Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Z. ieškinį atsakovei R. U. dėl skolos priteisimo, atsakovės R. U. priešieškinį ieškovei A. Z. dėl žemės įdirbimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 725 Eur skolos, 54,37 Eur metinių palūkanų, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė su atsakove „(duomenys neskelbtini)“ metais sudarė „(duomenys neskelbtini)“ sutartis dėl žemės sklypų, kurių unikalūs „(duomenys neskelbtini)“, esančių „(duomenys neskelbtini)“. Žemės nuomos sutartimi Nr. „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta, jog žemės nuomos mokesčio dydis 425 Eur, mokestis sumokamas kasmet iki „(duomenys neskelbtini)“, Žemės nuomos sutartimi Nr. „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta, jog žemės nuomos mokesčio dydis 252 Eur, mokestis sumokamas kasmet iki „(duomenys neskelbtini)“, pagal Žemės nuomos sutartį Nr. „(duomenys neskelbtini)“ žemės nuomos mokesčio dydis 48 Eu, žemės nuomos mokestis sumokamas kasmet iki „(duomenys neskelbtini)“. Žemės nuomos mokestis už vienerius metus liko nesumokėtas, bendra nesumokėta žemės nuomos mokesčio suma už visus tris žemės sklypus sudaro 725 Eur. Reikalavimą dėl metinių palūkanų grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.260, 6.261, 6.210 straipsniais, nurodo, kad nuomos mokesčio sumokėjimo terminas praleistas vienerius metus ir šešis mėnesius, todėl priskaičiuotų sumokėti metinių palūkanų suma sudaro 54,37 Eur (36,25 Eur + 18,12 Eur) (nuo bendros 725 Eur skolos sumos penki procentai metinių palūkanų sudaro 36,25 Eur, už šešis mėnesius priskaičiuota 18,12 Eur palūkanų).

2. Priešieškiniu atsakovė prašė iš ieškovės priteisti 2207,32 Eur patirtas žemės įdirbimo išlaidas, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad žemės nuomos sutarčių „(duomenys neskelbtini)“ numatyti kiti nuomotojo ir nuomininko įsipareigojimai, susiję su nuomojamo žemės sklypo naudojimu ir grąžinimu pasibaigus sutarčiai: nuomininkas privalo grąžinti nuomojamą žemės sklypą sutarties terminui pasibaigus, jei nuomotojas pareiškia norą pats naudotis žemės sklypu, kitu atveju sutartis pratęsiama dar penkiems metams, „(duomenys neskelbtini)“ numato, kad, nutraukus sutartį ankščiau nustatyto sutarties laiko, padengimos visos turėtos žemės įdirbimo išlaidos. Atsakovės vyras dar iki numatyto sutarties pasibaigimo (iki „(duomenys neskelbtini)“) buvo nuvykęs pas ieškovę ir tarėsi, ar sutartis bus nutrukta, ar tęsiama sutartyje numatytomis sąlygomis, ieškovė nurodė, kad žemės sklypai nei jai, nei jos vaikams nėra reikalingi, sutartis pratęsiama dar „(duomenys neskelbtini)“ metams, tomis pačiomis sąlygomis, valdų registre žemės valdos buvo registruotos dar „(duomenys neskelbtini)“ metų terminui. Kadangi žemės sklypų nuomos sutartys pagal sutarčių „(duomenys neskelbtini)“ buvo pratęstos dar „(duomenys neskelbtini)“ metams, kaip ir kiekvienais metais ruošė žemės sklypus ateinančiai sėjai. Bendras žemės sklypų plotas, kurį ruošė ateinančių metų sėjai, yra „(duomenys neskelbtini)“ ha. Sutartyse nurodytas bendras žemės sklypų plotas yra „(duomenys neskelbtini)“ ha. Tačiau po sutarčių pasirašymo paaiškėjo, kad „(duomenys neskelbtini)“ ha žemės didžiajame žemės sklype yra apaugusi medžiais. faktiškai žemės sėjai visą laiką naudojome tik „(duomenys neskelbtini)“ ha žemės plotą. Žemės įdirbimo darbus atliko patys, sklypuose nurinko akmenis, laukai buvo sulėkščiuoti - su žemės ūkio technika iš anksčiau likusios žolės yra smulkinamos ir maišomos kartu su žemėmis, po pirmojo lėkščiavimo praėjus kokioms dviem savaitėms žemės laukus tręšė savo ūkyje turėtu mėšlu. Po mėšlo iškratymo kratytuvu žemės sklypai vėl buvo sulėkščiuoti. Patirtas žemės įdirbimo išlaidas sudaro: piktžolių naikinimas 258 Eur („(duomenys neskelbtini)“); akmenų rinkimas, nuvežimas 323 Eur („(duomenys neskelbtini)“); žemės tręšimas organinėmis trąšomis 1294 Eur („(duomenys neskelbtini)“), iš viso 1876,30 Eur, PVM 21 proc. - 394,02 Eur; iš viso su PVM - 2270,32 Eur. Žemės sklypai buvo tręšiami ūkyje sukauptu mėšlu, žemės sklypams patręšti 1 ha sunaudoti 8-9 šešiatoniai kratytuvai mėšlo, buvo naudojama žemės ūkio technika, į žemės ūkio techniką pilamas kuras, gaištamas laikas, darbas. Teismui teikiama viešai prieinama VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro, skelbiama informacija apie paslaugų kainas.

3. Po žemės sklypų paruošimo ateinančių metų sėjai, „(duomenys neskelbtini)“, buvo gautas ranka ieškovės rašytas prašymas „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo ieškovė prašė išregistruoti iš valdų registro jai priklausančius žemės sklypus. Po laiško gavimo atsakovė „(duomenys neskelbtini)“ siuntė ieškovei paklausimą, ar ji tikrai nori nutraukti sutartis ir pranešė, jeigu ji ankščiau laiko nutrauks nuomos sutartis, remiantis sutarties „(duomenys neskelbtini)“ bus prašoma atlyginti patirtas žemės įdirbimo išlaidas. Ieškovė į paklausimą nereagavo. Ieškovė prieš artėjančias „(duomenys neskelbtini)“ susisiekė telefonu ir pasakė, kad jai reikalingi žemės sklypai, prašo atsiskaityti su ja už žemės sklypų nuomą ir kad atsakovė nuo „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypais naudotis nebegali. Pokalbio metu ieškovė buvo informuota, jei ji nutraukia žemės nuomos sutartį ankščiau laiko, bus pateikta žemės įdirbimo išlaidų sąskaita. „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei siuntė pretenziją ir sąskaitą dėl žemės įdirbimo išlaidų atlyginimo. Sąskaitoje buvo nurodyta, kad atsakovės patirtos žemės įdirbimo išlaidos yra 2207,32 Eur, jei ieškovė nutraukia nuomos sutartis, atsakovės patirtos žemės įdirbimo išlaidos yra didesnės nei nuomos mokestis, todėl, atliekant tarpusavio užskaitymą žemės nuomos mokestis ieškovei nėra mokamas ir ji lieka skolinga atsakovei 1545,32 Eur. Ieškovė į pateiktą pretenziją ir sąskaitą neragavo. Atsakovė suprato, kad ieškovė su ja žemės nuomos sutartis nutraukia nuo „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau iš ieškovės buvo gautas „(duomenys neskelbtini)“ raštas, kuriuo ieškovė informavo, kad žemės sklypų nuomos sutartys su atsakove prieš terminą nutraukiamos pagal CK 6.564 straipsnį, t. y. suėjus trijų mėnesių terminui nuo informavimo raštu, sutartys nutraukiamos nuo „(duomenys neskelbtini)“ dėl to, kad atsakovė nesumokėjo žemės sklypų nuomos mokesčio ir žemės sklypai reikalingi jai pačiai. Kadangi ieškovė iki nuomos sutarčių pasibaigimo suėjus nuomos terminui neprašė sutarties nutraukti, o kaip tik atsakovės vyrą užtikrino, jog nuomos sutartys pratęsiamos sutartyje numatytu terminu, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ metams, ieškovei nutraukus žemės nuomos sutartis prieš terminą, remdamasi sutarčių „(duomenys neskelbtini)“, prašo atlyginti atsakovės patirtas žemės sklypų įruošimo ateinančių metų sėjai išlaidas. Priteisus patirtas žemės įdirbimo išlaidas, atlikti tarp atsakovės ir ieškovės susidariusį tarpusavio skolų užskaitymą.

4. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė prašė jį atmesti, nurodė, kad nepagrįstas ir neįrodytas atsakovės teiginys, jog žemės nuomos sutartys, ieškovei ir atsakovės vyrui susitarus, buvo pratęstos dar „(duomenys neskelbtini)“ metams tomis pačiomis sąlygomis. Žemės sklypų nuomos sutartys baigėsi „(duomenys neskelbtini)“, iki tos datos atsakovė turėjo teisę naudotis sklypais, tačiau, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo principais, ieškovė atsakovei leido naudotis žemės sklypais iki sezono pabaigos, nusiimti užaugintą derlių. Nurodyti žemės sklypų lėkščiavimo, žemės tręšimo jų ūkyje turėtu mėšlu, taip pat akmenų nurinkimo darbai buvo atlikti jų naudai ir poreikiams, nes po to iš apsėtų žemės sklypų derlių rudenį nusiėmė pati atsakovė. Nuėmusi „(duomenys neskelbtini)“ metų derlių, atsakovė žemės sklypus paliko nesutvarkytus: nebuvo atliktas rudeninis arimas, nebuvo nurinkti akmenys, palikta su ražienomis, netręšta. Ieškovė, perėmusi žemę, „(duomenys neskelbtini)“ metų pavasarį nurinko akmenis, naikino piktžoles, sutvarkė sklypo ribas, aparė žemę ir užsėjo avižomis. Jokių atsakovės raštų, paklausimų, pretenzijų ar sąskaitų niekada negavo, atsakovė įrodymų apie tokių laiškų siuntimą nepateikė. Ieškovė nežadėjo, primindavo kalbėdama gyvai ar susisiekusi telefonu, kad žemės sklypų nuomos terminai nebus pratęsti. Be to, atsakovė pažeidė sutarties sąlygas, neatsiskaitydama sutartyje nustatytais terminais. Atsakovė, žinodama, jog nuomos sutartys nebepratęsiamos, tikėjosi išvengti nuomos mokesčio mokėjimo už paskutinius metus, nuomininkas, kuris nesąžiningai vykdo sutarties sąlygas, būdamas skolingas, negali tikėtis nuomos sutarties termino pratęsimo dar penkeriems metams. Su atsakove buvo susitarta dėl krūmynų iškirtimo, tačiau šių darbų neatliko. Gavusi laišką iš „(duomenys neskelbtini)“ dėl baudos už neprižiūrėtą, apleistą krūmais žemę, darbų ėmėsi pati, nusamdydama įmonę krūmams iškirsti. Atsakovės nurodomos, neva patirtos žemės įdirbimo išlaidos buvo patirtos jos einamųjų metų derliui gauti. Atsakovė, pasirašydama sutartis, buvo apžiūrėjusi žemės sklypus natūroje, buvo pažadėjusi iškirsti krūmynus, visus „(duomenys neskelbtini)“ metus naudodamasi žemės sklypais, niekada nereiškė pretenzijų dėl per mažo žemės ploto, tendencingai aiškina Žemės nuomos sutarčių „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovė nurodo, neva ji užtikrinusi atsakovės vyrą, kad žemės nuomos sutartys, pasibaigus jų terminui, pratęsiamos dar „(duomenys neskelbtini)“ metams. CK 6.547 straipsnio 1 dalis nustato, kad žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė, šalių pasirašytos rašytinės žemės nuomos sutartys nebuvo pratęstos, naujas rašytinis susitarimas nebuvo sudarytas ir pasirašytas. Jokio žodinio pažado atsakovės vyrui, jog sutarys bus pratęstos dar „(duomenys neskelbtini)“ metų terminui, nedavė. Pasibaigus sutartims, nuomininkas privalėjo grąžinti žemės sklypus ieškovei, nes ji buvo pareiškusi norą pati naudotis žemės sklypais. Kadangi žemės nuomos sutartys naujam terminui nebuvo pratęstos, neįmanomas ir jų nutraukimas prieš terminą, ji žemės įdirbimo išlaidų atlyginti neprivalo, atsakovės pateiktos žemės įdirbimo išlaidos yra neproporcingai aukštos, faktinio pagrindimo paskaičiavimui nepateikta.

5. Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, ieškovė papildomai paaiškino, kad atsakovės sutuoktiniui nežadėjo pratęsti sutarčių, pati atvykusi į seniūniją „(duomenys neskelbtini)“ metų gal „(duomenys neskelbtini)“ mėnesį, neprisimena tiksliai, norėjo žemės sklypus deklaruoti, bet šie jau buvo deklaruoti atsakovės.

6. Atsakovė, jos atstovas palaikė priešieškinyje pareikštus reikalavimus bei pateiktus argumentus, ieškiniu prašomos priteisti sumos neginčijo, atsakovė papildomai paaiškino, kad ūkis registruotas jos vardu, veiklą vykdo kartu su savo sutuoktiniu A. U., kuris iš esmės rūpinasi ūkio reikalais, jis taip pat vyko pas ieškovę dėl sutarčių pasirašymo, apžiūrėjo žemės sklypus natūroje. Ruošiantis kitų metų sėjai buvo atlikti žemės įdirbimo darbai dar iki ieškovės rašto, rašyto seniūnijai, gavimo. Ji su vyru patys rinko akmenis apie dvi dienas, lėkščiavimą, tręšimą atliko vyras. Išlaidas paskaičiavo „(duomenys neskelbtini)“, atliekamų darbų nefiksavo, kitų duomenų pateikti neturi.

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

7. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys „(duomenys neskelbtini)“ metais sudarė žemės nuomos sutartis dėl žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. „(duomenys neskelbtini)“, esančių „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovės teismui pateiktuose žemės sutarčių egzemplioriuose sutarčių sudarymo data nenurodyta, atsakovės pateiktų žemės sutarčių egzemplioriuose ranka užrašyta „„(duomenys neskelbtini)““. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad visos sutartys buvo pasirašytos tą pačią dieną „(duomenys neskelbtini)“, atsakovė tai patvirtino, liudytoju apklaustas atsakovės sutuoktinis A. U. nurodė, kad visas sutartis pasirašė tuo pačiu metu, sutarčių numerius įrašė, nes tą dieną sudarė ir daugiau žemės nuomos sutarčių su kitais asmenimis, pildant sutarčių blankus pas ieškovę gal datos ir nebeįrašė, o grįžus į namus, žmona atkreipusi į tai dėmesį, tiktai taip gali paaiškinti aplinkybę dėl datos įrašymo ranka, užrašyta data tikrai yra ta diena, kuomet sutartys buvo pasirašytos, ieškovė to neneigė, todėl vertintina, kad žemės nuomos sutarčių sudarymo data yra „(duomenys neskelbtini)“.

8. Pagal Žemės nuomos sutartį Nr. „(duomenys neskelbtini)“ žemės nuomos mokesčio dydis yra 425 Eur, mokestis sumokamas kasmet iki „(duomenys neskelbtini)“, pagal Žemės nuomos sutartį Nr. „(duomenys neskelbtini)“ žemės nuomos mokesčio dydis - 252 Eur, kuris sumokamas kasmet iki „(duomenys neskelbtini)“, pagal Žemės nuomos sutartį Nr. „(duomenys neskelbtini)“ žemės nuomos mokesčio dydis - 48 Eur, kuris sumokamas kasmet iki „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė nurodo, kad žemės nuomos mokestis už vienerius metus liko nesumokėtas, bendra nesumokėta suma už visus tris žemės sklypus sudaro 725 Eur, prašo priteisti minėtą sumą ir 54,37 Eur metinių palūkanų, nes nuomos mokesčio sumokėjimo terminas praleistas vienerius metus ir šešis mėnesius. Atsakovė pripažino, kad žemės nuomos mokestis nėra sumokėtas, skolos ir paskaičiuotų metinių palūkanų dydžio neginčijo. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms darytina išvada, kad atsakovė pagal Žemės nuomos sutartis „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Sutartys) žemės mokesčio nėra sumokėjusi už vienerius, sumokėjimo terminas praleistas vienerius metus ir šešis mėnesius, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 725 Eur skolos, 54,37 Eur metinių palūkanų bei penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, kuria laikytina ieškovės kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo diena – „(duomenys neskelbtini)“) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.260, 6.261, 6.210 straipsniai).

9. Atsakovė, remdamasi Sutarčių „(duomenys neskelbtini)“ punktais prašo iš ieškovės priteisti 2207,32 Eur patirtas žemės įdirbimo išlaidas. Sutarčių „(duomenys neskelbtini)“ punktuose nustatyta: „kiti nuomotojo ir nuomininko įsipareigojimai, susiję su nuomojamo žemės sklypo naudojimu ir grąžinimu pasibaigus šiai sutarčiai: nuomininkas privalo grąžinti nuomojamą žemės sklypą sutarties terminui pasibaigus, jei nuomotojas pareiškia norą pats naudotis žemės sklypu, kitu atveju sutartis pratęsiama dar penkeriems metams (...). Sutarčių „(duomenys neskelbtini)“ punktuose nustatyta: „atsakomybė už šios sutarties pažeidimus: nutraukus sutartį anksčiau laiko, padengiamos visos turėtos žemės įdirbimo išlaidos“. Iš procesinių dokumentų, šalių paaiškinimų matyti, kad tarp šalių kyla ginčas dėl Sutarčių „(duomenys neskelbtini)“ punkto aiškinimo. Atsakovė teigia, kad Sutartyse raštu buvo aptarta, kad, suėjus šešerių metų terminui ir ieškovei nepareikalavus grąžinti žemės sklypų, Sutartys pratęsiamos dar penkiems metams, atsakovės sutuoktinis dar iki „(duomenys neskelbtini)“ buvo nuvykęs pas ieškovę į namus, ieškovė jį patikinusi, kad Sutartis pratęs, liudytojas A. U. nurodė, kad jų ūkis gauna finansavimą iš fondų, turi įsipareigojimų, todėl vyko pas ieškovę išsiaiškinti dėl tolimesnės žemės sklypų nuomos, ieškovė jį patikinusi, kad jai sklypų nereikia, gali jais naudotis, todėl seniūnijoje „(duomenys neskelbtini)“ mėnesį žemės sklypus deklaravo, jie buvo įtraukti į valdų registrą dar penkeriems metams. Ieškovė tvirtina, kad pasirašydama Sutartis ji supratusi jas pasirašanti tik šešeriems metams, atsakovės sutuoktiniui nesakiusi, jog pratęs Sutartis, tik leidusi nusiimti derlių, jokio susitarimo dėl pratęsimo nepasirašė. Liudytojas A. U. nurodė, kad Sutartys buvo sudarytos ant trafaretinių blankų, tokias sutartis sudaro ir su kitais asmenimis dėl žemės sklypų nuomos, kai buvo susitikęs su ieškove dėl Sutarčių pasirašymo, jie trumpai aptarė sąlygas, ieškovė Sutartis skaitė, jis įrašė reikalingus duomenis. Ieškovė teigia „(duomenys neskelbtini)“ ėjusi į seniūniją, norėjusi deklaruoti žemės sklypus, bet sužinojusi, kad atsakovė jau buvo juos deklaravusi, jai atrodo, kad seniūnijos darbuotoja atsakovei iš seniūnijos elektroninio pašto parašė laišką dėl ieškovės žemės sklypų. Tai patvirtinančių duomenų ieškovė nepateikė, iš pateikto atsakovė prašymo atnaujinti žemės ūkio valdos duomenis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre matyti, kad šį prašymą priėmė „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovės atstovė aiškina, kad atsakovė ir jos sutuoktinis, būdami „(duomenys neskelbtini)“, turėdami patirties sudarant sutartis, pasinaudojo ieškovės amžiumi, jos neišmanymu, tačiau byloje nenustatyta, kad atsakovė ar jos sutuoktinis būtų veikę nesąžiningai ar manipuliavę. Sutarčių „(duomenys neskelbtini)“ punktuose parašyta - nuomininkas privalo grąžinti nuomojamą žemės sklypą sutarties terminui pasibaigus, jei nuomotojas pareiškia norą pats naudotis žemės sklypu, kitu atveju sutartis pratęsiama dar penkeriems metams. Į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad ieškovė iki „(duomenys neskelbtini)“ būtų pranešusi atsakovei, jog žemės sklypais norėtų naudotis pati, todėl laikytina, kad Sutartys buvo pratęstos dar penkeriems metams. Tokią išvadą patvirtina ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Byloje pateiktas ieškovės „(duomenys neskelbtini)“ prašymas „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ išregistruoti iš valdų registro jai priklausančius žemės sklypus iš atsakovės, iš pašto kvito matyti, kad šis raštas „(duomenys neskelbtini)“ buvo registruotu laišku siųstas atsakovei. Jai taip pat buvo išsiųstas ieškovės „(duomenys neskelbtini)“ raštas dėl nuomos sutarties nutraukimo, kuriame rašoma, kad ieškovė „(duomenys neskelbtini)“ žodžiu buvo įspėjusi atsakovę, kad nori nutraukti nuomos sutartis, informuoja, kad nuo „(duomenys neskelbtini)“ sutartis bus nutrauktos. Esant aptartoms aplinkybėms darytina išvada, kad Sutartys nutrauktos anksčiau laiko.

10. Sutarčių „(duomenys neskelbtini)“ punktuose nustatyta, kad, nutraukus sutartį anksčiau laiko, padengiamos visos turėtos žemės įdirbimo išlaidos. Atsakovė teigė, kad patyrė 2207,32 Eur žemės įdirbimo išlaidų, todėl jai tenka procesinė pareiga įrodyti žemės įdirbimo faktą ir įdirbimo išlaidų dydį (CPK 178 straipsnis). Ji pateikė į bylą „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą-faktūrą (toliau – Sąskaita), kurioje atsakovė įvardijama kaip pardavėja, o ieškovė – pirkėja, Sąskaitoje nurodoma, kad už piktžolių naikinimą apskaičiuota 258,80 Eur, už akmenų rinkimą, nuvežimą – 323,50 Eur, žemės įtrešimą organinėmis trąšomis – 1294 Eur, iš viso 1876,30 Eur, PVM 21 proc. – 394,02 Eur, iš viso su PVM – 2270,32 Eur. Atsakovė pripažino, kad atliekamų darbų, skirto laiko bei masto apskaitos nevedė, sąnaudų paskaičiavimo neatliko, jokių užrašų nevedė, išrašytą Sąskaitą pagrindžiančių dokumentų neturi. Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Ieškovė pateikė Sąskaitos detalizavimą, kurioje nurodė, kad savo ūkyje turi visą reikalingą žemės įdirbimo techniką bei žemės įtręšimui reikalingą mėšlą, visus žemės įtrešimo darbus atliko patys, įdirbimo kainų paskaičiavimui pasitelkė viešai prieinamą informaciją, skelbiamą internete, bei tarp ūkininkų tarpusavyje vyraujančiais įkainiais. Išlaidas už piktžolių naikinimą apskaičiavo remdamasi „(duomenys neskelbtini)“ statistine informacija, kuri viešai skelbiama internete „„(duomenys neskelbtini)““, buvo paskaičiuota mažesnė nei vidutinė vyraujanti tais metais lėkščiavimo kaina, tai yra 40 Eur už 1 ha (buvo prašoma nuo 22,5 iki 70 Eur, vidutiniškai gaunasi 46,25 Eur 1 ha). Akmenų nurinkimo įkainių internete rasti nepavyko, kainą paskaičiavo tokiu būdu: rėmėsi žmogaus darbo dienos atlygiu, skaičiuodami nuo žmogaus minimalaus darbo užmokesčio, kuris 2021 metais buvo 730 Eur, vertino, kad žmogus nurenka apie 2 ha per 8 val., vieno žmogaus darbą 1 ha vertino 17,5 Eur, vienas žmogus renka akmenis, šalia važiuoja traktorius su priekaba, kurį vairuoja kitas žmogus, dviejų žmonių darbą vertina 35 Eur už 1 ha, degalų kaina 16,618 Eur. Laukus tręšė savo ūkyje turimu mėšlu, apie 8-10 kratytuvų į 1 ha, naudojo savo techniką, kratytuve galėjo būti nuo 4 iki 6 tonų mėšlo, pasirinko vidutinį svorį - 5 tonos mėšlo, bei mažiausią kratytuvų skaičių į 1 ha – 40 tonų į 1 ha, mėšlų kainos viešai prieinamuose skelbimų portaluose už 1 toną svyruoja nuo 12-15 Eur, 35 Eur už toną, jei mėšlus reikia atvežti iki laukų. Išrašant Sąskaitą už mėšlų iškratymą paskaičiuota suma buvo simbolinė, kadangi mėšlų pirkti nereikėjo, mėšlo iškratymas vidutiniškai kainuoja po 43,7 Eur už 1 ha, įtręšti 1 ha žemės sklypo mėšlais trunka visą dieną, vienu traktoriumi mėšlą krovė atsakovės vyras į kratytuvą, tuomet buvo vežamas iškratyti po žemės sklypus, nutolusius nuo mėšlų laikymo vietos 6-7 km, abu traktoriai per dieną sudegino apie 140 litrų kuro, 200 Eur už 1 ha įtrešimą mėšlu paskaičiuota tik simboliškai, nes faktiškai įvertinat sunaudotų mėšlų kainą už vieną toną, sąskaita būtų buvusi žymiai didesnė. Atsakovė pripažino bei liudytojas A. U. patvirtino, kad jie patys nefiksavo nei atliekamų darbų, nei sąnaudų darbus atliekant, viešai prieinama informacija paskaičiavo turėtas išlaidas „(duomenys neskelbtini)“, atsakovės prašymu apklaustas liudytojas E. G. nurodė padėjęs atsakovės vyrui laukus tręšti mėšlu, tai galėjo būti „(duomenys neskelbtini)“ paskutiniais, „(duomenys neskelbtini)“ savaitgaliais, kratytuvų nesvėrė, vežė apie 10 kilometrų atstumu. Taigi, atsakovės nurodomos aplinkybės yra abstraktaus pobūdžio samprotavimai, pagrįsti iš esmės vertinimu, kokios žemės įdirbimo išlaidos galėtų būti, kad ji patyrė būtent prašomo priteisti dydžio išlaidas, konkrečių įrodymų nepateikė. Teismas, įvertindamas byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovė patyrė jos nurodomas žemės įdirbimo išlaidas, todėl priešieškinis atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

11. Ieškinį tenkinus, o priešieškinį atmetus, ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 18 Eur už žyminį mokestį bei 1400 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą („(duomenys neskelbtini)“ kvitas Nr. „(duomenys neskelbtini)“ dėl 400 Eur (pateiktas su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo), „(duomenys neskelbtini)“ kvitas Nr. „(duomenys neskelbtini)“ dėl 400 Eur, „(duomenys neskelbtini)“ kvitas Nr. „(duomenys neskelbtini)“ dėl 600 Eur), atsižvelgiant į teiktų procesinių dokumentų skaičių bei teismo posėdžių skaičių, teismas sprendžia, kad išlaidos už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo kriterijus bei bylos sudėtingumą, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, tenkinus ieškinį, aptartos bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Priteisti A. Z. iš R. U. 725 Eur (septynis šimtus dvidešimt penkis eurus) skolos, 54,37 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 37 euro ct) metinių palūkanų, iš viso 779,37 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (779,37 Eur), skaičiuojant nuo „(duomenys neskelbtini)“ iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 18 Eur žyminio mokesčio ir 1400 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.