Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. L. prašymą dėl švelninančio įstatymo taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1018-806/2016 M. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (vagystė, įsibrovus į saugyklą) galutine 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. balandžio 15 d.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2993-891/2016 M. L. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė, įsibrovus į saugyklą) galutine 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir M. L. paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 metams, įpareigojant M. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per pirmus bausmės vykdymo atidėjimo metus atlyginti ne mažiau kaip pusę nusikaltimu padarytos žalos – 673,5 Eur. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. sausio 10 d.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1216-486/2017 M. L. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (119,99 Eur vertės turto vagystė) galutine 20 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir M. L. paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 metams, įpareigojant M. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per pirmus bausmės vykdymo atidėjimo metus atlyginti ne mažiau kaip pusę nusikaltimu padarytos žalos – 673,5 Eur. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. gegužės 18 d.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2181-827/2017, patikslintu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi Nr. 1-2181-827/2017, M. L. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį (2 veikos) galutine 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir M. L. paskirta galutinė subendrinta 3 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 3 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per pirmus bausmės vykdymo atidėjimo metus atlyginti ne mažiau kaip pusę nusikaltimu padarytos žalos – 673,5 Eur. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 3 d.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-637-1038/2019, patikslintu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi Nr. 1A-324-211/2019, M. L. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (299,99 Eur vertės turto vagystė) 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 3 metų 1 mėnesio ir 28 dienų laisvės atėmimo bausme ir M. L. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė – 3 metai 1 mėnuo 28 dienos. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 15 d.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-522-961/2019 M. L. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (300 Eur vertės turto vagystė) 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 16 d.

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1562-929/2019 M. L. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį galutine 30 parų arešto bausme. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. spalio 8 d.

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. nutartimi Nr. T-338-961/2023, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžiu, patikslintu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi, paskirtos 3 metų 1 mėnesio 28 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės (5 mėnesiai) ir dalis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirtos 30 parų arešto bausmės (15 parų arešto) ir M. L. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai 7 mėnesiai 13 dienų laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, šios nutarties priėmimo dienai faktiškai atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendį, patikslintą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi, bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendyje nurodytas įskaitytinas laikotarpis. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į galutinę bausmę taip pat įskaitytas laikinojo sulaikymo laikotarpis nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. 13.45 val. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. (dvi dienos). Nutartis įsiteisėjo 2023 m. kovo 23 d.

9. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauti du nuteistojo M. L. prašymai peržiūrėti jam teismo priimtus sprendimus baudžiamosiose bylose Nr. 1-522-961/2019 ir Nr. 1-637-1038/2019, įsigaliojus BK pakeitimams, lengvinantiems nuteistojo teisinę padėtį, ir sušvelninti jam paskirtas bausmes.

Motyvuojamoji dalis

Prašymai tenkintini.

11. BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo.

12. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925 (toliau – ir 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas), kuris, be kita ko, pakeitė ir normų, pagal kurias yra kvalifikuotos M. L. padarytos nusikalstamos veikos, turinį.

13. Nuteistasis M. L. prašo peržiūrėti tik baudžiamosiose bylose Nr. 1-522-961/2019 ir Nr. 1-637-1038/2019 jam priimtus sprendimus, tačiau teismas, susipažinęs su Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis bei nustatęs, kad nuteistajam yra priimti dar keli galutiniai tarpusavyje susiję teismo nuosprendžiai, pasisakys dėl jų visų turinio.

14. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu M. L. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už svetimo turto pagrobimą, įsibraunant į saugyklą. Pažymėtina, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojęs teisinio reguliavimo pasikeitimas, vertinant šių nusikalstamų veikų kontekste, jokiais aspektais nuteistojo teisinės padėties nelengvina, todėl BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos šioje dalyje negali būti taikomos. Nusikaltimų padarymo metu galiojusioje BK 178 straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) buvo nurodyta, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus naujajai BK 178 straipsnio redakcijai, šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Taigi, šiuo metu galiojanti BK 178 straipsnio redakcija už svetimo turto pagrobimą įsibrovus į saugyklą numato tokias pačias alternatyvias bausmes ir niekaip nelengvina M. L. teisinės padėties, todėl perkvalifikuoti jo padarytus nusikaltimus ir sušvelninti paskirtas bausmes nėra teisinio pagrindo.

15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu M. L. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (119,99 Eur vertės turto vagystė). Teismas pažymi, jog 2023 m. balandžio 27 d. įstatyme nenumatyti baudžiamojo įstatymo pakeitimai, kurie švelnintų ar kitaip lengvintų teisinę padėtį asmenų, kurie nuteisti už nedidelės vertės turto vagystę, nustatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu), nes pagal BK 190 straipsnį, galiojusį iki 2023 m. gegužės 31 d. ir galiojantį po pakeitimų nuo 2023 m. birželio 1 d., nedidelės vertės turtu laikomas turtas, kurio vertė viršija 3 MGL dydžio sumą (nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2016 m. gruodžio 12 d., 1 MGL buvo 37,66 Eur, taigi 3 MGL dydžio suma siekė 112,98 Eur), todėl nagrinėjamu atveju BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos taip pat negali būti taikomos.

16. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžiu, patikslintu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi, M. L. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl 299,99 Eur vertės turto vagystės, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžiu – pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl 300 Eur vertės turto vagystės.

1.1. Šių nusikalstamų veikų padarymo metu (2018 m. balandžio 28 d. ir 2018 m. spalio 19 d.) galiojusioje BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu naujai išaiškinta nedidelės vertės turto sąvoka – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Palyginus BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijas, matyti, kad pagal naująją įstatymo redakciją turtas, neviršijantis 10 MGL, laikytinas nedidelės vertės turtu. Nutarties 16 punkte numatytais atvejais M. L. pagrobto turto vertė neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos ir nuo 2023 m. birželio 1 d. yra laikoma nedidelės vertės turtu. BK 178 straipsnio 5 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatyta, kad tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Taigi konstatuotina, kad 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija lengvina nuteistojo teisinę padėtį, todėl šiuo atveju taikytinos BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos ir M. L. padarytos nusikalstamos veikos (nutarties 16 punktas) perkvalifikuotinos iš BK 178 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

1.2. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Už BK 178 straipsnio 5 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmės.

1.3. Skirdamas bausmę už nusikalstamą veiką, kurios padarymu M. L. pripažintas kaltu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžiu, patikslintu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi, teismas atsižvelgia į tai, kad yra padarytas baudžiamasis nusižengimas ir įvertina pirmosios instancijos teismo įvertintas aplinkybes, t. y. M. L. veikė tiesiogine tyčia kartu su bendrininku, savanaudiškais motyvais, iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas šešis kartus, dauguma šių teistumų už turtinius nusikaltimus, veiką padarė neišnykus teistumui, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, M. L. buvo (duomenys neskelbtini) amžiaus, įgijęs (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), administracine tvarka buvo baustas itin daug kartų, taip pat ir už smulkų svetimo turto grobimą, M. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nebuvo nustatęs, jo atsakomybę sunkino tai, kad nusikaltimą jis padarė veikdamas bendrininkų grupe ir būdamas recidyvistu. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti už BK 178 straipsnio 5 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatytos nusikalstamos veikos (nutarties 5 punktas) padarymą M. L. paskyrus arešto bausmę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skirtinos arešto bausmės dydis nustatytinas artimas šios bausmės rūšies vidurkiui – 30 parų arešto.

1.4. Skirdamas bausmę už nusikalstamą veiką, kurios padarymu M. L. pripažintas kaltu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžiu, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas baudžiamasis nusižengimas ir įvertina pirmosios instancijos teismo įvertintas aplinkybes, t. y. veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, baigta, nusikaltimo padarymo metu M. L. buvo 5 kartus teistas, taip pat ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai bausmės vykdymas dviem nuosprendžiais buvo atidėtas, nuosprendžio priėmimo metu jau buvo teistas 6 kartus, baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkias vagystes, paskirtos nuobaudos nebuvo įvykdytos, nedirbo, buvo įgijęs (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją, M. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti už BK 178 straipsnio 5 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatytos nusikalstamos veikos (nutarties 6 punktas) padarymą M. L. paskyrus arešto bausmę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skirtinos arešto bausmės dydis nustatytinas artimas šios bausmės rūšies vidurkiui – 30 parų arešto.

17. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžiu, patikslintu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi, M. L. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį (2 veikos), o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu – pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojęs teisinio reguliavimo pasikeitimas, vertinant šių nusikalstamų veikų kontekste, jokiais aspektais asmens teisinės padėties nelengvina, todėl BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos šioje dalyje negali būti taikomos.

18. BPK 362¹ straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu skiriant bausmę baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo vadovautasi BK 63 ar 64 straipsniais, teismas nustato naują subendrintą bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šia nutartimi pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, nutarties 16.3. punktas) M. L. paskirta bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžiu, patikslintu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi, paskirta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžio, patikslinto Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi, priėmimo metu neatlikta 3 metų 1 mėnesio ir 28 dienų laisvės atėmimo bausme, po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su šia nutartimi pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, nutarties 16.4. punktas) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir M. L. nustatytina galutinė subendrinta 3 metų 2 mėnesių 28 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 1–4, 6 dalimis, 364 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. L. prašymą tenkinti.

M. L. padarytą nusikalstamą veiką, už kurios padarymą jis pripažintas kaltu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžiu, patikslintu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi, perkvalifikuoti iš BK 178 straipsnio 1 dalies (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija Nr. XII-500) į BK 178 straipsnio 5 dalį ir paskirti 30 parų arešto bausmę.

M. L. padarytą nusikalstamą veiką, už kurios padarymą jis pripažintas kaltu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžiu, perkvalifikuoti iš BK 178 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 178 straipsnio 5 dalį ir paskirti 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šia nutartimi pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (veika, už kurios padarymą pripažintas kaltu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžiu, patikslintu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi) M. L. paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžiu, patikslintu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi, paskirta ir neatlikta 3 metų 1 mėnesio ir 28 dienų laisvės atėmimo bausme, po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su šia nutartimi pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (veika, už kurios padarymą pripažintas kaltu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžiu) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir M. L. nustatyti galutinę subendrintą 3 metų 2 mėnesių 28 dienų laisvės atėmimo bausmę.

M. L., nuteistam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžiu, patikslintu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatų netaikyti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.