- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-25
- Bylos Nr.
- 2K-120-511/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31361-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alvydas Pikelis (pirm.), Eligijus Gladutis (pran.), Olegas Fedosiukas
- Nuteistasis
- Z. B., R. A., ir R
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Z. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu Z. B. buvo išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio dalis, kuria Z. B. išteisinta pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis:
Z. B. nuteista pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas Z. B. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. liepos 24 d. 11.00 val. iki 2019 m. liepos 26 d. 10.28 val. (dvi dienos), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir Z. B. paskirta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų šešiems mėnesiams.
Šiuo nuosprendžiu taip pat pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, be kita ko, nustatant, kad R. A. 2019 m. liepos 24 d. 11 val. 0,000787 g karfentanilio ir 0,080 g metadono įgijo iš Z. B..
Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir R. A. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, nuteistosios ir jos gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Z. B. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad iki 2019 m. liepos 24 d. 11 val. neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, name, neoficialiai pažymėtame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikė didelį kiekį – 0,000787 g narkotinės medžiagos – karfentanilio bei 0,080 g narkotinės medžiagos – metadono ir jas tą pačią dieną apie 11 val. minėtame name už 300 Eur pardavė R. A..
II. Kasacinio skundo argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistoji Z. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį. Kasatorė skunde nurodo:
2.1. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios buvo pripažintos įrodymais, tačiau padarė priešingą išvadą – pripažino Z. B. kalta ir paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Teismas, darydamas išvadą dėl jos kaltumo, pernelyg sureikšmino tai, kad ji anksčiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. ir 2017 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiais buvo nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Pagrindinis įrodymas, kurį apeliacinės instancijos teismas įvertino kaip pakankamą kaltei konstatuoti, yra policijos pareigūnų T. Š., R. S. ir A. R. prieštaringi parodymai. Šiais įrodymais suabejojo pirmosios instancijos teismas, jiems patikrinti savo iniciatyva atliko parodymų patikrinimą vietoje ir eksperimentą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtų liudytojų parodymus kartu su faktais, kad pas nuteistąjį R. A. po šio apsilankymo pas Z. B. ir sulaikymo nebuvo rasta pinigų, nuteistasis, eidamas link asmenų, iš kurių anksčiau buvo surinkęs pinigus, pamatęs policijos pareigūnus, išmetė 55 lankstinukus su narkotinėmis medžiagomis, padarė išvadą, jog R. A. pinigus, gautus iš kitų asmenų, panaudojo būtent narkotinėms medžiagoms, kurios buvo laikomos Z. B. gyvenamojoje vietoje, iš jos įgyti. Apeliacinės instancijos teismas padarė prielaidą, teigdamas, kad tuo atveju, jeigu R. A. narkotines medžiagas būtų turėjęs iki susitikimo su Z. B., šias medžiagas jis pirkėjams būtų perdavęs iš karto po to, kai jam buvo perduoti pinigai, taigi akivaizdu, kad pinigai buvo perduoti būtent Z. B.. Tačiau pirmosios instancijos teismas buvo konstatavęs, kad faktas, jog R. A. 2019 m. liepos 24 d. perdavė pinigus Z. B. už narkotines medžiagas, išlieka neįrodytas. Aplinkybė, kad 2019 m. liepos 24 d. buvusi įvykio vieta, kaip ir kratos metu rastų daiktų buvimo vietos, vizualiai nebuvo užfiksuota, apeliacinės instancijos teismo visiškai nebuvo vertinta ir nebuvo traktuojama nuteistosios Z. B. naudai.
2.2. Esminio šios baudžiamosios bylos klausimo – ar Z. B. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką – sprendimas priklausė nuo įrodymų visumos vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino pirmiau nurodytas aplinkybes, dėl to buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamosios teisės, o tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, todėl apkaltinamasis nuosprendis naikintinas, paliekant galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. išteisinamąjį nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Nuteistosios Z. B. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme
4. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 376 straipsnio 1 dalis), iš naujo įrodymų netiria, naujų faktinių aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Faktines bylos aplinkybes galutinai nustato apeliacinės instancijos teismas. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
5. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šioje byloje dėl Z. B. priėmė skirtingus sprendimus – pirmosios instancijos teismas ją išteisino, konstatavęs, kad byloje nustatyti pažeidimai, padaryti ikiteisminio tyrimo metu: laiku tinkamai neužfiksuota įvykio vieta, kratos metu rastų daiktų buvimo vieta; nugriovus romų tabore esančius statinius, neliko galimybės objektyviai įvykio vietoje patikrinti liudytojų parodymus; pažeidžiant BPK 183 straipsnio 2 dalies reikalavimus atliktos liudytojų apklausos; liudytojų parodymai prieštaringi ir nesutampa; abejotini eksperimento rezultatai, nepaneigtos kaltinamųjų išdėstytos versijos ir kt. Apibendrindamas įrodymų vertinimo išvadas, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad išnaudotos visos galimybės pašalinti teismui kilusias abejones, kad sulaikymo metu pas R. A. rastos medžiagos buvo įgytos iš Z. B. ir kad pastaroji 2019 m. liepos 24 d. disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdama tikslą jas parduoti.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad Z. B. buvo išteisinta nepagrįstai, kadangi baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, kurie laikytini įrodymais, visuma be jokių pagrįstų abejonių patvirtina, jog Z. B. iki 2019 m. liepos 24 d. 11.00 val. neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė 0,000787 g narkotinės medžiagos – karfentanilio (didelis kiekis) bei 0,080 g narkotinės medžiagos – metadono, šias medžiagas pardavė R. A., t. y. ji padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.
7. Iš kasacinio skundo matyti, kad kasatorė nesutinka apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Iš kasatorės skundo išplaukia, kad, jos nuomone, apeliacinės instancijos teismas dėl inkriminuotos veikos ją pripažino kalta, vadovaudamasis prielaidomis ir jos ankstesniais teistumais.
8. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal šio straipsnio nuostatas, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tačiau teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-189-895/2018, 2K-34-303/2020 ir kt.). Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015 ir kt.).
9. BPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
10. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis liudytojo T. Š. parodymais ir liudytojo R. S. parodymais, tiek, kiek pastarieji atitinka T. Š. parodymus, nustatė, kad patruliuodami Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) prieigose esančiame miško masyve, pamatė laukiančių žmonių grupę, prie kurios priėjo nuteistasis R. A. ir surinko iš jų pinigus. Nuėjęs į Z. B. namo kiemą, R. A. jai perdavęs pinigus, ji pinigus suskaičiavo, po to abu užėjo į namą. Maždaug po poros minučių R. A. išėjo iš namo ir ėjo link asmenų, iš kurių anksčiau surinko pinigus, tačiau minėti asmenys, pastebėję liudytoją ir jo kolegą, pradėjo bėgti. R. A. tuomet išmetė ant žemės į polietileninius maišelius ir folijos lankstinukus supakuotas narkotines medžiagas ir bandė pabėgti, tačiau buvo sulaikytas.
11. Teismas turi nustatyti visas aplinkybes, kurios yra privalomos inkriminuojant kaltinamajam atitinkamą BK straipsnį, o konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą turi tuomet, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-719/2019).
12. Šioje byloje Z. B. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteista už narkotinių medžiagų laikymą turint tikslą platinti bei jų platinimą, t. y. kad ji, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, name, neoficialiai pažymėtame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikė didelį kiekį – 0,000787 g narkotinės medžiagos – karfentanilio bei 0,080 g narkotinės medžiagos – metadono ir jas tą pačią dieną apie 11 val. minėtame name už 300 Eur pardavė R. A.. Tačiau nėra aišku, kokiais įrodymais, kurie atitiktų BPK 20 straipsnyje įrodymams keliamus reikalavimus, grindžiamos apeliacinės instancijos teismo išvados, kad Z. B. laikė narkotines medžiagas ir jas pardavė R. A.. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio išplaukia, kad šis teismas, spręsdamas dėl Z. B. kaltės rėmėsi prielaida, kad tuo atveju, jeigu R. A. narkotines medžiagas būtų turėjęs iki susitikimo su Z. B., jis šias medžiagas pirkėjams būtų perdavęs iš karto po to, kai jam buvo perduoti pinigai, be to išvadas apie tai, kad Z. B. laikė ir platino narkotines medžiagas, grindė liudytojo vyr. tyrėjo A. R. parodymais, kad, atvykęs į įvykio vietą, šis pareigūnas bendravo su sulaikytu R. A. ir pastarasis pripažino, kad išmestos narkotinės medžiagos priklauso jam, kad R. A. šiam pareigūnui pasakė, jog Z. B. arba jos sutuoktinis nurodydavo, kur yra laikomos narkotinės medžiagos, jis šias medžiagas parduodavo ir pinigus atiduodavo Z. B. arba jos sutuoktiniui. Tačiau tokie R. A. parodymai BPK nustatyta tvarka šioje byloje niekur nebuvo užfiksuoti ir negali būti patikrinti BPK nustatytais veiksmais; kita vertus, tai reikštų, kad jie gauti iš sulaikyto asmens, faktiškai esančio įtariamuoju, ne BPK nustatyta tvarka pareigūnų atliktos apklausos metu, per kurią jis davė parodymus apie savo padarytą nusikalstamą veiką. Taigi jie neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatytų įrodymams keliamų reikalavimų ir jais negali būti paneigti BPK nustatyta tvarka gauti įtariamojo ar kaltinamojo parodymai.
13. Be to, apeliacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų visumos kontekste neįvertino kaltinamąją teisinančių įrodymų. Nei apklausiamas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme R. A. nepatvirtino, kad minėtas narkotines medžiagas jis įgijo iš Z. B., ir teigė, kad šias medžiagas įgijo iš kito asmens; Z. B. pardavusi narkotines medžiagas R. A. taip pat nuosekliai neigė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Tuoj po R. A. sulaikymo atlikus kratą Z. B. namuose ir ūkiniame pastate narkotinių medžiagų, jų pėdsakų, įpakavimo priemonių nerasta. Kratos metu rastų ir paimtų daiktų apyraše nurodoma, kad rastos elektroninės svarstyklės, tačiau kratos protokole jų suradimo faktas neminimas; apeliacinės instancijos teismas šios aplinkybės nevertino ir dėl jos nepasisakė.
14. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas pirmiau aptartų aplinkybių išsamiai neišnagrinėjo ir neįvertino, be to išvadas grindė duomenimis, gautais pažeidžiant BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Šie pažeidimai laikytini esminiais, nes bylos dalyje dėl kaltinimo Z. B. veika, nustatyta BK 260 straipsnio 2 dalyje, sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
15. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, nuosprendžio pirmiau minėta dalis panaikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Nagrinėdamas bylą iš naujo, apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į prokuroro apeliacinio skundo argumentus, turi spręsti dėl likusių byloje surinktų įrodymų, o esant pirmosios instancijos teismo nepašalintiems prieštaravimams tarp liudytojų parodymų bei procesinių veiksmų protokoluose užfiksuotų duomenų, spręsti dėl įrodymų tyrimo atlikimo bei padaryti motyvuotas išvadas dėl įrodymų vertinimo, jų patikimumo ir pakankamumo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
nutaria:
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendį - panaikinti nuosprendžio dalį, kuria panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio dalis dėl Z. B. išteisinimo ir ji nuteista pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir dėl šios nuosprendžio dalies perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Panaikinus Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendį, Z. B. paleisti iš šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.