- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-15
- Bylos Nr.
- e2A-553-886/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03299-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- G. G., V. G.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Kauno butų ūkis“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Civinity namai Kaunas“, akcinė bendrovė ,,Kauno energija“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Tomo Romeikos ir Rasos Urbanavičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. G. ir V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės pagal ieškovų G. G., V. G. ieškinį atsakovei daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai dėl nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimų pašalinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Kauno butų ūkis“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Civinity namai Kaunas“, akcinė bendrovė ,,Kauno energija“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai G. G. ir V. G. (toliau – ir ieškovai, apeliantai) 2022 m. kovo 7 d. ieškiniu (CBP-4235) prašė:
1.1 įpareigoti atsakovę Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją (toliau – ir atsakovė, bendrija) per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos pašalinti nekilnojamojo daikto – patalpos-boilerinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo patalpa, boilerinė) – valdymo teisės pažeidimus, grąžinant daiktą į jo iki pažeidimo atsiradimo pradžios buvusią padėtį, užfiksuotą 2013 m. kovo 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-1447 priede brėžinyje (plane), iškeliant iš patalpos-boilerinės be ieškovų sutikimo įrengtą atsakovei priklausantį šildymo punktą;
1.2 atsakovei per teismo nustatytą terminą neįvykdžius reikalavimo atkurti iki nuosavybės teisių pažeidimo buvusią padėtį, t. y. neiškėlus iš patalpos-boilerinės atsakovės įrengto šildymo punkto, ir tokiu būdu negrąžinus daikto į jo iki pažeidimo atsiradimo pradžios buvusią padėtį, užfiksuotą 2013 m. kovo 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-1447 priede brėžinyje (plane), – paskirti atsakovei 100 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną, kuri skaičiuojama nuo teismo sprendime nurodyto reikalavimo įvykdymo termino pabaigos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, paskirtą baudą išieškant ieškovų naudai (reikalavimo ieškovai atsisakė 2022 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio metu);
1.3 priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovai 2013 m. kovo 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš AB „Kauno energija“ bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo pastatą-boilerinę. Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu viešajame registre buvo įregistruotos daiktinės teisės – kiti servitutai (tarnaujantis daiktas), nurodant servituto turinį – patalpos R-1/20,04 kv. m, R-2/38,48 kv. m, servitutas nustatytas šilumos tiekimo tinklų (viešpataujantis daiktas) eksploatavimui, rekonstravimui ir naudojimui. 2020 m. rugpjūčio mėnesį ieškovai rado pastato-boilerinės patalpose rekonstruotą ir žymiai išplėstą šilumos tiekimo tinklų sistemą, taip pat naujus įrenginius. Šildymo punktas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo (duomenys neskelbtini) gyventojams. Fizine prasme nurodyti šilumos tinklai (įrenginiai) užima daug didesnį tarnaujančios patalpos plotą, nei tai buvo numatyta servituto turinyje, sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, naujo šilumos punkto (šilumos punkto savininkė AB „Kauno energija“) įrengimas vertintinas kaip išeinantis iš nustatyto servituto apimties. Ieškovai nebuvo informuoti apie planuojamus rekonstrukcijos darbus, projekto sprendiniai jiems nebuvo pateikti susipažinti. Naujas šilumos punktas buvo įrengtas ieškovams priklausančioje negyvenamoje patalpoje-boilerinėje, neturint tam jokio teisinio pagrindo ir apribojant patalpos savininkams galimybę naudotis nurodytos patalpos dalimi.
Atsiliepimas
3. Atsakovė 2022 m. balandžio 15 d. d. atsiliepimu į ieškinį (DOK-50195) prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bendrija nėra atlikusi jokių veiksmų ar darbų, kurie kokia nors forma turėtų neigiamą poveikį ieškovų nuosavybei, nėra neteisėtai užėmusi patalpų, neatlieka jokių veiksmų, kurie ieškovų galėtų būti vertinami kaip subjektinės nuosavybės teisės pažeidimai.
4. Trečiasis asmuo AB „Kauno energija“ 2022 m. birželio 6 d. atsiliepimu į ieškinį (DOK-75591) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad konkretus servitutui priskirtinas plotas nėra nurodytas ir detalizuotas, todėl jis taikomas visa turto apimtimi. Bendrovė neatliko ir nevykdė šilumos punkto renovacijos ir neturi duomenų dėl galimai naujai sumontuoto šilumos punkto įrenginių. Naujai sumontuotas šilumos punktas nėra trečiojo asmens nuosavybė.
5. Trečiasis asmuo UAB „Kauno butų ūkis“ 2022 m. birželio 9 d. atsiliepimu į ieškinį (DOK-77684) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovai 2013-03-06 pirkimo pardavimo sutartimi įgijo patalpas iš AB „Kauno energija“, kurios buvo įregistruotos ne tuo adresu – (duomenys neskelbtini), ir tik 2020 metais buvo pakeistas viešajame registre neteisingas šių patalpų adresas į (duomenys neskelbtini), bei suteiktas naujas unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo, atlikdamas šilumos punkto sistemų atnaujinimo darbus adresu (duomenys neskelbtini), vadovavosi AB „Kauno energija“ 2018 m. sausio 5 d. išduotomis Šilumos punkto projektavimo sąlygomis Nr. 22-4, rėmėsi 2018-02-07 Bendraturčių susitarimu dėl bendrųjų inžinerinių sistemų naudojimo. Duomenų, kad patalpos-boilerinė, adresu (duomenys neskelbtini), rūsyje, yra priklausančios nuosavybės teise ieškovams, neturėjo. Ieškovai apie jų nuosavybės teise valdomose patalpose vykdomus darbus nebuvo informuoti, nes vadovaujantis registrų centro duomenimis, jiems ta patalpa nepriklausė. Atsakomybė už padarinius, kylančius iš šios situacijos, šiuo atveju tenka tam, kas pateikė netinkamus duomenis VĮ Registrų centrui apie neteisingą pastato-boilerinės adresą, kurią 2013 m. kovo 6 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 1-1447 iš AB „Kauno energija“ įgijo ieškovai.
6. Trečiasis asmuo UAB ,,Civinity namai Kaunas“ (buvusi UAB ,,Būsto valda“) atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimu, ieškovams atsisakius antrojo ieškinio reikalavimo, šią bylos dalį nutraukė. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei iš ieškovų po 936,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismo posėdyje ieškovų atstovė žodžiu pareiškė atsisakymą nuo antrojo ieškinio reikalavimo, nurodė, jog ieškinio atsisakymo pasekmės yra žinomos. Ieškinio reikalavimų dalies atsisakymą teismas priėmė ir bylą šioje dalyje nutraukė.
9. Teismas nustatė, kad bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tačiau ji, kaip civilinės atsakomybės subjektas, turi ypatumų, kuriuos sąlygoja tai, kad namo bendrojo naudojimo objektų savininkas yra ne bendrija, o butų savininkai, kurie turi disponavimo šiais objektais teisę. Atsakovė – Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, įgyvendindama namo bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, vykdė 2016 m. birželio 30 d. butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime priimtus sprendimus dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) ir tokiu būdu tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų susiklostė išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai.
10. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas vertino, kad daugiabučio namo savininkų bendrija nėra naujai įengto šilumos punkto savininkė, todėl sprendė, kad reikalavimas atsakovei – Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai – iškelti iš patalpos-boilerinės naujai įrengtą šildymo punktą reiškiamas nepagrįstai. Byloje nebuvo pateikta duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad atsakovė, įgyvendinanti butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra, atlieka kokius nors veiksmus, pažeidžiančius ieškovų subjektinės nuosavybės teises, todėl teismas sprendė, kad ieškinio tenkinti nėra pagrindo.
11. Teismas nustatė, kad patalpa-boilerinė tiek iki ieškovams ją įsigyjant, tiek ir šiuo metu, buvo ir yra eksploatuojama pagal tiesioginę jos paskirtį, joje esanti šildymo sistema aptarnauja tris sublokuotus daugiabučius gyvenamuosius namus. Asmenų teisę patekti į patalpas, vykdyti su įrangos priežiūra ir eksploatavimu bei remontu, rekonstravimu, modernizavimu susijusias funkcijas užtikrino visai patalpai nustatytas servitutas. Ieškovai nuosavybės teises į pastatą-boilerinę gali įgyvendinti tik tikslu užtikrinti, kad jiems priklausanti boilerinė būtų naudojama pagal tiesioginę jos paskirtį. Byloje nėra ginčo, kad ieškovai yra patalpos-boilerinės savininkai, tačiau ieškovų subjektinių teisių pažeidimas nėra grindžiamas daikto naudojimo pagal jo tiesioginę paskirtį trukdymu, todėl teismas sprendė, kad nėra vienos iš būtinųjų negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų. Atsižvelgdamas į tai, ieškinį atmetė ir šiuo pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Ieškovai 2023 m. sausio 31 d. apeliaciniu skundu (DOK-12652) prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą̨ – ieškinį tenkint, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1 Teismo išvada, kad daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija nėra tinkamas atsakovas negatorinio ieškinio byloje, prieštarauja teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir išsakytiems argumentams, akivaizdžiai prieštarauja galiojančiam teisiniam reguliavimui dėl daugiabučio namo savininkų bendrijos teisių ir pareigų. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos ir palaikomos praktikos bylose, kad daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija gali būti ieškove ir atsakove teisme, jei reikalavimai reiškiami dėl bendrijos atstovaujamų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų objektų, kuriuos pagal įstatymą administruoja savininkų bendrija.
Šalies argumentai
12.2 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-403/2019, 2019 m. birželio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-695/2019, patvirtino, kad daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija yra butų ir kitų patalpų savininkams atstovaujantis subjektas, steigiamas tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudojimu ir priežiūra. Toks teisės normų, reglamentuojančių daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos, atstovaujančios butų ir kitų patalpų savininkams, teisę reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės teisės turinį sudarančių valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimu, aiškinimas atitinka kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką.
12.3 Abiejose minėtose civilinėse bylose daugiabučių namų savininkų bendrija buvo ieškovas, todėl kasacinės instancijos teismas pasisakė apie bendrijos, kaip ieškovo teises, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad daugiabučių namų savininkų bendrija įgyvendina ne tik savininkų teises bendrojo naudojimo objektų atžvilgiu, bet ir turi pareigą savininkų vardu vykdyti pareigas, kylančias iš tokio turto valdymo (administravimo), akivaizdu, kad daugiabučių namų savininkų bendrija gali būti ir atsakovu byloje, kurioje yra reiškiamas negatorinis ieškinys ir keliamas reikalavimas bendrijos pagal įstatymą atstovaujamų butų ir kitų patalpų savininkams iškeldinti bendrojo naudojimo objektą - šilumos punktą, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkams iš ieškovams priklausančios patalpos.
12.4 Lietuvos Aukščiausiasis teismas dar 2009 m. vasario 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2009 sutiko su apeliacinės instancijos teismo išaiškinimu negatorinio ieškinio pareiškimo byloje, kurioje atsakovei garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai buvo pareikštas reikalavimas dėl garažų̨ ir su jais susijusių konstrukcijų̨ iškėlimo, kur teismas išaiškino, kad pagal formuojamą teisminę praktiką atsakovė (bendrija) galėtų̨ būti laikoma tinkama atsakove tik bendrojo naudojimo objektų atžvilgiu. Šiuo išaiškinimu rėmėsi ir Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-829-254/2016, kurioje buvo pareikštas negatorinis ieškinys atsakovei garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai.
12.5 Negalima sutikti su teismo išvada, kad ieškovų subjektinių teisių pažeidimas nėra grindžiamas daikto naudojimo pagal jo tiesioginę paskirtį trukdymu, todėl nėra vienos iš būtinųjų negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų.
12.6 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. balandžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019 pažymėjo, kad išvadai padaryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas. Ieškovai, kaip patalpos-boilerinės savininkai turi teisę naudotis jiems priklausančiu turtu ir niekas, be teisėtos (t. y. įstatymuose aiškiai nustatytos) priežasties neturi teisės paneigti savininko teisės nekliudomai naudotis savo daiktu laikantis įstatymų. Šiuo atveju ieškovai reikalauja, kad iš jiems priklausančios patalpos-boilerinės būtų iškeltas atsakovams priklausantis šilumos punktas, kuris patalpoje buvo įrengtas neturint savininkų sutikimo.
12.7 Ieškovai trukdymą naudotis daiktu įvardina kaip šilumos punkto įrengimą patalpoje, trukdant fiziškai užimtąja patalpos dalimi naudotis jos savininkams, ir pažymėtina, kad ieškovai neprivalo savo valios laisvai valdyti jiems priklausantį turtą pagrįsti (ar nori patalpoje pasistatyti molbertą ir užsiimti tapyba, užsiimti kita įstatymų nedraudžiama veikla ar tiesiog džiaugtis laisva jiems priklausančios patalpos dalimi).
12.8 Šilumos mazgo įrengimas ieškovams priklausančioje patalpoje gali būti kvalifikuojamas ir kaip statybą reguliuojančių aktų pažeidimas. Trečiasis asmuo teismo posėdyje nurodė, buvęs suklaidintas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune administratoriaus – uždarosios akcinės bendrovės ,,Būsto valda“, kuri akcinei bendrovei ,,Kauno energija“ 2018 m. vasario 7 d. rašte ,,Dėl šilumos punkto įrengimo patalpose (duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad neprieštarauja, jog namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimui gali būti šiam namui numatytas naujas šilumos punkto mazgas ir įrengiamas esamoje šilumos punkto patalpoje, esančioje gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rūsyje (el. b. I t. 39 b. l.). Tokį sutikimą galėjo duoti tik patalpos savininkai – ieškovai, ir trečiasis asmuo, buvęs minėto projekto organizatoriumi bei vykdytoju teismo posėdyje patvirtino, kad toks ieškovų sutikimas buvo būtinas statybą leidžiantis dokumentas.
12.9 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. balandžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, išaiškino, kad nagrinėjant negatorinį ieškinį reikalavimų pagrindą sudaro savininko teisių pažeidimas, kuris gali sutapti, bet gali ir nesutapti su statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais. Savininko teisių pažeidimas yra savarankiškai ir autonomiškai kvalifikuojamas, ir savininko teisių pažeidimu gali būti laikoma, kai negautas savininko sutikimas jo patalpoje sumontuoti įrenginius arba bendraturčiams priklausančioje patalpoje tai darant vienam iš savininkų be kitų savininkų sutikimo.
12.10 Tai, kad patalpa viešajame registre įregistruota nurodant jos paskirtį – „boilerinė“, nereiškia, kad bet koks asmuo ar asmenys gali ateiti į patalpą, patalpoje pasidėti jiems priklausančius daiktus ar įrangą, o patalpos savininkui pareikalavus daiktus iš patalpos pašalinti, jam būtų atsakyta, kad savininkas neturi tokios reikalavimo teisės, nes negatorinis reikalavimas gali būti reiškiamas tik tada, jei trečiųjų asmenų veiksmai neleistų patalpos savininkui naudoti daikto pagal jo pagrindinę paskirtį. Tokia argumentacija paneigtų nuosavybės teisės neliečiamumo principą – nuosavybės teisė daikto savininkui gali būti apribojama tik griežtai įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka, taigi negatorinio ieškinio pareiškimo atveju atsakovas turi įrodyti savo veiksmų teisėtumą, t. y. kad daikto savininko teisės laisvai savo nuožiūra naudoti daiktą yra apribotos pagal galiojančią teisę.
12.11 Nesuprantama teismo pozicija, kad dvišalės sutarties pagrindu tarp dviejų subjektų (ieškovų ir AB „Kauno energija“) nustatytas servitutas yra teisė į svetimą daiktą visiems asmenims, kurie tik turi interesą patekti į patalpą. Pirkimo-pardavimo sutartimi šios sutarties šalys susitarė dėl sutartinio servituto, t. y. kad servituto teisės (teisės į svetimą daiktą) subjektas yra AB „Kauno energija“ ir joks kitas asmuo nėra šios sutarties dalyvis, taigi joks kitas asmuo, taip pat ir atsakovas, negali naudotis sutartyje apibrėžta servituto teise, nes ši teisė atsakovui nebuvo ir nėra suteikta nė vienu iš įstatyme apibrėžtu servituto teisės nustatymo pagrindu – administraciniu aktu, sutartimi ar teismo sprendimu. Servituto teisę, kurios apimtis yra patekti į ieškovams priklausančią patalpą, tikslu prižiūrėti, remontuoti ir rekonstruoti ten esantį šilumos punktą, nuosavybės teise priklausantį AB „Kauno energija“, turi tik ši bendrovė ir tik jai priklausančio objekto atžvilgiu. Kokiu teisėtu pagrindu atsakovė ieškovams priklausančioje patalpoje įrengė naują šilumos punktą, jei servituto teisės į patalpą atsakovė neturi. Atsakovė neteisėtai naudojasi ieškovams priklausančio daikto dalimi, o tai sudaro pagrindą negatorinį ieškinį tenkinti.
12.12 Teismas, nurodęs, kad ieškovų ieškinys yra atmetamas ir dėl patalpai nustatyto servituto teisės, niekaip nemotyvavo tokio savo sprendimo, t. y. nepasisakė dėl servituto teisės kilmės, servituto teisės subjekto ir taikymo sąlygų, nenurodė jokių argumentų, kodėl ieškovų paaiškinimai dėl servituto teisės subjektų (kad tokia teisė nėra atsakovo teisė, bet trečiojo asmens teisė) teismo sprendimu yra atmetami, t. y. apeliantai kelia klausimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pažeidimo.
12.13 Teismas netyrė aplinkybių, kokiu būdu ir priemonėmis atsakovas galėtų pašalinti galimą ieškovų teisių pažeidimą, pvz., teismas bylos nagrinėjimo nesiaiškino, ar atsakovui pakaktų ieškovo prašomo termino (2 mėnesių) galimiems ieškovų teisės pažeidimams pašalinti, ar tokias priemones atsakovas laikytų proporcingomis pažeidimui, netyrė ir ieškovų siūlymo, kad, jei teismas reikalavimą iškelti šilumos punktą iš ieškovams priklausančios patalpos laikytų neproporcinga savininkų teisių gynimo priemone, ieškovai sutiktų su atlygintino servituto šilumos punktui nustatymu ir kt.
Atsiliepimas
13. Atsakovė 2023 m. vasario 14 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą (DOK-19532) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:
13.1 Apeliacinio skundo argumentai, kad sutartimi nustatytas servitutas teisę naudotis ieškovams priklausančia patalpa suteikė tik 2013 m. kovo 6 d. sudaryto sandorio šaliai –AB „Kauno energija” ir joks kitas asmuo (įskaitant atsakovę) negali naudotis sutartyje apibrėžta servituto teise, prieštarauja servituto, kaip daiktinės teisės instituto esmei ir turiniui (teisė „eina paskui daiktą”) (CK 4.111, 4.128 straipsniai). Servitutas (nustačius jį sutartimi) registruotas viešajame registre. Nėra nustatyta aplinkybių, kad naudojimasis patalpa-boilerine, neatitinka nustatytų servituto sąlygų (t.y. turto naudojimo paskirties ir sąlygų).
13.2 Kokiu pagrindu turėtų būti atliekamas servitutu apribotų patalpų savininkų sutikimų (ar net informavimo procedūros) derinimas, apeliaciniame skunde teisės normų nėra įvardinta. Keliant reikalavimą atsakovui iškelti šilumos punktą iš ieškovams nuosavybės teise priklausančių patalpų, ieškovai iš esmės prašo pakeisti (panaikinti) Sutartimi nustatytą servitutą, kurio paskirtis, turinys ir apimtis, kaip ir jų nuosavybės teisių apribojimai buvo nustatyti, tinkamai suprasti ir įvertinti sudarant Sutartį, bei šios daiktinės teisės registruotos viešajame registre. Ieškovų nuosavybės teise valdomo turto paskirtis - negyvenamoji patalpa-boilerinė. Ši patalpų paskirtis buvo ieškovams įsigyjant patalpas, kaip ir neturi jokio pagrindo ieškovams kelti abejones dėl jų tikslinio naudojimo sąlygų ir šiuo metu. Vertinant tiek sutarties turinį, tiek registruotas daiktines teises, abejonių dėl servituto turinio nėra, ir apeliaciniu skundu nustatyto servituto sąlygų pažeidimo ieškovai nepagrindė nei ieškiniu, nei apeliaciniu skundu.
Atsiliepimas
13.3 Sąlyga, suteikianti teisę naudoti ieškovams nuosavybės teise priklausančias patalpas (objektą), yra nustatyta ne tik sutartimi bet ir sąlygota Lietuvos Respublikos teisės aktų. Apsaugos zonoje esančių nekilnojamųjų daiktų savininkai, patikėtiniai ir jų naudotojai turi leisti energetikos įmonėms patekti prie joms priklausančių ar jų eksploatuojamų energetikos objektų ir atlikti jų remonto, techninės priežiūros, eksploatavimo, rekonstravimo ar modernizavimo darbus (Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymas, 18 straipsnio 3 dalis). Tokiu būdu, net ir nesant nustatytam servitutui, pareiga patalpų savininkams užtikrinti teisės aktais nustatytas sąlygas negali būti paneigta.
13.4 Kaip ieškovų teisės yra pažeidžiamos, argumentuojant, kad atsakovė riboja patalpos naudojimąsi pagal jos paskirtį (patalpa-boilerinė), nei ieškiniu, nei apeliaciniu skundu ieškovai įrodymų ar motyvų nepateikė. Atsakovė ieškovų valios valdyti nuosavybę, įskaitant ir emocinės nuostatos valdomo turto atžvilgiu, neriboja, kaip ir savo laiku neturėjo jokios įtakos ieškovų apsisprendimui 2013 m. kovo 6 d. sudaryti sandorį nekilnojamojo turto įsigijimui, kuriam nustatomi ir taikytini atitinkamos apimties apribojimai (servitutas) ir naudojimo paskirtis (boilerinė). Ieškovų teisė naudotis patalpa yra ribojama ne daugiau, nei yra būtina užtikrinti patalpose esančių šilumos punkto įrenginių funkcionavimą (įskaitant jų remontą ir modernizavimą) ir šildymo paslaugų teikimą vartotojams.
Šalies argumentai
13.5 Ieškovai, teigdami, kad šilumos punkto modernizavimo darbai atlikti be jų sutikimo (jį vertinant, kaip ieškovų teisių pažeidimą), neįvardina, kokios normos ar nuostatos tuo yra pažeidžiamos. Buvo pateikti su vykdytais šilumos punkto modernizavimo darbais susiję dokumentai. Nei vienas jų nenustatė sąlygos, kad būtinas patalpų, kuriose yra modernizuojamas šilumos punktas, savininkų sutikimas. Ieškovai dėl nei vieno iš sprendimų, (įskaitant ir projektinių sąlygų) nėra kėlę ginčo. Minėti ieškovų argumentai prieštarauja pačia sutartimi nustatyto servituto šiose patalpose esmei ir paskirčiai. Ieškovai sutikimą, susijusį su jų teisių “suvaržymu” ir atitinkamų projektų vykdymu, yra išreiškę sudarydami 2013 m. kovo 6 d. pirkimo pardavimo sutartį, kuria ir buvo nustatytas servitutas. Nei vienas iš projektinių sprendinių nekeičia sutartimi nustatyto servituto sąlygų, turinio ir apimties. Tokiu būdu šilumos punkto modernizavimas įgyvendintas laikantis nustatyto servituto sąlygų, nekeičiant jo turinio, ir ieškovų, kaip savininkų teisių, nepažeidžia.
13.6 Neturint motyvų ginčyti atliktų modernizavimo darbų teisėtumo, ieškovai apeliaciniu skundu argumentuoja, kad ši situacija gali būti vertinama kaip aplinkybė, kai statinys pastatytas nepadarant pažeidimų, o savininko teisės pažeidžiamos statybos rezultato naudojimu. Tačiau ir šios aplinkybės ieškovai apeliaciniu skundu nepagrindžia. Statybos rezultato (modernizuoto šilumos punkto) naudojimas ieškovų teisių nepažeidžia. Priešingai, patalpoje esančių šilumos punkto įrenginių modernizavimas yra tiesiogiai susijęs su sąlyga, kuri ateityje gali užkirsti kelią galimoms avarijoms dėl nusidėvėjusių įrenginių, tokiu būdu pakenkiant ir patalpos-boilerinės būklei. Nesutikdami ir keldami ginčą dėl šilumos punkto atnaujinimo darbų, ieškovai savo ruožtu prisiima ir atitinkamą riziką.
13.7 Nėra ginčo, kad ieškovai yra patalpos-boilerinės savininkai, tačiau ieškovų subjektinių teisių pažeidimas nėra grindžiamas daikto naudojimo pagal jo tiesioginę (tikslinę) paskirtį trukdymu, todėl, kaip ir nustatė teismas sprendimu, nėra vienos iš būtinųjų negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų, kas buvo pagrindas ieškinį atmesti. Apeliaciniu skundu ieškovai šio teismo argumento nepaneigia.
13.8 Apeliaciniu skundu teikiama teismų praktika, kuria grindžiama bendrijos, kaip juridinio asmens, atstovaujančio butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, procesinės teisės ir statusas, tačiau šis klausimas nebuvo ir nėra šios civilinės bylos dalykas. Civilinėje byloje nėra keliamas ginčas dėl sąlygos, ar atsakovė tinkamai atstovauja bendrijos narių teises. Teikiama teismų praktika nėra susijusi su nagrinėjamu ginču šioje civilinėje byloje.
13.9 Byloje nėra jokių įrodymų ir nėra nustatyta ieškovų teiginius patvirtinančių aplinkybių, kad ieškovų, kaip turto savininkų teisės būtų pažeidžiamos bendrijos, ar atskirų bendrijos narių elgesiu ar veiksmais. Atsakovė ar jos bendrijos nariai nei kartu, nei kuris nors vienas bendrijos narys atskirai, nėra atlikę jokių veiksmų, kurie kokia nors forma turėtų neigiamą poveikį ieškovų nuosavybei, nėra neteisėtai užėmę patalpų, neatlieka jokių veiksmų, kurie ieškovų galėtų būti vertinami kaip subjektinės nuosavybės teisės pažeidimai.
13.10 Ieškinio motyvus siejant su aplinkybe, kad dėl ieškovų teisių pažeidimų yra atsakingi visi šiuo metu daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto pagrindu šildymo paslaugas gaunantys vartotojai (t.y. tuo pagrindu gaunantys naudą), turėtų būti atsakingi ne tik butų, esančių (duomenys neskelbtini), gyventojai ar butų savininkai (juos atstovaujant atsakovės), bet ir visi kiti šiame pastate šildymo paslaugas gaunantys vartotojai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl ginčo esmės
15. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę Daugiabučio namo savininkų bendriją pašalinti patalpos-boilerinės valdymo teisės pažeidimus, grąžinant daiktą į jo iki pažeidimo atsiradimo pradžios buvusią padėtį, užfiksuotą pirkimo-pardavimo sutarties priede brėžinyje (plane), iškeliant iš patalpos-boilerinės be ieškovų sutikimo įrengtą šildymo punktą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
16. AB „Kauno energija“ 2013 m. kovo 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė, o ieškovė G. G. nupirko bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 58.52 kv. m pastatą-boilerinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią pastate (duomenys neskelbtini) (pastaba: toks adresas nurodytas sutarties 2.2 punkte), už 3 100 litų. Sutarties 6.1. punktu šalys susitarė nustatyti neatlygintinį servitutą parduodamoms patalpoms R-1/20,04 kv. m ir R-2/38,48 kv. m (tarnaujantis daiktas), šilumos tiekimo tinklų (viešpataujantis daiktas) eksploatavimui, rekonstravimui ir naudojimui (CBP-4235 priedas Nr.6). Šis sandoris 2013 m. kovo 13 d. įregistruotas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) (NTR 2013-03-13 išrašas, CBP-4235 priedas Nr.7).
17. NTR 2022 m. vasario 21 d. duomenimis, 2020 m. gruodžio 18 d. kadastro duomenų bylos pagrindu 58.52 kv. m ploto negyvenamajai patalpai – Boilerinei (toliau – ir ginčo patalpa) suteikti nauji unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) ir adresas – (duomenys neskelbtini) (CBP-4235 priedas Nr. 5).
18. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo patalpa yra daugiabučiame gyvenamajame name ((duomenys neskelbtini)), kuris yra kraštinis (kairysis) iš trijų sublokuotų daugiabučių gyvenamųjų namų ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Ginčo patalpoje, kurią ieškovai nusipirko iš AB „Kauno energija“ 2013 m. kovo 6 d., jau buvo įrengtas šilumos punktas, skirtas visų trijų sublokuotų daugiabučių gyvenamųjų namų apšildymui, visų trijų namų rūsiuose buvo sumontuoti bendri šildymo sistemos ir karšto vandens magistraliniai vamzdynai.
19. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. T-516 daugiabučiai gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įtraukti į modernizuotinų daugiabučių namų sąrašą (2022-06-10 DOK-77684 priedas, el. bylos 1 t. 114-130, 126 l.).
20. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija įsteigta ir Juridinių asmenų registre įregistruota 2015 m. rugsėjo 8 d.
21. Iš daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų 2016 m. liepos 5 d. susirinkimo protokolo Nr. BS-49 matyti, kad 2016 m. birželio 30 d. susirinkime namo gyventojai pasirinko namo atnaujinimo (modernizavimo) paketą ir pritarė namo atnaujinimo investicijų planui, jo rengimo ir įgyvendinimo sąlygoms, pagal kurias namo atnaujinimo projekto parengimo organizavimas, administravimas ir jo įgyvendinimas pavestas UAB ,,Kauno butų ūkis“(2022-05-27 DOK-71727 priedas, el. bylos 1 t. 100-103 l.).
22. Vykdant šį gyventojų sprendimą, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrija (įgaliotojas) 2016 m. liepos 5 d. sudarė su UAB ,,Kauno butų ūkis“ (įgaliotinis) pavedimo sutartį (2022-06-28 DOK-85007 priedas, el. bylos 1 t. 137-141 l.).
23. AB ,,Kauno energija“ 2018 m. sausio 5 d. išdavė projektavimo sąlygas Nr. 22-4 daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), šilumos punkto projektavimui. Projektavimo sąlygose numatyti kiti reikalavimai: (2) suprojektuoti atskirą šilumos punktą gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini) esamoje pastato (duomenys neskelbtini) šilumos punkto patalpoje; esamas šilumos punktas lieka gyvenamiesiems namams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); (7) šilumos punkto pertvarkymui teisės aktų nustatyta tvarka gauti pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendraturčių sutikimus (2022-07-08 DOK-89367 priedas, el. bylos 2 t. 84-85 b. l.).
24. UAB ,,Būsto valda“ (tuo metu administravusi sublokuotus daugiabučius gyvenamuosius namus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) 2018 m. vasario 7 d. raštu ,,Dėl šilumos punkto įrengimo patalpose (duomenys neskelbtini)“ pateikė AB ,,Kauno energijai“ sutikimą, kad namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimui gali būti šiam namui numatytas naujas šilumos punkto mazgas ir įrengiamas esamoje šilumos punkto patalpoje, esančioje gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rūsyje (CBP-4235 priedas Nr.13, el. bylos 1 t. 39 l.).
25. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija ir UAB ,,Būsto valda“, administruojanti su šiuo namu sublokuotus daugiabučius namus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 2018 m. vasario 7 d. sudarė bendraturčių susitarimą dėl bendrųjų inžinerinių sistemų naudojimo, pagal kurį šiluma ir karštas vanduo iš šilumos punkto į namą (duomenys neskelbtini) tiekiami naujais vamzdynais (1 p.), esamų magistralinių vamzdynų atšakos į namą (duomenys neskelbtini) nupjaunamos ir užaklinamos (2 p.) (2022-07-08 DOK-89367 priedas, el. bylos 2 t. 78 l.).
26. Kauno miesto savivaldybės administracija 2018 m. kovo 29 d. išdavė leidimą vykdyti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbus pagal projektą Nr. 2017-417-TDP (2022-07-08 DOK-89367 priedas, e. bylos 2 t. 2-4 l.).
27. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto Nr. 2017-417-TDP, parengto UAB ,,Inžineringas“, šilumos punkto modernizavimo dalyje (DOK-89367 priedas) numatyta, kad pastate projektuojamas naujas šilumos punktas pagal 2009 m. sausio 8 d. AB ,,Kauno energija“ patvirtintą schemą Nr. 6. Pagal projektavimo užduotį suprojektuotas atskiras šilumos punktas gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini) esamoje pastato (duomenys neskelbtini) šilumos punkto patalpoje; esamas šilumos punktas lieka gyvenamiesiems namams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Punkte naujai projektuojami: šildymo sistemos kontūras su 99 kW galios lituotu plokšteliniu šilumokaičiu; karšto vandentiekio kontūras su 145 kW galios dviejų pakopų lituotu plokšteliniu šilumokaičiu; įvadinis ultragarsinis šilumos skaitiklis ir papildomas skaitiklis šildymo sistemai; didelio efektyvumo cirkluliaciniai siurbliai šildymo sistemai ir karšto vandens cirkuliacijai; nauji izoliuoti vamzdynai, armatūra ir kiti įrenginiai; parenkami valdikliai, šiluma pastatui tiekiama iš šilumos iš miesto centralizuotų šilumos tinklų.
28. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos 2019 m. gegužės 3 d. aktu patvirtino, kad statyba – „Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projektas“ – yra užbaigta (DOK-89367 priedas, el. b. 2 t. 5-8 l.).
29. Ieškovai ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos pašalinti nekilnojamojo daikto – patalpos-boilerinės, esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – ir patalpa-boilerinė) – valdymo teisės pažeidimus, grąžinant daiktą į jo iki pažeidimo atsiradimo pradžios buvusią padėtį, užfiksuotą 2013 m. kovo 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-1447 priede brėžinyje (plane), iškeliant iš patalpos-boilerinės be ieškovų sutikimo įrengtą atsakovei priklausantį šildymo punktą.
30. Pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo netenkino dviem motyvais:
29.1 ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, nes daugiabučio namo savininkų bendrija nėra naujai įengto šilumos punkto savininkė, todėl reikalavimas atsakovei – Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai iškelti iš patalpos-boilerinės naujai įrengtą šildymo punktą reiškiamas nepagrįstai;
29.2 nėra vienos iš būtinųjų negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų, nes ieškovų subjektinių teisių pažeidimas nėra grindžiamas daikto naudojimo pagal jo tiesioginę paskirtį trukdymu.
31. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apeliantės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).
Dėl daugiabučio namo savininkų bendrijos kaip atsakomybės subjekto
32. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija nėra tinkamas atsakovas negatorinio ieškinio byloje, nes ji prieštarauja teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms, išsakytiems argumentams, galiojančiam teisiniam reguliavimui, kasacinio teismo suformuotai praktikai. Apeliantai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-403/2019, 2019 m. birželio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-695/2019, kurios patvirtino, kad daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija yra butų ir kitų patalpų savininkams atstovaujantis subjektas, steigiamas tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudojimu ir priežiūra. Apeliantų teigimu, daugiabučių namų savininkų bendrija įgyvendina ne tik savininkų teises bendrojo naudojimo objektų atžvilgiu, bet ir turi pareigą savininkų vardu vykdyti pareigas, kylančias iš tokio turto valdymo (administravimo), todėl akivaizdu, kad daugiabučių namų savininkų bendrija gali būti ir atsakovu byloje, kurioje yra reiškiamas negatorinis ieškinys ir keliamas reikalavimas bendrijos pagal įstatymą atstovaujamų butų ir kitų patalpų savininkams. Taip pat nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas dar 2009 m. vasario 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2009 sutiko su apeliacinės instancijos teismo išaiškinimu negatorinio ieškinio pareiškimo byloje, kurioje atsakovei garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai buvo pareikštas reikalavimas dėl garažų̨ ir su jais susijusių konstrukcijų̨ iškėlimo, kur teismas išaiškino, kad pagal formuojamą teisminę praktiką atsakovė (bendrija) galėtų̨ būti laikoma tinkama atsakove tik bendrojo naudojimo objektų atžvilgiu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nurodomais apeliantų argumentais.
33. Apeliantų nurodomoje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-403/2019, 2019 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-695/2019) pasisakoma dėl teisės normų, reglamentuojančių daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos subjektinę teisę reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus, aiškinimo ir taikymo; dėl daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos subjektinės teisės reikšti negatorinį ieškinį gyvenamojo namo patalpų savininkui, tačiau ne dėl daugiabučio namo savininkų bendrijos kaip atsakomybės subjekto statuso, todėl nėra pagrindo ja vadovautis.
34. Apeliantų nurodomoje kasacinio teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2009 buvo sprendžiamas klausimas dėl pažeistų teisių gynimo ir įpareigojimo iškeldinti garažus bei atlaisvinti žemės sklypus pagal ieškovų pareikštą ieškinį atsakovei 16-ajai laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai, kiek tai susiję su konkrečių metalinių garažų iškeldinimu, buvo pareikšti netinkamam atsakovui – bendrijai, kuri gali būti tinkamas atsakovas tik dėl ieškinio reikalavimų dalies, susijusios su bendrijoje esančių bendrojo naudojimo objektų (jeigu tokie atitinkamuose žemės sklypuose egzistuoja) iškeldinimu.
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo vadovautis nurodoma apeliantų kasacinio teismo praktika, nes skiriasi nagrinėjamos bylos ir apeliantų nurodomos bylos faktinės aplinkybės. Apeliantų nurodomoje kasacinio teismo praktikoje sprendžiamas klausimas dėl metalinių garažų iškėlimo ir iš dalies pasisakoma dėl reikalavimų bendrijai, kuri gali būti tinkamas atsakovas tik dėl ieškinio reikalavimų dalies, susijusios su bendrijoje esančių bendrojo naudojimo objektų (jeigu tokie atitinkamuose žemės sklypuose egzistuoja) iškeldinimu, t.y. bendrojo naudojimo objektų esančių žemės sklypuose iškeldinimu. Nagrinėjamoje byloje buvo modernizuota šildymo sistema, aptarnaujanti tris sublokuotus daugiabučius gyvenamuosius namus; 2013 m. kovo 6 d. sutarties 6.1. p. šalys (ieškovai ir AB „Kauno energija“) susitarė nustatyti neatlygintinį servitutą parduodamoms patalpoms R-1/20,04 kv. m ir R-2/38,48 kv. m (tarnaujantis daiktas), šilumos tiekimo tinklų (viešpataujantis daiktas) eksploatavimui, rekonstravimui ir naudojimui (CBP-4235 priedas Nr.6).
36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. lapkričio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007, išaiškinta, kad atsakomybės subjektu pagal daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip bendraturčių, tarpusavio prievoles atlyginti žalą, atsiradusią, jiems įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų disponavimo teisę, gali būti tik bendraturčiai, bet ne bendrija. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduoja arba nutraukia jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (1995 m. vasario 21 d. redakcija) 16 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 ir 2 dalių, 19 straipsnio ir šio įstatymo (2000 m. birželio 20 d. redakcija) 27 straipsnio 4 ir 7 dalių, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 852 „Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo įgyvendinimo tvarkos” patvirtintų Tipinių daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatų 8 punkto 1, 3 ir 4 pastraipų, 10 punkto 1 pastraipos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį daugiabučio namo savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Nors pagal šią normą bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tačiau ji, kaip civilinės atsakomybės subjektas, turi ypatumų, kuriuos sąlygoja tai, kad namo bendrojo naudojimo objektų savininkas yra ne bendrija, o butų savininkai, kurie turi disponavimo šiais objektais teisę. Šie asmenys, o ne bendrija, proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas, privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Įgyvendinant šias teises ir vykdant pareigas, tarp butų savininkų, kaip bendraturčių, susiklosto vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, o tarp bendrijos, kuri įgyvendina šių bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, ir trečiųjų asmenų susiklosto išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai. Esant ir kitoms daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formoms (kito asmens turto administravimas, jungtinės veiklos sutartis), taip pat susiklosto vidiniai ir išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, nes už bendraturčius, tarp kurių susiklosto vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, išoriniuose šios nuosavybės teisiniuose santykiuose veikia atitinkamai administratorius ar bendraturtis, kuriam tokie įgalinimai nustatyti jungtinės veiklos sutartimi. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės vidinių ir išorinių teisinių santykių esminis skirtumas yra tas, kad tik vidinių bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių subjektai, t. y. butų ir kitų patalpų savininkai, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, turi disponavimo šiais objektais teisę. Be to, skirtingai nei kitas savininko teisių turinį sudarančias teises (valdymo, naudojimo), kurios įgyvendinamos šių bendraturčių balsų dauguma (CK 4.85 straipsnio 1 dalis), disponavimo teisę bendraturčiai gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
37. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, įgyvendindama namo bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, vykdė 2016 m. birželio 30 d. butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime priimtus sprendimus dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) ir tokiu būdu tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų susiklostė išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad reikalavimas atsakovei – daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai iškelti iš patalpos-boilerinės naujai įrengtą šildymo punktą reiškiamas nepagrįstai.
Dėl negatorinio ieškinio sąlygų
38. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad ieškovų subjektinių teisių pažeidimas nėra grindžiamas daikto naudojimo pagal jo tiesioginę paskirtį trukdymu. Apeliantai trukdymą naudotis daiktu įvardina kaip šilumos punkto įrengimą patalpoje, trukdant užimtąja patalpos dalimi fiziškai naudotis jos savininkams. Apeliantai nurodo, kad šilumos mazgo įrengimas jiems priklausančioje patalpoje gali būti kvalifikuojamas ir kaip statybą reguliuojančių aktų pažeidimas, nes apeliantų sutikimas buvo būtinas statybą leidžiantis dokumentas. Viešajame registre nurodyta ginčo patalpos paskirtis – „boilerinė“ nesuteikia teisės į patalpą patekti bet kuriam asmeniui ar asmenims. Servituto teisę, kurios apimtis yra patekti į apeliantams priklausančią patalpą, tikslu prižiūrėti, remontuoti ir rekonstruoti ten esantį šilumos punktą, nuosavybės teise priklausantį AB „Kauno energija“, turi tik ši bendrovė ir tik jai priklausančio objekto atžvilgiu.
39. Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį įtvirtinta CK 4.98 straipsnyje, kuris numato savininko teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).
40. Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Išvadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 33 punktas).
41. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 36 punktas).
42. Minėta 2013 m. kovo 6 d. pirkimo pardavimo sutartimi AB „Kauno energija“ pardavė, o G. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nupirko 58.52 kv. m boilerinės patalpas. Šios sutarties 6.1 punktu šalys susitarė nustatyti neatlygintinį servitutą parduodamoms patalpoms R-1/20,04 kv. m ir R-2/38,48 kv. m (tarnaujantis daiktas), šilumos tiekimo tinklų (viešpataujantis daiktas) eksploatavimui, rekonstravimui ir naudojimui.
43. Daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), šilumos punkto projektas parengtas pagal statytojo užduotį ir pagal AB „Kauno energija“ išduotas projektavimo sąlygas (DOK-89367 priedai). Tai patvirtina, kad šilumos tinklų modernizavimo procese dalyvavo ir AB „Kauno energija“, kuri davė sutikimą modernizuoti jai nuosavybės teise priklausantį šilumos punktą.
44. Iš 2013 m. kovo 6 d. sutarties sąlygos patvirtina, kad servitutas buvo nustatytas visai ginčo patalpai. Sutartyje nėra nurodyta, kad servitutas nustatomas mažesniam plotui, nei ginčo patalpos plotas, todėl nėra pagrindo pritarti apeliantų argumentui, kad sutarties sudarymo metu servitutas buvo nustatytas tik buvusio šilumos tiekimo punkto užimamam plotui (sutarties 6.1 punktas), ir kad modernizavus šilumos punktą buvo pakeista servituto apimtis. Apeliantė, įsigydama ginčo patalpą, turėjo suprasti, jog šioje patalpoje esantis šilumos punktas skirtas trijų sublokuotų daugiabučių namų apšildymui, ir įvertinti aplinkybę, jog šilumos punktą prižiūrintys asmenys privalės patekti į šias patalpas, kad užtikrintų šių įrenginių tinkamą eksploatavimą, rekonstravimą ir priežiūrą. Įgyvendinus daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) modernizavimą, tuo pačiu ir šilumos punkto modernizavimą (atjungiant viduriniojo namo (duomenys neskelbtini) šildymo sistemą nuo bendro visiems trims namams šiluminio punkto ir bendrų vamzdynų bei įrengus esamoje patalpoje naują šiluminį punktą) naujai įrengto šilumos punkto savininkais tapo namo gyventojai ir kiti šio namo patalpų savininkai. Pagal sutartyje nustatytą servitutą, iki daugiabučio modernizavimo ir po jo, servituto apimtis nepasikeitė: ginčo patalpos paskirtis išliko tokia pati, iki modernizavimo šioje patalpoje buvęs šilumos punktas ir modernizuotas šilumos punktas skirtas visų trijų namų apšildymui.
45. Pagal CK 4.83 straipsnio, reglamentuojančio butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe, 5 dalį buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą. Taigi įstatymas įtvirtina pareigą apeliantams leisti įgaliotiems asmenims patekti į jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas tam, kad būtų atlikti privalomi bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbai. Todėl ginčo atveju apeliantų nuosavybės teisių turinį apriboja ne vien sutartyje nustatytas servitutas, bet ir įstatymas, kad būtų užtikrinamas ne tik privatus daugiabučių namų savininkų, bet ir viešasis interesas tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-378/2023).
46. Apeliantai nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų (CPK 178 straipsnis), kad gyvenamojo namo bendrija riboja apeliantams valdyti ginčo patalpą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovų subjektinių teisių pažeidimas nėra grindžiamas daikto naudojimo pagal jo tiesioginę paskirtį trukdymu, todėl nėra vienos iš būtinųjų negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų. Be to, atsakovė vykdė jai įstatymo priskirtas funkcijas prižiūrėti daugiabučio namo inžinerines sistemas, todėl nėra pagrindo spręsti apie jos atliktų veiksmų neteisėtumą, atliekant veiksmus susijusius su namo modernizavimo projekto įgyvendinimu. Tai reiškia, kad apeliantų nuosavybės teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu, todėl apeliantų teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
48. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrindo nėra, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
49. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
50. Netenkinus ieškovų apeliacinio skundo, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.
51. Atsakovė prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas 1 500 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Prašomos priteisti išlaidos grindžiamos 2023 m. vasario 3 d. ir 2023 m. vasario 27 d. sąskaitomis už teisines paslaugas, 2023 m. balandžio 25 d. banko sąskaitos išrašu patvirtinančius atliktus mokėjimus pagal minėtas sąskaitas (DOK-11050 priedai).
52. Netenkinus apeliacinio skundo, atsakovei iš ieškovų lygiomis dalimis priteisiama 1 500 Eur (iš kiekvieno ieškovo po 750 Eur) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, neviršijančių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai (juridinio asmens kodas 304092312) iš ieškovų G. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.