- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-15
- Bylos Nr.
- 1A-324-211/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21859-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė, Gintaras Dzedulionis, Ugnius Trumpulis
- Nuteistasis
- R. V., M. L.
- Civilinis ieškovas
- UAB „TG“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Ugniaus Trumpulio, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. V. ir M. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.
M. L. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiui M. L. paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžiu (patikslintu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi) paskirta galutine subendrinta (su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme) bausme, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 3 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir M. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžiu (patikslintu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi) įskaitytas M. L. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. spalio 11 d. 14.55 val. iki 2016 m. spalio 12 d. 15.12 val., t. y. dvi dienos, šias laikino sulaikymo dienas prilyginant dviems laisvės atėmimo dienoms. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuteistojo M. L. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.
Iš R. V. ir M. L. priteista solidariai civilinio ieškovo UAB „TG“ naudai 299,99 Eur turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžiu R. V. ir M. L. nuteisti už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent jie 2018 m. balandžio 28 d., apie 12.23 val., būdami parduotuvėje „TC“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš anksto susitarę ir veikdami kartu, M. L. stebint aplinką, kad kas nors nesutrukdytų įvykdyti nusikalstamos veikos, R. V. paėmė iš prekybos salėje esančios lentynos ausines „JBL Everest Elite 750 NC“, 299,99 eurų vertės, nuėmė nuo ausinių dėžutės papildomą apsaugą ir jas paslėpė striukėje, po ko abu nesumokėję už šią prekę kasoje, pasišalino iš parduotuvės, tokiu būdu slapta pagrobė svetimą, UAB „TG“ priklausantį, 299,99 eurų vertės turtą, taip padarydami UAB „TG“ 299,99 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais R. V. ir M. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. V. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendį bei iš naujo teisingai išnagrinėti baudžiamąją bylą priimant sprendimą, kuris nebūtų susijęs su realiu laisvės atėmimu. Nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu veikus bendrai su M. L., kadangi M. L. nežinojo, kad pastarasis ausines pasisavino, o ne nusipirko, tas matosi ir iš vaizdo medžiagos, kad apeliantas iš parduotuvės pasišalino vienas, o M. L. – tik po kurio laiko. Nurodo M. L. nesakęs, kad pasisavino ausines. Taip pat skunde teigia, kad nepagrįstai teismas nustatė tik jo asmenybę sunkinančias aplinkybes, kadangi, pasak apelianto, yra ir jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Ginčydamas paskirtą bausmę apeliantas teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė, kad padaryta žala sąlyginai maža, apeliantas sutinka ją pilnai atlyginti, kad yra padarytas lengvas baudžiamasis nusižengimas, o BK 178 straipsnio 1 dalies dispozicija numato ir kitas alternatyvias bausmės rūšis. Tokiu būdu, pasak apelianto, teismo sprendimas skirti realią laisvės atėmimo bausmę yra neadekvatus ir neatitinkantis nusikaltimo sunkumui. Taip pat apeliantas nurodo stengiantis kabintis į gyvenimą, grįžti į doros kelią ir pradėti normalų šeiminį gyvenimą, turi merginą, kuri laukiasi, gyvena Anglijoje, kuriai reikės padėti.
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. L. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendį bei iš naujo teisingai išnagrinėti baudžiamąją bylą, jį išteisinti. Nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi tik „TC“ vaizdo kamerų įrašais, o ne įrodymų visuma. Teigia nežinojęs, ar R. V. ausines pirko ar jas pasisavino, kadangi ir iš vaizdo įrašų matyti, kad nors jiedu su R. V. kartu užeina į parduotuvę, tačiau ją palieka jau atskirai. Teigia niekaip nesusijęs su minėta nusikalstama veika, apie ausines R. V. nieko nesakė ir įlipęs į automobilį, be to, apeliantas iš tų ausinių neturėjo jokios materialinės naudos. Teigia, kad ir R. V. pripažino nusikalstamą veiką vykdęs vienas.
4. Teismo posėdžio metu kaltinamieji ir jų gynėjai skundus palaikė, prašė tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliaciniai skundai atmetami.
Dėl nuteistojo M. L. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį:
5. Kaip matyti nuteistasis M. L. apeliaciniame skunde neigia pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių įvertinimą ir prašo jį išteisinti, nepadarius nusikaltimo. Apeliantas teigia dėl vagystės nieko iš anksto nesitaręs su R. V. bei nematęs, kaip jis pagrobė ausines, kad už jas nesumokėjęs išėjo iš parduotuvės.
6. Teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinių skundų argumentus, įvertinusi byloje surinktus įrodymus dėl minėtos nusikalstamos veikos, mano, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas, priešingai nei teigiama skunde, pritaikytas tinkamai, todėl M. L. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Taigi teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, turi įvertinti jų visetą ir tai turi leisti jam padaryti sprendime išdėstytas išvadas.
8. Nuteistojo M. L. apeliaciniame skunde, nesutinkant su apylinkės teismo išvada, kad apeliantas padarė BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, akcentuojama, jog teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nepagrįstai rėmėsi vien tik „TC“ vaizdo kameromis daryta video medžiaga, o ne įrodymų visuma. Taip pat apeliantas teigia nežinojęs, kad R. V. norėjo pasisavinti ausines, be to iš parduotuvės jiedu išėję atskirai.
9. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, o apylinkės teismas, pripažindamas M. L. kaltu, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, pagrįstai rėmėsi pagrindiniu įrodymu – parduotuvės „TC“ vaizdo įrašu, kuris paneigia apelianto dėstomas versijas, taip pat kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Su tokia teismo pozicija aukštesnės instancijos teismas sutinka, todėl mano, kad apylinkės teismas, nustatydamas apelianto kaltę pagrįstai rėmėsi šiais įrodymais, kurie atitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtintą įrodymų sampratą. Tokiu būdu, teigti, kad teismas vadovavosi netinkamais įrodymais, nėra pagrindo.
10. Nors apeliantas M. L. teigia nepadaręs jam inkriminuoto nusikaltimo, teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstai apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, nustatė, kad jo kaltė yra įrodyta. Kaip matyti, apeliantas savo parodymus bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu keitė ne kartą. Nors jis nuo pat pradžių dar apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu neneigė buvęs šalia R. V., kai šis parduotuvėje prie stendo apžiūrinėjo ausines, tačiau neigė matęs, kad pastarasis kažkur kištųsi ausines, kad būtų vyniojęs jas į striukę, o ausines pas R. V. pamatė tik mašinoje, kadangi iš parduotuvės išėjo atskirai (b.l. 32-33). Papildomos apklausos metu apeliantas jau nurodė matęs, kaip R. V. dėjosi ausines po pažastimi, tačiau teigė galvojęs, kad už jas sumokės. R. V. tik padėjo pataisyti striukę, kadangi kabojo rankovė (b.l. 38). Teisiamojo posėdžio metu apeliantas teigė, kad jiedu su R. V. apžiūrinėjo ausines, o po to jis nuėjęs pažiūrėti telefonų dėklų, atsisukęs R. V. jau nebematė, susitiko su juo tik automobilyje (b.l. 128-130). Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu apelianto duotus parodymus, teisiamajame posėdyje jis teigė, kad kažką ikiteisminio tyrimo metu „netaisyklingai“ parašė.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu buvo peržiūrėti „TC“ pateikti vaizdo įrašai, kuriuose apeliantas nurodė atpažįstantis save, tačiau vėl gi teigė, nors ir stovėjęs prie R. V. šalia, tačiau kai R. slėpė ausines, nepastebėjęs. Nematė ir, kad R. įsikištų ausines į striukę. Vėliau po pakartotinės vaizdo įrašo peržiūros, pripažino, kad matė, kaip R. ausinių dėžutę užkišo už pažasties kartu su striuke, tačiau dėl vagystės jam nekilo jokių minčių (b.l. 130).
12. Vis tik, kolegijos nuomone, pagrįstai pirmosios instancijos teismas apelianto nurodomas versijas, taip pat kito nuteistojo R. V. versiją, kad M. L. nematė ir nežinojo, kad jis ausines išsinešė iš parduotuvės paslėpęs ir už jas nesumokėjęs, įvertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi šias nurodomas aplinkybes paneigia byloje užfiksuoti faktiniai duomenys. 2018 m. birželio 12 d. objektų apžiūros protokolas, kuomet buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, pateiktas UAB „TG“ iš parduotuvės „TC“, patvirtina, kad parduotuvėje prie vitrinos, kurioje yra sukabintos dėžutės su ausinėmis prieina du vyriškiai, vyriškis 2 iš stendo paima dėžutę su ausinėmis, ją laiko rankoje apžiūrinėja ir pradeda ją vynioti į striukę, vyriškis 1 tai stebi, apžiūrinėja aplinką, tai pat padeda apsukti dėžutę vyriškiui 2. Tai padarę vyriškiai dar pabūna prie stendo su ausinėmis ir nueina nusinešdami į striukę įsuktą dėžutę su ausinėmis (b.l. 11). Taip pat 2018 m. spalio 12 d. objektų apžiūros protokolas, kuomet buvo apžiūrėti vaizdo įrašai, pateikti iš parduotuvės „TC“, patvirtina, kad vyriškis Nr. 1 visą šį laiką dalinai būdamas pasisukęs į vyriškio Nr. 2 pusę, padeda giliau į striukę įkišti dėžę su ausinėmis, kol dėžės nebesimato. Kažkurį laiką vyriškis Nr. 1 su vyriškiu Nr. 2 stovi prie stendo, toliau apžiūrinėja ausines ir vėliau abu vyriškiai nueina toliau (b.l. 12). Kaip minėta, apeliantas šiuose vaizdo įrašuose atpažino save, kaip vyriškį Nr. 1. Tai gi, pagrįstai pirmosios instancijos teismas, peržiūrėjus vaizdo įrašą , vertindamas apelianto M. L. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo sprendė, kad iš pateiktų įrašų akivaizdu, kad pastarasis visas daugiau kaip dvi minutes stovi šalia R. V., kalbasi ir žiūri į R. V. pusę, o ne kur nors kitur – kai R. V. paima dėžutę su ausinėmis, kai nuiminėja papildomą apsaugą nuo ausinių dėžutės, kai ją kišasi po striuke. Be to, dar pats savo tiesioginiu veiksmu ranka pataiso R. V. striukę, kad nesimatytų į ją įsuktos dėžutės su ausinėmis kampo. Matyti, kad apeliantas stebi tiesiogiai atsisukęs į R. V. veidu visą procesą, kaip pastarasis dar kartą pasitaiso į striukę įsuktą ausinių dėžutę ir pasikiša ją po pažastimi. Galiausiai M. L. su R. V. kartu nueina nuo ausinių stendo (b.l. 130). Taigi, byloje užfiksuoti faktiniai duomenys paneigia nuteistųjų versijas, kad apeliantas M. L. nematė ir nesuprato R. V. ketinimų pagrobti ausines iš parduotuvės. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju abu nuteistieji laikytini nusikaltimo bendravykdytojais, bendrais veiksmais atlikusiais jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, pagrįsta, kadangi apeliantas M. L. taip pat atliko veiksmus, kurie būdingi būtent vykdytojui – stebėjo aplinką, užstojo R. V., kai šis nuiminėjo apsauginį magnetą nuo ausinių dėžutės bei padėjo R. V. slėpti drabužiuose svetimą grobiamą turtą – ausines.
13. Tiek apeliantas M. L., tiek kitas nuteistasis R. V. teigė nebuvę iš anksto susitarę dėl jiems inkriminuotos vagystės, tačiau konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Susitarimas įvykdyti vagystę gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas. Nagrinėjamu atveju pagrįstai pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl bendrininkų atsakomybės, įvertino, kad ir apeliantas M. L. savo tiesioginiais veiksmais prisidėjo prie daromo nusikaltimo ir tą suvokė.
14. Apeliantas ginčija jam paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę, prašo ją švelninti, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šioje dalyje skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas. Kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus dėl paskirtos per griežtos bausmės, baudžiamojo įstatymo nuostatų pažeidimų apeliantui R. V. skiriant bausmę nenustatė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę už nusikalstamą veiką, nustatytą skundžiamu nuosprendžiu, bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Matyti, kad teismas, paskirdamas apeliantui bausmę, įvertino jo kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei stadiją (apeliantas, veikdamas tiesiogine tyčia kartu su bendrininku padarė vieną nesunkų nusikaltimą). Taip pat teismas atsižvelgė į pastarojo padaryto nusikaltimo motyvą (motyvas savanaudiškas, apeliantas siekė užvaldyti svetimą turtą, turėdamas tikslą gauti pajamų, kurias planavo išleisti kitai teisei priešingai veikai daryti – nusipirkti narkotinių medžiagų), atsižvelgė į nuteistojo asmenybę (teistas 6 kartus, tame tarpe už analogiškas nusikalstamas veikas, daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, sunkinančiomis atsakomybę aplinkybėmis pripažino tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, jis padarė veikdamas bendrininkų grupe su M. L. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat teismas įvertino, kad iš ankstesnių teistumų, kuomet apeliantui buvo skirtos ir švelnesnės bausmės, pastarasis išvadų nepadarė, bausmės nebuvo veiksmingos, jos nepadarė apeliantui teigiamo poveikio, apeliantas nusikalsdavo vėl, taip pat nuosprendyje nurodė R. V. skiriamos bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus.
15. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs minėtas aplinkybes, nuteistajam R. V. už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą skundžiamu nuosprendžiu, pagrįstai parinko sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas lygų baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkiui. Apeliantas praeityje teistas už analogiškas veikas, baustas administracine tvarka, skundžiamu nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad apeliantas R. V. tik 2017-02-27 buvo paleistas iš Pravieniškių pataisos namų, atlikęs laisvės atėmimo bausmę, o jau už 2017 m. liepos–spalio mėnesiais padarytas vagystes buvo teisiamas Nyderlanduose ir Danijoje. Šiuo nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką R. V. padarė vos grįžęs iš minėtų valstybių į Lietuvos Respubliką, kas rodo apelianto polinkį nusikalsti. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes pagrįstai vertino kaip neigiamai charakterizuojančias apeliantą, kadangi matyti, kad pastarasis nelinkęs daryti išvadų dėl savo ankstesnių neteisėtų veiksmų.
16. Pirmiau nurodyti duomenys pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam R. V. gali būti pasiekti tik paskiriant griežčiausią iš baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytų bausmių – laisvės atėmimą. Kolegijos nuomone, tiek teismo parinkta bausmė, tiek jos skyrimo motyvai rodo, kad bausmė paskirta laikantis BK VIII skyriuje nustatytų reikalavimų, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir švelninti nuteistajam R. V. paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra teisinio pagrindo. Priešingu atveju būtų pažeisti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas. Paskirtoji bausmė apeliantui nėra aiškiai per griežta, todėl keisti ją švelnesnėmis ar dar labiau trumpinti jos terminą, vados nėra.
17. Skunde apeliantas taip pat teigia, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis pirminės apklausos metu prisipažino ir gailėjosi. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Nagrinėjamu atveju apeliantas R. V. savo kaltę pripažino iš dalies, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė parodymus, kad vagystę įvykdė vienas, o M. L. nieko nežinojo ir nematė, tačiau pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymų visumą, pagrįstai nustatė, kad tokie parodymai buvo duoti siekiant padėti išvengti nuteistajam M. L. atsakomybės. Tokiu būdu, apelianto pozicija negali būti laikoma prisipažinimu.
18. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam M. L. paskirta laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, tai buvo padaryta, taikant bausmių subendrinimo taisykles, numatytas BK 64 straipsnyje. Šiuo įstatymu yra nustatyta, kad bausmės yra bendrinamos, iš dalies ar pilnai sudedant neatliktą paskirtą bausmę su naujai paskirta bausme. Apylinkės teismas, vadovaujantis šio įstatymo 3 dalimi, naujai paskirtą nuteistajam M. L. laisvės atėmimo bausmę pridėjo prie neatliktos didesnės laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pirmesniu nuosprendžiu. Kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl paties bausmių sudėjimo principo, ne visiškai teisingai įvertino, kas tai yra neatlikta bausmės dalis. Šiuo atveju neatliktoji laisvės atėmimo bausmės dalis buvo ne 3 metai ir 2 mėnesiai, bet 3 metai 1 mėnuo 28 dienos, nes 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžiu į paskirtą 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę buvo įskaičiuotos sulaikyme išbūtos 2 dienos. Esant tokioms aplinkybėms, bendrinant bausmes BK 64 straipsnio tvarka, negali būti įskaitomas tas laikino sulaikymo ar kardomojo kalinimo laikas, kuris buvo įskaitytas į bausmę pirmesniu nuosprendžiu. Kita vertus, apylinkės teismas, klaidingai nustatęs neatliktos bausmės dalį, nuteistojo M. L. teisinės padėties nepablogino, skundžiamu naujai priimtu nuosprendžiu įskaitydamas jo laikiname sulaikyme išbūtas 2 dienas. Dėl šių motyvų teismo nuosprendis dėl M. L. nekeistinas, jis tik patikslintinas, kad ateityje nekiltų problemų dėl nuosprendžio vykdymo.
19. Apygardos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtų aplinkybių visumą, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta pagrindų tenkinti nuteistųjų apeliacinius skundus. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to reikalauja BPK, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje. Tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms teisėjų kolegija pritaria.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistųjų R. V. ir M. L. apeliacinius skundus.
Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendį dėl M. L. paskirtos subendrintos bausmės:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžiu M. L. paskirtą laisvės atėmimo bausmę – 1 metus ir 6 mėnesius iš dalies pridėti prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 3 metų 1 mėnesio ir 28 d. laisvės atėmimo bausmės ir paskirti subendrintą laisvės atėmimo bausmę – 3 metus 1 mėnesį 28 dienas, šią bausmę atliekant pataisos namuose.
Sprendimą dėl M. L. 2 dienų, išbūtų laikiname sulaikyme, įskaitymo į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką, panaikinti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.