Kauno apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. A. (toliau – ir pareiškėjas, ir apeliantas) įgalioto atstovo advokato Dimitrijaus Fomkino skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. spalio 31 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto J. A. įgalioto atstovo advokato Dimitrijaus Fomkino skundas dėl Lietuvos transporto saugos administracijos 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-2787-2024 (ROIK: 23227101492) panaikinimo buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – Institucija) 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-2787-2024 (ROIK: 23227101492) pareiškėjas J. A. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 463 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2023 m. spalio 11 d. 9.19 val. magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) važiavo mokamais valstybinės reikšmės keliais kelių transporto priemone „Scania P340“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesumokėjęs transporto priemonių savininkams ar valdytojams nustatyto mokesčio už naudojimąsi keliais, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (2000 m. spalio 12 d. Nr. VIII-2032) (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 1 dalį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą J. A. paskirta administracinė nuobauda – 850 Eur dydžio bauda.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto J. A. įgalioto atstovo advokato Dimitrijaus Fomkino skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas J. A. ginčija padaręs nusikalstamą veiką, numatytą ANK 463 straipsnio 1 dalyje.

7. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog apelianto įgaliotas atstovas su apeliaciniu skundu pateikia įrodymą – tarp akcinės bendrovės (toliau – ir AB) Lietuvos automobilių direkcijos ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą Viešojo pirkimo sutartį – kuris nebuvo pateiktas administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant apylinkės teisme.

8. ANK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus. Minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad to paties straipsnio 4 dalyje nurodoma, jog apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Šis prašymas gali būti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Taigi, iš pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo išplaukia, kad bendra tvarka procesas apeliacinės instancijos teisme vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus kai teismas nustato būtinybę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, įvertinęs byloje pateiktus prašymus dėl šio klausimo ir tai, ar apeliaciniame skunde ginčijamos bylos faktinės aplinkybės arba asmens kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-16-697/2019, 2AT-41-458/2020; 2AT-45-1073/2024).

9. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo įgaliotas atstovas apygardos teismui teikdamas apeliacinį skundą, prie jo pridėjo naują įrodymą – Viešojo pirkimo sutartį. Priežastis, dėl ko šio įrodymo pareiškėjas ar jo įgaliotas atstovas neturėjo galimybės pateikti Institucijai ar apylinkės teismui, apeliaciniame skunde nenurodoma. Apeliaciniame skunde pareiškėjo atstovas prašymo šią Viešojo pirkimo sutartį pridėti prie bylos kaip papildomą įrodymą, o taip pat motyvuoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka aukštesniam teismui nepateikė. Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą Institucija taip pat nepateikė prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o atsiliepime nurodė, jog, Institucijos manymu, toks pareiškėjo ir jo atstovo procesinis elgesys laikytinas nesąžiningu, todėl Viešojo pirkimo sutartis apskritai neturėtų būti vertinama kaip įrodymas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, o taip pat iš esmės sutikdamas su minėta Institucijos pozicija, apygardos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pagrindo nėra. Kitų priežasčių, dėl kurių būtų tikslinga bylą nagrinėti žodiniame posėdyje, nenustatyta.

10. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarties bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą administracinio nusižengimo byloje, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos aišku, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Taipogi, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

11. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu J. A. pripažintas padaręs ANK 463 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Šioje nuostatoje numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą mokamais valstybinės reikšmės keliais kelių transporto priemonėmis nesumokėjus kelių naudotojo mokesčio ar kelių rinkliavos. Minėta nuostata yra blanketinė.

12. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patraukas asmuo, padarydamas administracinį nusižengimą, nesilaikė teisės normų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (2000 m. spalio 12 d. Nr. VIII-2032) (toliau – ir KPPFĮ) 6 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad „Transporto priemonių ar jų junginių, nurodytų šio įstatymo 2 priede, valdytojai moka kelių naudotojo mokestį už naudojimąsi magistraliniais keliais. Už naudojimąsi valstybinės reikšmės krašto, rajoniniais ar vietinės reikšmės keliais kelių naudotojo mokestis nemokamas“.

13. Nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, kad pirmiau nurodytu laiku ir vietoje administracinėn atsakomybėn patrauktas J. A. važiavo mokamu valstybinės reikšmės magistraliniu keliu (duomenys neskelbtini) kelių transporto priemone „Scania P340“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairuojant už naudojimąsi keliais transporto priemonių savininkas ar valdytojas privalo mokėti nustatyto dydžio mokestį, tačiau šio mokesčio pareiškėjas nebuvo sumokėjęs.

14. Pagrindinis apeliacinio skundo argumentas – vairuodamas šiuo atveju aktualią transporto priemonę pareiškėjas vykdė kelių priežiūros darbus, todėl jo atžvilgiu turi būti taikoma Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 6 punkto išlyga, numatanti, kad „Kelių naudotojo mokestis nemokamas už naudojimąsi magistraliniais keliais važiuojant transporto priemonėmis ar jų junginiais, naudojamais valstybinės reikšmės keliams prižiūrėti”. Su tokia apeliantų pozicija aukštesnis teismas nesutinka..

15. Nustatyta, kad šiuo atveju aktualios transporto priemonės „Scania P340“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra M. G., kuris 2023 m. rugsėjo 22 d. sutarties Nr. 2023/1 pagrindu šią transporto priemonę išnuomojo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bylos duomenys patvirtina skundžiamoje nutartyje nustatytas aplinkybes, kad iš Technikos nuomos sutarties Nr. G-99, sudarytos 2023 m. rugpjūčio 20 d., matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuomotojas) suteikė nuomos paslaugą – vakuuminės šluotos nuomos paslaugą su technika ir operatoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“, paskirtis nurodyta priede Nr. 1. Sutartyje nurodyta, kad į nuomos mokestį yra įskaičiuoti ir bet kokie kiti mokėjimai, o jos galiojimo terminas – iki 2023 m. gruodžio 31 d. Nuomojama su technikos vairavimo ir priežiūros paslaugų teikimu. Iš Užsakymo Nr. 1 turinio matyti, kad užsakymo objektas šiuo konkrečiu atveju buvo „Magistralinis kelias (duomenys neskelbtini)“, paslauga – kelių priežiūra – dangos valymo darbai prieš horizontalaus ženklinimo darbus, darbų pradžia 2023 m. spalio 2 d., darbų pabaiga – 2023 m. lapkričio 31 d.

16. Pareiškėjas J. A., kuris įvykio metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, 2023 m. spalio 11 d. 9.19 val. magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę „Scania P340“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde vertinama, kad minėtu laiku ir vietoje J. A. automobiliu „Scania P340“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmiau minėtų nuomos sutarčių pagrindu atliko kelių priežiūros darbus – šioje transporto priemonėje įrengta vakuuminės šluotos valymo įranga, kurios pagalba buvo valoma nurodyta magistralinio kelio atkarpa prieš horizontalaus ženklinimo darbų atlikimą.

17. „Kelio priežiūros“ sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos kelių įstatyme. Minėto įstatymo 2 straipsnio 10 punkte nustatyta, kad kelio priežiūra – tai nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio ir jo statinių naudojimo laiką.

18. Aukštesnis teismas mano, kad pirmiau minėtos Technikos nuomos sutarties pagrindu išnuomota technika (kurioje įrengta vakuuminės šluotos valymo įranga) teikiamos paslaugos – nurodytos atkarpos magistralinio kelio dangos valymas prieš horizontalaus ženklinimo darbų atlikimą konkrečiam šių darbų atlikimo laikotarpiui (darbų pradžia 2023 m. spalio 2 d., darbų pabaiga – 2023 m. lapkričio 31 d.) – iš esmės galėtų būti priskiriamos kelio priežiūros darbams, tačiau, kaip pagrįstai pažymima tiek skundžiamoje nutartyje, tiek ir Institucijos atsiliepime, nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti apie šių darbų nuolatinį pobūdį, todėl jie savo esme neatitinka Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 10 punkte numatytos kelių priežiūros sąvokos, o vien pavienių, vienkartinio pobūdžio funkcijų atlikimas vykdant kelio priežiūros darbus nelaikytinas esančiu nuolatinio pobūdžio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros finansavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 6 punkte numatytos išimties taikymo savo rašte nurodė, jog minėta išlyga yra taikoma AB „Kelių priežiūra“ ir įmonėms, sudariusioms sutartį su AB „Kelių priežiūra“, tačiau tik tuo atveju, jei yra atliekami valstybinės reikšmės kelių priežiūros darbai. Duomenų, kad šiuo atveju aktuali sutartis buvo sudaryta su AB „Kelių priežiūra“, nenustatyta. Esant tokiai situacijai, darytina išvada, jog pažeidimo padarymo metu pareiškėjo J. A. vairuotam automobiliui jokia išimtis negaliojo, o 2023 m. spalio 11 d. jam važiuojant transporto priemone „Scania P340“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), mokamu valstybinės reikšmės keliu (magistraliniu keliu (duomenys neskelbtini)) privalėjo būti sumokėtas kelių naudotojo mokestis.

19. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas J. A. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 463 straipsnio 1 dalį buvo patrauktas teisėtai ir pagrįstai, nusižengimas kvalifikuotas tinkamai. Apylinkės teismo nutartis, patikrinus ją, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti teismo nutartį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

20. Netenkinus apeliacinio skundo, skundo reikalavimas dėl proceso išlaidų atlyginimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 31 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto J. A. įgalioto atstovo advokato Dimitrijaus Fomkino apeliacinio skundo netenkinti.

Apeliacinio skundo reikalavimą dėl proceso išlaidų atlyginimo atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.