Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam P. A. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2016 m. birželio 28 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, laisvės atėmimu 9 metams 6 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2015 m. birželio 2 d., bausmės pabaiga – 2024 m. gruodžio 2 d. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2022 m. vasario 9 d.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus pataisos namų administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl nuteistojo P. A. lygtinio paleidimo, 2022 m. lapkričio 7 d. priėmė nutarimą Nr. 357-204 taikyti nuteistajam P. A. lygtinį paleidimą. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis dėl lygtinio paleidimo pristatomas jau penktą kartą, šiuo metu yra atlikęs 3/4 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bausmę atlieka Alytaus pataisos namų pusiaukelės namuose lengvosios grupės sąlygomis. Ankstesni jo teistumai išnykę, bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau šis nusikaltimas nėra nusikalstamo elgesio modelis. Nuteistasis bausmės atlikimo metu įgijo vidurinį išsilavinimą, taip pat mokėsi Profesinio rengimo centre ir įgijo dvi specialybes, dirba, nuo 2021 m. liepos 12 d. jam suteikta teisė dirbti už pataisos įstaigos ribų be sargybos ar palydos. Nors nuteistajam trūksta darbinės patirties laisvėje, tačiau jis turi pakankamą išsilavinimą, profesinę kvalifikaciją ir šiuo metu stebima pakankama nuteistojo motyvacija save realizuoti darbinėje veikloje, tai gali būti vertinama kaip svarbi nuteistojo tolesnio integracijos proceso laisvėje prielaida. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju nuteistasis neturėtų susidurti su gyvenamosios vietos sunkumais, jis pateikė pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Bausmės atlikimo metu nuteistasis išsprendė turimas finansines problemas ir tai vertinama kaip svarbi jo tolesnės integracijos visuomenėje prielaida. Nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais glaudūs ir artimųjų palaikymas yra veiksnys, galintis palengvinti nuteistojo integracijos į visuomenę procesą. Nuteistajam trūko motyvacijos bei vidinių resursų tinkamais būdais ir priemonėmis realizuoti save visuomenėje, jis nuolat pasirinkdavo situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką, tačiau ilga laisvės atėmimo bausmė privertė jį susimąstyti, pakeisti vertybes. Nuteistasis teigia atpažįstantis veiksnius, skatinusius jo nusikalstamą elgesį, nurodo, jog nutraukė santykius su buvusiais draugais, akcentuoja darbo ir šeimos svarbą žmogaus gyvenime. Bausmės atlikimo metu neužfiksuota narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo atvejų ir jo motyvacija nevartoti narkotinių medžiagų ateityje gan aukšta, priklausomybės alkoholiui neturi, nusiteikęs kritiškai jo vartojimo atžvilgiu. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, turi artimųjų, draugų, geba bendrauti įvairiais lygmenimis, save vertina gan adekvačiai, gali įvardinti stipriąsias ir kai kurias silpnąsias savo asmenybės sritis. Jis taktiškas, mandagus, atviras, mintis dėsto nuosekliai, sugeba įvardinti sritis, kurios labiausiai susijusios su jo nusikalstamumu, turi išlavintus socialinius įgūdžius, yra socialiai prisitaikęs. Jis linkęs pasitikėti savo patyrimu, tačiau supranta ir kitą požiūrį. Nuteistojo pozityvi mąstymo kaita, gebėjimas spręsti savo elgesio problemas mažina jo nusikalstamo elgesio riziką ateityje, vyrauja gan aukšta motyvacija keisti savo netinkamą elgesį. Jo nuostatos nėra pateisinančios nusikalstamumą, pripažįsta savo nusikaltimus, prisiima atsakomybę už juos, diskriminacinių nuostatų neišsako. Nuteistasis teigiamai vertina priežiūrą, supranta poreikį laikytis visuomenėje priimtų taisyklių, normų. Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo, į ankstesnės Komisijos rekomendacijas atsižvelgė, jas vykdė. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis drausmine tvarka baustas tris kartus, tačiau nuobaudos negaliojančios, skatintas jis septynis kartus. Nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutine, tačiau žymiai mažėja, yra pastebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos bei pastangos vykdyti rekomenduojamas, jo nusikalstamo elgesio riziką galinčias padėti valdyti, priemones. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, Komisija sprendė, kad tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

Komisijos 2022 m. lapkričio 7 d. nutarimą atsisakytina patvirtinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, atlikus šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas. Formalus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymo pokyčius ir galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, ir toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis P. A. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį, taigi, jis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui. Nuteistasis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, taip pat dalyvavo programose „Relaksacija“, „ Kitoks“, dailės terapijoje „R.A.K.T.A.S.“, priklausomybių atpažinimo ir atsisakymo programoje „Keisk požiūrį“, programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“. Bausmės atlikimo metu jis mokėsi ir įgijo kelias specialybes, jo darbinė motyvacija teigiama, bausmės atlikimo metu jis dirba, vykdo finansinius įsipareigojimus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jis nepateisina nusikalstamumo, diskriminacinių nuostatų neišsako. Paskatintas septynis kartus, galiojančių drausminių nuobaudų neturi. 2021 m. liepos 12 d. jam buvo suteikta teisė dirbti už pataisos įstaigos ribų, nuo 2022 m. vasario 9 d. bausmę atlieka Alytaus pataisos namų pusiaukelės namuose. Jis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą. Nurodytos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo pozityvius jo elgesio pokyčius, tačiau vis tik jos dar nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą galima tik esant formalaus bei materialiojo pagrindų visumai ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo bei vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, ir leidžianti pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, P. A. tokia pažanga nenustatyta.

Komisija nutarime nurodo, jog nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau ji žymiai mažėja. Tačiau teismo vertinimu, sprendžiant apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, būtina atsižvelgti į tai, kad šiuo metu yra nustatyta net vienuolika dinaminių kriminogeninių veiksnių, kuriuos nuteistasis, nepriekaištingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, dar gali pakeisti. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuo pat pirminio 2019 m. gegužės 17 d. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti yra vidutinė, buvo nustatyta ir mažėjanti dinamika, tačiau 2021 m. gruodžio 21 d. Marijampolės pataisos namuose atlikto įvertinimo metu, taikant OASys metodiką, buvo nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika padidėjo ir šis padidėjimas siejamas su nuteistojo nusikalstamo elgesio kriminogeniniais poreikiais psichiką veikiančių medžiagų vartojime. Taigi, viso bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklaus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo. Komisija nutarime nurodo, jog nuteistasis vykdė ankstesnės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas. Visgi teismas atkreipia dėmesį, jog nuteistasis ne visada nuosekliai vykdė jam skirtas rekomendacijas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad 2021 m. vasario 12 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Marijampolės pataisos namuose rekomendavo nuteistajam socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonę – dalyvavimą socialinių įgūdžių programoje, tačiau šioje programoje nuteistasis pradėjo dalyvauti tik po metų, t. y. 2022 m. vasario 9 d., atvykęs į Alytaus pataisos namus, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad šiuo metu yra dalyvavęs tik viename užsiėmime. Nuteistasis teigia, jog laisvėje alkoholį vartojo saikingai, tačiau nurodo, jog nusikaltimo padarymo (nužudymo) dieną jis buvo pavartojęs alkoholio ir suvokia, kad alkoholio vartojimas turėjo įtaką impulsyviam elgesiui pasireikšti. Bausmės atlikimo metu nuteistasis 2019 m. liepos 17 d. buvo nubaustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimą ir socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistojo alkoholio vartojimo atvejis pataisos įstaigoje gali būti siejamas su nepakankamu nuteistojo gebėjimu priimti ir laikytis nustatytų taisyklių bei tvarkos. Ir nors nuteistasis šiuo metu teigia suvokiantis alkoholio žalą ir nusiteikęs kritiškai jo vartojimo atžvilgiu, tačiau piktnaudžiavimas alkoholiu ir smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, išlieka nuteistojo kriminogeniniais veiksniais. Taigi, bausmės atlikimo metu dar neišspręstos nuteistojo elgesio problemos, įtakojančios jo nusikalstamą elgesį, ir tai yra svarbi aplinkybė sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, juolab kad nesugebėjimas atpažinti savo problemas ir problemų sprendimo įgūdžių trūkumas taip pat yra nuteistojo kriminogeniniai veiksniai. Be kita ko, nuteistasis nusikalto bendrininkų grupėje, kas, kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, leidžia manyti, jog nuteistasis pasirinkdavo situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką. Nors nuteistasis savo kaltę pripažįsta, tačiau iki šiol savo nusikaltimus minimalizuoja. Jis turi polinkį pasiduoti kitų įtakai, sunkiau susitvardo stresinėse situacijose. Šiame kontekste teismas pažymi, kad laisvės atėmimo vietoje nuteistojo galimybės vartoti alkoholį, taip pat bendravimo su laisvėje esančiais asmenimis galimybės yra ribotos, be to, bausmės atlikimo metu gali ir nebūti poreikio bendrauti su neigiamą įtaką jam dariusiais asmenimis, todėl įvertinus nustatytus kriminogeninius veiksnius, kategoriškai teigti, jog ir laisvėje nuteistasis jau sugebės atsisakyti bendravimo su šiais asmenimis ir alkoholio vartojimo, negalima.

Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, būtina įvertinti ir nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas bei nustatytos pataisos įstaigos vidaus tvarkos laikymąsi viso bausmės atlikimo metu. Jau minėta ir teigiamai įvertinta tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu paskatintas septynis kartus, tačiau jis buvo baustas drausmine tvarka tris kartus ir nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tai, be abejonės, jį charakterizuoja neigiamai ir rodo, kad nuteistasis per visą bausmės atlikimo laiką dėjo minimalias pastangas koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Taigi, akivaizdi teigiama nuteistojo elgesio korekcija viso bausmės atlikimo metu nenustatyta ir spręsti, jog nuteistasis laisvėje sugebės laikytis įstatymų ir probacija bus sėkminga, dar negalima, tai patvirtina ir aplinkybė, jog priežiūros bei apribojimų pažeidimai išlieka kriminogeniniu veiksniu.

Pažymima, kad aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, jog vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius. Nuteistasis P. A. anksčiau teistas šešis kartus, jo daromi nusikaltimai sunkėjo, šiuo metu bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 129 straipsnio 1 dalis), ir nuteistojo kriminalinė ir smurtinio elgesio praeitis pripažinta jo kriminogeniniais veiksniais. Visos šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, ir suponuoja pareigą atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme ir jo teigiamą charakteristiką pataisos namų administracija tinkamai įvertino, kaip lengvinančią jo padėtį pritaikydama priemonę – perkėlimą bausmę atlikti į Pusiaukelės namus. Tačiau teismo nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos koreguojant elgesį bei mąstymą teigiama linkme ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius, tuo tarpu likusi neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė (bausmės pabaiga 2024 m. gruodžio 2 d.).

Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis P. A. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus P. A. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl Komisijos sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra nepagrįstas, dėl ko Komisijos nutarimą atsisakytina tvirtinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1, 7 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 7 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. lapkričio 7 d. nutarimą taikyti nuteistajam P. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.