Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Arūno Paštuolio ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo P. A. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. lapkričio 7 d. priimtą nutarimą Nr. 357-204 taikyti nuteistajam P. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. P. A. nuteistas Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, BK 165 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 metams 6 mėnesiams.

2. Bausmės pradžia – 2015 m. birželio 2 d., bausmės pabaiga – 2024 m. gruodžio 2 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 2 metai 25 dienos.

3. Komisijos 2022 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 357-204 nutarta taikyti nuteistajam P. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą (straipsnio redakcija galiojusi iki 2023-01-01). Komisija priimtą sprendimą motyvavo tuo, jog nuteistasis šiuo metu yra atlikęs 3/4 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bausmę atlieka Alytaus pataisos namų pusiaukelės namuose lengvosios grupės sąlygomis, ankstesni jo teistumai išnykę, bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau šis nusikaltimas nėra nusikalstamo elgesio modelis. Nuteistasis bausmės atlikimo metu įgijo vidurinį išsilavinimą, taip pat mokėsi Profesinio rengimo centre ir įgijo dvi specialybes, dirba, nuo 2021 m. liepos 12 d. jam suteikta teisė dirbti už pataisos įstaigos ribų be sargybos ar palydos, turi pakankamą išsilavinimą, profesinę kvalifikaciją ir šiuo metu stebima pakankama nuteistojo motyvacija save realizuoti darbinėje veikloje. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju nuteistasis neturėtų susidurti su gyvenamosios vietos sunkumais. Bausmės atlikimo metu nuteistasis išsprendė turimas finansines problemas. Nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais glaudūs. Todėl, Komisija atsižvelgusi į visas teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, darė išvadą, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiūras, nuostatas visuomenės ir įstatymų atžvilgiu bei tai padarė tokiu mastu ir tiek stabiliai, kad toliau jį jau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir spręsti, kad atliktos pastarosios bausmės dalies pakaks teisingumui visiškai įvykdyti ir kitiems kriminalinės bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslams pasiekti.

5. Nuteistasis P. A. skundžia Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis pažymėjo, kad apylinkės teismas visiškai nepagrįstai kreipė dėmesį į padarytas nusikalstamas veikas, jų pavojingumą, už kurias dabar atlieka paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Jo įsitikinimu, kur kas svarbiau yra tai, kad jis šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, yra skatintas, bausmę atlieka pusiaukelės namuose, turi teigiamą motyvaciją į darbinę veiklą ir iš jam paskirtos bausmės yra atlikęs daugiau nei 7 metus ir 6 mėnesius. Lygtinio paleidimo taikymas, tai nėra visiškas atleidimas nuo likusios bausmės, lygtinio paleidimo atveju nuteistasis bus prižiūrimas probacijos tarnybos. Komisijos nariai vienbalsiai sprendė apie lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam, kas suponuoja išvadai, kad jis tikrai gali būti paleistas lygtinai.

Nuteistojo P. A. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi iki 2023-01-01) numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būtų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir tolesnis pataisos procesas jau gali būti tęsiamas asmens neizoliavus nuo visuomenės pagrįstai tikintis, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis P. A. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, teisingai vadovavosi BVK 157 straipsnio (straipsnio redakcija galiojusi iki 2023-01-01), 164 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir pagrįstai nusprendė netvirtinti Komisijos nutarimo paleisti nuteistąjį lygtinai, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį pagrindo nėra.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. A. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, teisėjų kolegijai nekyla: jis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, taip pat dalyvavo įvairiose papildomose programose, bausmės atlikimo metu jis mokėsi ir įgijo vidurinį išsilavinimą bei kelias specialybes, motyvacija į darbinę veikla teigiama, bausmės atlikimo metu jis dirbo ir iki šiol tęsia darbinę veiklą bei yra įvykdęs finansinius įsipareigojimus, skatintas septynis kartus, galiojančių drausminių nuobaudų neturi. 2021 m. liepos 12 d. jam buvo suteikta teisė dirbti už pataisos įstaigos ribų, nuo 2022 m. vasario 9 d. bausmę atlieka Alytaus pataisos namų pusiaukelės namuose, palaiko artimus socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje lygtinio paleidimo atveju turėtų pastovią gyvenamąją vietą. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau kartu pabrėžiama, kad P. A. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

9. Vis dėlto, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma ir šių duomenų visumos pagrindu daroma išvada, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo, būdamas lygtinai paleistas, laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal susiformavusią teismų praktiką, sprendžiant ar yra pagrindas paminėtai išvadai, yra įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu (dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse, darbas, mokymasis ar kita savanoriška veikla, nuobaudų bei paskatinimų gavimas), bet ir jo dedamos pastangos keisti savo ydingą elgseną bei mąstyseną. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina kruopščiai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, P. A. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, vis tik nepakako, kam įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, apylinkės teismo nutartyje nurodytiems motyvams iš esmės pritaria ir apygardos teismo teisėjų kolegija.

10. Nors nuteistasis P. A. svarstymo metu galiojančių nuobaudų ir neturėjo, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką 3 kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus. Visi padaryti pažeidimai pataisos įstaigoje yra grubaus pobūdžio (uždraustų daiktų turėjimas, alkoholio vartojimas ir mobilaus ryšio telefono turėjimas), tai rodo, kad net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje jis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi. Ir nors nuteistasis šiuo metu teigia suvokiantis alkoholio žalą ir nusiteikęs kritiškai jo vartojimo atžvilgiu, tačiau piktnaudžiavimas alkoholiu ir smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, išlieka nuteistojo kriminogeniniais veiksniais. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors nuteistasis pataisos namuose 7 kartus buvo skatintas už gerą elgesį ir už programų lankymą, tačiau vien tai, kad buvo skiriami paskatinimai nuteistajam, nesudaro pagrindo daryti pagrįstai išvadai apie tai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, priešingai, jo elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas nuosekliai ir tendencingai. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

11. Teisėjų kolegija, atmesdama nuteistojo skundą dėl apylinkės teismo nutarties taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog anksčiau jis yra teistas 6 kartus. Ir nors nusikalstamas veikas, už kurias šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė teistumams išnykus, tačiau pažymėtina, kad bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, t. y. BK 129 straipsnio 1 dalis (labai sunkus nusikaltimas); BK 165 straipsnio 1 dalis (nesunkus nusikaltimas), kaip matyti, šie nusikaltimai, už kuriuos P. A. atlieka laisvės atėmimo bausmę yra sunkiausi jo kriminalinėje istorijoje. Be kita ko, nuteistasis nusikalto bendrininkų grupėje, kas, kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, leidžia manyti, jog nuteistasis pasirinkdavo situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką. Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, spręstina, kad P. A. nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai – nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą P. A. atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, ką apylinkės teismas ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys: teistumų skaičius, padarytų nusikaltimų kiekis, pobūdis ir pavojingumas – ir tai sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Iš socialinio tyrimo išvados bei įvertinus ankstesnius teistumus, matyti, kad P. A. trūko atsakingumo jausmo, nuolat pasirinkdavo situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pats nuteistasis savo nusikaltimus kažkiek minimalizuoja, perkelia nebrandumui, nes vien iki pilnametystės buvo nuteistas 3 kartus. Akivaizdu, kad apylinkės teismas atsisakydamas tenkinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos P. A. negali būti taikomas, su kuo visiškai sutinka ir teisėjų kolegija, pažymėdama, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

12. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuo pat pirminio 2019 m. gegužės 17 d. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti yra vidutinė, buvo nustatyta ir mažėjanti dinamika, tačiau 2021 m. gruodžio 21 d. Marijampolės pataisos namuose atlikto įvertinimo metu, taikant „OASys“ metodiką, buvo nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika padidėjo ir šis padidėjimas siejamas su nuteistojo nusikalstamo elgesio kriminogeniniais poreikiais psichiką veikiančių medžiagų vartojime. Taigi, viso bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklaus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad nuteistasis P. A. turi polinkį pasiduoti kitų įtakai, sunkiau susitvardo stresinėse situacijose. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Be to, teismui abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nuteistajam vis dar nustatomi 15 kriminogeninių veiksnių: statiniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); smurtinio elgesio istorija; nusikaltimų sunkėjimas; dinaminiai – piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; elgesio problemos vaikystėje; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros/apribojimų pažeidimai. Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

13. Nuteistojo skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra neteisingos ir nepagrįstos, skundžiama apylinkės teismo nutartis priimta naudojant formalius, šabloninius argumentus, visai neįsigilinus į nuteistojo asmens byloje surinktus duomenis, kurie teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, todėl skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta ir jo atžvilgiu taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau aukštesnysis teismas įvertinęs visus byloje esančius duomenis, skundžiamą nutartį bei skundo argumentus su tuo sutikti negali ir pažymi, kad P. A. savo skunde akcentuoja tik nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą pagrindžiančias aplinkybes bei klaidingai interpretuoja lygtinio paleidimo institutą, kadangi kaip minėta anksčiau, lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

14. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrų suvaržymų ir kitas neigiamas pasekmes. Apylinkės teismas vertino tą aplinkybę, kad P. A. neatliktos bausmės dalis 2 metai ir 25 dienos neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Todėl, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę vis dar nėra pakankamos.

15. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi iki 2023-01-01) numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad P. A. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Byloje nėra duomenų, kad svarstant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, būtų pažeistos jo procesinės teisės.

16. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog nuteistasis P. A. vis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi iki 2023-01-01) nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam negali būti taikomas.

17. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai išnagrinėjo nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas atsižvelgiant į aktualią P. A. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo ją naikinti skunde nurodytais argumentais ar kitais motyvais, ji paliekama galioti, o nuteistojo P. A. skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo P. A. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.