- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-06-28
- Bylos Nr.
- 1-146-498/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30536-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Olegas Šibkovas
- Kaltinamasis
- P. A.
- Advokatai
- Lina Gervelienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei,
viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje
P. A., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 6 kartus:
1) 2005-12-12 Varėnos r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., tęsti mokslą, uždraudžiant bendrauti su tam tikrais asmenimis.
2) 2006-07-13 Varėnos r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. 20 parų arešto, subendrinus su 2005-12-12 nuosprendžiu, galutinė bausmė 25 paros arešto;
3) 2007-01-31 Varėnos r. apylinkės teismo pagal LR 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 mėnesiams, vad. LR BK 92 str., vykdymas atidėtas 1 metams, 2007-07-23 Varėnos r. apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas vykdyti bausmę;
4) 2010-09-28 Varėnos r. apylinkės teismo pagal LR BK 300 str. 1 d., 259 str. 1 d. laivės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vad. LR BK 75 str. vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, 2012-07-02 išregistruotas iš probacijos tarnybos duomenų registro, suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui;
5) 2012-10-11 Varėnos r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 258 str. 2 d. ir 259 str. 2 d. 3250 Lt bauda;
6) 2012-11-12 Varėnos r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėn., pagal LR BK 294 str. 2 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Subendrinus laisvės atėmimas 9 mėnesiams. BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos,
S. S., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 8 kartus:
1) Varėnos r. apylinkės teismo 1998-06-24 nuosprendžiu pagal LR BK 225 str. 2 d. (Sena BK redakcija) 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo, taikant BK 47 ¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 1999-11-05 teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti bausmę; 2000-05-25 pritaikius LR 2000-04-11 Įstatymo ”Dėl amnestijos” 1 str. 1 d. 1 p. nuo neatliktos bausmės dalies atleistas;
2) Varėnos r. apylinkės teismo 2001-04-13 nuosprendžiu pagal LR BK 225 str. 2 d., 118 str. 3 d., 42 str. (Sena BK redakcija) laisvės atėmimu 7 metams; 2003-09-18 Vilniaus apygardos teismo nutartimi veikos perkvalifikuotos į LR BK 284 str. 1 d., 149 str. 3 d., subendrinta ir paskirta galutinė bausmė - 5 metai laisvės atėmimo;
3) Alytaus r. apylinkės teismo 2003-02-25 nuosprendžiu pagal LR BK 232¹ str. 1 d. (Sena BK redakcija) 1 m. laisvės atėmimo, subendrinus su 2001-04-13 nuosprendžiu bausmė 5 m. 4 mėn. laisvės atėmimo. 2003-12-01Kauno apygardos teismo nutartimi perkvalifikuota į LR BK 259 str. 1 d., bausmė liko ta pati;
4) Alytaus r. apylinkės teismo 2007-04-27 nuosprendžiu pagal LR BK 259 str. 1 d. 10 mėn. laisvės atėmimo, subendrinus su 2003-02-25 nuosprendžiu galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 m. 10 mėn., paleistas 2009-02-27 iš Alytaus pataisos namų, atlikęs bausmę;
5) Varėnos r. apylinkės teismo 2009-09-02 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., BK 63 str. subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams;
6) Varėnos r. apylinkės teismo 2009-10-12 nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. d., bausmė laisvės atėmimas 1 metams6 mėnesiams;
7) Varėnos r. apylinkės teismo 2009-11-12 nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimas 3 metams ir 1 mėnesiui;
8) Varėnos r. apylinkės teismo 2010-03-08 nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimas 8 mėnesiams, 2010-06-10 nutartimi subendrinus iš dalies sudedant su 2009-09-0, 2009-10-12 2 ir 2009-11-12 nuosprendžiais, laisvės atėmimas 6 metams, 2015-05-19 paleistas iš Alytaus PN,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. A. 2015-05-31 naktį, laikotarpiu nuo 2.00 val. iki 2.50 val., veikdamas bendrininkų grupėje su S. S., turėdamas tikslą atlikti smurto veiksmus prieš A. B. dėl subraižyto jo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), S. S. išdaužus namo verandos lango stiklą, iš vidaus atkabinus durų kablį, tokiu būdu neteisėtai ir prieš ten gyvenančio A. B. valią įsibrovė į gyvenamajame name esantį butą, adresu (duomenys neskelbtini).
Taip pat P. A., 2015-05-31 naktį, laikotarpiu nuo 2.00 val. iki 2.50 val., įsibrovus į gyvenamajame name esantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), užpuolė kambaryje lovoje miegojusį A. B. ir sudavė šiam ne mažiau kaip penkis smūgius rankomis ir plaktuku į kairio antakio sritį, pakaušį, dešinę šlaunį, dešinio dilbio sritį, šiais veiksmais padarė A. B. muštinę kairio antakio srities žaizdą, poodinę kraujosruvą pakaušio kairėje, paviršinius odos nubrozdinimus dešinės šlaunies viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje, dešinio dilbio nugarinio paviršiaus viduriniame ir apatiniame trečdaliuose, o A. B. ėmus bėgti iš įvykio vietos, jis su savimi atsineštu peiliu du kartus dūrė A. B. į juosmenį ir kairę šlaunį, padarydamas šiam durtinę-pjautinę žaizdą kairėje juosmens srityje ir durtinę-pjautinę kairės šlaunies vidurinio trečdalio nugarinio paviršiaus žaizdą su giliosios šlaunies arterijos šakos pažeidimu, šiais veiksmais sukėlė A. B. ūmų išorinį kraujavimą, nuo kurio pastarasis mirė, tokiais veiksmais nužudė A. B..
S. S. 2015-05-31 naktį, laikotarpiu nuo 2.00 val. iki 2.50 val., veikdamas bendrininkų grupėje su P. A., išdaužęs verandos lango stiklą ir iš vidaus atkabinęs durų kablį, neteisėtai, prieš ten gyvenančio A. B. valią įsibrovė į gyvenamajam name esantį butą, adresu (duomenys neskelbtini).
P. A. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino dalinai ir parodė, kad 2015-05-30 dienos vakare su savo automobiliu privažiavo prie baro „(duomenys neskelbtini)“. Prie baro susitiko su pažįstamais, ten buvo S. S., L. M., prie baro taip pat buvo keli čigonai. S. paprašė jo pakalbėti su baro šeimininke, kad pastaroji įleistų jį į barą, nes anksčiau ji uždraudė S. užeiti į barą. Jis paliko automobilį prie baro, pats užėjo į barą. Tuo metu privažiavo policijos pareigūnai. Policininkai pasakė jam, kad jis užrakintų automobilį, kad automobilyje kažkas laipioja. Jis nuėjo prie automobilio, automobilyje tuo metu buvo S. S. ir L. M.. Jis pasakė S., kad pakalbėjo su baro šeimininke ir kad (duomenys neskelbtini) gali užeiti į barą. Jie su S. užėjo į barą, pasėdėjo, išgėrė. Jis pats išgėrė nedaug, gal vieną bokalą alaus ir taurę degtinės. Į barą taip pat atėjo A. A.. Jie dar pasėdėjo, paskui nusprendė važiuoti namo. Jis paprašė A. pavairuoti automobilį, nes pats buvo išgėręs. Jis kartu su A. ir S. priėjo prie automobilio ir tuo metu pamatė, kad yra subraižytas automobilio šonas. Jis labai supyko, nes šį automobilį buvo nusipirkęs visai neseniai. S. pasakė, kad tai galbūt čigonų darbas, sakė, kad jie čia sukiojosi, paminėjo čigoną kuriuo pravardė „(duomenys neskelbtini)“. S. dar pasakė, kad reikia važiuoti pasiaiškinti. Kadangi jis buvo piktas, tai sutiko važiuoti ieškoti čigonų, tačiau jis norėjo tik pasiaiškinti ir pareikalauti atsiskaityti už sugadintą automobilį. Niekas iš jų tiksliai nežinojo, kur gyvena čigonai, todėl jis nusprendė paskambinti ir paklausti apie tai savo draugę S. S.. Jis skambino tačiau S. neatsakė. Tada jie nusprendė važiuoti pas S. namo. Važiavo trise, jis, S. S. ir A. A., už vairo buvo A. Prie S. namo privažiavo greitai, nes jos namas yra netoli baro. Jis nuėjo pas S., tačiau duris jam atidarė S. močiutė. Ji pasakė, kad S. miega. Tada jis paklausė kur gyvena čigonai ir ji jam pasakė dvi vietas, kur jie gyvena, nurodė, kad gyvena už geležinkelio. Jie iš pradžių nuvažiavo į vieną vietą, ten nieko nerado, tuomet nuvažiavo į kitą vietą, už parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Kol važiavo, trumpai pakalbėjo, kad reikia „išmušti“ pinigus, tačiau apie smurtą nekalbėjo. Privažiavus prie namo, kur galimai gyveno čigonas pravarde „(duomenys neskelbtini)“, jie su S. paliko A. automobilyje o patys nuėjo prie namo. Priėję prie namo pasibeldė, bandė atidaryti duris, bet durys buvo užrakintos. Jis pasakė S., kad reikia važiuoti, bet (duomenys neskelbtini) atsakė „Palauk“, paskui išdaužė lango, esančio šalia durų, stiklą ir atkabino durų kabliuką iš vidaus. Jie kartu užėjo, praėjo į kambarį. Kambaryje buvo tamsu, šviesa nedegė, tik iš už lango buvo kiek šviesos. Lovoje kažkas gulėjo, priėję, jie pamatė, kad lovoje guli čigonas, kurio pavardė B. , o pravardė „(duomenys neskelbtini)“, ir moteris. Jis nutraukė nuo čigono antklodę, pasakė „kelkis“. Čigonas pradėjo šaukti, lipti iš lovos, norėjo jam suduoti, bet jam nepavyko. Tada jis smogė čigonui, pradėjo jam sakyti „kas subraižė automobilį“, tačiau čigonas priešinosi. Prie jo prisijungė S. S., jie abu su S. sudavė čigonui smūgius. Tuo metu iš lovos išlipo moteris, kuri pradėjo bėgti link durų. Nenorėdamas išleisti moters, jis pajudėjo jai iš paskos, sulaikė ją prie durų, tačiau ji ištruko. S. tuo metu mušėsi su čigonu. Čigonas pradėjo bėgti link išėjimo, išbėgo į kiemą, jie su S. taip pat išbėgo į kiemą, tačiau kur nubėgo čigonas, nepamatė. Jis pasakė S. eiti prie mašinos ir tuo metu S. jam pasakė „Įdūriau čigonui“. Jis iš pradžių nesuprato su kuo S. įdūrė, paklausė su kuo, tada S. jam parodė jo paties peilį, kuris iki įvykio gulėjo automobilio kišenėje prie galinės sėdynės, kur sėdėjo S. Jis ten pat paėmė iš S. peilį ir jie nuėjo į automobilį. Tas peilis buvo jo, peilis gulėjo automobilyje. Prieš kelias dienas iki įvykio šis peilis po kažkokios išvykos buvo likęs pas S. ir ji jam peilį grąžino prieš kelias dienas iki įvykio. Jis padėjo peilį į automobilio galinės sėdynės kišenę ir jis nuo to laiko ten gulėjo. S. žinojo, kad jis turi peilį. Šis peilis turi slapuką, tam, kad jį atidaryti, reikia šį slapuką žinoti. S. žinojo kaip peilį atidaryti. Po įvykio jie įsėdo į automobilį ir nuvažiavo prie tvenkinio. S. išsiplovė rankas, o jis praskalavo peilį. Paskui jis pasakė A. vežti juos pas jį namo. Namuose jis užmigo, peilį buvo padėjęs į spintelę. Ryte, kai atsibūdo, S. jau buvo atsikėlęs, pasikvietęs draugus ir jie gėrė alų. Vakare per žinias parodė, kad nužudytas čigonas ir tik tada jie suprato, kad čigonas mirė. S. buvo pasakęs, kad pametė vieną tapkę, jis davė jam kitą avalynę, o kitą S. tapkę paslėpė po vonia. Kitą rytą S. jam paskambino, pasakė, kad jo ieško policija. Dar vėliau S. paskambino, pasakė, kad slapstosi miške, paprašė atvažiuoti. Jie susitiko su S., S. jam pasakė, kad jie turi sakyti, kad nieko nežino. Jis pasakė S., kad jam geriau nueiti pasiduoti. S. nuėjo į policiją, po kokių dviejų valandų jį patį taip pat sulaikė policija. Apklausos metu įkalbėtas S. jis pasakė, kad nieko nežino apie įvykį. Peilį jam perdavė kovo mėn. iš pataisos namų. Jis buvo rodęs S. kaip atidaryti peilį.
S. S. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino dalinai ir parodė, kad 2015-05-30 vakare kartu su L. M. buvo prie baro „(duomenys neskelbtini)“. Prie baro su savo automobiliu privažiavo jų pažįstamas P. A.. P. pakvietė jį užeiti į barą. Jis atsakė, kad jo neįleis, P. pasakė, kad bare pakalbės. Kol P. kalbėjo, jie su L. sėdėjo jo automobilyje. Paskui L. išėjo namo o jis su P. nuėjo į barą, išgėrė alaus bei degtinės. Paskui jie išėjo iš baro, su jais dar buvo A. A.. Išėję iš baro P. pastebėjo, kad yra subraižytas jo automobilio šonas. P. pasakė, kad tai turbūt čigonų darbas ir pasiūlė nuvažiuoti pasiaiškinti. Jie trise, jis, P. ir Aurimas įsėdo į automobilį, tačiau nežinojo, kur važiuoti. P. skambino savo draugei S. S., tačiau ji nepakėlė ragelio. Tada P. pasakė važiuoti pas ją namo. P. nuėjo pas S., grįžęs pasakė, kad S. močiutė pasakė, kur gyvena čigonai. Jie nuvažiavo prie namo už parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Prie namo nuėjo jis ir P.. Namo durys buvo užrakintos, tada jis stipriau trenkė į duris ir jas atidarė. Jie abu užėjo į namą, praėjo į kambarį, pamatė, kad lovoje guli čigonas A. B. ir jo sugyventinė. Kambaryje buvo tamsu, tačiau kažkiek šviesos kambaryje buvo nuo lango. P. nuėmė nuo čigono antklodę ir iš karto smogė jam, paskui trenkė jį į sieną. Čigonas pašoko iš lovos, pradėjo grumtis su P.. Jis pamatė, kaip besigrumiant P. išsitraukė peilį ir dūrė čigonui. Matė, kad dūrė į kairę koją. Tuo momentu A. sukosi norėdama bėgti. Kiek smūgiu peiliu, vieną ar du sudavė P., jis tiksliai pasakyti negali. Čigonas pradėjo bėgti, išbėgo iš kambario, P. išbėgo jam iš paskos. Per visą tą sujudimą jis pametė vieną savo šlepetę ir jos paskui nesurado. Kur tuo metu buvo moteris ir ką ji darė, jis nepastebėjo. Išėjus iš namo jis nuėjo prie mašinos, netrukus prie mašinos atėjo P. ir pasakė greitai važiuoti iš čia. Nuo čigono namo nuvažiavo prie ežero, ten P. išplovė peilį. Prie ežero P. dar pasakė „įdūriau“. Jis jam atsakė „Mačiau, kam to reikėjo?“. P. atsakė, kad nieko baisaus. Nuo ežero nuvažiavo pas P. namo. Ryte, kai jis atsibudo, P. jam pasakė, kad nieko gero, kad čigonas mirė. Paskui atėjo kiti draugai, jie visi išgėrė alaus. Dar kitą dieną iš draugų sužinojo, kad jo ieško policija. Jis paskambino P., jie susitiko, P. prašė nieko policijai nepasakoti. Jis pats nuėjo ir prisidavė policijai. Savo kitą šlepetę buvo palikęs pas P., tačiau slėpti jos neprašė. Peilis, kuriuo P. įdūrė A., priklausė P., jis buvo išskirtinis, kadangi turėjo slapuką ir jį nebuvo galima atidaryti nežinant to slapuko. Jis pats taip pat anksčiau bandė atidaryti peilį, bet jam nepavyko. P. jį visiems rodė. Kiek jam žinoma, prieš įvykį peilis buvo likęs pas S. S., tai, kad P. jį turėjo einant į čigono namą, jis nežinojo. P. peilį visada laikė namuose. Jo kraujas P. automobilyje galėjo atsirasti ne įvykio metu o anksčiau. Gegužės 24 dieną jis buvo sumuštas, jam buvo sulaužytas žandikaulis, sumušta nosis. Jam dažnai bėgo kraujas iš nosies. Po to, kai jį sumušė, P. jį buvo vežęs savo automobiliu ir jam bėgo kraujas.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja V. R. parodė, kad šiuo metu daug įvykio aplinkybių neatsimena. Įvykio dieną vakare, apie 22.00 val. kartu su savo sugyventiniu A. B. buvo atėjusi prie kavinės (duomenys neskelbtini). A. buvo išgėręs, ji buvo blaivi. Prie kavinės buvo daugiau žmonių, kai kurių vaikinų ji nepažinojo. Vienas vaikinas prisistatė kaip „(duomenys neskelbtini)“. Paskui jie su A. nuėjo namo, atsigulė miegoti. Namo duris užrakino kabliuku, kambaryje, kur jie miegojo, buvo likusi šviesa. Naktį ji pabūdo ir pamatė kambaryje esančius du vaikinus. Tai buvo S. ir P.. Tą naktį ji jų vardų dar nežinojo, galimai tai buvo vaikinai, kuriuos prieš tai matė prie kavinės. S. įsiminė iš tatuiruotės ant veido. Kas buvo kitas vaikinas, buvęs kambaryje, šiuo metu neatsimena. Teismo salėje esantis P. A., jos vertinimu, nėra visiškai panašus į tą žmogų, kuris buvo kambaryje. Pabudusi, ji iššoko iš lovos ir nubėgo į kiemą norėdama pakviesti pagalbos. Ką darė vaikinai, buvę kambaryje, ir A., ji neatsimena. Jai būnant kieme iš namo išbėgo nuogas A., jam iš paskos išbėgo kažkas iš vaikinų, bet kuris iš jų tai buvo, ji neatsimena. A. nubėgo už kampo, vaikinas nubėgo jam iš paskos, o ji nubėgo pas kaimynę kviestis pagalbos. Kas toliau vyko su A., nežino. Kai atvažiavo policija, ją išsivežė. Po įvykio matė išdaužtą verandos langą, esantį prie durų. Mano, kad šį langą išdaužė įsibrovę vaikinai, kurie tokiu būdu pasiekė kabliuką ir atidarė duris. Kitą verandos langą, esanti viduryje, prieš įvykį buvo išdaužęs A., kuris dėl to susipjaustė ranką. A. išdaužus langą ji buvo surinkusi stiklą ir sutvarkiusi verandą. Po įvykio girdėjo daug kalbų susijusių su A. nužudymu. Čigonai kalbėjo, kad A. nužudė P., kad jie jam keršys. Taip pat girdėjo, kad jai pačiai yra pavojus, nes ji yra vienintelė liudytoja, kad jai gali keršyti, jei ji liudys teisme. Duodant parodymus apie įvykį ikiteisminio tyrimo metu ne visi jos parodymai buvo surašyti teisingai. Taip pat ji neiš pirmo karto atpažino P. A. kaip asmenį dalyvavusį užpuolime.
Liudytojas A. A. parodė, kad tą vakarą, datos neatsimena, savo automobiliu privažiavo prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Prie baro stovėjo P. automobilis BMW, pats P. buvo bare. Jis užėjo į barą, pasisveikino su P., P. buvo su S. Prie baro buvo daugiau žmonių, buvo vaikinas kurio vardas „(duomenys neskelbtini)“ o pravardė „(duomenys neskelbtini)“, bet jis paskui išėjo. Bare P. paprašė pavairuoti jo automobilį. Jis sutiko, nuvarė savo automobilį į namus ir grįžo prie baro. Į automobilį įsėdo trise, jis P. ir (duomenys neskelbtini). Prie baro P. kažką minėjo apie subraižytą automobilį, tačiau jis nesuprato apie ką kalba P.. Įsėdus į automobilį P. sakė kur važiuoti. P. su S. kažką kalbėjosi, bet jis neatsimena. Bevažiuojant P. su S. buvo išlipę iš automobilio prie geležinkelio, parūkė, paskui važiavo prie namo, esančio prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Ten važiuoti pasakė lygtai P.. Prie to namo P. su S. išlipo, nuėjo prie durų, o jis nuvarė automobilį už kampo ir kas vyko toliau, nematė. Lygtai jis girdėjo kažkokį triukšmą, paskui P. ir (duomenys neskelbtini) grįžo prie automobilio, P. ėjo truputį priekyje. Jie įsėdo į automobilio, nieko įtartino ar neįprasto jis nepastebėjo. Jie įsėdo į automobilį, paprašė nuvežti link Alytaus gatvės. Ten jie išlipo ir kažkur nuėjo. Netoli tos gatvės yra tvenkinys. Kai jie sugrįžo, pasakė važiuoti pas P. namo. Kol važiavo, jie beveik nieko nekalbėjo. Nuvažiavus pas P. jie išlipo, jis paliko mašiną prie namo ir išėjo namo. Ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus patvirtina.
Liudytoja J. S. parodė, kad vieną dieną, datos neatsimena, vėlai vakare atėjo jos anūkės S. draugas P.. Jis pabeldė į duris, ji atidarė. S tuo metu miegojo. P. į butą nepraėjo bei paklausė, kur gyvena čigonai. S anksčiau gyveno su čigonu, todėl ji žinojo, kur jie gyvena. Ji pasakė P., kad čigonai gyvena už geležinkelio, P. pasakė, kad jam reikia čigono kuriuo pravardė „(duomenys neskelbtini)“. Ji jam atsakė, kad „(duomenys neskelbtini)“ gyvena name už parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. P. jai nepasakė kodėl ieško šio čigono, tačiau nueidamas nuo durų pasakė „mano automobilį supjaustė“. Kitą dieną sužinojo, kad čigonas „(duomenys neskelbtini)“ nužudytas, tačiau tuo nesidomėjo. Apie tai, kad naktį buvo atėjęs P., ryte papasakojo Si.
Liudytoja S. S. parodė, kad P. A. yra jos draugas. Apie įvykį nieko nežino. Apie tai, kad tą naktį P. A. buvo užėjęs pas ją į namus, jai papasakojo močiutė. Atsimena, kad P. turėjo peilį ir kažkurį laikotarpį tas peilis buvo pas ją rankinuke. Šį peilį P. paprastai laikė namuose, ar buvo šį peilį laikęs automobilyje, ji nematė. Šį peilį jam grąžino, kada tiksliai, pasakyti negali. Po įvykio peilį matė pas tyrėją, tai buvo būtent tas peilis, kurį jai buvo palikęs P..
Liudytoja G. K. parodė, kad ji yra kavinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Kavinė pavadinimo neturi, visi kavinę vadina tiesiog „(duomenys neskelbtini)“. Tą vakarą ji buvo kavinėje kuomet į kavinę atėjo čigonas vardu A., kartu su juo buvo mergina. Šis čigonas paprašė alaus, paskui pradėjo rodyti savo rankas, pasakojo, kad supjaustė sau rankas, rodė peilį. Jo rankos buvo sutvarstytos. Ji jo bijojo, davė jam butelį alaus ir paprašė išeiti. Jis išėjo, kartu su savo mergina išgėrė butelį alaus ir kažkur pradingo. Ji užrakino kavinę. Maždaug apie 24.00 val. jis vėl grįžo, tačiau ji jo į vidų neįleido. Čigonas pradėjo trankyti į duris, tada ji iškvietė policiją. Kol dar neatvažiavo policija prie kavinės atėjo vietiniai vaikinai P. ir S.. Ji jiems papasakojo kas vyksta. Tuo metu atvažiavo policija. Policininkai liepė čigonui eiti namo ir po kažkurio laiko jis išėjo. P. su šiuo čigonu tą vakarą bendravęs nebuvo. Policijai išvažiavus S. ir P. užėjo į kavinę, paėmė alaus. Prie jų priėjo dar du vaikinai. Maždaug po pusantros valandos P. ir S. išėjo iš kavinės. Kavinė dirbo maždaug iki 3.30 val. dar jai dirbant užėjo vaikinas, kuris pasakė, kad prie namo guli negyvas čigonas, paskui užėjo merginos, kurios papasakojo tą patį.
Liudytojas E. B. parodė, kad dirba Alytaus VPK , Varėnos PK vyriausiuoju patruliu. 2015-05-30 vakare kartu su G. G. pagal iškvietimą nuvyko prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“. Kiek atsimena, policiją iškvietė kavinės savininkė. Privažiavus prie kavinės pamatė daug žmonių. Ten pat buvo čigonas, kurio pravardė „(duomenys neskelbtini)“. Būtent šis čigonas ir triukšmavo, žadėjo persipjauti rankas. Jo porininkas G. G. aiškinosi su žmonėmis o jis liko arčiau automobilio. Jie įspėjo „(duomenys neskelbtini)“ kad jis netriukšmautų ir, kad eitų namo. Kiek jis atsimena, „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu sužalotas nebuvo. Prie baro buvo daugiau žmonių, stovėjo automobilis BMW, kuriame buvo vaikinas vardu L., jo pravardė „(duomenys neskelbtini)“, ir S. S.. Kiek atsimena, prie automobilio stovėjo dar vienas vaikinas, kurio vardo jis tuomet nežinojo. Po kelių dienų šį vaikiną jie sulaikinėjo už „(duomenys neskelbtini)“ nužudymą ir tada jis sužinojo jo vardą – P. A.. Kokių nors kitų konfliktų tą vakarą prie kavinės nebuvo. Įspėję „(duomenys neskelbtini)“ jie išvažiavo.
Liudytojas G. G. parodė, kad šiuo metu yra pensininkas, įvykio dieną dirbo Varėnos PK patruliu. Tą vakarą dirbo su E. B., apie 24.00 val. nakties gavo pranešimą, kad prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ triukšmauja čigonų tautybės žmogus. Jis iš karto pagalvojo, kad tai gali būti A. B., pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Privažiavę prie kavinės pamatė A. B.. Jis buvo su moterimi ir jaunesniu čigonu. Jis priėjo prie jų paklausė kas atsitiko, bet jie jam atsakė, kas viskas gerai. Jis nuėjo į kavinę. Kavinės durys buvo užrakintos. Jis pabeldė ir iš kavinės išėjo savininkė G. K., kuri paaiškino, kad „(duomenys neskelbtini)“ reikalavo įleisti jį į kavinę, trankė duris, žadėjo susižaloti rankas. Jis priėjo prie „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo sakyti, kad jis nieko nedarys. Jis paviršutiniškai apžiūrėjo „(duomenys neskelbtini)“ įsitikino, kad tas neturi peilio, pasakė jam elgtis ramiai. Savininkė pasakė, kad žala jai nepadaryta ir pareiškimo ji nerašys. Tuo metu iš kavinės išėjo P. A., kurį jis pažinojo iš matymo. Jis paklausė P. kas čia įvyko, P. atsakė, kad nieko ypatingo neįvyko, kad problemos buvo dėl „(duomenys neskelbtini)“. Prie kavinės stovėjo P.automobilis BMW, dar atvažiavus, jis matė, kad automobilyje sėdi L. M. pravarde „(duomenys neskelbtini)“ ir S. S.. Jis paklausė P., kodėl kažkas sėdi jo automobilyje, P. atsakė, kad lygtai niekas neturi sėdėti, nuėjo prie automobilio ir išprašė iš jo S. ir L.. Jis pasakė P. patraukti automobilį, P. atsakė, kad kai atsiras blaivus vairuotojas, jis patrauks. Tuo metu „(duomenys neskelbtini)“ kažką kalbėjo su S. ir L.. Jis vėl priėjo prie „(duomenys neskelbtini)“ ir pasakė jam eiti namo. „(duomenys neskelbtini)“ pakluso, nuėjo link savo namų, kurie yra apie 300 metrų iki kavinės. Jie su automobiliu palydėjo „(duomenys neskelbtini)“ iki namų ir išvyko. Daugiau jokių konfliktų nebuvo. Apie tai, kad nužudytas A. B., jis sužinojo kitą dieną.
Liudytojas L. M. parodė, kad tą dieną kartu su kitais vaikinais išgėrinėjo. Tarp šių vaikinų buvo S. S. ir P. A.. Jie iš pradžių susitiko, paskui išsiskirstė, paskui vėl buvo susitikę. Vėlai vakare jis kartu su S. priėjo prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“. Ten jie pamatė P. automobilį (duomenys neskelbtini), prie kavinės taip pat buvo čigonas „(duomenys neskelbtini)“ su moterimi ir jaunesniu čigonu. Jie priėjo prie čigonų, su jais pakalbėjo. Būnant prie kavinės ir bendraujant su „(duomenys neskelbtini)“ jam paskambino pažįstamas Vitalijus, kuris paklausė, kas yra šalia. Jis atsakė, kad šalia yra „(duomenys neskelbtini)“ ir Vitalijus pasakė duoti jam telefoną. Apie ką kalbėjo „(duomenys neskelbtini)“ telefonu jis negirdėjo, tik suprato, kad „(duomenys neskelbtini)“ siūloma subraižyti kažkokį automobilį. Apie kokį automobilį buvo kalbėta, jis negirdėjo. Paskui jis buvo atsisėdęs į P. automobilį, ar buvo atsisėdęs S., neatsimena. Tuo metu prie kavinės privažiavo policija. Kas iškvietė policiją, jis nežino, pagalvojo, kad galbūt policija iškviesta dėl triukšmo, nes jie visi triukšmavo. Kokių nors konfliktų tuo metu nebuvo. Iš kavinės išėjo P., išprašė jį iš automobilio, automobilį užrakino. Policininkai pasakė visiems išsiskirstyti, čigonai išėjo, jis taip pat nuėjo namo, o P. ir S. nuėjo į kavinę. Jis į kavinę nenuėjo todėl, kad savininkė jo neįleidžia. Patvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.
2015-05-31 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. 40, nugara ant šaligatvio guli vyriškos lyties lavonas su smurto žymėmis veide bei pjautinėmis žaizdomis kairėje kojoje ir juosmens srityje. Taip pat užfiksuota, kad iš namo, esančio Vytauto Nr. 36, buto Nr. 4 apžiūros metu paimti trys ėminiai su rusvos spalvos skysčiu, trys stiklo šukės, plaktukas su mediniu kotu, šlepetė ir užuolaida (1 t., b.l. 15-39).
2015-06-03 kratos protokole užfiksuota, kad P. A. bute esančiame (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta juodos spalvos šlepetė, juodos spalvos vyriški batai, 3 vnt. šviesios spalvos vyriškų kelnių, 2 vnt. juodos spalvos marškinėlių, 1 vnt. pilkos spalvos marškinėlių bei paimtas pilkos spalvos automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 61-62).
Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešiniajame šone yra ilga vingiuota įbrėžimo žymė. Ant dešinės pusės priekinių ir galinių durelių vidinių apdailų išryškėjo kraujo pėdsakai. (2 t., b.l. 66-75)
2015-06-09 kratos protokole užfiksuota, kad P. A. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvinio stalo stalčiuje rastas ir paimtas peilis (2 t., b.l. 87-90).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 193/15 (01) nurodyta, kad ant 2015-06-05 kratos metu išimto peilio žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis DNR profilis sutampa su A. B. DNR profiliu su 99,9999999999999 % tikimybe ir yra DNR priemaiša, kuri vertinimui netinka (2 t., b.l. 163-173).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kriminalistikos laboratorijos išvadoje Nr. MK 69/15(01) nurodyta, kad tirtos A. B. juosmens kairės pusės durtinės ? pjautinės odos žaizdos padarymo galimybė tyrimui pateiktu peiliu neatmetama (2 t., b.l. 177-179).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 555/15 nurodoma, kad V. R. padaryta odos nubrozdinimai kairiame skruoste, sužalojimai padaryti dinamiškai veikiant kairį skruostą kietais bukais, riboto paviršiaus, žalojančiais daiktais, mažiausiai vieno poveikio pasėkoje, galėjo būti padaryti veikiant rankos pirštais arba rankos pirštų nagais. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. (2 t. 148-149).
2015-06-12 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš eksperto L. U. paimta žaizdos išpjova. (2 t. b.l. 1).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. MK 69/15 nurodoma, kad odos išpjova su žaizda yra netaisyklingo keturkampio pavidalo, apie 43x35 cm dydžio, linijinė. Jos padarymas tyrimui pateiktu peiliu neatmetamas. (2 t. b.l. 177-179).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 176/15 (06) nurodyta, kad A. B. mirtis įvyko 2015-05-31 nuo ūmaus išorinio nukraujavimo iš durtinės - pjautinės kairės šlaunies vidurinio trečdalio nugarinio paviršiaus žaizdos su giliosios šlauninės arterijos šakos sužalojimu. Sužalojimas padarytas aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu, galimai peiliu ir kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, šiuo konkrečiu atveju sukėlęs mirtį. Šis sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, traumuojančiai jėgai veikiant nugarinį kūno paviršių. Durtinė-pjautinė kairio juosmens srities žaizda padaryta aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu. Muštinė kairio antakio srities žaizda padaryta kieto buku daiktu. Poodinė kraujosruva pakaušio kairėje padaryta kietu buku daiktu. Paviršiniai odos nubrozdinimai dešinės šlaunies viršutiniame trečdalyje priekiniame paviršiuje, dešinio dilbio nugariniame paviršiuje viduriniame ir apatiniame trečdaliuose padaryta kietu, turinčiu ribotą paviršių daiktu. A. B. lavono kraujyje rasta 1,05 promilės etilo alkoholio (2 t. b.l. 136-140).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. pM 10-176/15 (06) nurodyta, kad A. B. sužalojimai galėjo būti padaryti tiek jam esant vertikalioje, tiek horizontalioje, tiek artimose joms padėtyje. Rankose kovos ar savigynos pėdsakų nekonstatuota. Mirtis po padarytos durtinės pjautinės kairės šlaunies vidurinio trečdalio nugarinio paviršiaus žaizdos su giliosios šlaunies arterijos šakos sužalojimu galėjo įvykti po kelių ar keliolikos minučių. Atliekant lavono teismo medicininį tyrimą kokių nors ligų požymių nekonstatuota (2 t., b.l. 144-145).
Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas L. U. parodė, kad patvirtina savo duotas išvadas. Objektyvių duomenų, kad nukentėjusiajam B. durtinė-pjautinė žaizda kairiojo juosmens srityje galėjo būti padaryta tuo pačiu metu kaip ir durtinė-pjautinė kairės šlaunies žaizda, nėra. Egzistuoja prielaida, kad kairio juosmens žaizda galėjo būti padaryta stiklo šuke. Odos nubrozdinimai dešinės šlaunies paviršiuje galėjo būti padaryti krentančio išdaužto lango šukėmis, nubrozdinimai galėjo būti padaryti turinčio kietą ribotą paviršių daikto poveikį. Kokiu tiksliai būdu buvo padaryti šie nubrozdinimai, pasakyti negali. Žaizdos pakaušio srityje nebuvo užfiksuota. Žaizda buvo užfiksuota tik antakio srityje, o pakaušyje buvo kraujosruva. Jo vertinimu, pažeidus šlaunies arterijos atšaką, kraujavimas turėjo būti masyvus. Konkrečiai greičio kraujavimo nustatyti neįmanoma, kraujagyslė yra giliai tarp šlaunies raumenų, gali užspausti tą kraujavimą, kraujavimas gali kažkiek sumažėti. Nustatyti jo greitį neįmanoma. Kairėje šlaunyje sužalojimas suduodant peiliu iš nugaros pusės bėgančiam nukentėjusiajam, neaišku kokia buvo trajektorija, šlaunis buvo pakelta ar ištiesta. Jei nukentėjusysis būtų stovėjęs, toks sužalojimas galimas įvairiose padėtyse, kadangi sužalotas šlaunies nugarinis paviršius. Kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis šio dūrio metu, pasakyti neįmanoma. Su tokia žaizda šlaunyje nukentėjusysis pilnai galėjo judėti, bet kiek laiko, nurodyti negalima.
Vertinant visus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad P. A. kaltė padarant nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje ir BK 165 straipsnio 1 dalyje, ir S. S. kaltė padarant nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad 2015-05-31 d. apie 2.00 val. nakties P. A. ir S. S., norėdami pasiaiškinti su A. B. dėl P. A. priklausančio automobilio sugadinimo, P. A. automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu A. A., atvyko prie A. B. namo adresu (duomenys neskelbtini). P. A. ir S. S. įsibrovė į A. B. namą, kuriame tuo metu buvo A. B. ir V. R.. P. A. ir S. S. išvykus, prie namo buvo rastas A. B. lavonas. Byloje nustatyta, kad A. B. mirtis įvyko nuo ūmaus išorinio nukraujavimo iš durtinės - pjautinės kairės šlaunies vidurinio trečdalio nugarinio paviršiaus žaizdos su giliosios šlauninės arterijos šakos sužalojimu.
Pastebėtina, kad tokių įvykio aplinkybių neneigia ir jas patvirtina ir patys kaltinamieji P. A. ir S. S., kurie davė iš esmės vienodus parodymus dėl šių įvykio aplinkybių. P. A. ir S. S. vienodai parodė, kad įsibrovė į A. B. namą, kur įvyko muštynės su A. B.. Tokias aplinkybes taip pat patvirtina apklaustas liudytojas A. A., kuris parodė, kad automobiliu atvežė P. A. ir S. S. prie minėto namo. Tokias teismo nustatytas aplinkybes taip pat patvirtina apklaustų liudytojų parodymai, kurie bendravo su P. A. ir S. S. 2015-05-30 vakare ir naktį, taip pat patvirtina liudytojos V. R. parodymai.
Tokiu būdu, teismas vertina, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių nustatyti ir konstatuoti, kad P. A. ir S. S. 2015-05-31 apie 2.00 nakties įsibrovė į A. B. namą, kur įvyko konfliktas ir muštynės su A. B., kurių metu A. B. buvo įdurta peiliu, ko pasekoje jis mirė.
Byloje taip pat yra kategoriškai nustatyta, kad A. B. mirė nuo vieno sužalojimo - nuo ūmaus išorinio nukraujavimo iš durtinės - pjautinės kairės šlaunies vidurinio trečdalio nugarinio paviršiaus žaizdos su giliosios šlauninės arterijos šakos sužalojimu, kuris buvo padarytas konflikto su P. A. ir S. S. metu. Vertinant įvykio aplinkybes, byloje yra paneigta galimybė, kad sužalojimas, sukėlęs A. B. mirtį, galėjo būti padarytas kitu metu arba kitų asmenų.
Jau buvo minėta, kad P. A. ir S. S. parodymai dalyje dėl atvykimo ir įsibrovimo į A. B. namą yra iš esmės vienodi. Tačiau, abiejų kaltinamųjų parodymai dalyje dėl to, kas iš jų sudavė smūgius A. B. ir kas iš jų įdūrė A. B. peiliu, yra visiškai skirtingi. Apklausti teismo posėdžio metu, P. A. parodė, kad peiliu A. B. įdūrė S. S., tuo tarpu S. S. parodė, kad peiliu A. B. įdūrė P. A.. Esant tokiems kaltinamųjų parodymų prieštaravimams, siekiant nustatyti įvykio aplinkybes yra vertinami kiti byloje surinkti įrodymai, siejant byloje surinktus įrodymus tarpusavyje.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad įvykio vietoje, be nužudytojo A. B. bei P. A. ir S. S., buvo A. B. sugyventinė V. R.. Apklausta teisiamojo posėdžio metu V. R. parodė, kad šiuo metu jau neprisimena visų įvykio aplinkybių. Esant tokiems liudytojos V. R. teisminio nagrinėjimo metu duotiems parodymams, siekiant pašalinti šios liudytojus parodymų prieštaravimus bei nustatyti įvykio aplinkybes teisme buvo paskelbti V. R. aprodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.
Ikiteisminio tyrimo metu V. R. buvo apklausta kelis kartus ir jos parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių buvo iš esmės vienodi. V. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-05-30 vakare kartu su A. B. buvo prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), kur sutiko kelis nepažįstamus vaikinus, vienas iš kurių prisistatė „(duomenys neskelbtini)“, kitas buvo su tatuiruote veide. Iš kavinės ji kartu su A. B. grįžo į namus, kur atsigulė miegoti. Kambaryje liko šviesa. Pabudusi pamatė, kad kam kambaryje yra du žmonės, vienas iš kurių buvo tas, kuris prisistatė „(duomenys neskelbtini)“, kitas su tatuiruote ant veido. Vaikinas, kuris prisistatė kaip „(duomenys neskelbtini)“, sudavė gulinčiam A. B., po to sugriebė ir trenkė galva į sieną. Ji iššoko iš lovos ir pabėgo iš kambario. Išbėgdama pamatė, kad vaikinas prisistatęs „(duomenys neskelbtini)“ dar trenkė A. B. plaktuku ir pasakė jam „gimei gaidžiu, gaidžiu buvai zonoje, gaidžiu mirsi“. Ji išbėgo iš namo, nubėgo prie kaimynų namo kviestis pagalbos. Po kelių minučių grįžusi prie savo namo pamatė kaip iš namo išbėgo nuogas A. B., o jam iš paskos bėgo vaikinas prisistatęs „(duomenys neskelbtini)“. Jie užbėgo už namo kampo, paskui vaikinas prisistatęs „(duomenys neskelbtini) sugrįžo, prabėgdamas pro ją dar norėjo jai suduoti ranka į veidą, bet tik užkabino veidą, paskui atsisėdo į automobilį, kur jau kažkas sėdėjo, ir išvažiavo.
Pastebėtina, kad panašaus pobūdžio parodymus V. R. davė ir teisminio nagrinėjimo metu, tačiau parodė, kad neatsimena, kuris iš vaikinų sudavė gulinčiam A. B. ir kuris vaikinas vijosi A. B..
Įvertinant V. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu teismas vertina, kad V. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu V. R. pirmą kartą buvo apklausta iš karto po įvykio – 2015-06-01 14.20 val. (T.1, 41-44 b.l.). Akivaizdu, kad apklausiant liudytoją iš karto po įvykio, ji galėjo tiksliai prisiminti visus įvykio aplinkybes. Be to, pastebėtina, kad V. R. buvo apklausiama dar nenustačius visų įvykio aplinkybių, tuo tarpu jos duoti parodymai buvo vėliau patvirtinti kitais byloje surinktais duomenimis, kas leidžia daryti išvadą, kad V. R. pirminiai parodymai visiškai atitiko įvykio aplinkybes, kadangi negalėjo būti suformuoti kitais byloje esančiais duomenimis ir buvo būtent tas pirminis įrodymų šaltinis, kuris suteikė pirminius duomenis apie įvykį. Būtent ikiteisminio tyrimo metu duoti V. R. parodymai buvo vėliau patvirtinti S. S., A. A. parodymais, iš dalies P. A. parodymais, specialisto išvadomis dėl A. B. padarytų kūno sužalojimų ir kitais surinktais duomenimis.
Pažymėtina, kad net V. R. pirminės apklausos metu padaryta klaida dėl vieno iš kambaryje buvusių asmenų pravardės, kuri vėliau buvo nustatyta, patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu V. R. davė teisingus parodymus, o jos parodymai nebuvo įtakojami. Pirminių apklausų metų (T.1, 41-44, 45-48, 49-50 b.l.) V. R. nurodė, kad vienas iš užpuolikų buvo asmuo, anksčiau prie kavinės prisistatęs „(duomenys neskelbtini)“. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ pravardę turėjo L. M., o užpuolime dalyvavo P. A. ir S. S.. Tai, kad jis dalyvavo užpuolime ir buvo tas asmuo, kuris pirmas sudavė A. B., neneigia ir pats P. A., be to, būtent „P. A. atpažinimo metu atpažino ir V. R. (T.1, 55-58 b.l.).
V. R. pirminių apklausų metu padaryta klaida nurodant vieno iš užpuolikų pravardę, yra svarbi dviem aspektais. Pirma, tokia klaida reiškia, kad V. R. pirminius parodymus davė niekuo neįtakojama, parodymus davė savo valia ir pateikdama savo žinias apie įvykio aplinkybes. Antra, nustačius, kad vienas iš asmenų buvo S. S., turintis tatuiruotę ant veido, kitas asmuo, kurį V. R. savo parodymuose nurodė kaip „(duomenys neskelbtini)“ bei išvardino jo atliktus veiksmus, neabejotinai yra P. A..
Įvertinant V. R. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, skirtumus, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad V. R. pati šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, o jos pačios parodymais, ji girdėjo kalbų, kad jai gali būti keršijama, jei ji duos parodymus apie įvykio aplinkybes teisme. Akivaizdu, kad esant tokiems duomenimis, teismas turi pagrindo abejoti V. R. parodymais dalyje dėl P. A. vaidmens, duotais teisminio nagrinėjimo metu.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei nustačius, kad V. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai vėliau buvo patvirtinti kitais byloje surinktais duomenimis, teismas neturi jokio pagrindo abejoti V. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tarp jų ir toje dalyje, kuomet ji išvardina P. A. veiksmus. Tokiu būdu, vertinant V. R. parodymus, teismas remiasi ikiteisminio tyrimo metu jos duotais parodymais bei konstatuoja, kad jos parodymuose nurodytas asmuo „(duomenys neskelbtini)“ yra P. A..
Jau buvo minėta, kad V. R. parodė, kad jos akivaizdoje P. A. sudavė smūgį gulinčiam A. B., paskui trenkė jį galva į sieną, sudavė plaktuku, vėliau vijosi A. B. kieme. Pažymėtina, kad tokie V. R. parodymai patvirtina S. S. teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, tuo tarpu P. A. duotus parodymus iš dalies paneigia.
P. A. parodė, kad jis sudavė pirmus smūgius A. B., po to su A. B. pradėjo muštis S. S., o jis bandė sulaikyti išbėgančią V. R., tačiau tokius jo parodymus apie jo paties atliktus veiksmus paneigia ir V. R. ir S. S. parodymai. V. R. parodė, kad jai išbėgant ji matė, kaip P. A. sudavinėja smūgius ir grasina A. B., o S. S. tuo metu stovi šalia. Tokie V. R. parodymai yra svarbūs būtent tuo aspektu, kad paneigia P. A. parodymus, kad jis nemušė A. B. tuo metu, kai iš namo bėgo V. R. ir jo parodymus, kad tuo metu kai V. R. bėgo, smūgius sudavinėjo S. S.. V. R. parodymai taip pat paneigia P. A. parodymus, kad jis nesivijo A. B.. Tokie V. R. parodymai įrodo, kad P. A. atliko didesnės apimties veiksmus A. B. atžvilgiu nei pripažįsta pats, be to, įrodo, kad būtent S. S. parodymai apie įvykio aplinkybes yra teisingi, o neteisingi yra P. A. duoti parodymai.
Nors V. R. nematė, kas iš užpuolikų sudavė smūgius peiliu A. B., vertinant jos pačios, S. S., P. A. parodymus, siejant juos tarpusavyje bei su kitais byloje esančias įrodymais, teismas daro išvadą, kad byloje surinkta pakankama duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad smūgius peiliu A. B. sudavė P. A..
Tai, kad smūgius peiliu A. B. sudavė P. A., tiesiogiai parodo S. S.. Jau buvo minėta, kad S. S. parodymai apie įvykio aplinkybes dėl jo ir P. A. veiksmų visiškai patvirtinami betarpiškos įvykio liudytojos V. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie tas įvykio aplinkybes, kuriuos ji matė. V. R. ir S. S. parodymai patvirtina, kad P. A. visą užpuolimo laiką buvo šalia A. B., nesivijo V. R., buvo šalia A. B. kuomet pastarasis pradėjo bėgti iš užpuolimo vietos, vijosi A. B., besivejant A. B. užsuko už namo kampo, kur vėliau buvo rastas A. B. lavonas.
Pažymėtina, kad be V. R. ir S. S. parodymų, visi kiti byloje surinkti įrodymai, siejant juos tarpusavyje, taip pat patvirtina, kad būtent V. R. ir S. S. parodymai apie įvykio aplinkybes yra teisingi ir kad būtent P. A. sudavė smūgius peiliu A. B..
Byloje nustatyta, kad būtent P. A. buvo asmuo, turėjęs tikslus ir motyvus panaudoti smurtą A. B. atžvilgiu. Kaltinamasis S. S. ir liudytojas A. A. patvirtino, kad P. A. supyko dėl jam priklausančio automobilio subraižymo, sužinojęs, kad automobilį galėjo subraižyti A. B., P. A. ėmėsi aktyvių veiksmų ieškoti A. B., naktį važinėjo per (duomenys neskelbtini) miestą ieškant A. B., suradus pastarojo namą įsibrovė į namo vidų bei iš karto, nieko nesakant, sudavė miegančiam A. B.. Tokias aplinkybes patvirtina jau minėti S. S. ir A. A., taip pat P. A. veiksmus atliktus A. B. atžvilgiu patvirtina V. R., pats P. A. šių aplinkybių taip pat iš esmės neneigia.
Akivaizdu, kad esant subraižytam automobilio ir gavus žinių, kad tai galėjo padaryti A. B., P. A. atsirado keršto motyvai ir tikslai panaudoti smurtą A. B. atžvilgiu. Iš kaltinamojo S. S., paties P. A., liudytojos V. R. parodymų seka, kad P. A., kuris anksčiau buvo teistas, vertino A. B. kaip žemesnio lygio asmenį, dėl ko jo patirtos emocijos ir noras keršyti galėjo tik sustiprėti. P. A. patirtų emocijų ir siekį keršyti patvirtina ir jo veiksmai panaudojant smurtą. kaip jau buvo minėta, P. A. nesiekė aiškintis su A. B., o iš karto panaudojo smurto veiksmus jo atžvilgiu.
Taip, kad būtent P. A. buvo tas asmuo, kuris vadovavo S. S. ir A. A. važinėjant automobiliu ir ieškant A. B., patvirtina patys P. A., S. S. ir A. A.. Byloje taip pat nustatyta, kad P. A. buvo vertinamas kaip autoritetingas asmuo (duomenys neskelbtini) mieste, ką patvirtina P. A., S. S., A. A. parodymai bei V. R. parodymai, kad dar būnant prie kavinės ji girdėjo pokalbį telefonu, kad automobilį reikia sugadinti kažkokiam „(duomenys neskelbtini) mafijozui“. V. R. taip pat parodė, kad P. A. sudavinėjęs smūgius A. B. taip pat sakė jam, kad jis yra gimęs gaidžiu ir gaidžiu mirs. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad P. A. ne tik turėjo tikslus ir motyvus panaudoti smurtą A. B. atžvilgiu, bet ir jautėsi ypatingai įžeistas, kad automobilį jam, jo manymu, sugadino asmuo, kurį jis vertina žemesniu. Ši aplinkybė yra svarbi ir tuo aspektu, kad būtent P. A., vertinantis save aukštesniu ir vadovaujantis S. S. ir A. A., turėjo jausti, kad jam yra leidžiama daugiau bei leidžiama panaudoti bet kokias priemones smurtaujant prieš A. B..
Byloje taip pat nustatyta, kad žaizdos A. B. buvo padarytos P. A. peiliu, šią aplinkybę patvirtina pats P. A. bei S. S.. Vertinant šią aplinkybė išimtinai tuo aspektu, kas iš kaltinamųjų panaudojo peilį suduodant smūgius A. B., svarbi yra ta aplinkybė, kad P. A. peilis buvo su slapuku, kurį žinojo pats P. A.. Akivaizdu, kad esant muštynėms, būtent P. A. turėjo galimybę greitai panaudoti peilį atidarant jį panaudojant slapuką. Tai, kad būtent P. A. turėjo peilį prieš užpuolimą, taip pat patvirtina liudytojos S. S. parodymai, kuri parodė, kad prieš kurį laiką iki įvykio ji atidavė peilį P. A.. Paties P. A. parodymai, kad peilis gulėjo automobilyje ir peilį be jo žinios paėmė S. S., išskyrus jo paties parodymus, nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Be to, byloje nustatyta, kad po įvykio būtent P. A. turėjo peilį, jį išplovė ir paliko savo namuose.
Tokiu būdu, visi byloje surinkti duomenys – betarpiškai dalyvavusių įvykyje asmenų S. S. ir V. R. parodymai, byloje nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad P. A. turėjo tikslus, motyvus ir išskirtines galimybes panaudoti peilį suduodant smūgius A. B., nustatytos aplinkybės, kad P. A. vadovavo užpuolimui ir jautėsi aukštesniu, kad jis sudavinėjo smūgius ir vijosi A. B., patvirtina, kad smūgius peiliu A. B. sudavė būtent P. A..
Tuo tarpu, paties P. A. parodymai, kad smūgius peiliu sudavė S. S., nepatvirtina jokie byloje surinkti duomenys. Byloje nustatyta, kad S. S. neturėjo jokių tikslų ir motyvų naudoti smurtą A. B. atžvilgiu, nebuvo supykęs, atvirkščiai, pats buvo prašomas gadinti P. A. automobilį, kartu su P. A. įsibrovęs į namą nerodė jokios iniciatyvos naudoti smurtą A. B. atžvilgiu, smūgių A. B. nesudavė, jo nesivijo.
P. A. parodymų patikimumą taip pat mažina ir ta aplinkybė, kad tokius parodymus P. A. davė tik 2015-11-05, tuo tarpu S. S. apie įvykio aplinkybes ir P. A. panaudotą peilį parodymus davė apklausiamas iš karto po įvykio. Paaiškindamas šią aplinkybę P. A. parodė, kad S. S. prašė neišduoti jo, tačiau tokie P. A. parodymai nėra patikimi. Pirma, juos paneigia S. S.. Antra, jau 2015-06-03 P. A. buvo pareikštas įtarimas dėl nužudymo, kuriame buvo nurodyta, kad jis padarė pjautinę kairės šlaunies žaizdą, dėl kurios A. B. mirė. Akivaizdu, kad tuo atveju, jei P. A. nebūtų padaręs šio sužalojimo A. B., jis neturėjo jokio pagrindo slėpti tikrų įvykio aplinkybių, kadangi pats buvo įtartas šio nužudymo padarymu ir suimtas.
Kitos byloje nustatytos aplinkybės – tai, kad stiklą A. B. name išdaužė S. S. ir tai, kad P. A. automobilyje rastas S. S. kraujas, taip pat nepatvirtina P. A. parodymų dalyje, kad smūgius peiliu sudavė S. S., teisingumo. Vien tas faktas, kad stiklą name išdaužė ir duris atidarė S. S., nepatvirtina, kad S. S. vėliau sudavė smūgius peiliu A. B.. P. A. automobilyje rastas S. S. kraujas patvirtina, kad įvykio metu S. S. galėjo susižaloti, tačiau nepatvirtina, kad būtent S. S. sužalojo A. B..
Tokiu būdu, teismas vertina, kad byloje yra pakankamai duomenų ir įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad smūgius peiliu A. B. padarė P. A.. Byloje taip pat nustatyta, kad A. B., be durtinių-pjautinių žaizdų buvo padaryti kiti kūno sužalojimai – muštinė kairio antakio srities žaizda, poodinė kraujosruva pakaušio kairėje, paviršiniai odos nubrozdinimai dešinės šlaunies viršutiniame trečdalyje priekiniame paviršiuje, dešinio dilbio nugariniame paviršiuje viduriniame ir apatiniame trečdaliuose. Padaryti kūno sužalojimai - muštinė kairio antakio srities žaizda, poodinė kraujosruva pakaušio kairėje visiškai atitinka V. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. V. R. parodė, kad matė kaip P. A. trenkė A. B. galva į sieną bei sudavė plaktuku per A. B. galvą iš priekio. A. b. padaryti galvos kūno sužalojimai visiškai atitinka šiuos V. R. parodymus, kas patvirtina, kad minėtus kūno sužalojimus A. B. padarė P. A..
Byloje nėra nustatyta, kokiu tiksliai užpuolimo momentu A. B. buvo padaryti odos nubrozdinimai, tačiau, vertinant įvykio aplinkybes bei įvykyje dalyvavusių asmenų P. A., S. S., V. R. parodymus, galima daryti išvadą, kad šie odos nubrozdinimai buvo padaryti muštynių tarp P. A. bei A. B. metu ir A. B. bėgant nuo P. A..
Byloje nėra nustatyta, kad S. S. dalyvavo naudojant smurtą prieš A. B.. Pats S. S. neigia, kad būtų sudavęs nors vieną smūgį A. B., liudytoja V. R. parodė, kad ji matė kaip smūgius A. B. sudavinėjo P. A.. Byloje yra nustatyta, kad visi užfiksuoti A. B. kūno sužalojimai – pjautinęs-durtinės žaizdos, muštinė kairio antakio srities žaizda, poodinė kraujosruva pakaušio kairėje, paviršiniai odos nubrozdinimai dešinės šlaunies viršutiniame trečdalyje priekiniame paviršiuje, dešinio dilbio nugariniame paviršiuje viduriniame ir apatiniame trečdaliuose, buvo padaryti P. A. veiksmais, ant A. B. kūno nėra užfiksuota kitų kūno sužalojimų, kas iš esmės patvirtina paties S. S. ir V. R. parodymus.
Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad visi A. B. padaryti kūno sužalojimai, tarp jų ir kūno sužalojimai, nulėmę A. B. mirtį - durtinę-pjautinę kairės šlaunies vidurinio trečdalio nugarinio paviršiaus žaizdą su giliosios šlaunies arterijos šakos pažeidimu, buvo padaryti P. A. veiksmais užpuolant A. B. jo paties namuose. Nors S. S. tuo metu buvo šalia, byloie nėra surinkta duomenų, patvirtinančių, kad S. S. naudojo smurtą A. B. atžvilgiu.
A. A. parodymai dalyje dėl, kad P. A. ir S. S. prie automobilio grįžo kartu, pirmas ėjo P., paskui S., teismo vertinimu, nėra patikimi. Kaip matyti iš A. A. parodymų, jis nors ir buvo šalia namų, neapibūdina kas vyko namuose ir prie namo. Jo parodymus šioje dalyje taip pat paneigia V. R. parodymai, kuri parodė, kad P. A. paskutinis pribėgo prie automobilio, kur jau buvo kiti asmenys, ir automobilis iš karto išvažiavo.
Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė kitą žmogų. Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje gali būti padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Lietuvos Respublikos BK 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Minėto BK straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.
Vertinant P. A. veiksmus, kurių padariniai buvo A. B. mirtis, teismas daro išvadą, kad P. A. šiuos veiksmus atliko esant netiesioginei tyčiai. Byloje nustatyta, kad P. A. suprato pavojingą savo veikos pobūdį, suvokė, kad jo veiksmais A. B. bus padaryti kūno sužalojimai ir nors byloje nėra nustatyta, kad P. A. turėjo tiesioginį apibrėžtą tikslą nužudyti A. B., jo veiksmai nulėmė A. B. mirtį. Byloje nustatyta, kad P. A. du kartus dūrė peiliu A. B., suvokdamas, kad šiais dūriais A. B. bus padaryti kūno sužalojimai. Byloje taip pat nustatyta, kad P. A. dūrius peiliu sudavė į A. B. nugarinę dalį, kas reiškia, kad dūrių sudavimo momentu A. B. nekėlė grėsmės P. A., atvirkščiai, bėgo nuo P. A.. P. A. dūrius peiliu sudavė nesirinkdamas kūno vietų, siekdamas sužaloti A. B., matė, kad jo dūriais A. B. padaryto žaizdos, iš kurių teka kraujas, matė, kad kraujavimas yra pakankamai intensyvus, tačiau savo veiksmų nenutraukė, vijosi A. B. pastarajam išbėgus iš namo. Akivaizdu, kad P. A. suvokė, kad A. B. sužalotas jo veiksmais, kraujuoja, tačiau paliko A. B., tokiu būdų sąmoningai leido padariniams – A. B. mirčiai atsirasti.
Esant tokioms aplinkybėms, vertinant P. A. atliktus veiksmus, jo veiksmų pobūdį, tikslus ir motyvus, konstatuotina, kad P. A. netiesiogine tyčia nužudė A. B., jo veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje, požymiai.
Teismo vertinimu, valstybinis kaltinimas teisingai įvertino, kad byloje nėra nustatytas P. A. ir S. S. bendrininkavimas nužudant A. B.. Byloje yra nustatyta, kad sužalojimus, nulėmusius A. B. mirtį, jam padarė P. A. ir nėra nustatyta, kad P. A. ir S. S. turėjo bendrą tikslą ar susitarimą nužudyti A. B.. Byloje taip pat nėra nustatyta, kad P. A. ir S. S. turėjo susitarimą panaudoti fizinį smurtą A. B. atžvilgiu. Abu kaltinamieji vieningai parodė, kad nesitarė naudoti fizinį smurtą prieš A. B., V. R. parodymai taip pat patvirtina, kad smurtą prieš A. B. naudoti pradėjo ir smurtą tęsė tik P. A..
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje P. A. ir S. S. taip pat buvo inkriminuotas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 1 dalyje, padarymas. Teismo vertinimu, abiejų kaltinamųjų kaltė padarant šį jiems inkriminuotą nusikaltimą yra visiškai įrodyta. Abu kaltinamieji vienodai parodė, kad įsibrovė į A. B. namus, neturėdami šeimininko leidimo. P. A. parodė, kad S. S. išdaužė stiklą, įkišo ranką ir atidarė duris iš vidaus. S. S. duodamas parodymus šioje dalyje, parodė, kad nevisiškai prisimena, kokiu būdu atidarė duris, tačiau patvirtino, kad duris atidarė jis, ir durų atidarymui panaudojo jėgą. Liudytoja V. R. parodė, kad namo durys buvo užrakintos kabliuku, o po įvykio ji aptiko, kad yra išdaužtas langas, esantis šalia durų.
Vertinant šiuos kaltinamųjų ir liudytojos parodymus, teismas vertina, kad byloje surinkta pakankami duomenų, leidžiančių įvertinti kokiu būdu S. S. ir P. A. įsibrovė į A. B. namą. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad po įvykio A. B. name buvo rastas išdaužtas langas, esantis prie lauko durų, P. A. automobilyje buvo rasti S. S. kraujo pėdsakai. Tokios nustatytos aplinkybės leidžia vertinti, kad nagrinėjamoje dalyje yra teisingi P. A. parodymai apie patekimą į namus aplinkybes.
Esant nustatytoms aplinkybėms, net ir esant nedideliems prieštaravimams tarp kaltinamųjų parodymų, byloje yra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad P. A. ir S. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją,
Byloje nustatyta, kad P. A. ir S. S. neturėjo teisės įeiti į A. B. namą, neturėjo pastarojo ar kitų name gyvenančių asmenų leidimo užeiti į namą, į jiems svetimą namą įsibrovė nežinant namo gyventojams, t.y. slapta, panaudojant neteisėtus veiksmus sudaužant namo langą. Šiuos veiksmus atliko esant susitarimui įsibrauti į namą ir turint vieningą tikslą tai padaryti.
Pastebėtina, kad surašant kaltinimą S. S., kaltinime nebuvo nurodyti atskiri padarytos nusikalstamos veikos požymiai – tai, kad S. S. į namą įsibrovė neteisėtai ir prieš A. B. valią. Teisminio nagrinėjimo metu S. S. teismo buvo įspėtas, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės gali būti tikslinamos. Nustačius, kad šie nusikalstamos veikos požymiai S. S. veiksmuose yra, teismas tikslina S. S. nusikalstamos veikos aprašymą nurodant nustatytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes – tai, kad S. S. į namą įsibrovė neteisėtai, prieš A. B. valią.
Nagrinėjamoje byloje S. S. taip pat buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodant, kad S. S. bendrais veiksmais su P. A. užpuolė kambaryje lovoje miegojusį A. B. ir sudavė šiam ne mažiau kaip penkis smūgius rankomis ir plaktuku į kairio antakio sritį, pakaušį, dešinę šlaunį, dešinio dilbio sritį, šiais veiksmais padarė A. B. muštinę kairio antakio srities žaizdą, poodinę kraujosruvą pakaušio kairėje, paviršinius odos nubrozdinimus dešinės šlaunies viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje, dešinio dilbio nugarinio paviršiaus viduriniame ir apatiniame trečdaliuose – nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais padarė neteisėtą A. B. būsto neliečiamumo pažeidimą ir nežymų A. B. sveikatos sutrikdymą.
Pagal šį jam pareikštą kaltinimą S. S. išteisinamas, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Šiame nuosprendyje jau buvo konstatuota, kad byloje nėra nustatytas išankstinis apibrėžtas P. A. ir S. S. susitarimas naudoti fizinį smurtą A. B. atžvilgiu. Byloje taip pat nėra nustatyta, kad S. S. atliko bet kokio pobūdžio veiksmus sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą A. B., atvirkščiai, yra nustatyta, kad visus kūno sužalojimus A. B. padarė P. A.. Teismas taip pat neturi pagrindo vertinti, kad susitarimas tarp P. A. ir S. S. padaryti kūno sužalojimus A. B. įvykio metu būtų pasiektas konkliudentiniais veiksmais. Byloje nustatyta, kad P. A. smurtą A. B. atžvilgiu pradėjo naudoti iš karto įsibrovus į namą, nieko nesakydamas nei A. B. nei S. S.. Savo ruožtu, taip pat nėra nustatyta, kad S. S. pritartų tokiems P. A. veiksmams arba pats imtųsi veiksmų prisidedant prie daromų kūno sužalojimų.
Asmenų bendrininkavimas padarant nusikalstamą veiką gali būti konstatuotas tais atvejais, kuomet asmenys veikė kartu, turėdami tą patį nusikalstamą ketinimą ir kiekvienas asmuo realizuoja savo dalį nusikalstamos veikos siekiant bendro rezultato. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad P. A. ir S. S. turėtų bendrą nusikalstamą ketinimą padaryti kūno sužalojimus A. B., nėra įrodyta, kad tarp jų būtų bet kokio pobūdžio susitarimas tokius sužalojimus padaryti, nėra nustatyta, kad S. S. būtų atlikęs bet kokio pobūdžio aktyvius veiksmus realizuojant nusikalstamo veikos tikslą.Vien ta aplinkybė, kad S. S. kartu su P. A. įsibrovė į namą ir buvo šalia, kuomet P. A. naudojo smurtą, nesudaro nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalies sudėties, nesant kitų būtinų nusikalstamos veikos, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių.
Lengvinančių abiejų kaltinamųjų atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Nors S. S. pripažino faktą, kad įsibrovė į A. B. namą, duodant parodymus šioje dalyje keitė savo parodymus mažindamas savo veikos apimtį. Teismas tokius S. S. parodymus vertina kaip siekį švelninti savo atsakomybę ir neturi pagrindo konstatuoti, kad S. S. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo.
Sunkinančia abiejų kaltinamų atsakomybę dėl nusikaltimo, numatyto BK 165 straipsnio 1 dalyje padarymo, aplinkybe pripažįstama tai, kad jie šią nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Kitų sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Teismas neturi pagrindo pripažinti galimą kaltinamųjų neblaivumą jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi byloje nėra objektyvių duomenų, koks neblaivumo laipsnis buvo pas kaltinamuosius nusikalstamų veikų padarymo metu. Be to, teismas nevertina, kad kaltinamųjų galimas neblaivumas turėjo įtakos jų padarytoms nusikalstamoms veikoms. Byloje nustatyta, kad pagrindiniu P. A. veiksmų motyvas buvo kerštas ir tikslas pasiaiškinti dėl sugadinto automobilio. S. S. į įvykio vietą važiavo kartu su P. A., įsibrovė į A. B. namą, tačiau byloje nėra duomenų, kad šiuos veiksmus P. A. ar S. S. atliko įtakojami neblaivumo.
Skiriant kaltinamiesiems bausmę teismas atsižvelgia į bendrus bausmės skyrimo tikslus ir paskirtis, numatytus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltinamųjų kaltės formą ir rūšį, į kaltinamųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į jo veiksmų tikslus ir motyvus, į kaltinamųjų asmenybes. P. A. netiesiogine tyčia padarė labai sunkų nusikaltimą bei tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas ir nors jo teistumai yra išnykę, tai parodo jo polinkį pažeisti įstatymo saugomus gėrius. Skiriant jam bausmę teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad P. A. yra pakankamai jauno amžiaus, nevedęs, dirbo iki išvykimo iš Lietuvos. Vertinant visas aplinkybes, P. A. skirtina bausmė sankcijos, numatytos už padarytą nusikaltimą, ribose. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad sunkinanti P. A. atsakomybę aplinkybė buvo konstatuota jam padarant nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 1 dalyje, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje padarymo, konstatuota nebuvo. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, į P. A. asmenybę, padaryto labais sunkaus nusikaltimo tikslus ir motyvus jam skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė, nei sankcijos už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis.
Skiriant bausmę S. S. teismas atsižvelgia į tai, kad S. S. tiesiogine tyčia padarė nesunku nusikaltimą, vedęs, nedirba, anksčiau teistas 8 kartus. Sprendžiant bausmės klausimą teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad S. S. anksčiau taikytos laisvės atėmimo bausmės nepadarė teigiamo poveikio jo elgesio ir nepasiekė bausmių tikslų. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, į S. S. asmenybę, teismas vertina, kad bausmės tikslai S. S. atžvilgiu bus pasiekti tik paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, šią bausmę atliekant pataisos namuose.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą dėl 266,34 Eurų priteisimo valstybės naudai už S. S. teisinę gynybą. Atsižvelgiant į Lietuvos respublikos BPK 51 straipsnio ir BPK 106 straipsnio nuostatas bei į tai, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba S. S. buvo teikiama teismo, nagrinėjančio bylą, sprendimu, išlaidos, atsiradusios iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, iš S. S. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str. ,298 str., 302 str.
nusprendė:
P. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 9 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo; pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 1 dalį ir skirti 1 metus 2 mėnesius laisvės atėmimo.
Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, galutinę subendrintą bausmę skirti 9 (devynis) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2016-06-28, į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laikotarpius nuo 2015-06-02 iki 2016-06-28.
Kardomąją priemonę P. A. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą.
S. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 10 mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį S. S. išteisinti, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Bausmės pradžią S. S. skaičiuoti nuo jo suėmimo dienos vykdant nuosprendį, į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laikotarpius nuo 2015-06-02 iki 2015-11-04.
Kardomąją priemonę S. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –9 vnt. diskų su informacija iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)gatvių filmuota medžiaga), CD diskas su foto nuotraukomis iš įvykio vietos, CD diskas su telefonų „Samsung“ ir „Nokia“ informacija, CD diskas su telefonų skambučių išklotinėmis, CD diskas su akistatos įrašu, saugoti prie bylos;
geltonos spalvos marškinėlius, šortus, paimtus iš S. S., grąžinti S. S.;
automobilį „(duomenys neskelbtini)“, v.n. (duomenys neskelbtini), Automobilio „(duomenys neskelbtini)“, v. n (duomenys neskelbtini) 2 vnt. raktų, batus, mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy SIII“, 3 vnt. kelnių, 3 vnt. marškinėlių, paimtus iš P. A., grąžinti P. A.;
mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, paimtą iš A. A. grąžinti A. A.
peilį, S. S. šlepetes, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Teismo išlaidų, atsiradusių iš valstybinės garantuojamos teisinės gynybos teikimo, iš S. S. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam prie 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo gavim o dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.