- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-22
- Bylos Nr.
- e2A-428-459/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00288-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj
- Atsakovas
- R. U.
- Ieškovas
- A. Z.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų R. A. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Aušros Maškevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. U. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. sprendimo dalies civilinėje byloje pagal ieškovės A. Z. ieškinį atsakovei R. U. dėl skolos priteisimo, atsakovės R. U. priešieškinį ieškovei A. Z. dėl žemės įdirbimo išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. Z. (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovės 725,00 Eur skolą, 54,37 Eur metines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė su atsakove 2015 metais sudarė žemės nuomos sutartis dėl žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės nuomos sutartis Nr. 1) nustatyta, jog žemės nuomos mokestis – 425,00 Eur, mokestis sumokamas kasmet iki sausio 1 d. (9, 10 punktai). Žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės nuomos sutartis Nr. 2) nustatyta, jog žemės nuomos mokestis – 252,00 Eur, mokestis sumokamas kasmet iki sausio 1 d. (9, 10 punktai). Pagal Žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės nuomos sutartis Nr. 3) žemės nuomos mokestis – 48,00 Eur, žemės nuomos mokestis sumokamas kasmet iki gruodžio 25 d. (9, 10 punktai). Ieškovė nurodė, kad žemės nuomos mokestis už vienerius metus liko nesumokėtas, bendra nesumokėta žemės nuomos mokesčio suma už visus tris žemės sklypus sudaro 725,00 Eur. Reikalavimą dėl metinių palūkanų ieškovė grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.260, 6.261, 6.210 straipsniais, nurodė, kad nuomos mokesčio sumokėjimo terminas praleistas vienerius metus šešis mėnesius, todėl priskaičiuotų sumokėti metinių palūkanų suma sudaro 54,37 Eur (36,25 Eur + 18,12 Eur) (nuo bendros 725,00 Eur skolos sumos penki procentai metinių palūkanų sudaro 36,25 Eur, už šešis mėnesius priskaičiuota 18,12 Eur palūkanų).
2. Priešieškiniu atsakovė R. U. (toliau – ir atsakovė) prašė iš ieškovės priteisti 2 207,32 Eur patirtas žemės įdirbimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad žemės nuomos sutarčių 11 punkte numatyti kiti nuomotojo ir nuomininko įsipareigojimai, susiję su nuomojamo žemės sklypo naudojimu ir grąžinimu pasibaigus sutarčiai. Atsakovės vyras dar iki numatyto sutarties pasibaigimo termino (iki 2021 m. balandžio 10 d.) buvo nuvykęs pas ieškovę ir klausė, ar sutartis bus nutrukta, ar tęsiama sutartyje numatytomis sąlygomis, ieškovė nurodė, kad sutartis pratęsiama dar penkeriems metams tomis pačiomis sąlygomis, Valdų registre žemės valdos buvo registruotos dar penkerių metų terminui. Kadangi žemės sklypų nuomos sutartys pagal sutarčių 11 punktą buvo pratęstos dar penkeriems metams, kaip ir kiekvienais metais atsakovė ruošė žemės sklypus ateinančiai sėjai bendrame 6,47 ha plote, Žemės nuomos sutartyse nurodytas bendras žemės sklypų plotas yra 7,25 ha. Po sutarčių pasirašymo paaiškėjo, kad 0,78 ha žemės plotas didžiajame žemės sklype yra apaugęs medžiais, todėl faktiškai žemės sėjai visą laiką atsakovė naudojo tik 6,47 ha žemės plotą. Atsakovės teigimu, patirtas žemės įdirbimo išlaidas sudaro: piktžolių naikinimas – 258,00 Eur; akmenų rinkimas, nuvežimas – 323,00 Eur; žemės tręšimas organinėmis trąšomis – 1 294,00 Eur, iš viso 1 876,30 Eur, iš viso su PVM – 2 270,32 Eur. Žemės sklypai buvo tręšiami ūkyje sukauptu mėšlu, žemės sklypams patręšti 1 ha sunaudota 8–9 šešiatoniai kratytuvai mėšlo, buvo naudojama žemės ūkio technika, į žemės ūkio techniką pilamas kuras, gaištamas laikas, darbas. Atsakovės teigimu, iš ieškovės buvo gautas 2022 m. vasario 15 d. raštas, kuriuo ji informavo, kad žemės sklypų nuomos sutartys su atsakove prieš terminą nutraukiamos pagal CK 6.564 straipsnį, t. y. suėjus trijų mėnesių terminui nuo informavimo raštu, sutartys nutraukiamos nuo 2022 m. gegužės 17 d. dėl to, kad atsakovė nesumokėjo žemės sklypų nuomos mokesčio ir žemės sklypai reikalingi pačiai ieškovei. Nors atsakovė 2021 m. spalio 18 d. siuntė ieškovei paklausimą, ar ji tikrai nori nutraukti sutartis, ir pranešė, kad jeigu ji ankščiau laiko nutrauks nuomos sutartis, remiantis sutarties 12 punktu, bus prašoma atlyginti patirtas žemės įdirbimo išlaidas. Atsakovė teismo prašė priteisti patirtas žemės įdirbimo išlaidas, atlikti tarp atsakovės ir ieškovės susidariusį tarpusavio skolų įskaitymą.
Atsiliepimas
3. Ieškovė pateiktu atsiliepimu į priešieškinį prašė jį atmesti ir nurodė, kad ieškovės teiginiai, neva Žemės nuomos sutartys, ieškovei ir atsakovės vyrui susitarus, buvo pratęstos dar penkeriems metams tomis pačiomis sąlygomis, nepagrįsti ir neįrodyti. Ieškovė teigė, kad Žemės sklypų nuomos sutartys baigėsi 2021 m. gegužės 10 d., iki tos datos atsakovė turėjo teisę naudotis sklypais, tačiau, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo principais, ji atsakovei leido naudotis žemės sklypais iki sezono pabaigos, nusiimti užaugintą derlių. Ieškovė pažymėjo, kad nurodyti žemės sklypų lėkščiavimo, žemės tręšimo atsakovės ūkyje turėtu mėšlu, taip pat akmenų nurinkimo darbai buvo atlikti jų naudai ir poreikiams, nes po to iš apsėtų žemės sklypų derlių rudenį nusiėmė pati atsakovė. Nuėmusi 2021 metų derlių, atsakovė žemės sklypus paliko nesutvarkytus: nebuvo atliktas rudeninis arimas, nebuvo nurinkti akmenys, žemė palikta su ražienomis, netręšta. Ieškovė teigė, kad jokių atsakovės raštų, paklausimų, pretenzijų ar sąskaitų niekada negavo, atsakovė įrodymų apie tokių laiškų siuntimą nepateikė. Teigė, kad atsakovės nurodomos neva patirtos žemės įdirbimo išlaidos buvo patirtos jos einamųjų metų derliui gauti. Nurodė, kad jokio žodinio pažado atsakovės vyrui, jog sutarys bus pratęstos dar penkerių metų terminui, nedavė. Pasibaigus sutartims, nuomininkas privalėjo grąžinti žemės sklypus jai, nes ji buvo pareiškusi norą pati naudotis žemės sklypais. Ieškovė teigė, kad ji žemės įdirbimo išlaidų atlyginti neprivalo, atsakovės pateiktos žemės įdirbimo išlaidos yra neproporcingai didelės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2023 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Teismas nustatė, kad atsakovė pagal Žemės nuomos sutartis Nr. 1, 2, 3 žemės mokesčio nėra sumokėjusi ir mokėjimo terminas yra praleistas vienerius metus ir šešis mėnesius. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 725,00 Eur skolą, 54,37 Eur metines palūkanas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, kuria laikytina ieškovės kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo diena, t. y. 2022 m. gegužės 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.260, 6.261, 6.210 straipsniai).
4.2. Pasisakydamas dėl priešieškinio teismas nurodė, kad atsakovė patirtų būtent prašomo priteisti dydžio išlaidų nepagrindė ir konkrečių įrodymų nepateikė. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatavo, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nebuvo pakankamai įrodymų, kurie leistų daryti teismui išvadą, jog atsakovė patyrė jos nurodomas žemės įdirbimo išlaidas, todėl teismas priešieškinį atmetė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovė R. U. (toliau – ir apeliantė) pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. sprendimo dalį, kuria atsakovės priešieškinis atmestas, ir priimti naują sprendimą dėl šios dalies – priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Žemės nuomos sutartys Nr. 1, 2, 3 pratęstos dar penkeriems metams, kadangi ieškovė neįrodė, kad iki 2021 m. balandžio 10 d. būtų pranešusi atsakovei, jog žemės sklypais norėtų naudotis pati. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad žemės nuomos sutartys nutrauktos anksčiau laiko. Teigia, kad žemės nuomos sutarčių 12 punkte nustatyta, jog, nutraukus sutartį anksčiau laiko, padengiamos visos turėtos žemės įdirbimo išlaidos. Apeliantės teigimu, dokumentų, kiek tonų, kokiais metais buvo sukaupta mėšlo, kiek kilogramų mėšlo į vieną šešiatonį kratytuvą buvo įkrauta, kiek tonų mėšlų liko po ieškovės sklypų tręšimo, ji neturi, kadangi tvarkyti tokių dokumentų apskaitą jos neįpareigoja įstatymai. Teigia, kad pirmosios instancijos teismui yra pateikti leistini įrodymai dėl žemės sklypų įdirbimo išlaidų, išrašytos sąskaitos detalizacija ir jos patirtų nuostolių dydžio apskaičiavimai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti visų byloje pateiktų šiuo klausimu įrodymų visetą ir tarpusavio ryšį, vadovaudamasis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 176-185 straipsniai), bet ir remdamasis logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tačiau to nepadarė, todėl netinkami juos įvertino.
5.2. Apeliantės teigimu, patirtų nuostolių apskaičiavime nurodyta, kad darbus atliko patys, todėl buvo taikytas minimalus valstybės nustatytas atlygis už darbą. Teigia, kad ji įrodė, jog l ha žemės sklypui įtręšti buvo sunaudota ne mažiau kaip 40 tonų mėšlo. Nurodo, kad išrašant sąskaitą už mėšlo iškratymą apskaičiuota suma buvo simbolinė, kadangi mėšlo pirkti nereikėjo. Teigia, kad mėšlo iškratymas vidutiniškai kainuoja nuo 43,70 Eur už l ha, o ji 1 ha žemės sklypo lėkščiavimo kainą nurodė tik 40,00 Eur. Mėšlo iškratymo, žemės sklypo lėkščiavimo kaina buvo apskaičiuota remiantis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro LŽUMPRIS statistine informacija, kuri viešai skelbiama internete („2021 metų Mechanizuotų žemės ūkio paslaugų kainos“).
5.3. Apeliantė nurodo, kad bendras žemės sklypų plotas, kuris buvo naudojamas sėjai, yra 6,47 ha, o Žemės nuomos sutartyse nurodytas bendras žemės sklypų plotas yra 7,25 ha. Teigia, kad po Žemės nuomos sutarčių pasirašymo paaiškėjo, kad 0,78 ha žemės plotas didžiajame žemės sklype yra apaugęs medžiais, todėl faktiškai žemės sėjai visą laiką naudojo tik 6,47 ha žemės plotą, šios aplinkybės neginčijo ir ieškovė. Apeliantė nurodo, kad ieškovė žemės įdirbimo išlaidų dydžio, nurodyto sąskaitoje, neginčijo, o bandė įrodyti tai, jog žemė ateinančių metų sėjai iš viso nebuvo įdirbta. Atsakovės teigimu, nustačius faktą, kad žemės įdirbimo darbai buvo atlikti, tačiau priešieškinį atmetus, ieškovė nepagrįstai praturtėjo jos sąskaita, kadangi ieškovei nebereikėjo nurinkti akmenų nuo žemės sklypų, įtręšti šių sklypų. Nurodo, kad jei ieškovė būtų pranešusi laiku, kad, suėjus 6 metų terminui, Žemės nuomos sutarčių nebepratęs, apeliantė nebūtų patyrusi žemės sklypų paruošimo išlaidų, t. y. nuostolių. Teigia, kad mėšlą būtų sunaudojusi kitiems žemės sklypams patręšti arba būtų pardavusi. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė savo netinkamu elgesiu sudarė sąlygas jos patirtiems nuostoliams atsirasti.
5.4. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog nuomos sutartys buvo pratęstos 5 metams, kad žemės sklypai buvo įdirbti ateinančiai sėjai, kad sutartys nutrauktos anksčiau laiko, privalėjo nustatyti jos patirtų nuostolių dydį remdamasis CK 6.249 straipsniu. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismui buvo pateikti leistini įrodymai nuostolių dydžiui apskaičiuoti, todėl ji mano, kad, pirmosios instancijos teismui nesiėmus pareigos nustatyti nuostolių dydį, jo sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atsakovės R. U. apeliacinį skundą ieškovė A. Z. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
6.1. Ieškovės teigimu, per visą šešerių metų žemės sklypų nuomos laikotarpį atsakovė jokios pretenzijos ar klausimų dėl netinkamo žemės sklypo dydžio nekėlė. Teigia, kad atsakovė neprašė pakeisti žemės nuomos sutarties. Pažymi, jog atsakovė žemės sklypus apžiūrėjo natūra prieš sudarant Žemės nuomos sutartis, netgi įsipareigojo iškirsti krūmynus. Nurodo, kad Žemės sklypų nuomos sutartis parengė atsakovė. Atsakovės pateiktoje sąskaitoje nurodyta apskaičiuota suma su PVM – 2 270,32 Eur. Atsakovės nuomone, PVM skaičiavimas už savo jėgomis atliktus darbus yra nesuderinamas su PVM nuostatomis dėl mokesčio objekto, nes PVM objektas yra apmokestinamojo asmens už atlygį vykdomas prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, kuris pagal PVM įstatymo nuostatas laikomas įvykusiu Lietuvoje, be to, nepateikta įrodymų, kad PVM sumokėtas. Ieškovės teigimu, atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, kiek tonų sukaupto mėšlo turėjo, kiek savo nuomojamų laukų jais patręšė, kiek pirko. Nurodo, kad atsakovė pripažino ir liudytojas A. U. patvirtino, kad jie patys nefiksavo nei atliekamų darbų, nei sąnaudų atliekant darbus, skirto laiko ir masto apskaitos netvarkė, jokių užrašų neturėjo, išrašytą sąskaitą pagrindžiančių pirminių dokumentų neturi.
6.2. Ieškovė nesutinka su teismo išvadomis dėl Žemės nuomos sutarčių pratęsimo ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybės, netinkamai jas įvertino. Tačiau ieškovė, matydama sprendime neteisingai nustatytas faktines aplinkybes, nors savo esme teisingą teismo sprendimą, vadovaudamasi ekonomiškumo, operatyvumo principais, apeliacinio skundo neteikė. Esant nurodytai situacijai ieškovė pasisako, dėl ko, jos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Žemės nuomos sutarčių nutraukimą ir jų pratęsimą. Jokių rašytinių įrodymų ji negalėjusi pateikti, nes Žemės nuomos sutartyse nėra nustatyta, kad apie sutarčių nepratęsimą papildomam laikotarpiui turi būti pranešta raštu. Taip pat nurodo, kad, nesant rašytinių sutarčių dėl žemės sklypų nuomos pratęsimo papildomam terminui, nėra pagrindo daryti išvados, kad Žemės nuomos sutartys pratęstos papildomam penkerių metų terminui. Teigia, kad, kadangi žemės nuomos sutartys privalo būti rašytinės formos, tai ir žemės nuoma turi būti pratęsiama rašytine forma. Be to, tai, kad žemės nuomos sutartys nebuvo pratęstos, įrodo ir rašytinio susitarimo dėl žemės nuomos pratęsimo nebuvimas. Ieškovė teigia, kad netinkami motyvai ginčijamame sprendime nebūtinai reiškia, jog pats pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisingas. Ieškovės nuomone, šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje turi būti pakeisti motyvai dėl Žemės nuomos sutarčių pratęsimo ir netinkamo jų nutraukimo, tačiau ginčijamas sprendimas dėl priešieškinio atmetimo nenaikinamas.
6.3. Ieškovė teigia, kad nėra pagrindo priteisti išlaidas už žemės įdirbimą, kadangi į nagrinėjamą civilinę bylą nėra pateikta jokių įrodymų apie žemės įdirbimą po 2021 metų derliaus nuėmimo. Nurodo, kad net jeigu ir būtų galima vertinti, jog sutartys buvo automatiškai pratęstos dar 5 metų laikotarpiui, žemės sklypais atsakovė nebūtų galėjusi naudotis dėl nuomos sutarties pažeidimo, kadangi ji neatsiskaitė už žemės sklypų nuomą. Kadangi atsakovė nesumokėjo žemės nuomos mokesčio už 2021 metus, ieškovės nuomone, galima daryti išvadą, kad atsakovė, žinodama, jog nuomos sutartys nebus pratęstos, tikėjosi išvengti nuomos mokesčio mokėjimo už paskutinius metus. Ieškovės teigimu, apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad žemės sklypai buvo įdirbti 2021 metų rudenį, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tokio fakto nenustatė ir dėl jo nepasisakė, be to, nėra pateikta jokių įrodymų, kad žemės sklypai buvo įdirbti. Ieškovės valios dėl Žemės nuomos sutarčių pratęsimo nebuvo.
Atsiliepimas
7. Atsakovė R. U. (apeliantė) pateikė nuomonę dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą, kurioje nurodo, kad ieškovė tik atsiliepime į apeliacinį skundą ėmė ginčyti ir nesutinka su tuo, kad atsakovė faktiškai žemės sėjai visą laiką naudojo tik 6,47 ha bendrą žemės sklypų plotą. Teigia, kad šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme neginčijo nė viena iš šalių. Teigia, kad ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą ginčija išrašytą sąskaitą, kurioje nurodoma, kokio dydžio išlaidos buvo patirtos apdirbant žemę, kadangi apie tai pasisakyta apeliaciniame skunde, pateiktoje nuomonėje ši situacija nekartojama, tik papildomai pažymima, kad atsakovė yra PVM mokėtoja. Teigia, kad ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes. Nurodo, kad ieškovė, ginčydama pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes dėl žemės sklypų nuomos sutarčių pratęsimo, pratęstų Žemės nuomos sutarčių nutraukimo anksčiau termino, faktiškai turėjo įstatymo numatytu terminu teikti apeliacinį skundą, už žyminiu mokesčiu apmokestinamus reikalavimus susimokėti žyminį mokestį. Atsakovės teigimu, ieškovė nenutraukė Žemės sklypų nuomos sutarčių suėjus 6 metų terminui, neprašė grąžinti jai žemės sklypų nei raštu, nei žodžiu. Nurodo, kad Žemės nuomos sutartyse nurodyta, jog jeigu ieškovė pasibaigus žemės sklypų nuomos sutarties terminui nepareikalauja grąžinti jai sklypų, tai Žemės sklypų nuomos sutartys pratęsiamos dar 5 metams. Papildomai nurodo, kad faktiškai žemės įdirbimo darbai buvo atlikti ieškovės išnuomotuose žemės sklypuose ir tai patvirtina teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. U. ir E. G.. Prašo nepriimti apeliacinės instancijos teismui ieškovės teikiamų papildomų įrodymų (CPK 314 straipsnis).
Šalies argumentai
8. Ieškovė A. Z. pateikė rašytinius paaiškinimus į atsakovės R. U. (apeliantės) pateiktą nuomonę, dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad dėl išnuomoto ir faktiškai naudojamo žemės sklypo masto klausimo nekėlė ir tokio ginčo niekada nebuvo. Teigia, kad žemės įdirbimo išlaidų apskaičiavimas pagal vidurkį, remiantis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro skelbiama statistine informacija, nepagrindžia neva patirtų išlaidų. Prašo naujus rašytinius įrodymus pridėti prie bylos, nes būtent apeliaciniame skunde atsakovė iškėlė naują aplinkybę, kad su visais nuomotojais sudaromos vienodos sutartys ir tik su ja viena iškilo ši problema dėl nutraukimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja bylą neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdama į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atsakovės priešieškinis dėl žemės įdirbimo išlaidų priteisimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme (ne)priėmimo
13. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: I) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; II) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; III) ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; IV) ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).
14. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą pateikė papildomus priedus: 2023 m. kovo 21 d. liudijimą ir 2016 m. liepos 15 d. Žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri sudaryta tarp ieškovės ir R. M.. Minėtus priedus ieškovė prašo pridėti prie šios nagrinėjamos civilinės bylos. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovei buvo sudaryta galimybė pateikti minėtus įrodymus pirmosios instancijos teisme. Kartu pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje tikrinama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria išspręstas ginčas tarp šalių pagal atsakovės R. U. priešieškinį ieškovei A. Z. dėl žemės įdirbimo išlaidų priteisimo. Susipažinus su pateiktų naujų įrodymų turiniu, matyti, kad jie nėra susiję su šios apeliacijos objektu. Taigi pirmiau nurodyti nauji įrodymai šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje neatitinka CPK 180 straipsnyje įtvirtintų sąsajumo reikalavimų, todėl pateikti nauji įrodymai nepriimami ir nepridedami prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos.
Dėl ginčo esmės
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys 2015 metais (pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir šalių paaiškinimus, konstatavo, kad Žemės nuomos sutartys sudarytos 2015 m. balandžio 10 d.) sudarė žemės nuomos sutartis dėl žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Nustatyta, kad atsakovė pareikštu priešieškiniu ieškovei pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš ieškovės 2 207,32 Eur patirtas žemės įdirbimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nagrinėjamoje civilinėje byloje įrodinėjo, kad Žemės nuomos sutartis sudarė tik šešeriems metams, o atsakovė teigė, kad Žemės nuomos sutartyse raštu buvo aptarta, jog, suėjus šešerių metų terminui ir ieškovei nepareikalavus grąžinti žemės sklypų, Žemės nuomos sutartys pratęsiamos dar penkiems metams. Vadinasi, byloje iš esmės kilo (kyla) tinkamo įrodymų vertinimo ir negautų pajamų priteisimo klausimas.
Dėl negautų pajamų atlyginimo ir įrodymų vertinimo
16. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis nurodyta teisės norma, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2009; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).
17. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Pagal neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį skiriama tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012).
18. Taigi patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
19. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismui konstatavus, jog Žemės nuomos sutartys buvo pratęstos dar 5 metams, kad žemės sklypai buvo įdirbti ateinančiai sėjai, kad sutartys nutrauktos prieš terminą, pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti apeliantės patirtų nuostolių dydį remdamasis CK 6.249 straipsniu. Atsakydama į šį apeliacinio skundo argumentą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog ši įstatymo nuostata reiškia, kad tuo atveju, kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik įstatymų nustatytais atvejais (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008). Taigi nagrinėjamu atveju civilinėje byloje ginčo tarp šalių dėl apeliantės nurodyto kompensacijos dydžio pateiktoje 2022 m. sausio 7 d. PVM sąskaitoje faktūroje nebuvo, t. y. ieškovė neginčijo atsakovės nurodytų patirtų nuostolių dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo nenustatė.
20. Be to vertinant į bylą pateiktą apeliantės 2022 m. sausio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą, pažymėtina, kad minėta PVM sąskaita faktūra šiuo atveju neįrodo apeliantės patirtų nuostolių dydžio, turint omenyje, kad nors Žemės nuomos sutarčių 12 punkte ir nurodoma, jog, nutraukus sutartį anksčiau nustatyto sutarties laiko, padengiamos visos turėtos žemės įdirbio išlaidos, tačiau kokiu būdu minėtos išlaidos apskaičiuojamos ir pateikiamos Žemės nuomos sutartyse, neįvardyta, t. y. neaišku, iš ko susidaro žemės įdirbio išlaidos, kaip jos yra skaičiuojamos, t. y. kaip nustatomas jų dydis ir pan. Pažymėtina, kad PVM sąskaita faktūra – tai PVM įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas (paslaugų teikimas), taip pat avanso gavimas. Dar daugiau, PVM sąskaitos faktūros išrašymo atveju yra privalomas prekių (paslaugų) tiekėjo (teikėjo) ir pirkėjo išankstinis susitarimas, taigi šiuo nagrinėjamu atveju net ir Žemės nuomos sutarčių 12 punktas neįpareigoja ieškovės apmokėti pateiktos 2022 m. sausio 7 d. PVM sąskaitos faktūros, kadangi akivaizdu, kad prieš pateikiant minėtą dokumentą nebuvo suderinta šalių valia nei Žemės nuomos sutartyse, kuriose nėra nurodytas žemės įdirbio išlaidų apskaičiavimo metodas ir pan., nei pateikiant PVM sąskaitą faktūrą apmokėti, kadangi sąskaitoje nurodytos paslaugų kainos yra pateiktos išimtinai tik atsakovės nuožiūra. Be to, apeliantė pripažino ir tai, kad atliekamų darbų, skirto laiko bei masto apskaitos netvarkė, sąnaudų apskaičiavimo neatliko, jokių užrašų neturėjo, rėmėsi VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro LŽUMPRIS statistine informacija nustatydama žemės sklypo lėkščiavimo kainą. Minėta, kad negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). Visgi nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima pagrįsti 2022 m. sausio 7 d. PVM sąskaitos faktūros turinį, t. y. joje nurodytų darbų ir paslaugų kainas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog atsakovė būtų patyrusi jos nurodomas žemės įdirbimo išlaidas, taigi atsakovė neįrodė negautų pajamų realumo.
21. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismui yra pateikti įrodymai dėl žemės sklypų įdirbimo išlaidų, išrašytos sąskaitos detalizacija ir jos patirtų nuostolių dydžio apskaičiavimai, teigia, kad minėti duomenys pirmosios instancijos teismo nėra tinkamai įvertinti.
22. Šiuo atveju pažymėtina, kad įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 p.).
23. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 28 p.).
24. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-611/2019). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2018).
25. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 p.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi įrodymų prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).
26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau paminėtas įrodymų vertinimo taisykles, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir pagrįstai įvertino šioje byloje surinktus įrodymus. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia to, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad apeliantės pateiktus įrodymus, t. y. 2022 m. sausio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą ir jos detalizaciją pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis liudytojo A. U. (apeliantės sutuoktinis) tvirtinimu, kad jie patys nefiksavo nei atliekamų darbų, nei sąnaudų darbus atliekant, viešai prieinama informacija, apskaičiavo turėtas išlaidas 2022 metų sausio pradžioje, be to, atsakovės prašymu apklaustas liudytojas E. G. nurodė padėjęs atsakovės vyrui laukus tręšti mėšlu, tai galėjo būti 2021 metų rugpjūčio paskutiniais ir rugsėjo pirmaisiais savaitgaliais, kratytuvų nesvėrė, vežė apie 10 kilometrų atstumu, tinkamai nusprendė, kad byloje nepateikta pakankamai įrodymų dėl to, kokias konkrečias išlaidas patyrė atsakovė, kuo remdamasi jas apskaičiavo ir kad jos buvo realios, kad jų kainos atitiko ieškovės valią, tokių duomenų nagrinėjamu atveju nėra. Taigi nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik byloje esančiais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
27. Apibendrindama išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, tinkamai vadovavosi proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl šalių ginčo esmės. Dėl to teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.
30. Ieškovė 2023 m. balandžio 18 d. prašyme nurodo, kad patyrė 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus, t. y. 2021 m. kovo 21 d. pinigų priėmimo kvitą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).
31. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.
32. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, nagrinėjamu atveju sudaro 2 470,39 Eur (1,3 × 1 900,30 Eur). Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už surašytą atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendžia, jog 700,00 Eur priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700,00 Eur (septynis šimtus eurų 0 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.