- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-12
- Bylos Nr.
- AN2-392-898/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00299-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
- Pažeidėjas
- A. S.
- Advokatai
- Marius Rumšas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. (A. S.) atstovo advokato Mariaus Rumšo skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. spalio 23 d. nutarties, kuria atmestas A. S. skundas ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos pareigūno 2024 m. gegužės 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 0025-ANR_N-1420- 2024 paliktas nepakeistas, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos (toliau – ir Institucija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba) pareigūno 2024 m. liepos 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0025-ANR_N-1420-2024 A. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 536 straipsnio 2 dalį – 90 Eur bauda už tai, kad jis 2023 m. gegužės 31 d. 14.40 val. buvo pasienio ruože, esančiame (duomenys neskelbtini), esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, neturėdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos išduoto leidimo arba teisėto buvimo pasienio ruože įrodančių dokumentų. Tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės sienos ir jos apsaugos 2000 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. VIII-1666 11 straipsnio 10 dalies reikalavimus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ reikalavimus.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose 2024 m. rugpjūčio 1 d. buvo gautas A. S. atstovo advokato M. Rumšo skundas, kuriuo prašoma panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos 2024 m. liepos 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. spalio 23 d. nutartimi A. S. atstovo advokato skundas netenkintas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad priešingai nei nurodoma skunde, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo informuotas apie bylos procesą, pats aktyviai naudojosi dalyvavimo procese teise bei atmetė kaip nepagrįstus teiginius apie neteisėtą procesą ir dėl to priimtą neteisėtą nutarimą. Taip pat teismas atsižvelgęs į pareiškėjo skunde išdėstytą poziciją, jog jis turėjo teisę būti pasienyje be išduoto leidimo, nes atitinka įstatymo numatytą išimtį – leidimas nereikalingas asmenims vykdantiems ūkinę – komercinę veiklą, vertino tai, kaip įstatymo interpretacija siekiant išvengti atsakomybės. Skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad pareiškėjas yra UAB „E“ darbuotojas, kurį su šiuo juridiniu asmeniu sieja ne ūkiniai komerciniai, bet darbo santykiai. Ūkinę veiklą šiuo atveju vykdo juridinis asmuo, o ne jo darbuotojai. Darbuotojas juridinio asmens ūkinėje veikloje dalyvauja tiek, kiek apsprendžia jo funkcijos, nustatytos darbo sutartimi. Be to, pirmosios instancijos teismui jokių komercinių sutarčių, kurias UAB „E“ vykdytų pasienio ruože, nebuvo pateikta. Taigi, teismas sprendė, kad UAB „E“ veikla, o tuo pačiu ir pareiškėjo darbo vieta, niekaip nesusiję su pasienio ruožu (duomenys neskelbtini). UAB „E“ 2023 m. birželio 2 d. paaiškinimas, kad įmonės vadybininkas A. S. 2023 m. gegužės 31 d. vyko į pasienio ruožą darbo reikalais, nėra nei įmonės ūkinę, komercinę veiklą pasienio ruože, nei darbuotojo buvimo pasienio ruože teisėtumą patvirtinantis įrodymas. Skundžiamoje nutartyje atkreiptas dėmesys ir į tai, kad šioje byloje nagrinėjamą nusižengimą, numatytą ANK 536 straipsnyje A. S. padarė pakartotinai, todėl sprendė, kad jo veiksmai teisingai buvo kvalifikuoti pagal ANK 536 straipsnio 2 dalį. Nustatęs, jog Institucijos nutarime veikos pakartotinumas nurodytas kaip pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, šią aplinkybę šalino.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Taip pat pageidaujama bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas.
Šalies argumentai
4.1. Skunde nurodoma, jog administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos priimtame nutarime nėra nurodyta nė vieno teisės akto, kurį A. S. pažeidė. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad A. S. buvo pasienio ruože esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliai situacijai neturėdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos išduoto leidimo arba teisėto buvimo pasienio ruože įrodančių dokumentų. Remdamasis Lietuvos Respublikos Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 11 straipsnio 10 dalies 3 punktu, A. S. nurodė, kad reikalavimas turėti Valstybės sienos apsaugos tarnybos išduotą leidimą jam netaikomas, nes UAB „E“, kurios darbuotoju jis yra, pasienio ruože vykdė ūkinę, komercinę veiklą – savo darbdavio pavedimu ieškojo metalo laužo pardavėjų, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pasienio ruože buvo teisėtai. Pažymėta, jog administracinio nusižengimo protokole nurodytas ir kitas teisės aktas, kuriuo pažeidimu jis apkaltintas, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimas Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ taip pat nebuvo pažeistas, kadangi šiuo aktu paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir paskirtas operacijų vadovas.
4.2. Pareiškėjo ir jo atstovo vertinimu, teismas privalėjo konstatuoti, kad A. S. nebuvo apkaltintas nutartyje nurodyto Valstybės sienos apsaugos vado 2023 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 4-197 pažeidimu. Nurodytame įsakyme nustatyta, kad asmenys, ketindami patekti į Lietuvos Respublikos pasienio ruožą, ar esantys Lietuvos Respublikos pasienio ruože, patikrinimą atliekančiam pareigūnui turi pateikti teisėtą buvimą ar patekimą į Lietuvos Respublikos pasienio ruožą įrodančius dokumentus. Šis teisės aktas nenurodytas nei administracinio nusižengimo protokole, nei Institucijos priimtame nutarime, dėl ko teismas neturėjo teisinio pagrindo skundžiamoje nutartyje remtis teisės aktu, kurio pažeidimu A. S. nebuvo apkaltintas.
4.3. Pažymėta, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę.
4.4. Skunde teigiama, jog apylinkės teismas neįvertino faktinių aplinkybių, kurios sudarė pagrindą Institucijai atsisakyti pradėti administracinių nusižengimų teiseną. Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu ir nutarimo administracinio nusižengimo priėmimo metu Institucija turėjo rašytinius įrodymus, patvirtinančius tai, kad A. S. 2023 m. gegužės 31 d. vyko į pasienio ruožą darbo reikalais (UAB „E“ 2023 m. birželio 2 d. paaiškinimas, A. S. darbo sutartis bei jo paaiškinimas), todėl privalėjo prieiti išvados, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas), dėl ko administracinių nusižengimų teisena negalėjo būti pradėta, o pradėtoji turėjo būti nutraukta. Nors apylinkės teismas atmetė skundą tuo pagrindu, kad pareiškėjas yra UAB „E“ darbuotojas, kurį su šiuo asmeniu sieja ne ūkiniai komerciniai, bet darbo santykiai, tačiau pareiškėjo ir jo atstovo vertinimu, A. S. į pasienio ruožą vyko ne kaip individualus verslininkas, o kaip UAB „E“ darbuotojas.
4.5. Pažymėta, jog apylinkės teismas nepagrįstai ir neteisėtai ignoravo byloje esančius įrodymus. Pareiškėjo ir jo atstovo advokato manymu, teismo išvada dėl minėto UAB „E“ paaiškinimo, kad įmonės vadybininkas A. S. 2023 m. gegužės 31 d. vyko į pasienio ruožą darbo reikalais, nėra nei įmonės ūkinę komercinę veiklą pasienio ruože, nei darbuotojo buvimo pasienio ruože teisėtumą patvirtinantis dokumentas, yra teisiškai nepagrįsta. Nors skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad UAB „E“ filialų, prekybos vietų (metalo supirkimo punktų) ar kitokių fiksuotų vietų (duomenys neskelbtini) pasienio ruože neturi, nepateikta ir komercinių sutarčių, kurias UAB „E“ vykdytų pasienio ruože, taigi UAB „E“ veikla, o tuo pačiu ir pareiškėjo darbo vieta, niekaip nesusiję su pasienio ruožu (duomenys neskelbtini), tačiau A. S. nesutinka su tokia teismo išvada. Akcentuota, jog teismas netinkamai įvertino UAB „E“ oficialaus rašytinio dokumento – 2023 m. birželio 2 d. paaiškinimo reikšmę, nes t. y. dokumentas, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad UAB „E“ darbuotojas – vadybininkas A. S. (duomenys neskelbtini), 2023 m. gegužės 31 d. vyko į pasienio ruožą darbo reikalais (vykdydamas darbo funkcijas UAB „E“). Byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių nurodytą faktinę aplinkybę, todėl teismas neturėjo objektyvaus pagrindo prieiti prie kitokios išvados. Be to, UAB „E“ veiklos tam tikroje teritorijoje neriboja joks teisės aktas, nurodyta bendrovė veikia visoje Lietuvoje (tai paaiškino ir bylos nagrinėjimo metu A. S.). UAB „E“ nėra būtina turėti filialą ar metalo supirkimo vietas (duomenys neskelbtini) siekiant vadybininkui A. S. ieškoti fizinių ar juridinių asmenų, kurie turi ir gali bendrovei parduoti metalo laužą.
4.6. Pastebėta, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje iškreipė rašytinio įrodymo turinį ir tuo remdamasis padarė teisiškai reikšmingą išvadą, kad skundo argumentai apie pažeistą teisėtų lūkesčių apsaugos principą atmestini. Taip pat skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos tinklalapyje buvo paskelbta informacija, jog šių teisės aktų galiojimo pirmąją savaitę asmenys pasienio ruože be leidimų nebus baudžiami. Byloje esančioje Valstybės sienos apsaugos tarnybos tinklalapio ištraukoje yra nurodyta „Svarbu! Kadangi toks reikalavimas ką tik įteisintas, VSAT mažiausiai savaitę (nuo 05 02) į pasienio ruožą vyksiančius ir tokių leidimų neturinčius asmenis tik informuos apie šią naujovę ir leidimų gavimo tvarką, bet kitų priemonių netaikys“. Teigiama, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
5. Atsiliepimu į A. S. atstovo advokato apeliacinį skundą Valstybės sienos apsaugos tarnyba prašo palikti skundžiamą nutartį nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
5.1. Atsiliepime nurodoma, kad Institucija nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais reikalavimais. Pažymėta, jog pareigūnai nagrinėdami bylą, surašydami protokolą, vėliau priimant nutarimą teisingai įvertino ir objektyviai ištyrė visus surinktus įrodymus, objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumą, asmens galiojančias nuobaudas. Teisingai konstatavo, jog pagal faktines aplinkybes, 2023 m. gegužės 31 d. apie 14.40 val. A. S. buvo sustabdytas VSAT Vilniaus pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos pareigūnų, vairuojantis transporto priemonę Volkswagen LT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasienio ruože, o būtent (duomenys neskelbtini) VSAT pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad A. S. buvo pasienio ruože, esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliai situacijai, be VSAT išduoto leidimo. Tikrinimo metu, A. S. būnant pasienio ruože, jo atžvilgiu nebuvo nustatyta priežasčių (aplinkybių) leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 11 straipsnio 10 dalies 1-6 punktuose nurodytas išimtis, taip pat pareiškėjas pasienio tikrinimo ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu tokių išimčių nenurodė. Apeliantas būdamas pasienio ruože esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliai situacijai be VSAT išduoto leidimo pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 11 straipsnio 10 punktą, atsižvelgiant į tai, jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už administracinį nusižengimą, už kurį numatyta atsakomybė ANK 536 straipsnyje. Pažymėta ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktu yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio iš Baltarusijos Respublikos. Pacituotos Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 11 straipsnio 10 punkto nuostatos.
5.2. Institucijos atstovas nesutikdamas su skundo teiginiais pastebėjo, jog priešingai nei teigia apeliantas, kad administracinio nusižengimo byloje nėra nurodyta nė vieno teisės, kuri apeliantas pažeidė, aukščiau išvardinti teisės aktai buvo nurodyti bei teismas priimdamas nutartį neiškreipė įrodymų turinio. Asmens buvimo pasienio ruože teisėtumą patvirtina išduotas Valstybės sienos apsaugos tarnybos išduotas leidimas, kuris išduodamas patikrinus, ar asmens buvimas pasienyje netrukdo valstybės sienos apsaugos užtikrinimui. Kitu atveju asmens buvimo pasienio ruože teisėtumas nustatomas įvertinus patikrinimo metu asmens pateiktus dokumentus. Todėl tokie dokumentai turi būti pateikti, o jų nepateikęs asmuo laikomas esantis pasienio ruože neteisėtai. Nors apelianto teigimu, jis turėjo teisę būti pasienyje be išduoto leidimo, nes atitinka įstatymo numatytą išimtį – leidimas nereikalingas asmenims vykdantiems ūkinę - komercinę veiklą, tačiau toks skundo argumentas atmetamas kaip įstatymo interpretacija siekiant išvengti atsakomybės. Be to, apeliantas nubaustas pagal ANK 536 straipsnio 2 dalį už pakartotinai padarytą nusižengimą.
5.3. Atsiliepime minimos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalies, ANK 2 straipsnio 2 dalies nuostatos bei pažymėta, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Lietuvos Respublikos įstatymai, uždraudžiantys tam tikras veikas ir nustatantys atsakomybę už jų padarymą, visuomenei yra prieinami ir žinomi. Visi įstatymai ir teisės aktai yra oficialiai skelbiami. Pabrėžta, jog administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už vienerius metus bei Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas apie fizinį asmenį parodo tai, kad A. S. ne kartą buvo baustas administracine tvarka, nepaisydamas jam gresiančių pasekmių, tęsia neteisėtas veiklas yra abejingas ir nepaiso galiojančių teisės aktų. Institucijos vertinimu, apeliantas tyčia daro nusižengimus, dėl pasienio teisinio režimo, todėl šio asmens padarytas administracinis nusižengimas yra vertintinas kaip pakankamai šiurkštus. Nors pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė pasekmių, tačiau tai nedaro jo veikos mažiau pavojinga, nes be jokių abejonių pažeidėjo neteisėti veiksmai kėlė pavojų Lietuvos Respublikos valstybės sienos saugumui, ypatingai vertinant šiuo metu geopolitinę padėtį, nedraugiškus santykius su Baltarusijos Respublika. Be to, pats apeliantas pripažįsta, ir neginčija to fakto, kad 2023 m. gegužės 31 d. apie 14.40 val. jam priklausančiu automobiliu vyko neturėdamas dokumentų dėl vykdomos veiklos.
Atsiliepimas
5.4. Skunde minimas ANK 22 straipsnis, nurodoma administracinės nuobaudos paskirtis. Taip pat akcentuotos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio nuostatos bei atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą padaryta išvada, jog apelianto padarytų administracinių nusižengimų faktinės aplinkybės vertinamos kaip nustatytos teismo, todėl apelianto skundo argumentai, kuriais jis siekia paneigti nustatytas faktines aplinkybes, nagrinėjamoje byloje iš naujo nevertinti. Institucijos atstovo manymu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais ir patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai, išsamiai ir nešališkai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, dėl to priėmė teisėtą nutarimą. Atsiliepime nurodoma ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika susijusi su proporcingumo principu.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Iš nagrinėjamoje byloje pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos duomenų vertinimu ir prašo administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Apelianto įsitikinimu, administracinis nusižengimas, numatytas ANK 536 straipsnio 2 dalyje nebuvo padarytas, kadangi pasienio ruože jis buvo teisėtai, t. y. reikalavimas turėti Valstybės sienos apsaugos tarnybos išduotą leidimą jam netaikomas, nes būdamas UAB „E“ darbuotoju pasienio ruože vykdė ūkinę, komercinę veiklą – savo darbdavio pavedimu ieškojo metalo laužo pardavėjų.
7. Šiame kontekste apygardos teismas, įvertinęs skunde išdėstytą pageidavimą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ANK 651 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (ANK 651 straipsnio 3 dalis). ANK 651 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog, apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Iš apeliacinio skundo matyti, kad pareiškėjo atstovas advokatas nepateikė jokių naujų įrodymų turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai bei nenurodė naujų byloje paaiškėjusių aplinkybių, t. y. skunde nesutinkama tik su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu. Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismas, pareiškėjo atstovo advokato prašymą (pageidavimą) dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, vertina kaip nemotyvuotą, dėl to nėra pagrindo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
8. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pripažino, jog A. S. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 536 straipsnio 2 dalyje.
9. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
10. ANK 536 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Valstybės sienos kirtimą ir patikrinimą arba pasienio teisinį režimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo keturiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. ANK 536 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų. Nurodyta teisės norma yra blanketinė, todėl sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla administracinė atsakomybėn pagal ANK 536 straipsnį, privaloma nustatyti, kokio konkretaus teisės akto reikalavimai buvo pažeisti asmens veiksmais.
11. Iš bylos duomenų matyti, kad A. S. pagal ANK 536 straipsnio 2 dalį Institucijos 2024 m. liepos 3 d. nutarimu nubaustas už tai, kad 2023 m. gegužės 31 d. 14.40 val. buvo pasienio ruože, esančiame (duomenys neskelbtini), esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, neturėdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos išduoto leidimo arba teisėto buvimo pasienio ruože įrodančių dokumentų, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Valstybės sienos ir jos apsaugos 2000 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. VIII-1666 11 straipsnio 10 dalies reikalavimus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ reikalavimus. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai pripažino, kad A. S. pažeidė ir Valstybės sienos apsaugos vado 2023 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 4-197, kadangi nei administracinio nusižengimo protokole, nei Institucijos priimtame nutarime šis teisės aktas nebuvo nurodytas, tačiau apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia pareiškėjo ir jo atstovo advokato pozicija. Skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į minėtą 2023 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 4-197 patikslindamas susiklosčiusios situacijos aplinkybes, paaiškindamas dėl kokios priežasties buvo imtasi tokių griežtų reikalavimų nurodytu laikotarpiu bei pateikdamas pavyzdinį sąrašą dokumentų, kurie galėtų patvirtinti buvimo pasienio ruože teisėtumą, bet ne kaltindamas asmenį. Taigi, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes apygardos teismas konstatuoja, jog šis teisės aktas pagrįstai nebuvo įrašytas nei į administracinio nusižengimo protokolą ar Institucijos 2023 m. liepos 3 d. nutarimą, kadangi kaip nurodoma ir apeliaciniame skunde asmuo nebuvo kaltinamas 2023 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 4-197 pažeidimu.
12. Apygardos teismas, įvertinęs skundo argumentus, neturi pagrindo sutikti ir su apelianto skunde išdėstyta pozicija, jog jis neprivalėjo gauti Valstybės sienos apsaugos tarnybos leidimo, suteikiančio teisę būti pasienyje, kadangi būdamas UAB „E“ darbuotoju pasienio ruože vykdė ūkinę, komercinę veiklą – savo darbdavio pavedimu ieškojo metalo laužo pardavėjų. Skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog A. S. yra UAB „E“ darbuotojas, kurį su šiuo juridiniu asmeniu sieja ne ūkiniai-komerciniai, bet darbo santykiai. Byloje nustatyta, jog ūkinę veiklą vykdo juridinis asmuo UAB „E“, kurios buveinė yra (duomenys neskelbtini), kuri neturi savo filialų, prekybos (metalo supirkimo punktų) ar kitokių fiksuotų veiklos vietų (duomenys neskelbtini) pasienio ruože. Tad įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, jog vien UAB „E“ 2023 m. birželio 2 d. paaiškinimas, kad „UAB E“ darbuotojas vadybininkas A. S. 2023 m. gegužės 31 d. vyko į pasienio ruožą darbo reikalais nesuteikia pagrindo išvadai, jog administracinio nusižengimo padarymo metu buvo vykdoma ūkinė ar komercinė veikla. Pažymėtina, jog iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad UAB „E“ užsiima automobilių, metalų, elektronikos, akumuliatorių, baterijų, kitų atliekų supirkimu, demontavimu metalinių konstrukcijų, teikia metalų laužo transportavimo paslaugas specialiais konteineriais, tačiau nei apeliantas, nei UAB „E“ atstovė per visą šios administracinės nusižengimo bylos nagrinėjimą nepateikė jokių dokumentų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, jog UAB „E“ darbuotojas – A. S., esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, į pasienio ruožą vyko pas atitinkamus subjektus, užsisakiusius paslaugas iš minėtos bendrovės. Kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, jokių komercinių sutarčių, kurias UAB „E“ vykdytų pasienio ruože, teismui nebuvo pateikta, todėl ši įmonė, kurios veiklai reikalingas darbuotojo buvimas pasienio ruože, turi pateikti tokios veiklos pasienio ruože faktą patvirtinantį dokumentą arba gauti leidimą darbuotojui patekti į pasienio ruožą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog apelianto gynėjo skunde nurodomas argumentas, kad jis ieškojo metalo laužų pardavėjų, yra abstraktaus pobūdžio. Skunde nėra pateikta jokių paaiškinimų kodėl metalo pardavėjai turėjo būti ieškomi, kokiu būdu vyksta jų paieška ir dėl kokios priežasties paieška turėjo būti vykdoma būtent pasienio ruože, esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai.
13. Apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, jog Valstybės sienos apsaugos tarnybos tinklalapyje buvo paskelbta informacija, jog teisės aktų, reglamentuojančių leidimų privalomumą, galiojimo pirmąją savaitę metu asmenys pasienio ruože be leidimų nebus baudžiami, todėl vien jau šie argumentai sudaro pagrindą bylos nutraukimui. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Iš tiesų, įsigaliojus Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 11 straipsnio 10 daliai bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadui 2023 m. gegužės 2 d. priėmus įsakymą Nr. 4-197, Valstybės sienos apsaugos tarnybos tinklalapyje buvo paskelbta informacija, kad šių teisės aktų galiojimo pirmąją savaitę asmenys pasienio ruože be leidimų nebus baudžiami, bus informuojami apie galiojančią tvarką. Tačiau pažymėtina, jog A. S. buvo nubaustas už tai, kad pasienio ruože buvo be leidimo 2023 m. gegužės 31 d., o ne to paties mėnesio pirmą savaitę po aptariamos informacijos paskelbimo, kuomet galiojo institucijos paminėtas pranešimas. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog tokia informacija nėra valstybės institucijos prisiimtas įsipareigojimas nebausti pažeidėjų. Tai tik informacija, kad pirmomis teisės aktų galiojimo dienomis asmuo, pažeidęs nustatytą tvarką, gali tikėtis būti nenubaustas, tačiau tai tiek Institucijos, tiek asmenų neatleidžia nuo įstatymo vykdymo. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms tokie argumentai nesudaro pagrindo administracinio nusižengimo bylos nutraukimui, kaip to prašoma apeliaciniame skunde.
14. Nėra pagrindo nesutikti ir su Institucijos atsiliepime nurodytais argumentais, jog administracinių nusižengimų registro išrašas apie A. S. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už vienerius metus bei Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas apie fizinį asmenį parodo tai, kad A. S. ne kartą buvo baustas administracine tvarka, nepaisydamas jam gresiančių pasekmių, tęsia neteisėtas veiklas yra abejingas ir nepaiso galiojančių teisės aktų. T. y. A. S. praeityje, vienerių metų laikotarpyje jau buvo baustas, ne tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, bet ir už buvimą pasienio ruože be asmens dokumentų, tad žinodamas informaciją apie paskelbtą ekstremalią situaciją pasienio ruože bei taikomus sustiprintus reikalavimus, sąmoningai vyko į pasienio ruožą neturėdamas tam išduoto leidimo ar kitų jo buvimą pateisinančių dokumentų. Taigi, nėra abejonių, jog A. S. neteisėti veiksmai kėlė pavojų Lietuvos Respublikos valstybės sienos saugumui, ypač atsižvelgiant į aptariamu laikotarpiu buvusią ir šiuo metu esančią geopolitinę padėtį, nedraugiškus santykius su Baltarusijos Respublika.
15. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. neginčija jam paskirtos administracinės nuobaudos, todėl apygardos teismas plačiau dėl to nepasisako, tačiau pažymi, jog atsižvelgus į administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, apeliantui paskirta administracinė nuobauda, numatyta ANK 536 straipsnio 2 dalyje, yra minimalaus dydžio individualizuota tinkamai, nepažeidžiant proporcingumo principo reikalavimų.
16. 2024 m. gruodžio 11 d. buvo gautas papildomas advokato prašymas priteisti proceso metu A. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atitinkamai 300 Eur ir 200 Eur. Vadovaujantis ANK 666 straipsniu, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. Pagal BPK 103 straipsnio 6 dalį, be proceso išlaidų, išvardytų šio straipsnio 1-5 punktuose, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pažymėtina, kad šiuo procesiniu sprendimu pateiktas apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, t. y. A. S. procesinė padėtis iš esmės nėra nei pagerinama, nei pabloginama. Dėl šių paminėtų aplinkybių prašymas, A. S. priteisti jo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti iš valstybės, atmetamas.
17. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. spalio 23 d. nutartis, kuria atmestas A. S. skundas ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos pareigūno 2024 m. gegužės 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 0025-ANR_N-1420- 2024 paliktas galioti, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. spalio 23 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. atstovo advokato Mariaus Rumšo apeliacinio skundo netenkinti.
A. S. advokato Mariaus Rumšo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.