Kauno apygardos teismo nutartis

rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. U. (toliau – ir pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria jo skundas atmestas ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija) 2025 m. vasario 25 d. nutarimas Nr. VMI-02-ANR_N-678-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25264641447 paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. U. Institucijos 2025 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. VMI-02-ANR_N-678-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 225264641447 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 1 dalį 390 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2024 m. gruodžio 16 d., 00.00 val. Kauno miesto sav., Kaunas, Europos pr. 105, 46338, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu neįvykdė 2024 m. gruodžio 3 d. mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (21..222 Mr) FR0706-2445 ir nepateikė prašomų buhalterinės apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 13 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d., tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau – ir MAĮ) 40 straipsnio 2 punkto reikalavimus.

2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, V. U. jį apskundė Kauno apylinkės teismui, prašydamas panaikinti, nurodant, jog su nutarimu nesutinka, kadangi jis nebuvo tinkamai informuotas apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, nutarimo surašymo metu jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir vėliau priimtas nutarimas nebuvo tinkamai įteiktas. Jokio nurodymo įvykdyti mokestinę prievolę jis nėra gavęs. Į bylos nagrinėjimą atvykti buvo kviečiamas telefonu, tačiau dėl ligos dalyvauti negalėjo.

5.1. Institucijos prašomi dokumentai nebuvo privalomi pateikimui, tai yra papildoma Institucijos priemonė, todėl jei tinkamai butų gavęs tokią užklausą (nes tai nėra mėnesinės privalomos ataskaitos ir kt.), ją būtų ir įgyvendinęs, bet to atlikta nebuvo. Įmonė buvo likviduojamos įmonės statuse ir už vieno mėnesio būtų automatiškai likviduota, todėl toks MAĮ reikalavimas apskritai kelia pagristų abejonių, dėl dokumentų pateikimo, papildomai akcentuojant ir tai, jog viso įmonės veiklos laikotarpiu nekilo jokių abejonių dėl jos tinkamo ir teisėto veikimo.

5.2. Institucijos atstovai galėjo pirmiausiai įteikti dokumentus ir reikalavimus tiesiogiai, be to galėjo tai atlikti viešo paskelbimo būdu, jei būtų veikę teisėtai ir nešališkai, bet jie pasirinko pati paprasčiausią būdą telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Teismas rašo, jog pareiškėjas 2024-10-30 buvo informuotas Institucijos apie planuojamą patikrinimą, bet visiškai nenurodo, kaip kokiu būdu, kokiais kanalais tinkamai apie tai buvo informuotas, nes tokios informacijos per jokį įmonės ar asmeninį kanalą jis nėra gavęs, perskaitęs ir kt.

5.3. Teismas prieštarauja savo paties pateikiamiems duomenims, nes rašo, jog nuo 2024-05-15 JAR tvarkytojo iniciatyva buvo inicijuotas bendrovės likvidavimas, o po to rašo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo likviduojama tik 2024 m. rugpjūčio mėnesio ir tai pateikiama klaidinga bei prieštaringa informacija. Todėl teismas papildomai netinkamai nurodo, jog Institucija nurodymu reikalavo dokumentų už ankstesnį laikotarpį nei įgytas likviduojamos įmonės statusas, nes Institucija prašė dokumentų už laikotarpį nuo 2021-03-19 iki 2024-08-31 laikotarpį, tai reiškia, jog į šį laikotarpį pateko jau likviduojamos įmonės statuso laikotarpis, be to Institucija net nenurodo nuo kada bendrovė iš viso nesinaudojo banko paslaugomis ir nevykdė jokios veiklos, o tokius duomenis teismo per teismo posėdžius buvo prašoma išreikalauti, bet to padaryta nebuvo.

5.4. Teismo pozicija, jog neinformavo Institucijos, dėl to, kad įmonės paštas nenaudojamas yra deklaratyvus ir neparemtas jokiais teisės aktais, nes pirmiausiai neprivalėjo to padaryti, nes įmonė apskritai nevykdė veiklos, tai patvirtinta ir tai, jog įmonės „Mano VMI“ elektroninėje erdvėje nebuvo perskaitytas nei vienas pranešimas, be to nėra nustatyta per kokį laikotarpį turi informuoti, jog bendrovė nevykdo veiklos ar pasikeitė jos elektroninis paštas ar kad esamas paštas nenaudojamas, esant reikalui Institucija gali inicijuoti bendrovės vadovo atvesdinimą ir jei yra svarbus reikalavimas įteikti jį kitomis priemonėmis arba paskelbiant viešai, bet to atlikta nebuvo.

5.5. Teismas netinkamai taiko įstatymą nurodydamas, kad Institucija turėjo pagrindą procesinius dokumentus asmeniui siųsti valstybės informacinėse sistemose nurodytu el. paštu ir nepažeidė ANK 573 straipsnio nuostatos. Bet tai yra klaidinanti informacija, pirmiausiai straipsnyje rašoma, jog gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu. Tokio pageidavimo išreiškęs nebuvo, be to, kodėl nurodymas pripažintas procesiniu dokumentu iki šiol lieka neaišku. Nėra jokio laiško gavimo patvirtinimo fakto, o vien tokio nurodymo išsiuntimas, be to tik vieną kartą, negali būti laikomas tinkamu įteikimu.

5.6. Jis sirgo nuo 2024-12-02 iki gruodžio pabaigos ir tai papildoma nešališka detalė, kuri įrodo, jog jokiais būdais negalėjo perskaityti minėto nurodymo. Bendrovėje buvo vienintelis akcininkas, vienintelis darbuotojas, todėl paskirti jokio kito laikinai jį pavaduojančio asmens paprasčiausiai niekaip negalėjo ir neturėjo jokių galimybių tam, nes jau būnant nedarbingume jis net negali darbinti jokio kito asmens, nes tai draudžia tie patys MAĮ reikalavimai, be to jis negalėjo paimti ir paskirti kažkokį asmenį.

5.7. Institucijos nurodymo neapskundė ar neprašė pratęsti ir nesikreipė dėl kliūčių, nes tokio Nurodymo niekada nėra gavęs ir matęs, o jį pamatė tik dalyvaujant šioje byloje, be to teismas visiškai jo neapklausė dėl tų aplinkybių teismo posėdžio metu, o jo pasakymus ignoravo. Neaišku, kodėl teismas suteikia didesnio patikimumo Institucijos atstovo M. J. parodymams, o net juos dalinai iškraipo. Institucija nepateikė jokių skambučių išklotinių su pareiškėju, tiksliai kada skambino, kiek kartų, kuriuo metu, papildomai kyla klausimas, kodėl Institucijos darbuotojas apskritai neįrašinėjo pokalbių arba juos įrašinėjo, bet jų sudėtis yra nepalanki Institucijai, todėl jie pateikti nebuvo. Be to nei viename susirašinėjime su Institucijos atstovu jis neužsimena apie kažkokį nurodymą. Institucijos atstovas pokalbių metu nei karto nenurodė, jog yra reikalavimas pristatyti įmonės dokumentus, jis tik sakė, jog reikia atvykti į Instituciją ir bus paaiškinta dėl ko, telefonu informacijos neteiks.

5.8. Teismas papildomai pateikia klaidingus duomenis, jog jam buvo žinoma, dėl ko turėjo atvykti į Institucija, nes pirmiausiai jokie duomenis nepatvirtina, kad jam Nurodymas yra įteiktas, todėl neturėjo jokių galimybių jo skųsti, apskritai nežinojo tokio dokumento ir jo turinio. Kalbant telefonu ir vėlesniuose laiškuose, kaip tik nėra užsimenama apie jokį nurodymą arba bent jau jo reikalavimo ištrauką pateikti bendrovės dokumentus, nors Institucija atstovas galėjo tai akcentuoti, jokie pokalbiai įrašyti nebuvo.

5.9. Administracinio nusižengimo protokolą pamatė tik per teismo procesą, be to jis tikrai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, bandė prisitaikyti prie apsilankymo Institucijoje, informavo nuolat, jei negalėjo atvykti dėl sveikatos būklės, todėl kaip tik dėjo visas pastangas, o dėl ko buvo kviečiamas į Instituciją nežinojo. Atkreipia dėmesį, kad vien prieiga prie kompiuterio, kad būtų galimybė surašyti prašymą yra ribota (duomenys neskelbtini) kalėjime, todėl tai irgi nėra paprasta, be to reikia turėti lėšų spausdinimui, išsiuntimui, todėl procesas tikrai užtrunka, bet vis tiek atsakingai bando realizuoti savo teises net būnant absoliučiai sudėtingoje situacijoje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. U. skundas netenkinamas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutarties bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti ar naikinti pagrindų nenustatyta.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo.

9. Nagrinėjamu atveju prašymas grindžiamas nuo, kad apeliantas nori pateikti papildomos informacijos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bei pasisakyti iš esmės dėl visų institucijos ir pirmos instancijos teismo padarytų teisės taikymo klaidų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismui yra pateikta V. U. administracinio nusižengimo byla ir jo apeliacinis skundas, kuriuose visos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės yra užfiksuotos, jos buvo įvertintos ir pirmos instancijos teismo. Be to, apeliaciniame skunde išdėstyti aiškūs ir konkretūs prašymai bei motyvai, todėl nenustačius minėtų įstatyme numatytų pagrindų nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, šis V. U. prašymas atmestinas ir apeliacinis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.

10. Pažymėtina, kad ANK 570 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama neviešai, kai byloje yra duomenų ar informacijos, kuri sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį. Teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) gali nuspręsti nagrinėti bylą neviešai, siekdami apsaugoti asmenų privatų gyvenimą, profesinę, komercinę, pramoninę, banko, kredito unijos ar centrinės kredito unijos paslaptį, taip pat kai nagrinėjamos bylos dėl administracinių nusižengimų, kuriuos padarė arba per kuriuos nukentėjo nepilnamečiai. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva ar administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų prašymu motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti asmens privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, kai yra rimtas pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė, pramoninė, banko, kredito unijos ar Centrinės kredito unijos paslaptis, taip pat nagrinėjant bylas dėl administracinių nusižengimų, kuriuos padarė arba per kuriuos nukentėjo nepilnamečiai. Šiuo atveju nagrinėjamas klausimas dėl Institucijos nutarimo teisėtumo, o ne baudžiamoji byla, kaip prašyme nurodo apeliantas, byloje taip pat nėra nagrinėjami ir aptariami V. U. medicininiai duomenys. Taigi įvertinus galiojantį teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo tenkinti ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymo pripažinti informaciją susijusią su jo baudžiamuoju procesu ir medicininiais duomenimis nevieša.

Dėl procesinių dokumentų įteikimo.

12. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 164 straipsnio 4 dalį, telekomunikacijų galiniais įrenginiais dokumentai siunčiami mokesčių mokėtojo nurodytu elektroninio pašto adresu ir patvirtinami teisės aktų nustatyta tvarka. Dokumentai laikomi įteiktais jų išsiuntimo dieną. Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e.vmi autorizuotų elektroninių paslaugų srities Mano VMI naudojimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. VA-91 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2024 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. VA-75 redakcija (toliau – ir Taisyklės) 18 punktas numato, jog dokumentai laikomi įteiktais jų išsiuntimo dieną.

18. Taigi, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, pareiškėjas apie Institucijos nurodymą pateikti buhalterinės apskaitos duomenis, bei apie jo atžvilgiu vykstančią administracinę teiseną buvo informuotas, laikantis MAĮ 164 straipsnio 4 dalyje, Taisyklių 18 punkte ir ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatytos tvarkos. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pareiškėjas visus Institucijos siųstus jam procesinius dokumentus gavo tinkamai. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad asmuo, būdamas juridinio asmens vadovu, turėjo užtikrinti, kad jį pasiektų juridinio asmens elektroniniu paštu gauti pranešimai, į kuriuos įstatymo nustatyta tvarka jis turi pareigą atitinkamai reaguoti (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-511/2025). Pažymėtina, kad pareiškėjas, būdamas ne tik atsakingas pilietis, bet ir įmonės vadovas, privalo užtikrinti, kad valstybės informacinėse sistemose (registruose) būtų nurodyti teisingi kontaktiniai duomenys, taip pat privalo pats būti rūpestingas ir atidus vykdydamas savo pareigas, tame tarpe vykdant mokestinius įsipareigojimus, vykdant atsakingų institucijų nurodymuose nustatytus įpareigojimus.

Dėl V. U. kaltės.

19. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

20. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

21. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

22. Apygardos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas V. U. pagrįstai pripažino padarius ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

23. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmeniui už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat už valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 5051, 506 straipsniuose nurodytus atvejus. Šio nusižengimo padarymas asmeniui užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų.

24. Pagal MAĮ 33 straipsnį, mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę gauti iš asmenų, tarp jų iš kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų, funkcijoms atlikti reikiamus duomenis ir dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis (kopijas) apie to arba kito asmens, įskaitant naudos gavėją, laikinai paimti iš mokesčių mokėtojo apskaitos sandorių ir kitus mokesčių apskaičiavimo teisingumo patikrinimui ir mokestiniam tyrimui atlikti reikalingus dokumentus. Pagal šio įstatymo 40 straipsnio 2, 8 punktus mokesčio mokėtojas turi pareigą bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių bei pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, kompiuteriu tvarkomos apskaitos duomenis bei kitą informaciją.

25. Kaip jau nustatyta ankščiau pareiškėjui tinkamai 2024 m. gruodžio 3 d. per Mano VMI portalą ir dviem elektroninio pašto adresais įteiktas 2024 m. gruodžio 3 d. surašytas mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (21.222 Mr) FR0706-2445 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 13 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. Ankščiau jau paneigtos apelianto skunde nurodomos aplinkybės, kad jis minėto nurodymo negavo. Byloje nėra ginčo, kad minėti buhalterinės apskaitos dokumentai institucijai nebuvo pateikti. Nors pareiškėjas skundė nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra likviduojama, tačiau su šiuo skundu argumentu nesutiktina, nes minėtos įmonės likvidavimas buvo inicijuotas nuo 2024-05-15, tačiau, priešingai nei nurodoma skunde, minėta įmonė mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (21.222 Mr) FR0706-2445 davimo metu 2024 m. gruodžio 3 d. nebuvo likviduota, nes likvidavimo procedūra Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva nuo 2024-08-28 įmonei buvo nutraukta, todėl, kaip teisingai nurodoma Institucijos atsiliepime, įmonė laikoma veikiančiu teises ir pareigas turinčiu subjektu, už kurių realizavimą yra atsakingas jos vadovas – apeliantas.

26. Kaip minėta, Institucija, kaip mokesčių administratorius, atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę iš atsakingų asmenų gauti reikiamus duomenis, o mokesčio mokėtojas turi pareigą pateikti mokesčių administratoriui visus prašomus duomenis. Šiuo atveju, Institucija, surašydama nurodymą, vadovavosi Mokesčių mokėtojų registro duomenimis, pagal kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinis vadovas buvo pareiškėjas, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo abejoti šia oficialia valstybės registruose teikiama informacija. Iš Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 ir 8 dalių kildinama būtent bendrovės vadovo pareiga laikytis teisės aktų reikalavimų bei veikti juridinio asmens vardu santykiuose su kitais asmenimis. Taigi, bendrovės vadovui, kaip specialiajam subjektui, kyla atsakomybė tuo atveju, jeigu nėra įvykdomas mokesčių administratoriaus privalomasis nurodymas pateikti atstovaujamo juridinio asmens buhalterinės apskaitos dokumentus. Nors pareiškėjas nurodo, kad jis negalėjo pateikti prašomų dokumentų, nes atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime atlieka nuo 2025 m. vasario 7 d. Tuo tarpu iki bausmės atlikimo likus porai mėnesių buvo priimtas ir įteiktas pareiškėjui 2024 m. gruodžio 3 d. nurodymas, tad akivaizdu, pareiškėjas turėjo pakankamai laiko įvykdyti savo pareigą pateikti duomenis, o esant objektyvioms kliūtims vykdyti bendradarbiavimo pareigą. Be to, protokolas buvo surašytas ir įteiktas pareiškėjui dar neatliekant bausmės, esant laisvėje, t. y. 2025 m. sausio 28 d., tačiau vėlgi, pareiškėjas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų. Byloje nustatyta, kad Institucija dėjo maksimalias pastangas išklausyti pareiškėjo paaiškinimus dėl nurodymo nevykdymo aplinkybių, kadangi nuo 2025 m. sausio 9 d. iki 2025 m. sausio 28 d. su juo derino protokolo surašymo laiką. Kaip matyti iš bylos duomenų protokolo surašymo laiką Institucijos specialistas keitė 4 kartus tenkindamas pareiškėjo prašymus. Protokolas buvo surašytas po to, kai pareiškėjas pateikė penktą prašymą atšaukti suderintą laiką likus mažiau nei 2 valandoms iki paskirto laiko. Atsižvelgiant į, kas išdėstyta, konstatuotina, kad V. U. netinkamai vykdė savo, kaip bendrovės vadovo pareigas. Be to, atmestinas ir skundo argumentas, kad pareiškėjas buvo nedarbingume, sirgo, nes Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. VA-87 Dėl mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių patvirtinimo 36 punkte nurodyta, kad mokestinis patikrinimas gali būti stabdomas, kai mokesčių mokėtojas pateikia motyvuotą prašymą sustabdyti mokestinį patikrinimą dėl svarbių priežasčių (pavyzdžiui, dėl mokėtojo komandiruotės į užsienį, ligos ir pan.) ir nėra galimybės įgaliojimus atstovauti mokesčių mokėtojui suteikti kitam asmeniui. Duomenų, kad apeliantas būtų pasinaudojęs šia teise, byloje taip pat nėra.

27. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, kurios būtų sutrukdžiusios V. U. tinkamai vykdyti įmonės vadovo pareigas ir laiku pateikti mokesčių administratoriaus nurodyme nurodytus jo vadovaujamos bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, todėl jo veikoje yra visi ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai. Apeliantas pagrįstai Institucijos nutarimu nubaustas už padarytą administracinį nusižengimą, todėl apylinkės teismas, nagrinėdamas V. U. skundą, byloje surinktus įrodymus įvertino teisingai ir V. U. skundo dėl Institucijos 2025 m. vasario 25 d. priimto nutarimo panaikinimo netenkino pagrįstai.

Dėl V. U. paskirtos baudos.

28. Apeliaciniame skunde V. U. nesutinka su jam paskirta nuobauda, nurodo, kad teismas nesvarstė jo argumentų, kad jam turėtų būti skirta švelnesnė nuobauda, nei numatyta ANK 505 straipsnio 1 dalyje.

29. Aiškinant ANK 34 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, t. y. aplinkybių visumą, nustatytą konkrečioje byloje, kurios rodytų, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013 ir kt.). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-41-2014 2AT-68-507/2015, 2AT-11-303/2018 ir kt.).

30. Aukštesnysis teismas pažymi, kad apeliantas skunde tik deklaratyviai nurodė, kad jo atžvilgiu yra pagrindas skirti švelnesnę nuobaudą, t. y. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tačiau nenurodė jokių konkrečių išskirtinių duomenų ar aplinkybių, kurios būtų ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir duotų pagrindo šios įstatymo nuostatos taikymui. Pažymėtina, jog pareiškėjas nusižengimo nepripažino, kritinio požiūrio neišsakė, tyrimo metu su mokesčių administratoriumi nebendradarbiavo. Nors skunde nurodo, jog Institucijai teikė prašymus, tačiau pažymėtina, jog vien prašymai dėl administracinio nusižengimo laiko pakeitimo negali būti laikomi bendradarbiavimu su Institucija dėl jos prašomų duomenų pateikimo. Šioje byloje nei pareiškėjo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Nors pareiškėjas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, leidžiančių apelianto atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę nei sankcijoje numatytą baudą ir kaip prašoma jo skunde baudos mokėjimą išdėstyti per du metus. Apygardos teismas pažymi, kad pareiškėjas dėl baudos mokėjimo išdėstymo ar jos atidėjimo, pateikdamas motyvuotą prašymą, galės kreiptis į baudos išieškojimą vykdančią instituciją, pateikdamas motyvuotą prašymą, pagrįstą jo turtinę padėtį atspindinčiais duomenimis.

31. ANK 34 straipsnio 2 dalis numato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. <...> kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Institucija, atsižvelgusi į padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, į jo padarymo aplinkybes, į pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nutarimu V. U. paskyrė baudą, lygią sankcijoje numatytos baudos minimumui, kas patvirtina, jog nuobauda apeliantui buvo paskirta tinkamai, nepažeidžiant įstatymo, todėl ją švelninti nėra pagrindo.

32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apelianto V. U. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. U. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.