Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto J. V. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria J. V. skundo netenkintas ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos vyresniojo specialisto T. G. 2024 m. kovo 27 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos (toliau – Institucija) 2024 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4¹ dalyje numatyto nusižengimo padarymą J. V. skirta 200 eurų bauda, už ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą – 50 eurų bauda, už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo apdarymą – 10 eurų bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, J. V. skirta galutinė 200 eurų bauda. J. A. nuobauda skirta už tai, kad 2024 m. vasario 24 d., 15.30 val., (duomenys neskelbtini), esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliai situacijai, nevykdė teisėtų Druskininkų pasienio užkardos pareigūnų reikalavimų, taip pat kad J. V. vairuoto automobilio kairės pusės galinė padanga neatitiko nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų (vasaros sezonui skirta padanga) ir automobilyje nebuvo privalomo turėti nustatytos talpos gesintuvo ir pirmosios pagalbos vaistinėlės. Tokiu būdu J. V. pažeidė 2000 m. gegužės 9 d. Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) 11 straipsnio 9 dalies bei Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 230, 231 punktų reikalavimus, o administraciniai nusižengimai padaryti, galiojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 paskelbtai valstybės lygio ekstremaliai situacijai visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

2. J. V. pateikė skundą dėl Institucijos nutarimo, kuris Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi netenkintas, o Institucijos 2024 m. kovo 27 d. nutarimas paliktas galioti. Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, skundžiamu nutarimu J. V. paskirta administracinė nuobauda nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytiems administraciniams pažeidimams, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus.

3. Apeliaciniu skundu, pateiktu Kauno apygardos teismui, apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartį dalyje, kuria apeliantas pripažintas kaltu, padaręs ANK 506 straipsnio 4 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir šioje dalyje administracinę teiseną nutraukti.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, pareigūnų reikalavimai pateikti asmens, transporto priemonės dokumentus, sudaryti galimybę apžiūrėti transporto priemonę, vykdyti kitus pareigūnų reikalavimus – atidaryti automobilio bagažinę, dureles, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 11 straipsnio 9 dalimi, 26 straipsnio 1 dalies 1 punktu, neabejotinai pripažintini neteisėtais, duoti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Taip pat nurodoma, kad vienu metu J. V. pareigūnų buvo duoti keli nurodymai, todėl J. V., pradėjęs vykdyti prie jo priėjusio pirmojo pareigūno reikalavimus pateikti automobilį apžiūrai, pareigūno nurodymu atidaręs automobilio bagažinę, o po to tam, kad atidaryti galines dureles, atsisėdęs ir užvedęs automobilį, iš jo išlipęs. Skunde teigiama, kad viso bendravimo su jį sustabdžiusiais pareigūnais metu J. V. elgėsi mandagiai, kalbėjo normaliu, nepakeltu tonu, pareigūnų neįžeidinėjo ir jiems negrasino, taip pat vaizdo įraše matyti, kaip J. V., prieš išlipdamas iš automobilio, pasiima piniginę su dokumentais ir ją laiko rankoje.

3.2. Skunde teigiama, kad priėję pareigūnai neprisistatė, tik pasisveikino, jokių tarnybinių pažymėjimų nepateikė, neparodė ir identifikacinių numerių, nors J. V. prašė. Taip pat teigiama, kad J. V., atidaręs galinių durelių langą, ketino pateikti asmens dokumentus, prieš tai paprašęs pareigūnų prisistatyti, pateikti tarnybinius pažymėjimus, į ką jam pareigūnai atsakė, kad užtenka pateikti identifikacinius numerius ir pirštais parodę ant striukės kišenės esančius numerius ir pasiūlę juos nusifotografuoti. Po to, apelianto teigimu, pareigūnai susižvalgę vienas į kitą, galimai viršydami savo įgaliojimus, puolė J. V. sulaikyti, nors pastarasis jokių įžūlių veiksmų ar, kad būtų elgęsis agresyviai ar priešinęsis, neatliko, o šių kovinių imtynių veiksmų panaudojimo metu, dedant antrankius, iš J. V. rankų iškrito ir telefonas, ir piniginė su dokumentais, o J. V. buvo atremtas į automobilį ir jam buvo uždėti antrankiai. Taip pat skunde nurodoma, kad įraše girdėti, kaip vienas iš pareigūnų kalbasi su kažkuo telefonu apie įvykį, nenustatęs J. V. asmenybės nurodo, kad J. V. laužosi, kad bagažinę atidarė, o durų ne, kad tuoj atvažiuos sargyba, paskambins vadui, nurodo, kad „ne pirmą kartą jau“.

3.3. Apeliantas nurodo, kad pareigūnams beveik tuo pat metu pareikalavus J. V. pateikti asmens dokumentą, vairuotojo pažymėjimą ir automobilio registravimo dokumentą bei sudaryti galimybę pareigūnams apžiūrėti automobilį, J. V. turėjo galimybę savo nuožiūra pasirinkti – išlipti iš automobilio ir sudaryti galimybę jį apžiūrėti, atidarant jo bagažinę ir dureles, po to pateikti prašomus dokumentus, arba sėdint automobilyje, pateikti prašomus dokumentus, po to sudaryti galimybę apžiūrėti automobilį ir bet koks jo pasirinktas reikalavimų vykdymo eiliškumas būtų pripažįstamas tinkamu.

3.4. Skunde teigiama, kad nesuprantama, kuo vadovaujantis teismas padarė išvadą, kad pareigūnai neprivalo pateikti tarnybinių pažymėjimų, nes jų ženklai buvo matomoje vietoje, nutylėdamas, kad minimus ženklus pareigūnai nurodę tik J. V. paprašius prisistatyti, jau po to, kai buvo duoti tariamai teisėti pareigūnų reikalavimai ir nurodymai. Skunde nurodoma, kad J. V. neatsikalbinėjo, o diskutavo su pareigūnais, aiškindamasis su jais, kurio iš pareigūnų reikalavimus turi vykdyti pirma, kokiu būdu ir kokius dokumentus privalo pateikti, kokiu pagrindu buvo sustabdytas, J. V. netrukdė pareigūnų laiko. Priešingai, pareigūnai, sustabdę J. V. ir vėliau uždėję antrankius, iškvietė kitą pareigūnų ekipažą, kuriam atvykus ir atvykusiems pareigūnams prisistačius, pateikus tarnybinius pažymėjimus ir nuėmus antrankius, J. V. susirinko daiktus (iškritusį telefoną ir piniginę su dokumentais), pateikė atvykusiems pareigūnams prašomus dokumentus, be to, atvykę pareigūnai patys, dalyvaujant J. V. atliko automobilio apžiūrą. Skunde pažymima, kad kelyje J. V. buvo sulaikytas ir laikomas apie valandą, po ko J. V. nesutinkant, jis buvo pareigūnų pristatytas į Druskininkų pasienio užkardą šaukimo surašymui, kur taip pat buvo išlaikytas apie dvi valandas ir paleistas turėjo pats nuvykti iki kelyje palikto automobilio. Apelianto teigimu, konfliktinė situacija kilo dėl J. V. sustabdžiusių pasienio pareigūnų savo darbinių funkcijų netinkamo atlikimo ir teisės aktų reikalavimų neišmanymo.

3.5. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad pareigūno reikalavimas pateikti asmens dokumentą (pasą) ir vairuotojo pažymėjimą buvo teisėtas, kadangi šio reikalavimo pateikimo metu pareigūnas nežinojo, kokį konkrečiai dokumentą jam pateiks J. V., dėl ko pagrįstai reikalavo pateikti du dokumentus. Apelianto teigimu, iš vaizdo medžiagos ir rašytinių įrodymų matyti, kad priėjęs pareigūnas iš karto pareikalavo J. V. pateikti ne tik asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, bet ir vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės techninį liudijimą ir kt.

3.6. Skunde nurodoma, kad priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, iš bylos duomenų matyti, kad J. V. neatsisakė pareigūnams pateikti transporto priemonės salono vidų ir gabenamus daiktus apžiūrai (ką savarankiškai padarė atvykę kito ekipažo pareigūnai), automobilis buvo neužrakintas, buvo atidarytas galinių durelių langas, automobilio duris pareigūnai galėjo atidaryti patys, tačiau to nepadarė, juo labiau, kad pirmosios instancijos teismui paklausus tarnybos atstovo apie reikalavimus atlikti automobilio apžiūrą, pastarasis atsakė, kad jokios tvarkos, kaip pateikti automobilį apžiūrai ir kaip reikia tikrinti automobilį, nenustatyta.

3.7. Skunde nurodoma, kad pareigūnai įvykio vietoje visiškai nesilaikė teisės aktų reikalavimų, o būtent Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostatų, kas akivaizdžiai sukėlė J. V. nepasitenkinimą. Skunde taip pat nurodoma, kad J. V. prašė pareigūnų paaiškinti jo sustabdymo priežastį, paaiškinti kurio pareigūno reikalavimus vykdyti pirma, kaltinimo esmę, prisistatyti ir parodyti tarnybinius pažymėjimus, tačiau vaizdo įrašai patvirtina, jog pareigūnai minėtų reikalavimų visiškai nesilaikė, o su juo diskutavo bei patys provokavo konfliktinę situaciją, o vėliau, panaudodami kovinius imtynių veiksmus, jėga užlaužė rankas ir uždėjo antrankius, jį taip kelyje išlaikę apie valandą, vėliau pristatė į Druskininkų pasienio užkardą ne protokolo surašymui, o šaukimui surašyti protokolą. Apelianto teigimu, toks pareigūnų elgesys, išprovokavo jo nepasitenkinimą bei pačią konfliktinę situaciją, nors viso įvykio metu J. V. elgėsi ramiai, nekėlė pavojaus nei sau, nei aplinkiniams. Apelianto nuomone, pareigūnai, aiškindamiesi įvykio aplinkybes, turėjo įvertinti įvykio dalyvių psichinę ir emocinę būseną, o jautriai reaguojančiam asmeniui reikia leisti nusiraminti, neprovokuoti konflikto, pateikti asmenims visą privalomą informaciją, o ne veltis į nereikalingus ginčus.

3.8. Skunde pažymima, kad iš byloje esančių vaizdo įrašų apskritai nėra matyti, kad pareigūnai prisistatė sustabdytos transporto priemonės vairuotojui, nors teismas nurodė, kad pareigūnai prisistatė. Skunde teigiama, kad tik apeliantui paprašius prisistatyti ir pateikti tarnybinius pažymėjimus, pareigūnai nurodę ant striukių esančius identifikacinius numerius. Skunde cituojamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostata ir nurodoma, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareigūnai teisėtai ir pagrįstai reikalavo pateikti automobilį apžiūrai ir pateikti reikalaujamus dokumentus.

3.9. Skunde teigiama, kad J. V. veikoje nėra kaltės, jo valia buvo sutelkta ne į pavojingos veikos padarymą, o į situacijos išsiaiškinimą bei į jį sustabdžiusių pareigūnų tinkamą ir teisėtą pareigų vykdymą, todėl nesant J. V. veikoje būtinojo subjektyviojo požymio – kaltės, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria jis pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį, naikintina ir administracinio nusižengimo teisena J. V. nutrauktina.

3.10. Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama su tuo, kad viena iš automobilio padangų buvo vasarinė. Skunde pažymima, kad padanga buvo demisezoninė, su ženkliuku M+S, kadangi prieš tai buvo fiksuotas draudiminis įvykis dėl padangos prakirtimo, todėl ji skyrėsi nuo kitų ant automobilio buvusių padangų. Skunde nurodoma, kad pareigūnai į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad minėta padanga buvo vasaros sezonui skirta padanga, o iš byloje esančios padangos fragmento fotonuotraukos to nustatyti neįmanoma, nors fiksuoti įrodymus tinkamai pareigūnai turėjo begalę laiko, nes uždėję antrankius J. V., kito ekipažo laukė apie pusę valandos. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju privalu vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

4. Atsiliepimas į apelianto apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

administracinėn atsakomybėn patraukto J. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas J. V. neginčija ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, jo kvalifikacijos ir už jį paskirtos nuobaudos, tačiau nesutinka su ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymu ir prašo šioje dalyje administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl apelianto kaltės, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje, yra teisėta bei pagrįsta, tačiau priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, byloje nesurinkta duomenų, patvirtinančių, kad viena iš apelianto padarytų veikų turi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 2 dalyje, požymių, todėl skundžiama nutartis naikinama ir priimamas naujas procesinis sprendimas.

6. Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad ANK 651 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinus tai, kad pateikto apeliacinio skundo argumentai išdėstyti pakankamai išsamiai, be to, apeliacinės instancijos teismui iš esmės nebuvo pateikta jokių naujų aplinkybių ir įrodymų, kurie nebuvo žinomi skundžiamą nutartį priėmusiam teismui, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka būtinu, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Dėl ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje numatyto administracinio nusižengimo

7. ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį atsakomybė fiziniams asmenims ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims kyla už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse numatytų administracinių nusižengimų, padarytų karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį, būtina nustatyti šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: 1) tam tikroje teritorijoje turi galioti specialus teisinis režimas (karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremalios situacijos ir t. t.); 2) pareigūno reikalavimas turi būti teisėtas, paremtas teisiniu reguliavimu; 3) asmuo savo veikimu ar neveikimu tokio reikalavimo, nurodymo nevykdo. Pagal suformuotą teismų praktiką, kaltininkas turi tyčia kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką, suprasti savo veiksmus, kad atsirastų administracinė atsakomybė, o pareigūnas turi vykdyti savo pareigas ir jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti.

8. Institucijos nutarimu J. V. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje, už tai, kad jis 2024 m. vasario 24 d., 15.30 val., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos pareigūnams atliekant pasienio teisinio režimo kontrolę, esant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 paskelbtai valstybės lygio ekstremaliai situacijai visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio iš Baltarusijos Respublikos, ir įtarus, kad automobiliu gali būti gabenami neteisėti migrantai arba akcizais apmokestinamos prekės, pareigūnams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 11 straipsnio 1 ir 9 dalimis, pasienio ruože, kelyje (duomenys neskelbtini), maždaug 2 km atstumu nuo (duomenys neskelbtini), sustabdžius automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 11 straipsnio 1 ir 9 dalimis, 26 straipsnio 1 dalimi, pareikalavus vairuotojo J. V. pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, automobilio registracijos liudijimą, vairuotojo pažymėjimą ir transporto priemonę apžiūrai, automobilio vairuotojas J. V. nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų ir atsisakė pateikti savo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, transporto priemonės registracijos liudijimą, vairuotojo pažymėjimą, replikuodamas „apsieisi“, „dar gal santuokos liudijimą pateikti“, vykdant transporto priemonės apžiūrą, pareigūnui paprašius atidaryti dureles, vairuotojas, be pareigūno leidimo užvedęs transporto priemonę, nuleido galinių durelių langą, tačiau dureles atidaryti atsisakė, taip atsisakydamas pateikti apžiūrai vairuojamo automobilio salono vidų ir gabenamus daiktus, pareigūnams kelis kartus pakartojus, kad J. V. privalo vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus, vairuotojas J. V. elgėsi įžūliai, nurodinėjo pareigūnams, kaip jiems elgtis, reikalavo paaiškinti, kokiu pagrindu jis yra tikrinamas, savo elgesiu pareigūnus provokavo, pareikalavus vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus ir toliau jų nevykdė, taip pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VII-1666 11 straipsnio 9 dalies reikalavimus.

9. Byloje neginčijamai nustatyta, kad J. V. inkriminuoto ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje numatyto administracinio nusižengimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimas Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo, valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovo paskyrimo ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos sustiprinimo“, kuriuo buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio iš Baltarusijos Respublikos. Šios aplinkybės neginčija ir apeliantas. Apeliaciniu skundu J. V. nesutinka su tuo, kad jis nepakluso pareigūnų teisėtiems reikalavimams, nurodydamas, kad pareigūnai patys pažeidė atitinkamų įstatymų normas, netinkamai vykdydami savo tarnybines pareigas jo atžvilgiu. Aukštesniojo teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byloje surinktais įrodymais, J. V. kaltė, padarius ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje numatytą nusižengimą, visiškai įrodyta, kas teisingai konstatuota ir skundžiama nutartimi.

10. Iš byloje esančio vaizdo įrašo (1 t., b. l. 37, CD Nr. 1) nustatyta, kad prie apelianto automobilio priėjęs pareigūnas pareikalavo J. V. atidaryti automobilio bagažinę, duris (vaizdo įraše fiksuoto įvykio 15:26:20 laikas), kitas pareigūnas po to dar ir pateikti vairuotojo pažymėjimą, pasą, automobilio registracijos dokumentą (vaizdo įraše užfiksuoto įvykio 15:26:52 laikas). J. V., sėdėdamas automobilyje, į reikalavimą pateikti dokumentus, atsakė, kad pareigūnas apsieis, klausė, gal dar ir santuokos liudijimą pateikti (vaizdo įraše fiksuoto įvykio 15:26:59 laikas). Po to apeliantas, kaip jis pats nurodo, laikydamas rankoje dokumentus, išlipo iš automobilio, atidarė automobilio bagažinę (vaizdo įraše užfiksuoto įvykio 15:27:26 laikas), o pareigūnui apžiūrėjus bagažinę, ją uždarė. Pareigūnui paklausus, ar gali praverti duris, apeliantas nurodo, kad įstatymas reikalauja pateikti dokumentą, atidaryti bagažinę, apie duris nieko neparašyta (vaizdo įraše užfiksuoto įvykio 15:27:48 laikas) bei kad langas atidarytas (vaizdo įraše užfiksuoto įvykio 15:28:06 laikas). Tada apeliantas užveda automobilio variklį, pilnai atidaro kairės pusės galinį langą (vaizdo įraše užfiksuoto įvykio 15:28:17 laikas), o pareigūnas pakartoja reikalavimą atidaryti duris (vaizdo įraše užfiksuoto įvykio 15:28:25 laikas). Tada apeliantas, išlipęs iš automobilio telefonu filmuoja pareigūnus, prašo pareigūnų prisistatyti (vaizdo įraše užfiksuoto įvykio 15:28:43 laikas), pareigūnai nurodo, kad užtenka ant aprangos esančiuose ženkluose nurodytų jų identifikacinių numerių ir pasiūlo juos nusifotografuoti (vaizdo įraše užfiksuoto įvykio 15:29:22 laikas). Vėliau apeliantui dėl teisėtų reikalavimų nevykdymo uždedami antrankiai, o vėliau atvykus kitiems pareigūnams – D. M. ir Ž. Ū., patikrinami apelianto asmens, automobilio dokumentais bei apžiūrėtas apelianto automobilis.

11. Be to, kaip teisingai nurodoma skundžiamoje nutartyje, byloje esantys vaizdo įrašai (1 t., b. l. 37) patvirtina, kad apeliantą sustabdę ir prie jo priėję pareigūnai S. K., L. K. dėvėjo vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka patvirtinto pavyzdžio tarnybinę uniformą ir skiriamuosius ženklus, taip pat matomoje vietoje ant uniformos buvo jų tarnybiniai ženklai su identifikaciniu numeriu, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, minėti pareigūnai turėjo teisę duoti J. V. privalomus vykdyti reikalavimus ir nurodymus. Be to, priešingai nei teigiama skunde, pirmasis prie apelianto priėjęs pareigūnas prisistatė – Valstybės sienos apsaugos tarnyba (vaizdo įraše užfiksuoto įvykio 15:25:48 laikas). Nors apelianto teigimu, jį sustabdę pareigūnai privalėjo jam pateikti savo tarnybinius pažymėjimus, tačiau kaip ir pats nurodo skunde, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, pareigūnas turi pateikti tarnybinį ženklą arba tarnybinį pažymėjimą, o bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantą sustabdę pareigūnai ant savo uniformų turėjo tarnybinius ženklus su identifikaciniu numeriu, kuriuos pareigūnai apeliantui siūlė ir nusifotografuoti. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, pareigūnai, nepateikdami tarnybinio pažymėjimo įstatymo nuostatų nepažeidė.

12. Skundžiamoje nutartyje Alytaus apylinkės teismas pateikė visų aktualių teisės aktais įtvirtintų aktualių normų aiškinimą, o būtent, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 11 straipsnio 9 dalies, KET 16 punkto, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 dalies, kurių pagrindu Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės pareigūnų reikalavimu, J. V. privalėjo pateikti asmens ir automobilio dokumentus bei sudaryti galimybes apžiūrėti transporto priemonę, tačiau nepateikdamas jokių, t. y. nei asmens, nei automobilio dokumentų bei neatidarydamas durelių automobilio apžiūrai, jis nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų. Be to, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ką pažymi ir apeliantas, nagrinėjamu atveju J. V. galėjo pats rinktis, kokiu eiliškumu vykdys pareigūnų reikalavimus, tačiau inkriminuoto pažeidimo esmė ta, kad apeliantas nurodymų nevykdė iš esmės (dokumentų nepateikė, neatidarė durelių). Nors apeliantas teigia, kad galiausia dokumentus būtų pateikęs, tačiau jam buvo uždėti antrankiai, tačiau įvertinus tai, kad jis ilgą laiką šio nurodymo nevykdė, aiškino pareigūnams apie jų neva daromus pažeidimus, juos filmavo telefonu, kėlė reikalavimą pateikti pažymėjimus, spręstina, kad apeliantas nesiekė vykdyti teisėtų pareigūnų nurodymų.

13. Aptartų aplinkybių visuma, kaip teisingai nurodoma ir skundžiamoje nutartyje, vienareikšmiškai patvirtina J. V. kaltę, padarius ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje numatytą administracinį nusižengimą, jokių kitų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingą išvadą, apeliaciniam teismui nepateikė ir apeliantas, tik atkartodamas pirmosios instancijos teismui pateiktą savo ir pareigūnų atliktų veiksmų subjektyvų vertinimą, o tai, kad buvo priimtas apelianto netenkinantis procesinis sprendimas, nedaro jo šioje dalyje neteisėtu ir nepagrįstu.

14. ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje numatytas administracinis nusižengimas užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Apeliantui buvo paskirta minimali 200 eurų bauda. Įvertinus tai, kad J. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į tai, kad administracinio nusižengimo padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 29-35), spręstina, kad paskirta 200 eurų bauda, kuri yra lygi sankcijoje numatytam nuobaudos minimaliam dydžiui, nėra per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam pažeidimui bei atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus.

Dėl ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo

15. ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, arba turi gedimų, dėl kurių pagal Kelių eismo taisykles draudžiama važiuoti, arba dėl kurių nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai, arba kurių leidimas dalyvauti viešajame eisme sustabdytas, nes transporto priemonės savininkas ir valdytojas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas yra juridinis asmuo) arba mirę, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimą arba vairavimą neturint leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina. Kaip minėta, apeliantas pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jo vairuojamo automobilio kairės pusės galinė padanga neatitiko nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų (vasaros sezonui skirta padanga). KET 230 punkte be kita ko įtvirtinta, kad nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones, išskyrus mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius, ir priekabas su vasarinėmis padangomis.

16. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad apelianto kaltę, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje, patvirtina Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos pareigūnų S. K., L. K. tarnybiniuose pranešimuose nurodyti ir jų apklausos metu pateikti duomenys, pareigūnų D. M. ir Ž. Ū. tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šių asmenų nurodytais duomenimis netikėti neturi pagrindo. Apeliacijos instancijos teismo vertinimu, tokia skundžiamos nutarties išvada yra nepagrįsta.

17. Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis). Pagal ANK 567 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. ANK 567 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-33-976/2024, e2AT-54-1214/2024, 2AT-20-719/2024, 2AT-5-788/2025).

18. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas apelianto kaltę, padarius ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, grindė tik pareigūnų, dalyvavusių įvykyje, tarnybiniuose pranešimuose bei iš jų dviejų teisme nurodytais duomenimis, kad apelianto „automobilio kairės pusės galinė padanga yra vasarinė“. Apelianto teigimu, automobilio padanga buvo demisezoninė, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš viso nepasisakė apie šio apelianto teiginio vertinimą, tiesiog nurodė, kad neturi pagrindo netikėti pareigūnų pateiktais duomenimis. Vis dėlto, pažymėtina, kad be įvykyje dalyvavusių pareigūnų teiginių, jokie kiti byloje surinkti duomenys nepatvirtina, kad automobilio padanga buvo vasarinė.

19. Apeliantas teigia, kad dėl ankstesnio įvykio, kurio metu buvo pradurta jo automobilio padanga, pastaroji buvo pakeista į demisezoninę, ką apelianto teigimu, patvirtina pateikti AB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. vasario 27 d. pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) apie žalos atlyginimą bei įvykio informacija (1 t., b. l. 100-101). Tačiau kaip teisingai pažymėjo Institucija pirmosios instancijos teisme, nagrinėjamoje byloje apeliantui administracinis nusižengimas inkriminuotas dėl kairės pusės galinės padangos, o apelianto pateiktoje įvykio informacijoje fiksuota, kad buvo nepataisomai sugadinta apelianto automobilio kairės pusės priekinė padanga. Vis dėlto, byloje pateikta automobilio padangos fotonuotrauka (1 t., b. l. 9) visiškai neįrodo, kad apelianto vairuoto automobilio kairės pusės galinė padanga buvo vasarinė. Institucijos teigimu, byloje pateiktoje nuotraukoje apelianto nurodomo padangos M+S ženklinimo nesimato, tačiau vizualiai matosi, kad padanga turi lygų protektoriaus raštą, kuris yra būdingas vasarinėms padangoms, nes vasarinės padangos neturi gilių griovelių, kurie būdingi žieminėms padangoms. Daugiau jokių duomenų, be Institucijos pateikto vasarinės ir žieminės padangos techninių ypatumų aiškinimo, byloje nėra. Pažymėtina, kad byloje esanti automobilio padangos fotonuotrauka yra visiškai nekokybiška, vaizdas joje šiek tiek susiliejęs, be to, joje fiksuota mažiau nei pusė automobilio padangos dalies, iš ko visiškai negalima nustatyti padangos techninių duomenų bei paneigti apelianto teiginio, kad padanga buvo demisezoninė, todėl konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių apelianto kaltę, padarius ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. vairavus transporto priemonę su vasarine padanga, kai tai yra draudžiama.

20. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad J. V. pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai, todėl apelianto skundas šioje dalyje tenkinamas, skundžiama nutartis naikinama ir priimamas naujas sprendimas – panaikinama Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos vyresniojo specialisto T. G. 2024 m. kovo 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) dalis dėl J. V. nubaudimo, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir administracinio nusižengimo teisena šioje dalyje nutraukiama (ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat naikinama ir Institucijos nutarimo dalis, kuria J. V. už ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirta 50 eurų bauda. Vis tik galutinė 200 eurų bauda lieka galioti nepakitusi, įvertinus tai, kad galutinė nuobauda asmeniui, padariusiam kelis administracinius nusižengimus, skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis), t. y. nagrinėjamu atveju pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalies sankciją.

Dėl atstovavimo išlaidų

21. Pirmosios instancijos teismo apelianto atstovas taip pat prašė priteisti iš Institucijos apelianto naudai jo turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti bei pateikė 2024 m. spalio 15 d. pinigų priėmimo kvito serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, pagal kurią apeliantas advokatui už atstovavimą ir dokumentų surašymą turėjo sumokėti 800 eurų (1 t., b. l. 123). Pirmosios instancijos teismas dėl šių išlaidų iš viso nepasisakė. Nors apeliantas pateiktu skundu ir neprašo išspręsti minėtų išlaidų klausimo, tačiau įvertinus tai, kad šis prašymas skundžiama nutartimi liko neišspręstas, dėl šių išlaidų pasisakoma apeliacinės instancijos teismo.

22. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

23. Įvertinus tai, kad šia nutartimi apelianto atžvilgiu priimtas Institucijos nutarimas paliekamas galioti dalyje dėl jo pripažinimu kaltu, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 506 straipsnio 4¹ dalyje, remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, apelianto pirmosios instancijos teisme patirtos atstovavimo išlaidos jo naudai nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto J. V. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos vyresniojo specialisto T. G. 2024 m. kovo 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) dalis, pagal kurią J. V. nubaustas dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir kuria J. V. paskirta 50 eurų bauda, ir šioje dalyje administracinio nusižengimo teiseną J. V. atžvilgiu nutraukti.

Kitą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos vyresniojo specialisto T. G. 2024 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį palikti nepakeistą.

Nepriteisti J. V. naudai jo pirmosios instancijos teisme turėtų atstovavimo išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.