- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-21
- Bylos Nr.
- T-511-571/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30536-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Gadiškienė
- Nuteistasis
- P. A.
- Kategorijos
Įžanginė dalis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam P. A. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2021 m. rugpjūčio 27 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau- Komisijos) priimtu nutarimu Nr.81/04-1287 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta P. A. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 str. 1 d. 2 p.
Komisija nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis 6 kartus skatintis, pataisos namuose dirba, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, paleistas lygtinai turės kur gyventi ir bus įdarbintas. Nuteistajam nustatyti 6 apsauginiai veiksniai, jo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė pateikė skundą dėl Komisijos nutarimo, prašo teismo jo netvirtini. Prokurorė nurodė, kad nuteistasis atlieka bausmę už nužudymą, praeityje yra teistas šešis kartus. Prokurorės teigimu, tai rodo jog ankstesni teistumai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo. Prokurorė pažymi, jog nuteistasis bausmę atlikinėja nuo 2015 m., tačiau nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė. Nuteistasis turėdamas tikslą išeiti anksčiau laiko, negeba laikytis ręžimo reikalavimų - nuteistasis tris kartus baustas drausmine tvarka. Tai rodo, jog nuteistojo elgesio korekcija nebuvo nuosekliai nukreipta vien teigiama linkme. Neatliktos bausmės dalis (daugiau nei 3 m.) yra pakankamai didelė, įvertinus aptartų duomenų visumą bei padaryto nusikaltimo pavojingumą vertintina, kad atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, kurių siekė teismas, skirdamas nuteistajam tokios trukmės laisvės atėmimo bausmę.
Komisijos nutarimas netvirtintinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad P. A., teistas 2016-06-28 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d., 165 str. 1 d., 63 str. 5 d. 2 p. - 9 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 3 metai 3 mėnesiai ir 5 dienos.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis ankščiau teistas šešis kartus, paskutinis padarytas nusikaltimas sunkesnis už ankstesnius, padarytas veikiant bendrininkų grupėje. Ankstesni nuteistojo padaryti nusikaltimai vagystė, dokumento suklastojimas ir disponavimas juo, neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, neteisėtas disponavimas nešaunamuoju ginklu, savavaldžiavimas. Kaip matyti, ankščiau nuteistajam buvo taikomos švelnesnės bausmės, tačiau šios teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, nes jis vėl nusikalto padarydamas labai sunkų nusikaltimą. Nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir negalima teigti, jog jis yra pasiruošęs gyventi neizoliuotas nuo visuomenės.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vidutinė. Pirminis vertinimas nuteistajam buvo atliktas 2019-05-17, vėliau vertinimai buvo atlikti dar 4 kartus, tačiau rizika išliko vis dar vidutinė. Taip pat, nustatyta, kad drausminėmis nuobaudomis baustas bausmės atlikimo metu tirs kartus, nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau tai rodo nuteistojo neigiamą požiūrį į nustatytas elgesio taisykles. Nuteistajam nustatyti net septyni kriminogeniniai veiksniai iš kurių trys statiniai ir keturi dinaminiai. Pažymėtina, jog tinkamu elgesiu, dinaminius veiksnius, nuteistasis gali pakeisti. Visos šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir negalima teigti, jog jis išėjęs į laisvę laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų ir įstatymų reikalavimų, taip pat visa tai leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.
Pripažintina, kad nuteistasis laisvės atėmimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, laisvės atėmimo vietoje bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, skatintas 6 kartus, pataisos įstaigoje dirba, palaiko artimus ryšius su artimaisiais. Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šiuo aspektu pabrėžtina ir tai, kad gerai elgtis atliekant laisvės atėmimo bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga.
Neatliktos bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 3 metai 3 mėnesiai ir 5 dienos. Teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų kiekį, jų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (9 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo), nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiūras, nuostatas visuomenės ir įstatymų atžvilgiu bei tai padarė tokiu mastu ir tiek stabiliai, kad toliau jį jau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir spręsti, kad atliktos pastarosios bausmės dalies pakaks teisingumui visiškai įvykdyti ir kitiems kriminalinės bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslams pasiekti. Manytina, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, todėl atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsisakyti patvirtinti 2021 m. rugpjūčio 27 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-1287 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam P. A..
Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.
Nutarties kopiją siųsti nuteistajam, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai, Marijampolės pataisos namams.