Kauno apygardos teismo nutartis

2023-08-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-422-593/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2016-06-28Kauno apygardos teismas
  2. T-511-571/2021Nutartis · 2021-09-21Marijampolės apylinkės teismas
  3. T-828-800/2022Nutartis · 2022-11-29Alytaus apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2023-01-05Kauno apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2023-08-08Kauno apygardos teismas
  6. T-325-448/2024Nutartis · 2024-08-23Alytaus apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-08-08
Bylos Nr.
1S-422-593/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30536-2015-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Jankauskienė
Nuteistasis
P. A.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1S-422-593/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30536-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19(S)Kauno apygardos teismasNuTARTiS

2023 m. rugpjūčio 8 d.

KaunasKauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė,

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo P. A. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2023 m. liepos 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 357-163 taikyti nuteistajam P. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. P. A. nuteistas Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2015 m. birželio 2 d., bausmės pabaiga – 2024 m. gruodžio 2 d.

3. Komisijos 2023 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 357-163 nutarta nuteistajam P. A. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių 3 (trijų) dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. gegužės 29 d.) pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žymiai kinta bei jis daro akivaizdžią pažangą. Komisijos nutarime padaryta išvada, kad yra tikslinga nuteistajam P. A. švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

4. Tačiau, Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą buvo atsisakyta, konstatuojant, kad Komisija tik vienpusiškai įvertino nuteistojo P. A. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius, nutylėdama nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis, ir atvirkščiai – pernelyg išskirdama vien tik teigiamus. Apylinkės teismo vertinimu, nuteistasis vis dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygų – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra maža ir jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti nukentėjusiųjų bei visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BVK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis.

5. Nuteistasis P. A. skundu apygardos teismui prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2023 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 357-163 taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

5.1. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis nurodo, jog vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, dalyvavo nuteistųjų adaptacijos, pataisos ir integracijos į visuomenę programose. P. A. taip pat teigia, kad jo motyvacija yra ta, kad jis nori integruotis į visuomenę kaip žmogus, kuris visiškai suvokė savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Padaryto nusikaltimo pavojingumą jau įvertino teismas paskirdamas bausmę, todėl tai negali būti vertinama sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Skundo autoriaus įsitikinimu, svarbu tai, kad jis neturi nuobaudų, kas rodo nuteistojo siekį taisytis, keistis teigiama linkme, atlikdamas bausmę nusikaltimų nepadarė.

5.2. Skunde P. A. taip pat nurodo, kad yra motyvuotas dirbti, tai sėkmingai daro jau ne vienerius metus. Dirbti nuteistasis pradėjo dar būdamas Marijampolės kalėjime, gavęs leidimą išvykti be sargybos, jis dirbo laisvėje. Nuteistasis nesutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad jo asmens byloje yra pažyma apie galimą įdarbinimą, tačiau tai nėra pagrindas manyti, kad jis būdamas laisvėje įsidarbins. P. A. teigia, kad šiuo metu yra legaliai dirbantis pagal darbo sutartį, todėl neturėtų kilti abejonių, kad paleistas lygtinai jis įsidarbins, nes šiuo metu jau turi darbą ir planuoja jame dirbti ne tik paleistas lygtinai, tačiau netgi, jeigu ir nebus taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skunde nurodo, jog šiuo metu patikrinimus atlieka Alytaus pusiaukelės namų resocializacijos pareigūnai, kurie jokių priekaištų jam negali turėti. Jis sąžiningas darbuotojas, niekada nevėluoja į darbą, dirba kiekvieną dieną nuo pirmadienio iki penktadienio, neturi tarnybinių pažeidimų bei pravaikštų ir į darbą žiūri labai atsakingai.

5.3. Skunde nuteistasis teigia, kad suvokia savo nusikalstamų veiksmų pavojingumą bei tai, kad praeityje buvusi neigiama draugų kompanija įtakojo jo gyvenimo būdą neigiama linkme. Šiuo momentu jis nepalaiko jokių ryšių su tais žmonėmis, nepalaiko kalėjimo subkultūros, gyvena savo gyvenimą tokį, kokį gyvena dauguma žmonių, kurie niekada nebuvo nusikaltę. Skunde aukštesnės instancijos teismui P. A. taip pat akcentuoja, kad nesutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad vis dar yra įtakojamas asocialios grupės veiksnių. Nors esant pusiaukelės namuose bendrauja su nuteistaisiais, tačiau ten grįžta tik pernakvoti, taigi bendravimas apsiriboja tik tiek, kiek reikalinga gyvenant kartu, o visą kitą laiką nuteistasis leidžia darbe bendraudamas su žmonėmis, kurie neturi nieko bendro su nusikalstamu pasauliu, savaitgaliais grįžta namo ir visą laiką leidžia su žmona bei kitais artimaisiais.

5.4. Skunde nuteistasis taip pat nesutinka su nutartyje nurodytomis išvadomis, kad jam likusi neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė ir teigia, jog tai yra labai maža dalis ir jis padarė tinkamas išvadas bei pažangą, o nuteistajam paskirta bausmė atliko savo funkciją. Skunde aukštesnės instancijos teismui P. A. taip pat nesutinka su teiginiu, kad jam trūksta darbo patirties ir nurodo, kad laisvėje paskutinius dvejus metus dirba. Jis laiko nepagrįstu, kad išskirtinė reikšmė apylinės teismo nutartyje buvo teikiama jo padarytų nusikaltimų pobūdžiui ir pavojingumui bei nebuvo įvertintos aplinkybės, susijusios su P. A. stipriai mažėjančia rizika nusikalsti, pasikeitusiu požiūriu ir elgsena.

6. Atsiliepimų į skundą negauta.

Nuteistojo P. A. skundas atmetamas

7. Teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta vadovaujantis įstatymu ir įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, o būtent: aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo asmenybe bei atlikta bausmės dalimi. Be to, joje itin detaliai ir išsamiai pasisakyta dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės P. A., įvertinant formaliuosius ir materialiuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus, todėl teigti, kad teismo priimtas sprendimas yra neteisingas, kaip nurodo nuteistasis, nėra pagrindo.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo.

9. Įvertinus apygardos teismui pateiktus ir skunde nurodomus P. A. charakterizuojančius duomenis, 2023 m. gegužės 12 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-18-2056 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) nurodytus duomenis, kitus lygtinio paleidimo klausimo sprendimui reikšmingus duomenis, daroma išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą. Vis dėlto, ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo P. A. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal „OASys“ metodiką, priskiriama vidutinei. Nors stebima teigiama rizikos dinamika, tačiau esant vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, privalo būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga šią riziką mažinant tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

10. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir skunde – teismui nekyla. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma nėra pakanka daryti išvadai, kad P. A. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, bausmę atlieka Alytaus kalėjimo pusiaukelės namų padalinyje atviro tipo sąlygomis, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Komisija taip pat nurodo, kad nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę. Remiantis šiomis aplinkybėmis, Komisija priėjo išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami matyti, todėl tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra, be to, Komisijos nuomone, nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad paminėti faktai rodo P. A. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau pažymi, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į paprastąją ar net drausmės grupę, netektų turimų lengvatų ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes.

11. Skundą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, kad P. A. formaliai atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygas, tą pažymėjo skundžiamoje nutartyje ir pirmosios instancijos teismas. Visgi reikia įvertinti ne tik tai, ar formaliai yra galimybė taikyti lygtinį paleidimą, tačiau įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizika, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir kt. Atsakant į skundo argumentus pastebėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymas įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas, esant formalioms sąlygoms taikyti lygtinį paleidimą, o tik kaip galimybė nuteistajam būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Spręsdamas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas klausimo dėl lygtinio paleidimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, įvertino duomenų visumą. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad P. A. atlieka subendrintą 9 (devynių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėtina, jog šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę už tyčinių nesunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą. Nuteistasis ankščiau teistas šešis kartus, teistumai išnykę. Pirmą kartą buvo nuteistas jauno amžiaus, dar nepilnametis – 15 metų, iki pilnametystės teistas net tris kartus. Ankščiau teistas už vagystes, neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu, neteisėtą laisvės atėmimą bei savavaldžiavimą. Akivaizdu, ką pažymėjo ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, P. A. nusikalstamoje patirtyje nusikaltimai sunkėjo, jam yra nustatytas nusikalstamo elgesio modelis, paskutinis nusikaltimas yra sunkiausias nusikaltimas jo kriminalinėje istorijoje. Realią laisvės atėmimo bausmę šis nuteistasis atlieka irgi jau nebe pirmą kartą. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas paminėta, neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog vien paminėtos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo atitinkamai jo didesnį pavojingumą visuomenei.

12. Nors nuteistasis ir siekia įsitraukti į resocializacijos procesą, vykdydamas jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, dirbdamas, įgydamas profesijas ir pan., tačiau tai pakankamai reikšmingos įtakos riziką nusikalsti pakartotinai didinančių veiksnių mažinimui ar eliminavimui neturėjo ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos teigiamų pokyčių ženkliai neįtakojo, kadangi jam nustatomas vis dar reikšmingas galinčių būti pašalintais kriminogeninių veiksnių skaičius (keturi statiniai ir net vienuolika dinaminių). Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Nuteistasis jam išskiriamus dinaminius kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti. O šiuo atveju esantis gana didelis dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam P. A. nustatyti šie kriminogeniniai statiniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); smurtinio elgesio istorija; nusikaltimų sunkėjimas. Taip pat iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam nustatyti kriminogeniniai dinaminiai veiksniai – piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; elgesio problemos vaikystėje; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros/apribojimų pažeidimai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat kol tik laipsniškai ir pamažu gerąja linkme besikeičiantį nuteistojo elgesį pataisos namuose teismas abejoja, jog lygtinio paleidimo atveju minėti kriminogeniniai veiksniai bus atitinkamai valdomi, taip pat tai, kad nuteistasis būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Pažymėtina, kad nustatyti penki apsauginiai veiksniai – gyvenama vieta; glaudūs socialiniai ryšiai su artimaisiais; teigiama nuostata į darbą ir patvirtinta galimybė įsidarbinti po paleidimo iš pataisos įstaigos; priima siūlomas intervencines priemones ir įsitraukia į resocializacijos procesą; teigiamos nuostatos į terapinę programą – neatsveria identifikuotų kriminogeninių veiksnių. Nors nuteistasis skunde akcentuoja, jog yra dirbantis sąžiningas darbuotojas, niekada nevėluoja į darbą, dirba kiekvieną dieną nuo pirmadienio iki penktadienio, neturi tarnybinių pažeidimų bei pravaikštų ir į darbą žiūri labai atsakingai, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Socialinio tyrimo išvadoje, tiek skundžiamoje nutartyje teisingai konstatuota, kad nors nuteistasis turi pakankamą išsilavinimą, profesinę kvalifikaciją, tačiau jam stinga darbinės patirties laisvėje. Skunde aukštesnės instancijos teismui P. A. taip pat teigia, jog turi itin glaudžius socialinius ryšius tiek su sutuoktine, tiek su artimaisiais giminaičiais, tačiau ir tai nėra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, kadangi minėti apsauginiai veiksniai egzistavo ir nuteistajam būnant laisvėje, tačiau tai nuo priešingo teisei elgesio jo nesustabdė.

13. Teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo ir ilgalaikio poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nuteistojo neatliktos bausmės dalis, įvertinus aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

14. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, ir formuoti tinkamus problemų sprendimo įgūdžius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta, teismas atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą nepažeidė nei tarptautinės, nei nacionalinės teisės aktų, bei principų. Nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundą, todėl skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartis paliekama nepakeista ir nuteistojo P. A. skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo P. A. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. liepos 3 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Daiva Jankauskienė