Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Žibutės Budžienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nerijaus Meilučio,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12691-615/2015 pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Lazūnai“ dėl pažeistų teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškinys grindžiamas tokiomis aplinkybėmis: ieškovas yra žemės sklypo savininkas ir šiame žemės sklype, pažeidžiant jo nuosavybės teises, yra neteisėtai pastatyti laikinieji statiniai – metaliniai garažai. Šiuos garažus pastatė atsakovė, o jų statybos neteisėtumas yra konstatuotas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Teismo sprendimais konstatavus garažų ir su jais susijusių konstrukcijų statybos neteisėtumą, jie negalėjo būti įregistruoti, todėl nėra galimybės nurodyti konkrečius nukeltinus statinius ir šis reikalavimas apibrėžiamas ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribomis. Dėl neteisėtų statinių ieškovas negali tinkamai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, todėl jo teisės yra pažeistos, kas sąlygojo ieškovo, kaip turto savininko, teisių gynimą negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių argumentų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, 329 straipsnis). Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, nes reikalavimas turėjo būti formuluojamas konkretiems fiziniams asmenis – garažų savininkams. Apeliantas teigia, kad prejudiciniais faktais nustatyta, jog atsakovė yra ginčo metalinių garažų statytoja, valdytoja ar naudotoja, todėl turi pareigą pašalinti apelianto teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (negatorinis ieškinys). Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą laikyti neteisėtu bei nepagrįstu ir jį panaikinti, kadangi jis buvo priimtas tinkamai pritaikius ir išaiškinus tiek procesinės, tiek materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, vadovaujantis kasacinio teismo praktika.

Apeliantas ieškinyje nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) yra neteisėtai pastatytų laikinųjų statinių – garažų ir su jais susijusių konstrukcijų. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir nurodė, kad ieškinio dalykas yra visiškai abstraktus, nes jame nėra individualizuoti daiktai, kuriuos ieškovas prašo nusikelti. Šioje nutartyje teismas taip pat nurodė, kad reikalavimai dėl metalinių garažų iškeldinimo ar nugriovimo turi būti reiškiami tam asmeniui ar asmenims, kuris (-ie) šiuos ginčo metalinius garažus valdo nuosavybės teise. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teisės aktai nesuteikia metalinių garažų statybų ir eksploatavimo bendrijoms teisės disponuoti jos nariams nuosavybės teisėmis priklausančiais metaliniais garažais, jais naudotis ir (arba) valdyti - be kita ko, juos iškeldinti, taip pat nesuteikia tokioms bendrijoms teisių (įgaliojimų) atstovauti bendrijų nariams. Metalinių garažų statybų ir eksploatavimo bendrijos gali būti tinkamais atsakovais tik dėl bendrijų teritorijoje esančių bendrojo naudojimo objektų (jeigu tokie atitinkamuose žemės sklypuose egzistuoja) iškeldinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2009).

Ieškovas pateikė patikslintą ieškinį ir jame nurodė, kad jo žemės sklype pastatyti laikinieji statiniai – garažai priklauso atsakovei ir tai nustatyta Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1660-528/2013 ir Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2433-343/2013.

Pirmosios instancijos teismas 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi ieškovo patikslintą ieškinį priėmė konstatavęs, kad ieškovas reiškia vientisą reikalavimą, kuris grindžiamas aplinkybe, kad visų žemės sklype esančių laikinųjų statinių - garažų ir su jais susijusių konstrukcijų statytoja yra atsakovė. Kadangi ieškovė atsakovės pakeitimo klausimo pagal teismo nurodytą kasacinio teismo praktiką nesprendė, tai teismas nutartyje išaiškino, kad pareikštas ieškinys galėtų būti tenkinimas tuo atveju, jeigu, išnagrinėjus civilinę bylą, pilnai pasitvirtintų ieškovo nurodomos aplinkybės, kad visų žemės sklype esančių laikinųjų statinių bei konstrukcijų statytojas yra atsakovė ir jokių kitų asmenų pastatytų laikinųjų statinių bei konstrukcijų šiame žemės sklype nėra. O ieškinio faktiniam pagrindui, ar jo daliai, nepasitvirtinus, ieškovo kaip vientisas pareikštas reikalavimas negalėtų būti tenkinamas, todėl tokiu atveju, visi, tiek byloje dalyvaujantys, tiek byloje nedalyvaujantys asmenys, liktų toje pačioje faktinėje bei teisinėje padėtyje ir turėdami visiškai tokias pačias teises bei pareigas, kaip ir prieš civilinės bylos iškėlimą, todėl į bylą trečiųjų asmenų teismas savo iniciatyva neįtraukė.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).Taigi, ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti šalių kilusį ginčą.

Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. Nagrinėjamu atveju, patikslinęs ieškinį, ieškovas tinkama atsakove byloje vis tiek laikė Garažų statybos ir eksploatavimo bendriją „Lazūnai“ ir tokį pasirinkimą argumentavo kitose bylose nustatytais prejudiciniais faktais. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui, remiantis kasacinio teismo praktika išaiškinus ieškovui dėl metalinių garažų statybų ir eksploatavimo bendrijų tinkamumo būti atsakovėmis bylose dėl metalinių garažų iškeldinimo ir nurodžius tinkamo atsakovo nepatraukimo (nepakeitimo) padarinius (b.l. 60), teismas tinkamai išsiaiškino ieškovo valią dėl asmens, kuriam reiškiamas ieškinys ir galėjo bylą nagrinėti iš esmės bei spręsti ar ieškovo pasirinkta atsakovė turi pareigą atsakyti pagal jai pareikštą ieškinį. Todėl atsakovės pripažinimas netinkama atsakove ieškovui negalėjo būti netikėtas (siurprizinis) sprendimas.

Byloje nustatyta, kad atsakovė, vykdydama jai tenkančią įrodinėjimo pareigą, nuosekliai laikėsi pozicijos, kad neturi nuosavybės teisės į apelianto žemės sklype esančius metalinius garažus, taigi neturi ir teisės šiais garažais disponuoti, naudotis ir (arba) juos valdyti. Tokiu atveju apeliantas turėjo pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovė tokią teisę turi ir, patenkinus ieškinio reikalavimus, galės iškeldinti metalinius garažus ir su jais susijusias konstrukcijas. Kaip jau minėta, apeliantas laiko, kad atsakovė buvo garažų statytoja ir tai, jo manymu, nustatyta Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1660-528/2013 ir Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2433-343/2013 (prejudiciniai faktai). Su tokiais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

Pagrindinės teismo sprendimo prejudicialumo vertinimo taisyklės suformuluotos ir nuosekliai plėtojamos kasacinio teismo praktikoje. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų aplinkybių jam nereikės įrodinėti (prejudiciniai faktai). Nagrinėjamu atveju apelianto paminėtuose įsiteisėjusiuose sprendimuose kitose bylose nebuvo nustatyta prejudicinių faktų, kurie patvirtintų atsakovės, kaip garažų statytojos ar savininkės, teisinį statusą. Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1660-528/2013 atsakovės ieškinys, kuriuo prašė nustatyti, kad įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į metalinių garažų aikštelę, kurią sudaro šie statiniai, nurodyti techninės apskaitos byloje, reg. Nr.20/206960, metalinių garažų aikštelės techniniame pase: mūrinė tvora, vielos tvora, vartai, 2 sandėliai, pažymėti skaitmenimis 231G11g – 232G11g, sargybos bokštas, pažymėtas 234J11g, transformatorinė, pažymėta 233G11g ir 230 metalinių garažų, pažymėtų statmenimis 1G11g –230G11g, kurių pamatai yra betoniniai (1t. b.l. 3, 4), buvo atmestas. Apeliacine tvarka peržiūrint šį sprendimą, Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-2433-343/2013 buvo konstatuota, kad „Bylos medžiaga patvirtina aplinkybę, kurią pripažino ir pati ieškovė, jog metalinių garažų aikštelė buvo įrengta bei ginčo statiniai pastatyti 1991-1992 m. Iki statybos pradžios Garažų statybos kooperatyvas nebuvo įsteigtas kaip tai numatė LTSR Ministrų Tarybos 1986 m. liepos 15 d. nutarimas Nr. 249 „Dėl garažų statybos kooperatyvų“ bei jį pakeitęs LR Vyriausybės 1991 m. kovo 1 d. nutarimas Nr. 83 „Dėl garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvų“. GSEB „Lazūnai“ įregistruota 1996 m. rugsėjo 20 d. (t.1, b. l. 27-28), t. y. jau po metalinių garažų aikštelės įrengimo. Metalinių garažų aikštelė įrengta ir joje esantys statiniai buvo pastatyti metalinių garažų savininkų, kurie vėliau įkūrė GSEB „Lazūnai“.” Todėl šiais sprendimais buvo nustatytos prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje turinčios, priešingos nei teigia apeliantas, aplinkybės, kad atsakovė nebuvo garažų statytoja.

Apelianto nurodomuose Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. 1-854-423/2014 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje A492-1913/2014 taip pat nebuvo konstatuoti faktai, kuriais apeliantas grindė savo reikalavimą, kad atsakovė yra jo žemės sklype esančių garažų statytoja ir savininkė. Šiose administracinėse bylose buvo sprendžiamas ginčas pagal pareiškėjos Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Lazūnai“ skundą dėl administracinių aktų, kuriais buvo atkurtos turto savininko nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir įpėdiniams (apeliantui) grąžinta natūra 0,1157 ha žemės sklypas, pagrįstumo ir teisėtumo. Šiose bylose įrodinėjimo dalyku nebuvo aplinkybės, kurios yra reikšmingos nagrinėjamoje byloje – aplinkybės, kurios patvirtintų statytojo, turto savininko statusą. Pareiškėjos skundas buvo atmestas, nes nenustatyta, kad „Vadovaujantis Įstatymo 12 straipsniu, kuris reglamentuoja žemės priskyrimą valstybės išperkamai žemei, ginčo žemės sklypas nėra priskirtas prie valstybės išperkamos žemės. Nepagrįstas ir jokiais objektyviais duomenimis nepatvirtintas pareiškėjos atstovo motyvas, jog ginčo žemės sklypas yra reikalingas visuomenės poreikiams tenkinti, todėl nuosavybės teisės į J. G. valdytą žemes sklypą galėjo būti atkurtos natūra”. Byloje buvo įrodinėjamos aplinkybės, susijusios su pareiškėjos teise į ginčo žemės nuomą ir konstatuota, kad „byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, jų nepateikė ir pareiškėja, kad ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (šiuo metu (duomenys neskelbtini)) buvo išnuomotas ar kitais pagrindais suteiktas naudojimui Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Lazūnai“. Šiame sprendime taip pat buvo nurodytos jau paminėtų bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose nustatytos aplinkybės, dėl kurių teisėjų kolegija jau pasisakė. Todėl apibendrinant daroma išvada, kad apelianto nurodytose pirmesnėse bylose nėra nustatyta prejudicinių faktų, kurie pagrįstų atsakovės pareigą atsakyti pagal jai pareikštą ieškinį, o kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė yra garažų statytoja, savininkė ar valdytoja ieškovas nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).

Sutinkant su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovė yra netinkama atsakovė pagal jai pareikštą reikalavimą pažymėtina, jog steigiant laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendriją, taip pat valdant ir naudojant bendrijos nariams bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą, vadovautinasi Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymu (34 straipsnis). Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti jos narių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Pagal to paties įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 4 punktą bendrija privalo saugoti ir ginti bendrijos ir jos narių teises bei ekonominius ir kitus teisėtus interesus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu. Taigi teisės aktai nesuteikia Bendrijai teisės disponuoti jos nariams nuosavybės teisėmis priklausančiais metaliniais garažais, jais naudotis ir (arba) valdyti – be kita ko, juos iškeldinti, taip pat nesuteikia Bendrijai teisių (įgaliojimų) atstovauti jos nariams. Todėl toks teisinis reglamentavimas nesudaro pagrindo sutikti su apeliantu, kad patikslinto ieškinio reikalavimai – nusikelti visus laikinuosius statinius – metalinius garažus ir su jais susijusias konstrukcijas, buvo pareikšti tinkamam atsakovui, todėl skundžiamą teismo sprendimą laikyti neteisėtu ir nepagrįstu negalima.

Bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme buvo gautas Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Lazūnai“ narių sąrašas, kuriame nurodyta 226 vnt. garažų ir jų savininkų (naudotojų). Pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašai nepatvirtina, kad ieškovas būtų reikalavęs tokio sąrašo, ar prašęs teismo jį išreikalauti, atsakovei aiškiai nurodžius, kad ji nelaiko savęs šių garažų savininke ir valdytoja, nes jos reikalavimai dėl to teismo buvo atmesti. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad siekiant šias aplinkybes išsiaiškinti ir identifikuoti garažus, turėtų užsakyti neteisėtai pastatytų garažų kadastrinius matavimus, dėl ko patirtų išlaidų. Tačiau pagal gautus byloje duomenis apie garažų valdytojus (savininkus) ir prie bylos prijungtoje Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1660-568/2013 techninės apskaitos bylą Nr. 20/206960 ir joje esantį garažų planą su garažų numeracija galima nustatyti, kurie garažai stovi apelianto žemės sklype ir kas yra jų valdytojas. Paaiškindama teismui pateiktą sąrašą atsakovė nurodė, kad dalį garažų, kurie apima ne tik apelianto žemės sklypą, jų savininkai jau nugriovė, todėl jau liko tik 194 garažai. Šalys neneigė, kad garažų iškėlimo procesas vyksta toliau ir apeliantui tai yra žinoma, nes jis bendrauja su bendrijos nariais. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas net nurodė, kad ieškovui priklausančiame žemės sklype liko tik keli nenukelti garažai ir apeliantas to neneigė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad apeliantas ieškinyje neindividualizavo daiktų, kuriuos prašė įpareigoti atsakovę nukelti (nugriauti). Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad atsakovei pareikštas reikalavimas yra tik dėl garažų ir su jais susijusių konstrukcijų iškėlimo, todėl jis neapima bendrijoje esančių bendrojo naudojimo objektų, jeigu tokių būtų apeliantui priklausančiame žemės sklype (b. l. 104) iškėlimo. O pagal formuojamą teisminę praktiką atsakovė galėtų būti laikoma tinkama atsakove tik šių objektų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2009). Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliantas apeliacinės instancijos teisme net negalėjo paaiškinti ar tokių bendro naudojimo objektų yra jo žemės sklype, o atsakovė tai neigė. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo šiuo aspektu plačiau pasisakyti, nes ieškovas reikalavimo dėl bendro naudojimo objektų iškėlimo atsakovei nepareiškė ir dėl to nepraranda teisės tokį reikalavimą pareikšti kitoje byloje.

Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad jį naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Atsakovė pateikė prašymą priteisti 240 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir pridėjo šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos priteisiamos iš apelianto (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto V. G. atsakovei Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Lazūnai“ (įmonės kodas 135363247) 240 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.