir buvo sudarytas konkretus sandoris. Nusipirkus transporto priemonę, buvo atlikti einamieji techniniai, privalomi darbai, kurie neturėjo jokios įtakos tolimesniems automobilio gedimams. Paaiškėjus, kad automobilio variklis remontuotas, ko atsakovė neatskleidė pardavimo metu, tuomet kilo sekantys klausimai, sietini su filtro veikimu. Neinformavo atsakovės apie variklio ardymą, kadangi buvo atliekami konkretūs veiksmai ieškant gedimo priežasties, dėl ko kaip vienas iš darbų ir buvo variklio išardymas. Automobilių servisas, kuris išardė variklį, galėjo jį vėl sudėti į pradinę padėtį, tačiau tai būtų kainavę papildomus kaštus. Kol nebuvo išardytas variklis, nebuvo žinomi konkretūs defektai, dėl kurių ir kreipėsi į atsakovę. Jei variklis nebūtų išardytas, nebūtų nustatytas gedimas. Nežinojus konkretaus gedimo, jo priežasties, nebuvo tikslo net informuoti atsakovės, nes nebūtų buvę ką pasakyti. Patys variklio nemėgino tvarkyti, kadangi tai būtų buvę finansiškai nuostolingai, o atsakovė šių darbų nesutiko kompensuoti.

Liudytojas M. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Įmonė specializuojasi variklių, važiuoklės remonte, taip pat daugelyje kitų sričių, išskyrus automobilių dažymą, tiesinimą. Dirba su įvairios markės, gamybos automobiliais, kurie kainuoja nepalyginamai brangiau nei byloje minimas automobilis. Ieškovė kreipėsi dėl automobilio traukos problemų, tuomet pradėjus ardyti automobilį, rastos netinkamos šaibeles, pagrindinio diržo problemos, velenėlius taip pat reikėjo tvarkyti. Buvo matyti, kad automobilis nupirktas užsienyje, atvežtas į Lietuvą, kur nekvalifikuotai buvo tvarkytas. Pirmojo remonto metu buvo pakeistas pagrindinis diržas, pakeisti tepalai ir atlikti kiti darbai, kurie nurodyti patikslintame ieškinyje. Jau pirmojo remonto metu buvo akivaizdu, kad automobilis buvo tvarkytas. Diržas, jo manymu, nutrūko prieš ieškovei jį įsigyjant. Akivaizdu, kad automobilis pirktas su defektu, jis Lietuvoje sutvarkytas minimaliais kaštais ir nekvalifikuotai. Vien tai, kad pragręžtas katalizatorius, jau rodo, kad automobilis buvo tvarkytas tik tam, kad būtų galima jį tiesiog parduoti, nesigilinat, ar automobilis galės ilgesnį laiką būti eksploatuojamas. Techninę apžiūrą atlikęs asmuo galėjo nepastebėti pragręžimų katalizatoriuje. Antrą kartą ieškovė į jo vadovaujamą įmonę kreipėsi dėl variklio problemų, gerai nepamena, ar variklis užkaito, ar aušinimo skystis pradėjo bėgti. Ištestavus automobilį, sutarus su ieškove, buvo nuspręsta nukelti vadinamą galvutę. Variklio galvutė perkaito dėl to, kad galvos plokštuma nušlifuota nekokybiškai, tiesiog „praeita“ su akmeniu, o ne specialiai nušlifuota. Šiuo metu minimas automobilis yra jo įmonės teritorijoje esančioje atviroje aikštelėje. Jeigu šiuo metu variklis būtų surinktas, vargu, ar automobilis galėtų važiuoti. Dabar tai tiesiog metalo laužas. Pirmos apžiūros metu buvo matyti, kad gali kilti problemų ateityje, tačiau visų defektų nebuvo galima pamatyti, kadangi tuo tikslu būtų reikėję ardyti visą variklį pilnai. Po pirmojo remonto tolimesnis automobilio eksploatavimas ir nulėmė tai, kad „išlindo“ sekantys gedimai. Akivaizdu, kad ieškovė negalėjo matyti automobilio defektų jo įsigijimo metu. Šiuo metu automobilio remontas kainuotų tiek, kiek pats automobilis kainavo. Pateikė pasiūlymą DPF ir katalizatorių keisti naujais originaliais, kadangi juos perka iš gamyklos. Jeigu galima rasti tinkamus pakaitalus, galima keisti ir panaudotais, tačiau svarbiausia, kad jie tiktų konkrečiam automobiliui, kas retai būna. Automobilis galimai stovėjo lauke, arba pateko vandens, todėl atsirado rūdys. Viską, ką yra nurodęs defektiniame akte, galėtų patvirtinti bet kuris nepriklausomas ekspertas. Defektinį aktą paprastai surašo įmonėje dirbanti I. V., jis jai padeda techniniais klausimais. Pirmasis defektinis aktas buvo surašytas 2021 m. pradžioje. Tiksliai nepamena, defektiniai aktai buvo surašyti du ar trys. Neilgai trukus, po kelių mėnesių, ar po pusės metų ieškovė vėl kreipėsi dėl automobilio gedimo, sietino su temperatūros kilimu.

Liudytoja G. I. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba MB „(duomenys neskelbtini)“. Sudarant defektinius aktus, jai informaciją iš techninės pusės teikia M. G., ji sudeda antspaudus, parašus taip pat deda mechanikas. Kiek pamenu, konkrečiu atveju buvo, berods, sudaryti trys defektiniai aktai. Jos darbas yra tiesiog viską surašyti į defektinį aktą, ką jai pasako M. G. ir mechanikas. Byloje minimas automobilis iki šiol saugomas (duomenys neskelbtini), t. y. autoserviso teritorijoje esančioje atviroje aikštelėje. Kiek pamena, konkrečiam automobiliui buvo nustatyti galvos tarpinės, katalizatoriaus, tarpinės pavaros problemos. Jos darbinėje praktikoje tai buvo pirmasis automobilis su didesniais defektais po pirkimo, todėl minėtas automobilis jai įsiminė, be to, jį išardytą kasdien mato darbovietėje stovintį.

Liudytojas M. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jau 5 – 6 metus, tiksliai nepamena, dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ mechaniku. Byloje minimas automobilis buvo ne kartą tvarkytas autoservise, surašyti du ar trys defektiniai aktai. Pirmą kartą, kai minėtą automobilį atvarė į autoservisą, buvo problemos su duslintuvu, matėsi, jog keistas diržas, apgadintas velenėlis. Sekantį kartą automobilio varikliui pradėjus kaisti, jį vėl atvarė į jų autoservisą, buvo nuimta variklio galva, jį teko ardyti ir jis iki šiol stovi autoserviso teritorijoje. Pradėjus remontuoti variklį, buvo matyti, kad variklis jau buvo tvarkytas, darbai atlikti nekokybiškai, ne su originaliomis detalėmis, galva šlifuota su akmeniu. Iš degimo kameros degimas ėjo į aušinimo sistemą. Matėsi, kad visi darbai buvo padaryti tik tam, kad automobilis važiuotų tikslu jį parduoti. Su automobiliui padarytu remontu iki atvarymo į jų autoserviso, sėkmės atveju, toks automobilis galėjo pravažiuoti iki 10 000 km, ne daugiau. Dėl defektinių aktų surašymo visą informaciją perduodavo direktoriui ir G. I. G.. Kai aktai būdavo supildomi, jis pasirašydavo juos. Nemano, kad byloje minimas automobilis taip suremontuotas buvo Belgijos Karalystėje, tikėtina, kad automobilis buvo nupirktas su defektu už minimalią kainą, nekvalifikuotai paremontuotas Lietuvoje ir tiesiog toks perparduotas. Nusipirkus tokios būklės automobilį ieškovė ilgai su juo nebūtų važinėjusi. Atliekant techninę apžiūrą, specialistai negalėjo matyti variklio vidaus problemų. Tikėtina, kad techninės apžiūros metu tarpinė dar nebuvo prasipūtusi ir problemos nebuvo matyti. Pirmojo remonto, atlikto jų autoservise, metu padaryti darbai neturi jokios įtakos tolimesniam variklio gedimui, kadangi atlikti darbai nėra niekaip susiję tarpusavyje. Katalizatoriuje padarytos skylės tam, kad jis neužsikištų ir išmetamos dujos išeitų. Tipiškas perpardavimo atvejis. Šiuo metu automobilis yra tiesiog metalo laužas, variklis nebeparemontuojamas, viskas užrūdiję, prastovėjo lauke kažkur tris metus. Automobilio remontas šioje stadijoje kainuotų brangiau nei kainuoja pats automobilis. Iš pradžių visas jo remontas pagal buvusius gedimus būtų kainavęs apie 4 000 – 5 000 eurų. Todėl vargu, ar kažkas būtų taip brangiai mokėjęs už tokių metų automobilį ir vežęs į Lietuvą. Vakarų Europoje praktiškai niekas tokiais darbais neužsiima.