Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis S. Š. (toliau – ir S. Š.) tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Duodamas parodymus teisme po visų liudytojų apklausos, kaltinamasis nurodė, kad įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) pirmą kartą pradėjo dirbti 2011 metais produkcijos pardavimo vadybininku. Įmonėje tuo metu jau dirbo keli pardavimo vadybininkai. Jo atsakomybė buvo metalinių štampuotų detalių bei baldinių komponentų pardavimas Lietuvos bei užsienio klientams. Po nepilnų metų, esamai komercijos direktorei R. G. išėjus dekretinių atostogų, jis buvo paskirtas į komercijos direktoriaus pareigas. UAB (duomenys neskelbtini) komercijos direktoriumi dirbo iki 2014 m. vidurio, kai savo noru išėjo iš įmonės. Antrą kartą UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti 2016 metais. S. Š. kreipėsi į R. G., kuri tuo metu jau buvo UAB (duomenys neskelbtini) vykdomoji direktorė, dėl galimybės dirbti ir po pokalbio su ja buvo priimtas į darbą. Tuo metu komercijos direktoriumi dirbo kitas asmuo, o kaltinamajam buvo pasiūlyta dirbti plėtros direktoriaus pareigose. 2016 m. vasario 8 d. jis pasirašė standartinę darbo sutartį ir pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) plėtros direktoriaus pareigose. S. Š. teigimu, jis su vykdomąja direktore žodžiu aptarė jo būsimo darbo pobūdį, bet be darbo sutarties, jis nebuvo supažindintas su jokiu kitu rašytiniu dokumentu, apibrėžiančiu jo darbą. Komercijos ir plėtros direktorių pareigos, nors ir buvo susijusios su komercine įmonės veiklos puse, bet iš esmės kardinaliai skyrėsi. Komercijos skyriaus vadovas organizavo pardavimus ir pirkimus kasdieninėje plotmėje, o plėtros direktoriaus užduotis buvo stengtis užmegzti ilgalaikius kontaktus su potencialiais strateginiais klientais, galinčiais ateityje nuolatos pirkti UAB (duomenys neskelbtini) produkciją už apie 1 milijoną eurų per metus.

Tęsdamas parodymus kaltinamasis nurodė, kad konfidencialumo sutartis jam buvo pateikta tikriausiai 2016 m. vasario mėnesį, tik pradėjus dirbti. Vien tik užmetęs akį į kelis punktus, jis pasakė, kad tokios sutarties redakcijos nepasirašys. Vėliau R. G. asmeniškai išsakė savo pastabas, į kurias turėjo būti atkreiptas dėmesys. S. Š. teigimu, jis neanalizavo visos sutarties papunkčiui, o kurie konfidencialumo sutarties punktai jam sukėlė abejones, jau po tiek metų tikrai neprisimena. Visa ši istorija vyko 2016 m. vasario mėnesį, tad kategoriškai prieštaravo dėl bandymo konfidencialumo sutarties nepasirašymo faktą sieti su UAB (duomenys neskelbtini) įsteigimu. Neva tai ir buvo konfidencialumo sutarties nepasirašymo priežastis. UAB (duomenys neskelbtini) buvo įkurta 2017 metų pradžioje, t. y . vieneri metai nuo to momento, kai jis pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) vadovybė žinojo nuo pat jo įdarbinimo pradžios, kad jis nepasirašęs konfidencialumo sutarties, bet leido dirbti ir iki pat jo atleidimo 2017 metų lapkričio mėnesį, ir prie konfidencialumo sutarties klausimo daugiau nebegrįžo.

2017 metų pradžioje matydami statybų sektoriuje poreikį įvairiems - stiklo, metalo ar medžio turėklams bei laiptams, ryžosi kartu su G. N. ir H. P. įsteigti įmonę, kuri galėtų pasiūlyti klientams organizuoti smulkių projektų efektyvią gamybą. UAB (duomenys neskelbtini) veiklos pobūdis buvo užsienio bei Lietuvos statybų sektoriaus smulkių užsakymų pardavimas. Tai buvo perspektyvi rinkos niša, kuri nedomino stambiųjų rinkos žaidėjų. Stambios įmonės, tame tarpe ir UAB (duomenys neskelbtini), stengdavosi vengti tokių gaminių užsakymų, nes tiek gamybos proceso organizavimas, tiek kokybiniai kriterijai skirdavosi nuo kasdieną vykdomų projektų, tad pelningai įvykdyti tokius užsakymus buvo iššūkis. Kadangi tiek kaltinamasis, tiek G. N. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), iš karto buvo susitarta, kad dėl laiko stokos, kasdieninę įmonės veiklą organizuos H.. Pasak kaltinamojo, nuo pat įmonės įkūrimo pradžios jis ir laikėsi šios nuostatos. Nesikišo į kasdieninės veikos organizavimą, o tik periodiniuose susitikimuose su kolegomis patardavo, kaip geriausia spręsti iškylančius iššūkius ir toliau planuoti įmonės veiklą. UAB (duomenys neskelbtini) akcijos buvo padalintos lygiomis dalimis ir S. Š. tekusi 34% akcijų paketo dalis buvo jų tarpusavio susitarimas vien tik todėl, kad 100% nesidalina lygiais skaičiais iš 3. Turėdamas 34% įmonės akcijų, kaltinamasis neturėjo jokios išskirtinės įtakos priimant sprendimus ar veiksmus. UAB (duomenys neskelbtini) jis nepasakė apie įsteigtą įmonė, nes neįžvelgė jokio interesų konflikto. S. Š. pilną darbo dieną dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir aktyviai nedalyvavo įkurtos įmonės veikoje. Juolab negalvojo, kad tik įkurta smulki įmonė gali būti traktuojama, kaip konkurentas milijoninius pardavimus generuojančiai įmonei. Net ir po UAB (duomenys neskelbtini) parašyto griežto papeikimo, jie atvirai, nieko neslėpdami, papasakojo su kuo ir kaip dirbo UAB (duomenys neskelbtini), kas buvo jos klientai, kokios pardavimų apimtys. Kaltinamojo teigimu, jis buvo „šventai“ įsitikinęs, kad jie nieko blogo nedarė. Tikėjo, jog atvirai matydami visą informaciją, UAB (duomenys neskelbtini) vadovybė pamatys, kad UAB (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo ir negalėjo būti konkurentas UAB (duomenys neskelbtini). Po jo atleidimo iš UAB (duomenys neskelbtini), nenorėdamas daugiau eskaluoti susidariusios situacijos, S. Š. atsisakė UAB (duomenys neskelbtini) akcijų ir tolimesnėje jos veikloje nebedalyvavo.

„4 Taip“ taisyklė: tai įmonės sugalvota ir apibrėžta sąlygų suma leidžianti atrinkti labiausiai tinkančius užsakymus.

Citata: Ar realus projektas -TAIP;

Ar projektas mūsų (ar įmonė turi pakankamai resursų) - TAIP;

Ar projektas didelis – TAIP daugiau nei 15000 eurų;

Ar projektas tęstinis (kartotinis) - TAIP 15 000 eurų per metus.

(ISO 9001:2008 Klientu aptarnavimo procedūra Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 75) „4 Taip“ taisyklė (5 t., b. l. 79).

Kaltinamojo teigimu, M. G. duodamas parodymus teismui (2022 m. gruodžio 14 d. teisiamojo posėdžio garso įrašas 1:42:56) taktiškai nutylėjo pagrindinę aplinkybę: UAB (duomenys neskelbtini) įdiegta ir pastoviai audituojama ISO 9001 sistema susideda iš visą įmonės veiklą detaliai apibūdinančių procedūrų, kurios UAB (duomenys neskelbtini) galiojančiose vidaus tvarkos taisyklėse yra apibūdinamos kaip privalomos. Citata „Vidaus tvarkos taisyklės punktas Nr. 5 Darbuotojai turi pareigą vadovautis darbo tvarkos taisyklėmis, saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instrukcijomis, personalo politika, ISO procedūromis, konfidencialumo sutartimi bei materialinės atsakomybės sutartimi“. Visi UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai turėjo pareigą vadovautis ISO procedūros ir tame tarpe jose esančia „4 Taip” taisykle, o ne kaip M. G., jo žmona R. G. ar V. B. teismo posėdžio metu tvirtino, kad vadovaujasi ja pasirinktinai - neva kaip rekomendacija. Jokio UAB (duomenys neskelbtini) dokumento, patvirtinančio „4 Taip“ rekomendacinį naudojimą, nebuvo, ir net atvirkščiai - UAB (duomenys neskelbtini) vykdomosios direktorės R. G. 2016 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 7 (1 t.., b. l. 72, priedas Nr. 6) papildomai patvirtinta prievolė laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir tuo pačiu jose esančių ISO procedūrų su „4 Taip“ taisykle, kaip neatskiriama to dalimi - citata: „Įsakau nuo 2016 m. gegužės 1 d. laikytis darbo tvarkos taisyklių (pridedama) pasirašyta vykdomoji direktorė R. G.“.

Kaltinamasis S. Š., tęsdamas parodymus, teisiamojo posėdžio metu pasisakė ir apie kelis ieškovų pateiktus ieškinio priedus. Visų pirma, apie (duomenys neskelbtini) AS atvejį. Byloje yra pateikta elektroninio laiško kopija (1 t., b. l. 107-113, priedas Nr. 16) apie tai, jog kaltinamasis perdavė (duomenys neskelbtini) pasiūlymą UAB (duomenys neskelbtini) (laiškas yra parašytas 2017 m. vasario 17 d., 16:37). Ieškinio Priedas Nr. 17 (1 t., b. l. 114) - Pasiūlymo Nr. (duomenys neskelbtini), data 2017 m. sausio 11 d. Šio pasiūlymo galiojimas yra 30 dienų pasiūlymo suma 1846 eurų. Pasiūlymas buvo nusiųstas į UAB (duomenys neskelbtini), kai jau jo galiojimo terminas buvo pasibaigęs. Jis buvo nebegaliojantis. Šis užsakymas buvo nepriimtas UAB (duomenys neskelbtini). Faktą, jog pasiūlymas UAB (duomenys neskelbtini) buvo atmestas galima įrodyti remiantis paties ieškovo teismui pateiktais duomenimis: ieškovas tvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) perviliodavo klientus pasiūlydama mažesnę kainą už kurią klientas pateikdavo būtent jai užsakymą. Byloje yra duomenys jog UAB (duomenys neskelbtini) šį projektą pardavė 500 eurų brangiau, nei buvo deklaruota UAB (duomenys neskelbtini) kaina pridėtame pasiūlyme. UAB (duomenys neskelbtini) sąskaita 2017.02.28 (4 t., b. l. 116, 120) 2596 eurų +500 eurų =3096 eurų. (duomenys neskelbtini) laiškas policijai, gautas 2021-08-20, citata: „Iš S. gavome pasiūlymą dėl kitos įmonės, kuri vadinasi UAB (duomenys neskelbtini), kuri konkrečiai užsiima tokiais gaminiais. Tad toliau kontaktavome su jais. Kontaktinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) buvo H.. Kaip minėjome ankščiau iš minėtos įmonės užsakėme tik vieną kartą, ir tai likome nelabai patenkinti gaminiais, dėl to bendradarbiavimas nebuvo toliau pratęsiamas“.

Tęsdamas savo pastebėjimus, kaltinamasis paaiškino ir apie „Viber“ susirašinėjimą dėl didelio UAB (duomenys neskelbtini) projekto su – 10 % kaina. Pasak S. Š., jo rašyta žinutė per „Viber“ programėlę buvo tik teorinių pasvarstymų lygio, neįpareigojanti ir netvirtinanti, kad taip būtina daryti. Juolab, kad joks didelis pasiūlymas įmonei UAB (duomenys neskelbtini) ir nebuvo suformuotas nei iš UAB (duomenys neskelbtini), nei iš UAB (duomenys neskelbtini) pusės. Tai galima pagrįsti V. B. teisme duotais parodymais. Pasak kaltinamojo, liudytojas teigė, jog jeigu būdavo atmetami laiptų, turėklų užsakymai, tai (duomenys neskelbtini) programoje suformuotas pasiūlymas būdavo pažymimas atitinkama žyme (2022-12-14 teisiamojo posėdžio garso įrašas 3:14:00), tad, ar priimtas, ar atmestas pasiūlymas, bet kokiu būdu jis anot liudytojo, būdavo patalpinamas į (duomenys neskelbtini) sistemą. S. Š. nuomone, jeigu anot ieškovo atstovo, jis realybėje neva nukreipė didelį UAB (duomenys neskelbtini) paklausimą į UAB (duomenys neskelbtini), kad ši pateiktų 10 % pigesnį nei UAB (duomenys neskelbtini) pasiūlymą, tai kur tie (duomenys neskelbtini) programoje turėję būti UAB (duomenys neskelbtini) pasiūlymai? Kaltinamasis nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) civilinio proceso metu pateikė teismui ir tuo pačiu ieškovui visas pardavimų sąskaitas su ieškovo minimais klientais. Ieškovui buvo absoliučiai paprasta sulyginti pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitas su (duomenys neskelbtini) sistemoje esančiais suformuotais pasiūlymais, bet tikėtina dėl to, kad jokių sutapimų nebuvo rasta, nebuvo pateikti jokie UAB (duomenys neskelbtini) pasiūlymai UAB (duomenys neskelbtini) įmonei, tad tvirtinimai, kad „Viber“ žinutė patvirtina jog buvo suformuotas 10 % mažesnis nei UAB (duomenys neskelbtini) pasiūlymas yra neteisingas. Jokio pasiūlymo realybėje net nebuvo.

Kaltinamojo teigimu, kol jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini), jam nebuvo pateikta susipažinti su jokiu dokumentu, instrukcijomis ar vadovybės išleistu įsakymu, kur tiksliai būtų aprašyta, kas sudaro komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos sąrašą.

Kaltinamasis S. Š., atsakydamas į tikslinamuosius pirmininkaujančiojo klausimus nurodė, kad iniciatorius dėl antrojo įsidarbinimo UAB (duomenys neskelbtini) buvo jis pats, tai yra jis kreipėsi į R. G. ir klausė, ar nereiktų jo paslaugų UAB (duomenys neskelbtini). Buvo vienintelis susitikimas su R., po kurio nuspręsta, kad kaltinamasis ateina dirbti į įmonę, o konkretizavimas buvo vėliau. Ėjo į plėtros direktoriaus pareigas. Pasirašė darbo sutartį ir viskas. Pirmojo susitikimo metu jie daugiau kalbėjo apie didelius darbus ir tie lūkesčiai daugiau buvo išakyti iš UAB (duomenys neskelbtini) pusės, ko jie nori iš S. Š., o jis tuo metu pasakė, ką aš galėtų duoti jiems ir tuo metu buvo apsvarstytas klausimas dėl plėtros direktoriaus pareigybės. Kaltinamojo teigimu, jo vizija buvo tokia, kad jis turėtų pakankamai kompetencijos dirbti su stambiais tiek Lietuvos, tiek užsienio klientais, tokio darbo patirties turėjo 16 metų. Pareigybės pavadinimą sugalvojo pats kaltinamasis, bet patį darbo pobūdį nusprendė kartu su R. G.. Kaltinamasis nežinau, ar įmonė buvo pasiskelbusi, kad ieško tokio vadovo. Finansinė pusė taip pat buvo apkalbėta, bet tai nebuvo pats pagrindinis dalykas tuo metu. Dėl atlyginimo jis tik pasakė savo lūkesčius, kokios algos norėtų ir paprašė 2000 eurų, bet jam pasiūlė „į rankas“ 1400 eurų ir dar dalis atlyginimo buvo pervedama į trečios pakopos pensijų kaupimo fondą. S. Š. sutiko, tuo metu sąlygos jį tenkino, nes neturėjo darbo ir kalbėjo dar su vadovybe, kad nuo jo asmeninių rezultatų, nuo įmonės rezultatų atlyginimas gali keistis.

Tęsdamas atsakymus į tikslinamuosius klausimus, S. Š. nurodė, kad „4 Taip“ taisyklė buvo įvesta anksčiau, tuo metu, kai įmonėje buvo įvesta ISO 9001 standartas. Finansiškai nei jis, nei jo šeimos nariai negavo jokios naudos iš UAB (duomenys neskelbtini), nei atlyginimų, nei dividendu, nieko. Vykdant tą veiklą tikslas buvo, kad įmonė stiprėtų. Ji stiprėjo tuo, kad ji plėtė savo klientų ratą. Be abejo kainavo klientų rato plėtra. Įmonė jeigu dirba pelningai savo uždirbtus pinigus gali investuoti dvejais būdais: arba akcininkai, darbuotojai išsidalina pinigus, arba antras variantas - akcininkai, darbuotojai tų pinigų neliečia ir leidžia toliau įmonei vystytis. Pirmais metais jų tikslas toks ir buvo - neliesti pinigų, kad ateityje įmonėje būtų finansinis pagrindas, alternatyva pajamų šaltiniui. Įmonė siųsdavo užklausas klientams elektroniniu būdu, skambindavo. Vienintelis darbuotojas UAB (duomenys neskelbtini) buvo H. P., kuris gaudavo 800 eurų atlyginimą. Buhalterė buvo samdoma iš šalies ir ji gaudavo 400 eurų atlyginimą, o pats S. Š. jokių pajamų negaudavo. Visi pinigai buvo UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, kuri vėliau buvo areštuota, kol buvo nagrinėjama civilinė byla. S. Š. nuomone, jis buvo lojalus UAB (duomenys neskelbtini) ir didžiulės žalos įmonei nepadarė. Kaltinamasis iki šiol yra įsitikinęs, kad UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo ir nėra konkurentas UAB (duomenys neskelbtini) ir nepadarė jokios žalos.

Kaltinamasis S. Š., atsakydamas į tikslinamuosius prokuroro klausimus, nurodė, kad mano, jog jo pareigos UAB (duomenys neskelbtini) buvo reikšmingos. Informacija, kurią gaudavo pagal savo pareigybes, tiek pirmąjį kartą kai dirbo, tiek antrąjį - buvo panaši, bet atspalvis skyrėsi. Dirbant komercijos vadovu, pagrindinis darbas yra vykdyti kasdieninę įmonės veiklą, t. y. vykdyti pirkimus ir pardavimus. Jo, kaip vadovo, pareiga buvo efektyvūs pirkimai ir pardavimai. Gamybiniai, komerciniai planai, tai yra veiklos tikslas. Plėtros vadovo pareigybė daugiau susijusi su naujų klientų vystymu. Dirbant plėtros direktoriumi kaltinamasis buvo orientuotas į stambias įmones, kurios būtų UAB (duomenys neskelbtini) klientai. Dalis informacijos, kurią jis turėjo, buvo viešai prieinama. Plėtros direktoriaus pareigose konkrečių pirkimų, pardavimų nebuvo. Pavyzdžiui: įmonė „X“, kuri yra sąlyginai Vokietijos koncernas, kurie perka metalinius gaminius, šiai dienai net nežino, kas yra UAB (duomenys neskelbtini), jo pareiga išsiaiškinti apie tą įmonę „X“, daryti „šaltą“ skambutį ir tokiu būdu inicijuoti santykio užmezgimą su ta kompanija ir tokių kompanijų buvo ne viena.

Tęsdamas atsakymus į tikslinamuosius klausimus, S. Š. nurodė, kad įsidarbinant į UAB (duomenys neskelbtini) jis pasirašė tik darbo sutartį, kurią perskaitė. Bendrais bruožais, kas yra konfidenciali informacija, kaltinamasis žino, bet kas konkrečiai tai yra - darbo sutartyje punktais nebuvo paaiškinta. S. Š. nurodė, kad žalą, kuri buvo priteista UAB(duomenys neskelbtini) civilinėse bylose, atlygino. Nekonkuravimo susitarimas tarp kaltinamojo ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo pasirašytas 2013 m., jam išeinant iš įmonės ir jis turėjo aiškų galiojimo terminą. Ir tuo metu, kai jis grįžo į UAB, tas susitarimas jau negaliojo. Jo pareigų pareiginių nuostatų nebuvo visai. Tos sutarties, kurios nepasirašė, jis neprisimena ar papunkčiui skaitė, tik atsimena, kad tai buvo stambūs dalykai, kurie jam netiko ir apie tai iš karto informavau R. G.. Pasak kaltinamojo, pagrindinė mintis buvo ta, kad ta sutartis buvo surašyta „liaudiškai“ tariant „į vienus vartus“: bet ką padarius, neadekvati atsakomybė grėsė pasirašius tą sutartį. Kas konkrečiai ten buvo parašyta, jis pasakyti negali, nes tai buvo prieš 7 metus. Iš tos sutarties nesuprato, kas yra komercinė informacija. Konfidencialumo sutartyje nebuvo kalbos apie komercinę paslaptį. S. Š. nuomone, jeigu sutartyje yra numatomos atsakomybės, tai turi būti ir aiškios priežastys, kada tos atsakomybės bus taikomos, tai greičiausiai tas dalykas ir buvo, kad priežastys gauti sankcijas buvo labai abstrakčios, o sankcijos buvo surašytos labai žiaurios.

Tęsdamas parodymus, kaltinamasis pripažino, kad susirašinėjimas per „Viber“ programėlę paimtas iš jo telefono. Kompiuteryje ar vien tik jo laiškai - nežino, bet paimta iš jo darbinio kompiuterio.

Kaltinamasis S. Š., atsakydamas į tikslinamuosius pirmininkaujančiojo klausimus nurodė, kad jo žmona J. Š. UAB (duomenys neskelbtini) direktorė buvo gal tik 2 mėnesius. Jos vaidmuo UAB (duomenys neskelbtini) – buvo bandymas rasti išeitį iš tos situacijos, kad esama direktorė tuo metu išvažiavo į užsienį ir reikėjo paskirti žmogų direktoriaus pareigoms, bet tai nieko nekeičia jų naudai iš įmonės.

H. P. apie UAB (duomenys neskelbtini) nieko nekalbėdavo. Kiek S. Š. žinoma, UAB (duomenys neskelbtini) kaip kompanija, buvo įsteigta daug vėliau.

Kaltinamasis S. Š., atsakydamas į tikslinamuosius nukentėjusio juridinio asmens atstovo G. Blaškevičiaus klausimus, nurodė, kad darbo funkcijų pagrindinis skirtumas - tai pirmoje darbo sutartyje, jis 90 procentų savo darbo laiko skirdavo esamiems klientams ir esamų užsakymų organizavimu, o 10 procentų nauji klientai, jų paieška, o antroje sutartyje atvirkščiai. S. Š. nesutinka su teiginiu, kad tiek pirmu, tiek antru atveju jis buvo atsakingas už darbą su esamais UAB (duomenys neskelbtini) klientais, su užsakymų priėmimu, vykdymu, įgyvendinimu, nes norint su esamu klientu dirbti normaliai, su juo reikia dirbti kas dieną, o ne prisėdant vieną kartą per mėnesį skiriant valandą laiko.

S. Š. taip pat parodė, kad 2016 m. vasario 8 d., kai pasirašė darbo sutartį dėl plėtros direktoriaus pareigų, jis dalyvaudavo įmonės susirinkimuose, kuriuose buvo sprendžiami įvairūs klausimai, tai visas sąrašas klientų jam buvo žinomas. Klientai, su kuriais kaltinamasis bendraudavo, jam buvo žinomi. O potencialių klientų buvo daugiau, tačiau ne vien jis dirbo su jais.

Tęsdamas parodymus, kaltinamasis nurodė, kad susirinkimai kaip ir kiekvienoje įmonėje, jie yra skirtingo pobūdžio, tie, kurie yra skirti potencialių klientų aptarimui - be abejo jie būdavo aptariami. Jeigu liesdavo tuos klientus, su kuriais jis bendravo, tai jis dalyvaudavo pasitarimuose. Tuose pasitarimuose nebuvo tik akis į akį kalbama apie vieną temą. Jeigu dalyvaudavo kiti asmenys, susirinkimuose visi pristatydavo savo temas, nebūdavo taip, kad negirdėtų vienas kito informacijos.

S. Š. pripažino, kad jam dirbant UAB (duomenys neskelbtini, iš jo elektroninio pašto buvo persiųstas UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pasiūlymas. Konkrečiai jam naujų, potencialių klientų pasiūlymų nesiųsdavo, tai ne jo kompetencijai spręsti, juos priimti, ar ne.

S. Š. pripažino, kad pasirašė po komercijos direktoriaus pareiginiais nuostatais. Tokio susitarimo su vadovybe nebuvo, kad laikytis ankstesnių susitarimų ir nuostatų. Dirbdamas pagal antrąją darbo sutartį, t. y. plėtros vadovo pareigose, taip, darbo tvarkos taisyklių laikėsi. Kaltinamasis supranta, kad reikia laikytis konfidencialios informacijos, kuri gali sukelti įmonei grėsmę bei supranta, kad konfidenciali informacija yra ta informacija, kuri gali sukelti įmonei finansines problemas, kuri gali būti ypač vertinga lygiai tokią pat veiklą vykdančioms įmonėms, galbūt kažkokia ypatinga technologinė informacija. Tačiau jei bandoma konkurentu pavadinti UAB (duomenys neskelbtini), tai tikrai taip nėra, nes jo įsitikinimu, UAB (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo konkurentas.

S. Š. taip pat pripažino, kad pasirašė ir 2013 m. gruodžio 30 d. nekonkuravimo susitarimą. Paaiškino, kad minima nekonkuravimo sutartis buvo inicijuojama iš UAB (duomenys neskelbtini) pusės dėl vienos priežasties, kad išėję darbuotojai neviliotu kitų darbuotojų į kitas įmones ir šiuo susitarimu būtent nuo to ir buvo bandoma apsisaugoti. Jo mintis yra ta, kad ta sutartis buvo pasirašyta jam išėjus iš UAB (duomenys neskelbtini) ir sutarties pagrindinė mintis buvo dėl darbuotoju neperviliojimo ir prie tos sutarties niekas niekada nebuvo grįžę, nebuvo informacijos, kad ta sutartis tęsiama, ar kažkas pasikeitė. Kiek pamena, ta sutartis galiojo 1 metus ir 9 mėnesius. Antrą kartą, kai atėjo dirbti į UAB (duomenys neskelbtini), ta sutartis jau nebegaliojo. Neprisimena tikslios datos, bet jis jau buvau pranešęs įmonei, kad savo noru išeina ir gali būti, kad tas susitarimas buvo pasirašytas atbuline data. Jis to dokumento neruošė, jį tik pasirašė.

Nukentėjusio juridinio asmens atstovui G. Blaškevičiui perskaičius komercijos direktoriaus pareiginių nuostatų (1 t., b. l. 58-60) 5.4. punktą, kuriame įvardinta komercijos direktoriaus atsakomybė už savo pareigų sąžiningą ir profesionalų vykdymą, bendrovės paslapčių saugojimą, kaltinamasis S. Š. nurodė, kad jis saugojo paslaptis. Jo manymu, jeigu tai yra įmonės klientai, kurie duoda apčiuopiamą naudą, tada taip - saugoma paslaptis, bet va tie, apie ką kalbama teisme, ta informacija, kuri buvo perduota UAB (duomenys neskelbtini), tai visi iš tų klientų, jie iš po statybinio sektoriaus, nebuvo taip, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) išėjo klientas į UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) prarado priėjimą prie tos įmonės. Visi projektai vykdomi konkurso būdu, šioje vietoje UAB (duomenys neskelbtini) niekas nesumažino galimybės ta informacija naudotis. Tas pats klientas gali pateikti didelį užsakymą, kuris galėjo būti geras UAB (duomenys neskelbtini), bet tas pats klientas gali pateikti mažą užsakymą, kurio UAB (duomenys neskelbtini) atsisako.

Nukentėjusio juridinio asmens atstovui G. Blaškevičiui perskaičius elektroninį laišką apie turėklus (1 t., b. l. 107-113), S. Š. paaiškino, kad vienintelis dalykas ką jis padarė, tai kadangi UAB (duomenys neskelbtini) atsisakė vykdyti tą užsakymą, tas užsakymas buvo perduotas UAB (duomenys neskelbtini), kad pasiūlytų tam klientui, kuriam atsakė UAB (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pirko vieną kartą ir daugiau su UAB (duomenys neskelbtini) nebendravo. Kaltinamasis neatsimena iš kokio asmens gavo informaciją, kad (duomenys neskelbtini) nori daryti užsakymą.

Nukentėjusio juridinio asmens atstovui G. Blaškevičiui perskaičius 2017 m. balandžio 5 d. elektroninius laiškus (1 t., b. l. 111-112), kaltinamasis S. Š. paaiškino, kad jis aktyviai nedalyvavo UAB (duomenys neskelbtini) veikloje. Jeigu jis gerai atsimena, čia tie elektoriniai laiškai išimti iš konteksto apie UAB (duomenys neskelbtini) užsakymus. Šimtu procentu jis negali teigti, kad tai susirašinėjimas apie UAB (duomenys neskelbtini) vykdomus užsakymus, bet kaltinamasis mano, kad taip, nes čia išimta iš konteksto ir nesimato, nei pokalbio pradžios, nei pabaigos.

Nukentėjusio juridinio asmens atstovui G. Blaškevičiui perskaičius 2017 m. balandžio 5 d. elektroninius laiškus (1 t., b. l. 124-125), kaltinamasis S. Š. paaiškino, kad vienintelis loginis paaiškinimas, kodėl susirašinėjime pridėtas UAB (duomenys neskelbtini) elektroninis paštas, tai, kad „Outlook“ turi pasirinkimą „atsakyti visiems“, tai kažkokiu būdu galėjo pasižymėti. Negalėjo pasakyti, ką klientai galvojo, su kuo jie susirašinėja, ar su UAB (duomenys neskelbtini), ar su UAB (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusio juridinio asmens atstovui G. Blaškevičiui perskaičius 2017 m. balandžio 5 d. elektroninius laiškus (1 t., b. l. 107-113), kaltinamasis S. Š. paaiškino, kad specialiai jis tikrai nepridėjo jokio pašto, kuris nesusijęs ir tikrai nieko nemiksavo, dar kartą pasikartojo, kad UAB (duomenys neskelbtini) veikloje jis nedalyvavo. Kaip įrodymas, kad UAB (duomenys neskelbtini) atsisakydavo klientų, gali būti paties UAB (duomenys neskelbtini) atstovo V. B. liudijimas teisme, kai jis parodė, kad visi UAB (duomenys neskelbtini) gauti paklausimai buvo suformuojami programoje (duomenys neskelbtini) ir jeigu UAB (duomenys neskelbtini) nuspręsdavo atsisakyti to projekto, tai tas turėtų būti pažymėta UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) programoje. Sprendimas susirinkimų metu būdavo priimamas bendru sutarimu ir žodžiu, o toliau, kaip jis buvo (duomenys neskelbtini) programoje pažymimas, ar ne čia nebuvo kaltinamojo atsakomybė ir jis negaliu pasakyti, kad tiksliai, ką tiksliai turėjo padaryti ir kaip tai buvo fiziškai daroma, kuriuo momentu uždedama varnelė, kryželis ar dar kažkas. Įmonės vadovybė apie užsakymų priėmimą ar nepriėmimą spręsdavo bendrai, t. y. finansų vadovas, vykdančioji direktorė, komercijos vadovas, technologų vadovas. S. Š. negali pasakyti, kokiu periodiškumu jie susirinkdavo, bet būdavo pasitarimai. Kai spręsdavo klausimą dėl klientų, ar ima, ar ne, jeigu jis dalyvaudavau tuose pasitarimuose, tai savaime suprantama, kad jis ir girdėdavo ką jie sprendžia, galutinis žodis būdavo R. G.. Sprendimai būdavo priimami apie pasiūlymus, apie projektus, tai nebuvo sprendžiama, ar to kliento atsisakyti, ar ne, tai būdavo sprendžiama apie konkretų projektą. Dėl užsakymų, kurie vėliau buvo perduoti UAB (duomenys neskelbtini) greičiausiai, kad taip, buvo perduoti R. G., jeigu susirinkimo metu buvo iškeliamas klausimas dėl tam tikro kliento, ar UAB (duomenys neskelbtini) jį priims į gamybą, ar ne, tai greičiausiai sprendimas turėjo būti vykdomas R. G..

Didžioji dalis šių klientų priklauso Ž. G. agentūrai. Agentavimo sutartis apsprendžia santykius tarp agento ir tarp kompanijos, su kuria dirba agentas, tai neliečia jokių kitų aspektų. S. Š. akcentavo šią sutartį ir šių daugumos klientų priklausomybę šiai agentūrai vien dėl to, kad ieškovų visi argumentai, kad jie sugaišo daug laiko, pinigų dėl šių klientų, o jis nori paaiškinti, kad agentūra juos duoda kam nori, gali ir visai neduoti.

S. Š., tęsdamas atsakymus į tikslinamuosius klausimus, nurodė, kad 2017 m. individualios veiklos kaip fizinis asmuo nebuvo įregistravęs, verslo liudijimo neturėjo. Paskolinių santykių su UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo, jo giminaičiai taip pat ne. Su G. N. UAB (duomenys neskelbtini) klientų kainų tarpusavyje neaptarinėdavo.

Nukentėjusio juridinio asmens atstovui G. Blaškevičiui perskaičius 2023 m. vasario 7 d. G. N. parodymus dėl kainų aptarimo su S. Š., kaltinamasis S. Š. nurėdė, kad atstovas suplakė į vieną vietą du skirtingus laikotarpius. Kaltinamasis paaiškino, kad būdamas plėtros direktoriumi, jis aktyviai kasdieninėje UAB (duomenys neskelbtini) veikloje nedalyvaudavo, nederino kainų, nežinojo technologijų lygio ir t. t. Jis negali G. N. žodžių komentuoti ir kodėl jis taip pasakė. Kainas - taip, S. Š. galėjo girdėti, nes sėdint viename kabinete kaip gali negirdėti. Pagal „4 Taip“ taisyklę užsakymo suma turi būti 15 000 eurų minimaliai. „4 Taip“ taisyklė apsprendžia tiek 1 projekto vertę, tiek projekto sumą per metus.

Kaltinamasis S. Š., atsakydamas į tikslinamuosius pirmininkaujančiojo klausimus, nurodė, kad pirmą kartą, kai dirbo UAB (duomenys neskelbtini), paskutiniu laikotarpiu iki jam išeinant iš darbo, t. y. paskutinius pusę metų, dirbo su G. N.. Tuo metu, kai jis nedirbo UAB (duomenys neskelbtini), laikotarpyje tarp pirmos ir antros sutarties, su G. N. ryšių nepalaikė. Antrą kartą, kai grįžo į įmonę dirbti, jis kaltinamąjį matė darbe, bet, kad ruošėsi ateiti vėl į įmonę, iš anksto G. N. nieko nežinojo, vienintelė apie S. Š. grįžimą žinojo R. G.. Kaltinamojo žmona taip pat žinojo, kad jis planuoja grįžti, ji tuo metu buvo personalo vadove UAB (duomenys neskelbtini).

Liudytoja J. Š. pasinaudojo savo teise neduoti parodymų ir nieko neaiškinti, tačiau patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Iš liudytojos J. Š. 2022 m. kovo 30 d. apklausos protokolo matyti, kad ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2013 metų iki 2017 metų rugpjūčio. Visą laiką dirbo personalo vadove, nors iš pradžių tos pareigos vadinosi - koordinatore. Ji pati ruošdavo įdarbinamų žmonių darbo sutartis. Įdarbinant eilinį darbuotoją dažniausiai įsidarbinimo dieną pasirašoma darbo sutartį, supažindinamas su darbų saugos instrukcijomis ir darbuotojas pasirašo žurnale, kadangi gamybinės patalpos buvo filmuojamos tai darbuotojas pasirašydavo, kad sutinka, jog yra filmuojamas. Jeigu įdarbinamas į vadovaujančias pareigas darbuotojas tai pasirašo tuose pačiuose jos jau išvardintuose dokumentuose, papildomai pasirašo, kad susipažino su pareiginiais nuostatais. Į klausimą kada ir kokie darbuotojai privalėjo pasirašyti konfidencialumo sutartyje atsakė, kada tiksliai atsirado konfidencialumo sutartys neprisimena, bet tokias sutartis paprastai pasirašydavo administracijos darbuotojai, kas susiję su UAB (duomenys neskelbtini) gamyba ir pardavimais. Konfidencialumo sutartys tikrai nebuvo registruojamos jokiame žurnale, tiesiog darbuotojui pasirašius tas sutartis, jos būdavo įdedamos į darbuotojo bylą. Pirmą kartą, kai darbinosi į UAB (duomenys neskelbtini), S. Š., tai ji tuo metu toje įmonėje dar nedirbo. O kai darbinosi antrą kartą, 2016 metais, tai ji ruošė darbo sutartį. Visus nurodymus, susijusius su personalu, jai duodavo R. G.. Darbo pokalbiai vykdavo ir su M. G., bet dažniausiai su R. G., jeigu žmogus darbindavosi į aukštesnes pareigas, nes jeigu sakykim darbinasi technologu, tai jis darbo pokalbį turėjo su ja ir su gamybos vadovu. O jei žmogus darbindavosi į vadovaujančias pareigas tai darbo pokalbį turėdavo su R. G., kartais būdavo du pokalbiai, tai viename iš jų dalyvaudavo ir ji. Dėl konfidencialumo sutarties, tai gali pasakyti, kad ji pati asmeniškai tokių sutarčių nėra ruošusi. Jos buvo iš pradžių paruoštos, gal buvusio personalo vadovo. 2016 metais, kai darbinosi S. Š., ji konfidencialumo sutarties jam ir nedavė pasirašyti, nes tuo metu niekam nebuvo duodamos, nes buvo kažkokios ankstesnės sutartys, kurios paskui buvo keičiamos. Kada tiksliai jos buvo pakeistos ir duodamos pasirašyti darbuotojams neprisimena. Į klausimą ar visi administracijos darbuotojai turėjo pasirašyti konfidencialumo sutartis kai jos buvo paruoštos vėliau, t. y. neįsidarbinimo dieną, atsakė, kad negalinti atsakyti. Tos sutartys buvo kažkokios tipinės, kažkoks šablonas. 2017 metų rugpjūtį ji išėjo iš UAB (duomenys neskelbtini), nes norėjo dirbti sau. Jos įmonė užsiima konditerijos gaminiais ir niekuo nėra susijusi nei su jos vyro S. Š. darbu, nei su mano darbu UAB (duomenys neskelbtini). (9 t., b. l. 4-7)

Liudytoja R. G., atsakydama į pirmininkaujančiojo klausimus, nurodė, kad kaltinamąjį S. Š. pažįsta, du kartus buvo kolegos. S. Š. turėjo dvi darbo sutartis. Jis nebuvo jos tiesioginis viršininkas, nuo jo nebuvo priklausoma, buvo vykdančioji direktorė. S. Š. pirmą kartą buvo komercijos direktorius, antrą kartą plėtros direktorius. S. Š. buvo jos komandoje, priklausė nuo liudytojos.

Liudytoja R. G. duodama paaiškinimus nurodė, kad esminis dalykas yra tai, jog įmonei ji vadovavo nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio, o galimai nusikalstama veika atlikta 2017 m., todėl tai ką ji komentuotų, būtų iš kažkur sužinojusi, tiesiogiai nuo jos šioje vietoje niekas nepriklauso. Ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus liudytoja pamena, labai daug buvo klausiama apie konfidencialumo sutartį ir apie jų turima „4Taip“ taisyklę pardavimų skyriuje. Esminis dalykas, apie ką su tyrėja kalbėjo, tai konfidencialumo suvokimas, kas iš tiesų yra konfidenciali įmonės paslaptis, kurią reikia saugoti darbuotojams. Pakankamai plačiai diskutavo su tyrėja apie tai, kad S. Š. pilnai suvokė, kas yra konfidencialumas ir, kad klientų pavadinimai ir kainodara būtent tai ir yra, kadangi S. Š. turėjo dvi kadencijas ir dirbo aukštu lygiu. G. N. taip pat buvo darbuotojas, užėmė projektų vadovo pareigas ir jie abu kartu dirbdami UAB (duomenys neskelbtini), įkūrė savo įmonę ir be jų žinios, nepasidalinę informacija, į savo įmonę perkėlė klientus. Liudytoja pati matė „Viber“ programėlėje susirašinėjimą apie mažesnių kainų siūlymą. Klientai buvo vagiami darbo vietoje, dar jiems dirbant UAB (duomenys neskelbtini).

Liudytoja R. G., atsakydama į pirmininkaujančiojo klausimus, nurodė, kad konfidencialumo sutartis yra visiems galiojanti ir yra aiškiai apibrėžta, kas yra laikoma konfidencialia paslaptimi ir ko turi darbuotojai laikytis. Liudytoja sutartį buvo pasirašiusi, ją taip pat pasirašė generalinis direktorius M. G.. S. Š. sutartį atsisakė pasirašyti, bet jeigu atsisakė sutartį pasirašyti, tai reiškiasi, kad susipažino su turiniu. Ji neatsimena, kuriuo metu jie apie sutartį kalbėjo, bet turi tokį pavyzdį: žmonės įeidami į prekybos centrą „Maxima“ ant durų irgi nematome užrašo, kad vogti negalime, bet neina ir nevagia, tai man čia yra apie tą patį. Mano, tokias pareigas einant net be papildomų sutarčių savaime turi būti aišku tokie dalykai. Kieno iniciatyva ir kieno naudai sudaromos sutartys, tai teisinę esmę, mano, teisininkai galėtų geriau paaiškinti, bet liudytojos suvokimu, tai yra abiejų šalių susitarimas ir abiejų šalių tam tikrų teisių gynyba. Sutartyse yra numatyti aiškūs susitarimai. Neatsimena kokią priežastį S. Š. nurodė, kodėl nepasirašė sutarties.

Liudytoja R. G., atsakydama į prokuroro klausimus, nurodė, kad teisiamojo posėdžio metu neatsimena, kas yra numatyta konfidencialumo sutartyje, kokie punktai. Ji neturi nuomonės, ar sutartis galiojanti, jeigu vienas iš subjektų nepasirašė jos. Už sutarčių pasirašymą atsakingas personalo vadovas, tuo metu vadovė buvo J. Š.. Neatsimena iš ko sužinojo, kad S. Š. nepasirašė sutarties. Kainų paskaičiavimus matė tą dieną, kai jie buvo atleisti, „Viber“ programėlės susirašinėjime tarp G. N., H. P. ir S. Š., nes telefonai buvo tarnybiniai. UAB (duomenys neskelbtini) inžinieriai paskaičiavo kainą, tą kainą gavo G. N., tada buvo suformuotas pasiūlymas duoti mažesnę kainą ne iš UAB (duomenys neskelbtini), bet iš UAB (duomenys neskelbtini) ir taip pateikti geresnį pasiūlymą klientui. Negalėjo atsakyti, ar tuo metu G. N. ir S. Š. jau dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Atleidimo dieną liudytoja gavo telefoną ir jame buvo „Viber“ programėlėje susirašinėjimas, o kada tas susirašinėjimas buvo, tiksliai pasakyti negalėjo. Nepamena tikslios atleidimo dienos, žino, kad buvo 2017 m. spalio mėnuo. „4 Taip“ rekomendacinio pobūdžio taisyklė pardavėjams, kaip atrinkti klientus. Koks buvo pirmasis “Taip“ ji pasakyti negalėjo, nes mes tą taisyklę dabar jau turi pakeistą, bylos medžiagoje yra įtrauka, kokia tuo metu ji konkrečiai buvo,. Pirmasis „Taip“ šiaip yra apie mokumą ir nemokumą. Šią taisyklę sugalvojo įmones vadovybė, visa komanda. Liudytoja mano, kad S. Š. prisidėjo prie taisyklės kūrimo. Taisyklė buvo rekomendacinio pobūdžio. Kolektyvas apie šią taisyklę žinojo, nes nuolatos apie tai buvo kalbama, ši taisyklė nuolatos egzistavo, ji buvo darbo proceso dalis.

Liudytoja R. G., atsakydama į nukentėjusiojo juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovo adv. G. Blaškevičiaus klausimus, nurodė, jog pasitaikydavo, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai dirbdavo neatsižvelgiant į „4 Taip“ taisyklę. 2017m., 2018 m. tokie atvejai neišvengiamai galėjo pasitaikyti, kad buvo nesilaikoma „4 Taip „taisyklės.

Liudytoja R. G., atsakydama į kaltinamojo gynėjo A. Damušio klausimus, nurodė, kad 2017 m. jos pareigybė buvo vykdantysis direktorius. S. Š. jai buvo pavaldus. Liudytoja neatsimena kada sužinojo, kad S. Š. nepasirašęs sutarties. S. Š. leido dirbti, nes buvo dirbęs anksčiau ir buvo pasitikėjimas. Negali atsiminti, ar 2017 m. buvo pasirašiusi įsakymą, kurio pagrindu būtų nustatytos minimalios priimtinų užsakymų vertės. Liudytoja taip pat neatsimena, ar buvo pasirašiusi panašius dokumentus dėl minimalios priimtinų užsakymų vertės, nes pasirašo labai daug dokumentų. „ISO 90012008“ sistema įdiegta buvo anksčiau nei 2017 m., neatsimena kuriais metais. Šia sistema vadovavosi. Liudytojai nėra žinoma, kad „4 Taip“ taisyklė yra šios procedūros sudėtine dalis. „4 Taip“ taisyklė yra įmonės strateginės politikos dalis, kokius klientus ima, kaip juos ima. Įmonėje apibrėžtas konfidencialios informacijos sąrašas yra vidaus tvarkos taisyklėse, konfidencialumo sutartyje yra šiek tiek ir darbo sutartyje. Ar įmonėje buvo atskirta, kas yra konfidenciali informacija ir kas yra komercinė paslaptis, konkrečiai atsakyti negalėjo, kadangi tai buvo 2017 m. ir jie kaip įmonė einame į priekį ir tai kinta. Ar 2017 m. buvo įmonėje patvirtintas komercinių paslapčių sąrašas, vėl gi konkrečiai negalėjo atsakyti kokia tai dienai buvo situacija, nes praėję jau 5 metai. Kokiems subjektams buvo pateikta mažesnė kaina, galima pamatyti „Viber“ susirašinėjime, jis yra byloje ir ten tiksliai viskas pateikta. Kokiems klientams buvo siųsta pasakyti negalėjo, reikia žiūrėti medžiagą. UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini), matyt buvo UAB (duomenys neskelbtini) klientai, kadangi buvo išrašomos debitorinės sąskaitos. UAB (duomenys neskelbtini) turėjo klientų duomenų bazę (serveris). Serveris ir programa (duomenys neskelbtini) yra skirtingi dalykai. Prie duomenų bazės prieigą kas turėjo, tiksliai negalėjo pasakyti, nes praėjo daug laiko. Bet kas iš gatvės prie klientų duomenų bazės neprisijungs. Sistema nėra vieša, liudytoja pati prisijungia suvesdama savo prisijungimo vardą ir slaptažodį, bet kaip buvo 2017 m., ji negali prisiminti, nes jų serveris keitėsi pakankamai nemažai kartų ir patį prisijungimą prie serverio keitė. Sistema kažkokia 2017 metais buvo. Nuo kada įdiegta (duomenys neskelbtini) sistema - nepamena, bet 2017 metais ji buvo. (duomenys neskelbtini) yra gamybos valdymo sistema, kuri turi ir papildomą priedą pardavimų valdymo, ten guli visas klientų krepšelis ir nuo jų prasideda visi užsakymai. Prieigą prie šios sistemos turėjo ne visi darbuotojai, bet S. Š. turėjo. Kokiu būdu prie sistemos buvo galima prisijungti, nepamena. Nepamena, ar prisijungimai buvo individualus kiekvienam darbuotojui. Konkrečiai komercinę paslaptį S. Š. atskleidė „Viber“ susirašinėjime. Visų pirma, buvo važiuota į komandiruotę už UAB (duomenys neskelbtini) pinigus, skambinta ir dirbta su tuo klientu už UAB (duomenys neskelbtini) pinigus, kainas skaičiavo inžinieriai už UAB (duomenys neskelbtini) pinigus ir tai buvo ne trumpas laikas, kai tie klientai buvo imami už UAB (duomenys neskelbtini) pinigus ir tada atėjus dienai „x“, kai buvo įkurta įmonė, pradėjo daryti taip, kad inžinieriai kainą paskaičiavo UAB (duomenys neskelbtini), projektų vadovas kuris dirba UAB (duomenys neskelbtini) pasidalina su kitos įmonės, kurioje jis akcininkas ir nusprendžia pateikti geresnį pasiūlymą, kad gautų užsakymą ne UAB (duomenys neskelbtini), kuris tiek laiko investavo pinigus į klientą, o kita įmonė, kuri nedariusi jokių investicijų, tiesiog pasiima klientą. UAB (duomenys neskelbtini) toliau gamina individualaus užsakymo gaminius, tiek metalinius laiptus, tiek turėklus. Turėklai visada būna individualūs, nes skiriasi pastatai. „4 Taip“ taisyklė yra rekomendacinio pobūdžio, į kurią rėmėsi atsirinkdami klientą. Atsirinkti klientus yra vienas etapas. Kai jau yra užsakymas įmonei - jau yra kitas etapas ir kai įmonei trūksta užsakymų, kai gamykla yra neapkrauta, įmonė ima tą užsakymą kuris ateina, nes trūksta žmonėms darbo.

Liudytoja R. G., atsakydama į tikslinamuosius kaltinamojo S. Š. klausimus, nurodė, kad detaliai neatsimena iš „Viber“ susirašinėjimo, ar ten buvo pasiūlymas, ar konkretus veiksmas. UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai privalo vadovautis vidaus tvarkos taisyklėmis.

Liudytoja R. G., atsakydama į tikslinamuosius prokuroro klausimus, paaiškino, jog visi darbuotojai turėjo prisijungimus prie serverio, nes serveris yra ta vieta, kur saugoma absoliučiai visa įmonės informacija. Liudytoja neatsimena, kokiu būdu darbuotojai identifikuodavosi jungdamiesi prie serverio, bet dirbti neprisijungus prie serverio yra neįmanoma ir ji niekur neteigė, kad S. Š. neturėjo prisijungimo. Kas 2017 m. duodavo prisijungimus tikrai neatsimena, dabar tą daro administracijos vadovė.

Liudytoja R. G., atsakydama į tikslinamuosius nukentėjusiojo juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovo adv. G. Blaškevičiaus klausimus, parodė, kad S. Š. buvo jos komandoje ir prisidėdavo prie planų kūrimo. Su S. Š. tardavosi dėl bendravimo su klientais, užsakymų su klientais derinimo klausimais, komercinių pasiūlymų klientams teikimo klausimais, klientų priežiūros. Liudytoja nurodė, kad S. Š. suvokė ir suprato, kad klientų sąrašas yra saugoma įmonės informacija (komercinė paslaptis). S. Š. suvokė ir suprato, kad savikainos struktūra yra komercinė paslaptis. S. Š. taip pat suprato, kad įmonės pelno marža yra komercinė paslaptis. Prie serverio gali prisijungti visi, o prie (duomenys neskelbtini) sistemos, kurioje saugoma komercinė paslaptis, tokia kaip prekių savikainos struktūra, pelno maržos arba kainos, už kurią realizuojama produkcija, galėjo prisijungti ne visi. Prie serverio, kuriame laikoma komercinė paslaptis, prisijungti galėjo ne visi. Tuo metu kai S. Š. atsisakė pasirašyti konfidencialumo sutartį, personalo vadovė buvo jo sutuoktinė J. Š.. J. Š. buvo atsakinga už vadovybės informavimą apie darbuotojus, kurie pasirašė sutartis, kurie ne. J. Š. taip pat buvo atsakinga už sutarčių saugojimą. G. N. buvo pavaldus S. Š..

Liudytoja R. G., atsakydama į tikslinamuosius kaltinamojo gynėjo adv. A. Damušio klausimus, parodė, kad 2017 m. kas iš UAB (duomenys neskelbtini) pusės pasirašydavo konfidencialumo sutartis, neatsimena. Gali būti, kad ji pasirašydavo konfidencialumo sutartis. Liudytoja turėjo įgaliojimą įvairiems pasirašymams, o ką tiksliai tuo metu turėjo, neatsimena.

Liudytoja R. G., atsakydama į tikslinamuosius pirmininkaujančiojo klausimus, nurodė, kad klientas pasirinkti gali bet kurį pardavėją, bet klientas niekada nesužinotų apie šviežiai įkurtą įmonę, nebent tik tiesiogiai paskambinus. Eksporto klientas niekada nepradės dirbti su jauna įmone, kurios jis nežino ir nepažįsta. Klientas negali surasti naujos įmonės duomenų ir biznis veikia taip, kad ne jų klientai ieško, o jų darbuotojai ieško klientų, kad pas juos ateitų ir nupirktų.

Liudytojas M. G. parodė, kad šiuo metu jis yra einantis UAB (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininko pareigas ir yra pagrindinis įmonių grupės akcininkas. Tuo metu, kai galimai buvo padaryta nusikalstama veika, liudytojas užėmė UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktorius pareigas.

Liudytojas S. Š. pažinojo nuo 2012 m., kai jis buvo priimtas į UAB (duomenys neskelbtini) eiti komercijos direktoriaus pareigas. G. N. pažįsta nuo 2013-2014 metų, kai jis buvo priimtas į pardavėjo arba projektų vadovo pareigas, H. P. tai pat, kai 2017 m. jis buvo priimtas į pardavėjo pareigas, dirbo gal 3-4 mėn. Dėl personalo atrankų (konkursų) taip pat dėl sutarčių pasirašymo, vidaus tvarkos taisyklių, tai tuo klausimu yra aukštus standartus procesams kelianti organizacija ir didelį dėmesį skiria tiek dokumentų įforminimui, tiek politikų pasitvirtinimui ir tą daro nuo savo darbo pradžios įmonei, t. y. nuo 2006 metų. UAB (duomenys neskelbtini) Panevėžyje vadinamas geru universitetu, kuriame galima išmokti visų tų tvarkų. Pagal visas tvarkas darbuotojų priėmimas vyksta pagal tam tikrą skelbimą arba yra standartinės procedūros, kai žmogus ateina, kokius kvalifikacinius reikalavimus turi atitikti, kokius dokumentus turi pasirašyti ir pan. Aukštesnio vadovų lygio žmonės dokumentų turi pasirašyti daugiau dėl to, kad atsakomybė ir pareigos tos, kurias jie užima ir prie paslapčių komercinių, technologinių prieina, tai tų dokumentų susipažinti ir pasirašyti reikia daugiau. Vidurinės grandies administracijos darbuotojus paprastai priima ir dokumentus tvarko personalo vadovas su tiesioginiu vadovu. Jeigu yra priiminėjami pardavėjai, tai personalo atrankoje dalyvauja vadovas su komercijos direktoriumi. Jeigu yra priimamas direktoriaus lygio asmuo, priėmimas vyksta su personalo vadovu ir įmonės direktoriumi. Visas paketas, kas yra pasirašoma, tai: darbo sutartis, išvardinant visą pažangiausią praktiką, vidaus tvarkos taisyklės, žmonėms kurie dirbdavo su komercine paslaptimi atitinkamos sutartys, būdavo ir kiti reikalingi dokumentai. 2017 metas įmonės personalo vadovės pareigas ėjo J. Š., vėliau, jai išėjus, buvo kita vadovė, bet ji dirbo trumpą laiką. Apie tai, kad S. Š. nepasirašė konfidencialumo sutarties, liudytojui nebuvo žinoma, nes S. Š. privalėjo būti pasirašęs sutartį ir liudytojas buvo įsitikinęs, kad sutartis buvo pasirašyta ir buvo saugoma įmonės archyve. Jo žiniomis, konfidencialumo sutartis ir nekonkuravimo yra skirtingi dalykai, konfidencialumo sutartį pasirašo visi darbuotojai, nes daugiau mažiau prieina visi darbuotojai prie tos informacijos, o nekonkuravimo sutartį pasirašo vadovai arba aukšto lygio vadybininkai, tai kalba eina apie tai, kad žmogus kažkurį laiką negali vykdyti tokios veiklos, kuri pakenktų įmonei. Visa esmė yra apie paslapčių saugojimą ir išdavimą, šį kartą eina kalba apie tiesiogiai, sąmoningai padarytą ir daromą didelę žalą. Liudytojas negalėjo pasakyti, kaip yra dabar su konkuravimo sutartimi, bet yra kalbėję apie tai ir kažkas, jam atrodo, yra pasirašę šią sutartį. S. Š. buvo atsakingas už įmonės naujų klientų paiešką, jų pritraukimą, kontraktų pasirašymą, derindavo kainodarą su vadovybe, santykių plėtrą su klientais, buvo atsakingas už visą pardavėjo darbą apimančia veiklą. Biurokratiškai, tiksliai, ar toks punktas sutartyje buvo numatytas būtent, kad dirbantis žmogus jų įmonėje negali užimti kitų pareigų už ką gautų atlygį, neatsimena, bet liudytojas mano, kad žmogus gali užsiimti kuo nori, jeigu tai nesukelia jokių žalos, rizikų įmonei. Jis yra visiškai įsitikinęs, kad S. Š. žinojo, kas yra komercinė informacija. Jeigu išeidavo nauja redakcija, kažkokios naujos tvarkos paprastai visada personalo vadovas turėdavo surinkti visų darbuotojų parašus, kad darbuotojas susipažino ir jam viskas aišku, eilė įmonės dokumentų galėtų patvirtinti, kad taip ir buvo.

Liudytojas M. G., atsakydamas į tikslinamuosius prokuroro klausimus, parodė, kad 2017 m. konfidencialumo sutartį iš įmonės pusės pasirašydavo personalo vadovė J. Š.. J. Š. liudytojo neįspėjo, kad S. Š. nepasirašė sutarties arba neatsimena, tokios informacijos neturi. Sužinojo, kad S. Š. nepasirašė sutarties tada, kai pradėjo rinkti medžiagą civiliniam ieškiniui. Ar J. Š. buvo pasirašius konfidencialumo sutartį, negali atsakyti.

Liudytojas M. G., atsakydamas į tikslinamuosius nukentėjusiojo juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovo adv. G. Blaškevičiaus klausimus, parodė, kad bendrovės generalinio direktoriaus pareigas ėjo nuo 2006 m. sausio 3 d. iki 2018 m. kovo 1 d. S. Š. du kartus dirbo bendrovėje. Liudytojas tiksliai neatsimena, ar iš karto S. Š. buvo priimtas komercijos direktoriumi. Kai S. Š. įsidarbino antrą kartą bendrovėje, jo ankstesnė pasirašyta nekonkuravimo sutartis turėjo svarbą. Antrą kartą, kai S. Š. dirbo bendrovėje, formaliai turbūt liudytojui tiesiogiai nebuvo pavaldus. S. Š. atlikdamas savo funkcijas eidamas pareigas, suprato, jog ši informacija yra konfidenciali ir paviešinta gali sukelti įmonei žalą, būtent „Viber“ susirašinėjimas, kurį rado, tai patvirtino. „4 Taip“ taisyklė 2017 m. buvo griežtai rekomendacinio pobūdžio, ji buvo sukurta tam, kad įsivaizduoti koks klientas teiktų didžiausią naudą. 2017 m. įmonė dirbdavo ir su kitais klientais, kurie neatitinka „4 Taip“ taisyklės.

Liudytojas M. G., atsakydamas į tikslinamuosius kaltinamojo gynėjo adv. A. Damušio klausimus, parodė, kad komercinė paslaptis yra konfidencialios informacijos dalis. Po konfidencialia informacija turi pasirašyti visi darbuotojai, o komercinės informacijos sąrašas būdavo išvardintas ir supažindinti tie darbuotojai, kurie konkrečiai prie jos prieidavo. Ar 2017 m. vienos redakcijos sutartis pasirašydavo visi darbuotojai, geriau atsakytų advokatas. Liudytoją informuoti apie tai, kad S. Š. nepasirašė sutarties turėjo J. Š., nes ji ėjo personalo specialistės pareigas. Į darbą S. Š. priėmė R. G.. Liudytojas mano, kad jo žmona nežinojo, jog S. Š. nepasirašė sutarties, nes tai būtų procesinis pažeidimas, kurio jie netoleruoja. Ar buvo įmonės vadovo įsakymas dėl minimalios vertės užsakymų patvirtinimo, negali atsakyti, bet jie, kaip stambi įmonė, stengdavosi vengti smulkių dalykų, tačiau visi žmonės yra sąmoningi, siekia įmonei atnešti vertę ir nenori atnešti jokios žalos, o dirbtinai tuos užsakymus suskaidyti nėra labai sudėtinga, jeigu žmogus turi kitų ketinimų. Visada būdavo kolektyvinis sprendimas, ima klientą, ar ne. „ISO 90012008“ gamybos sistema vadovaudavosi, bet būdavo neatitikčių. Sertifikatą mano, kad turėjo. „ISO 90012008“ sertifikatas yra tik vienas iš medalių, tačiau daug svarbesnis kriterijus, ar įmonė patikima. „4 Taip“ taisyklė nebuvo sudėtine „ISO 90012008“ sistemos dalis. „4 Taip“ taisyklė, ar buvo klientų aptarnavimo procedūros dalis, negali atsakyti, nes neatsimena. „4 Taip“ taisyklę ir „ISO 90012008“ nežino, ar jas reikia sieti, bet jos visada eidavo greta.

Liudytojas M. G., atsakydamas į tikslinamuosius kaltinamojo gynėjo adv. A. Damušio klausimus, parodė, kad mano, jog buvo 2017 m. įmonėje patvirtintas komercinių paslapčių sąrašas. Mano, jį tvirtinti turėjo komercijos direktorius, o kaip atrodė, tai mano, kad yra prisegta prie bylos dokumentų. Komercinių paslapčių sąrašas buvo ir S. Š. tikrai komercines paslaptis žinojo ir jo, kaip vadovo, buvo atsakomybė šias komercines paslaptis inicijuoti, sutvarkyti, saugoti ir užtikrinti. Liudytojas taip pat mano, kad dauguma paminėtų klientų, tokių kaip: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo surasti ne per tarpininką. Apie (duomenys neskelbtini) tarpininką sužinojo pradėjus rinkti medžiagą ir mano, kad jis gali būti susijęs su kaltinamaisiais. Negali atsakyti, ar UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudarę tarpininkavimo sutartį. Su Ž. G. neteko bendrauti. Negali atsakyti kur 2017 m. buvo įtvirtinta bendrovės konfidenciali sutartis, galbūt advokatas galėtų atakyti. 2017 m. UAB (duomenys neskelbtini) turėjo verslo valdymo programą, kurioje buvo sukeltas klientų sąrašas ir tiek S. Š., tiek G. N., tiek kiti pardavėjai turėjo prisijungimus prie tos programos, prie šių sąrašų negalėjo prisijungti niekas kitas, kam nebuvo suteikta prieiga. Programos pavadinimas (duomenys neskelbtini) ir serveriai. Komercinė informacija daug kur saugoma: programose, telefonuose, kompiuteriuose ir t. t. Kokią tikslią paslaptį S. Š. atskleidė, tai liudytojas visko nežino, tačiau kiek žino, S. Š. teikdavo dvigubus komercinius pasiūlymus, klientui duodavo nuolaidas iš kitos įmonės ir sudarydavo tokias sąlygas, kad persivilioti klientus į kitą įmonę dar einant pareigas UAB (duomenys neskelbtini). „Viber“ susirašinėjimuose galima matyti, kaip jie už UAB (duomenys neskelbtini) pinigus komandiruotėse tvarkydavo ne UAB (duomenys neskelbtini) reikalus, o kitos įmonės.

Liudytojas M. G., atsakydamas į tikslinamuosius kaltinamojo S. Š. klausimus, parodė, kad jis nesakė, jog gaminiai daromi unikaliu būdu, jis sakė, kad tai yra būdas, kuris daromas tik UAB (duomenys neskelbtini), nes klientas duodamas užsakymą neduoda būdo kaip jį padaryti, tai yra būdas, kurį daro tik UAB (duomenys neskelbtini). Paprastai klientai stengiasi turėti ne vieną tiekėją, kad neturėtų rizikos. Tai yra unikalus gamybos procesas, o ne gaminys. Kiekviena įmonė privalo augti. Jeigu ji neauga - užsidaro, natūralu, kad samdomiems darbuotojams yra keliami uždaviniai vykdyti apkrovimą, įmonės tuo metu esantis technologinis parkas, technologijos pastatai, investicijos, apyvartinės lėšos niekas nebuvo ribojantis veiksnys, viskas buvo paruošta ir įmonė buvo pasiruošusi augti 30-40 proc. ypač turėdama tokius, kaip ji manė, šaunius pardavėjus kaip S. Š. ir G. N.. B. T. ir tas pats D. J. visai kitokiomis etikos normomis išėjo, jie suprato, kad išnešta informacija UAB (duomenys neskelbtini) sukeltų žalą, liudytojo žiniomis B. T. nedirba su tais pačiais klientais ir jie jokios čia problemos nemato, čia yra visiškai skirtingi dalykai.

Liudytojas M. G., atsakydamas į tikslinamuosius nukentėjusiojo juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovo adv. G. Blaškevičiaus klausimus, parodė, kad jokių apribojimų nei pastatuose, nei įrengimuose, nei apyvartinėse lėšose, nei kredituose nebuvo, vienintelis apribojimas, kodėl jie tuo metu neįvykdėme 30-40 proc., tai pardavimų trūkumas.

Liudytoja R. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta tik dėl to, kad 2010-2013 m. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) personalo vadove ir 2010 m. rudenį, nepamena spalio ar lapkričio mėnesį, priėmė į darbą S. Š. projektų vadovo pareigoms. Direktoriaus liepimu su juo sudarė darbo sutartį, pasirašė standartinį paketą dokumentų, ir tiek. O 2013 m. metais ji išėjo iš darbo ir, kiek žino, konfliktai jokie tarp šalių nevyko.

Liudytoja R. A., atsakydama į tikslinamuosius prokuroro klausimus, parodė, kad įmonėje dirbo personalo vadove, į jos pareigas įeidavo: pirminė atranka, sutarčių įforminimai, įsakymai. Sutartis su darbuotojais pasirašydavo generalinis direktorius, liudytoja tiesiog suformindavo, paruošdavo visą paketą dokumentų, paimdavo iš darbuotojo parašą ten, kur reikėdavo, ir nešdavo direktoriui pasirašyti. Būdavo pareigybinės pasirašomos, jeigu reikalinga materialinės atsakomybės sutartis. Konkrečiai, ar su S. Š. buvo ta sutartis sudaryta, liudytoja nepamena, nes praėjęs ilgas laiko tarpas. Dirbdama įmonėje pateikdavo visus dokumentus reikalingus pasirašyti.

Liudytoja R. A., atsakydama į tikslinamuosius nukentėjusiojo juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovo adv. G. Blaškevičiaus klausimus, klausimus nurodė, kad pareigas įmonėje ėjo nuo 2010 m. iki 2013 m. rugsėjo 6 d. Kai su S. Š. buvo sudaryta nekonkuravimo sutartis, jos jau nebuvo.

Liudytojas V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad S. Š. pažįsta, tai buvęs jo kolega. Kaltinamasis jam ne giminė. Dirbo jie UAB (duomenys neskelbtini), liudytojas buvo atsakingas už inžinerijos skyrių, o S. Š. tuo metu buvo komercijos direktorius, jis buvo atsakingas už naujų klientų atvedimą į įmonę. Jo pareigos buvo ieškoti klientų, liudytojo pareigos buvo paskaičiuoti kainas, suorganizuoti, kad skyriaus darbuotojai surašytų technologijas, medžiagų sąmatas ir prižiūrėti gamybą.

Liudytojas V. B., atsakydamas į tikslinamuosius pirmininkaujančiojo klausimus, parodė, kad pas juos buvo raštiški įsipareigojimai, jie buvo gal sutartyje kolektyvinėje pasirašę apie paslapčių laikymąsi, nepamena, bet ir šiaip buvo pastoviai akcentuojama, kad turi laikytis konfidencialumo. Žodiškai tikrai šnekėdavo kas tas konfidencialumas, o raštiškai negali pasakyti, ar buvo, ar ne kažkokia sutartis būtent dėl to. Niekada nebuvo poreikio tikrintis, ar turi pasirašęs būtent tokią sutartį. Gal kažkur sutartyse ir yra paminėta kas tas yra konfidencialumas. Konfidencialumas yra visų pirma klientai, paskui visos patirtys, visos žinios, ką jie yra sukaupę ir tada turbūt finansiniai dalykai. Galima gaminį padaryti 10 skirtingų variantų, bet pats geriausias bus vienas. Konfidenciali paslaptis yra geriausias, efektyviausias, pigiausias gamybos būdas, tas būdas yra užfiksuotas sistemoje, antra, tai klientai ir finansiniai dalykai, kainos ir t. t. Pagrindinė paslaptis ne pardavimo kaina, o savikaina. Jeigu yra gaminys jo savikaina yra pvz.: 100 eurų, o nauja kompanija gamina nežinodami efektyviausio kelio ir pas juos savikaina gaminio gaunasi 150 eurų, tai šitas momentas labai svarbus tam, kad paimtum klientą. Turima gamybos valdymo sistema, ji apjungia daug grandžių ir pardavimus, ir pirkimus, gamybą. Sistemos pavadinimas (duomenys neskelbtini), prie jos gali prieiti tas, kas su ja dirba. Gamybos direktorius paskiria ką naujas darbuotojas gali matyti, ko ne. Į sistemą galima prisijungti unikaliu kodu, jį priskiria gamybos direktorius. Kaltinamasis, vykdydamas savo pareigas, turėjo galimybę naudotis šia sistema ir joje matyti informaciją.

Liudytojas V. B., atsakydamas į tikslinamuosius prokuroro klausimus, parodė, kad prie (duomenys neskelbtini) sistemos priėjimą turi vidutinės grandies darbuotojai, pagalbiniai darbininkai neturi galimybės prisijungti prie sistemos. Subrangovus pagrinde samdydavo tik operacijoms ir dabar tą daro. Liudytojas mano, kad į (duomenys neskelbtini) sistemą subrangovai yra įtraukti, bet tiksliai nežino. Jie dirbame pagrinde tik su brėžiniais. Popieriniai brėžiniai sunaikinami, o kompiuteriniai yra saugomi serveryje. „4 Taip“ taisyklė arba tiksliau pavadinus rekomendacija yra sukurta naujiems klientams, ji buvo rekomendacinio pobūdžio. Savo darbe į „4 Taip“ taisyklę liudytojas atsižvelgdavo, bet būdavo išimčių, kai ja nesivadovaudavo. Raštiškai dėl taisyklės nesilaikymo nereikėjo tartis, užtekdavo pasitarti žodžiu. Taisyklei išimtis darydavo. Taisyklė yra rekomendacinio pobūdžio ir niekur nėra užfiksuota, kad 100 proc. turi jos laikytis.

Liudytojas V. B., atsakydamas į tikslinamuosius nukentėjusiojo juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovo adv. G. Blaškevičiaus klausimus, parodė, kad cecho darbuotojai turi prisijungimą prie (duomenys neskelbtini) sistemos, bet tik toje dalyje, kas susiję su jų darbu (gaminio operacija), finansinių dalykų jie nemato. Kaina - vienas iš tų veiksnių, kuris sprendžia kliento apsisprendimą dėl gaminio. Didžioji dalis klientų renkasi tiekėją pagal kainą, dažnai būna, kad jie klieno nepaima, tai aišku, kad paima kažkas kitas su žemesne kaina. S. Š. žinojo kainas kurias, UAB (duomenys neskelbtini) siūlydavo konkursuose. Labai svarbu žinoti konkurento kainą, nes įmonė gali pateikti žemesnę kainą ir laimėti konkursą.

Liudytojas V. B., atsakydamas į tikslinamuosius pirmininkaujančiojo klausimus, parodė, kad bendrovėje yra tarnybinis turtas, pats juo naudojasi. Tarnybiniu turtu naudojasi tik įmonės reikalais, ne asmeniniais reikalais. Kompiuteriai visi pas juos yra užrakinti ir prie jų galima prisijungti tik su kodu. Yra UAB (duomenys neskelbtini) serveris, į kurį galima prisijungti per savo kompiuterį. Jie yra pasirašę konfidencialumo sutartį.

Liudytojas V. B., atsakydamas į tikslinamuosius kaltinamojo gynėjo adv. A. Damušio klausimus, parodė, kad serveris yra duomenų kaupykla, o (duomenys neskelbtini) tai gamybos valdymo programa. Konfidenciali informacija yra ir serveryje ir (duomenys neskelbtini) programoje. Yra du kodai, į serverį galima patekti tik per savo kompiuterį, o prie (duomenys neskelbtini), per (duomenys neskelbtini) programą. Yra panašaus lygio darbuotojai ar grupė ir jie turi vieną kodą, ir yra darbuotojai, kurie turi identifikuotus kodus, tai skirstoma yra pagal darbo grupę. Jeigu grupė naudojasi bendru kodu, tai turbūt neatseksi, kas naudojosi tam tikru laiku, žinosime turbūt tik tą grupę. (duomenys neskelbtini) programa jau anksčiau buvo su kodais, o serveris nežino, negali atsakyti, nes neatsimena. Jo pareigos - kokybės skyriaus vadovas, o 2017 m. buvo techninio skyriaus vadovas. 2017 m. neatsimena, kokiu būdu buvo aprašyta komercinė paslaptis ir nepasakys, ar tuo metu buvo komercinių paslapčių sąrašas. Metaliniai laiptai ir turėklai gali būti ir prie standartinių ir nestandartinių gaminių kategorijos priskirti. Imdavo maksimaliai tiek, kad užkrauti gamybą. Su klientais liudytojas nebendraudavo, jis buvo atsakingas už kainą. „4 Taip“ taisyklė, ar yra įtvirtinta negali pasakyti. Apie „4 Taip“ taisyklę žino turbūt iš vadovų. „4 Taip“ sistema veikia taip, kad pvz.: įmonė gauna paklausimą, visų pirmą žiūri kokia vertė. Jeigu vertė yra pakankamai aukšta, tada skaičiuoji, trauki visus kitus dalykus, žiūrėti, ar tai pasikartojantis gaminys ir t. t. Laiptai už 4000 eurų, mano UAB (duomenys neskelbtini) domina, reikia žiūrėti į aplinkybes būtent tuo momentu, kai ateina užsakymas.

Liudytojas V. B., atsakydamas į kaltinamojo S. Š. klausimus, parodė, kad jis neatsimena nuo kurių metų jie pradėjome vesti klientus, kurių užsakymus atmeta, bet yra (duomenys neskelbtini) sistemoje statusas, kur turi atžymėti, dėl ko atmestas klientas. Viešai prieinami duomenys apie įmonę tokie, kaip telefono numeris, adresas, mano, nėra konfidenciali informacija, bet pati įmonė tai taip, konfidenciali. Klientui realiai yra 3 pagrindiniai punktai: kaina, kokybė, terminas, tai jeigu klientui reikia geresnio termino, tai gali pirkti ir didesne kaina. UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo įsigijęs įrangos, pritaikytos specialiai gaminti tik laiptams ir turėklams.

Liudytojas H. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad byla tęsiasi jau nežino kiek metų, bet tai byla, kurios, jo nuomone, visai neturėjo būti. Jis yra įmonės UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ir akcininkas, vienu iš akcininkų tapo 2017 m. vasario mėnesį, o 2018 m. vasario mėnesio pabaigoje tapo direktoriumi. Su S. Š. susipažino dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini). Liudytojas dirbo projektų vadovų. Įsidarbino 2015 m. spalio mėnesio viduryje, pradėjus dirbi gavo pasiūlymą iš įmonės (duomenys neskelbtini), susigundė dėl finansų ir sutiko su pasiūlymu, bet paskui suprato, kad darbas ne jam ir tada jau antrą kartą 2016 m. rugsėjo mėnesį pats pasisiūlė grįžti į UAB (duomenys neskelbtini), bet padirbus gal 3 mėnesius, nusprendė išeiti, nes keitėsi padaliniai, vadovai ir liudytojas jautė tarp vadovės A. ir jo kažkokią trintį. Iš darbo išėjo 2016 m. gruodžio mėnesio pradžioje. Tuo metu darbo nesiieškojo, linko link to, kad nori kažką savo sukurti ir 2017 m. viduryje susitiko netikėtai mieste su S. Š., pradėjo kalbėtis apie bendrą veiklą. Kažkuris nebuvo iniciatorius, tiesiog liudytojo paklausė, „o ką manai jeigu...?“, na taip ir sukūrė UAB (duomenys neskelbtini). Anksčiau dar dirbo (duomenys neskelbtini), todėl turėjo patirties. UAB (duomenys neskelbtini) turėjo „4 Taip“ taisyklę, tai reiškia, kad maži užsakymai, kurie neviršija 4000 eurų, jų visiškai nedomina. Liudytojas S. Š. sakė, kad turi patirties su stiklu, su metalu, kodėl jiems nepaėmus tų mažų klientų, kurių UAB (duomenys neskelbtini) nereikia ir pagalvojo, kodėl neužpildžius tos nišos. Tie klientai, kurie buvo UAB (duomenys neskelbtini), jie nebuvo UAB (duomenys neskelbtini) klientai. Buvo tokia Ž. G., kuri atsivedė į UAB (duomenys neskelbtini) savo klientus ir už tai gaudavo procentą, bet tų klientų vertės irgi buvo mažos, tai tie užsakymai būdavo atmesti ir ji negaudavo procento, tada jie nusprendė Ž. G. klientus paimti Į UAB (duomenys neskelbtini). Liudytojo teigimu, jis nežino kiek klientų kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) ir nukeliavo kažkur kitur. G. N. buvo vienas iš UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų. G. N. jokių bendrovėje pareigų neužėmė, jis buvo tik akcininkas. S. Š. taip pat buvo tik akcininkas.

Liudytojas H. P., atsakydamas į prokuroro tikslinamuosius klausimus, parodė, kad S. Š. ir G. N. dirbdami UAB (duomenys neskelbtini) neieškojo jam klientų. UAB (duomenys neskelbtini) įkurta 2017 m. vasario pradžioje. Užsakymai atsirado po gero mėnesio, jie buvo labai maži. Atsirado ir iš kitų klientų, kurių ir UAB (duomenys neskelbtini) neturi, turėjo ir pats kontaktų iš (duomenys neskelbtini), važinėdavo į Norvegiją, ir internete pats ieškojo klientų. Sąskaitose akivaizdžiai matosi, kad įmonės ne UAB (duomenys neskelbtini). Kai dirbo UAB (duomenys neskelbtini), pradžioje jo vadovas buvo S. Š., paskui A..

Liudytojas H. P., atsakydamas į pirmininkaujančiojo tikslinamuosius klausimus, parodė, kad kai dirbo (duomenys neskelbtini), mano tokių konfidencialumo sutarčių tada dar nebuvo. UAB (duomenys neskelbtini) darbo sutartyje apie konfidencialumą nieko nėra parašyta ir jokio pokalbio nebuvo. Supranta, kad negalima atskleisti kainų tretiems asmenims. Tie klientai pagal „4 Taip“ taisyklę UAB (duomenys neskelbtini) - nereikalingi. Liudytojas gaudavo geresnę kainą iš (duomenys neskelbtini) ir galėdavo pasiūlyti klientui visa gaminį.

Liudytojas H. P., atsakydamas nukentėjusiojo UAB (duomenys neskelbtini) atstovo adv. G. Blaškevičiaus klausimus, parodė, kad ne nuo pat pradžių buvo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, juo tapo 2018 m. vasario mėn., prieš tai buvo D. P., E. N. ir J. Š.. D. P. direktorė buvo iki 2017 m. rugpjūčio mėn. UAB (duomenys neskelbtini) įsteigta 2017 m. vasario mėnesį. Liudytojas D. P. pasiūlė tapti direktore. D. P. nelabai aktyviai dalyvavo įmonės veikloje, liudytojas daugiau dirbo su klientais. Jo pareigos iki direktoriaus buvo projektų vadovo. S. Š. nedalyvaudavo įmonės veikloje, jie tik pasitardavo. Tardavosi apie tai, kaip jiems sekasi, kiek turi užsakymų. Kai kalbėdavosi, S. Š. neperduodavo informacijos apie UAB (duomenys neskelbtini) klientus. J. Š. trumpai buvo direktorė. Prieš tai ji buvo personalo vadove UAB (duomenys neskelbtini). J. Š. nedalyvavo įmonės veikloje, kas liečia klientų paiešką. E. N. mano, kad giminystės ryšiais susijęs su G. N., bet nepaskys kas jie vienas kitam. Nebuvo taip, kad konkrečiai kažkas vienas nusprendė, jog E. N. bus direktorius, tai buvo bendras nutarimas. Gal ir gali būti, kad G. N. buvo iškėlęs tą klausimą ir pasiūlė E. N. kaip direktorių. Liudytojas buvo pagrindinis, kuris organizuodavo darbą. Daugiausiai akcijų turėjo S. Š.. Tuo metu su S. Š. susitikdavo vakarais, kartais į savaitę vieną kartą, kartais į mėnesį tik porą kartų. Kai susitikdavo su S. Š., nekalbėdavo apie tai, kokią kainą turi pasiūlyti UAB (duomenys neskelbtini) klientams. Su G. N. gal ir yra kalbėję dėl kainų, kokias reikia pasiūlyti klientams. Galutinę kainą suskaičiuodavo liudytojas. (duomenys neskelbtini) 2018 m. buvo UAB (duomenys neskelbtini) klientas, pirkdavo iš UAB (duomenys neskelbtini), bet visai kitokius gaminius. Negali atsakyti, kuris iš akcininkų į UAB (duomenys neskelbtini) atvedė (duomenys neskelbtini) klientą. UAB (duomenys neskelbtini) klientas yra žinomas. UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. buvo UAB (duomenys neskelbtini) klientas, klientu tapo per tarpininkę Ž., čia ne UAB (duomenys neskelbtini) klientas, liudytojas tiesiogiai pats su ja bendravau. (duomenys neskelbtini) dabar nėra UAB (duomenys neskelbtini) klientas, tai buvo vienkartinis pardavimas. Po 2017 m. UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo su klientu UAB (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) AS 2017 m. buvo UAB (duomenys neskelbtini) klientas, tai buvo naujas klientas. Liudytojas pamena, kad jam pardavė stiklo turėklus ir jam atrodo, taip pat buvo užklausa į UAB (duomenys neskelbtini) ir G. N. turėjo vieną kontaktą.

Nukentėjusiojo atstovui adv. G. Blaškevičiui perkaičius ištrauką iš susirašinėjimo „Viber“ programėlėje (1 t., b. l. 103), liudytojas H. P. paaiškino, kad tą „chatą“ sukūrė jis. (duomenys neskelbtini) jo telefono numeris. Čia kalbama apie UAB (duomenys neskelbtini) klientą. Jis negali pasakyti, kaip buvo UAB (duomenys neskelbtini), ar buvo skaičiuota, ar ne, bet buvo ir jam atsiųsta užklausa, liudytojas paskaičiavo, uždėjo 10 proc. ir viskas. Ką S. Š. parašė, jis nežino, bet buvo gauti brėžiniai, liudytojas nusiuntė gamintojui, gavo kainą, uždėjo procentą, nusiuntė klientui pasiūlymą, jam tiko ir viskas. Pasak liudytojo, jis daug ko neatsimena kas buvo prieš 5 metus. Tai, kas buvo perskaityta, jis netraktuotų, kad S. Š. jam nurodydavo kainas, o jeigu yra parašyta, reiškiasi tada, kad taip ir yra.

Tęsdamas atsakymus į nukentėjusiojo UAB (duomenys neskelbtini) atstovo adv. G. Blaškevičiaus klausimus, liudytojas H. P. parodė, kad negali atsakyti kas rašė 2017 m. rugpjūčio 17 d. žinutę, kuri parašyta 18 val. 19 min 55 s. Bet rašė ne jis, arba S., arba G.. (duomenys neskelbtini) buvo Ž. G. klientas ir tuo pačiu (duomenys neskelbtini). Čia minimas (duomenys neskelbtini), nes jo manymu, Ž. kreipėsi ir į (duomenys neskelbtini) ir į (duomenys neskelbtini) dėl projekto apskaičiavimo. Nežino, kaip žodžių junginys ir kada ta žinutė rašyta, bet nori pasikartoti, kad jo kainos įmonėje (duomenys neskelbtini) buvo skaičiuojamos dviem būdais: vienas būdas liudytojas tiesiog nusiųsdavo gamintojui (Lietuvoje), kad yra toks projektas, reikia kainų. Jie paskaičiuodavo kainą, jis užsidėdavo atitinkama maržą ir pasiūlydavo klientui. Antras būdas, liudytojas turėjo pasidaręs „Excel“ lentelę, susidėjęs kainas palei vamzdžius, palei svorius, kiekius, varžtus ir matydavo, kad yra savikaina, tada lygindavo, ką jam paskaičiuodavo tiekėjai ir ką matydavo savo paskaičiavimu. Lygindavo, kad kainos labai panašios, vienokiu ar kitokiu būdu klientui pasiūlydavo savo kainą. Kalbant apie šią žinutę, (duomenys neskelbtini) projekto kainą šiuo atveju, jam atrodo, buvo nusiuntęs į vieną Vilniaus metalo įmonę, kuri užsiima metalo konstrukcijos gamyba. Ta įmonė yra (duomenys neskelbtini) tiekėjas ir (duomenys neskelbtini) apie ją nežino. Liudytojo teigimu, nebuvo atskleista (duomenys neskelbtini) pateiktų skaičiavimų kaina, jis jų nematė. Jau minėjo, yra tikras 90 procentų, kad tas skaičiavimas atliktas remiantis viena Vilniaus apdirbimo įmone ir pats buvo pasitikrinęs su savo skaičiuokle. Nežino kokias kainas siūlė (duomenys neskelbtini).

Į nukentėjusiojo juridinio asmens atstovo advokato G. Blaškevičiaus klausimus liudytojas H. P. atsakė, kad žiūrint į tą žinutę (1 t., b. l. 103), tai čia teiginys, bet nėra faktas. Ją vertina, kaip išimtą iš konteksto. Buvo kalbėta apie (duomenys neskelbtini) klientą, kai kalbėjo apie vamzdžius, kurie buvo užsakyti Vakarų Europai ir juos pardavė tam klientui Norvegijoje. Liudytojas surado tiekėją, kuris jam pasiūlė kainą už vamzdžius, įsivertino, kiek kainuos atsivežti iki Lietuvos, kiek kainuos išvežti iš Lietuvos, gavo savikainą, užsidėjo (duomenys neskelbtini) procentą, klientui pasiūlyta kaina tiko ir jis nupirko. Ta kaina (duomenys neskelbtini) liudytojui nebuvo žinoma. Pasak liudytojo, jis tokių kainų nežino ir nežino iš kur tas tekstas. Jokių konkrečiai pasiūlymų iš (duomenys neskelbtini) nematė, mano kaina suskaičiuota tuo, ką sakė, pasiūlė ir klientui tiko.

Nukentėjusiojo atstovui adv. G. Blaškevičiui perkaičius iš susirašinėjimo „Viber“ programėlėje, kur dalyvavimo trys asmenys, pateikta dar viena žinutė 2017 m. gegužės 26 dienos. 7 val. 33 min. (1 t., b. l. 103), liudytojas H. P. paaiškino, kad tas žodis „legenda“ nežino, ar jis teisingai buvo parašytas, gal jis kitą reikšmę turėjo. Jų mintis buvo, kad tie maži užsakymai, kuriuos išmesdavo į šiukšlių dėžę. Pagal „4 Taip“ taisykle, vadovų buvo pasakyta, kad maži užsakymai ir iš karto klientui rašydavo laišką, kad atsiprašo, kad užsakymas ne jų, todėl tokie užsakymai realiai neįvyko su (duomenys neskelbtini). Jie (duomenys neskelbtini) nedomino, taip jų dalis atsirado (duomenys neskelbtini). Buvo mintis galbūt pasikalbėti su vadovybe ir pasiūlyti, kad neišmestų, o duotų jiems už kažkokį procentą. Su (duomenys neskelbtini) vadovybe nesikalbėjo. Pagrindiniai užsakymai mažieji buvo Ž. G., nes jai buvo pasakytas, kad (duomenys neskelbtini) jų negamins. Liudytojui davė tokią informaciją Ž., nemano, kad S. galėjo tai pasakyti, gal aukštesni asmenys, gal generalinis direktorius. Pokalbio metu su Ž. ne kartą buvo akcentuota, kad ji turi projektus, bet jie nepriimami į gamybą. Kalbant apie užsakymus, kurie yra maži, jie buvo net neskaičiuojami pagal „4 TAIP“ išmetami į šiukšlių dėžę. Visi Ž. klientai nebuvo dideli, užsakymų vertė 1000-3000 eurų, nebuvo sumų, kad eitų virš 10 000 tūkstančių. (duomenys neskelbtini) buvo Ž. klientas.

Į nukentėjusiojo juridinio asmens atstovo advokato G. Blaškevičiaus klausimus liudytojas H. P. paaiškino, kad pagal byloje esančią medžiagą 1 tomas, pateikta apyvarta (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) pateikta virš 66 tūkstančių eurų. Padalinus per 10 mėnesių šią sumą, tai gaunasi po 6 tūkstančius. Su Ž. (duomenys neskelbtini) turėjo pasirašiusi tarpininkavo sutartį, kur buvo tekstas ir išvardinti klientai, su kuriais dirba Ž. ir atveda į (duomenys neskelbtini). Tame sąraše įrašyta ir (duomenys neskelbtini). Mano ne vienas pardavimas buvo. Pradžioje dėl klientų Ž. atsiųsdavo paklausimą, bet liudytojas nežinodavo koks klientas, apskaičiuodavo kainą ir nusiųsdavo jai. Ji nusiųsdavo savo klientui, kai įvykdavo sandoris, ji tik tada patvirtindavo ir suvesdavo tiesiai su klientu. Jie buvom sutarę, kad įvykdžius sandorį ir gavus apmokėjimą, įmonė (duomenys neskelbtini) turi sumokėti 5 procentus nuo projekto sumos. Toliau jau bendravo liudytojas. Su (duomenys neskelbtini) klientais bendravo jis projektų vadovas. Direktoriumi jis 2017 metais nebuvo. Buvo D. P. iki rugpjūčio mėnesio, tada J. Š. iki 2017 m. lapkričio ir tada E. N.. Jūratė yra S. sutuoktinė. E. N. su G. N., pagal pavardę gal ir susiję, bet negali atsakyti tiksliai kaip.

Į advokato G. Blaškevičius klausimą: Ar su nurodytomis kaltinime įmonėmis po 2017 metų (duomenys neskelbtini) bendradarbiavo? Liudytojas H. P. nurodė, kad nebuvo bendrauta. (duomenys neskelbtini) direktoriumi tapo 2018 metų vasarį ir iki šiol yra direktoriumi. Jo įmonė su UAB (duomenys neskelbtini) 2017 metais santykių neturėjo. O sekančiais metais ar turėjo neatsimena. (duomenys neskelbtini) ir kitos jam negirdėtos įmonės.

Liudytojas H. P., atsakydamas į prokuroro tikslinamuosius klausimus, parodė, kad gegužės 26 dieną, žodis „legenda“ apie kankorėžius, tai čia kita žinutė. Kaip minėjo, tas žodis „legenda“ gal tą žodį ne taip pavartoj,. Tas žodis gali turėti daug prasmių. Tai šiame kontekste paverstų į mąstymą, viziją, buvo noras pasikalbėti su (duomenys neskelbtini) vadovybe, bet nebuvo padaryta, norėjo pakalbėti, kad atiduotų jiems mažus užsakymus už tam tikra tarpininkavimą, o nepakalbėjo, nes nepritrūko laiko. Ž., jeigu gerai prisimena. ji pati susisiekė su liudytojo įmone. Liudytojas iš pradžių nežinojo, kad ji atstovauja (duomenys neskelbtini). Su Ž. nebedirba nuo 2018 metų pradžios, nes įmonė nevykdė veiklos ir nebuvo užsakymų. Neatnaujino ryšių su ja. Tuo metu jau buvo įvykę incidentai su (duomenys neskelbtini).

Į nukentėjusiojo juridinio asmens atstovo advokato G. Blaškevičiaus klausimus liudytojas H. P.: (susirašinėjimas 2017 m. gegužės 25 d. 23 val. 18 min 54 s). Visa diskusija vyksta dėl Ž. šiose žinutėse.

Liudytojas G. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino, jog nagrinėjama baudžiamoji byla prieš S. Š., kaltintojas (duomenys neskelbtini). Turėjo to paties pobūdžio civilinę bylą. Tęsdamas parodymus liudytojas paaiškino, kad pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) 2013 m. gegužės mėnesį projektų vadovu. Buvo priimtas S. Š., kuris tuo metu ėjo komercijos direktoriaus pareigas. Apie (duomenys neskelbtini) įmonę sužinojo iš savo žmonos, kuri yra antros eilės pusseserė su M. G.. Įmonėje dirbo beveik 5 metus, visu tuo laikotarpiu vykdė visus (duomenys neskelbtini) reikalavimus ir tikslus. Tuo laikotarpiu buvo keičiamos pareigybės, liudytojas buvo nestandartiniu gaminių grupės vadovas. Liudijimo metu buvo klausinėjama, kaip atsirado įmonė (duomenys neskelbtini). Kažkurio susitikimo metu su S. ir H., buvo aptrata ir pagalvota, kad būtų gera niša H., kuris tuo metu neturėjo darbo įsipareigojimų. Buvo laisvas ir galėjo dirbti pilnai 8 valandas naujoje įmonėje. Tokiu būdu atsidaro įmonė (duomenys neskelbtini), toje įmonėje buvau vienas iš akcininkų.

Liudytojas G. N., atsakydamas į tikslinamuosius prokuroro klausimus, parodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo pateikta darbo sutartis su šabloninėmis darbo taisyklėmis, tai pat pateikta šabloninė konfidencialumo sutartis, kurioje nebuvo tikslinės informacijos dėl konfidencialumo, kuri pateikiama kiekvienam darbuotojui. Koks sutarties turinys negali pasakyti, suprato bendrinę informaciją, bendrai klientai, finansinė padėtis, bendrai technologinės įmonės paslaptys. Tuo metu dirbantys asmenys skyriuose, galėjo prieiti prie šios informacijos visi. Visi, kurie yra įmonės patalpose, kas gali būti prie kompiuterio, tik įmonės darbuotojai. Liudytojo darbo funkcijos buvo naujų klientų paieška, esamų užsakymų kuravimas, naujų užsakymų gavimas, bendravimas su klientais. Įmonėje (duomenys neskelbtini) jis buvo vienas iš akcininkų, kiti akcininkai buvo S. ir H.. Tikslas tos įmonės buvo tai, kad H. neturėjo darbo, pagalvojo, kad būtų gerai, kad jis turėtų darbą ir galėtų užsidirbti sau pinigų. Su H. jie buvo tos pačios įmonės darbuotojai, susibendravo, juos siejo draugiški santykiai. (duomenys neskelbtini) turėjo užsiimti, perpardavimu jau kažkieno pagamintos produkcijos: stiklas, nerūdijantis plienas, metalo produkcija. (duomenys neskelbtini) yra gaminęs metalinius turėklus, (duomenys neskelbtini) nieko negamino, ji tik perparduodavo įmonių produkciją. Liudytojas (duomenys neskelbtini) kasdieninėje veikloje nedalyvavo. Įmonės klientai jam buvo žinomi, su H. susitikdavo kartą per mėnesį, nes buvo aptarimai. Įmonės tokios kaip (duomenys neskelbtini) ir kitos jam žinomos, nes buvo jo kuruojami klientai, kuriuos į (duomenys neskelbtini) atvesti per agentę iš Norvegijos Ž. G.. Jos pasiūlyti klientai (duomenys neskelbtini) įmonėje. Per Ž. buvo sudaryta tiesioginė sutartis su (duomenys neskelbtini) įmone ir šie klientai pasiūlyti Ž.. 2013 m. dirbo kartu su M. K., kuri buvo atėjusi iš metalo sektorių įmonės ir pasakė, kad yra tokia moteriškė Norvegijoje, kuri užsiima agentavimu, nes ji pati dirba. Ir taip susipažino su Ž. G.. Ž. turėjo savo klientų krepšelį, kurį pasiūlė (duomenys neskelbtini). 2015 metų antroje pusėje, (duomenys neskelbtini) nusprendė, kad turėklai nėra tinkamiausias produktas ir po truputi jos apsiūlyti klientai ir užsakymai mažėjo, kol išnyko. Ž. paprašė, ar liudytojas negali įmonės kažkokios rekomenduoti jos klientų krepšeliui. Liudytojas prisipažino kaltu dėl komercinės paslapties atskleidimo, nes turėjo pasirašęs konfidencialumo sutartį dėl komercines paslapties atskleidimo. Jo manymu ir supratimu, yra tų pačių įmonių pavadinimų diskutavimas, su kitais asmenis H., nes S. dirbo (duomenys neskelbtini). Mano, kad daugiau jokios konfidencialios ir svarbios informacijos nepateikė, slaptos technologinės informacijos nepateikė, apie įkainius irgi nepateikė.

Liudytojas G. N., atsakydamas į tikslinamuosius nukentėjusiojo juridinio asmens atstovo advokato G. Blaškevičiaus klausimus, parodė, kad (duomenys neskelbtini) steigimo iniciatoriaus nebuvo, atsirado pašnekesyje, kai jau buvo S. ir H.. Liudytojas atsirado tuo metu, kai jau mintis buvo atidaryti įmonę, jie susitiko, kai jau buvo S. ir H.. G. N. turėjau 33 proc. tos įmonės akcijų. E. N. buvo jo pusbrolis. Jis 2016 m., kai prasidėjo (duomenys neskelbtini) keliami reikalavimai, nusprendė parduoti įmonę ir ieškojo žmogaus. Pasitaikė pusbrolis iš Anglijos, buvo pasiūlyta jam nusipirkti įmonę. Negali pasakyti ar buvo direktorius ar ne, jis pardavė įmonės akcijas ir nesikišo į įmonės valdymą. Sutarčių tarp liudytojo ir (duomenys neskelbtini) nebuvo, tarp jo artimų giminaičių ir (duomenys neskelbtini) irgi nebuvo. Jis (duomenys neskelbtini) buvo nestandartinių gaminių vadovas. Jam buvo žinomos kainos (duomenys neskelbtini) klientams. Nebuvo atsakingas už paskaičiuojamas kainas, jas skaičiuodavo technologijų skyrius, jas klientams persiųsdavo projektų vadovai, tame tarpe ir liudytojas. Mano, kad šias kainas nesidalindavo su H.. (duomenys neskelbtini) įmonėje kainas aptarinėjo esu S., nes jis buvo vienu metu komercijos direktorius ir dėl kainų tardavosi. Galėjo būti, kad ir (duomenys neskelbtini), nes vienu laikotarpiu buvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) klientai, o klientas rinkdavosi sau tinkamesni pasiūlymą. Buvo aptarta, kad H. turėtų gauti pasiūlymus iš gamintojų ir savo nuožiūra pasiūlyti kaina klientui. Jie visi trys turėjo susirašinėjimą per programėlę „Viber“.

Nukentėjusiojo atstovui advokatui G. Blaškevičiui perkaičius iš susirašinėjimo „Viber“ programėlėje (1 t., b. l. 103) žinutę, siųstą 2017 m. rugpjūčio 17 d. 18 val. 19 min 55 s., liudytojas G. N. parodė, kad pirma citatos dalis, ne jo žodžiai, čia greičiausia S.. Antra citatos dalis jo žodžiai, bet nori patikslinti, kad įmonei (duomenys neskelbtini) nebuvo pateiktas joks pasiūlymas iš (duomenys neskelbtini). Liudytojas nėra atsakingas už kainų skaičiavimą, atsakingas technologų skyrius. Tokie minėti žodžiai reiškia, kad (duomenys neskelbtini) turėjo apskaičiuoti kainą, kuri turėjo būti persiusta įmonei (duomenys neskelbtini). Tuo metu prieš skaičiuojant kainą, buvo aptarimas su R. G., kad tokio tipo pobūdžio projektų neskaičiuoja ir tas pasiūlymas nebuvo pateiktas (duomenys neskelbtini) įmonei, kadangi buvo technologų tas pasiūlymas atmestas. Liudytojas dalyvavo tame aptarime.

Nukentėjusiojo atstovui advokatui G. Blaškevičiui perkaičius iš susirašinėjimo „Viber“ programėlėje (1 t., b. l. 103-104) žinutę, siųstą 2017 m. rugpjūčio 23 d. 15val. 17 min 12 s., liudytojas G. N. parodė, kad čia kalbame greičiausia apie (duomenys neskelbtini). Su technologijų skyriaus vadovu buvo aptariamos kainos ir galutinis rezultatas aptariamas su komercijos skyriaus vadovu, ir pateikiamas kainų pasiūlymas. Tuo metu situacija su įmone (duomenys neskelbtini) buvo sudėtinga, nes 2016 m. pavasarį įmonė (duomenys neskelbtini) gavo pretenzija už broko žalos padarymą ir kompensacijos prašymą. Nuo to laiko tai įmonei nebuvo pardavinėjama jokie gaminiai iki to momento, kol bus išspręsta situacija. Tai apima ir rugpjūčio mėnesio žinutės. Ar (duomenys neskelbtini) pateikė pasiūlymą į (duomenys neskelbtini) tai reikia klausti H.. Liudytojas tik žino, kad buvo klientas, taip pat kad buvo parduota, bet kokia kaina nežino. H. skaičiavo, nes jis tuo metu dirbo. Čia dėl kainų buvo diskusinis klausimas, bet jokių pasiūlymų kainų nebuvo pateikta. Liudytojo manymu, nebuvo (duomenys neskelbtini) kainų, nes jos nebuvo parašytos. Jokiuose susirašinėjamuose, laiškuose nebuvo pateikta kainų. Norint pateikti kainą, reikia žinoti (duomenys neskelbtini) kainas. Diskusija vyksta apie galimybę. Liudytojas greičiausia žinojo (duomenys neskelbtini) kainas, bet diskusijos apie galutinę kainą nebuvo.

Nukentėjusiojo atstovui advokatui G. Blaškevičiui perkaičius iš susirašinėjimo „Viber“ programėlėje (1 t., b. l. 103) žinutę, siųstą 2017 m. gegužės 25 d. 23val.18 min 54 s., liudytojas G. N. patvirtino, kad čia minimas asmuo – Ž.. Žinutė buvo paskirta, kad G. skaičiavo (duomenys neskelbtini) kainas, o (duomenys neskelbtini) kainas. Tuo metu vyko pokalbis su Ž. ir potencialiais klientais. Greičiausia Ž. norėjo susivesti suvestinę, kiek skaičiuoja H., o kiek (duomenys neskelbtini). Kiek suprato žinutės tekstą, yra skambantis kitaip: čia Ž. klausia H.. Susirašinėjant su (duomenys neskelbtini) įmone, visada naudojo (duomenys neskelbtini) paštą. Su (duomenys neskelbtini) susirašinėjant naudojo (duomenys neskelbtini) el. paštą. Su (duomenys neskelbtini) įmone dirbo nuo 2013 m. iki 2016 m. Kalba apie neteiktą pasiūlymą 2016 metais, apie pašnekesį su (duomenys neskelbtini) apie didelį projektą. Susirašinėjant su tais klientais, kurie vėliau tapo (duomenys neskelbtini) klientais, liudytojo teigimu, jis nesusirašinėjo. Su Ž. bendrauti naudojo (duomenys neskelbtini) paštą. Didžioji dalis buvo rašoma iš (duomenys neskelbtini) pašto, apie savo asmeninį paštą nekalbėsi. Supranta, kad Ž. klausė H., kodėl jis parašė laišką, ne iš (duomenys neskelbtini) jo čia citata iš H. ir jis persiuntė ją liudytojui.

Nukentėjusiojo atstovui advokatui G. Blaškevičiui perkaičius iš susirašinėjimo „Viber“ programėlėje (1 t., b. l. 103) žinutę, siųstą 2017 m. gegužės 27 d. 7 val. 33 min 20 s., liudytojas G. N. parodė, kad čia kalbant apie „legendą“, greičiausia jis parašė ta žinutę. Ką reiškia tas žodis, liudytojas paaiškinti negalėjo, tikėtina, kad buvo panaudotas ne tas žodis ir pakeitė prasmę tiesiog. Nebuvo nei vieno užsakymo nukreipta, kainos buvo skaičiuojama atskirai H., o kainų, ar konkrečios informacijos nebuvo perduota. Prisipažino jis kaltu, nes disponavo klientų pavadinimais ne su (duomenys neskelbtini) darbuotojais, iš nežinojimo, kad tai galėjo būti padaryta žala. Visą informaciją atskleidė H. (duomenys neskelbtini) atstovui. Mano, kad S. žinojo įkainius (duomenys neskelbtini). H. irgi žinojo visus pavadinimus, nes tris mėnesius dirbo (duomenys neskelbtini). S. liudytojas buvo pavaldus nuo 2013 m. iki 2015 metu, kai jis išėjo iš (duomenys neskelbtini), o kai grižo nebebuvo pavaldus. Su S. sėdėjo viename kabinete, su juo diskutuodavo apie klientus, kainas. Komercinę informaciją susitikimo metu su vadovais A. M., E. G., kalbėjo apie galimus užsakymus, kainas, projektus. Tai buvo komercinio skyriaus kasdienybė ir S. dalyvaudavo tuose susitikimuose.

Liudytojas G. N., atsakydamas į tikslinamuosius advokato A. Damušio klausimus, parodė, kad „4 Taip“ taisyklė buvo nuo pat pradžių, tai buvo viena iš kokybės standartų. Jos atsiradimo tiksliai nežino, bet jiems vadovai aiškindavo kokių kelių reikia ieškoti, kad tai būtų naudinga (duomenys neskelbtini) įmonei. „4 Taip“ taisyklė, kai atrandamas naujas klientas, daromas susirinkimas su komercijos skyriumi, aptariama ar tai potencialus klientas, ar atitinka mokumo sąlygas, ar jo projektai atitinka (duomenys neskelbtini) technologinį aptarnavimą, jeigu tai visi 4 taip, pradedama bendrauti su klientu. Stiklo gaminių (duomenys neskelbtini) nedarydavo. Kiek liudytojui žinoma, po jų atleidimo atsirado kelintų duomenų bazės apsaugotos slaptažodžių, iki to laiko to nebuvo. Serveryje Excel formatu būdavo gal 5000 įrašų, su bendriniais klientų kontaktais, įmonių pavadinimais. Galėdavo prie jų prieiti visi administracijos darbuotojais. Jokių kodų tai nebuvo apsaugota.

Iš liudytojos R. G. 2022 m. kovo 17 d. apklausos protokolo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2010 metų ir pradėjo dirbti nuo komercijos direktorės pareigų. Tuo metu, kai ji pradėjo dirbti, nei S. Š., nei G. N. dar įmonėje nedirbo. S. Š. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo du kartus, kokiose pareigose tiksliai dirbo negali pasakyti, vėlgi reiktų geriau dokumentus žiūrėti, bet atrodo, kas buvo komercijos direktoriumi ir gavo pasiūlymą dirbti generaliniu direktoriumi UAB (duomenys neskelbtini), todėl iš jų Bendrovės išėjo. Paskui pats S. Š. prašėsi priimamas atgal į UAB (duomenys neskelbtini) ir tuo metu ji jau buvo vykdančioji direktorė. S. pokalbio pradžia dėl grįžimo atgal tikriausiai buvo su ja, o po to jis turėjo kalbėti su generaliniu direktoriumi, t. y. M. G.. S. puikiai išmanė jų Bendrovės darbus ir jam jokių priekaištų neturėjo, tačiau visas grįžimo į Bendrovę aplinkybes jis turėjo derinti su generaliniu direktoriumi. Į klausimą nuo kada įmonėje buvo pradėtos pasirašyti su darbuotojais konfidencialumo sutartys ir su kokiose pareigose dirbančiais darbuotojais jos buvo pasirašomos, atsakė, kad šiuo klausimu galėtų pasakyti generalinis direktorius tuometinis, bet iš principo tos sutartys visada Bendrovėje buvo. Ji pati asmeniškai yra pasirašiusi tokią sutartį tuo metu kai buvo įdarbinta į UAB (duomenys neskelbtini) 2010 metais. Ji gali kalbėti tik už savo vadovavimo periodą, tai visi administracijoje dirbantys darbuotojai privalo pasirašyti konfidencialumo sutartis. Sutartys pasirašomos įdarbinimo metu, už tai, kad sutartis būtų pateikta pasirašymui atsakingas Bendrovės personalas, kuris tvarko įdarbinimo dokumentus. Į klausimą ar ji asmeniškai yra aptarusi konfidencialumo sutarties turinį su S. Š. tuo metu kai jis antrą kartą grįžo dirbti į Bendrovę, atsakė, kad nepamena, gal ir yra diskutavę, bet sprendimo dispozicija buvo ne jos, nes konfidencialumo sutartis yra visiškai generalinio direktoriaus atsakomybė, t. y. konfidencialumo sutarties turinio pakeitimas turi būti diskutuojamas tik su generaliniu direktoriumi. Į klausimą kada įmonėje pradėta naudoti „4TAIP“ taisyklė, ką ji reiškia ir ar kliento įvertinimas pagal šią taisyklę atsispindėjo dokumentuose ar duomenų bazėje, atsakė, kad kada tikrai negali atsakyti. Ji buvo rekomendacinio pobūdžio pagalba darbuotojui, kokių klientų tipiškai reikėtų (duomenys neskelbtini). Tai yra ar klientas mokus, kokio dydžio užsakymai, tačiau dėl sumos dydžio negalėtų pakomentuoti, nes jis priklausomai nuo laikotarpio yra kintamas. Dar reikia įvertinti kokio tipo gaminiai, t. y. kokių pagal staklyną geriausią būtų rasti. Tam tikri dalykai fiksuojasi programoje (duomenys neskelbtini), o kai kurie dalykai tiesiog padeda apsispręsti. KLAUSIMAS: kada ir kokio pobūdžio informacinė bazė buvo įdiegta UAB (duomenys neskelbtini)? Ar darbuotojams buvo suteikti individualūs prisijungimo kodai ir ar tai buvo įforminta kokiu nors Bendrovės dokumentu? ATSAKYMAS: kada atsirado bazės negali pasakyti, tačiau yra gamybos valdymo sistema (duomenys neskelbtini) ir pagal užimamas pareigas prisijungimas prie sistemos yra klasifikuotas. Kiekvienas turi jam sukurtą prisijungimo vardą, kuris saugomas serveryje. Dėl IT specialisto nieko pakomentuoti negali. S. Š. turėjo suvokti, kad būnant tam tikros srities direktoriumi konfidencialumo dalykai yra savaime suvokiami ir tam tikros darbo srities dalis ir tai visiškai nepriklauso nuo to ar pasirašei fiziškai ar nepasirašei. (8t., b. l. 143-146).

Kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras pakeitimui prieštaravo, nes tokiu būdu kaltinimas būtų beribis, nebaigtinis, todėl neturėtų būti teismo tvirtinamas.