Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-250-579/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-09-14
Bylos Nr.: 1A-250-579/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-02-6-00024-2021-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Evaldas Gražys, Jolanta Čepukėnienė, Evaldas Pašilis
Nuteistasis: I. P.
Civilinis ieškovas: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai: Remigijus Jakštas

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-250-579/2023Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00024-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; 1.1.7.2.2; 1.1.8.10.1; 1.2.18.8.3; 1.2.18.8.4; 1.2.18.10; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.3; 2.4.6.4.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Evaldo Pašilio,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Gedvydui Vaivadai,nuteistajai I. P. ir jos gynėjui advokatui Remigijui Jakštui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Gedvydo Vaivados ir nuteistosios I. P. gynėjo advokato Remigijaus Jakšto apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo I. P. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 220 straipsnio 1 dalį, paskiriant 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą, bei pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, paskiriant 120 MGL (6000 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda. Nustatyta, kad paskirta bauda savanoriškai turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies – iš nuteistosios I. P. valstybei priteista 11 961 Eur žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. I. P., siekdama išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, pateikė neteisingus duomenis apie pajamas ir pelną, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2020 m. birželio 8 d. eidama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. 2019 m. rugpjūčio 30 d. adresu (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, vadovaudama įmonės veiklai, turėdama teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, būdama atsakinga už juridinio asmens buhalterinės apskaitos organizavimą, bendrovės pateiktose pridėtinės vertės mokesčio (toliau ir – PVM) deklaracijose neįtraukė dalies už parduotus automobilius gautų pardavimo pajamų ir nuo jų neapskaičiavo pardavimo PVM, ir taip nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2020 m. birželio 8 d. nedeklaravo prekių pardavimo pajamų už 123 619 Eur, neapskaičiavo ir nedeklaravo iš viso 25 961 Eur mokėtino į valstybės biudžetą PVM, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau ir – PVMĮ) 14 straipsnio 1 dalies nuostatas ,,Prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“, taip pat PVMĮ 14 straipsnio 2 dalies nuostatas ,,Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą“, o būtent: 2019 m. spalio mėn. nedeklaravo 252 EUR mokėtino PVM; 2019 m. gruodžio mėn. nedeklaravo 2 192 EUR mokėtino PVM; 2020 m. sausio mėn. nedeklaravo 3 413 EUR mokėtino PVM; 2020 m. vasario mėn. nedeklaravo 5 821 EUR mokėtino PVM; 2020 m. kovo mėn. nedeklaravo 2 235 EUR mokėtino PVM; 2020 m. balandžio mėn. nedeklaravo 6 918 EUR mokėtino PVM; 2020 m. gegužės mėn. nedeklaravo 7 189 EUR mokėtino PVM.

2. Be to, ji, siekdama sutrukdyti valstybės įgaliotoms institucijoms nustatyti juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą, paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2020 m. birželio 19 d. eidama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, vadovaudama įmonės veiklai, turėdama teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau ir – BAĮ) 4 straipsnio 1 dalies nuostatą – ,,ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 straipsnio 2 dalies nuostatą – „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies nuostatą – ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“; 12 straipsnio 4 dalies nuostatą – ,,Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“; 16 straipsnio 1 dalies nuostatą – ,,Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“; pagal 14 straipsnio 2 dalies nuostatą „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“; 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“; 21 straipsnio 2 dalies nuostatą – „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, numatydama nusikalstamos veikos padarinių neišvengiamumą, kad bus trukdoma nustatyti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ veiklą, turtą, nuosavo kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, turėdama tikslą sutrukdyti nustatyti bendrovės veiklą, nenustatytoje vietoje ir laiku paslėpė įmonės apskaitos dokumentus, dėl to nėra galimybės visiškai nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2020 m. birželio 19 d.

II. Apeliacinių skundų argumentai

3. Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Gedvydas Vaivada skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 3 d. nuosprendį ir I. P. pripažinti kalta pagal BK 220 straipsnio 2 dalį (už nusikalstamą veiką, padarytą nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn.), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį paskiriant 300 MGL dydžio baudą, ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (už nusikalstamą veiką, padarytą nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį paskiriant 150 MGL dydžio baudą; subendrinus paskirtas bausmes apėmimo būdu, paskirti galutinę subendrintą bausmę – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma tenkinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinį ieškinį ir priteisti iš nuteistosios I. P. 30 847,98 Eur žalos atlyginimo.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad baudžiamosios bylos duomenimis nepagrįstos Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 3 d. nuosprendžio dalys, kuriomis nuspręsta, kad išdėstytos kaltinimo dalys I. P. inkriminuotos nepagrįstai: 1) kaltinimo dalis, jog ji, siekdama išvengti mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, pateikė neteisingus duomenis apie pajamas ir pelną, t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d. ir nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d., todėl I. P. padaryta nusikalstama veika, prokuroro manymu, nepagrįstai perkvalifikuota iš BK 220 straipsnio 2 dalies į 220 straipsnio 1 dalį; 2) kaltinimo dalis, jog I. P., siekdama sutrukdyti valstybės įgaliotoms institucijoms nustatyti juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą, paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, t. y. laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 9 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. eidama UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus pareigas ir faktiškai vadovaudama bendrovei, laikotarpiais nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d. ir nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d. būdama bendrovės apskaitą tvarkančiu asmeniu ir turėdama teisę disponuoti bendrovės banko sąskaitose esančiomis lėšomis, būdama atsakinga už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka, numatydama, kad bus trukdoma nustatyti bendrovės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, turėdama tikslą sutrukdyti nustatyti bendrovės veiklą, pažeisdama BAĮ 4 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 ir 4 dalis, 16 straipsnio 1 dalį, pagal BAĮ 14 straipsnio 2 dalies, 21 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, imituodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą pagal 2020 m. birželio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui ir direktoriui Ukrainos Respublikos piliečiui O. F. (O. F.), dėl to nėra galimybės visiškai nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.

3.2. Apelianto teigimu, vertinant byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su I. P., kaip vienintelės akcininkės, direktorės, vėliau – darbuotojos (vadybininkės-administratorės), santykiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“, liudytojo O. F., kaip vėlesnio bendrovės vienintelio akcininko, direktoriaus, santykiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat byloje esančias 2020 m. gegužės 4 d., 2020 m. gegužės 5 d., 2020 m. gegužės 6 d., 2020 m. gegužės 8 d. ir 2020 m. gegužės 11 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartis tarp pardavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovauto akcininkės I. P., ir pirkėjo O. F., yra aktualus teisės doktrinoje įtvirtintas simuliacijos reiškinys. Tai tokia situacija, kai turėdamos tikslą paslėpti savo tikruosius ketinimus šalys dėl to paties dalyko sudaro du susitarimus: vienas yra matomas, išorinis, tačiau melagingas, neatitinkantis tikrųjų šalių ketinimų, kitas – įtvirtinantis tikrąją šalių valią, bet slaptas (sudaryti sandoriai prieštarauja vienas kitam). Simuliacija – tai sutarties šalių bendras melas trečiųjų asmenų atžvilgiu, kuriuo dažniausiai siekiama apeiti įstatymą arba trečiųjų asmenų, pavyzdžiui, kreditorių, teises. Apeliacinio skundo autoriaus vertinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje matomas, išorinis, tačiau melagingas, neatitinkantis tikrųjų šalių ketinimų susitarimas pasireiškė tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo fiktyviai perduota užsienio piliečiui O. F., kuris nuo 2020 m. birželio 9 d. formaliai prisiėmė visišką atsakomybę už įmonės prievoles, tačiau tikroji šalių valia, apelianto manymu, buvo panaikinti I. P. sąsajas su minėta bendrove, sumenkinti jos atsakomybės mastą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad I. P. galėjo turėti siekį paslėpti neva perduotus O. F. įmonės dokumentus, kuris tik teoriškai būtų už juos atsakingas, tačiau valstybinės įstaigos negalėtų susipažinti su įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, kadangi jų bendrovės atstovai nepateiktų.

3.3. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvados, apeliacinio skundo autoriaus teigimu, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir įrodymų visumai. Apelianto manymu, teismas išskirtinai vertino I. P. parodymus ir padarė išvadą, jog, be kaltinamosios prisipažinimo dėl 25 961 Eur skolos biudžetui bei iki 2020 m. birželio 8 d. nedeklaruotų prekių pajamų už 123 619 Eur, jos kaltę patvirtina tik teismo atrinkti įrodymai. Juos įvertinęs teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nebuvo surinkta pakankamai neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, jog I. P. ir nuo 2020 m. birželio 9 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinė vadovė ir tvarkė buhalterinę apskaitą po įmonės menamo pardavimo. Prokuroro vertinimu, iš byloje esančių I. P. parodymų matyti, kad ji, siekdama sumenkinti savo atsakomybės mastą, iš esmės visą atsakomybę už neteisingų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną ir turtą įrašymą į atitinkamas mokesčių deklaracijas nuo 2020 m. birželio 9 d. siekia perkelti fiktyviam bendrovės direktoriui O. F.

3.4. Apeliaciniame skunde remiamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, taip pat įrodymų vertinimo sąlyga, pagal kurią nagrinėjant baudžiamąją bylą turi būti įvertintas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma. Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino nesilaikydamas įrodymų visumos vertinimo reikalavimo, nes, perkvalifikavęs I. P. nusikalstamą veiką iš BK 220 straipsnio 2 dalies į 220 straipsnio 1 dalį bei laikęs pateiktą kaltinimą nepagrįstu dalyje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų paslėpimo tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, t. y. I. P. laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 9 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. einant UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus pareigas ir faktiškai vadovaujant bendrovei, laikotarpiais nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d. ir nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d. būnant bendrovės apskaitą tvarkančiu asmeniu, imituojant UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą pagal 2020 m. birželio 8 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo–perdavimo aktą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcininkui ir direktoriui Ukrainos Respublikos piliečiui O. F., dėl ko nėra galimybės visiškai nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., įrodymus įvertino atskirai ir selektyviai, neanalizavo įrodymų visumos, neatsižvelgė į jų tarpusavio santykį, neištyrė ir neįvertino dalies įrodymų. Skundžiamame nuosprendyje, apelianto manymu, buvo apsiribota tik bendro pobūdžio argumentais, pavyzdžiui, kad byloje nėra surinkta pakankamai neginčytinų įrodymų tam tikrais klausimais. Prokuroro vertinimu, nepaisant to, kad nuteistosios I. P. teisme duotus parodymus reikia vertinti kritiškai dėl galimo nuteistosios suinteresuotumo bylos baigtimi, pirmosios instancijos teismas suteikė nepagrįstą prioritetą nuteistosios išdėstytai įvykių versijai, taip pat vertino tik tuos įrodymus, kurie patvirtina I. P. nurodytą versiją, t. y. vertino tik tas aplinkybes dėl kurių nuteistoji savo kaltę pripažino. Apelianto manymu, minėti įrodymai vertinti atskirai nuo kitų įrodymų, įskaitant liudytojų O. F., R. I. ir R. M. teisme duotų parodymų, šie įrodymai nelyginti tarpusavyje, nesusieti į vieningą visumą.

3.5. Apeliaciniame skunde aptardamas liudytojo O. F. parodymus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijimo priežastimis, taip pat aptardamas 2021 m. lapkričio 18 d. ir 2021 m. gruodžio 22 d. tarnybiniuose pranešimuose, kuriuose užfiksuota, kad Vidaus reikalų ministerijos Centrinėje duomenų bazėje nėra duomenų apie Ukrainos Respublikos piliečiui O. F. nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 18 d. išduotas vizas ir (ar) užfiksuotus Lietuvos Respublikos sienos kirtimus, užfiksuotus duomenis apeliantas kelia abejonę, ar O. F. turėjo realų ketinimą įgyti minėtą įmonę ir būti tikruoju jos vadovu. Apeliacinio skundo autorius pastebi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo skolų ir kitų problemų, taip pat nors bendrovė ir buvo PVM mokėtoja, anot prokuroro, nėra duomenų, jog tokios įmonės įsigijimas O. F. būtų ekonomiškai naudingas sandoris, o šis liudytojas iš tiesų planavo pats vykdyti verslą Lietuvoje. Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nėra duomenų ir apie tai, kad O. F. turėjo prisijungimus prie įmonės sąskaitos bei kad jis šias sąskaitas tvarkė būdamas Ukrainoje. Vadovaujantis I. P. parodymais nustatyta, kad dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratore deklaracijoms reikalingus duomenis apie parduotus automobilius ji gaudavo iš O. F., tačiau apeliantas pažymi, kad nėra užfiksuota duomenų, patvirtinančių, kad O. F. iš Ukrainos teikė įmonės privalomus dokumentus I. P. Taigi, apeliacinio skundo autoriaus manymu, O. F. buvo tik simuliacijos mechanizmo dalyvis.

3.6. Prokuroras apeliaciniame skunde remiasi ir 2022 m. kovo 23 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad nors, I. P. teigimu, pardavus bendrovę O. F. nuo 2020 m. birželio 9 d. buhalterinės apskaitos nuteistoji nebevedė ir teikė tik deklaracijas valstybės institucijoms pagal O. F. pateiktus duomenis, tačiau remiantis Mokesčių mokėtojų registro duomenimis I. P. buvo registruota, kaip bendrovės apskaitą tvarkantis asmuo, nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d. ir nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d. Taip pat nuteistoji buvo registruota Mano VMI bendrovės atstove laikotarpiais: 1) nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. iki 2020 m. birželio 21 d.; 2) 2020 m. liepos 13 d. iki 2020 m. rugsėjo 10 d.; 3) nuo 2020 m. spalio 19 d. iki 2021 m. sausio 19 d.

3.7. Apeliaciniame skunde remiamasi buvusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų liudytojų R. I. (pagal Vidaus reikalų ministerijos Centrinės duomenų bazės duomenis dirbusio bendrovėje nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d.) ir R. M. (pagal Vidaus reikalų ministerijos Centrinės duomenų bazės duomenis dirbusio bendrovėje nuo 2019 m. lapkričio 13 d. iki 2020 m. rugpjūčio 18 d.) parodymais, iš kurių turinio, apelianto teigimu, galima daryti išvadą, jog I. P. buvo nurodytų darbuotojų vadove, o juos iš darbo (paskambinęs telefonu) atleido nepažįstamas asmuo, kalbėjęs (pusiau) rusiškai. Tuo tarpu iš teismo posėdyje liudytojo O. F. duotų parodymų seka, kad jis kalba tik rusiškai. Atsižvelgus į šiuos parodymus, prokuroro vertinimu, bendrovės darbuotojai R. I. ir R. M. apie kitą asmenį, be I. P., kuris galėjo organizuoti jų darbą arba vadovavo bendrovei, nežinojo bei neturėjo su juo jokių kontaktų. Apelianto manymu, minėtų liudytojų atleidimas iš darbo buvo imituotas I. P.

3.8. Remiantis Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. balandžio 30 d. atliktu patikrinimo aktu Nr. (42.59 Mr) FR0680-148, apeliaciniame skunde nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. birželio – rugsėjo mėnesiais pardavė 47 transporto priemones, registruotas Lietuvoje, o nuo jų gautų pardavimų pajamų nedeklaravo ir neapskaitė. Taigi, apelianto manymu, bendrovė po 2020 m. birželio 9 d. toliau vykdė automobilių pardavimus Lietuvoje, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir direktorius O. F. Lietuvoje nesilankė ir, remiantis liudytojų parodymais, su minėtais vadybininkais nebendravo.

3.9. Apeliacinio skundo autoriaus vertinimu, aptarti įrodymai rodo, jog I. P., būdama bendrovės direktorė nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsisteigimo iki 2020 m. birželio 9 d., ir vėliau iš esmės buvo faktinė (tiesioginė) įmonės vadovė, kadangi nors jos, kaip direktorės, oficialūs santykiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasibaigė, ji toliau vadovavo bendrovės veiklai bei faktiškai dirbo tose pačiose patalpose ir toje pačioje vietoje. Prokuroras pažymi, kad liudytojai R. I. ir R. M. nurodė, jog, be I. P., su kitais asmenimis bendrovės klausimais nebendravo, todėl, manytina, kad nuteistoji faktiškai vadovavo įmonei ir privalėjo visus mokestinius (įskaitant gautų pardavimo pajamų deklaravimą ir apskaitymą, buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimą) klausimus atlikti tinkamai.

3.10. Apeliaciniame skunde keliama abejonė ir dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo ir su tuo susijusių dokumentų perdavimo aplinkybių, siunčiant juos į kitą valstybę (Ukrainą) užsienio piliečiui (ukrainiečiui), kuris aptariamu metu Lietuvoje nesilankė. Apeliantas aptaria liudytojo O. F. parodymus dėl bendrovės pirkimo – pardavimo dokumentų pasirašymo, taip pat 2020 m. kovo 21 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotą informaciją apie nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiųstas arba gautas per UAB „DHL Lietuva“ siuntas (3 t., b. l. 39-42), 2022 m. kovo 22 d. I. P. pateiktų dokumentų, patvirtinančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimą ir perdavimą O. F., apžiūros rezultatus, iš kurių galima daryti išvadą, kad I. P. dokumentuose pasirašė, kad pinigus gavo, ir jos parašai ant visų dokumentų yra nukopijuoti ir atspausdinti, tuo tarpu pirkėjo parašai ant dokumentų yra atlikti ranka. 2021 m. spalio 14 d. apklausos metu nuteistoji I. P. teigė, kad atsiskaitymą už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimą iš O. F. gavo grynaisiais pinigais. Apelianto vertinimu, jeigu pinigai buvo sumokėti grynaisiais ir I. P. raštu patvirtino šių pinigų gavimą, nėra aišku, kodėl akcijų pirkimo – pardavimo sutartys nebuvo pirkėjo ir pardavėjos pasirašytos vienu metu. Prokuroro apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad akcijų pirkimo – pardavimo sutartys yra datuotos 2020 m. gegužės mėn., kuomet nuteistoji nebuvo Ukrainoje, o liudytojas O. F. – Lietuvoje (įmonės dokumentų perdavimas vyko naudojantis kurjerių tarnybos UAB „DHL Lietuva“ paslaugomis), tačiau byloje nustatytais duomenimis, siuntos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir O. F. fiksuotos tik 2020 m. liepos mėn. Atsižvelgus į tai, apeliaciniame skunde daroma išvada, kad aptariamos sutartys buvo pasirašytos atgalinėmis datomis. Taip pat, anot apeliacinio skundo autoriaus, neatitinka realybės ir aplinkybė, pavyzdžiui, jog liepos 10 d. buvo siunčiama 300 g siunta, kurioje neva buvo visi buhalteriniai dokumentai, kurie realiai turėtų sverti daug daugiau.

3.11. Aptardamas nuteistosios I. P. pavojingus ir teisei priešingus veiksmus, kuriuos pirmosios instancijos teismas kvalifikavo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, apeliantas nurodo, kad teismas skundžiamame nuosprendyje padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje nėra surinkta pakankamai neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, jog I. P. nuo 2020 m. birželio 9 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinė vadovė ir tvarkė buhalterinę apskaitą po įmonės pardavimo. I. P. oficialiems santykiams, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės, pasibaigus, ji ir toliau tęsė įmonės veiklą bei faktiškai dirbo tose pačiose patalpose ir toje pačioje vietoje, tad turėjo pareigą tinkamai organizuoti įmonės buhalterinę apskaitą. Atsižvelgus į tai, prokuroro teigimu, aptariama veika visa savo apimtimi nuteistajai I. P. kaltinamuoju aktu buvo inkriminuota pagrįstai, tad yra pagrindas skundžiamo nuosprendžio dalį pakeisti, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 3 punktu.

3.12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistajai I. P. už BK 220 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, būtų pažeistas teisingumo principas (BK 54 straipsnio 3 dalis). Prokuroro vertinimu, konkrečioje nagrinėjamoje byloje nuteistosios asmenybė ir inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis nėra vertintini, kaip sudarantys pagrindą izoliuoti I. P. nuo visuomenės, tad paskyrus nuteistajai švelnesnę, nei BK 220 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, bausmės rūšį, anot prokuroro, nebus pažeistas visuomenės interesas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliaciniame skunde siūloma I. P. už BK 220 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirti 300 MGL dydžio baudą, už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirti 150 MGL dydžio baudą. Nusikaltimai sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, todėl paskirtos bausmės, prokuroro siūlymu, turėtų būti bendrintinos apėmimo būdu, kaip tai numato BK 63 straipsnio 1-2 dalys ir 5 dalies 1 punktas.

3.13. Įvertinus visų aptartų faktinių bylos aplinkybių bei argumentų visumą, apelianto manymu, I. P. padarė visas jai kalinamajame akte inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 2 dalyje bei 222 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, kuomet nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d. ir nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d. faktiškai vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo atsakinga už jos buhalterinę apskaitą ir šiuo laikotarpiu valstybės biudžetui galimai padarė 45 790 Eur žalą. Patikslinto civilinio ieškinio dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinę nepriemoką (valstybės patirtą turtinę žalą) sudarė 44 847,98 Eur. Pirmosios instancijos teismui skundžiamame nuosprendyje konstatavus, jog 14 000 Eur nuteistoji I. P. ir O. F. valstybei yra atlyginę, civilinis ieškinys mažintinas minėta suma, todėl, apelianto manymu, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš nuteistosios I. P. turėtų būti priteista 30 847,98 Eur turtinės žalos atlyginimo.

4. Nuteistosios I. P. gynėjas advokatas Remigijus Jakštas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 3 d. nuosprendį dalyje, kurioje I. P. nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuojant nuteistosios padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo ir atleisti I. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

4.1. Gynėjo apeliaciniame skunde su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais motyvais nesutinkama iš dalies, t. y. nesutinkama su padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 222 straipsnį, taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo paskirta bausmės rūšimi ir jos dydžiu, kadangi, anot apelianto, teismo nuosprendis priimtas tinkamai neišanalizavus ir neargumentavus nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kuris nulėmė netinkamą bausmės paskyrimą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, taip pat pažeidė BPK 20 straipsnio 4-5 dalyse įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, todėl priimtas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, baudžiamasis įstatymas pritaikytas neteisingai.

4.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamo nuosprendžio išvados, susijusios su I. P. padarytos veikos kvalifikavimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, yra prieštaringos, nenuoseklios. Apeliantas nurodo, kad, viena vertus, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 3 d. nuosprendžio 22 pastraipoje pripažinta, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neįrodyta, jog I. P. paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus; kita vertus, nuosprendžio 25-26 pastraipose teismas daro priešingą išvadą, nurodydamas, kad nesutinka su I. P. pozicija, jog ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinį apskaitą tvarkė aplaidžiai, nes jos atlikti veiksmai – nenustatytoje vietoje ir laiku paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl to nėra galimybės visiškai nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2020 m. birželio 19 d. – vertintini, kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas. Taigi, nuteistosios gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, iš vienos pusės, pripažįsta, kad byloje įrodyta, jog įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo teisėtai perduoti naujajam įmonės akcininkui O. F. (ką patvirtina ne tik liudytojų parodymai, bet ir dokumentų išsiuntimo duomenys, pasirašytas 2020 m. birželio 8 d. priėmimo – perdavimo aktas, taip pat aplinkybė, kad šio sandorio nedraudžia Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas, kiti teisės aktai), iš kitos pusės – daro išvadą apie dokumentų paslėpimą.

4.3. Nuteistosios gynėjo Remigijaus Jakšto vertinimu, I. P. inkriminuoti dokumentų paslėpimo, turint tikslą, kad jais nebūtų galima pasinaudoti tiriant juridinio asmens veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį, veiksmai nuteistosios veikoje nebuvo nustatyti ir įrodyti. Apeliantas pastebi, kad atsižvelgiant į šių dienų skaitmenines realijas inkriminuotos dokumentų paslėpimo veikos I. P. objektyviai negalėjo padaryti: visos mokestinės sistemos yra kompiuterizuotos, įmonių pateikti balansai ir deklaracijos yra tikrinami ne tik pagal VĮ „Regitra“ duomenis, bet ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sukurtoje mokesčių mokėjimo sistemoje i.MAS. I. P. gynėjo teigimu, mokesčių administratorius pagal įmonės vykdytą veiklą (automobilių įsigijimą ir pardavimą) mato visus bendrovės įvykdytus sandorius: pagal VĮ „Regitra“ pateiktus duomenis mato kam ir už kokią kainą įmonė automobilį pardavė, o mokestinėje i.MAS sistemoje mato pirkimus ir pardavimus. Anot apelianto, būtent vadovaujantis minėtais registrais Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą ir surašė 2021 m. balandžio 30 d. patikrinimo aktą Nr. (42.59 Mr) FR0680-148, kuriame buvo nustatytos visos įmonės nesumokėtos mokestinės prievolės. Tai, anot nuteistosios gynėjo, reiškia, kad visi nesumokėti mokesčiai buvo nustatyti ir apskaičiuoti, o duomenų, kad dėl tyčinių I. P. buhalterinės apskaitos tvarkymo veiksmų buvo trukdoma visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus, byloje nenustatyta.

4.4. Nuteistosios I. P. gynėjo vertinimu, Klaipėdos apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje nemotyvavo, kodėl konstatavo, jog I. P. veikė tyčia. Kadangi pagal I. P. inkriminuotus nusikalstamus veiksmus (ūkinių ir finansinių operacijų nefiksavimą, dokumentų perdavimą, byloje įvardytą paslėpimu) tokia veika, anot apelianto, gali būti padaroma ir tyčia, ir dėl neatsargumo (aplaidžiai tvarkant buhalterinę apskaitą), apeliantas kelia klausimą dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo (BK 222 straipsnis) atribojimo nuo aplaidaus apskaitos tvarkymo (BK 223 straipsnis). Esminis aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo atskyrimo nuo apgaulingo apskaitos tvarkymo kriterijus yra kaltės forma – aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, kaip viena iš BK 223 straipsnio dispozicijoje įtvirtintų alternatyvių veikų, padaromas tik neatsargia kaltės forma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K- 322/2008, 2K-P-305/2009). Aptariamos kategorijos bylose teismai turi aiškiai ir argumentuotai motyvuoti savo išvadas dėl kaltės formos nustatymo nuteistojo veikoje, kas šioje byloje, anot apelianto, nebuvo padaryta. Atsižvelgus į tai, apeliacinio skundo autoriaus manymu, nuteistosios I. P. veiksmai turėtų būti perkvalifikuoti iš BK 222 straipsnio 1 dalies į BK 223 straipsnio 1 dalį.

4.5. Apeliaciniame skunde nesutinkama su Klaipėdos apygardos teismo nuosprendyje pateiktu vertinimu, kad I. P. prisipažino kalta ir nuoširdžiai gailisi tik dėl nusikaltimo, numatyto BK 220 straipsnyje. Apelianto teigimu, aukščiau aptarti argumentai leidžia teigti, kad nuteistoji kaltę pripažino pilnai, kadangi dalyje, kurioje ji kaltės nepripažino, I. P. buvo išteisinta, taip pat nuteistoji nurodė reikšmingas aplinkybes, pateikė jas patvirtinančius įrodymus, kurias teisme patvirtino ir liudytojas O. F., taigi nuteistoji bendradarbiavo su teisėsauga ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką. Apeliantas pastebi, kad nuteistoji taip pat atlygino didžiąją dalį padarytos žalos bei padarė nusikalstamą veiką pirmą kartą (abi padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį). Padarytos nusikalstamos veikos, anot gynėjo, yra priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai. Taigi, gynėjo manymu, nuteistoji I. P. atitinka visas BK 40 straipsnyje numatytas sąlygas, tad yra pagrindas ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nuteistąją laiduojant jos sūnui G. J.

5. Apeliacinės instancijos teisiamajame posėdyje nuteistoji I. P. ir jos gynėjas advokatas Remigijus Jakštas prašė gynėjo apeliacinį skundą tenkinti (atsisakyta prašymo atleisti nuteistąją I. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), o prokuroro apeliacinį skundą – atmesti. Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Gedvydas Vaivada prašė jo pateiktą apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistosios I. P. gynėjo apeliacinį skundą – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistosios I. P. gynėjo advokato Remigijaus Jakšto apeliacinis skundas – atmetamas

6. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o šio straipsnio 4 dalyje – pabloginti nuteisto asmens padėtį apeliacinės instancijos teismas gali, kai yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai, ir bloginti negalima daugiau, nei to prašoma tokiais skundais. Šios taisyklės netiesiogiai suformuoja apeliacinės instancijos teismo galimybes taisyti ne bet kurias pastebėtas pirmosios instancijos teismo fakto nustatymo ar teisės taikymo klaidas, taip pat ir svarbų baudžiamojo proceso non reformatio in peius (draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę) principą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164/2014, 2K-509-489/2015, 2K-278-788/2018, 2K-278-788/2018, 2K-224-495/2020).

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Gedvydo Vaivados bei nuteistosios I. P. gynėjo apeliaciniais skundais, vertina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, susijusias su įrodymų vertinimu, dėl ko netinkamai vertino ir kvalifikavo nuteistosios I. P. padarytas nusikalstamas veikas. Atsižvelgus į tai, skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 3 d. nuosprendis yra keičiamas (nuteistosios I. P. padarytos nusikalstamos veikos – neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas ir apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas – perkvalifikuojamos (be kita ko, prailginant šių nusikaltimų laikotarpius), I. P. iš naujo skiriamos bei subendrinamos bausmės ir iš naujo sprendžiamas byloje pareikšto civilinio ieškinio (apimties) patenkinimo klausimas), vadovaujantis nuosprendyje išdėstytais argumentais.

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo

8. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, Nr. 2K-439/2011, Nr. 2K-26-89/2018, Nr. 2K-281-942/2018). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti grindžiamas ne prielaidomis, o patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados, o kaltinimui prieštaraujantys duomenys turi būti paneigti. Kai iš skirtingų byloje pateiktų duomenų gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti ir atsakyti į klausimą, kuriais duomenimis vadovautis, o kuriuos atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-87-719/2019, 2K-120-511/2021). Duomenų pripažinimas įrodymais yra teismo prerogatyva. Nacionalinėje teisėje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė ne visada yra nustatomos tik tiesioginiais įrodymais. Kaltė gali būti grindžiama ir netiesioginiais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

Žemesnės instancijos teismas

9. Skundžiamu Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 3 d. nuosprendžiu I. P. pripažinta kalta ir nuteista: už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą – pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija), bei už apgaulingą apskaitos tvarkymą – pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija). Pirmosios instancijos teismas iš I. P. pareikštų kaltinimų pašalino laikotarpius (nuo 2020 m. birželio 9 d.), nenustatęs, kad I. P. po UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimo ir vadovų pasikeitimo išliko faktine įmonės vadove, tvarkiusia įmonės finansinę (buhalterinę) apskaitą. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl netinkamo nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų vertinimo I. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nustatytos netinkamai, o tai atitinkamai lėmė netinkamą I. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų – neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo, kvalifikavimą bei šių nusikaltimų laikotarpio sutrumpinimą.

10. Baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistoji I. P., siekdama išvengti mokesčių, pateikė neteisingus duomenis apie pajamas ir pelną, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2020 m. birželio 8 d. eidama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas, vadovaudama įmonės veiklai, turėdama teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, būdama atsakinga už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktose PVM deklaracijose neįtraukė dalies už parduotus automobilius gautų pardavimo pajamų ir nuo jų neapskaičiavo pardavimo PVM, ir taip nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2020 m. birželio 8 d. nedeklaravo prekių pardavimo pajamų už 123 619 Eur, neapskaičiavo ir nedeklaravo iš viso 25 961 Eur mokėtino į valstybės biudžetą PVM, tuo pažeisdama PVMĮ 14 straipsnio 1-2 dalių nuostatas. Šių aplinkybių nei nuteistoji, nei jos gynėjas neginčija.

11. Nuteistoji I. P. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad esant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore už bendrovės veiklos organizavimą ir buhalterinės (finansinės) apskaitos tvarkymą buvo atsakinga ji pati (I. P.), kadangi turi buhalterinį išsilavinimą ir daugiau nei 20 metų darbo buhalterijos srityje patirties (3 t., b. l. 142-144, 149-151). Tačiau, nuteistosios teigimu, 2020 m. gegužės 4 d., 2020 m. gegužės 5 d., 2020 m. gegužės 6 d., 2020 m. gegužės 8 d. ir 2020 m. gegužės 11 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimis jai (I. P.), kaip vienintelei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininkei, perleidus visas bendrovės akcijas O. F. ir pastarajam nuo 2020 m. birželio 9 d. tapus bendrovės direktoriumi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos (I. P.) daugiau nebetvarkė, įmonei nevadovavo, o dirbo tik kaip vadybininkė-administratorė. Aplinkybę, kad nuo 2020 m. birželio 8 d. I. P., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės, darbo sutartis buvo nutraukta, o I. P. nuo 2020 m. birželio 9 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke-administratore, patvirtina į bylą pateikta 2019 m. rugsėjo 4 d. darbo sutartis Nr. 1, 2020 m. birželio 9 d. darbo sutartis Nr. 08/1 bei 2020 m. gegužės 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimas (3 t., b. l. 52-59). Duodama parodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuteistoji I. P. teigė, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkės-administratorės pareigas įėjo reikiamų ataskaitų teikimas SODRAI bei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI) pagal naujojo įmonės direktoriaus O. F. nurodytus ir pateikiamus duomenis, taip pat bankinių pavedimų valstybinėms institucijoms ir muitinei atlikimas, atlyginimų pervedimas. Nuteistosios teigimu, pirma, dėl karantino apribojimų, vėliau – dėl asmeninių priežasčių, O. F. turėjo ribotas galimybes atvažiuoti į Lietuvą, todėl įgaliojo ją (I. P.) atstovauti bendrovę valstybinėse institucijose. Šias funkcijas I. P. teigia vykdžiusi iki 2020 m. pabaigos, kuomet jos darbo santykiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutrūko. Aplinkybes, kad nežino, koks asmuo tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę apskaitą po 2020 m. birželio 8 d., taip pat jog ji (I. P.) tik teikdavo ataskaitas VMI, įrašydama tokius duomenis, kokius pasakydavo naujasis įmonės akcininkas ir vadovas O. F. pokalbių telefonu metu, pateikdavo elektroniniu paštu arba atsiųsdavo per programėlę, I. P. patvirtino ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Taigi, nuteistosios teigimu, po 2020 m. birželio 8 d. (t. y. pasikeitus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui ir I. P. pradėjus dirbti šios įmonės vadybininke-administratore) ji bendrovei nevadovavo, finansinės apskaitos daugiau nebetvarkė – tik teikė ataskaitas atsakingoms institucijoms, neapdorodama ir nefiksuodama pirminių finansinių bendrovės dokumentų. Tam tikra apimtimi tokias pačias aplinkybes apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovų pasikeitimą ir nuteistosios I. P. darbą įmonėje pasikeitus akcininkams (glaustai) nurodė ir O. F. Šis liudytojas teigė esąs realus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, įmonės akcijas įsigijęs 2020 m. O. F. teisme taip pat nurodė dėl koronaviruso pandemijos (vėliau – dėl Ukrainoje prasidėjusio karo) negalėjęs atvykti į Lietuvą, tad paprašęs nuteistosios I. P. dirbti bendrovėje, iki kol pats galės atvykti į šalį.

12. Tačiau šias nuteistosios I. P. ir liudytojo O. F. nurodomas aplinkybes paneigia kiti, objektyvūs byloje esantys įrodymai. Mokesčių mokėtojų registro duomenimis I. P. buvo registruota UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkančiu asmeniu nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d. ir, svarbiausia, nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d. Taip pat I. P. buvo registruota UAB „(duomenys neskelbtini)“ Mano VMI (VMI elektroninių paslaugų sritis) atstove laikotarpiais: 1) nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. iki 2020 m. birželio 21 d.; 2) 2020 m. liepos 13 d. iki 2020 m. rugsėjo 10 d.; 3) nuo 2020 m. spalio 19 d. iki 2021 m. sausio 19 d. (3 t., b. l. 112-116). Iš Swedbank AB į bylą pateiktų duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės naudojimo sutartis, be kita ko, sudaryta su I. P. (nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. iki 2021 m. sausio 27 d.). Duomenų, kad prisijungimus prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų būtų turėjęs naujasis įmonės akcininkas ir vadovas O. F. byloje nėra. Ištyrus pateiktų prisijungimų naudojantis Swedbank AB elektroniniu banku sąrašą nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. iki 2021 m. sausio 27 d. matyti, kad nuo paskutinės 2020 m. gegužės 11 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos buvo perleistos O. F., sudarymo iki pat 2021 m. sausio 27 d. I. P. jungdavosi prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos elektroninės bankininkystės būdu (2 t., b. l. 74-83). Taigi, būtent nuteistoji I. P. buvo registruota UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkančiu asmeniu, turėjo prisijungimo prie Mano VMI duomenis, taip pat turėjo prieigą prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos ir šia prieiga aktyviai naudojosi ne tik būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke ir direktore, bet ir vėlesniu laikotarpiu, kuomet vieninteliu bendrovės akcininku ir direktoriumi oficialiuose valstybiniuose registruose buvo nurodomas O. F.– t. y. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke-administratore. Dar daugiau, Mano VMI atstove I. P. Mokesčių mokėtojų registre buvo nurodyta, taip pat prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos (Swedbank AB) jungdavosi ir tuomet, kai jos (I. P.) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebesiejo teisiniai santykiai, t. y. po darbo santykių minėtoje bendrovėje pabaigos (po 2020 m. gruodžio 31 d.).

Žemesnės instancijos teismas

13. Duodama parodymus apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimo O. F. aplinkybes Klaipėdos apygardos teisme I. P. teigė, kad (2020 m.) gegužės mėn. priėmė sprendimą parduoti įmonės akcijas, o O. F. – jas įsigyti. Kadangi geba tvarkyti reikalus su valstybinėmis institucijomis, I. P. nurodė akcijų perleidimą įforminusi Valstybės įmonėje Registrų centras, surašiusi 5 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis lietuvių ir rusų kalbomis, kurios buvo išsiųstos su visais įmonės dokumentais O. F. į Ukrainą, o pasirašytą sutartį lietuvių kalba O. F. grąžino (atsiuntė) jai (I. P.) atgal. I. P. teigimu, įforminus sandorį O. F. buvo išsiųsti visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai – per DHL siuntų tarnybą buvo išsiųstos dvi siuntos (pirma siunta svėrė iki 0,5 kg, antra – apie 4-5 kg), viena siunta (apie 300 g svorio) buvo grąžinta (gauta iš O. F.). Duodamas parodymus teisme liudytojas O. F. nurodė iš esmės sutampančias su I. P. nurodytomis aplinkybes – kad 2020 m. gegužės mėn. I. P. paštu atsiuntė dokumentus, kuriuos jis (O. F.) pasirašė ir išsiuntė jai atgal per DHL siuntų tarnybą. Liudytojo teigimu, įforminus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimą, jam buvo atsiųsti bendrovės dokumentai, taigi, pirmiausiai iš I. P. buvo gautos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartys rusų ir lietuvių kalbomis, o po sandorio registracijos buvo gauti visi kiti įmonės veiklos dokumentai. Tačiau tokius nuteistosios I. P. ir liudytojo O. F. teiginius paneigia 14-18 nuosprendžio pastraipose aptarti įrodymai.

14. Remiantis UAB „DHL Lietuva“ pateiktais duomenimis (3 t., b. l. 39-42), laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. nustatytos trys siuntos, išsiųstos ir gautos UAB „(duomenys neskelbtini)“ per siuntų bendrovę UAB „DHL Lietuva“:

14.1. 2020 m. liepos 1 d. siunta Nr. (duomenys neskelbtini); siuntėjas: UAB „(duomenys neskelbtini)“ I., (duomenys neskelbtini); gavėjas: O. F., (duomenys neskelbtini);

14.2. 2020 m. liepos 9 d. siunta Nr. (duomenys neskelbtini); siuntėjas: UAB „(duomenys neskelbtini)“ I., (duomenys neskelbtini); gavėjas: O. F., (duomenys neskelbtini);

14.3. 2020 m. liepos 14 d. siunta Nr. (duomenys neskelbtini); siuntėjas – O. F., (duomenys neskelbtini); gavėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, I. P., (duomenys neskelbtini).

15. Kaip matyti iš prie 2021 m. gruodžio 20 d. ir 2022 m. sausio 11 d. UAB „DHL Lietuva“ pateiktų aptartų siuntų važtaraščių, 2020 m. liepos 1 d. siunta svėrė 4 kg, 2020 m. liepos 9 d. siunta – 0,5 kg, o 2020 m. liepos 14 d. siunta – 0,3 kg (3 t., b. l. 27-30, 33-38). Taigi, iš šių siuntų tarnybos pateiktų duomenų galima spręsti, jog priešingai nei teigia nuteistoji I. P. ir liudytojas O. F., pirmiausiai nuteistoji, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė, liudytojui O. F. išsiuntė sunkiausią (4 kg svorio) siuntą, o po kurio laiko – lengvesnę, 0,5 kg svėrusią siuntą. Taip pat su aptariamais objektyviais bylos duomenimis nesutampa ir liudytojo O. F. nurodytas siuntos gavimo laikas – liudytojo teigimu, siunta gauta 2020 m. gegužės mėn., kuomet nuteistoji I. P. dokumentus išsiuntė 2020 m. liepos mėn.

16. Iš nuteistosios I. P. į bylą pateikto 2020 m. birželio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo-perdavimo akto spręstina, kad I. P. naujajam įmonės akcininkui ir direktoriui O. F. perdavė: UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės dokumentus ir sutartis (1 segtuvas), apskaitos likučius 2020 m. kovo 1 d., inventorizacijos aprašą 2020 m. birželio 8 d., 3 vnt. įmonės antspaudų, 2019 m. rugsėjo 1 d. – 2020 m. birželio 8 d. įmonės buhalterinius dokumentus (banko/kasos dokumentus – 1 byla; atlyginimų, VMI, SODROS ataskaitų dokumentus – 1 byla; pirkimų/pardavimų dokumentus – 2 bylos; neapdorotus įmonės dokumentus – 1 byla), 2 vnt. debetinių banko kortelių (3 t., b. l. 51). Iš šio dokumentų sąrašo negalima nustatyti, kiek lapų ir kokių konkrečiai dokumentų buvo perduota, nėra aišku ir kiek dokumentų lapų sudarė kiekvieną iš perduotų bylų, todėl nėra galimybės spręsti apie siuntos, kuria galimai į Ukrainą buvo išsiųsti perduodami dokumentai, svorį (3 t., b. l. 62-66). Nepaisant to, remiantis nuteistosios I. P. ir liudytojo O. F. parodymais dėl siuntų eiliškumo (pirma siųstos akcijų pirkimo-pardavimo sutartys ir kiti O. F. pasirašytini dokumentai, vėliau – likę UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, perduotini naujajam akcininkui ir vadovui), taip pat vertinant UAB „DHL Lietuva“ siuntų tarnybos pateiktus duomenis ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, darytina išvada, kad lengviausia UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės I. P. liudytojui O. F. siųsta siunta turėjo talpinti akcijų perleidimo sandorius ir kitus dokumentus, kuriuos turėjo pasirašyti O. F., o sunkiausia – visus akte nurodomus įmonės dokumentus (daiktus). Byloje nėra duomenų (to nenurodė nei nuteistoji I. P., nei liudytojas O. F.), kad dokumentai būtų kitokia tvarka išskaidyti po aptariamas dvi užfiksuotas siuntas. Atsižvelgus į tai, kad sunkiausia siunta buvo išsiųsta liudytojui O. F. pirmiau už lengvesnę siuntą, galėjusią (kaip nurodo ir pati nuteistoji bei liudytojas) talpinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimo sutartis, siuntų eiliškumas tarp nuteistosios ir O. F. tampa nelogišku.

Žemesnės instancijos teismas

17. Apžiūrėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kurias į bylą kaip dokumentų originalus pateikė I. P., nustatyta, kad ant visų šių dokumentų esantys pardavėjos I. P. parašai yra šviesesni, pilkos spalvos, ant jų nėra matomų rašalo pėdsakų, tačiau galima įžiūrėti pavienius spausdinimo taškus, todėl teigtina, kad šie parašai yra atspausdinti (nukopijuoti ir atspausdinti). Ant apžiūrimų dokumentų esantys pirkėjo parašai atlikti ranka, mėlynos spalvos rašikliu, o pirkėjo parašo vieta pažymėta varnele. I. P. ankščiau išvardintuose dokumentuose pasirašė, kad pinigus gavo (3 t., b. l. 62-66), o 2021 m. rugsėjo 7 d. apklausos metu patikslino, kad atsiskaitymą už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimą iš O. F. gavo grynaisiais pinigais, tačiau nei kada, nei kokiomis aplinkybėmis pinigai jai buvo sumokėti nurodyti negalėjo (3 t., b. l. 142-144). Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog O. F. laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 18 d. būtų išduota Lietuvos Respublikos viza ar šis asmuo būtų kirtęs pasienio kontrolės punktus (3 t., b. l. 121-122, 123-124), buvęs tuo laikotarpiu Lietuvoje nenurodo ir pats liudytojas, taigi ir grynais pinigų sumokėti, kaip teigia nuteistoji, O. F. (asmeniškai) negalėjo (kad į Ukrainą būtų nuvykusi pati I. P. ar kad šie asmenys būtų susitikę kurioje kitoje vietoje nuteistoji taip pat nenurodė). Dar daugiau, atsižvelgus į tai, jog (nuteistosios I. P. ir liudytojo O. F. teigimu) pasirašiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis I. P. jas nusiuntė O. F., kuris šias sutartis pasirašęs atgal jas atsiuntė I. P., tampa neaišku, kodėl į bylą pateiktuose šių dokumentų originaluose nuteistosios I. P. parašai yra atspausdinti (nukopijuoti ir atspausdinti). Tokios aplinkybės paaiškinti negalėjo ir pati nuteistoji.

18. Nustatant realų (faktinį) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą po aptariamų akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo, kuris yra atsakingas už nuteistajai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą, svarbu ir tai, kad nors Juridinių asmenų registro duomenimis O. F. nuo 2020 m. birželio 9 d. ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas, ką patvirtina ir į bylą I. P. pateiktas 2020 m. gegužės 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimas, kuriuo nuspręsta bendrovės direktoriumi paskirti O. F. (3 t., b. l. 59), tačiau SODROS duomenimis minėtoje bendrovėje direktoriumi O. F. įdarbintas nebuvo (1 t., b. l. 105). Abejones nuteistosios I. P. ir liudytojo O. F. parodymų tikrumu dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimo ir vadovo pasikeitimo laiko sustiprina ir tai, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutartys yra datuojamos 2020 m. gegužės mėn., Juridinių asmenų registre įmonės akcininko ir vadovo pasikeitimai registruoti 2020 m. birželio mėn., o siuntomis, nuteistosios I. P. ir liudytojo O. F. teigimu, talpinusiomis įmonės akcijų perleidimo sutartis ir kitus įmonės dokumentus (daiktus), šalys apsikeitė tik 2020 m. liepos mėn.

19. Liudytojo O. F. teigimu, jam perėmus UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymą įmonėje dirbo trys darbuotojai, tačiau po (šiek tiek daugiau nei) mėnesio du darbuotojus teko atleisti, tad bendrovėje liko dirbti tik I. P., iki kol jis (O. F.) galės atvykti į Lietuvą. Liudytojas taip pat nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkams pranešė apie jų atleidimą iš darbo, nors iki atleidimo momento darbo reikalais su šiais darbuotojais nebendravo, darbo reikalus aptarinėjo tik su I. P., kaip buvusia įmonės direktore. Tuo tarpu liudytojas R. M., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad jį dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku 2019 m. pabaigoje pakvietė I. P., būtent kuri duodavo visus su darbu susijusius nurodymus. Šio liudytojo teigimu, apie atleidimą iš darbo jis buvo informuotas telefoniniu neprisistačiusio (nepažįstamo) asmens, kalbėjusio pusiau rusiškai, pusiau lietuviškai, skambučiu. Liudytojas taip pat nurodė nepažįstantis O. F. Atkreiptinas dėmesys, kad O. F. lietuvių kalbos nemoka, taigi ir vartoti lietuviškų žodžių negalėjo. Apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą (R. M.) papildomai nurodė, kad, be I. P., kurią žinojo kaip direktorę, daugiau nepažinojo jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, taip pat nežinojo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pasikeitimą. Liudytojas R. I. Klaipėdos apygardos teisme nurodė, kad taip pat dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, jo vadove buvo I. P. Bendrauti su kitu vadovu ar kitais darbuotojais, liudytojo teigimu, nėra tekę. Pasisakydamas apie atleidimo iš darbo aplinkybes liudytojas R. I. nurodė, kad jam paskambino rusakalbis asmuo, su kuriuo liudytojas nurodė bendravęs tą vieną kartą, ir pasakė, kad jis (R. I.) yra (bus) atleistas iš darbo. Atleidimo iš darbo dokumentų R. I. nurodė nepasirašęs, taip pat nematęs direktoriaus įsakymo atleisti jį iš darbo. Tačiau taip teigdamas šis liudytojas nebuvo nuoseklus. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu apie atleidimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. I. nurodė, jog jam paskambino UAB „P.“ direktorius E. ir pasakė, kad nuo šiol dirbs UAB „P.“ automobilių pardavimo vadybininko pareigose, todėl galvojo, kad jį tiesiog perkėlė dirbti iš vienos bendrovės į kitą, apie jokius kitus atleidimo būdus nenurodė (2 t., b. l. 22-24). Įrodymų tyrimo Lietuvos apeliaciniame teisme metu liudytojas R. I. parodymus vėl pakeitė – viena vertus, nurodė, kad pažinojo tik vieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją – I. P., taip pat nežinojo apie įmonės vadovų pasikeitimą, kita vertus – aptardamas atleidimo iš darbo aplinkybes teigė, kad jam (R. I.) paskambino būtent asmuo, tapęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, prisistatęs dabartiniu įmonės direktoriumi, ir rusiškai pasakė, kad jis (R. I.) yra atleidžiamas iš darbo. Liudytojas taip pat nurodė, kad šis asmuo anksčiau jam yra skambinęs ir prašęs surasti automobilio detalę, o jis (R. I.) nurodė, kad neturi laiko, dėl ko jie abu susiginčijo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šio liudytojo parodymų nenuoseklumą, į tai, jog liudytojas R. I. bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pripažino, kad I. P. pažįsta labai seniai, juos siejo artimi ryšiai („šiltesni jausmai“), liudytojo parodymais vadovaujamasi tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Aptarti liudytojų O. F., R. M. ir R. I. (iš dalies) parodymai teisėjų kolegijai leidžia spręsti apie tai, kad O. F. nebendravo su jo neva vadovaujamos bendrovės darbuotojais R. M. ir R. I., nors šios funkcijos įeina į įmonės vadovo pareigas, ypač atsižvelgiant į tai, kad liudytojai R. M. ir R. I. buvo vieninteliais (be nuteistosios I. P.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais.

20. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad aptariamos 2020 m. gegužės 4 d., 2020 m. gegužės 5 d., 2020 m. gegužės 6 d., 2020 m. gegužės 8 d. ir 2020 m. gegužės 11 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinto imperatyvo, pagal kurį notarine forma turi būti sudaromos uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų, o tai (įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas), vadovaujantis CK 1.93 straipsnio 3 dalimi, daro sudarytus sandorius negaliojančiais.

21. Pagal BK 220 straipsnį baudžiamosios atsakomybės subjektai gali būti tiek juridinio asmens vadovai, kurie yra atsakingi už tinkamą finansinės apskaitos organizavimą, teisingos finansinės atskaitomybės pateikimą, tiek ir už finansinę apskaitą atsakingi darbuotojai, tiesiogiai tvarkantys įmonės buhalterinę apskaitą ir atsakingi už buhalterinių įrašų teisingumą. Pagal teismų praktiką galimi atvejai, kai už įmonės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų netinkamą atlikimą, užtraukiantį baudžiamąją atsakomybę, atsako asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įmonės vadovu nepaskirtas, tačiau faktiškai organizuojantis įmonės veiklą ir ją valdantis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-511/2019, 2K-202-303/2020, 2K-70-719/2021, 2K-149-719/2022). BK 220 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika yra padaroma tiesiogine tyčia. Tai reiškia, jog už dokumentų pateikimą atsakingas asmuo suvokia, kad jis pateikia žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas išvengti mokesčių, ir to nori (kasacinė nutartis Nr. 2K-308-697/2016).

22. Ankščiau aptarti įrodymai, palyginus juos tarpusavyje ir vertinant juos vieningoje visumoje, teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad I. P. ir po 2020 m. gegužės 4 d., 2020 m. gegužės 5 d., 2020 m. gegužės 6 d., 2020 m. gegužės 8 d., 2020 m. gegužės 11 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių, kuriomis perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas užsienio piliečiui O. F., sudarymo, taip pat po 2020 m. birželio 19 d., kuomet O. F. Juridinių asmenų registre buvo įregistruotas kaip įmonės vadovas (direktoriumi neva paskirtas nuo 2020 m. birželio 9 d., nors SODROS duomenimis – nebuvo įdarbintas bendrovėje), išliko faktine UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, organizavusia UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą ir ją valdančia. Dar daugiau, ištirti įrodymai leidžia spręsti, kad ir pačios akcijų pirkimo–pardavimo sutartys buvo sudarytos fiktyviai, siekiant nuslėpti įmonės dokumentus, išvengti atsakomybės. Kaip 2022 m. sausio 4 d. paaiškino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos specialistė Rasa Macutkevičienė, 2020 m. birželio-rugsėjo mėn. PVM deklaracijose bendrovė (UAB „(duomenys neskelbtini)“) deklaravo iš viso pardavimų už 15 603 Eur, pardavimo PVM – 3 277 Eur, pirkimo PVM – 468 Eur, importo PVM – 74 956 Eur, mokėtinas į biudžetą PVM – 2 809 Eur. Valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. balandžio 30 d. patikrinimo akto Nr. (42.59 Mr) FR0680-148 (1 t., b. l. 7-57) lentelėje Nr. 3 pateiktos papildomai apskaičiuotos PVM sumos: 2020 m. birželio mėn. – 3 541 Eur, liepos mėn. – 6 397 Eur, rugpjūčio mėn. – 4 283 Eur, rugsėjo mėn. – 3 549 Eur. Iš viso už 2020 m. birželio–rugsėjo mėn. papildomai apskaičiuota 17 770 Eur PVM (3 t., b. l. 111-112). Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš kaltinimo nepagrįstai pašalino dalį, kuria nuteistajai I. P. inkriminuotos šios nusikalstamos veikos aplinkybės:

22.1. I. P., siekdama išvengti mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, pateikė neteisingus duomenis apie pajamas ir pelną, t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d. ir nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d., būdama bendrovės (UAB „(duomenys neskelbtini)“) apskaitą tvarkančiu asmeniu, turėdama teisę disponuoti bendrovės (UAB „(duomenys neskelbtini)“) banko sąskaitose esančiomis lėšomis ir faktiškai vadovaudama bendrovei (UAB „(duomenys neskelbtini)“), bendrovės (UAB „(duomenys neskelbtini)“) pateiktose PVM deklaracijose neįtraukė dalies už parduotus automobilius gautų pardavimo pajamų ir nuo jų neapskaičiavo pardavimo PVM, taigi laikotarpiu nuo 2019 m. spalio mėn iki 2020 m. rugsėjo mėn. nedeklaravo prekių pardavimo pajamų už 218 035 Eur, neapskaičiavo ir nedeklaravo iš viso 45 790 Eur mokėtino į valstybės biudžetą PVM, tuo pažeisdama PVMĮ 14 straipsnio 1 dalies nuostatas – „Prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“, taip pat PVMĮ 14 straipsnio 2 dalies nuostatas – „Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą“, o būtent: 2020 m. birželio mėn. nedeklaravo 3 541 Eur mokėtino PVM; 2020 m. liepos mėn. nedeklaravo 6 397 Eur mokėtino PVM; 2020 m. rugpjūčio mėn. nedeklaravo 4 283 Eur mokėtino PVM ir 2020 m. rugsėjo mėn. nedeklaravo 3 549 Eur mokėtino PVM.

23. Taigi nustatyta, kad iš viso, siekdama išvengti mokesčių, į PVM deklaracijas I. P. neįrašė 45 790 Eur mokėtino į valstybės biudžetą PVM (kas atitinka 915 MGL sumą). Nuteistajai I. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios BK 220 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymas Nr. XIII-791) buvo numatyta, kad tas, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Tos pačios redakcijos BK 220 straipsnio 2 dalyje (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymas Nr. XIII-791) buvo numatyta, kad tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kai mokesčių suma viršija 750 MGL arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Atsižvelgus į šiuo nuosprendžiu nustatytas I. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos – neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, padarymo aplinkybes, nuteistosios padaryta nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 220 straipsnio 2 dalį (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija). Tačiau nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo BK 220 straipsnio 2 dalies pakeitimai (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), pagal kuriuos tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kai mokesčių suma viršija 900 MGL arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. BK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

24. Vertindama paminėtus baudžiamojo įstatymo pakeitimus nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija yra laikytina bausmę švelninančiu įstatymu, turinčiu grįžtamąją galią, t. y. taikomu iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiai nuteistajai I. P., kadangi palengvina nuteistosios I. P. teisinę padėtį – sankcija pasipildė nauja, švelnesne bausmės rūšimi – bauda. Atsižvelgus į tai ir nustačius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš nuteistajai I. P. pareikšto kaltinimo pašalino dalį nusikalstamos veikos laikotarpio, nuteistosios padaryta nusikalstama veika yra perkvalifikuojama iš BK 220 straipsnio 1 dalies (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija) į BK 220 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

25. Teismų praktikoje vertinant neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą mokesčių administratoriui tokios veikos paprastai yra kvalifikuojamos pagal BK 220 straipsnį, taip pat, priklausomai nuo bylos aplinkybių, ir kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas pagal BK 222 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-99/2013, Nr. 2K-16/2014, Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-270-942/2015, Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-185-942/2016, 2K-109-746/2017). Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija). Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, faktiškai neįvykusių operacijų fiksavimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71-976/2017, 2K-139-628/2019, 2K-168-719/2021).

26. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Remiantis šiuo įstatymu apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau teismų praktikoje ne kartą pripažinta, kad esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, būtent jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-41-511/2017). BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos tyčios turinį sudaro tai, kad kaltininkas suvokė, jog jis tvarkė apskaitą pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, numatė, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2014, 2K-437-303/2015).

27. 2022 m. sausio 4 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos specialistė Rasa Macutkevičienė paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo mėn. – 2020 m. gegužės mėn. PVM deklaracijose bendrovė (UAB „(duomenys neskelbtini)“) deklaravo iš viso pardavimų už 178 266 Eur, pardavimo PVM – 26 792 Eur, pirkimo PVM – 28 553 Eur, importo PVM – 564 621 Eur, grąžintinas iš biudžeto PVM – 1 721 Eur. VMI 2021 m. balandžio 30 d. patikrinimo akto Nr. (42.59 Mr) FR0680-148 lentelėje Nr. 3 pateiktos papildomai apskaičiuotos PVM sumos: 2019 m. spalio mėn. – 252 Eur, gruodžio mėn. – 2 192 Eur, 2020 m. sausio mėn. – 3 413 Eur, vasario mėn. – 5 821 Eur, kovo mėn. – 2 235 Eur, balandžio mėn. – 6 918 Eur, gegužės mėn. – 7 189 Eur. Iš viso už šį laikotarpį papildomai apskaičiuota 28 020 Eur PVM. Tuo tarpu 2020 m. birželio-rugsėjo mėn. PVM deklaracijose bendrovė (UAB „(duomenys neskelbtini)“) deklaravo iš viso pardavimų už 15 603 Eur, pardavimo PVM – 3 277 Eur, pirkimo PVM – 468 Eur, importo PVM – 74 956 Eur, mokėtinas į biudžetą PVM – 2 809 Eur. Valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. balandžio 30 d. patikrinimo akto Nr. (42.59 Mr) FR0680-148 (1 t., b. l. 7-57) lentelėje Nr. 3 pateiktos papildomai apskaičiuotos PVM sumos: 2020 m. birželio mėn. – 3 541 Eur, liepos mėn. – 6 397 Eur, rugpjūčio mėn. – 4 283 Eur, rugsėjo mėn. – 3 549 Eur. Iš viso už 2020 m. birželio–rugsėjo mėn. papildomai apskaičiuota 17 770 Eur PVM (3 t., b. l. 111-112). Taigi, Valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. balandžio 30 d. patikrinimo akte Nr. (42.59 Mr) FR0680-148 nustatytos aplinkybės, kurias apklausiama patvirtino ir specialistė Rasa Macutkevičienė, rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. birželio-rugsėjo mėn. vykdė veiklą. Tačiau, kaip teigia 2022 m. balandžio 20 d. apklausta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos specialistė Rasa Macutkevičienė, mokestinio patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nereagavo į mokesčių administratoriaus išsiųstus pranešimus, susijusius su mokestiniu patikrinimu, bendrovė nepateikė mokestiniam patikrinimui buhalterinės apskaitos dokumentų, buhalterinės apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., dėl to negalima visiškai nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (3 t., b. l. 115-118). Kaip buvo nustatyta ankstesnėse šio nuosprendžio pastraipose, I. P. ir po UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimo liudytojui O. F. bei nuo 2020 m. birželio 19 d. įregistravus įmonės vadovo pasikeitimą (O. F. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu bylos duomenimis tapo nuo 2020 m. birželio 9 d.) išliko faktine UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, organizavusia UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą ir valdančia šią įmonę bei tiesiogiai tvarkiusia įmonės buhalterinę apskaitą, taigi ji atitinka BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos specialiojo subjekto požymius.

28. Kaip minėta, nuteistoji I. P., duodama parodymus, pripažino, kad turi buhalterinį išsilavinimą ir daugiau nei 20 metų darbo buhalterijos srityje patirties. Atsižvelgus į šią aplinkybę kitų bylos aplinkybių kontekste, be kita ko, kitos nuteistajai pagrįstai inkriminuotos nusikalstamos veikos – BK 220 straipsnio 2 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) – kontekste, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nuteistosios I. P. gynėjo apeliaciniame skunde keliama abejone, kad I. P. veiksmai turėtų būti kvalifikuojami ne pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kaip apgaulingas apskaitos tvarkymas, bet pagal BK 223 straipsnio 1 dalį kaip aplaidus apskaitos tvarkymas. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad I. P., atsižvelgus į jos turimą buhalterinį išsilavinimą ir ilgametę darbo patirtį, suvokė, jog tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą pažeisdama teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, numatė, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių (siekdama išvengti mokesčių) norėjo – veikė tiesiogine tyčia. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš kaltinimo nepagrįstai pašalino ir dalį, kuria nuteistajai I. P. inkriminuotos šios nusikalstamos veikos aplinkybės:

28.1. I. P., siekdama sutrukdyti valstybės įgaliotoms institucijoms nustatyti juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą, paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, t. y. laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 9 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. eidama UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus pareigas ir faktiškai vadovaudama bendrovei, laikotarpiais nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d. ir nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d. būdama bendrovės (UAB „(duomenys neskelbtini)“) apskaitą tvarkančiu asmeniu ir turėdama teisę disponuoti bendrovės (UAB „(duomenys neskelbtini)“) banko sąskaitose esančiomis lėšomis, būdama atsakinga už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka, numatydama, kad bus trukdoma nustatyti bendrovės (UAB „(duomenys neskelbtini)“) turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, turėdama tikslą sutrukdyti nustatyti bendrovės (UAB „(duomenys neskelbtini)“) veiklą, pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio 1 dalies nuostatą – ,,ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 straipsnio 2 dalies nuostatą – „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies nuostatą – ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“; 12 straipsnio 4 dalies nuostatą – ,,Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“; 16 straipsnio 1 dalies nuostatą – ,,Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatą „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku paslėpė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, imituodama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą pagal 2020 m. birželio 8 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo–perdavimo aktą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininkui ir direktoriui Ukrainos Respublikos piliečiui O. F., dėl to nėra galimybės visiškai nustatyti bendrovės (UAB „(duomenys neskelbtini)“) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.

29. Nuteistajai I. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios BK 222 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymas Nr. IX-2314) redakcijoje buvo numatyta, kad tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, yra baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Nuo 2023 m. birželio 1 d. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

30. Vertindama paminėtus baudžiamojo įstatymo pakeitimus nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija yra laikytina bausmę švelninančiu įstatymu, turinčiu grįžtamąją galią, t. y. taikomu iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiai nuteistajai I. P., kadangi palengvina nuteistosios I. P. teisinę padėtį – sankcija pasipildė alternatyvia bausmės rūšimi – laisvės apribojimu. Atsižvelgus į tai ir nustačius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš nuteistajai I. P. pareikšto kaltinimo pašalino dalį nusikalstamos veikos laikotarpio, nuteistosios padaryta nusikalstama veika yra perkvalifikuojama iš BK 222 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Dėl paskirtų bausmių

31. Nustačius, kad kaltinamajame akte nuteistajai I. P. inkriminuoti nusikalstamų veikų laikotarpiai nuo 2020 m. birželio 9 d. skundžiamu Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 3 d. nuosprendžiu iš kaltinimo buvo pašalinti nepagrįstai, t. y. perkvalifikavus nuteistosios padarytą nusikaltimą iš BK 220 straipsnio 1 dalies (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija) į BK 220 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), o nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) – į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), šiuo nuosprendžiu nuteistajai I. P. yra iš naujo paskiriamos ir subendrinamos bausmės.

32. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-481/2014, 2K-429-303/2015, 2K-477-746/2015, 2K-39-895/2016).

33. Kaip minėta anksčiau, BK 220 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Aptariamas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), tad už jį gali būti paskiriama nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Tuo tarpu BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

34. Nuteistoji I. P. padarė du baigtus tyčinius (apysunkį ir sunkų) nusikaltimus. Bylos duomenimis nuteistoji anksčiau neteista, taip pat nebausta administracine tvarka, yra charakterizuojama teigiamai, dirba, viena augina du mažamečius vaikus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į aplinkybę, kad dalis (14 000 Eur) nuteistosios I. P. nusikaltimais valstybei padarytos turtinės žalos yra atlyginta (4 t., b. l. 96-100, 125), net ir inkriminavus papildomą BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos laikotarpį, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamu nuosprendžiu už šį nusikaltimą nuteistajai parinkta švelniausia bausmės rūšimi – bauda, ir paskirtu jos dydžiu – 120 MGL (6 000 Eur), kuris yra artimas BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtintam baudos bausmės minimumui (100 MGL).

35. Nustačius, kad I. P. neapskaičiavo ir nedeklaravo iš viso 915 MGL (45 790 Eur) mokėtino į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio, kuris tik nežymiai viršija minimalią 900 MGL dydžio mokesčių sumos ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą pagal BK 220 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), nuteistajai I. P., atsižvelgus ir į anksčiau išdėstytas nuteistosios asmenybę ir padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes, parenkama švelniausia sankcijoje numatytos bausmės rūšis – bauda. I. P. skiriama BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtintam baudos bausmės minimumui artima – 160 MGL (8 000 Eur) dydžio, bauda. Kadangi nuteistosios padaryta nusikalstama veika dėl nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusių baudžiamojo įstatymo pakeitimų buvo perkvalifikuota ne į BK 220 straipsnio 2 dalį (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija), tačiau į BK 220 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), kurios sankciją greta terminuotos laisvės atėmimo bausmės papildė baudos bausmė, kuri šiuo nuosprendžiu ir yra skiriama I. P., byloje nenustatytas pagrindas taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas švelninant nuteistosios padėtį dar labiau (išeinant iš sankcijos ribų).

36. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, nuteistajai I. P. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės yra subendrinamos apėmimo būdu, griežčiausiai bausmei, paskirtai už BK 220 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatyto nusikaltimo padarymą – 160 MGL dydžio baudai, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą už BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatyto nusikaltimo padarymą – 120 MGL dydžio baudą. Paskirta bauda savanoriškai privalo būti sumokėta per 1 metus 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio

37. BPK 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patikslintu civiliniu ieškiniu dėl nusikalstama veika valstybei padarytos žalos atlyginimo prašo iš nuteistosios I. P. priteisti valstybės naudai 44 847,98 Eur pridėtinės vertės mokesčio atlyginimo (1 t., b. l. 186-192). Pirmosios instancijos teismas pareikštą civilinį ieškinį tenkino iš dalies. Nustačius, kad nuteistoji I. P. ir po 2020 m. birželio 8 d. faktiškai vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, teisėjų kolegija pasisako ir dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio patenkinimo klausimo.

38. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje turtinė žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tačiau pagal naujai formuojamą teismų praktiką žala, kuri pagal BPK 109 straipsnį gali būti išieškoma baudžiamajame procese, yra suprantama plačiau, nei ji yra apibrėžiama CK 6.249 straipsnyje, nes apima ir kitus dėl nusikalstamos veikos atsiradusius turtinius praradimus, pavyzdžiui, dėl tyčinės nusikalstamos veikos nesumokėtus mokesčius, jei mokestinės prievolės neįvykdymą lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės ją įvykdyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018). Mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu. Pareiga mokėti mokesčius yra prievolė valstybei, o ne teisinės atsakomybės forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. eA-506-442/2020).

39. Nors mokestinės prievolės įvykdymas natūra stricto sensu (griežtai kalbant) negali būti kvalifikuojamas kaip civilinės atsakomybės taikymas, tačiau reikalavimas priteisti dėl nusikalstamos veikos nesumokėtus mokesčius gali būti įgyvendintas ir baudžiamajame procese, jei tenkinamos šios sąlygos: pirma, valstybės patirtų turtinių praradimų kompensavimas baudžiamajame procese būtų efektyvesnis ir operatyvesnis teisių gynimo būdas nei naujų mokesčių administravimo procedūrų pradėjimas, ypač tais atvejais, kai baudžiamajame procese renkami ir vertinami valstybės turtinius praradimus patvirtinantys įrodymai ir visa aktuali informacija apie mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką lėmusius neteisėtus veiksmus sukoncentruota būtent baudžiamojoje byloje; antra, valstybės turtiniai praradimai kyla tiesiogiai iš nusikalstamos veikos ir potencialiai gali būti reikšmingi veikos teisiniam kvalifikavimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86-303/2018, Nr. 2K-30-788/2023). Tokiais atvejais valstybei atstovaujanti institucija turi teisę dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-139-628/2019, 2K-151-697/2020).

40. Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad nuteistoji I. P. padarė BK 220 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatytus nusikaltimus. Iš viso, siekdama išvengti mokesčių, į PVM deklaracijas I. P. neįrašė 45 790 Eur į valstybės biudžetą mokėtino PVM. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patikslintu ieškiniu prašo priteisti valstybės naudai šį I. P. nesumokėtą pridėtinės vertės mokestį, grįsdama reikalavimą būtent nuteistosios padarytomis nusikalstamomis veikomis, taigi darytina išvada, kad valstybės turtiniai praradimai kyla tiesiogiai iš nusikalstamos veikos ir, kaip aprašyta anksčiau, buvo reikšmingi nuteistosios padarytos veikos, įtvirtintos BK 220 straipsnio 2 dalyje, teisiniam kvalifikavimui. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo surinkti ir įvertinti valstybės turtinius praradimus (nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio forma) patvirtinantys įrodymai bei šių turtinių praradimų atsiradimo priežastys – nuteistosios I. P. padaryti nusikalstami veiksmai.

41. Atsižvelgus į tai, kad 14 000 Eur nuteistosios I. P. valstybei padarytos turtinės žalos šiuo metu jau yra atlyginta (4 t., b. l. 96-100, 125), taip pat nustačius, kad pareikšto civilinio ieškinio tenkinimas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje padės efektyviai ir operatyviai apginti pažeistas valstybės teises ir neprieštaraus formuojamai teismų praktikai, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareikštas patikslintas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika valstybei padarytos žalos (44 847,98 Eur nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio) atlyginimo yra tenkinamas iš dalies – iš nuteistosios I. P. valstybės naudai yra priteisiamas 30 847,98 Eur (44 847,98 Eur – 14 000 Eur) neįvykdytos mokestinės prievolės (kaip valstybės patirtos žalos) atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 3 d. nuosprendį:

I. P. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija), remiantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, kvalifikuoti pagal BK 220 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), paskiriant I. P. 160 MGL (8 000 Eur) dydžio baudą.

I. P. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymas Nr. IX-2314), remiantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), paskiriant I. P. 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežčiausiai bausmei – 160 MGL (8 000 Eur) dydžio baudai, apimant švelnesnę bausmę – 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą, ir I. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 160 MGL (8 000 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad paskirta bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą (įmokos kodas 6801) ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus raštinės biurui turi būti pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas. Išaiškinti nuteistajai I. P., kad savanoriškai nesumokėjus baudos per nustatytą laikotarpį bauda bus išieškoma priverstinai.

Civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareikštą patikslintą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš I. P. valstybės naudai 30 847,98 Eur (trisdešimties tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt septynių eurų ir devyniasdešimt aštuonių centų) sumą.

Nuteistosios I. P. gynėjo advokato R. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėEvaldas GražysEvaldas Pašilis