Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atstovei advokato padėjėjai Dainei Mikėnaitei, atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei Aušrai Kargaudienei, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“ įgaliotai atstovei Neringai Vaitkevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimų pašalinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Kauno butų ūkis“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Civinity namai Kaunas“, akcinė bendrovė ,,Kauno energija“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovų reikalavimai ir argumentai

3. Ieškovai 2020 m. rugpjūčio mėnesį jiems priklausančiose patalpose rado rekonstruotą ir žymiai išplėstą šilumos tiekimo tinklų sistemą, taip pat naujus įrenginius, kuriais užtikrinamas šilumos energijos tiekimas gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini). Nauji šilumos tinklai (įrenginiai) užima daug didesnį tarnaujančios patalpos plotą nei tai buvo numatyta servituto turinyje, sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, naujo šilumos punkto įrengimas vertintinas kaip išeinantis iš nustatyto servituto apimties.

4. Ieškovai apie planuojamus rekonstrukcijos darbus informuoti nebuvo, projekto sprendiniai susipažinti jiems nebuvo pateikti, rekonstrukcija atlikta be ieškovų žinios ir sutikimo, todėl ieškovai reikalauja iš jiems nuosavybės teise priklausančios patalpos iškeldinti šildymo punktą, kurį bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojai, atstovaujami atsakovės – (duomenys neskelbtini).

5. Teismo posėdyje ieškovų atstovė papildomai nurodė, kad ieškovai įsigytose patalpose ketino įsirengti dirbtuves, o be ieškovų sutikimo naujai įrengtas šilumos punktas tam trukdo. Naujas punktas priklauso daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams, įrengtas pagal projektą atsakovės naudai ir už atsakovės lėšas. Ieškovai trečiajam asmeniui akcinei bendrovei ,,Kauno energija“ jokių pretenzijų neturi. Atsakovė nėra sutarties, kuria šalys susitarė dėl servituto nustatymo, todėl atsakovė jokių teisių į ieškovų patalpą neturi.

II. Atsakovės pozicija ir argumentai

III. Trečiųjų asmenų pozicija ir argumentai

10. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Civinity namai Kaunas“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė ,,Būsto valda“) atsiliepimo į ieškinį nepateikė, trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys atmetamas.

11. Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir pagrindas. Rungimosi civiliniame procese principas lemia, jog kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai).

12. Teismo posėdyje ieškovų atstovė žodžiu pareiškė atsisakymą nuo antrojo ieškinio reikalavimo, nurodė, jog ieškinio atsisakymo pasekmės yra žinomos. Ieškinio reikalavimų dalies atsisakymas priimamas ir byla šioje dalyje nutraukiama (CPK 140 straipsnio 1 dalis).

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys. Remdamasis CK 4.98 straipsniu savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis). Reikšdamas negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Ieškovas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Išvadai daryti, kad savininko teisės yra pažeidžiamos trukdymu naudotis ar kitaip suvaržoma daiktą pagal paskirtį naudoti, kurį būtų pagrindas pašalinti, turi būti byloje nustatomos aplinkybės ir (ar) veiksmai, kurie mažina naudojimosi daiktu naudą, daro žalą, didina išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus. Tokio pobūdžio bylose įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė perkelia naštą atsakovui įrodyti, kad jo veiksmai yra teisėti. Atsakovui įrodžius, kad jis elgėsi teisėtai, reikštų, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu.

14. Ieškovai ieškiniu prašo pašalinti nekilnojamojo daikto – (duomenys neskelbtini) – valdymo teisės pažeidimus, t. y. įpareigoti atsakovę iškelti iš patalpos-boilerinės be ieškovų sutikimo įrengtą atsakovei priklausantį šildymo punktą.

15. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2013 m. kovo 6 d. akcinė bendrovė „Kauno energija“ – pardavėja, ir (duomenys neskelbtini) – pirkėja, sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pardavėja pardavė, o pirkėja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nupirko (duomenys neskelbtini). Sutarties 6.1. p. šalys susitarė nustatyti neatlygintinį servitutą parduodamo pastato patalpoms (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), šilumos tiekimo tinklų (viešpataujantis daiktas) eksploatavimui, rekonstravimui ir naudojimui (el. b. I t., b. l.14-23). Byloje nekilo ginčo, kad sutartimi ieškovų įsigyjamoje patalpoje-boilerinėje esanti šildymo sistema buvo įrengta aptarnauti tris sublokuotus daugiabučius gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 2022 m. vasario 21 d. duomenimis, 2020 m. gruodžio 18 d. kadastro duomenų bylos pagrindu patalpai suteikti nauji unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini) ir adresas – (duomenys neskelbtini) (el. b. I t., b. l.12).

16. 2013 m. rugsėjo 12 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) daugiabučiai gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini), įtraukti į modernizuotinų daugiabučių namų sąrašą. Iš daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų 2016 m. liepos 5 d. susirinkimo protokolo Nr. BS-49 (el. b. I t., b. l. 100-103) matyti, kad pirmuoju 2016 m. birželio 30 d. susirinkimo darbotvarkės klausimu namo gyventojai pasirinko namo atnaujinimo (modernizavimo) paketą, antruoju darbotvarkės klausimu buvo pritarta namo atnaujinimo investicijų planui, jo rengimo ir įgyvendinimo sąlygoms, pagal kurias namo atnaujinimo projekto parengimo organizavimas, administravimas ir jo įgyvendinimas pavestas uždarajai akcinei bendrovei ,,Kauno butų ūkis“. Vykdant šį gyventojų sprendimą, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) (įgaliotojas) 2016 m. liepos 5 d. sudarė su uždarąja akcine bendrove ,,Kauno butų ūkis“ (įgaliotinis) pavedimo sutartį (el. b. I t., b. l.137-141).

17. Uždaroji akcinė bendrovė ,,Būsto valda“, administruojanti sublokuotus daugiabučius gyvenamuosius namus, esančius (duomenys neskelbtini), akcinei bendrovei ,,Kauno energija“ 2018 m. vasario 7 d. rašte ,,(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad neprieštarauja, jog namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimui gali būti šiam namui numatytas naujas šilumos punkto mazgas ir įrengiamas esamoje šilumos punkto patalpoje, esančioje gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (el. b. I t., b. l. 39). 2018 m. kovo 29 d. išduotas leidimas vykdyti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbus pagal projektą Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. II t., b. l. 2-4). 2018 m. sausio 5 d. akcinė bendrovė ,,Kauno energija“ išdavė projektavimo sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), šilumos punkto projektavimui (el. b. II t., b . l. 9). Projektavimo sąlygų 2 p. numatyta suprojektuoti atskirą šilumos punktą gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini) esamoje pastato (duomenys neskelbtini) šilumos punkto patalpoje; esamas šilumos punktas lieka gyvenamiesiems namams (duomenys neskelbtini). Sąlygų 7 p. numatė šilumos punkto pertvarkymui teisės aktų nustatyta tvarka gauti pastatų (duomenys neskelbtini), bendraturčių sutikimus. 2018 m. vasario 7 d. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Būsto valda“, administruojanti su gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) sublokuotus gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini), sudarė bendraturčių susitarimą dėl bendrųjų inžinerinių sistemų naudojimo (el. b. II t., b. l. 78), pagal kurį šiluma ir karštas vanduo iš šilumos punkto į namą (duomenys neskelbtini) tiekiami naujais vamzdynais (1 p.), esamų magistralinių vamzdynų atšakos į namą (duomenys neskelbtini) nupjaunamos ir užaklinamos (2 p.).

18. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto Nr. (duomenys neskelbtini), parengto uždarosios akcinės bendrovės ,,Inžineringas“ (el. b. II t., b. l.13), šilumos punkto modernizavimo dalyje (el. b. II t., b. l. 83) numatyta, kad pastate projektuojamas naujas šilumos punktas pagal 2009 m. sausio 8 d. akcinės bendrovės ,,Kauno energija" patvirtintą schemą Nr. 6. Pagal projektavimo užduotį suprojektuotas atskiras šilumos punktas gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini) esamoje pastato (duomenys neskelbtini) šilumos punkto patalpoje; esamas šilumos punktas lieka gyvenamiesiems namams (duomenys neskelbtini). Punkte naujai projektuojami: šildymo sistemos kontūras su 99 kW galios lituotu plokšteliniu šilumokaičiu; karšto vandentiekio kontūras su 145 kW galios dviejų pakopų lituotu plokšteliniu šilumokaičiu; įvadinis ultragarsinis šilumos skaitiklis ir papildomas skaitiklis šildymo sistemai; didelio efektyvumo cirkluliaciniai siurbliai šildymo sistemai ir karšto vandens cirkuliacijai; nauji izoliuoti vamzdynai, armatūra ir kiti įrenginiai; parenkami valdikliai, šiluma pastatui tiekiama iš šilumos iš miesto centralizuotų šilumos tinklų.

19. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2019 m. gegužės 3 d. aktu konstatuotas statybos užbaigimas (el. b. II t., b. l. 5).

20. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad ieškiniu prašoma iškeldinti iš jiems nuosavybės teise priklausančios patalpos šildymo punktą, kurį bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojai, atstovaujami (duomenys neskelbtini), todėl gyventojų bendrija yra tinkamas atsakovas. Atsakovei išreiškus poziciją, kad ji nėra tinkamas atsakovas, teismo posėdyje ieškovų atstovė nurodė, kad ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui ir jį pilnai palaiko. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės.

21. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties savininkų bendrijų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 20-449; 2000, Nr. 56-1639; 2012, Nr. 50-2440) 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte nustatyta, kad bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus. Minėto straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektų atnaujinimas įgyvendinant statinių naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus – statybos darbai, kuriais užtikrinamas pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinių ir energinių savybių atkūrimas. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2003, Nr. 51-2254; 2007, Nr. 130-5259) 2 straipsnio 44 dalyje nurodyta, kad šilumos punktas – prie šilumos įvado prijungtas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys, su šilumnešiu gaunamą šilumą transformuojantis pristatymui į pastato šildymo prietaisus. Daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai, būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra neatskiriama namo dalis ir šio namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kurią draudžiama perduoti tretiesiems asmenims (kurie nėra šio namo butų ir patalpų savininkai).

22. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnį daugiabučio namo savininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, kurio tikslas įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tačiau ji, kaip civilinės atsakomybės subjektas, turi ypatumų, kuriuos sąlygoja tai, kad namo bendrojo naudojimo objektų savininkas yra ne bendrija, o butų savininkai, kurie turi disponavimo šiais objektais teisę. Šie asmenys, o ne bendrija, proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas (CK 4.83 straipsnio 6 dalis), privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Lėšų, skirtų pastatų atnaujinimui (modernizavimui), kaupimą reglamentuoja įstatymai (CK 4.82 straipsnio 5 dalis). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė – (duomenys neskelbtini), įgyvendindama namo bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, vykdė 2016 m. birželio 30 d. butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime priimtus sprendimus dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) ir tokiu būdu tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų susiklostė išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai. Įgyvendinant namo gyventojų pasirinktą daugiabučio atnaujinimo (modernizavimo) priemonių projektą, kuriame buvo numatytas daugiabučio namo šilumos tiekimo, šildymo ir karšto vandens inžinerinių sistemų atnaujinimas (modernizavimas), įrengiant atskirą šilumos punkto modulį su komercine šilumos apskaita esamoje šilumos punkto patalpoje, bei įrengiant butuose ir negyvenamosiose patalpose kolektorines šildymo sistemas su šilumos skaitikliais, karšto ir cirkuliacinio vandens sistemų atnaujinimą, prijungiant prie naujo šilumos punkto, buvo sukurtas darbų rezultatas – naujai įrengtas šilumos punktas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, (duomenys neskelbtini) nėra naujai įengto šilumos punkto savininke. Todėl reikalavimas atsakovei – (duomenys neskelbtini) iškelti iš patalpos-boilerinės naujai įrengtą šildymo punktą reiškiamas nepagrįstai. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad atsakovė, įgyvendinanti butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra, atlieka kokius nors veiksmus, pažeidžiančius ieškovų subjektinės nuosavybės teises, todėl ieškinį nėra pagrindo tenkinti (CPK 12, 178, 183, 185 straipsniai).

23. Ieškovai subjektinių teisų pažeidimą grindžia tuo, jog įsigytose patalpose ketino įsirengti dirbtuves, tačiau patalpų savo nuožiūra negali naudoti, kadangi jose be ieškovų sutikimo rekonstruotos ir žymiai išplėstos, užimančios daug didesnį tarnaujančios patalpos plotą, nei tai buvo numatyta servituto turinyje sudarant pirkimo-pardavimo, šilumos tiekimo tinklų sistemos, užtikrinančios šilumos energijos tiekimą gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini). Tačiau atkreiptinas ieškovų dėmesys, kad ieškovams priklausantis daiktas yra negyvenamoji patalpa-boilerinė. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ (TAR, 2016-11-21, Nr. 2016-27168) patvirtino reglamento nuostatas, ieškovų patalpa-boilerinė priskirtina 7.8 punkte nurodytiems negyvenamosios paskirties energetikos gamybos, jos perdavimui ar skirstymui paskirties pastatams. Byloje nustatyta, kad patalpa-boilerinė tiek iki ieškovams ją įsigyjant buvo, tiek šiuo metu yra eksploatuojama pagal tiesioginę jos paskirtį, joje esanti šildymo sistema aptarnauja tris sublokuotus daugiabučius gyvenamuosius namus. Asmenų teisę patekti į patalpas, vykdyti su įrangos priežiūra ir eksploatavimu bei remontu, rekonstravimu, modernizavimu susijusias funkcijas užtikrino visai patalpai nustatytas servitutas. Ginčo atveju susiklostė situacija, kad be ieškovų sutikimo jiems priklausančioje patalpoje rekonstruota šilumos tiekimo tinklų sistema ją praplečiant ir tuo, ieškovų teigimu, yra trukdoma ieškovams patalpą naudoti laisvai savo nuožiūra, tačiau ieškovai nuosavybės teises į pastatą-boilerinę gali įgyvendinti tik tikslu užtikrinti, kad jiems priklausanti boilerinė būtų naudojama pagal tiesioginę jos paskirtį. Byloje nėra ginčo, kad ieškovai yra patalpos-boilerinės savininkai, tačiau ieškovų subjektinių teisių pažeidimas nėra grindžiamas daikto naudojimo pagal jo tiesioginę paskirtį trukdymu, todėl nėra vienos iš būtinųjų negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, ieškinys atmetamas ir šiuo pagrindu (CPK 183, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės pateiktais duomenimis (DOK-149268), atsakovė byloje patyrė 1 873,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (DOK-120170, 152756), kurios ieškinį atmetus, atsakovei priteisiamos iš ieškovų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 936,50 Eur (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

25. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas valstybei nepriteisiamas, nes jos neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovams atsisakius ieškinio reikalavimo – atsakovei per teismo nustatyta? termina? nei?vykdz?ius reikalavimo atkurti iki nuosavybe?s teisiu? paz?eidimo buvusia? pade?ti?, t. y. neiškėlus iš (duomenys neskelbtini), atsakovės įrengto šildymo punkto, ir tokiu būdu negrąžinus daikto į jo iki pažeidimo atsiradimo pradžios buvusią padėtį, užfiksuotą 2013 m. kovo 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priede brėžinyje (plane), – paskirti atsakovei 100 Eur bauda? uz? kiekviena? teismo sprendimo nei?vykdymo diena?, kuri skaic?iuojama nuo teismo sprendime nurodyto reikalavimo i?vykdymo termino pabaigos iki visis?ko teismo sprendimo i?vykdymo, paskirta? bauda? is?ies?kant ieškovų naudai, bylą šioje dalyje nutraukti.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei (duomenys neskelbtini), iš ieškovės (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 936,50 Eur (devynis šimtus trisdešimt šešis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei (duomenys neskelbtini) , iš ieškovo (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 936,50 Eur (devynis šimtus trisdešimt šešis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.