- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-16
- Bylos Nr.
- e2A-1380-432/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Braždienė, Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- UAB „Autopatrulis“
- Atsakovas
- V. L.
- Trečiasis asmuo
- A. L.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės ir Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Autopatrulis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-06 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Autopatrulis“ ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo, pareikštą atsakovui V. L. ir atsakovo V. L. priešieškinį ieškovui dėl pirkimo- pardavimo sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo A. L., išvadą duodanti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas, nesutikdamas su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2019-06-06 nutarimu Nr. 10-737, kreipėsi į teismą prašydamas išspręsti ginčą iš esmės: atmesti atsakovo reikalavimus, pareikštus ieškovui, dėl 2019-01-09 automobilio pirkimo pardavimo sutarties nutraukimo, už automobilį sumokėtos kainos- 2 450,00 Eur grąžinimo ir nuostolių- 584,79 Eur atlyginimo.
2. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad 2019-01-19 ieškovas ir atsakovas sudarė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kurią sudarę, pagrindu pagal skelbimą, pateiktą portale www.autoplius.lt, ieškovas pardavė atsakovui lengvąjį automobilį AUDI A6 AVANT, identifikacinis numeris WAUZZZ4BN095651. 2019-01-21 atsakovas kreipėsi į ieškovą su pretenzija dėl transporto priemonės su trūkumais pardavimo, kuria reikalavo pripažinti sutartį negaliojančia, grąžinti už automobilį sumokėtą kainą ir atlyginti jo patirtus nuostolius. Ieškovas, nesutikdamas su pretenzija, 2019-01-24 atsakovui pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad atsakovo reikalavimus laiko nepagrįstais ir neteisėtais. Atsakovas kilusį ginčą perdavė spręsti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (toliau– tarnyba), kuri 2019-06-06 priėmė nutarimą patenkinti atsakovo reikalavimus, nutraukti automobilio pirkimo pardavimo sutartį ir grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus- 2 450,00 Eur bei atlyginti nuostolius- 584,79 Eur, iš viso 3 034,79 Eur. Su šiuo nutarimu ieškovas nesutiko.
3. Ieškovas paaiškino, kad tarnyba ginčą išsprendė, išklausiusi tik vieną ginčo pusę- atsakovą. Ieškovas negavo tarnybos 2019-02-14 rašto Nr. 42139, 2019-05-22 pakartotinio rašto Nr. 48781, todėl negalėjo išreikšti savo pozicijos. Teigė, kad nutarime nepagrįstai nurodoma, kad ieškovas, parduodamas automobilį atsakovui, pažeidė reikalavimą supažindinti atsakovą su automobilio technine būkle. Atsakovui apie automobilio būklę (tiek skelbime, tiek pirkimo pardavimo sutartyje) buvo pateikta išsami informacija: automobilio modelis, spalva, kuro tipas, pavarų dėžė, vairo padėtis, ratlankių skersmuo, sėdimų vietų skaičius, varantieji ratai, klimato valdymas, Automobilio ir VIN numeris, odometro rodmenys (rida), variklio darbinis tūris ir galingumas, pagaminimo data, pirmosios registracijos šalis, ypatumai / įranga (apsauga, audio/video įranga, eksterjeras, elektronika, salonas, saugumas, tiuningas (patobulinimai) ir kiti ypatumai). Pažymėjo, kad parduodamas automobilis Lietuvoje nebuvo eksploatuotas (informacija nurodyta skelbime) ir neturėjo valstybinio numerio (informacija nurodyta pirkimo pardavimo sutartyje), todėl ieškovas negalėjo pateikti informacijos apie eismo ir kitus įvykius, kuriuose transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį ieškovas buvo automobilio savininkas (tokių įvykių nebuvo). Paaiškino, kad ieškovas, pardavinėdamas naudotus automobilius, veikia iš esmės tik kaip tarpininkas, atveža iš užsienio įsigytus automobilius ir juos parduoda Lietuvoje. Ieškovas automobilių netikrina, netaiso, jų neeksploatuoja, todėl nėra susipažinęs su jų technine būkle. Paaiškino, jog atvežęs automobilį iš Vokietijos ir pardavęs jį atsakovui Lietuvoje, dėl objektyvių priežasčių negalėjo pateikti informacijos apie esamus automobilio trūkumus, nes tokios informacijos nežinojo ir negalėjo žinoti. 2018-12-20 ieškovui įsigijus automobilį Vokietijoje iš trečiojo asmens apie jo techninę būklę ir gedimus ieškovui informacijos nebuvo pateikta, todėl tokios informacijos ieškovas negalėjo pateikti atsakovui, 2019-01-09 parduodamas tą patį automobilį Lietuvoje. Ieškovas nurodė, kad atsakovas, be kita ko, raštu patvirtino, kad sutinka su perkamo naudoto automobilio, jo mechanizmų technine būkle, taip pat yra detaliai susipažinęs, su ieškovu žodžiu aptaręs, kad galimų automobilio ankstesnio naudojimo defektų, taip pat vėlesnių gedimų riziką prisiima sau.
4. Ieškovas taip pat nesutiko su tarnybos nutarime padaryta išvada, kad atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti apie nustatytus automobilio trūkumus, negalėjo prisiimti rizikos už jo gedimus. Ieškovas atsakovui pasiūlė ir sudarė visas galimybes prieš automobilio įsigijimą patikrinti jo techninę būklę autoservise ar kitais jam priimtinais būdais iki sutarties sudarymo, tačiau šia teise jis nepasinaudojo, laisva valia prisiėmė visą galimą riziką, susijusią su įgyto automobilio technine būkle. Ieškovas pardavė atsakovui naudotą automobilį. Jis buvo eksploatuojamas nuo 2002 m. Atsakovas, būdamas pakankamai protingas, apdairus ir rūpestingas, turėjo pareigą tai įvertinti, atsižvelgti į dėl automobilio amžiaus (16 metų senumo) atsiradusį natūralų ir normalų jo susidėvėjimą. Ieškovas dėl išvardintų priežasčių garantijų dėl automobilio techninės būklės atsakovui nedavė, todėl teiginys, kad ieškovas garantavo, jog automobilis yra tvarkingas ir neturi defektų, neatitinka tikrovės. Paaiškino, kad ieškovas automobilio remonto darbų neatlikinėjo, neslėpė automobilio trūkumų, jo neardė. Atsakovas nepateikė neginčijamų įrodymų, kad dėl netinkamos kokybės automobilio negali naudoti pagal tiesioginę paskirtį. MB „Techmobilis“ pateiktas vertinimas įrodomosios vertės neturi, nes tai nėra autorizuotas AUDI markės automobilių servisas ar sertifikuotas nepriklausomas automobilių ekspertas, jo kvalifikacija ir kompetencija neaiški, neaišku koks asmuo atliko automobilio apžiūrą, pasirašė apžiūros aktą. Atsakovo nurodyti automobilio trūkumai (tepalų nuotėkiai, kurie galėjo atsirasti dėl natūralaus automobilio tarpinių susidėvėjimo) savaime neįrodo, jog automobilis negali būti eksploatuojamas pagal tiesioginę paskirtį. Toks trūkumas kaip katalizatoriaus nebuvimas (ieškovas automobilio skelbime prie „Ypatumai / įranga“ nebuvo nurodęs, jog jame yra katalizatorius) negali būti laikomas esminiu, nes jį įmanoma nesudėtingai pašalinti, jis netrukdo automobilio naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Automobilis buvo naudotas, senas, atsakovas galėjo protingai tikėtis, kad jis turės smulkių trūkumų, be to, kai kurie automobilio trūkumai galėjo atsirasti ir po automobilio perdavimo atsakovui dėl to, jog jis pažeidė įprastas automobilio naudojimo taisykles. Ieškovas manė, kad pardavė atsakovui daiktą, atitinkantį visus įstatymo keliamus kokybės reikalavimus, jo pardavimo metu automobilis buvo be esminių trūkumų, jį galima buvo eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį.
Šalies argumentai
5. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nutraukti 2019-01-09 ieškovo ir atsakovo sudarytą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti dvišalę restituciją– įpareigoti ieškovą atsakovui grąžinti už automobilį sumokėtą sumą 2 450 Eur, o atsakovą įpareigoti grąžinti automobilį ieškovui, priteisti nuostolių atlyginimą- 1 137,78 Eur, 5 procentų metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
6. Atsakovas paaiškino, kad 2019-01-09 su ieškovu sudarė transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartį, o gavęs PVM sąskaitą-faktūrą serija Auto Nr. 13, 2019-01-09 sumokėjo ieškovui 2 450 Eur už transporto priemonę AUDI A6 AVANT, kėbulo Nr. WAUZZZ4B82N095651, pagaminimo metai– 2002. Defektų ir gedimų sąskaitoje- faktūroje (atskirai sutartis nebuvo pasirašyta) nebuvo pažymėta. Ieškovas garantavo, kad automobilis yra tvarkingas, defektų neturi. Ieškovas ieškinyje nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją dėl galimybės apžiūrėti automobilį prieš pirkimą. Paaiškino, kad pagal skelbimą išsirinktą automobilį prieš jį įsigydamas 2019-01-09 apžiūrėjo kartu su sutuoktine A. L. šalia Gariūnų turgaus esančioje automobilių pardavimo aikštelėje. Tiek atsakovas, tiek jo sutuoktinė norėjo automobilį nuvaryti į servisą ir įsitikinti jo technine būkle, tačiau ieškovas tokios galimybės nesuteikė. Teigė, jog ieškovas įtikinėjo, kad automobilis tvarkingas, todėl galima drąsiai pirkti. Atsakovas, paveiktas įkalbinėjimų, sutiko nupirkti automobilį tik vizualiai jį apžiūrėjęs, tačiau vis tiek norėjo įsitikinti automobilio technine būkle, todėl tuo tikslu 2019-01-10, nuvežė automobilį patikrinti į autoservisą UAB „Klion“. Atsakovas nesutiko su ieškovo argumentais, kad jis dėl objektyvių priežasčių galėjo nežinoti tikrosios automobilio techninės būklės. Iki automobilio pardavimo ieškovas dvi savaites buvo jo savininkas, prieš ketindamas perleisti automobilį, privalėjo įsitikinti jo technine būkle, tačiau to nepadaręs tikino atsakovą, kad automobilis techniškai tvarkingas, nors pats nežinojo tikrosios jo techninės būklės. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas save reklamuoja ne kaip įmonę, pardavinėjančią transporto priemones, bet kaip įmonę, kuri teikia techninę pagalbą kelyje, ruošia automobilius techninei apžiūrai.
7. Atsakovas nurodė, kad automobilio diagnostikos UAB „Klion“ metu be pakeistų komponentų, už kuriuos turėjo sumokėti pats atsakovas, taip pat buvo paaiškinta, kad automobilis turi rimtą variklio defektą, netinkamai veikia automobilio greičių dėžė, automobiliu naudotis negalima. Teigė, jog suprasdamas, kad automobilis galimai buvo parduotas, nuslėpus rimtus defektus, automobilį nuvežė į dar vieną įmonę MB „Techmobilis“, kad būtų atlikta išsami jo apžiūra. 2019-01-15 MB „Techmobilis“ nustatė šiuos defektus: variklio tarpinė arba galvos kanalas (pažeista); katalizatoriai (pašalinti); greičių dėžės tepalų nuotėkis; galinio reduktoriaus tepalų nuotėkis; variklio tepalų nuotėkis; variklis galimai iki gedimų buvo remontuotas. Apytikslė remonto ir reikiamų detalių kaina- 1 980 Eur, kuri sudaro 80 proc. visos automobilio kainos. Šių defektų atsakovas negalėjo numatyti ir žinoti, nes jis nėra mechanikas, neturi specialių žinių. Iš pirmo žvilgsnio automobilis pasirodė tvarkingas, važiavo. Tik patikrinus jį autoservise, atsakovui tapo žinoma, kad automobilis turėjo paslėptų defektų, kurie nėra matomi išoriškai ir kurie trukdo jį naudoti pagal paskirtį. Atsakovas prašė taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau– CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas (jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas).
8. Taip pat priešieškinyje atsakovas nurodė, kad dėl to, jog atsakovui buvo parduotas techniškai netvarkingas automobilis su paslėptais trūkumais, atsakovas patyrė nuostolių. Patirtų nuostolių suma-1 137,78 Eur, kurią sudaro: 2019-01-10 UAB „Klion“ transporto priemonės diagnostikos ir jos metu atliktų darbų kaina– 194,79 Eur, 2019-01-15 MB „Techmobilis“ apžiūros ir defektų akto surašymo kaina– 120 Eur, išlaidos advokatės pagalbai tarnyboje apmokėti– 270 Eur, paskolos palūkanos už 2 450 Eur sumą– 552,99 Eur. Paaiškino, kad automobilį su sutuoktine pirko už paskolintus pinigus. Atsakovas 2019 m. sausio 7 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K854303600, pagal kurią pasiskolino 4 670,83 Eur. 2 450 Eur iš šios sumos atsakovas panaudojo automobiliui pirkti. Iš vartojimo kredito sutarties nuostatų matyti, kad atsakovas už 4 670,83 Eur sumą sumokės 1 054,25 Eur palūkanų. Todėl, atlikus skaičiavimus, už 2 450 Eur kredito dalį atsakovas privalės sumokėti 552,99 Eur palūkanų (2 450 x 1 054,25/4 670,83). Kadangi atsakovas negali naudotis nei pasiskolinta pinigų suma, nei už ją nusipirktu automobiliu, atsakovas patiria nuostolius.
9. Priešieškinyje atsakovas papildomai nurodė nesutinkantis su ieškovo teiginiu, kad tarnyba nutarimą priėmė, išklausiusi tik vieną pusę– atsakovą, nes ieškovas nepateikė paaiškinimų dėl tarnybos jam siųstų raštų negavimo priežasčių. Iš tarnybos pateiktos medžiagos matyti, kad ieškovui buvo tinkamai ir ne kartą pranešta apie atsakovo prašymo nagrinėjimo procedūrą, tarnybos raštai buvo siųsti į ieškovo elektroninį paštą info@autopatrulis.lt, taip pat registruotu laišku į VĮ Registrų centro duomenyse nurodytą adresą Laisvės pr. 60- 1107, Vilnius. Taip pat atsakovas nesutiko, jog jam buvo pateikta visa reikalinga informacija apie automobilio būklę sutartyje. Atsakovui buvo pateikta tik automobilio charakteristika, bendri duomenys, iš kurių nėra galimybės spręsti, jog transporto priemonė yra galimai su defektais. Skelbime dėl automobilio pardavimo nebuvo parašyta, kad automobilis turi variklio defektą, netinkamai veikia automobilio greičių dėžė, jame nebuvo išvardinti automobilio trūkumai. Tokią išvadą liudija ir tai, kad pats ieškovas pripažįsta, kad prieš parduodamas automobilį atsakovui, visiškai netikrino jo techninės būklės, apie ją nieko nežinojo. Atsakovas nesutiko su ieškovo teiginiu, kad parduodamas automobilį atsakovui, jis veikė kaip tarpininkas. Pagal ieškovo pateiktą 2018-12-20 pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas pats automobilį nusipirko iš U. A. E.. Todėl ieškovas, o ne U. A. E. atsako už automobilio defektus. Atsakovas nesutiko su ieškovo teiginiais, kad jis automobilio pirkimo dieną matė visus automobilio defektus, dėl jų išsiderėjo mažesnę automobilio kainą (nuo 2 550 Eur iki 2 450 Eur). Pirkdamas automobilį, jį apžiūrėjo tiek, kiek išmanė, išoriškai. Dėl išorinių smulkių defektų, kuriuos pastebėjo, ieškovas atsakovui nuleido kainą. Atsakovas manė, kad kitą dieną nuvežus automobilį į apžiūrą ir galimai radus automobilio defektus, bus nesunku tartis dėl defektų remonto ar pinigų grąžinimo. Tačiau ieškovas atsisakė patenkinti bet kokius atsakovo reikalavimus, nors atsakovas automobiliu beveik nesinaudojo. Ieškovo teiginys, kad atsakovui ne kartą buvo pasiūlyta pasitikrinti automobilio techninę būklę, tačiau jam viskas tiko, prieštarauja logikai. Paaiškino, jog jeigu būtų nenorėjęs automobilio tikrinti pasirinktame autoservise jo pirkimo dieną, atsakovas to tikrai nebūtų daręs ir kitą dieną. Atsakovas nesutiko, kad jis prisiėmė automobilio gedimo riziką.
10. Išvadą duodanti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2019-09-18 pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad tarnyba, išnagrinėjusi atsakovo skundą, priėmė nutarimą, kuriuo išsprendė atsakovo ir ieškovo ginčą. Tarnyba įvertino šalių pateiktus rašytinius įrodymus, paaiškinimus, esamą teisinį reglamentavimą ir priėmė jais pagrįstą sprendimą, t. y. vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 28 straipsniu nutarė patenkinti atsakovo reikalavimus. Visi argumentai ir įrodymai yra nurodyti Tarnybos nutarime, kurį tarnyba palaiko ir šioje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-03-06 sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino iš dalies.
12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nustatytų aplinkybių visuma liudija, kad atsakovas automobilį pirko, turėdamas tikslą jį naudoti savo asmeniniams poreikiams– važinėti į darbą, todėl pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal įprastinę paskirtį. Atsakovas automobilį apžiūrėjo, jį išbandė, o ieškovas patikino atsakovą, kad automobilis tvarkingas, važiuojantis. Nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad ieškovas atsakovą apie kokius nors automobilio trūkumus būtų informavęs. Nei atsakovas, išbandęs automobilį jo pirkimo metu, nei ieškovas, nors ir nežymiai, tačiau naudojęs automobilį iki jo pardavimo atsakovui, nurodė nepastebėję aplinkybių (pvz., bildesio, jungiant pavarą, katalizatoriaus pašalinimo, automobilio perkaitimo požymių), leidžiančių automobilio pirkimo- pardavimo metu įtarti esant tam tikrų automobilio gedimų.
13. Sprendimą priėmęs teismas atkreipė dėmesį, kad aplinkybės, jog ieškovas automobilį 2018-12-20 įsigijo Vokietijoje iš U. A. E., jį įsigijo pagal nuotraukas, jam automobilio defektų pardavėjas nenurodė, neturi reikšmės nagrinėjamam ginčui. Santykiuose su atsakovu (vartotoju) ieškovas veikė ne kaip tarpininkas, o kaip automobilio savininkas, verslininkas, kuriam galiojo CK įtvirtinta pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę (CK 6.228¹ straipsnio 2, 3 dalys, 6.350 straipsnis). Teismas sutiko, kad įsigydamas automobilį atsakovas pagrįstai buvo įsitikinęs, kad už 2 450 Eur sumą jis įsigyja naudotą, važiuojantį, iš esmės techniškai tvarkingą, be paslėptų trūkumų automobilį, nereikalaujantį papildomų reikšmingų piniginių investicijų. Iškart po pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo paaiškėjo automobilio gedimai: atsirado bildesys, jungiant pavarą, atsakovas automobilį tikrinusių asmenų UAB „Klion“, MB „Techmobilis“ buvo informuotas apie esminius automobilio variklio, išmetamųjų dujų sistemos, greičio dėžės defektus, trukdančius automobilį naudoti pagal jo tikslinę paskirtį, reikalaujančius papildomų žymių, viršijančių ne mažiau, kaip pusę automobilio kainos, investicijų.
14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pirkėjo pareiga įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, apimta tik pareigą įrodyti, kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas.
15. Sprendimą priėmęs teismas nustatė, kad atsakovas įrodė, kad kelios dienos po automobilio įsigijimo jis negalėjo naudoti automobilio pagal įprastinę paskirtį– automobiliui buvo nustatyti variklio, greičių dėžės, išmetamųjų dujų sistemos defektai, dėl ko automobilio naudojimas, defektų nepašalinus, buvo nesaugus. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad automobiliu nuo jo įsigijimo 2019-01-09 iki 2020 01-16 buvo pravažiuota ne daugiau nei 132 km (220 100 km – 220 232 km), savo asmeninėms reikmėms atsakovas 2019 m. rugpjūčio mėn. įsigijo kitą automobilį. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad negalėjimą naudoti automobilio pagal įprastinę paskirtį nulėmė automobilio trūkumai– automobilio variklio, greičių dėžės, išmetamųjų dujų sistemos defektai, kurie buvo sutarties sudarymo metu. Iš atsakovo, trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad bildesį, jungiant pavaras, atsakovas išgirdo, praėjus pusvalandžiui po automobilio įsigijimo. Šis automobilio gedimas atsakovui buvo įvardintas automobilio diagnostikos metu 2019 m. sausio 10 d. UAB „Klion“ darbuotojų, vėliau 2019 m. sausio 15 d. patvirtintas MB „Techmobilis“, ką nurodė ir liudytojas A. J., apklaustas teismo posėdyje bylos nagrinėjimo teisme metu. Iš trečiojo asmens paaiškinimų, kurių ieškovas bylos nagrinėjimo teisme metu neneigė, nustatyta, kad apžiūrint automobilį prieš jo pirkimą, automobilio aušinimo skysčio bakelyje atsakovas, trečiasis asmuo pastebėjo nešvarumus, putas, kurių priežastimi ieškovas nurodė dviejų skirtingų aušinimo skysčių sumaišymą. Atlikus automobilio diagnostiką 2019 m. sausio 10 d. UAB „Klion“, vėliau- MB „Techmobilis“, buvo konstatuota, kad nešvarumai aušinimo skystyje atsiranda dėl automobilio variklio defekto– variklio tarpinės ar galvos dangalo pažeidimo, kuris trukdo automobilį naudoti pagal paskirtį. Automobilio diagnostikos 2019 m. sausio 10 d. UAB „Klion“, vėliau- MB „Techmobilis“ metu buvo konstatuotas ir automobilio išmetamųjų dujų sistemos defektas– pašalinti katalizatoriai. Sprendimą priėmęs teismas pažymėjo, kad nors nėra duomenų apie šių automobilio defektų tikslų atsiradimo laiką, įvertinus jų paaiškėjimo laiką (nuo automobilio įsigijimo), nėra pagrindo teigti, jog šių defektų automobilis neturėjo, jo pardavimo atsakovui metu. Pareiga įrodyti šią aplinkybę teko ieškovui, tuo tarpu ieškovas ne tik nepateikė įrodymų jai pagrįsti, bet ja nepagrindė savo pozicijos.
16. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nei įstatyme, nei pirkimo-pardavimo sutartyje nenustatyta, jog daiktų kokybė turi būti patikrinta prieš sudarant pirkimo- pardavimo sutartį vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudojo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę, jeigu įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo ar negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Sprendimą priėmęs teismas nustatė, jog ieškovas, naudojęs automobilį iki jo pardavimo, atsakovui automobilio pirkimo-pardavimo metu nurodė, kad trūkumų automobilis neturi, jis yra tvarkingas. Atsakovas kaip rūpestingas ir atidus pirkėjas, pats neturintis specialių žinių automobilio techninei būklei įvertinti, automobilį apžiūrėjo, jį išbandė, trūkumų taip pat nepastebėjo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šią aplinkybę, taip pat tai, kad minėti automobilio trūkumai nėra akivaizdūs, jiems nustatyti reikalingos specialios žinios (pvz., žinojimas, kuriuo metu tokie trūkumai išryškėja (liudytojas A. J. nurodė, kad bildesys greičių dėžėje automobilyje dėl tepalų specifikos išryškėja tik įšilus automobilio varikliui), kur tam tikros automobilio detalės yra (liudytojas A. J. nurodė, kad katalizatorių buvimą/ nupjovimą pastebi tik specialių žinių turintis asmuo), taip pat žinojimas, kaip patikrinti ar tam tikras automobilio trūkumas yra esminis, trukdantis jį naudoti pagal paskirtį (liudytojas A. J. nurodė, kokius veiksmus būtina atlikti, siekiant atskirti, ar automobilio alyva aušinimo skystyje yra esminis gedimas, ar tik neatsargus asmens elgesys, jį pildant), konstatavo, jog atsakovas sutarties sudarymo metu nežinojo ir negalėjo žinoti šių automobilio trūkumų ir negalėjo prisiimti negalėjimo automobilį naudoti pagal paskirtį dėl nustatytų jo trūkumų praėjus dienai ar kelioms po jo įsigijimo, rizikos. Vartojimo prekės kokybės trūkumams paaiškėjus per CK 6.363 straipsnio 11 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą, preziumuojama, kad jeigu neįrodoma kitaip, prekės ar paslaugos trūkumai, išaiškėję per šešis mėnesius nuo prekės perdavimo ar paslaugos suteikimo, laikomi buvusiais perdavimo ar suteikimo vartotojui metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su prekės, paslaugos ar jos trūkumo pobūdžiu.
Žemesnės instancijos teismas
17. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad atsakovas įrodė, jog kelios dienos po įsigijimo paaiškėjo, jog automobilio negalima naudoti pagal paskirtį, kad sutarties sudarymo metu automobilis turėjo trūkumus– automobilio variklio (variklio tarpinės ar galvos apdangalo), išmetamųjų dujų sistemos (katalizatoriaus), greičių dėžės defektus, kurių buvimas lemia automobilio negalimumą naudoti pagal paskirtį ir kad automobilio pirkimo metu ieškovas nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie šiuos parduoto automobilio trūkumus (CPK 178 straipsnis). Atsakovo reikalavimas nutraukti sutartį ir taikyti restituciją– priteisti iš ieškovo atsakovui automobilio kainą- 2 450 Eur, o atsakovą įpareigoti grąžinti ieškovui automobilį, pripažintas pagrįstu ir patenkintas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punktas, 8 dalis, 6.222 straipsnio 1 dalis), o ieškovo ieškinys atmestas. Pagal CK 6.363 straipsnio 8 dalies nuostatas, netinkamos kokybės daikto grąžinimo išlaidos tenka pardavėjui, o pardavėjas, grąžindamas pirkėjui sumokėtą kainą, neturi teisės iš jos išskaičiuoti sumą, kuria sumažėjo daikto vertė dėl jo naudojimo ar daikto išvaizdos praradimo arba dėl kitokių aplinkybių. Dėl automobilio diagnostikos 2019 m. sausio 10 d. UAB „Klion“ ir jos metu atliktų darbų atsakovas patyrė išlaidas- 194,79 Eur, dėl automobilio apžiūros ir defektų surašymo MB „Techmobilis“ – 120 Eur, už advokatės pagalbą, ginčą sprendžiant ikiteismine tvarka, atsakovas sumokėjo 270 Eur. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nurodytas atsakovo faktiškai patirtas išlaidas, tarp jų dėl būtinybės rinkti įrodymus, susijusius su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, taip pat išlaidas dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, nulėmė ieškovo neteisėtas elgesys– netinkamos kokybės automobilio atsakovui pardavimas, todėl jas sprendimą priėmęs teismas priteisė atsakovui iš ieškovo (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 4 dalies 2, 3 punktai). Atsakovo nurodytų patirtų išlaidų- palūkanų už paskolą automobiliui įsigyti iš ieškovo atsakovui pirmosios instancijos teismas nepriteisė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, o priešieškinis patenkintas iš dalies priimti naują sprendimą dėl šios reikalavimų dalies– ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti.
19. Apeliantas teigia, jog pirkėjas turi teisę reikalauti nutraukti naudotos transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartį, kai transporto priemonės trūkumai yra tokie, dėl kurių nebūtų įmanoma jos naudoti pagal paskirtį, o trūkumų šalinimo kaštai būtų ekonomiškai nepagrįsti ar jų pašalinti būtų neįmanoma, be to, vidutinis pirkėjas trūkumų nebūtų galėjęs ir nebūtų turėjęs žinoti pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo metu. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad transporto priemonės trūkumai yra esminiai ir jų šalinimo kaštai, lyginant su transporto priemonės kainą, yra neadekvačiai dideli.
20. Apeliantas pažymi, kad 2019 m. sausio 10 d. diagnostinėje kortelėje yra nurodyta kokie darbai atlikti ir kokios detalės automobilyje pakeistos (patikrinta automobilio stabdžių sistema, pakeista viena pakabos svirtis, sureguliuoti žibintai, pakeistas tepalo filtras, degalų filtras, oro filtras, variklio tepalai, aušinimo skystis). Atliktų darbų pobūdis ir pakeistos detalės, skysčiai bei tepalai, patvirtina, kad kitą dieną po automobilio pirkimo jam buvo atlikta standartinė (rutininė) patikra prieš techninę apžiūrą Lietuvoje. Esminiai automobilio trūkumai UAB „Klion“ surašytoje 2019 m. sausio 10 d. diagnostikos kortelėje nėra konstatuoti. Dėl nurodytų priežasčių apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog UAB „Klion“ 2019 m. sausio 10 d. diagnostikos kortelė gali būti vertinama kaip įrodymas, patvirtinantis automobilio variklio gedimą, nes šiame dokumente apie tai nėra duomenų.
21. Taip pat apeliantas kritiškai vertina atsakovo pateiktą MB „Techmobilis“ 2019 m. sausio 15 d. apžiūros aktą ir jį pasirašiusio liudytojo A. J. parodymus, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Teigia, jog byloje nepavyko nustatyti, kas 2019 m. sausio 15 d. apžiūrėjo automobilį. Nors MB „Techmobilis“ 2019-01-15 apžiūros aktą pasirašė įmonės vadovas A. J., kuris buvo apklaustas kaip liudytojas, tačiau jo parodymai, duoti teisme, kelia pagrįstų abejonių, ar jis apskirtai matė automobilį. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo pateiktas MB „Techmobilis“ 2019 m. sausio 15 d. apžiūros aktas ir jį pasirašiusio liudytojo A. J. parodymai teisme patvirtina automobilio variklio esminį gedimą, t. y. variklio tarpinės arba galvos kanalo pažeidimą. Apeliantas yra įsitikinęs, kad atsakovas neįrodė ne tik automobilio variklio gedimo fakto, bet ir to, kad jis gali būti vertinamas kaip esminis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog yra pakankamai duomenų pripažinti, kad automobilio variklio gedimas buvo jo pardavimo metu, be to, jis buvo toks, dėl kurio automobilio negalima naudoti pagal paskirtį. Apeliantas pastebi, jog 2020-01-16 apžiūros akte nurodoma, kad katalizatorių bakeliai automobilyje yra, jie neišpjauti, bet tušti. Teigia, kad šių įrodymų akivaizdžių prieštaravimų, kurie patvirtina, kad kažkurio įrodymo turinys netgi yra akivaizdžiai melagingas, teismas net nebandė pašalinti, o sprendė, jog jie visi patvirtina tą pačią aplinkybę, nors, kaip minėta, juose nurodyti visiškai skirtingi ir vienas kitą paneigiantys dujų išmetimo sistemos trūkumai. Dėl to, ieškovo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas, pateikęs prieštaraujančius vienas kitam įrodymus, įrodė automobilio dujų išmetimo sistemos trūkumo (katalizatorių nebuvimo) faktą automobilio pardavimo metu. Apeliantas taip pat negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog katalizatorių nebuvimo automobilyje faktas, jeigu toks ir būtų nustatytas, yra esminis automobilio trūkumas, dėl kurio automobilio negalima eksploatuoti pagal paskirtį.
22. Apeliantas laikosi pozicijos, kad nors atsakovas 2019-01-21 pretenzijoje užsimena apie netinkamą greičių dėžės veikimą, tačiau apie tokį gedimą nėra duomenų nei 2019-01-10 diagnostikos kortelėje, nei 2019-01-15 apžiūros akte. Papildomai pažymi, jog atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimai, duoti teisme, kad greičių dėžės netinkamas veikimas paaiškėjo tą pačią dieną, po pusvalandžio, kai buvo sudaryta automobilio pirkimo- pardavimo sutartis, taip pat nepatikimi, nes neatitinka paties atsakovo veiksmų logikos. Tokią išvadą atsakovas daro todėl, kad jeigu automobilio pavarų dėžė pradėjo veikti netinkamai tą pačią dieną po pusvalandžio, kai buvo sudaryta automobilio pirkimo pardavimo sutartis, atsakovas, kaip atidus ir rūpestingas pirkėjas, būtų iš karto apie gedimą informavęs pardavėją. Tačiau atsakovas to nepadarė. Be to, teigia, jog jeigu atsakovas dar prieš kreipdamasis tiek į UAB „Klion“ dėl automobilio patikros, tiek į MB „Techmobilis“ dėl automobilio apžiūros, jau žinojo apie netinkamą pavarų dėžės veikimą, jis būtų tai akcentavęs automobilio patikrą ir apžiūrą atlikusiems asmenims, kurie šį gedimą būtų fiksavę jų surašytuose dokumentuose. Paaiškina, kad nei UAB „Klion“ surašytoje 2019-01-10 diagnostikos kortelėje, nei MB „Techmobilis“ surašytame 2019-01-15 apžiūros akte toks gedimas nėra užfiksuotas, o 2019-01-15 apžiūros akte tik nurodoma apie greičių dėžės tepalų nuotėkį. Įvertinęs automobilio 2019-01-10 diagnostikos kortelę, 2019-01-15 apžiūros aktą, 2019-01-21 pretenziją, atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimus bei liudytojo parodymus teisme, taip pat atsakovo veiksmus nuo automobilio įsigijimo iki 2019-01-21 pretenzijos pareiškimo, apeliantas prieina išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovas įrodė netinkamą automobilio greičių dėžės veikimą (pavaros persijungia su smūgiais). Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad automobilio remontas, net tuo atveju, jeigu automobilis turėtų atsakovo nurodytus defektus, kainuotų daugiau kaip pusę automobilio kainos. Maksimaliai automobilio remonto kaina, jeigu nurodytos detalės būtų keičiamos analogiškomis, nesudarytų daugiau kaip 1/5 dalies automobilio kainos. Atsakovo pateikta automobilio variklio ir pavarų dėžės remonto sąmata, keičiant ne visą variklį ir greičių dėžę analogiškomis detalėmis, o tik keičiant tam tikras jų dalis naujomis, neadekvačiai didina automobilio remonto sąmatą, nors tai padaryti ieškovo nurodomu būdu galima žymiai pigiau.
23. Apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – internetinių portalų skelbimus su atskirų automobilių dalių (variklio ir greičių dėžės) kainomis. Nurodė, kad šie įrodymai pateikti apeliacinės instancijos teismui, nes šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, pirmosios instancijos teismui nusprendus skaičiuoti automobilio remonto kainas akivaizdžiai neekonomišku būdu.
24. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad tiek Valstybinė vartotojų teisių tarnyba, tiek pirmosios instancijos teismas pripažino, kad būtent nustatyti automobilio defektai (esminiai automobilio trūkumai) buvo priežastis, dėl ko atsakovas negalėjo naudotis automobiliu pagal jo paskirtį. Atsakovas automobilį pirko savo reikmėms, todėl tikėjosi, kad automobilis bus tvarkingai važiuojantis, kad jo nereikės remontuoti. Taigi, automobilio techninė būklė buvo pagrindinė sąlyga automobiliui įsigyti, nes kitu atveju, atsakovas žinodamas tikrąją automobilio techninę būklę, automobilio nebūtų pirkęs. Kitų variantų, pvz. kaip automobilio remontas, ieškovas nesiūlė. Kaip numatyta CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose, daiktas gali būti pakeistas, arba sumažinta jo kaina, arba pašalinti jo trūkumai, tačiau nė vienas iš šių variantų nebuvo svarstomas ir ieškovas apie tai pirmosios instancijos teisme nekalbėjo. Teigia, kad atsakovas pateikė teismui įrodymus, jog remontuoti automobilį yra finansiškai nenaudinga, nes jo remonto kaina siekia 1 980 Eur (ir daugiau), kas sudaro daugiau kaip 80 proc. įsigyto automobilio vertės. Šio įrodymo apeliantas pirmosios instancijos teisme neginčijo. Visi argumentai dėl šio įrodymo neobjektyvumo ar netinkamumo atsirado tik apeliaciniame skunde. Atsakovas turėjo teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą ir pasirinko teisę reikalauti, kad pardavėjas grąžintų sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 str. 1 d. 4 p.) bei pateikė įrodymus, kad buvo esminis sutarties pažeidimas, nes parduotas netinkamos kokybės daiktas, ką pagrįstai ir teisėtai pripažino pirmosios instancijos teismas. Atsakovas nesutinka dėl apelianto naujų įrodymų prijungimo prie bylos ir jų vertinimo. Atsakovas pažymi, kad teismas neskaičiavo automobilio remonto kainos, o vadovavosi atsakovo pateiktais įrodymais- 2019 m. sausio 15 d. MB „Techmobilis“ apžiūros aktu, kuriame nurodyta, kad apytikslė remonto ir reikiamų detalių kaina 1 980 Eur, kuri sudaro 80 proc. visos automobilio kainos. Vėliau šias aplinkybes patvirtinto apklaustas liudytojas, nurodydamas detaliau, kas kiek gali kainuoti..
25. Atsakovas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nei šalys, nei teismas neturi specialių techninių žinių, susijusių su automobilių defektais, o būtent liudytojas buvo tas asmuo, kuris ne tik apžiūrėjo automobilį, bet ir yra šios srities specialistas. Pažymi, kad ieškovas vis kėlė klausimą dėl 2019 m. sausio 15 d. MB „Techmobilis“ apžiūros akto, kad jam nėra aiškūs nustatyti defektai, todėl tuo tikslu, kad būtų paaiškinta, kokie defektai užfiksuoti akte, buvo iškviestas liudytojas, kuris davė išsamius parodymus ir paaiškino kiekvieną apžiūros akte parašytą defektą. Ieškovas įrodymų apie techninę automobilio būklę nei iki pardavimo, nei po nepateikė. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu automobilio neapžiūrėjo, neprašė patikros savo pasirinktame servise defektams nustatyti, taip neprašė skirti techninę automobilio ekspertizę, nors bylą nagrinėjanti teisėja ne vieną kartą siūlė šalims pasinaudoti šia galimybe. Teismas taip pat ragino teikti papildomus įrodymus ar kviesti liudytojus savo pozicijai pagrįsti, tačiau ieškovas tokia teise nepasinaudojo, o tik kritikavo atsakovo pateiktus dokumentus ir iškviesto liudytojo parodymus. Atsakovas teigia, kad apibendrinus visus nustatytus automobilio defektus, teismo išvados yra teisingos ir pagrįstos. Įrodyta, kad negalėjimą naudoti automobilį pagal įprastinę paskirtį nulėmė automobilio trūkumai: automobilio variklio, greičių dėžės, išmetamųjų dujų sistemos defektai, kurie buvo sutarties sudarymo metu ir kurių atsakovas pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo metu nežinojo ir negalėjo žinoti. Ieškovas, kaip pardavėjas, įrodinėjimo teise nepasinaudojo ir neįrodė, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
27. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus- internetinių portalų skelbimus su atskirų automobilių dalių (variklio ir pavarų dėžės) kainomis. Nurodo, kad šie įrodymai pateikiami apeliacinės instancijos teismui, nes šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, pirmosios instancijos teismui nusprendus skaičiuoti automobilio remonto kainas, akivaizdžiai neekonomišku būdu. Pažymėtina kad atsakovo teikti rašytiniai įrodymai dėl automobilio detalių kainų buvo nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios, tačiau ieškovas detalių kainų neginčijo, nors tokią teisę turėjo. Susipažinus su ieškovo teikiamais naujais įrodymais bei įvertinus jų vėlesnio pateikimo priežastis, spręstina, kad ieškovas galėjo anksčiau pateikti dabar teikiamus įrodymus dėl remonto darbų kainos, todėl papildomus įrodymus atsisakytina priimti.
28. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo- pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
29. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys– tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos taip pat vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1–3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).
30. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalies nuostatas, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Pagal CK 6.338 straipsnio 2 dalies nuostatas, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino.
31. Kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė– kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas). Tuo tarpu pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010).
32. Tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų, taip pat gali reikšti reikalavimus ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2017 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017, 25 punktas).
33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis, nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į sandorio šalis, nes vienai iš sandorio šalių esant vartotoja, jai taikoma didesnė apsauga, t. y. suteikiama didesnė galimybė rinktis vieną iš jau aptartų jos pažeistų teisių gynimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Taigi kurio nors iš aptariamoje teisės normoje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 31 punktas).
34. CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Pagal CK 6.333 straipsnio 6 dalies nuostatas laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. CK 6.317 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo- pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo- pardavimo sutartyje numatyta, ar ne.
35. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus, teisingai nustatė, kad šalys atskirai neaptarė parduodamos transporto priemonės kokybės reikalavimų, bet abi sutarties šalys laikė, kad transporto priemonė yra techniškai tvarkinga ir kad ji gali būti naudojama viešame eisme. Nors atsakovas pirko naudotą transporto priemonę, tačiau ją pirko už rinkos kainą, už kurią parduodamos tokio modelio ir tokių metų techniškai tvarkingos transporto priemonės. Taigi atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad ir jo perkama transporto priemonė bus tokios įprastos kokybės. Nėra įrodymų apie tai, kad pardavėjas būtų atskleidęs pirkėjui esminius transporto priemonės kokybės trūkumus. Priešingai, byloje esantys įrodymai, t. y. skelbimas apie parduodamą transporto priemonę, kuriame nenurodyti jos defektai rodo, kad pardavėjas garantavo transporto priemonės kokybę, atitinkančią įprastai techniškai tvarkingos transporto priemonės kokybę. Nei automobilio apžiūros aikštelėje metu, nei iki tol su ieškovu atsakovui susisiekus telefonu, ieškovas nenurodė automobilio trūkumų, teigė, kad automobilis yra tvarkingas. Tai ieškovas patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu.
36. Apeliantas teigia, kad atsakovas privalėjo įsitikinti perkamos transporto priemonės kokybe iki daikto perdavimo. Tačiau nei įstatymai, nei sutartis pirkėjo neįpareigojo tai padaryti iki daikto perdavimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad CK 6.328 straipsnio 1 daliyje numatyta pirkėjo teisė patikrinti daiktų kokybę prieš sumokant ar atsiimant daiktus, bet ne jo pareiga tai padaryti. Pagal CK 6.337 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato daiktų kokybės patikrinimo tvarkos ir terminų, tai daiktų kokybė turi būti patikrinta per protingą terminą ir pagal įprastai taikomas daiktų kokybės patikrinimo sąlygas bei prekybos papročius, o pagal CK 6.338 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu nėra nustatytas daikto garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos. Šiuo atveju pirkėjas daikto trūkumus nustatė ir apie juos informavo pardavėją per 13 dienų (2019-01-22 pretenzija), todėl negalima vertinti, jog atsakovas praleido protingą terminą įsitikinti daikto kokybe ir pareikšti dėl to pretenziją pardavėjui. Tai, kad daikto trūkumai buvo nustatyti po daikto perdavimo, nepašalina pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto kokybę.
37. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, jog byloje esantys įrodymai yra pakankami nustatyti, jog parduotos transporto priemonės kokybė iš esmės neatitinka pardavėjo pareiškimų apie jos kokybę ir būklę. Teismas nustatė, jog automobilio gedimas atsakovui buvo įvardintas automobilio diagnostikos metu 2019-01-10 UAB „Klion“ darbuotojų, vėliau 2019-01-15 patvirtintas MB „Techmobilis“, ką nurodė ir liudytojas A. J., apklaustas teismo posėdyje. Atlikus automobilio diagnostiką 2019-01-10 UAB „Klion“, vėliau apžiūrą MB „Techmobilis“ buvo konstatuota, kad nešvarumai aušinimo skystyje atsiranda dėl automobilio variklio defekto– variklio tarpinės ar galvos dangalo pažeidimo, kuris trukdo automobilį naudoti pagal paskirtį. Automobilio diagnostikos 2019-01-10 UAB „Klion“ metu, vėliau MB „Techmobilis“ buvo konstatuotas ir automobilio išmetamųjų dujų sistemos defektas– pašalinti katalizatoriai. MB „Techmobilis“, kuriam vadovauja teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. J. (2 t., e. b. l. 153-154), 2019-01-15 surašė aktą, kuriame nurodė, kad apžiūrėjus ir patikrinus automobilį, nustatyti tokie trūkumai ir gedimai: variklio tarpinė ar galvos kanalas (pažeista), katalizatoriai (pašalinti), greičių dėžės tepalų nuotėkis, galinio reduktoriaus tepalų nuotėkis, variklio tepalų nuotėkis. Liudytojas A. J. nurodė, kad automobilio negalima naudoti pagal paskirtį, jame nėra katalizatoriaus, dėl greičių dėžės gedimo neaišku, ar su automobiliu nuvažiuosi 5 km. Iki šio automobilio apžiūros liudytojas klientų nepažinojo. Atsakydamas į klausimus, liudytojas papildomai nurodė, kad variklio tarpinės ar galvos kanalo remontas kainuos apie 1 300 Eur. Neremontuojant, suges aušinimo siurblys, nes ten yra riebokšlis, į jį jokie tepalai negali patekti, jis pritaikytas tik aušinimo skysčiui. Automobilis perkais ir bus neremontuotinas. Katalizatorių galima įdėti, bet jis negali būti pažeistas, jokių virinimų, jokių siūlių negali būti. Originalus katalizatorius kainuotų virš 1 000 Eur, pakaitalai pigesni– apie 300 Eur. Katalizatorius yra vienas. Greičių dėžės vožtuvyno ydą galima pašalinti, restauruojant vožtuvyną Latvijoje ar dedant naudotą greičių dėžę, pirkti naują neapsimoka,– ji kainuos daugiau, negu automobilis. Tepalų nuotėkio netvarkymas taip pat gali sukelti automobilio negalimumą naudoti, tačiau paprastai 5 metų automobilis šį gedimą turi, jį reikia pašalinti.
38. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad per kelias dienas po pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo automobilis ne tik sugedo: atsirado bildesys, jungiant pavaras, bet ir paaiškėjo paslėpti automobilio trūkumai. Atsakovas automobilį tikrinusių asmenų UAB „Klion“, MB „Techmobilis“ buvo informuotas apie esminius automobilio variklio, išmetamųjų dujų sistemos, greičių dėžės defektus, trukdančius automobilį naudoti pagal jo tikslinę paskirtį, reikalaujančius papildomų, žymių, viršijančių ne mažiau kaip pusę automobilio kainos, investicijų. Sprendimą primęs teismas pagrįstai nusprendė, jog nėra pagrindo abejoti atsakovo teiginiais, kad jis nebūtų pirkęs šios transporto priemonės, jei būtų žinojęs apie tokius jos trūkumus. Be to, atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, jog automobilio remonto kaina, po kurios automobilis galėtų būti naudojamas pagal paskirtį, yra viršijanti ne mažiau kaip pusę už automobilį sumokėtos kainos. Vadinasi, nustatyti transporto priemonės trūkumai yra esminiai ir teismo pritaikytas pirkėjo teisių gynimo būdas, t. y. sutarties nutraukimas ir restitucijos taikymas, yra tinkamas ir proporcingas.
39. Apeliantas ieškinyje nurodė, jog atvežęs automobilį iš Vokietijos ir pardavęs jį atsakovui Lietuvoje, dėl objektyvių priežasčių negalėjo pateikti informacijos apie esamus automobilio trūkumus, nes tokios informacijos nežinojo ir negalėjo žinoti. Ieškovas verčiasi automobilių pardavimo veikla, o tai reiškia, kad jis yra profesionalus verslininkas, besiverčiantis automobilių prekyba. Būdamas šios srities profesionalas ir skelbime nenurodęs automobilio defektų, turėjo garantuoti parduoto naudoto automobilio kokybę ir laikytinas atsakingu už automobilio trūkumus. Būtent ieškovas (parduoti numatyto daikto savininkas) turėjo pareigą įvertinti parduodamo automobilio kokybę ir įsitikinti, ar parduodama transporto priemonė tikrai neturi defektų. Ieškovo teiginiai, jog transporto priemonė trūkumų neturėjo, nėra įrodyti (CPK 178 straipsnis). Atsakovas dėl transporto priemonės apžiūros kreipėsi per trumpą terminą, t. y. kitą dieną automobilį pristatė į UAB „Klion“ servisą patikrai, ką patvirtina diagnostinė kortelė, atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimai. Visa tai rodo, kad transporto priemonės gedimai ar pagrindas jiems kilti egzistavo jau transporto priemonės perdavimo metu.
40. Spręstina, jog apelianto teiginiai, kad atsakovas pats nepatikrino transporto priemonės prieš ją įsigydamas, prieštarauja ne tik įstatymo nuostatoms, bet ir teismų praktikai, kadangi perkamo daikto kokybės patikrinimas yra pirkėjo teisė, o ne pareiga. Be to, šios aplinkybės nepanaikina ieškovo atsakomybės už transporto priemonės kokybę. Pažymėtina, kad atsakovas, būdamas vidutinis pirkėjas, negalėjo pastebėti 2019-01-10 UAB „Klion“ atliktos automobilio diagnostikos, vėliau MB „Techmobilis“ atliktos apžiūros metu nustatytų transporto priemonės gedimų, prieš ją įsigydamas, nes jie laikytini paslėptais defektais, kurių plika akimi pamatyti nėra galimybės. Visi defektai paaiškėjo, tik nuvežus transporto priemonę į autoservisą. Ieškovas pirkimo-pardavimo sutartyje neaptarė transporto priemonės trūkumų, taip pat jų nenurodė ir apžiūros metu, o transporto priemonę pardavė kaip techniškai tvarkingą. Norint tinkamai įvertinti nurodytas transporto priemonės technines savybes, yra reikalingos specialios žinios, patirtis ir įgūdžiai.
41. Patikrinus bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir dėl pritaikytų materialinių teisės normų, ir dėl įrodymų pakankamumo bei patikimumo. Šio ginčo sprendimui pirmosios instancijos teismas teisingai taikė CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą pirkėjo teisių gynimo būdą. Teismas teisingai rėmėsi CK 6.317 straipsnio 1 ir 2 dalių, CK 6.333 straipsnio 4, 6 dalių nuostatomis, apibrėžiančiomis parduodamo daikto kokybės reikalavimus bei pardavėjo pareigas. Šių normų taikymą sprendimą priėmęs teismas pagrindė aktualia kasacinio teismo praktika. Panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
42. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
43. Byla išspręsta ne apelianto naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas pateikė įrodymus, kad dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas- 400 Eur. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Atsakovui iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos- 400 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 302 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti ieškovo UAB „Autopatrulis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-06 sprendimo.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-06 sprendimą.
Priteisti atsakovui V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo UAB „Autopatrulis“, j. a. k. 303433999, bylinėjimosi išlaidas- 400 Eur (keturis šimtus eurų).
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.