Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-628-640/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-03-26
Bylos Nr.: e2A-628-640/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-11713-2022-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Margarita Stambrauskaitė
Ieškovas: ERGO Insurance SE, Lietuvoje
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „European Trade & Transport“

Kategorijos

2.6.26Vežimas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-628-640/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11713-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.26; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „European Trade & Transport“ dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Transline“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje Global Trade Logistic EOOD, ROS Trans 2014 EOOD, NiK Tasevi EOOD, Dzi General Insurance JSC, Marine Underwriting Services SIA, veikiantis per Marine Underwriting Services SIA Lietuvos filialą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „European Trade & Transport“ 23 178,21 Eur nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad su draudėja UAB „Baltic transline“ sudarė krovinių pervežimo įmonių atsakomybės draudimo sutartį, pagal kurią, be kitų rizikų, apdraudė atsakomybę už krovinį, finansinius nuostolius, gelbėjimo išlaidas. Draudimo sutartis buvo sudaryta pagal Krovinių pervežimo įmonių atsakomybes draudimo taisykles Nr. 019 (galioja nuo 2020 m. liepos 16 d.). AB „Coca-Cola HBC Lietuva“ užsakymu UAB „Baltic transline“ organizavo krovinio pervežimą sausumos transporto priemonėmis iš Graikijos į Lietuvą. Tam tikslui UAB „Baltic transline“ pasitelkė vežėją atsakovę UAB „European Trade & Transport“, su kuria 2021 m. sausio 28 d. sudarė vienkartinę krovinio pervežimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo pervežti krovinį iš Graikijos į Lietuvą. Remiantis šia sutartimi, krovinys turėjo būti pristatytas gavėjui 2021 m. vasario 5 d. Krovinys iš Graikijos į Lietuvą turėjo būti gabenamas transporto priemonėmis CB8118PA/ CB3297EA. Šios transporto priemonės taip pat buvo nurodytos CMR važtaraštyje. Tačiau CMR važtaraštyje transporto priemonės duomenys buvo patikslinti į CB8572PB / C7847EK, taip atsakovė savotiškai krovinį pakrovė į tentinę puspriekabę. Pristačius krovinį – energetinius gėrimus, paaiškėjo, kad krovinys pristatytas sušalęs. Kone viso krovinio pakuotės paveiktos, iš skardinių išsipūtimo ir minkštumo matosi, jog šaltis padarė įtaką kokybei. Todėl krovinio gavėjas priėmė sprendimą krovinį utilizuoti. Įvertinęs žalos administravimo metu surinktus įrodymus, ERGO įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo 23 178,21 Eur draudimo išmoką, kuria kompensavo 21 434,4 Eur krovinio vertės, 2 643,81 Eur utilizavimo išlaidų ir 100 Eur pristatymo utilizavimui išlaidų (iš viso – 24 178,21 Eur), išmoką mažindamas 1 000 Eur franšize. UAB „Baltic Transline“ atlygino žalą UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“ 2021 m. gegužės 19 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktu. Todėl ERGO draudimo išmoką išmokėjo UAB „Baltic Transline“. Ieškovas atlygino draudėjos patirtą žalą, todėl, įgyvendindamas savo subrogacijos teisę, išmokėtos sumos reikalauja iš faktinio vežėjo – atsakovės.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB „European Trade & Transport“ atsiliepime į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, kad UAB „Baltic Transline“ sudarė su atsakove vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. WEST100672792 (A1673223), kurioje, aprašant krovinį, buvo nurodytas tik pakrovimo numeris ir krovinio pobūdis (energetiniai gėrimai). Jokių specialių vežimo sąlygų, reikalavimų transporto priemonei, krovinio vežimo temperatūros režimo ir pan. vežimo sutartyje UAB „Baltic Transline“ nenurodė. Taip pat vežimo sutartyje nebuvo nurodytas ir transporto priemonės tipas, t. y. UAB „Baltic Transline“ sutartyje nenurodė jokių reikalavimų nei transporto priemonės, kuria bus gabenamas krovinys, kėbulo tipui, nei temperatūros režimui. Atsakovė dėl šio krovinio vežimo susitarė su Bulgarijos įmone Global Trade Logistic EOOD. Šio krovinio vežimui UAB „Baltic Transline“ ieškojo tentinės, o ne kietašonės transporto priemonės, jokių specialių reikalavimų transporto priemonės kėbului organizuojant krovinio vežimą nekėlė, o atsakovė neįsipareigojo gabenti krovinio kietašone puspriekabe, tik atsiklausė dėl galimybės, ar krovinys gali būti kraunamas į kietašonę puspriekabę. Šį krovinio sugadinimą ieškovas pripažino draudžiamuoju įvykiu ir 2021 m. gegužės 27 d. draudėjai išmokėjo 23 178,21 Eur draudimo išmoką, taikydamas 1 000 Eur franšize. Tokiu būdu jis pripažino, kad vežėjo veiksmuose nebuvo didelio neatsargumo, kadangi pagal draudimo liudijimo papildomas sąlygas didelio neatsargumo atveju taikoma 10 proc. nuo žalos sumos, bet ne mažesnė kaip 2 500 Eur franšizė. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad į bylą nėra pateiktas nei vienas įskaitymo akte minimas dokumentas, todėl, nesant pirminių įskaitytų dokumentų, pagal šiuo metu byloje esančius duomenis ieškovas neįrodė, kad UAB „Baltic Transline“ kompensavo nuostolius krovinio savininkui ir įgijo teisę reikalauti draudimo išmokos iš ieškovo, o pastarasis – subrogacijos tvarka iš atsakovės. Į bylą nėra pateikti ir jokie ieškovo nurodytą krovinio vertę (t.y. 21 434,4 Eur) įrodantys dokumentai. Byloje nėra jokios UAB „Baltic Transline“ pareikštos pretenzijos, taip pat prašymo išmokėti draudimo išmoką, todėl neaišku, kokiu pagrindu ieškovas draudimo išmoką išmokėjo. Be to, nors ieškovas ieškinyje nurodo, kad gavėjas priėmė sprendimą krovinį utilizuoti, bet tokio dokumento, kaip gavėjo sprendimas utilizuoti krovinį, byloje nėra. Į bylą taip pat nėra pateikti jokie dokumentai, patvirtinantys išlaidas krovinio utilizavimui (2 643,81 Eur), taip pat krovinio pristatymą utilizavimui (100 Eur). Nors ieškovas pateikė UAB „Ekonovus“ 2021 m. balandžio 7 d. utilizavimo aktą, bet krovinys buvo pristatytas gavėjui 2021 m. vasario 8 d., UAB „Smart Claims“ apžiūrėtas 2021 m. vasario 9 d., t.y. utilizavimo aktas sudarytas praėjus beveik 2 mėnesiams po krovinio pristatymo, todėl dėl utilizavimo akto kyla pagrįstų abejonių. Iš ekspertizės akto matyti, kad siekdami nuostolių mažinimo, UAB „Smart Claims“ rado galimybę realizuoti sugadintą krovinį už 2 500 Eur. Realizuojant sugadintą krovinį, ne tik nuostolių suma galėtų būti atitinkamai sumažinta, bet ir išvengta utilizavimo išlaidų, kurios, kaip nurodo ieškovas, galėjo sudaryti dar 2 643,81 Eur. Taigi, mažų mažiausiai 5 243,81 Eur arba 22,6 proc. ieškinio sumos priteisimo reikalaujama nepagrįstai, kadangi šių nuostolių krovinio sugadinimas vežimo metu nesąlygojo.

5. Trečiasis asmuo UAB „Baltic Transline“ atsiliepime į ieškinį prašė jį tenkinti. Nurodė, kad UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“ užsakymu organizavo krovinio pervežimą iš Graikijos į Lietuvą. Ji, kaip ekspeditorius, krovinio pervežimui pasamdė vežėją, t. y. atsakovę, su kuria buvo sudaryta vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. WEST100672792 (A1673223) (užsakymas), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo atlikti krovinio pervežimą box tipo priekaba užsakyme numatytomis sąlygomis, krovinį pristatant 2021 m. vasario 5 d. Iš trečiojo asmens atstovo ir atsakovės pokalbio dėl konkretaus krovinio pervežimo akivaizdu (tai patvirtina atsakovės žinutė), kad šalys susitarė, jog krovinys bus pervežamas ne tentine, bet box tipo priekaba. Gavęs tokią informaciją trečiasis asmuo buvo tikras, kad krovinys, kaip ir buvo sutarta su atsakove, bus gabenamas box tipo priekaboje (kietašonėje). Pristačius krovinį krovinio gavėjui, buvo pastebėta, kad krovinys pristatytas naudojant tentinę priekabą bei pažeistas, t. y. sušalęs. Todėl krovinys (energetiniai gėrimai) turėjo būti utilizuoti. Krovinys turėjo būti gabenamas box tipo priekaboje, t. y. izoterminėje priekaboje, kurioje yra numatyta krovinio apsauga nuo aplinkos poveikio (įskaitytinai ir temperatūros). Tokiu būdu buvo galima išvengti žalos. Be to, krovinys buvo pristatytas nesivadovaujant užsakymo sąlygomis, t. y. vėluojant 3 dienas, dėl ko nėra aišku, kokiomis sąlygomis jis buvo laikytas visą vėlavimo laikotarpį. Krovinys galėjo sušalti ne tik vykdant pristatymą, tačiau ir sandėliuojant ar perkraunant krovinį į kitą transporto priemonę. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad krovinio laikymo sąlygos krovinio vėlavimo laikotarpiu, galėjo lemti jo būklę pristatymo metu. Išvadą dėl krovinio sugadinimo priežasties pateikė ir UAB „Smart Claims“, turinti tinkamą išsilavinimą bei patirtį nustatyti tikrąją krovinio sugadinimo priežastį, todėl nėra pagrindo abejoti akto, kuriame konstatuota, kad krovinys sušalo dėl krovinio perkrovimo į netinkamo tipo transporto priemonę arba dėl perkrovimo metu per ilgai neigiamoje temperatūroje laikyto krovinio, pagrįstumu.

6. Trečiasis asmuo Dzi General Insurance JSC atsiliepime į ieškinį prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra. Sutiko su atsakovės atsiliepime išdėstytais argumentais, kad siuntėjo pareiga tinkamai informuoti vežėją yra nesąlyginė ir negali būti perkelta vežėjui. Pastarasis negali būti verčiamas ieškoti informacijos ar ją tikslinti. Siuntėjo suteikta informacija turi būti pilna ir visapusiška, leidžianti vežėjui atlikti vežimo procese reikalingus formalumus; informacija turi būti aiški, konkreti ir nedviprasmiška. Turimais duomenimis vežėjas ROS Trans 2014 EOOD, atlikęs ginčui aktualaus krovinio vežimą tarptautinio maršruto dalyje nuo Sofijos iki Garliavos, nebuvo informuotas nei apie specialias krovinio vežimo sąlygas (krovinio vežimo temperatūrą), nei apie specialius reikalavimus transporto priemonei (kietašonė ar tentinė puspriekabė). Vežimo paraiškoje – sutartyje tarp ROS Trans 2014 EOOD ir Global Trade Logistic EOOD, parašant krovinį buvo nurodytas tik jo svoris (22.000 kg), krovinio matmenys (13, 6 1dm) bei krovinio pobūdis (bus gabenai energetiniai gėrimai, nedetalizuota). Atsižvelgiant į tai, ROS Trans 2014 EOOD negali atsakyti už neteisėtus krovinio siuntėjo veiksmus ir/ar nerūpestingumą.

7. Trečiasis asmuo NiK Tasevi EOOD atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad tinkamai suteikė pervežimo paslaugas pagal transporto paslaugų užsakymo sutartį, sudarytą su Global Trade Logistic EOOD. Krovinys, atsižvelgiant į jo specifikaciją, buvo gabenamas puspriekabe, turinčia reikiamą ATP pažymėjimą, pristatytas pagal užsakymo sąlygas, laiku, ir priimtas gavėjo pristatymo vietoje be jokių pastabų. Atsižvelgiant į tai, Global Trade Logistic EOOD sumokėjo už suteiktą paslaugą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9. Nagrinėjamu atveju UAB „Baltic Transline“ organizavo krovinio pervežimą iš Graikijos į Lietuvą pagal UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“ užsakymą, o vežimui įvykdyti pasitelkė atsakovą UAB „European Trade & Transport“, su kuriuo 2021 m. sausio 28 d. sudarė vienkartinę krovinio pervežimo sutartį. Nei ieškovas, nei trečiasis asmuo UAB „Baltic transline“ nepateikė UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“ rašytinio užsakymo UAB „Baltic Transline“ dėl krovinio vežimo, nurodę, kad vežimas buvo vykdytas pagal 2019 m. bendradarbiavimo sutartį, užsakovui nepateikus jokio atskiro raštiško užsakymo. Iš 2019 m. balandžio 1 d. vežimo sutarties, matyti, kad užsakymu laikomas užsakymas pervežti krovinį konkrečiu maršrutu, nurodant pakrovimo/iškrovimo adresą, datą ir laiką. Sutartyje nėra nurodytas reikalavimas pateikti užsakymą raštu, todėl aplinkybė, kad UAB „Baltic transline“ neturi raštiško „Coca-Cola HBC Lietuva“ užsakymo, tačiau faktiškai jį įvykdė, nesant dėl to ginčo, nepaneigia tokio užsakymo fakto. Aukščiau nurodytoje vežimo sutartyje vežėju laikoma specializuota vežimo bendrovė (arba jos sutarčių šalimis ir/arba trečioji šalis), galinti teikti krovinių ir žmonių vežimo paslaugas, kurias užsako užsakovai (UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“, „Coca-Cola HBC Latvia SIA“, AS „Coca-Cola HBC Eesti“ ir „Coca-Cola HBC Polska Sp.z.o.o.“) pagal šioje sutartyje numatytas paslaugas. Sutartyje vežėju nurodyta UAB „Baltic transline“. Atsižvelgiant į tai, kad sutartyje nėra atskiro nurodymo, kad ji tik ekspedijuoja krovinį, ji laikytina pirmuoju susitariančiu vežėju. Kadangi tokio nurodymo nėra ir UAB „Baltic transline“ sudarytoje sutartyje su atsakove, pastaroji laikytina kitu susitariančiuoju vežėju. Kiti vežimo grandinės subjektai - Global Trade Logostic EOOD, NiK Tasevi EOOD ir ROS Trans 2014 EOOD. Jie visi laikytini vežėjais.

10. Nors nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „European Trade & Transport“ pati ginčo krovinio nevežė, tačiau yra atsakinga už kitų vežėjų (šiuo atveju Global Trade Logistic EOOD, NiK Tasevi EOOD ir ROS Trans 2014 EOOD), kurių paslaugomis naudojosi, veiksmus.

11. Ginčo nėra, kad vežimo metu krovinys buvo sugadintas (užšalo), todėl kilo žala (nuostoliai). Visgi 23 178,21 Eur draudimo išmokos išmokėjimas savaime nepatvirtina būtent tokio žalos dydžio. Ieškovas, nors reikalavo priteisti iš atsakovo 23 178,21 Eur žalos atlyginimą, nepateikė įrodymų pilnai šiai sumai pagrįsti. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad ieškovas neįrodė nei 2 643,81 Eur utilizavimo nei 100 Eur vežimo utilizuoti išlaidų, nes nepateikė jas patvirtinančių įrodymų. Vienašališkai pasirašytas aktas dėl priėmimo utilizuoti, nesant kitų įrodymų, ypač patvirtinančių tokių išlaidų dydį, nėra pakankamas šioms išlaidoms pagrįsti. Taip pat ieškovas neturi pagrindo reikalauti 2 500 Eur žalos dalies, UAB „Smart Claims nurodžius galimybę krovinį parduoti už 2500 Eur sumą, juo labiau, kad teismo posėdžio metu liudytojas patvirtino rinkęs informaciją dėl galimybės sugadintą krovinį realizuoti, ty. jis teikė informaciją aukcionams, įvertino aukciono pasiūlymą. Duomenų, kad realios galimybės realizuoti krovinį nebuvo, ieškovas nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, kad galimybės realizuoti krovinį buvimas papildomai paneigia teisę į utilizavimo išlaidas. Darytina išvada, kad krovinio sąskaita ir tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo aktu ieškovas pagrindė tik 17 934,40 Eur žalos dydį, nors, atsakovui ginčijant tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktą, o teismui pasiūlius pateikti pirminius skolų dokumentus, jų nepateikė nei atsakovas, nei UAB „Baltic transline“, kurios teises ieškovas perėmė, sumokėjęs draudimo išmoką.

12. Kaip matyti iš ekrano nuotraukos, nagrinėjamu atveju UAB „Baltic transline“ ginčo krovinio gabenimui ieškojo tento (el.b.t.I, l. 99-100), t.y. puspriekabės, neapsaugančios temperatūrai jautraus krovinio nuo aplinktos poveikio (užšalimo esant neigiamai temperatūrai). Užsakyme tarp UAB „Baltic transline“ ir atsakovo jokio reikalavimo puspriekabei nebuvo, nebuvo ir reikalavimo tam tikros temperatūros režimui. Jo nebuvo ne tik UAB „Baltic transline“ ir atsakovo užsakyme, bet jokių specialių žymų krovinio gabenimui nenurodė siuntėjas ir CMR važtaraštyje. Iš UAB „Baltic transline“ ir atsakovės darbuotojų susirašinėjimo matyti, kad UAB „Baltic transline“ pasiūlius krovinio gabenimą, atsakovas paklausė, ar galima krauti į boxą. UAB „Baltic transline“ sutiko. Kitam analogiškam kroviniui atsakovui pasiūlius tentą, UAB „Baltic transline“ taip pat sutiko. Taigi, nors ginčo krovinio gabenimą buvo sutarta vykdyti box tipo puspriekabėje, tai lėmė atsitiktinumas (paties atsakovo atsitiktinis pasiūlymas šios puspriekabės, kurią tuo metu turėjo), o ne sąmoningi UAB „Baltic transline“ veiksmai. Todėl aplinkybė, kad dalį maršruto krovinys buvo gabentas tente, nelaikytina UAB „Baltic transline“ ir atsakovo vežimo sutarties pažeidimu.

13. UAB „Baltic transline“ nereikalavo energetinių gėrimų gabenimui ne tik box‘o, bet apskritai jokių reikalavimų krovinio gabenimui ir tam tikros temperatūros palaikymui nekėlė, nors, kaip paaiškino liudytojas, krovinį nuo neigiamos temperatūros patikimai galėjo apsaugoti tik puspriekabė su izoterminu kėbulu ir temperatūros palaikymo įranga, kuri ne visada būna net box tipo puspriekabėse, o UAB „Baltic transline“ apskritai ieškojo tento.

14. Reikalavimas tam tikros temperatūros palaikymui vežimo metu vertintina kaip speciali sąlyga, kurią turėjo nurodyti UAB „Baltic transline“, o jos nenurodžiusi, pati prisiėmė riziką dėl krovinio gabenimo neapsaugant nuo neigiamos temperatūros. Aplinkybė, kad atsakovas turi patirties vykdydamas vežimus nei panaikino minėtos pareigos užsakovui, nei sukėlė atsakovui papildomą pareigą pačiam vertinti krovinio vežimo sąlygas. Taigi atsakovas, turėdamas informaciją, kad UAB „Baltic transline pageidavo krovinį vežti tente, nepažeidė jokių sutarties ar teisės aktų nuostatų, dalį maršruto jį gabenusi (faktiškai tai darė kitas vežimo grandinės subjektas) tente.

15. Bylos duomenimis ginčo krovinys buvo perkrautas, visgi nėra duomenų, kad ši aplinkybė lėmė jo sugadinimą (užšalimą). Kaip nurodė liudytojas, specialių žinių atliekant žalos administravimą ir vertinimą turintis D. G., aplinkybė, kad krovinys buvo perkrautas į kitą transporto priemonę, esant kelių dienų vėlavimui, neturėjo reikšmės, nes vien gabenimas tentinėje puspriekabėje, kuri apsaugo tik nuo saulės ir vėjo, esant 0 temperatūrai, tolygus krovinio buvimui lauke. Taigi energetinių gėrimų perkrovimas ne tik nesusijęs priežastiniu ryšiui su krovinio sugadinimu (žala), tačiau apie krovinio vėlavimą ir su tuo susijusias aplinkybes UAB „Baltic transline“ buvo atsakovo informuota.

16. Sprendė, kad yra pagrindas taikyti CMR konvencijos 17 str. 2 d. ir atleisti atsakovą nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą, nes energetiniai gėrimai užšalo dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų gabenti krovinį tente, netaikant jokio specialaus temperatūros palaikymo režimo, pasekmė. Taigi ieškinys atmetamas atleidžiant atsakovą nuo atsakomybės CMR 17 str. 2 d. pagrindu.

Atsiliepimas

17. Atsakovas prašė atmesti ieškinį dėl praleisto ieškinio senaties termino, teigdamas, kad 1 metų ieškinio senaties terminas, taikomas vežėjui reiškiamam ieškiniui jo sugadinimo atveju, suėjo 2022 m. vasario 8 d., nes apgadintas krovinys buvo pristatytas 2021 m. vasario 8 d. Šis terminas gali būti pratęstas 22 dienomis, t. y. iki 2022 m. kovo 2 d., dėl pretenzijos pareiškimo. Ieškovė ieškinį pareiškė tik 2022 m. gegužės 18 d., todėl ieškinio senaties terminą praleido žymiai, o pagrindo jį atnaujinti nėra. Pažymėjo, kad tam, jog ieškovas galėtų pasinaudoti galimybe reikšti ieškinį atsakovui per 3 metų laikotarpį, turi būti nustatyta, kad atsakovo veiksmai, dėl kurių kilo žala, yra tyčiniai arba jiems prilyginti. Nagrinėjamu atveju teismas jau konstatavo, kad pati UAB „Baltic transline“ buvo nerūpestinga, nenurodžiusi specialios vežimo sąlygos, t.y. tam tikro temperatūros režimo palaikymo, kas ir lėmė krovinio sugadinimą, todėl atsakovo veiksmus gabenant krovinį box, o vėliau tentinėje puspriekabėje nėra pagrindo vertinti nei kaip tyčinius, nei kaip jiems prilyginamus. Sutiko su atsakovu, kad tai patvirtina ir faktas, kad atsakovo veiksmų kaip didelio neatsargumo nevertino ir pats ieškovas, nes išmokėjo draudimo išmoką, taikydamas tokią franšizę, kuri taikytina nesant vežėjo didelio neatsargumo, prilyginamo tyčiai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškiniui pareikšti netaikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas. Šiuo atveju jis yra 1 metai.

Žemesnės instancijos teismas

18. Ieškinio senaties eiga dėl krovinio sugadinimo prasidėjo nuo 2021 m. vasario 8 d., ją pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalį kuriam laikui sustabdė pretenzijos vežėjui pareiškimas ir jos atmetimas (atmetė atsakovo draudikas) raštu (laikotarpis nuo 2021 m. liepos 12 d. iki 2021 m. rugpjūčio 3 d. Atitinkamai, ieškinio senaties terminas baigėsi 2022 m. kovo 2 d. Ieškinys teismui pareikštas 2022 m. gegužės 19 d., t.y. senaties terminą praleidus du 2,5 mėnesio. Ieškovas šio termino praleidimo priežasčių nenurodė (apskritai laikė, kad jis nepraleistas), jo atnaujinti neprašė.

19. Šioje byloje pats ieškovas reikšmingų aplinkybių, dėl kurių per vienerius metus nuo krovinio pristatymo nepateikė ar negalėjo pateikti teisme ieškinio, nenurodė. Pažymėjo, kad ieškovas yra įmonė, kuri užsiima draudimo veikla, jos tikslas – pelno siekimas, todėl veikia savo rizika ir jam taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Todėl jis turi žinoti terminus, per kuriuos gali reikšti subrogacinius reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo kaltiems asmenims ir tokio veiksmo neatlikimo laiku teisinius padarinius. Kita vertus, minėti ieškovo teiginiai nepagrįsti dar ir tuo aspektu, kad draudimo išmoka buvo apskaičiuota ir sumokėta dar 2021 m. gegužės 27 d., taigi iki senaties termino pabaigos ieškovas turėjo daugiau nei aštuonis mėnesius, tačiau ieškinio iki 2022 m. kovo 2 d. nepareiškė ir nenustatyta jokių objektyvių kliūčių, trukdžiusių šia teise pasinaudoti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

20. Ieškovas ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo ieškinį tenkinti.

21. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

21.1. Pažymėjo, kad remiantis sutartimi, krovinys turėjo būti pristatytas gavėjui 2021 m. vasario 5 d.. Krovinys iš Graikijos į Lietuvą turėjo būti gabenamas transporto priemonėmis CB8118PA/ CB3297EA. Šios transporto priemonės nurodytos CMR važtaraštyje. Tačiau CMR važtaraštyje transporto priemonės duomenys buvo patikslinti į CB8572PB / C7847EK, taip atsakovė savotiškai krovinį pakrovė į tentinę puspriekabę, taip pažeisdama susitarimą su UAB „Baltic transline“ neperkrauti krovinio be sutikimo.

Žemesnės instancijos teismas

21.2. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl nesutiko su teismo argumentais, kad ieškovas neįrodė, jog krovinys buvo apgadintas dėl vežėjo netinkamų ir neatsakingų veiksmų. Nurodė, kad šioje byloje pakako įrodymų įrodyti atsakovės atsakomybę, tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai juos įvertino.

21.3. Teismas padarė netinkamą išvadą, kad yra pagrindas taikyti CMR konvencijos 17 str. 2 d. ir atleisti atsakovę nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą, nes energetiniai gėrimai užšalo dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės. Su tokiais argumentais ieškovas nesutiko, nes atsakovei pranešta, kad krovinys turi būti gabenamas kietašone box tipo puspriekabe, be to, atsakovė be draudėjo žinios negalėjo krovinio perkrauti į kitą puspriekabę, kas yra vežimo sutarties pažeidimas ir iš esmės atitinka didelio neatsargumo sąlygą, įtvirtiną CMR konvencijoje. Trečiojo asmens UAB „Baltic Trasline“ paaiškino, kad ginčo kroviniui vežti ieškojo tentinės puspriekabės, tačiau galutinis susitarimas buvo dėl box tipo puspriekabės (patvirtina susirašinėjimas tarp UAB „Baltic transline“ ir atsakovės darbuotojų). Atsakovė nepaneigė šios aplinkybės. Liudytojas D. G. parodė, kad krovinys buvo gabentas tentinėje puspriekabėje, kurioje žiemos metu, esant iki 24 laipsnių šalčiui, krovinys buvo neapsaugotas nuo aplinkos poveikio ir sušalo. Transporto priemonė, apsauganti nuo aplinkos poveikio, yra su izoterminiu kėbulu (box tipo puspriekabė). Jos reikia gabenant gėrimus, jei oro temperatūra yra minusinė, nes užšalimo temperatūra vandeniui yra 0. Todėl šiuo atveju krovinys turėjo būti gabentas box tipo puspriekabėje, nes su atsakove buvo susitarta krovinį gabenti izoterminėje, t.y. pildomai izoliuotoje, puspriekabėje (tai pagrindžia UAB „Baltic transline” ir atsakovės šalių susirašinėjimas). Dėl atsakovės veiksmų krovinys pristatymo vietą pasiekė pavėluotai – turėjo pasiekti penktadienį. Ši sąlyga nebuvo įgyvendinta. Krovinys buvo iškrautas pirmadienį, t.y. po kelių dienų nei sutarta, todėl sušalo.

21.4. Taip pat buvo sutarta be UAB „Baltic transline” sutikimo neperkrauti krovinio į kitą transporto priemonę. Šio susitarimo nebuvo laikomasi. Į vežėjo puspriekabę pateko nelegalūs migrantai, todėl krovinys buvo perkrautas ir Lietuvą pasiekė vėliau nei buvo sutarta. Vėlavimas turėjo esminės reikšmės krovinio sugadinimui, nes pristačius krovinį laikų jis nebūtų sušalęs, nes tuo metu dar nebuvo prasidėję šalčiai. Tai ypatingai reikšminga aplinkybė. Be to, Box puspriekabė su izoterminiu kėbulu labiau apsaugo krovinį nuo sušalimo nei tentinė. Į tokią puspriekabę būtų nepatekę nelegalūs migrantai, krovinio būtų nereikėję perkrauti, krovinys būtų laiku pasiekęs pristatymo vietą ir nebūtų sušalęs. Toks savavališkas vežėjo elgesys yra laikytinas dideliu neatsargumu.

Žemesnės instancijos teismas

21.5. Teismas neteisingai teikė teisės aktus, reglamentuojančius ieškinio senaties terminą. Nors CMR konvencijos 39 straipsnio 4 dalis turi būti aiškinama atsižvelgiant į CMR konvencijos 32 straipsnio nuostatas, tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad nėra pagrindo teigti, jog tai reiškia, kad senaties termino eiga taikant CMR konvencijos 39 straipsnį turi būti skaičiuojama pagal 32 straipsnio 1 dalies nuostatas. CMR konvencijos 39 straipsnio 4 dalyje įtvirtina specialioji taisyklė 32 straipsnio 1 dalies atžvilgiu – atgręžtinių reikalavimų atveju senaties termino pradžia yra susieta su galutinio teismo sprendimo paskelbimu arba (tokio sprendimo nesant) faktinio atlygio mokėjimo diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-248/2018). Nagrinėjamos bylos kontekste tokia faktinio atlygio diena – draudimo išmokos išmokėjimas 2021 m. gegužės 24 d., tarpusavio užskaitymo aktas tarp UAB „Baltic transline“ ir AB „Coca-Cola HBC Lietuva“ sudarytas 2021 m. gegužės 19 d. Ieškinys gautas teisme 2022 m. gegužės 19 d., t.y. nepraleidus ieškinio senaties termino. Teismas, atmesdamas ieškinį dėl praleisto ieškinio senaties termino netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančius teisės aktus ir nukrypo nuo šiuo klausimu suformuluotos teismų praktikos.

Atsiliepimas

22. Atsakovė UAB „European Trade & Transport“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimą nepakeistą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

23. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:

23.1. Nurodė, kad apeliantas nenurodo jokių konkrečių procesinės teisės normų pažeidimų, kuriuos, priimdamas skundžiamą sprendimą, būtų padaręs pirmosios instancijos teismas. Tai, kad teismo sprendimas priimtas vienos iš šalių naudai ir kad teismas atitinkamai, pagal savo vidinį įsitikinimą vertino įrodymus vienos iš šalių naudai, nėra proceso taisyklių pažeidimas.

23.2. Ieškovas nenurodo ir negrindžia įrodymais, kada ir kas atsakovei pranešė, kad krovinys turi būti gabenamas kietašone box tipo transporto priemone. Priešingai, byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad trečiasis asmuo UAB „Baltic Transline“ ne tik kad tokios informacijos atsakovei nepranešė, bet ir tikslingai šio krovinio vežimui ieškojo ne kietašonės box tipo, bet tentinės transporto priemonės. Byloje esantys įrodymai (skelbimas, vadybininkų susirašinėjimas, sutartis, CMR) neprieštaringi ir sudaro aiškią, vieningą visumą, patvirtinančią būtent tentinės mašinos paiešką krovinio vežimui ir paneigiančią ieškovo teiginį, kad atsakovei buvo pranešta, kad krovinys turi būti gabenamas kietašone box tipo transporto priemone. Jokių priešingų įrodymų, ieškovas ne tik nemini apeliaciniame skunde, bet ir nėra pateikęs į bylą. Atsakovės paklausimą dėl galimybės pakrauti krovinį į kietašonę transporto priemonę pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino kaip atsitiktinį ir nesukuriantį atsakovės įsipareigojimo užtikrinti, kad krovinio vežimui būtų naudojama kietašonė, o juo labiau – izoterminė transporto priemonė su įranga, galinčia užtikrinti teigiamo temperatūros režimo palaikymą. Minėtas atsakovės klausimas nebuvo susijęs su temperatūros režimo palaikymu, o tik su tuo, kad tokia transporto priemonė turėjo galimybę sutartu laiku atvykti į pakrovimo vietą paimti krovinio.

23.3. CMR Konvencijos 17 str. 2 d. taikymui svarbu ir tai, kad ieškovas apeliaciniame skunde neginčija, jog temperatūros režimas šio krovinio vežimui buvo reikalingas, bet jis kaip specialioji vežimo sąlyga atsakovei nebuvo nurodytas. Tokios informacijos nebuvo nei skelbime dėl transporto priemonės paieškos, nei ikiteisminiame vadybininkų susirašinėjime, nei vežimo sutartyje, nei CMR važtaraštyje, su kuriuo buvo gabenamas krovinys. Taigi, neginčytina, kad trečiasis asmuo UAB „Baltic Transline“ nenustatė ir neįpareigojo atsakovės vežimo metu užtikrinti, kad krovinys būtų gabenamas palaikant teigiamą temperatūrą ir juo labiau, neįvardino šios temperatūros ribų, nors krovinio vežimą užsakė žiemos metu, t.y. 2021 m. vasario pradžioje. Ieškovas apeliaciniu skundu taip pat neginčija, kad pagal galiojančius teisės aktus (CMR Konvencijos 11 str., Kelių transporto kodekso 28 str. 3 d.) pareiga nustatyti specialias vežimo sąlygas, įskaitant temperatūros režimą, tenka užsakovui, t.y. trečiajam asmeniui UAB „Baltic Transline“. Be to, pagal CMR Konvencijos 11 str. 2 d., vežėjas neprivalo tikrinti jam pateiktos informacijos teisingumo ir visapusiškumo, todėl bet kokie argumentai ir prielaidos, kad pati atsakovė turėjo žinoti vežimo sąlygas ir jas užtikrinti, atmestini.

Žemesnės instancijos teismas

23.4. Nurodė, kad nors ginčo krovinys buvo perkrautas, visgi nėra duomenų, kad ši aplinkybė lėmė jo sugadinimą (užšalimą). Teismas atsižvelgė ne tik į tai, kad perkrovimas ne tik priežastiniu ryšiui nesusijęs su krovinio sugadinimu (žala), bet ir į tai, kad apie krovinio vėlavimą ir su tuo susijusias aplinkybes trečiasis asmuo UAB „Baltic Transline“ buvo informuotas. Nėra jokio pagrindo manyti, kad krovinys buvo sugadintas dėl perkrovimo, t.y. dėl paties perkrovimo proceso ir rizikų, kurios atsiranda iškraunant krovinį, jį sandėliuojant tarpiniame sandėlyje, pakraunant į kitą transporto priemonę, iš naujo sudedant, tvirtinant ir t.t. Vežimo praktikoje perkrovimo draudimas taikomas, kai krovinio sudėjimas ir tvirtinimas pradinėje transporto priemonėje turi esminės reikšmės, – pavyzdžiui, baldams, kurių forma ir nestandartiniai išmatavimai bei jautrumas vežimo rizikoms reikalauja, kad jie būtų vežami ta pačia transporto priemone; langams, įvairioms specifinėms statybų konstrukcijoms, kurios tvirtinamos prie specialių rėmų ir pan.; įrengimams, kurie dėl savo formos ir svorio paprastai iškraunami ir pakraunami naudojant specialią kėlimo techniką, o jų tvirtinimas transporto priemonėje paprastai atliekamas krovinio siuntėjo, kuris gerai žino įrengimų konstrukciją, ir kt. CMR Konvencijos 6 str. 2 d. numato, kad prireikus važtaraštyje turi būti duomenys apie perkrovimo draudimą, tačiau nagrinėjamu atveju, tokio draudimo važtaraštyje nebuvo. Juo labiau, ieškovas nenurodė nei vienos aplinkybės, kuri patį perkrovimo procesą ar sudėjimą iš naujo kitoje transporto priemonėje darytų rizikingu - buvo gabenamas standartinis krovinys, sudėtas ant įprastų palečių.

23.5. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Smart Claims“ ataskaitoje esanti temperatūros išklotinė patvirtina, kad neigiama oro temperatūra buvo viso vežimo metu. Tiek nakties, tiek dienos metu temperatūra visuomet buvo žemiau 0 C, išskyrus trumpą laiką 2021 m. vasario 3 d., t.y. trečiadienį, kai dienos metu oro temperatūra buvo pakilusi iki +1C. Kitomis dienomis temperatūra buvo nuo -2C iki -5C, naktimis – nuo -4C iki -12C. Naktį į 2021 m. vasario 5 d., t.y. penktadienį, kai buvo numatytas pristatymas, oro temperatūra buvo nukritusi iki -12C, kas patvirtina, kad vėlavimas pristatyti krovinį neturėjo reikšmės, krovinys vis tiek būtų laikomas transporto priemonėje, esant neigiamai oro temperatūrai. Akivaizdu, kad ne minimalus vienos dienos vėlavimas, apie kurį trečiasis asmuo buvo laiku informuotas ir galėjo teikti nurodymus, kaip elgtis su kroviniu, o būtent temperatūros režimo nenustatymas nulėmė krovinio sušalimą. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad pristatymo terminą trečiasis asmuo UAB „Baltic Transline“ būtų siejęs su išankstine oro sąlygų analize, kurios pagrindu galėjo pagrįstai manyti, kad krovinys galės būti saugiai vežamas tentine transporto priemone, todėl ieškovo argumentas, kad vėlavimas turi esminės reikšmės, nes tuo metu dar nebuvo prasidėję šalčiai, atmestinas.

23.6. Atkreipė dėmesį, kad nei ieškovas, nei trečiasis asmuo UAB „Baltic Transline“ į bylą taip ir nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kokias šio krovinio vežimo sąlygas (kėbulo tipą, temperatūros režimą) nustatė pradinis užsakovas UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“. Iš su šiuo užsakovu sudarytos generalinės vežimo sutarties (nors ji netaikoma vežimams iš Graikijos) matyti, kad UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“ kitų krovinių vežimams buvo numačiusi galimybę naudoti tiek paprastas tentines, tiek ‚frigo‘ transporto priemones, t.y. transporto priemones su galimybe palaikyti temperatūros režimą, ir už pastarosiomis atliekamus vežimus buvo įsipareigojusi mokėti didesnį vežimo užmokestį. Todėl pagal contra spoliatorem taisyklę būtų galima nustatyti, kad užsakovas UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“ šio krovinio vežimui buvo užsakęs ‚frigo‘ transporto priemonės naudojimą, tačiau Trečiasis asmuo tikslingai ieškojo tentinės, siekdamas komercinės naudos ir neįvertindamas pernelyg didelės rizikos. Jei užsakovas UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“ būtų užsakęs tentinę transporto priemonę ir vėliau pareiškęs pretenzijas dėl krovinio sugadinimo (sušaldymo), trečiasis asmuo ir/ar ieškovas tokią nepagrįstą pretenziją būtų atmetę ir atsisakę mokėti kompensaciją.

23.7. Pažymėjo, kad ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimui pagal CMR Konvencijos 39 str. 4 d. svarbu tai, kad CMR Konvencijos 39 str. yra vienas iš Konvencijos VI skyriaus „Nuostatos, susijusios su vežimais, kuriuos paeiliui vykdo keli vežėjai“ straipsnių (34-40 straipsniai). Šiame Konvencijos skyriuje reglamentuojami specialūs vežimo santykiai, kurių būtina prielaida - vienos, arba vienintelės, vieningos, visus vežėjus apjungiančios vežimo sutarties buvimas. Todėl CMR Konvencijos 39 str. 4 d. taikymui būtina konstatuoti vienos visus vežėjus jungiančios sutarties faktą, o ne kelias paeiliui einančias vežimo sutartis, kuriose vienas vežėjas tampa kito vežėjo užsakovu, tačiau nėra skiriamojo požymio – vienos visus vežėjus jungiančios sutarties. Nurodė, kad tai, jog vežėjas savo įsipareigojimų vykdymui pasitelkė kitus asmenis, savaime nereiškia, kad vežimui bus taikomos CMR Konvencijos VI skyriaus nuostatos. Nagrinėjamu atveju, atsakovės atsakomybę ieškovas siejo su tuo, kad atsakovas už pasitelktus asmenis atsako pagal CMR Konvencijos 3 str., o ne su vienos sutarties sąlygomis. Neatmestina, kad viena vežimo sutartis galėjo sieti trečiuosius asmenis, kurių vienas (Baltic Transline) buvo pirmasis vežėjas, o kiti priėmė krovinį pagal važtaraštį, tačiau atsakovė tiesiogiai siuntėjui nei pagal sutartį, nei pagal važtaraštį įsipareigojusi nebuvo ir atitinkamai, vienos sutarties santykiai su trečiuoju asmeniu Baltic Transline jos nesiejo. Vienintelės vežimo sutarties fakto konstatavimui, be kita ko, buvo būtina išsiaiškinti ne tik trečiojo asmens UAB „Baltic Transline“ ir jo užsakovo UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“ sudarytos vežimo sutarties sąlygas, nes būtent siuntėjo ir pirmojo vežėjo susitarimas sąlygoja ir apibrėžia vežimo, kaip paeiliui pagal vieną sutartį vykdomo keleto vežėjų, galimybę. Šio susitarimo dokumentų nei ieškovas, nei trečiasis asmuo UAB „Baltic Transline“ į bylą nepateikė, nors teismas keletą kartų siūlė tokius dokumentus pateikti. Nagrinėjamu atveju, ieškovas nesirėmė visus vežėjus, įskaitant atsakovą, jungiančios vienos sutarties faktu ir jo neįrodinėjo, nenurodė, kokiomis aplinkybėmis tokia sutartis buvo sudaryta ir t.t. Vienos vežimo sutarties santykiai yra fakto klausimas, kuris skundžiamu sprendimu nebuvo konstatuotas, todėl teismas pagrįstai netaikė CMR Konvencijos 39 str. 4 d. ir ieškinio senaties termino eigą skaičiavo CMR Konvencijos 32 str. nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

24. Trečiasis asmuo Dzi General Insurance JSC pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Jei ieškovo ERGO Insurance SE apeliacinis skundas būtų patenkintas (ar patenkintas iš dalies), keičiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą prašo atsižvelgti į trečiojo asmens DZI General Insurance, JSC suinteresuotumą ir pagal 2023 m. rugsėjo 21 d. atsiliepime į ieškinį suformuluotą reikalavimą trečiojo asmens DZI General Insurance JSC pirmojoje teismo instancijoje patirtas 2 164,71 Eur bylinėjimosi išlaidas priteisti iš šalies, kurios nenaudai bus priimtas teismo sprendimas ar iš abiejų šalių, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai; priteisti iš šalies, kurios nenaudai bus priimtas teismo sprendimas ar iš abiejų šalių, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, trečiojo asmens DZI General Insurance JSC apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

25. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:

25.1. Pažymėjo, jog byloje nekilo ginčo, kad žala kroviniui kilo dėl klimato zonos sąlygų ir metų laiko (t.y. konkrečiai imant, neigiamos lauko temperatūros vasario mėnesį poveikio) krovinį gabenant antrajam faktiniam vežėjui ROS Trans 2014 EOOD maršrutu Sofija (Bulgarija) - Garliava (Lietuva). Analogiškai, faktinio vežėjo NiK Tasevi EOOD galimos civilinės atsakomybės klausimas nėra keliamas ir ieškovo į bylą pateiktame apeliaciniame skunde. Taigi, apeliacinės instancijos teismo sprendimas trečiojo asmens DZI General Insurance JSC teisėms ir pareigoms teoriškai galėtų turėti įtakos tik teismui pasisakius dėl aplinkybių, kurios būtų aktualios vėliau nagrinėjant faktinio vežėjo ROS Trans 2014 EOOD civilinės atsakomybės klausimą. Atsižvelgiant į tai, trečiasis asmuo DZI General Insurance JSC plačiau pasisako tik dėl tų aplinkybių ir jų vertinimo, kurios galėtų būti reikšmingos, sprendžiant galimą faktinio vežėjo ROS Trans 2014 EOOD civilinės atsakomybės klausimą.

Šalies argumentai

25.2. Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad UAB „Baltic transline“ su atsakove susitarė dėl krovinio pervežimo būtent kietašone („box“ tipo) puspriekabe nėra savaime suprantama ar, juo labiau, turėtų būti vertinama kaip teisinė prezumpcija, kurią atsakovė turėtų paneigti, kita vertus, trečiasis asmuo DZI General Insurance JSC nesiima vertinti tarp UAB „Baltic transline“ ir atsakovės UAB „European Trade & Transport“ sudaryto susitarimo sąlygų (kadangi trečiajam asmeniui jos nėra žinomos). Tačiau, sprendžiant iš byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo teisingai įvertintų duomenų, akivaizdu, jog faktinis vežėjas ROS Trans 2014 EOOD bet kuriuo atveju (nei pagal duomenis, nurodytus CMR važtaraštyje, pagal kurio sąlygas faktinis vežėjas ROS Trans 2014 EOOD CMR konvencijos 34 str. numatyta tvarka prisijungė prie krovinio pervežimo sutarties), nei pagal Global Trade Logistic EOOD faktiniam vežėjui ROS Trans 2014 EOOD pateikto transporto užsakymo sąlygas, nei jokia kita forma nebuvo nei informuotas, nei įpareigotas krovinį gabenti kietašone („box“ tipo) puspriekabe. Lygiai taip pat faktinis vežėjas ROS Trans 2014 EOOD nebuvo informuotas ir apie tai, kad krovinys turėtų būti gabenamas, palaikant specifinį temperatūrinį režimą ar užtikrinant, kad gabenimo temperatūra būtų teigiama. Vežimo paraiškoje - sutartyje tarp faktinio ROS Trans 2014 EOOD ir Global Trade Logistic EOOD, aprašant krovinį, buvo nurodytas tik krovinio svoris (22.000 kg), prekės matmenys (13.61 dm) bei prekės rūšis (saugi, paletėse). Nei aukščiau nurodyta informacija, nei krovinio pobūdis, t.y. jog bus gabenami energetiniai gėrimai, nebuvo detalizuotas. Todėl, Trečiojo asmens įsitikinimu, sprendžiant faktinio vežėjo ROS Trans 2014 EOOD civilinės atsakomybės klausimą, šis vežėjas bet kuriuo atveju negalėtų būti laikomas atsakingu už krovinio siuntėjo (ar, teoriškai galimą, tolesnių susitariančių vežėjų) neatliktus veiksmus, nepateiktas krovinio saugiam ir tinkamam transportavimui aktualias instrukcijas ir / ar nerūpestingumą bei tokiu būdu prisiimtas rizikas).

25.3. Pažymėjo, kad siuntėjo pareiga tinkamai informuoti vežėją yra besąlyginė ir negali būti perkelta vežėjui, kuris negali būti verčiamas ieškoti informacijos ar ją tikslinti. Siuntėjo suteikta informacija turi būti pilna ir visapusiška, leidžianti vežėjui atlikti vežimo procese reikalingus formalumus; informacija turi būti aiški, konkreti ir nedviprasmiška. CMR Konvencijos 11 str. 2 d. imperatyviai reglamentuoja, kad vežėjas neprivalo tikrinti jam pateiktos informacijos pilnumo ir visapusiškumo, todėl vežėjas gali pagrįstai manyti, kad jam iki pakrovimo pateikta informacija yra pilna ir išsami.

25.4. Priešingai nei nurodo ieškovas, nelegalių migrantų patekimo į puspriekabę faktas buvo nustatytas kito krovinio pervežimo atveju (atitinkamai, toks atvejis šios bylos nagrinėjimo kontekste nėra aktualus), o krovinio perkrovimas Sofijoje (Bulgarijoje) ginčui aktualaus krovinio pervežimo atveju (sprendžiant iš atsakovo pasitelkto tolesnio susitariančio vežėjo Global Trade Logistic EOOD faktiniams vežėjams pateiktų transporto užsakymų, suskaidant krovinio pervežimą į du etapus) buvo planuotas iš anksto ir pats savaime jokios žalos kroviniui sukelti negalėjo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

26. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

27. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

28. Nustatyta, kad ieškovas ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, su draudėju trečiuoju asmeniu UAB „Baltic transline“ sudarė krovinių pervežimo įmonių atsakomybės draudimo sutartį Nr. 710-932-703032, kuria, be kitų rizikų, apdraudė pastarojo atsakomybę už krovinį, finansinius nuostolius, gelbėjimo išlaidas (el.b.t.I, l. 9-13).

29. Trečiasis asmuo UAB „Baltic transline“, veikdamas 2019 m. balandžio 1 d. vežimo sutarties, sudarytos su UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“, „Coca-Cola HBC Latvia SIA“, AS „Coca-Cola HBC Eesti“ ir „Coca-Cola HBC Polska Sp.z.o.o.“, pagrindu organizavo krovinio pervežimą sausumos transporto priemonėmis iš Graikijos į Lietuvą. Tam tikslui UAB „Baltic transline“ pasitelkė vežėją – atsakovę UAB „European Trade & Transport“, su kuria 2021 m. sausio 28 d. sudarė vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. WEST100672792 (A1673223), kuria atsakovė įsipareigojo pervežti krovinį iš Graikijos į Lietuvą ir krovinį pristatyti gavėjui 2021 m. vasario 5 d. (el.b.t.I, l. 31-32). Atsakovė pasitelkė subvežėją ir sudarė sutartį dėl krovinio vežimo su Bulgarijos įmone Global Trade Logistic EOOD (el.b.t.I, l. 111), o pastaroji su ir NiK Tasevi EOOD (el.b.t.IV, l. 55-58) ir ROS Trans 2014 EOOD (el.b.t.I, l. 129). Faktiškai krovinį pirmąja maršruto dalimi iš Graikijos iki Sofijos krovinį gabeno NiK Tasevi EOOD. Krovinį maršruto dalimi nuo Sofijos (Bulgarija) iki Lietuvos gabeno ir jį pristatė gavėjui Lietuvoje ROS Trans 2014 EOOD.

30. Iš žymos CMR važtaraštyje (26 punkte) matyti, kad 26 prekių paletės buvo pristatytos 2021 m. vasario 8 d. sušaldytos (el.b.t.I, l. 55). Šį krovinio sugadinimą ieškovas pripažino draudžiamuoju įvykiu ir 2021 m. gegužės 27 d. draudėjui išmokėjo 23 178,21 Eur draudimo išmoką (el.b.t. I, l. 36). Trečiojo asmens žalą ieškovas vertino 24 178,21 Eur, t.y. 21 434,40 Eur krovinio vertės, 2 643,81 Eur utilizavimo išlaidų ir 100 Eur pristatymo utilizavimui išlaidų, tačiau išmoką sumažino iki 23 178,21 Eur, išskaičiuodamas 1 000 Eur franšizę (el.b.t.I, l. 35).

31. Ieškovas ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovės UAB „European Trade & Transport“ subrogacijos tvarka priteisti 23 178,21 Eur nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

32. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimu (toliau – ir skundžiamas sprendimas) ieškovo ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas pareiškė teismui ieškinį praleidęs senaties terminą, taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas atleisti atsakovę nuo atsakomybės CMR 17 straipsnio 2 dalies pagrindu. Ieškovas nesutikdamas su skundžiamu sprendimu pateikė apeliacinį skundą.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės

33. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės CMR 17 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu. Teismas įvertinęs byloje esančią medžiagą padarė išvadą, kad energetiniai gėrimai užšalo dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų gabenti krovinį tente, netaikant jokio specialaus temperatūros palaikymo režimo, pasekmė.

34. Ieškovas tokiai skundžiamo sprendimo išvadai nepritaria. Apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovei buvo pranešta, jog krovinys turi būti gabenamas kietašone box tipo puspriekabe, be to, atsakovė be draudėjo žinios negalėjo krovinio perkrauti į kitą puspriekabę, kas yra vežimo sutarties pažeidimas ir iš esmės atitinka didelio neatsargumo sąlygą, įtvirtiną CMR konvencijoje. Nurodė, kad galutinis susitarimas buvo dėl box tipo puspriekabės, ką patvirtina susirašinėjimas tarp UAB „Baltic transline“ ir atsakovės darbuotojų. Atsakovė nepaneigė šios aplinkybės. Pažymėjo, kad liudytojas D. G. nurodė, kad krovinys buvo gabentas tentinėje puspriekabėje, kurioje žiemos metu, esant iki 24 laipsnių šalčiui, krovinys buvo neapsaugotas nuo aplinkos poveikio ir sušalo. Transporto priemonė, apsauganti nuo aplinkos poveikio, yra su izoterminiu kėbulu (box tipo puspriekabė). Jos reikia gabenant gėrimus, jei oro temperatūra yra minusinė, nes užšalimo temperatūra vandeniui yra 0. Todėl šiuo atveju krovinys turėjo būti gabentas box tipo puspriekabėje, nes su atsakove buvo susitarta krovinį gabenti izoterminėje, t.y. pildomai izoliuotoje, puspriekabėje. Taip pat pažymėjo, kad dėl atsakovės veiksmų krovinys pristatymo vietą pasiekė pavėluotai (turėjo pasiekti penktadienį, o krovinys buvo iškrautas pirmadienį) t.y. po kelių dienų nei sutarta, todėl sušalo. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

35. Vežėjo atsakomybė pagal CMR konvencijos 17–18 straipsnius yra preziumuojama. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, vadovaujantis CMR konvencijoje įtvirtinta prezumpcija, atsakovai (vežėjai), gindamiesi nuo pareikšto reikalavimo, turi teisę įrodinėti, kad egzistuoja atsakomybę šalinančios aplinkybės (CMR konvencijos 17 straipsnio 4, 5 dalys, 18 straipsnis) arba atsakomybės dydis yra ribotas (CMR konvencijos 23 straipsnio 1–3 punktai, 28 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2014). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006, 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2013, 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2014).

36. Pagal CMR 17 straipsnio 2 dalį vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių padarinių vežėjas negalėjo išvengti.

37. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo ir rungimosi principams, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).

38. Pažymėtina, kad atsakomybę šalinančių pagrindų įrodinėjimo našta pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalį tenka vežėjui: vežėjas turi įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar pristatyta ne laiku dėl 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių.

39. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė (vežėja) įrodė jos atsakomybę šalinančius pagrindus, t. y. kad energetiniai gėrimai (ginčo krovinys) užšalo dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų gabenti krovinį tente, netaikant jokio specialaus temperatūros palaikymo režimo, pasekmė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas atleido atsakovę nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą. Teisėjų kolegija susipažinusi su byloje esančia medžiaga neturi pagrindo nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu.

40. Visų pirma, nors apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad krovinys turėjo būti gabentas box tipo puspriekabėje, nes su atsakove buvo susitarta krovinį gabenti izoterminėje, t.y. pildomai izoliuotoje, puspriekabėje, todėl atsakovė (vežėjas) krovinio negalėjo perkrauti į kitą puspriekabę, tačiau, kolegijos vertinimu, šias apelianto nurodytas aplinkybes paneigia byloje esantys duomenys. Priešingai, nei nurodo apeliantas, byloje esantys įrodymai (skelbimas, vadybininkų susirašinėjimas) patvirtina, kad trečiasis asmuo UAB „Baltic transline“ ginčo krovinio gabenimui ieškojo tento puspriekabės, kuri neapsaugo temperatūrai jautraus krovinio nuo užšalimo esant neigiamai temperatūrai. Pažymėtina, kad nei CMR važtaraštyje, nei užsakyme tarp UAB „Baltic transline“ ir atsakovės taip pat nebuvo nurodyta jokio reikalavimo puspriekabei, t. y. kad ji būtų box tipo, o ne tentas. Ieškovas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų nurodytas aplinkybes ir patvirtintų, jog trečiasis asmuo ginčo krovinio vežimui ieškojo ne kietašonės box tipo, bet tentinės transporto priemonės, bei tai, kad atsakovei buvo pranešta, jog krovinys turi būti gabenamas kietašone box tipo transporto priemone.

41. Nors apeliantas teigia, kad byloje esantis susirašinėjimas tarp UAB „Baltic transline“ ir atsakovės darbuotojų patvirtina, kad galutinis susitarimas buvo dėl box tipo puspriekabės, tačiau kolegija su tokiu apelianto susirašinėjimo vertinimu nesutinka. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame sprendime, iš UAB „Baltic transline“ ir atsakovės darbuotojų susirašinėjimo matyti, kad UAB „Baltic transline“ pasiūlius krovinio gabenimą, atsakovė paklausė, ar galima krauti į boxą. UAB „Baltic transline“ sutiko. Kitam analogiškam kroviniui atsakovei pasiūlius tentą, UAB „Baltic transline“ taip pat sutiko. Taigi, nors ginčo krovinio gabenimą buvo sutarta vykdyti box tipo puspriekabėje, tai lėmė atsitiktinumas (pačios atsakovės atsitiktinis pasiūlymas šios puspriekabės, kurią tuo metu turėjo), o ne trečiojo asmens UAB „Baltic transline“ nurodymas. Todėl aplinkybė, kad dalį maršruto krovinys buvo gabentas tente, negali būti laikomas UAB „Baltic transline“ ir atsakovės vežimo sutarties pažeidimu.

42. Apeliantas taip pat teigia, kad krovinio sugadinimą (užšalimą) lėmė tai, kad dėl atsakovės veiksmų krovinys pristatymo vietą pasiekė pavėluotai (turėjo pasiekti penktadienį, o krovinys buvo iškrautas pirmadienį) t.y. po kelių dienų nei sutarta, todėl sušalo. Kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.

43. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas, specialių žinių atliekant žalos administravimą ir vertinimą turintis D. G., nurodė, kad aplinkybė, jog krovinys buvo perkrautas į kitą transporto priemonę, esant kelių dienų vėlavimui, neturėjo jokios įtakos krovinio sušalimui, kadangi vien gabenimas tentinėje puspriekabėje, kuri apsaugo tik nuo saulės ir vėjo, esant 0 temperatūrai, tolygus krovinio buvimui lauke. Pažymėjo, kad ginčo krovinys (energetiniai gėrimai) turėjo būti laikomi ir gabenami, kambario temperatūroje (nuo +5 iki +25 laipsnių šilumos). Taigi, kaip pagrįstai pažymėta skundžiame sprendime, energetinių gėrimų perkrovimas šiuo atveju nesusijęs priežastiniu ryšiui su krovinio sugadinimu (žala).

44. Be to, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį atsakovė, byloje pateiktoje UAB „Smart Claims“ ataskaitoje esanti temperatūros išklotinė patvirtina, kad neigiama oro temperatūra buvo viso vežimo metu. Tiek nakties, tiek dienos metu temperatūra visuomet buvo žemiau 0 C, išskyrus trumpą laiką 2021 m. vasario 3 d., t. y. trečiadienį, kai dienos metu oro temperatūra buvo pakilusi iki +1C. Kitomis dienomis temperatūra buvo nuo -2C iki -5C, naktimis – nuo -4C iki -12C. Naktį į 2021 m. vasario 5 d., t. y. penktadienį, kai buvo numatytas pristatymas, oro temperatūra buvo nukritusi iki -12C, kas patvirtina, kad vėlavimas pristatyti krovinį neturėjo reikšmės, krovinys vis tiek būtų laikomas transporto priemonėje, esant neigiamai oro temperatūrai. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad ne nežymus vėlavimas pristatyti krovinį lėmė jo (krovinio) sugadinimą, o tai, kad kroviniui gabenti buvo pasirinkta netinkama transporto priemonė, neapsauganti nuo aplinkos poveikio (nagrinėjamu atveju – šalčio).

45. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas apeliaciniame skunde neginčija, jog temperatūros režimas ginčo krovinio vežimui buvo reikalingas, bet jis kaip specialioji vežimo sąlyga atsakovei nebuvo nurodytas. Tokios informacijos nebuvo nei skelbime dėl transporto priemonės paieškos, nei byloje pateiktame vadybininkų susirašinėjime, nei vežimo sutartyje ar CMR važtaraštyje.

46. Pažymėtina, kad CMR 11 straipsnyje nurodyta, jog iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti (1 dalis).Vežėjas neprivalo tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiškumo. Siuntėjas atsako vežėjui už visus nuostolius, atsiradusius dėl to, kad šių dokumentų ir duomenų nebuvo arba jie buvo pateikti ne visi arba netikslūs, išskyrus atvejus, kai kaltas pats vežėjas (2 dalis). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje nesant duomenų, kad trečiasis asmuo UAB „Baltic Transline“ būtų nustatęs ir/ar įpareigojęs atsakovę vežimo metu užtikrinti, kad krovinys būtų gabenamas palaikant tam tikrą temperatūrą, pats prisiėmė riziką dėl krovinio gabenimo neapsaugant nuo neigiamos temperatūros, ir atitinkamai, dėl krovinio sugadinimo.

47. Remiantis aukščiau nurodytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus ir pagrįstai atsakovės atžvilgiu taikė CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalį, atleidžiant ją nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą.

Dėl senaties termino

48. Apeliantas nurodo, kad teismas, atmesdamas ieškinį dėl praleisto ieškinio senaties termino netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančius teisės aktus ir nukrypo nuo šiuo klausimu suformuluotos teismų praktikos. Nurodė, kad pagal CMR konvencijos 39 straipsnio 4 dalį CMR konvencijos 32 straipsnio nuostatos taip pat taikomos ieškiniams, kuriuos vežėjai pateikia vieni kitiems, tačiau tokiu atveju senaties terminas prasideda arba nuo tos dienos, kai buvo paskelbtas galutinis teismo sprendimas, kuriuo nustatoma būtina sumokėti kompensacinė suma, kaip nurodyta šioje Konvencijoje, arba, jeigu tokio sprendimo nėra, – nuo faktinio atlygio mokėjimo dienos. Pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos kontekste tokia faktinio atlygio diena – draudimo išmokos išmokėjimas 2021 m. gegužės 24 d., tarpusavio užskaitymo aktas tarp UAB „Baltic transline“ ir AB „Coca-Cola HBC Lietuva“ sudarytas 2021 m. gegužės 19 d. Ieškinys gautas teisme 2022 m. gegužės 19 d., t.y. nepraleidus ieškinio senaties termino.

49. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo prašymą ieškinio senaties terminą skaičiuoti pagal CMR konvencijos 39 straipsnio 4 dalį ir senaties terminą skaičiavo pagal CMR 32 straipsnio nuostatas bei nustatė, kad ieškovas praleido vienerių metų terminą nuo krovinio pristatymo dienos pareikšti ieškinį teisme. Teismo vertinimu nebuvo pagrindo vadovautis CMR konvencijos 39 straipsnio 4 dalies nuostatomis, skaičiuojant ieškinio senaties terminą, kadangi, toks senaties termino skaičiavimas taikomas, kai reikalavimai pareikšti pačių vežėjų vieni kitiems, o nagrinėjamu atveju ieškovas nėra vežėjas, o veikia kaip jo teisių perėmėjas. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.

50. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dėl to, jog subrogacija yra įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje, t. y. subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis, ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Tai reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2017).

51. Taigi, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką civilinę atsakomybę apdraudusiam vežėjui, perima šią reikalavimo teisę į žalą padariusį vežėją ir šią reikalavimo teisę įgyvendina per terminus, skaičiuojamus vadovaujantis CMR konvencijos nuostatomis. Nagrinėjamu atveju ekspeditoriaus (draudėjos) atsakomybės draudikas ieškovas, išmokėjęs naudos gavėjui (siuntėjui) draudimo išmoką už padarytą žalą praradus krovinį, nukreipė subrogacinį reikalavimą į susitariančiąją vežėją (atsakovę). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią susitariančiuosius vežėjus tarpusavio vidiniuose santykiuose dėl vežime padarytos žalos praradus krovinį atlyginimo regreso tvarka.

52. Nagrinėjamu atveju, taikytina ir CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostata, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, o tai reiškia, kad turi būti taikomos ir specialiosios CMR konvencijos normos. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad nagrinėjamos bylos atveju draudikui (ieškovui), įgijusiam subrogacinio reikalavimo teisę, privalomi tie ieškinio senaties terminai bei jų skaičiavimo tvarka, kurie būtų taikomi ir jo draudėjo (UAB „Baltic transline“) reikalavimui atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo argumentas, kad nagrinėjamu atveju skaičiuojant senaties terminą negalima taikyti CMR 39 straipsnio 4 dalies, kadangi ieškovas veikia kaip vežėjo teisių perėmėjas, o ne vežėjas, atmestini kaip nepagrįsti.

53. Pažymėtina, kad atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat nesutinka su senaties termino skaičiavimu pagal CMR konvencijos 39 straipsnio 4 dalį, pagal kurią CMR 32 straipsnio nuostatos taip pat taikomos ieškiniams, kuriuos vežėjai pateikia vieni kitiems, tačiau senaties terminas prasideda arba nuo tos dienos, kai buvo paskelbtas galutinis teismo sprendimas, kuriuo nustatoma būtina sumokėti kompensacinė suma, kaip nurodyta šioje konvencijoje, arba, jeigu tokio sprendimo nėra, – nuo faktinio atlygio mokėjimo dienos. Atsakovė pažymi, kad ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimui pagal CMR Konvencijos 39 str. 4 d. svarbu tai, kad CMR Konvencijos 39 str. yra vienas iš Konvencijos VI skyriaus „Nuostatos, susijusios su vežimais, kuriuos paeiliui vykdo keli vežėjai“ straipsnių (34-40 straipsniai). Šiame Konvencijos skyriuje reglamentuojami specialūs vežimo santykiai, kurių būtina prielaida - vienos, arba vienintelės, vieningos, visus vežėjus apjungiančios vežimo sutarties buvimas. Todėl CMR Konvencijos 39 str. 4 d. taikymui būtina konstatuoti vienos visus vežėjus jungiančios sutarties faktą, o ne kelias paeiliui einančias vežimo sutartis, kuriose vienas vežėjas tampa kito vežėjo užsakovu, tačiau nėra skiriamojo požymio – vienos visus vežėjus jungiančios sutarties. Teisėjų kolegija su šiais atsakovės argumentais nesutinka.

54. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CMR konvencijos 34 straipsnyje įtvirtintą sąvoką „vienintelė sutartis“ reikia aiškinti klientą ir vežėją (vežėjus) siejančios sutarties kontekste, kaip apibūdinančią atvejus, kai sutartį su vežėju sudaręs asmuo (vežimo paslaugos užsakovas) su vežėju dėl krovinio gabenimo per visą maršrutą (nuo taško A iki taško Ž) sudaro vieną sutartį, neapimančią situacijų, kai vežimo paslaugos užsakovas dėl krovinio gabenimo skirtingomis to paties maršruto (nuo taško A iki taško Ž) atkarpomis sudaro skirtingas sutartis (pvz., nuo taško A iki taško K ir nuo taško K iki taško Ž). Vienintelė sutartis Konvencijos 34 straipsnio prasme – tai sutartis, apimanti visus vežimo etapus. CMR konvencijos 34 straipsnis nebus taikomas tais atvejais, kai prekių siuntėjas pats sudarė sutartis su daugiau nei vienu vežėju dėl tęstinio vežimo, nes jis nebus vežamas vadovaujantis viena vežimo sutartimi (Messent, A.; Glass, D. CMR: Contracts for the International Carriage of Goods by Road. Fourth Edition. Cornwall: Informa Law, 2018, p. 346). Tai, kaip klientui įvykdyti visą krovinio vežimą įsipareigoję asmenys organizuoja savo tarpusavio teisinius santykius tam, kad pasiektų vežimo sutartyje aptartą rezultatą, yra jų pačių sutartinių teisinių santykių, kurių dalyvis klientas nėra, klausimas. Taigi vėlesni vežėjų tarpusavio susitarimai neturi teisinės reikšmės kvalifikuojant teisinius santykius pagal „vienintelės sutarties“ kriterijų. Šiuo atveju sutarties sudarymui nėra reikalaujamas kliento ir paeiliui vežimą vykdančių vežėjų žinojimas vienas apie kitą – vien tai, kad kitas vežėjas priima tas pačias prekes ir važtaraštį, ex lege (pagal teisę; pagal įstatymą) sukuria ryšį tarp siuntėjo ir paskesnių vežėjų remiantis CMR konvencijos 34 straipsniu. Taigi CMR konvencijos 34 straipsnio formuluotė „antrasis ir kiekvienas kitas vežėjas, perimdamas krovinį ir važtaraštį, tampa sutarties dalyviu tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos važtaraštyje“ reglamentuoja vieną iš tolimesnių vežėjų prisijungimo prie tarp krovinio vežimo užsakovo ir šį pervežimą įsipareigojusio įvykdyti asmens (asmenų) sutartinių teisinių santykių būdų, kai prisijungiantis asmuo gauna važtaraštį bei perima krovinį. Tokiu atveju tolimesnis vežėjas, priimdamas krovinį bei važtaraštį, išreiškia valią dalyvauti sutartiniuose santykiuose, priima sutarties sąlygas, taigi, atlikus atitinkamus veiksmus, vėlesnio vežėjo prisijungimas prie sutarties įvyksta ex lege (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis, priimta 2020 m. kovo 16 d. civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020).

55. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, kolegija pažymi, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog CMR konvencijos 39 str. 4 d. taikymui būtina konstatuoti vienos visus vežėjus jungiančios sutarties faktą. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, jeigu asmuo sudaro sutartį kroviniui pervežti į paskirties vietą, bet veža ne pats, kaip nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo UAB „Baltic transline“ (kurio reikalavimo teises perėmė ieškovas), o paveda tai daryti trečiajam asmeniui, kaip nagrinėjamu atveju atsakovei UAB „European Trade & Transport“, jis vis tiek yra vežėjas CMR konvencijos prasme, o kiekvienas prisijungiantis vežėjas tampa šios sutarties dalyviu, ir sutarties sudarymui nėra reikalaujamas kliento ir paeiliui vežimą vykdančių vežėjų žinojimas vienas apie kitą – vien tai, kad kitas vežėjas priima tas pačias prekes ir važtaraštį, ex lege (pagal teisę; pagal įstatymą) sukuria ryšį tarp siuntėjo ir paskesnių vežėjų remiantis CMR Konvencijos 34 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020, žr., pvz., 34, 36 pastraipas). Nagrinėjamu atveju nors ir buvo sudarytos kelios sutartys, tačiau šiuo atveju visos jos buvo sudarytos vienos pagrindinės sutarties rėmuose, visi vėliau pasitelkti vežėjai tam tikromis dalimis iš esmės vykdė pagrindinę sutartį, prie jos prisijungdami. Dėl išvardintų priežasčių ieškinio senaties termino skaičiavimui nagrinėjamu atveju galėjo būti taikomos CMR Konvencijos 39 straipsnio 4 dalies nuostatos.

56. Nagrinėjamoje byloje draudimo išmoka buvo išmokėta 2021 m. gegužės 27 d., o tarpusavio užskaitymo aktas tarp UAB „Baltic transline“ ir AB „Coca-Cola HBC Lietuva“ sudarytas 2021 m. gegužės 19 d. Tuo tarpu ieškinys teisme gautas 2022 m. gegužės 19 d., t. y. nepraleidus ieškinio senaties termino.

57. Kita vertus, nagrinėjamu atveju tai neturi esminės reikšmės, kadangi pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai atmetė ieškinį dėl to, kad atsakovė paneigė CMR Konvencijos 17 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją ir įrodė atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. esminė ieškinio atmetimo priežastis yra ne praleistas ieškinio senaties terminas, o apskritai pagrindo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę nebuvimas, atleidimas nuo jos.

Dėl bylos procesinės baigties

58. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-98-687/2015; 2011 m. birželio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011 ir kt.).

59. Kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą ir nurodė pakankamus argumentus, materialinės ir procesinės teisės normos (išskyrus paminėtą aspektą dėl ieškinio senaties) pritaikytos tinkamai, nebuvo nukrypta nuo teismų praktikos, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

60. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

61. Atsakovė UAB „European Trade & Transport“ pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 605 Eur dydžio išlaidas. Trečiasis asmuo Dzi General Insurance JSC taip pat pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 300 Eur dydžio išlaidas. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikus nepakeistą, atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „European Trade & Transport“, j.a.k. 302680256, iš ieškovo ERGO Insurance SE, j.a.k. 10017013, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, j.a.k. 302912288, 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui Dzi General Insurance JSC, j.a.k. (UIC) 121718407, iš ieškovo ERGO Insurance SE, 10017013, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, j.a.k. 302912288, 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Margarita StambrauskaitėEglė SurgailienėRūta Veniulytė-Jankūnienė